„Mes negalime laukti iš gamtos malonių, paimti jas iš jos — mūsų uždavinys“.
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
I. V. MICIUR1NAS
Stiidentų-rničiurinmkų darbai VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS ________________ KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 9
Antradienis, 1950 m. birželio 13 d.
Kaina 20 kap.
Pagerinti politinį-agitadnį darbą studentijos tarpe Idėjiniame - politiniame studentų auklėjime didelis vaidmuo tenka grupės agitatoriui. Idėjinio-politinio grupės studentų lygio kėlimas, poli tinio sąmoningumo stiprėjimas daug priklauso nuo gerai organizuoto grupės agitatoriaus darbo. Reguliariai pravedami pasikalbėjimai įvairiomis politinėmis temomis, trumpi turiningi pranešimai vidaus ir užsienio politi kos klausimais, teisingas, marksisti nis, giliai principiškas studentų ke liamų klausimų nušvietimas, — štai tos priemonės, kurių pagalba grupės agitatorius kovoja dėl nuolatinio jam patikėto kolektyvo idėjinio augimo. Agitacinio-auklėjamojo darbo rezul tate idėjiškai auga ir tvirtėja ne tik grupė, bet ir pats agitatorius. Susi durdamas su nuolat jam iškeliamais klausimais, jausdamas pareigu nuo lat sekti vidaus ir užsienio politinį gyvenimą, grupės agitatorius kasdie niniame savo darbe įgyja politinį užsigrūdinimą, nejučiomis kelia savo idėjinį-politinį lygį. VVU agitkolektyvas šiuo melu iungia savo eilėse 118 agitatorių, ^.gitatoriai yra pritvirtinti prie gru bių, kur kiekvieną savaitę praveda pokalbius Įvairiomis lemomis, lie čiančiomis istorines datas ar kitus aktualius vidaus ir užsienio politi kos klausimus. Siekiant pagerinti agitatorių darbą, dažnai organizuo jami instruktažai. Aktyvią veiklą VVU .agitkolekty vas išvystė rinkimų į TSRS Aukš čiausiąją Tarybą metu. Rinkėjams savo laiku buvo padaryti įdomūs pranešimai tokiomis temomis, kaip: „Religijos kilmė ir jos klasinė esmė" (pranešėjas drg. Navickas), „Kolūkių statybos laimėjimai", „Apie komu nistinę moralę" (pranešėjas doc. Meškauskas), „Apie Vilniaus miesto atstatymą" (pranešėjas Miesto plana vimo skyriaus viršininkas) ir kiti. Daugiausia agitatoriai vedė užsi ėmimus pasikalbėjimų forma, taip pat buvo organizuojamos ekskursi jos. Organizuotai buyo.aphmkyia paroda, skirta J. V. Stalino 70-osioms
gimimo metiuėm^. V. Kapsukui-Mickevlčiui skirta paroda ir kt. Daugelis agitatorių organizavo ekskursijas į Revoliucijos muziejų. Gerai dirbo agitatoriai draugai: Mirskaja, Tamo šaitis, Merkys, Adomavičienė, Vladimirovienė, Liampertas ir kiti. Bet reikia pažymėti, kad ne visose grupėse ir ne visuose fakultetuose agitkolektyvų darbas buvo tinkamai organizuotas. Taip, pavyzdžiui. Gam tos ir Ekonomikos m. f-tų partinės grupės agitkolektyvų dartįą paliko nuošalyje, agitatorių darbui nevado vavo, jų darbo nekontroliavo. Parti nio biuro nutarimas apie agitkolektyvo peržiūrėjimą nebuvo (vykdytas. Pagrindinė studentų masė užsiėmi mus lanko gerai, tačiau eilėje f-tų lankomumas labai blogas. Blogu po litinių valandėlių lankomumu ypač pasižymi Istorijos-filologijos f-to kai kurios grupės (II kursas, I kurso žurnalistų grupė). Beveik visi metai, kaip nieko nedirba Medicinos f-to IV kursas. VVU agitkolektyvui iškyla neati dėliotinas, didžiulės reikšmės užda vinys — naujais mokslo metais pra dėti politinį darbą nuo pirmosios mokslo metų dienos. Agitatoriai turi geriau pažinti savo kolektyvą, turi užtikrinti didesnę (taką studentams, siekiant pagerinti politinį-auklėjamąjį ir mokomąjį studentijos darbą. Agitatoriai turi suprasti, kad jie at sakingi ne tiktai už pasikalbėjimų pravedimą, bet ir už jiems pavestų studentų poelgius, už jų idėjinį brendimą. Daugiau dėmesio reikia skirti komjaunimo eilių augimui, daugiau padėti komjaunimo organi zacijoms. Universiteto partinė orga nizacija, rektoratas patikėjo agitato riams garbingą uždavinį — idėjinįpolitinį studentijos auklėjimą. Agi tatoriai turi pilnai Įvykdyti jiems pa tikėtą uždavinį. Šis uždavinys tegali būti Įgyvendintas pilnai supratus savo darbo atsakingunąą ir svar bumą, neatidėliotiną reikalą page rinti politinį-agitacinį dalbą studen tijos tarpe.
