VISLį SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
o.
wWBtA$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESIN S SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 29
1950 m. gruodžio 19d. antradienis
Kaina 20 kap
PARTINĖS ORGANIZACIJOS UŽDAVINIAI VVU partinės organizacijos susi rinkimas buvo svarbus įvykis uni versiteto gyvenime. Šalia pasiekti} laimėjimų komunistai savo pasisaky muose iškėlė eilę svarbių trukumų, kurie būdingi fakultetų partinėms organizacijoms, universiteto partinei organizacijai. Partinio biuro, fakultetinių parti nių organizacijų priimti nutarimai ne visada būdavo įgyvendinami. Yra ne maža atvejų, kada svarbūs partinio biuro nutarimai nepasiekdavo žemes niųjų partinių organizacijų, nebūdavo svarstomi partiniuose susirinkimuose. Nutarimų priėmimas tuo būdu kar tais įgaudavo formalų charakterį. Svarstant svarbius ir principinius klausimus, į šį darbą nebūdavo įtrau kiamos plačiosios komunistų masės. Tai negalėjo prisidėti prie tinkamo ir gilaus nagrinėjamųjų klausimų pa ruošimo. Komunistai, kad ir studijavo marksistinę-lenininę teoriją, tačiau į šį klausimą partinis biuras, fakultetinės partinės organizacijos kreipė per ma ža dėmesio. Partinės organizacijos neparodė reikiamo organizuotumo tikrinant, kaip atskiri komunistai ke lia savo politinį-idėjinį lygį. Nepakankamai giliai ir plačiai bu vo vystoma bolševikinė kritika ir savikritika. Ne paslaptis, kad atskirose kated rose, Mokslinėse tarybose į savikri tiką žiūrima kaip į nereikalingą da lyką. To rezultate paskaitos, pasi žyminčios žemu idėjiniu - teoriniu lygiu, praeina nepastebėtos (Kveda ras — Ekonomikos m. fak., Natkevičaitė — Gamtos m. fak.,, Kaušpė das — Chemijos fak.), j silpną dar bo discipliną žiūrima kaip į įprastą reiškinį (Teisės m. fak., Istorijos-filo logijos fak.). Nepakenčiamai lėtais tempais vyk domas LKP(b) Vl-tojo suvažiavimo nutarimas marksistiškai pervertinant kultūrinį lietuvių tautos palikimą. VVU partinės organizacijos susirin kimas, vadovaudamasis VKP(b) CK nutarimais ideologinio darbo klausi mais, LKP(b) Vl-tojo suvažiavimo nu tarimu, numatė konkrečias priemones partiniam organizaciniam, partiniampolitiniam darbui sustiprinti. Svarbiausias universiteto partinės organizacijos uždavinys — nenuils tamai auklėti studentus komunizmo dvasia, kelti mokymo-auklėjamojo darbo kokybę, siekti profesorių-dėstytojų mokslinio-tiriamojo ir metodi nio darbo nuolatinio idėjinio-teorinio lygio kilimo. Siekiant pakelti paskaitų kokybę, yra būtina organizuoti sistemingą paskaitų idėjinio-teorinio lygio tik rinimą. Išaugusi VVU komjaunimo organi zacija reikalauja ryžtingesnio, orga-
nizuotesnio vadovavimo. Gerai parti nei organizacijai vadovaujant, uni versiteto komjaunimo organizacija įgyvendins visus jai statomus užda vinius. Būtina iš pagrindų pagerinti vadovavimą profsąjungoms, kurių silpną darbą parodė neseniai įvykę ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai. Siekiant pagerinti SMD darbą, fakultetinės partinės organizacijos turi pagrindinai peržiūrėti SMD darbo planus ir įnešti reikalingas pataisas taip, kad sprendžiant moks lines problemas ateityje studen tų dėmesys būtų atkreipiamas J prin cipinius