-nų SKAT?
Egzaminų sesija—musų žinių patikrinimas
VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
AlfusmAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 30
1950 m. gruodžio 26d. antradienis
Kaina 20 kap.
Profesines sąjungos— komunizmo mokykla „Profesines sąjungas, — moko draugas Stalinas, — galima pavadinti visuotine pas mus viešpataujančios darbininkų klasės organizacija. Jos yra komunizmo mokykla. Jos iš savo tarpo išskiria geriausius žmones va dovavimo darbui visose administraci jos srityse. Jos jungia darbininkų ma ses su darbininkų klasės avangardu". Praėję universitete profesinių są jungų organų — profsąjunginių gru pių ir kursų organizatorių, fakultetų profbiurų ir vietkomų — ataskaitos ir rinkimai, o taip pat neseniai įvyku sios studentų bei mokslo ir admi nistracijos darbuotojų profsąjunginės konferencijos parodė, kad per ata skaitinį laikotarpį Universiteto prof sąjunginės organizacijos, partinei or ganizacijai vadovaujant, atliko ne mažą darbą. Žymiai išaugo profsą jungos narių politinis sąmoningumas, profesinės sąjungos rūpinosi darbo drausmės sustiprinimu, socialistinės pažiūros į darbą skiepijimu. Nemažas darbas nuveiktas organizuojant meni nę saviveiklą, kovojant dėl sporto masiškumo, gerinant studentų ir tar nautojų buitį. Tačiau šie laimėjimai negali cha rakterizuoti profsąjungų darbo sti liaus. Profsąjunginių organų darbe buvo dideli ir stambūs trūkumai. Profsąjunga silpnai vedė savo na rių tarpe politinį-auklėjamąjį darbą. Profkomitetas, profkomiteto komisi ja akademiniam darbui nepatenkina mai kovojo dėl mokslo pažangumo kėlimo, dėl studentų akademinės drausmės stiprinimo. Apie žemą prof sąjungos darbo lygį liudija atskirų profgrupių ir fakultetinių proforganizacijų ataskaitiniai-rinkiminiai susi rinkimai (Ekonomikos, Chemijos, Tei sės fak. ir kt.j, kurie buvo blogai pa ruošti, praėjo formaliai, juose nebu vo kritikos ir savikritikos. Vietkomas nusišalino nuo skaito mųjų paskaitų idėjinio ir mokslinio lygio tikrinimo, tepatikrino tik 4 ka tedrų darbą ir tai tik siaurais atski rais klausimais. Vietkomas nepadėjo mobilizuoti mokslo personalą moksliniam-tiriamajam darbui, nesuteikė jokios konkrečios paramos pradedan tiesiems mokslo darbuotojams. Šie stambūs trūkumai pirmiausia išplaukia iš profkomo ir vietkomo silpno masinio-organizacinio darbo. Darbas su profsąjunginiu aktyvu bu vo visiškai apleistas, nebuvo nutari mų vykdymo kontrolės, profsąjungi nių organų ryšiai su profgrupėmis buvo labai silpni, o daugeliu atvejų
jų nebuvo visiškai. Priimti nutarimai nepasiekdavo profgrupių ir nemo bilizavo profsąjungos narių iškeltų uždavinių vykdymui. Profsąjunginiai susirinkimai vykdavo retai, jie būda vo blogai organizuojami ir, aišku, negalėjo turėti auklėjamojo poveikio. Siekiant pagerinti profsąjungos dar bą, reikia vadovautis profsąjunginių susirinkimų ir konferencijų nutari mais, išeinant iš tų uždavinių, ku riuos iškėlė TSRS profesinių sąjun gų X ir LKP(b) VI suvažiavimai. Svarbiausias profsąjungos uždavi nys — aktyviai įsijungti į studentų, mokslinio personalo, administracijos darbuotojų politinio lygio kėlimo darbą, auklėti juos tarybinio patrio tizmo, komunizmo dvasia. Dideli uždaviniai tenka profsąjun gai. kovojant dėl studentų mokslo pažangumo kėlimo,siekiant, kad uni versitetas išleistų tiktai aukštai kvailifikuotus, politiškai užgrūdintus ta rybinius specialistus. Profsąjunga tu ri dėti visas pastangas, kad žiemos egzaminų sesija praeitų aukštame ly gyje. Profsąjunga negali likti nuošalyje keliant paskaitų idėjinį-teorinį lygį, propaguojant pažangaus tarybinio mokslo laimėjimus. Padėti jaunie siems mokslo darbuotojams jų moks linėje ir pedagoginėje veikloje — svarbus profsąjungos uždavinys. Universiteto profsąjunga aktyviai dalyvavo rinkimuose į vietines tary bas. Jų uždavinys — toliau tęsti įinkiminį-agitaclnį darbą. Daugiau rūpintis profsąjungos narių kultūringo poilsio organizavimu, ko lektyvinių teatrų, kino filmų, aplan kymu, jų aptarimu — pirmaeilės reikšmės profsąjungos uždavinys. Profsąjungos komitetai turi kreipti daugiau dėmesio organizuojant lais vanoriškas draugijas armijai, aviaci jai ir laivynui remti. Nuolat stiprinti masinį-organizacinį darbą, perkeliant darbo centrą į profgrupes, stiprinti darbą su aktyvu, įtraukti kiekvieną profsąjungos narį į visuomeninį darbą, vystyti bolševi kinę kritiką ir savikritiką — neati dėliotinas profsąjungos uždavinys. Profsąjungos jėgos ir laimėjimų šaltinis yra komunistų partijos vado vavimas. Tai įpareigoja fakultetines partines organizacijas teikti profsą junginiams organams nuolatinę pagal bą, visokeriopai padėti jiems šalinti susirinkimuose ir konferencijose iš keltus trūkumus, padėti jiems įgy vendinti pastatytus uždavinius.