Garbinga pareiga Šiais, 1949/50 mokslo metais ve džiau politines valandėles Fizikosmatematikos f-to III kurso studentų grupėje. Nors kitų užsiėmimų, išsky rus politines valandėles, aš su grupe neturiu, -tačiau man pavyko su stu dentais užmegzti glaudžius ryšius. Studentai gerai lankydavo politines valandėles, užsiėmimai praeidavo gyvai ir įdomiai. Studentai su dide liu dėmesiu klausydavo prane šimų apie aktualiuosius vidaus ir užsienio gyvenimo įvykius. Didelio aktyvumo iš studentų pusės susi laukė valandėlės, kada buvo svars tomi įvykiai Kinijoje, Vokietijos de mokratinės respublikos susikūrimas, kovos už taiką sąjūdžio plitimo klausimas. Apibendrinant visų metų darbo rezultatus, tenka pastebėti, kad pa siekti laimėjimai yra nemaži. Tačiau
tai mūsų negali patenkinti. Sekan čiais mokslo metais mes privalome dirbti dar geriau, siekti dar didesnių laimėjimų. Pageidaučiau, kad ateinančiais mokslo metais man tektų dirbti su viena iš tų grupių, kurioje aš dės tau. Tai leistų man dažniau susitikti su studentais, glaudžiau su jais su artėti, geriau pažinti jiems rūpimus klausimus. Politiniai užsiėmimai svarbūs ne tik studentams, bet ir mums, dėsty tojams. Tuo būdu mes patys esame skatinami nuolat kelti savo politinį lygį, giliau pažinti marksistinę-lenininę teoriją, nuolat sekti politinį vidaus ir užsienio padėtį. Garbingos agitatoriaus pareigos mus įgalina vis tvirčiau ir sąmoningiau kovoti dėl komunizmo įgyvendinimo mūsų ša lyje. Dėst. I. Vla'dimirovienė
Agitatoriaus darbas Dirbdamas agitkolektyve, pastebė jau, kad studentų politinis aktyvu mas metai iš metų kyla. Mano nuomone, didelės reikšmės studentų aktyvumui pakelti turėjo agitkolektyve vadovybės pasiūlytas metodas — pagrindinį pranešimą pa daryti vienam kuriam iš studentų. Tada studentai drąsiau kelia klausi mus ir aktyviau dalyvauja diskusi jose. Tačiau, suprantama, agitatorius neturi diskusijų palikti savieigai. Diskusijas ir pasisakymus reikalinga trumpai apibendrinti ir padaryti aiš kias išvadas, jas susieti su tarybi nės studentijos ir duotosios grupės gyvenimu. Agitatoriui labai svarbu kiek ga lima greičiau ir geriau pažinti sa
vo grupės žmones, užmegzti glau džius ryšius su grupės aktyvu, kom jaunimo grupe — tada ir pats dar bas žymiai palengvėja. Ypač būtina įtraukti į aktyvų darbą atsiliekan čius studentus, duodant jiems kon krečius uždavinius. Didelės auklėjamosios reikšmės turi savaitinės grupės gyvenimo, o taip pat ir savaitinės svarbesnių tarptautinių įvykių apžvalgos, pačių studentų parengiamos. Pageidautina, kad agitatorių darbu daugiau susidomėtų universiteto par tinė organizacija, dekanatas ir agitkolektyvo vadovybė, nes tik kolek tyviai aptariant darbo trūkumus ir teigiamybes, galima pasiekti gerų rezultatų. Vyr. dėst. P. Tamošaitis