marksizmo-leninizmo mokslo klausimus. SMD turi parodyti dau giau aktyvumo, bolševikinio užsimo jimo marksistiškai įvertinant lietuvių tautos kultūrinį palikimą, praktiškai pasinaudojant svarbiausiais nurody mais draugo Stalino veikaluose kal bos mokslo klausimais. Svarbus ir atsakingas uždavinys tenka fakultetų partinėms organiza cijoms gerinant studentijos politinioidėjinio auklėjimo darbą. Kaip paro dė praktika, auklėjant studentus idė jiškai, politinio - auklėjamojo darbo centrą būtina perkelti j akademines grupes. Tai žymiai padės pagyvinti studentų aktyvumą, sudominti stu dentus aktualiomis politinėmis temo mis. Reikia siekti, kad partinio biuro nutarimai pasiektų partines organiza cijas, kad nuolat būtų tikrinamas nu tarimų vykdymas. LKP(b) CK VlII-tojo plenumo nuta rimų šviesoje universiteto partinei organizacijai Iškyla dideli uždaviniai stiprinant pagalbą kolūkiniam kaimui. Šefinė parama kolūkiniam kaimui, kurią VVU teikė iki šiol, yra aiškiai per maža. Stiprinant kolūkius ūkiniu, organizaciniu atž. universite tas turi teikti socialistiniam kaimui žymiai didesnę, konkretesnę pagalbą. Įvykę rinkimai į Vietines tarybas parodė žymiai išaugusį respublikos darbo žmonių politinį aktyvumą, jų pasiryžimą naujomis kuriamojo darbo dovanomis stiprinti mūsų socialistinę Tėvynę. Prasidėjusi nauja kampanija, ruošiantis rinkimams į LTSR Aukš čiausiąją Tarybą, įpareigoja mobili zuoti VVU kolektyvą naujiems atsa kingiems uždaviniams — toliau vyk dyti masinį-politinį darbą su rinkė jais. Nukreipti partinės organizacijos dėmesį j partinio-politinio darbo klausimus, užtikrinti partinio-organizacinio darbo pakėlimą — svarbiau sias VVU partinės organizacijos už davinys. Uždavinys — didelis ir svarbus, jo įgyvendinimui universiteto partinė organizacija turi mobilizuoti visas jėgas.
<----------------
Mokslinėje taryboje Šių metų gruodžio 9 d. įvyko uni versiteto trijų visuomeninių mokslų fakultetų Mokslinės tarybos posė dis. Posėdyje buvo išklausyti prof. Gabrieljano ir doc. Meškausko pra nešimai dėl kalbų dėstymo pertvar kymo universitete stalininio mokslo apie kalbą pagrindu, praktiškai pa sinaudojant svarbiausiais nurodymais draugo Stalino veikaluose kalbos mokslo klausimais dėsiant istorijos, literatūros, politinės ekonomijos, tei sės disciplinas. Po pranešimų prasidėjo diskusijos, kuriose dalyvavo prof. dr. Bučas, doc. Davtian, dėst. Lazutka, vyr. dėst. Žėruolis, vyr. dėst. Kostelnickis ir irt. Drg. drg. Kostelnickis, Zacharjan kritiškai pripažino savo klaidas, ku rios buvo jų daromos pereitų moks lo metų bėgyje. • Šiais mokslo metais jati nuveiktas nemažas darbas studijuojant draugo Stalino veikalus kalbos mokslo klau simais. Dar liepos mėnesį pasiro džius spaudoje draugo Stalino straips niui „Dėl marksizmo kalbos moksle” buvo pravestas lingvistinių ir litera tūros katedrų kartu su Marksizmoleninizmo ir Filosofijos katedromis bendras posėdis, kuriame buvo ap svarstytas šis genialusis draugo Stalino kūrinys. Dalis dėstytojų, va sarą buvę Maskvoje lingvistų pasita