Konferencija koiukią sustambinimo klausimais Neseniai paskelbtas Tarybinės vy riausybės nutarimas „Dėl priemonių Lietuvos TSR žemės ūkiui toliau iš vystyti" dar kartą parodo Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi žemės ūkiu ir sudaro visas galimybes to lesniam žemės ūkio, kolūkinio kai mo suklestėjimui.
Vilniaus Valst. Universiteto Ekono mikos m. f-tas kartu su Maskvos Lenino ordino Lomanosovo vardo Valstybinio Universiteto Ekonomikos m. f-tu suorganizavo jungtinę stu dentų mokslinę konferenciją „Kol ūkių sustambinimo klausimais". Šita konferencija yra konkretus atsaky mas j Partijos ir Vyriausybės iškel tus uždavinius tolesniam žemės ūkio išvystymui. Konferencijos atidarymas jvyko š. m. gruodžio 22 d. VVU Mokslinės bibliotekos salėje. Susirinko pilnutė lė salė studentų ir dėstytojų ne tik iš Ekonomikos m. fak., bet ir iš kitų
fakultetų. Konferencijoje dalyvavo taip pat ir svečiai iš miesto. Su didžiuliu pakilimu į Garbės pre zidiumą išrenkamas VKP(b) CK Poli tinis Biuras priešakyje su kolūkinės santvarkos kūrėju ir organizatoriumi, mokslo korifėjum, didžiuoju Stalinu. Įžangos žodį pasakė VVU rekto rius prof. J. Bučas. Jis pažymėjo šitos konferencijos didžiulę praktinę reikšmę, tuo labiau, kad konferenci joje dalyvauja ir svečiai iš Maskvos universiteto. Jis pabrėžė tarybinio mokslo neatskiriamumą nuo praktikos, Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi po litiniu ir ekonominiu TSRS stiprėjimu. Pranešimą .^mulkių kolūkių sustambinimas — kelias į naują so cialistinio žemės ūkio suklestėjimą" padarė Maskvos Valst. Universiteto profesorius, ekonomikos m. daktaras M. M. Sokolovas. Konferencija vyko tris dienas. Bu vo išklausyta 10 pranešimų. A. Jablonskis
Stiprinkime ryšius su rinkėjais Mūsų kolektyvas paskutiniu metu išaugo ir sustiprėjo. Paskutinėmis rin kimų j vietines tarybas dienomis visi agitatorai nuoširdžiai atliko savo pa reigas. Ypatingai pasižymėjo studentui-agitatoriai S. Daunytė, Prokofjevą, Varšavskaja, Girdzijauskas, Gulikaitė ir kt. Agitatoriai, nenutraukę anks čiau užmegzto ryšio su rinkėjais, vėl
v
išvystė agitacinį- aiškinamąjį darbą, pravesdami pasikalbėjimus apie rin kimus į LTSR , Aukščiausiąją Tarybą rinkėjų tarpe. Visas agitatorių kolektyvas įsijun gė į rinkiminį darbą, siekdamas vis didesnių laimėjimų. V. Kostelnickis Agitpunkto vedėjai
☆
☆☆☆
Teoretinė marksizmo-leninizmo konferencija S. m. gruodžio 22 d. įvyko Istori jos-filologijos fak. II kurso studentų teoretinė marksizmo-leninizmo konfe rencija, skirta draugo J. V. Stalino veikalams „Apie leninizmo pagrin dus" ir „Dėl leninizmo klausimų" na grinėti. Aukštas pranešimų lygis parodė, kad II k. studentai tinkamai pasiruo šė. Ypač tenka atžymėti drg. A. Litvaičio pranešimą — „Tarptautinis le ninizmo charakteris“. Pranešėjas vaiz džiai parodė, ką Leninas įnešė naujo į marksizmo lobyną ir kaip leniniz mas yra taikomas viso pasaulio dar bo žmonių kovoje prieš išnaudoto jus.
G. Vronevskio pranešimas „Lenino— Stalino mokslas apie proletariato dik tatūrą" ir L. Bachmetjevos praneši mas „Partija — tarybinės visuomenės vadovaujanti jėga" parodė, kad mū sų kurso studentai sugebėjo pateikti gerai susistemintą medžiagą. Pažymėtinas ir drg. V. Kažukausko pranešimas tema: „Nacionalinio klausimo vieta leninizme". Pranešė jas surišo savo pranešimą su Lietu vos TSR gyvenimu ir gyvais faktais parodė, kaip praktikoje nacionalinis klausimas išspręstas TSRS.
Pirmieji egzaminai " Iki egzaminų sesijos beliko keletas dienų. Tai bus pirmieji mūsų egzami nai universitete. Mūsų kurso studentai nuo pat se mestro pradžios sistemingai ruošėsi egzaminams. Dar spalio mėn. kom jaunimo grupės iniciatyva (gruporgas drg. Valsiūnas) buvo sudarytos grupės matematikai pasiruošti, ku rioms vadovauti buvo priskirti ga besnieji kurso studentai. Geriausiai dirba grupės, vadovaujamos gabių mūsų kurso studentų drg. drg. Levinsko ir Poškaus. Il-je akademinėje grupėje veikia
neorganinės chemijos pasiruošimo grupės. Iš jų geriausiai dirba drg. Ivanauskaitės vadovaujama grupė. Geras paskaitų lankymas, aktyvus dalyvavimas seminaruose padėjo mū sų kurso studentams geriau pasiruoš ti egzaminų sesijai. Per šią egzaminų sesiją mes įro dysime, kad tvirtai įsisaviname priešakinį tarybinį mokslą, ruošiamės tapti aukštai kvalifikuotais specia listais, naudingais mūsų socialistinei Tėvynei. A. Siaučiulytė Chemijos fak. I k. 6tud.