rime, dabar praveda teorinius semi narus katedrų dėstytojams. Studen tams skaitomas specialus kursas sta lininio kalbos mokslo klausimais. Draugo Stalino veikalų apsvarsty mas vyksta taip pat literatūros ir filosofijos katedrose. Atitinkamai peržiūrima kursinių ir diplominių darbų tematika, disertacijos bei mokslinių darbų planai. Aukštos ko kybės pranešimus kovoje su „marizmu” įdiegiant stalininį kalbos moks lą universiteto dėstytojams skaitė Maskvos ir Leningrado aukštųjų mo kyklų specialistai. Tačiau šioje sri tyje dar laukia didelis darbas. Dar iki šiol vis neskaitomas specialus kursas apie stalininį kalbos mokslą svetimų kalbų katedroje. Paskaitų teoretinis lygis apie kalbą eilėje at vejų dar yra nepakankamai aukš tas. Plačiai neišvystytas teoretinis ir metodologinis stalininių teiginių apie kalbą nagrinėjimas, nepropaguojami geriausi tarybinio lingvistinio mokslo laimėjimai. Dar neišvystyta dalykinė draugiška kritika ir savikritika katedrų, moks linės tarybos ir universiteto tarybos posėdžiuose. Gruodžio 9 d. mokslinė taryba pri ėmė platų nutarimą iš pagrindų pa gerinti kalbų dėstymą universitete stalininio kalbos mokslo pagrindu. Doc. V. Kulešovas
Su Stalino vardu~—<—į „Su brangiojo Stalino vardu lietuvių tauta kovojo prieš sa vo pavergėjus, nuvertė bur žuazijos jungą, įkūrė Tarybų valdžią, įstojo į Tarybų Sąjun gos tautų šeimų. Su brangiojo Stalino vardu lietuvių tauta sėkmingai išvys tė socialistinę statybų Lietu voje. Su brangiojo Stalino vardu lietuvių tauta broliškoje Tary bų Sąjungos tautų šeimoje, bolševikų partijai vadovaujant, žengs į naujas pergales, j ko munizmą. Didžiojo Stalino vardą gau bia begalinė lietuvių tautos meilė. Stalinui skiria savo dar bo žygius fabrikų ir laukų stachanovininkai, Stalinas įkvepia rašytojus ir poetus, apie Stalinų sudeda liaudis dainas. Stalinas įkūnija liaudies sąmonėje bol ševikų partijos galią, neįvei kiamą tarybinės liaudies jėgą. Tegyvuoja ilgus, ilgus metus tarybinės liaudies džiaugsmui ir laimei, visos darbo žmonijos labui didysis vądas ir mokyto jas brangusis Josifas Visarionovičius Stalinas!“ (A. SNIEČKUS. „Didysis lietuvių tautos draugas“)
Nuotraukoje: pirmą kartą bal suojantieji studentai gustinavičiūtė ir A. Sadūnas prie rinkiminės urnos.
Giedra Au&
Už tolimesni tarybinio mokslo suklestėjimą A. Vaickelionis, J. Stankevičiūtė, A. Poviliūnas, A. Jablonskis, A. Lideikytė, seserys Pilipavičiūtės, L. Malašenkova ir daug kitų. Kiekvieno jų mintyse stovi tas, kuris užtikrino jiems laimingą ir gražų gyvenimą. Visi jie kupini lai mės ir padėkos jausmo didžiajam Stalinui. Štai, pirmą kartą balsuojantieji komjaunuoliai G. Augustinavičiūtė (Ist.-fil. I k.) ir A. Sadūnas (Chemi jos II k.). Jie pirmą kartą gavo pasi naudoti šia garbinga Stalino Konsti Pirmieji į urną biuletenius įlei tucijos jiems suteikta teise. Jie da džia komjaunuoliai-aktyvistai, moks lyvauja rinkimuose kaip lygiateisiai lo pirmūnai C. Vikšraitis, E. Katinas, Tarybų Sąjungos piliečiai. O
... 5 vai. ryto. Lauke dar tamsu, tačiau VVU studentų bendrabutyje „Taure" gyvas judėjimas. Artinasi 6 valanda — rinkimų į vietines Tarybas pradžia. Garsiakal byje pasigirsta Kremliaus kuranitų dūžiai, nuaidi Tarybų Sąjungos him no garsai. Šventiškai ir jaukiai išpuoštas „Tauro" rinkiminis punktas, gėlėmis ir vainikais papuoštas draugo Stalino portretas, skaisčiai raudono šilko vėliavos ir plakatai.