Neleistina pažiūra i mokymąsi v Pasiruošimas egzaminams vyksta sparčiais tempais. Studentai gausiai lanko bibliotekas ir kabinetus, kur gilina savo žinias, rimtai ruošiasi egzaminams. Tačiau dar yra ir tokių studentų, kurie į egzaminus ir mo kymąsi nekreipia rimto dėmesio. Štai Istorijos-filologijos fak. rusų kalbos specialybės III kurso studentas V. Milničenko tiesiog įžūliai atsisako laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Stu dentės A. Bumblytė (vokiečių k. spec. III k.) ir V. Cepeliova (rusų k. spec. IV k.) dar iki šiol nuo pra-
ėjusių mokslo metų nelikvidavo aka deminio įsiskolinimo, nors joms egza minai buvo atidėti kelis kartus. Vi sai teisingai, kad kai kurie studen tai, kaip Vronevskis, Šilinis (rusų k. spec. II k.), už sistemingą drausmės laužymą, paskaitų nelankymą net buvo neprileisti prie egzaminų. Istorijos-Filologijos fak. dekanatas turėtų sustiprinti kovą su tokiais drausmės laužytojais ir priversti juos rimčiau mokytis. (Mūsų korespondentas)
Daugiau naudokimės literatūra Lapkričio 17 d. mūsų grupėje buvo pravestas susirinkimas tema „Pasi ruošimas egzaminams". Ryšium su tuo priimtas konkretus nutarimas. Visi studentai aprūpinti programo mis. Iš politinės ekonomijos ir mark sizmo-leninizmo disciplinų buvo su daryti rateliai kolektyviam kurso kartojimui. Iš chemijos kurso kartoji mo ratelių gerai dirba Patiejūnaitės vadovaujamas ratelis. Čia kurso kar tojimas vyksta reguliariai ir įdomiai. Blogesnė padėtis Bražkio vadovauja mame ratelyje. Čia jokio darbo nė ra. Neteisingai Bražkys daro, galvo damas, kad egzaminui pasiruoš per paskutiniąsias dienas.
Per mažai studentai naudojasi lite ratūra. Kodėl drg. drg. bražkys, Sidauga, Pelionytė, Venclovaitė ir kt. nesinaudoja bibliotekomis? O todėl, kad jie mano pasitenkinti vien užra šais. Laikas suprasti, kad tarybiniam studentui vien užrašų neužtenka. Juk mokymasis nėra kiekvieno studento asmeninis reikalas, bet valstybinis. Partija ir Vyriausybė mums suteikia visas sąlygas mokytis, tam duoda visas priemones, bet tuo pačiu rei kalauja iš kiekvieno studento tik ge ro ir labai gero mokymosi.
J. Michailovas Gamtos fak. I k. stud.
Geri pranešimai buvo ir kitų drau gų: Sapko, Gedemin, Šilinio ir Pet rauskaitės. Dėl laiko stokos eilė pa siruošusių draugų negalėjo pasisa kyti. Si konferencija davė daug naudos studentams: ji pilnai padėjo suprasti ir įsisavinti marksizmo-leninizmo tei ginius, draugo Stalino išvystytus vei kaluose „Apie leninizmo pagrindus“ ir „Dėl leninizmo klausimų" ir, be abejonės, prisidėjo prie sėkmingesnio pasiruošimo marksizmo - leninizmo įskaitoms. V. K v ėda rai t*
u Laiku pasiruošti egzaminams Šių metų gruodžio 21 d. įvyko Istorijos-filologijos fak. katedrų ve dėjų ir laborantų pasitarimas, skirtas pasirengimui žiemos egzaminų sesijai apsvarstyti. Istorijos-filologijos fak. Vietkomo pirmininkas vyr. dėst. Dumčius nu švietė egzaminams pasiruošimo eigą ir iškėlė kai kuriuos trūkumus. Vyr. dėst. Padolskytė, patikrinusi visų ka tedrų kabinetų darbą, pažymėjo, kad egzaminų sesijai visose katedrose ruošiamasi: beveik visur paruoštos egzaminų programos, paskelbti įskai tų bei papildomų konsultacijų tvar karaščiai, kabinetų darbas pagyvėjo: jie veikia ir vakarais. Tačiau dar nėra išgyvendinti trūkumai, ku riuos reikia artimiausiu laiku paša linti. TSRS istorijos katedra dar iki šiol neparuošė skaitomų kursų pro gramų lietuvių kalba, o prof. Bal džius iš viso nepateikė jokių savo skaitomo kurso programų. Studentai egzaminams ruošiasi dau giausia tik prieš egzaminą, o ne se mestro bėgyje, nepakankamai akty viai dalyvauja konsultacijose. Prof. Gabrieljanas nurodė, kad dar bui kliudo literatūros stoka. Filosofi jos kabinetas nereguliariai ir nesistemingai gauna literatūrą, kabinete nėra nei vieno pilno komplekto mark sizmo-leninizmo klasikų raštų, kas trukdo ruošimąsi egzaminams. Tai pa brėžė ir vyr. dėst. Narvidaitė. Studentų pažangumui kilti trukdo jų nedrausmingumas, dėstytojų taiks tymasis su akademinės drausmės lau žytojais. Yra studentų, kurie per se mestrą nelanko paskaitų, o egzaminus laiko iš skolintų užrašų. Fakulteto dekanas pabrėžė, kad ir šiais metais pasirengiant egzaminų sesijai nepavyko pilnai išvengti trū kumų. Todėl būtinai reikia greičiau paruošti programas, šiuo metu pa spartinti įskaitų pravedimą.
S. Mėčiutė z .
Gamybinėje praktikoje Prasidėjusi gamybinė praktika dar kartą patikrina mūsų įgytas per pen kerius studijavimo metus teorines ži nias ir jų pritaikymą praktiniame dar be.
Fakultetinė sienlaikraščių apžiūra
Gruodžio menesio pradžioje Istori jos-filologijos fakulteto komjauni mo organizacijos biuras kartu su profsąjunga ir dekanatu organizavo fakulteto sieninės spaudos apžiūrą, skirtą Stalino Konstitucijos garbei. Jau mėnuo, kai aš atlieku praktikos Apžiūroje dalyvavo fakultetinis ir 16 darbus Maisto pramonės ministerijos kursinių-grupių sienlaikraščių. planavimo skyriuje, kur nuodugniai Apžiūroje išryškėjo, kad mūsų sie susipažįsta su planavimo darbu mais ninė spauda eina teisinga kryptimi, to pramonėje, darbo jėgos ir darbo sienlaikraščiuose kritikos ir savikriti užmokesčio, savikainos planavimu ir kos ženkle atsispindi grupių gyveni pan. Darbas yra įdomus ir reikalau mas, iškeliant mokslo ir visuomeninės ja visapusiško studento pasiruošimo, veiklos pirmūnai ir t. t. Sienlaikraš tiek pačios gamybos pažinimo, tiek čiai jautriai reaguoja į aktualius gy ir politinių-teorinių žinių. Didelę pa venimo klausimus. galbą šiame darbe teikia ministerijos Apžiūros žiury komisija (pirm, fa darbuotojai ir gamybinės praktikos kulteto prodekanas drg. Ročka) ge vadovas. riausiais sienlaikraščiais pripažino ru Nuo sausio mėn. turėsiu vykti į sų k. ir literatūros IV k. sienlaikraštį komjaunuolė Cukraus trestą ir cukraus fabrikus, „Vuzoviec" (ats. red. kur smulkiau susipažinsiu su cukraus Anikijienko) ir svetingų kalbų II k. (ats. pramonės gamyba, kas tiesiogiai lie sienlaikraštį „Pažangos keliu" čia mano pasirinktąjį diplominį dar bą tema „LTSR cukraus pramonės išvystymas per dešimtmetį". Si ga mybinė praktika žymiai palengvins S. m. gruodžio 20 d. Medicinos fak. komjaunimo organizacijos biuras iš diplominio darbo rašymą. klausė kursinių spaudos platintojų Po praktikos darbų reikės užbaigti pranešimus apie prenumeratos eigą. rašyti diplominį darbą ir ruoštis at Pasirodė, kad visumoje studentai su pranta spaudos reikšmę ir laikraštis sakingiausiam darbo etapui — vals pasidarė neatskiriamas jų draugas. tybiniams egzaminams, kurie parodys Tačiau pasitaiko paskirų draugų, galutinius mūsų pasiruošimo rezulta kurie pilnutinai dar nesupranta, kad šiandien ne tik inteligentas, bet ir tus. eilinis darbininkas, kolūkietis domisi
red, Daugirdaitė). II-ji vieta atiteko lituanistų I k. sienlaikraščiui „Jaunos jėgos" (ats. red. V. Bartuška). Gerai buvo įvertinti sienlaikraš čiai I k. rusų k. ir literatūros „Junostj" (ats. red. Fiodorovič), I k. bibliotekininkų „Tarybinis biblioteki ninkas", svetimų kalbų „Jaunasis ling vistas" ir kt.
Blogais sienlaikraščiais turinio ir formos atžvilgiu buvo pripažinti II k. rusų kalbos ir literatūros sienlaikraš tis „SIovo kursą" (ats. red. Kanovič) ir I k. žurnalistų „Jaunasis žurna listas" (ats. red. Kazakevičius). Po to buvo pravestas seminaras sienlaikraščių redkolegijų nariams, kuriame redkolegijos buvo supažin dintos su apžiūros rezultatais ir iš ryškėjusiais trūkumais.
K. Ambrazas Ist.-fil. fak. komjaunimo biuro spaudos sektoriaus vedėjas
' Kiekvienam studentui—laikraštis
žys (II k.), Cieško A. (V k.) visiškai nenori girdėti apie tarybinio laikraš čio prenumeratą. Arba draugai iš II k. Kučinskas, Biliūnaitė užsiprenume ravo tik „Lietuvos Pionierių" (Tiesa, spaudos platintojas drg. Noreika irgi užsiprenumeravo „Lietuvos Pionierių, nes, jo nuomone, daugelis nepažįsta pionierių gyvenimo). Visiškai neteisingai elgiasi I kurso gruporgas Sinkevič, kuris neaiškina šalies gyvenimu, skaito tarybinę spau savo grupėje tarybinės spaudos vaid mens ir pats jos neužsiprenumeruoja. E. Boreikaitė dą. Jie vengia prenumeratos. Štai Ekonomikos m. fak. V k. stud. Medicinos fak. studentai, kaip KeMūsų koresp.