. . . Pro urną praeina nesibaigianti studentų eilė. Jų jauni veidai kupini džiaugsmo ir laimės. Jie atidavė sa vo balsus už geriausius liaudies sū nus ir dukras, darbo žmonių kandi datus drg. drg. Supikovą, Grinkevičiūtę ir Kilbų. Jie žino, kad, balsuo dami už komunistų ir nepartinių blo ką, jie balsuoja už šviesią ir laimin gą savo Tėvynės ateitį, už mokslo, meno, pramonės ir žemės ūkio su klestėjimą mūsų šalyje, už džiaugs mingą ir pasiturintį visų darbo žmo nių gyvenimą, už taiką visame pa saulyje. L. Litvaitytė
Pažangiausias jaunimas stoja j komjaunimo eiles Diena iš dienos auga ir stiprėja komjaunimo eilės. Po ataskaitiniorinkiminio susirinkimo į komjaunimą įstojo virš 100 naujų narių, kurie tikrai verti garbingojo komjaunuolio vardo. Komjaunuoliai — aktyvūs vi suomenininkai, komjaunuoliai — mokslo pirmūnai.
Rinkimų į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas garbei į komjauni mą įstojo virš 40 geriausių studentų mokslo pirmūnų ir visuomenininkų, kaip: Kundzelevičiūtė (Ist.-fil. V k.), Okunauskaitė (Ist.-fil, II k.), Petraus kaitė (Gamtos m. II k.), Nosovaitė (Gamtos m. II k.), Adutavičiūtė
(Chemijos IV k), Rimarčikas (Chemi jos I k.), Damidavičius (Ekon. I. k.), Simkevičius (Ekon. III k.), Pilipavi čius (Medicinos IV k.), Marcišauskaitė (Medicinos V k.), Riškutė (Fi zikos-matematikos III k.), Budrytė (Teisės III k.) ir eilė kitų.
Į egzaminus ateikime visapusiškai pasiruošę! ★
i
★
★
Pasiruošimas marksizr io-leninizmo įskaitoms
Egzaminai Teisės m. fakultete
Įskaitoms ir egzaminams studentai logų grupės. Tiesa, ir šiose grupėse gali gerai pasiruošti tik nuosekliai yra eilė draugų, kaip Naktinytė, Bedirbdami per visus mokslo metus. conis, Drazdauskaitė, Prialgauskaitė ir kiti, kurie dirba labai rimtai ir visuo Pravesdamas seminarus aš ir sten met seminarams pasiruošia. Vienok, giausi pasiekti, kad visi mano gru pasitaiko ir tokių draugų, kaip Aleliūpių studentai kiekvienam seminarui naitė K., Vasiulytė, kurie nenori su uoliai pasiruoštų ir aktyviai jame prasti marksizmo-leninizmo klasikų dalyvautų. Šiais mokslo metais man veikalų konspektavimo reikšmės, ir tenka seminarus pravesti Gamtos m. konspektus nusirašinėja nuo kitų ir Chemijos fak. II-uose kursuose. draugų. Todėl nenuostabu, kad šios Marksizmo-leninizmo giliam įsisavini studentės per seminarus stengiasi ty mui daug gali padėti komjaunimo lėti. Iš savo pusės, stengdamasis* grupės. Ir tikrai, komjaunimo grupės šioms grupėms padėti, silpnesnius, man daug padėjo. arba praleidusius seminarus studen Ypatingai čia reikia atžymėti Gam tus, iššaukdavau į konsultacijas ir iš tos m. fak. geologijos sk. ir Chemi aiškindavau neaiškius klausimus. Tai dalinai padėjo bendram grupių mo jos fak. II kurso komjaunimo grupes. kymosi lygiui pakelti. Vienok, tiek Šios grupės savo susirinkimuose daž asmeniškai man, tiek šių grupių kom nai svarsto pasiruošimo marksizmojaunimo organizacijoms, tenka at leninizmo seminarams klausimus. kreipti rimtą dėmesį, kad visi stu Bendro darbo rezultate žymiai page rėjo studentų lankomumas semina dentai gerai pasiruoštų įskaitoms. Į ruose ir pasiruošimas jiems. Pav., šias grupes, o ypatingai į geografus, turi atkreipti dėmesį ir Gamtos m. Chemijos fak. II kurso tiek I, įtiek II fak. komjaunimo organizacija. grupės beveik visuomet seminaruose Didelės reikšmės giliam marksiz dalyvauja 100% (seniūnai — Simonavičius L. ir Savickaitė Ieva). Šių mo-leninizmo pagrindų įsisavinimui grupių komjaunuoliai: Palunkiškytė turi ruošiama bendra Gamtos ir Che B., Birmantas J., Savickaitė I., Simo- mijos fak. II kursų teoretinė konfe navičius L. kiekvienam seminarui la rencija apie draugo Stalino veikalą bai gerai pasiruošia ir aktyviai juo „Apie leninizmo pagrindus". Konfe se dalyvauja. Labai gerai seminarams rencija įvyks š. m. XII. 23 d. ruošiasi ir dauguma Gamtos m. fak. Visos grupės įtemptai ruošiasi kon geologijos sk. II k. studentų, kaip ferencijai. Kiekvienoje grupėje rašo Baltakytė A., Girčytė D., Bernotavi- mos trys temos. Konferencijoje bus čius J., Karatajūtė V. ir eilė kitų. skaitomos geriausiai parašytos te Šioje grupėje seminarai visuomet mos. Kiti studentai aktyviai ruošia praeina gyvai, išsivysto įdomios dis si išstojimams diskusijose. Pasiruoši kusijos. Tiesa, šios grupės studentai: mas ir pravedimas šios konferencijos Vienožinskis, Jundulas atsilieka nuo padės geriau studentams įsisavinti bendro grupės lygio ir jiems prieš marksistinę-lenininę teoriją, tuo pa čiu sėkmingiau pasiruošti Įskaitoms. įskaitas reikia gerokai padirbėti. J. Musteikis Silpniau dirba ir ruošiasi semina Marksizmo-leninizmo kated. dėst. rams Gamtos m. fak. geografų ir bio-
Jau nuo š. m. gruodžio mėn. 7 d. vyksta egzaminai Teisės m. fak. IV kurse. IV kurso studentai per tą lai kotarpį išlaikė tris egzaminus: civi linės teisės, civilinio proceso ir dia lektinio materializmo. Studentams li ko dar trys egzaminai, o po sesijos, sausio mėn., jie atliks gamybinę prak tiką Vilniaus miesto teismuose ir prokuratūroje. Ką gi parodė egzaminų rezultatai? Visų pirma, jie parodė tai, kad Tei sės m. fak. IV k. studentai tinkamai pasiruošė egzaminams. Gerai buvo išlaikyti civilinės teisės ir civilinio proceso egzaminai. IV k. I-ji grupė civilinio proceso egzaminą išlaikė tik gerais ir labai gerais pažymiais. Sį egzaminą blogiau išlaikė II-ji grupė, kur buvo gauti keli trejetai (Petkūnaitė ir kt.). Civilinės teisės egzami ną geriau išlaikė II-ji grupė.
Reikia atžymėti v- d. Žėruolio ge rą darbą paruošiant studentus egza minams. Studentai Alperavičius, Vansevičius, Davidavičius laiko egzami nus tik labai gerai. Tačiau yra ir to kių studentų (Meinartaitė), kurie atei na egzaminams nepasiruošę ir jų ne išlaiko. Š. m. gruodžio mėn. 14 d. Teisės m. fak. I gr. laikė dialektinio mate rializmo egzaminą. Sį egzaminą visi grupės studentai išlaikė tik labai ge rais ir gerais pažymiais. Tokie rezul tatai buvo pasiekti todėl, kad IV k. I gr. studentai atkakliai ruošėsi šiam egzaminui. Čia studentams daug pa dėjo ir doc. Stepanovas, kuris prave dė ''konsultacijas visais neaiškiais klausimais. R. Paškevičius