Profsąjungos darbą—į aukštesnį lygį Šio mėn. pradžioje įvyko universi teto studentų profsąjungos konferen cija. Ataskaitiniame pranešime už studentų profkomiteto darbą nuo 1949 m. spalio mėn. iki 1950 m. gruodžio mėn. profkomiteto pirmininkas drg. K. Kaukas pažymėjo, kad universite to studentų profsąjunga per ataskaiti nį laikotarpį atliko nemažą darbą padedant rektoratui ir partinei orga nizacijai ruošti aukštai kvalifikuotus tarybinių specialistų kadrus, giliai Įsisavinusius mokslų mokslo — mark sizmo-leninizmo žinias. Plačiai rfužymėjęs pasiektus laimė jimus, drg. K. Kaukas kalbėjo apie darbo trūkumus ir priemones jiems pašalinti. Žymi dalis darbo trūkumų yra todarbas dėl, kad silpnai pastatytas profgrupėse. Profgrupės dar netapo koviniu vienetu kovojant už aukštą studentų mokymosi lygį. Retai ir pa viršutiniškai profgrupėse svarstomi akademiniai klausimai. Silpnai kovo jama su akademinės drausmės laužy tojais. Menka kontrolė ruošimosi se minarams ir laboratoriniams darbams. Profgrupė privalo daugiau rūpintis kultmasiniais reikalais. Neleistinas tas faktas, kad eilė proforgų apsiri boja bilietų platinimu į profkomiteto organizuojamus vakarus ir kitas uni-
versiteto masto priemones. Būtina, kad profgrupė, glaudžiai bendradar biaujant su komjaunimo organizaci jos ghipe, organizuotų daugiau ko lektyvinių teatrų, kinoteatrų aplan kymų ir spektaklių bei filmų apsvars tymų. Reikia, kad visi studentai gerai pažintų mūsų respublikos sostinę Vilnių, jo istorines vietas, muziejus. Profbiurai ir profkomitetas silpnai vadovavo profgrupių darbui. Profko miteto nariai retai lankėsi profgru pėse ir fakultetuose. Profaktyvo ins truktažai — retas įvykis universitete. Nei profkomitetas, nei profbiurai nepraktikavo šaukti profaktyvo pasįtarimus. Universitete yra 152 profgru pės, tiek pat profgruporgų. Yra 7 profbiurai, ASK, studentų kultūros klubas, Savišalpos kasa ir t. t. Tai yra gausus profaktyvo būrys. Reikia tik jį apmokyti, vadovauti kasdieni niame darbe. Kritika ir savikritika yra galinga varomoji tarybinės visuomenės jėga. Deja, ji silpnai vystoma studentų prosąjungoje. Jei pranešimas skam bėjo savikritiškai profkomiteto at žvilgiu, tai per mažai buvo aštrios kri tikos kai kurių profkomiteto narių adresu. Drg. Pajėda silpnai vadovavo sportiniam darbui. Kelis kartus buvo svarstomas profkomiteto posėdyje, tačiau konferencijoje jis buvo mažai
kritikuotas. Kaip pranešėjas, taip ir dalyvavusieji diskusijose reikiamai neišanalizavo profkomiteto komisijų, profbiurų ir profgrupių darbo trūku mų. Kalbėjęs SMD pirmininkas drg. C. Vikšraitis per mažai kritikavo prof komitetą už menką paramą SMD darbui. Mums yra svetima darbo trūkumų ūžglostymo pozicija. Reikia labiau vystyti konkrečią kritiką ir savikritiką, naudotis ja ne kartkartėmis, o kasdien. Taip mus moko didysis Stalinas. Aštriai kritikavo profkomitetą už blogą jo darbo planavimo stilių Fizi kos-matematikos fak. profbiuro narys drg. P. Rumšas. Tačiau teiškėlė tuos darbo trūkumus, kuriuos galėjo iškelti anksčiau, nes jis visuomet būdavo profkomiteto posėdžiuose. Drg. P. Rumšas profkomiteto posėdžiuose tylėdavo ir rinkdavosi aktus pasisakymui konferencijoje. Kalbėję drg. drg. Birmontas, Ber žinskaitė, Sadūnas ir kit! kritikavo profkomitetą už silpną vadovavimą i ' ' .„ profbiurams. Dar diskusijose dalyva vo drg. drg. Vilimavičiūtė, Zubaitis ir kt. Priimtas platus nutarimas esamiems trūkumams studentų profsąjungos darbe pašalinti. E. Katinas
----------------------------- cįSKe—- ---------------- -----------
STUDENTŲ MOKSLINĖSE KONFERENCIJOSE
Stalininio kalbos mokslo klausimai
TSRS tautų kova už taiką
Ryžtingiau kovoti su religiniais prietarais Prieš kelias dienas bibliotekininkų II kursas surengė antireliginę konfe renciją. Pranešimus skaitė studentai Sinkevičius, Borkertaitė, Milašiūtė ir Vitkauskas, kurie, atskleidę religijos klasinę esmę ir nurodę dvasininkijos reakcingumą, pažymėjo, kad religija nesuderinama su tarybinio studento gyvenimu ir bibliotekininkų II kurse religiniams prietarams neturi būti vietos. Konferencija išjudino visą kursą. Po pranešimų prasidėjo gyvos ir karštos diskusijos, kuriose pasisakė visa eilė studentų. Tačiau konferencija nebuvo pa ruošta tinkamame lygyje. Praneši mams, ypatingai Vitkausko, trūko konkretumo, buvo kalbama bendro mis frazėmis, nesujungiant su kurso gyvenimu. Vitkauskas, kalbėdamas apie katalikų dvasininkiją, kaip apie
lietuvių tautos priešą, nenurodė nė vieno konkretaus fakto, neiškėlė, ko kį biaurų vaidmenį katalikų dvasi ninkija atlieka dabar. Diskusijose eilė studentų pasisakė teisingai, principiniai iškėlė ir pa smerkė religinius prietarus (Milašiū tė, Borkertaitė, Kaukaitė). Tačiau kai kurie studentai šalinosi nuo dalyva vimo diskusijose, arba kėlė neteisin gas mintis, kaip Tamoševičiūtė, Vaidinauskaitė. Tačiau ir diskusijose stokojo konkretumo. Konferencijoje nedalyvavo ir nuo kurso gyvenimo visiškai nusišalino studentai Baronas, Dautartas, Žebrytė. Šie studentai tokiu savo elgesiu daro gėdą visam kursui, nes, galima sakyti, iki šiol nedalyvauja kurso gyvenime. K. Sinkevičius Ist.-fil. fak. II k. stud.
V
Dėl bibliotekinio darbo kritikos Kruopščiai ir įtemptai turi dirbti bibliotekos kolektymūsų mažas vas sutvarkant savo milijoninį fon dą ir pagerinant skaitytojų aptar navimą. Ir reikia pripažinti, kad dau guma mūsų skaitytojų supranta bib liotekos sunkią padėtį ir padeda bibliotekos aparatui patarimais, svei ka kritika, draugišku padrąsinimu, o kartais net nebijo prisidėti ir savo darbu. Doc. Jablonskiui, doc. Kulešovui, vyr. dėst. Kostelnickiui ir daugeliui kitų bibliotekos darbuoto jai dėkingi už jų draugišką pagalbą. Tačiau yra draugų, kurie neįvertina mūsų nuoširdaus darbo ir pastangų. Štai paskutiniame profsąjunginiame susirinkime su kritika bibliotekos ad resu išstojo vyr. dėst. Užkalnis. Klau simas ėjo dėl vykdomo pagal Aukš tojo mokslo ministerijos įsakymą fi lologinės bei istorinės literatūros ir periodikos, o taip pat rankraštyno perkėlimo iš Kauno Universiteto bib liotekos į mūsų biblioteką. Drg. Už kalnis autoritetingai pareiškė, kad bibliotekos vadovybė rimtai nepažiū rėjo į šį svarbų reikalą, kad, girdi, iš bibliotekos į Kauną nuvyko „kaž koks nekompetetingas asmuo", kuris, „paspyręs ten knygas koja", grįžo nieko nepešęs atgal, o reikalingiau sias mūsų bibliotekai knygas gavo kitos įstaigos. Tuo reikalas, anot jo žodžių, ir pasibaigęs. Faktiškai reika las tuo nepasibaigė. „Nekompetetin gas asmuo", kuris nuvyko šiuo rei kalu į Kauną, buvo pats bibliotekos direktorius ir ne jis vienas: prie šio darbo prisidėjo savanoriškai visa ei lė bibliotekos darbuotojų ir kai kurie dėstytojai bei aspirantai. Ir „nespyrė jie knygų koja", o visą Kauno bib liotekos nesutvarkytą fondą atrinko, apiformino ir atgabeno į Vilnių dau giau kaip 12 tūkst. knygų, jų tarpe rečiausių lituanistikos leidinių, atga beno visą istorinį Kauno bibliotekos
rankraštyną, prie kurio jau dirba mū sų rankraščių, salėje visa eilė suin teresuotų dėstytojų ir aspirantų (doc. Jablonskis, vyr. dėst. Gentvila ir kt.). O drg. Užkalnis drįsta išstoti su me lagingais šmeižtais ir svarbiausia tuo momentu, kai žmonės, kurie galėtų jam atrėžti, sėdi Kaune . bibliotekos rūsyje prie knygų atrinkimo. Deja, ne vienas drg. Užkalnis: jo pėdomis pasekė ir vyr. dėst. Fainhauzas, kuris kritikavo bibliotekos katalogus. Prisipažįstame, kad kata logai pas mus dar nebaigti tvarkyti.
Draugo Stalino genialūs darbai kal Stalinas apie gramatinę kalbos san bos mokslo klausimais šiltai ir su di darą", nušvietė gramatinės sandaros Gruodžio 13—14 dienomis Teisės džiu dėkingumu buvo sutikti ne tik elementų palyginti didelį pastovumą, šios srities specialistų, bet ir visos charakterizavo jų vystymosi pobūdį' m. fak. įvyko studentų teisininkų „TSRS tarybinės visuomenės. Mūsų šalies ir kartu pabrėžė svarbią gramatikos. mokslinė konferencija tema darbo žmonės dar kartą ryškiai pa reikšmę kalbos moksle. Teigiamas. tautų kova už taiką". Konferencijoje Gražus naujas tarybinis katalogas juto didžiojo savo vado išmintingą pranešimo bruožas — išdėstytųjų’ perskaityti keturi pranešimai. Pirmąjį yra dar nedidelis. Jis pradėtas tik pranešimą „Kova prieš kosmopolitiz vadovavimą, šį kartą pasireiškus} draugo Stalino teiginių pailiustravi1949 metų pradžioje ir, nežiūrint ka mą — kova už taiką" skaitė II k. kalbos mokslo srityje. Ištisa mokslo mas konkrečia kalbų medžiaga. taloguotojų pastangų, dar net ne Drg. Valiūtė (lietuvių k. būrelis) stud. Murauskas. Drg. Murauskas ladisciplina — tarybinė lingvistika — apima visų tarybinių knygų. Senas buvo apvalyta ųuo idealizmo ir vul skaitė referatą „V. I. Leninas ir bai išsamiai išnagrinėjo kosmopolitizkatalogas ir savo forma ir savo turi , mo pasireiškimą ir šios imperialistigariojo materializmo apnašų ir įsta J. V. Stalinas apie lenininę-stalininę niu perdėm buržuazinis, kimšte pri tyta į tikrąjį kelią, kuriuo eidama, be nacionalinių kalbų vystymosi teoriją,‘ nės ideologijos socialines šaknis. Po kimštas kortelėm nerekomenduotinos ’ pranešimo iškelti klausimai ir disku abejo ji galės „užimti pirmą vietą duodančią pagrindus kapitalizmo ir ar pasenusios literatūros. Pertvarky pasauliniame kalbos moksle" (J. V. socializmo epochų kalbų tyrinėjimui". sijos parodė, kad studentai tuo klau mas seno katalogo į tarybinį ir skai simu gyvai domisi. Stalinas). ........ Drg. Mažiulio (klasikinės filologi tytojų katalogus reikalauja labai Išsamus draugo Stalino kalbinių jos būrelis) darbas „Zodyninė sudė Daugiausia dėmesio atkreipė IV k. kruopštaus darbo. Nežiūrint to, bib darbų studijavimas, stalininio moks tis ir pagrindinis žodyninis fondas" stud. Vansevičiaus pranešimas „TSRS liotekos kolektyvas, atsižvelgdamas į lo pagrindų įsisavinimas negali ne iš kitų išsiskyrė savo tiriamuoju po kova dėl vieningos demokratinės savo skaitytojų pageidavimus, pasi rūpėti ir visiems mūsų universiteto būdžiu, išėjimu už paprasto teorinio Vokietijos sukūrimo". Pranešėjas pa žada ateityje visus katalogus sutvar studentams, o ypatingai — filolo dėstymo bei atpasakojimo ribų į kal naudojo plačią diplomatinę literatūrą, kyti. gams. Turint tai galvoje, ir buvo im bos faktų sritį. Naudodamasis dauge ir to pasėkoje referatas buvo turinin Šiame darbe bibliotekai padeda tasi organizuoti Istorijos-filologijos lio kalbų medžiaga, pranešėjas gra gas. Po pranešimo išsivystė diskusi ir skaitytojai, atkreipdami mūsų dė fakultete studentų mokslinę konfe žiai ir mokamai pavaizdavo draugo jos. Jose dalyvavo ir dėstytojai (pav. mesį į padarytas klaidas. Visai ki renciją stalininio kalbos mokslo klau Stalino nurodymų, liečiančių leksiką, v. d. Burkauskas padėjo studentams taip pasielgė vyr. dėst. Fainhauzas. teisingumą. Įdomūs yra drg. Mažiulio išsiaiškinti Kaliningrado klausimą). simais. Nesuradęs skaitytojų kataloge korte Konferencijoje, kuri įvyko gruodžio mėginimai daryti kai kurias savaran Pranešimui trūko vieningos sistemos, lės, kuri, jo nuomone, ten turėtų bū tai pripažino diskusijose išstoję drau 6—7 dienomis, buvo perskaityti ke kiškas išvadas. turi studentų pranešimai. ti, jis kitų skaitytojų akivaizdoje Konferencija ne tik parodė eilės gai. Drg. Glinterščik (rusų k. būrelis), fakulteto studentų rimtą stalininio Gana geras pranešimas III k. stud. pradėjo šmeižti biblioteką. perskaičiusi referatą „Kalba kaip vi kalbos mokslo pagrindų įsisavinimą, Bliudzo, tema „Buržuazinė justicija Mes suprantame, kad tik kritiškai suomeninis reiškinys", plačiai ir ga bet taip pat nemaža padėjo pagilinti reakcijos, tarnyboje". ir savikritiškai vertinant esamus trū na sklandžiai nušvietė kalbos ir vi žinias ir kitiems draugams. Rei Reikia pastebėti, kad mokslinė suomenės santykį, parodė kalbos kia pastebėti, kad ši konferencija tu kumus, pasitaikančius mūsų darbe, kaip visuomenės produkto pagrindi rėjo būti organizuota platesniu mas studentų konferencija Teisės m. fak. galima juos ištaisyti. Tačiau drg. drg. galėjo praeiti žymiai _ _______ aukštesniame nes savybes, kartu marksistinį kalbos tu, nes konferencijoje liestieji klau Užkalnis ir Fainhauzas, matyti, už supratimą priešpastatydama buržua simai, be abejonės, būtų buvę įdomūs teoriniame lygyje. Kai kurie darbai miršo bolševikinės kritikos reikšmę. zinių lingvistų ir marksizmo vulgari- ir naudingi ne tik studentams-filolo- buvo paruošti skubotai. Net nespėjus zatoriaus N. J. Maro antimokslinems gams, bet ir kitų fakultetų studen jų perskaityti moksliniuose būreliuo se, reikėjo juos skaityti konferencijo B. Gudaitienė, tams. teorijoms. je. Tai buvo pasekmė silpno katedrų R. Rozetaitė V. Urbutis Stud. Laučka (svetimų kalbų būreBibliotekos proforgai Ist.-Fil. fak. V k. stud. vadovavimo moksliniams būreliams ir lis), perskaitęs pranešimą „Draugas iš antros pusės nepatenkinamo SMD fakulteto Tarybos organizacinio dar bo rezultatas. Taryba ir fakulteto vi Šio mėnesio 8—9 dienomis įvyko studentai savo darbą tęsia, be minėto suomeninės organizacijos neužtikrino studentų susidomėjimo Fizikos-matematikos fakulteto stu premijuoto pranešimo žiury komisija visuotinio dentų mokslinė konferencija „Moks premijavo taip pat stud. Širvaičio mokslinės draugijos darbu, todėl į las socializmo tarnyboje". Konferen pranešimą „Magneto optinis efektas" konferenciją atsilankė mažai studen cijai buvo paruošti ir perskaityti 5 ir stud. Gabrieljano pranešimą „LoPolitinė ekonomija yra viena iš tų rai (seminarus vedė drg. Butkus). tų. Fakulteto dėstytojai nepakanka bačevskio pažiūra į erdvę." pranešimai. disciplinų, kuri formuoja studentų Apie tokią nenormalią padėtį studen Didelis konferencijos trūkumas mai kreipė dėmesį į jiems paskirtų buĮ mūsų fakulteto mokslinę konfe materialistinę pasaulėžiūrą, auklėja tai ne kartą signalizavo Politinės vo tas, kad studentai per mažai darenciją buvo atvykę svečiai iš Mask referatų vadovavimą, neparodė susi studentus politiškai. ekonomijos katedrai, tačiau katedra, vos ir Minsko universitetų Fizikos lyvavo diskusijose, ko pasėkoje įdo- domėjimo Studentų mokslinės draugi Tačiau Politinės ekonomijos kated fakultetų. Maskvos universiteto aspi inios ir aktualios konierencijos tematyti, tai pamiršo. Dar kursas ne jos darbu. į šią konferenciją atvyko ra (vedėjas prof. Budrys) maža rūpi rantas K. Cernišev padarė pranešimą mos nebuvo pilnai išnagrinėtos. baigtas skaityti, o egzaminus reikės Fakultete buvo organizuotas stu tik keturi dėstytojai. Be abejo, dės nasi, kad politinės ekonomijos pa laikyti šioje egzaminų sesijoje. apie endovibratorius. Konferencijos pranešimų temos bu dentų susitikimas su atvykusiais sve tytojų abejingumas veikia studentus skaitos būtų skaitomos aukštame moksliniame ir politiniame lygyje. Ar nepagalvoja Politinės ekonomi vo įdomios ir aktualios tiek fizikos čiais. Minsko ir Maskvos universitetų neigiamai. Maža to, katedra neužtikrino, kad jos katedros vedėjas, kokie gali būproblemų atžvilgiu, tiek ir taikomu- atstovai papasakojo mums apie savo Teisės mokslų fak. SMD Taryba nu paskaitos vyktų reguliariai. Negeres ti tokio neplaningo darbo vaisiai? iiio krašto statybose atžvilgiu, tačiau universiteto studentų mokslinį ir vi pranešimai daugumoje buvo apžvalgi suomeninį darbą. Mes supažindinome tarė prašyti visuomenines organizaci nė padėtis buvo su seminarais. Pa Reikėtų pagalvoti. Istorijos-filologijos IV k. nio pobūdžio, išskyrus stud. Kochan svečius su mūsų fakulteto bei uni jas, kad jos užtikrintų visapusišką vyzdžiui, Il-je grupėje tebuvo vos du seminaK. UrbaiUs pranešimą „Atmosferos skaidrumo ty versiteto studentų veikla. Gruodžio 9 d. jvyko konferencijos katedrų ir mokslo personalo pagalbą, rimas Maikelsono aktinometru". Tas pranešimas buvo žiury komisijos uždarymas. Svečiams ir studentams, įpareigotų savo narius dalyvauti SMD premijuoti, darbe, palaikyti tamprius ryšius su premijuotas. Fizikos specialybės pra kurių pranešimai buvo nešimai (stud. Kšemianskos ir 6tud. įteiktos asmeninės dovanos. Taip pat komjaunimo organizacija. Istorijos-filologijos fak. lituanisti- mai naudotis kabineto skaitykla. Širvaičio) bendrai yra eksperimentinio nusiuntėme dovanas tų universitetų Taip pat nėra jokios nuošalesnės vie kos kabinete dažnai vyksta konsulmokslipobūdžio, tačiau dėl laiko ir apara Fizikos fakultetų studentų Br. Antanėlis tos, kur galėtų užeiti katedros moks tūros stokos konferencijoje jie buvo nėms draugijoms. Teisės m. fak. II k. komjaunimo tacijos ir studentams duodamos jskai- linis personalas. B. Baužaitė referuoti be galutinių rezultatų. Šie organizacijos sekretorius tos. Pav., š. m. gruodžio mėn. 22 d. .Atrodo, kad įsivyravusią praktiką— vyr. dėst. Zaborskytė visą dieną da egzaminų metu užimti kabinetą egza vė įskaitas lituanistams. Dėl to, kad minams ir įskaitoms reikėtų pašalinti. kabinetas dažnai užimtas, studentai negali ruoštis egzaminams ir tinka Aspirantas A. Sprindis rinkimus į vietines Darbo žmonių Gruodžio mėn. buvo pravesta Vil Be to, peržiūra atskleidė ir eilę deputatų tarybas, ne tik Vilniaus dar niaus valst. Universiteto meninės sa- kūmų meninės saviveiklos darbe, veiklos peržiūra atrinkti geriausiems trūkumai saviveiklos darbe rodo, kad bo žmonės, bet ir Molėtų šefuoja kolektyvams į Vilniaus miesto meni pačiai peržiūrai nebuvo tinkamai pa- mo rajono kolūkiečiai. Gruodžio mėn. 24 d. įvyko centri nės saviveiklos apžiūrą. siruošta. „Tarybinio Studento" redakcijoje užklausimą pranešė, kad faktai pasi Vilniaus Valst. Universiteto gerai nių meninės saviveiklos kolektyvų Peržiūros metu iš studentų tarpo iškilo eilė gabių saviveiklininkų, kaip pasiruošę meninės saviveiklos kolek apžiūra. Apžiūroje pasirodė akade buvo aautas laiškas iš Chemijos fak. tvirtino. Inžinieriui Reinui už nerū pav. Istorijos-filologijos fak. stud. tyvai nepasilieka universiteto ribose, minis choras, centrinė tautinių šokių visuomeninio darbo apsaugos inspek pestingą remonto priežiūrą pareikš Sruogytė, kuri puikiai atliko solo. Ge jie neša tarybinį meną į plačiąsias grupė ir naujai įsikūręs liaudies toriaus drg. P, Pacausko, kuriame jis tas įspėjimas. Šiuo metu stogas su nurodė, kad Bendrosios chemijos ka taisytas ir bus atliktas kitas reika rai pasirodė deklamuotojos Tarasova darbo žmonių mases. Vilniaus univer ansamblis. Saviveiklos žiūrėjo atvykę Vilniaus tedros patalpose blogai atliktas re lingas remontas. ir Kulinič (Istorijos-filologijos fak.). siteto saviveiklininkai puikiai žino, Pažymėtinas aukštas meninis lygis kad menas turi tarnauti liaudžiai, srities kolūkių pirminių komjaunimo montas: per atremontuotą stogą teka vanduo, nuo lubų krinta tinkas. organizacijų sekretoriai. Medicinos fak. vyrų okteto, kuris saviveiklininkus ATSAKINGASIS REDAKTORIUS Prorektorius administracijos - ūkio yra gerai pasiruošęs ir dalyvaus Mūsų universiteto reikalams G. Skabertinas į redakcijos D. ŠKLIARINSKIS Alf. Čepas miesto apžiūroje. mato, o ypatingai daug matė per
Mokslas socializmo tarnyboje
MUMS RAŠO
Neplaningas darbas
Taip neturėtų būti
Meno saviveiklą — į mases
Iš nepaskelbtų laiškii
Užs. Nr. 0738
Redakc’,a Vilniuje, Universiteto gi. 3. Telef. 2-37-79.
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef.nr. 2-z *-42.
LV 21156