Studentai botanikai-genetikai šią vasarą platesniu mastu bando išau ginti mūsų respublikos sąlygose gausų šakotavarpių kviečių derlių. Sėklos gautos iš Visasąjunginės Lenino vardo Žemės ūkio akademi jos „Gorki Leninskoje" bandymų bazės. Iškėlėme sau uždavinį išaiš kinti, kaip paveiks į derlių sėklos jarovizacija ir pasėlio tankumas. Būrelio narės studentės V. Korner ir Grigėnaitė šią vasarą tiria mikro elementų įtaką cukrinių runkelių ir pupelių derliui. Grupė būrelio narių A. Merkys, J. Keliuotytė, B. Urbo naitė, E. Mardosaitė ir kitos bando užauginti mūsų klimato sąlygose dinius ir arbūzus. Tam tikslui šie šil tesnių kraštų augalai vegetatyviškai hibridinami su mūsų krašto klimatą lengvai pakeliančiu moliūgu. Paskiepiu parinktas moliūgas ir j jį įskie pyta dinis ir arbūzas. Be to, būrelio nariai VVU Bota nikos sode augina keliasdešimt mičiurininių vaismedžių atmainų ir kul tūrinių lazdynų rūšių, gautų prof. T. Ivanausko ir kitų mičiurininkų iš A. Z. Timiriazevo vardo Žemės ūkio akademijos Maskvoje. Studentai mičiurininkai - genetikai palaiko glaudų ryšį su Lomonosovo vardo Maskvos universiteto mičiurininkais. Pavasario semestre maskvie čių mokslinėje konferencijoje jie buvo apdovanoti puikiomis dovano mis — didžiojo gamtininko Timiria zevo raštų komplektu. Vyr. dėst. P. Bluzmanas būrelio globėjas
---------«---------
Pirmasis egzaminas Chemijos fakulteto 5 kurse Chemijos f-to I-ojo kurso studen tai marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminui ruošėsi su dideliu atsidė jimu — lankė konsultacijas, kolek tyviai kartojo kursą, aiškinosi sun kesniu? klausimus. 20 to kurso stu dentų išlaikė šį egzaminą labai ge rai. Ypač gerą marksizmo-leninizmo pagrindų įsisavinimą parodė kom jaunimo grupė, kurios pažymių vi durkis 4,63 (10 penketukų ir 6 ket vertai), kai tuo tarpu viso kurso — 4,23. Labai gerais pažymiais egzami ną išlaikė komjaunuoliai Savickaitė, Birmantas, Jazbutytė, Papilskis, Zlotnikaitė, Kaikaris; iš nesąjunginio jaunimo — Vaitkevičiūtė, Balčytytė ir kt.
EGZAMINAMS VYKSTANT
Egzaminas išlaikytas labai gerai Nuotraukoj e: Ekonomikos fak. IV kurso stu dentas A. Jablons kis atsakinėja vyr. dėst. J. Pauliukoniui soc. pramonės įmonių planavimo ir organizavime egzaminą. Jo ži nios įvertintos la bai gerai. Nuotr. Jonušio
Įsipareigojimas Tarybų Lietuvos dešiml mečio garbei įvykdytas Tarybų Lietuvos dešimtmečio gar bei Fizikos-matematikos f-to II kur so studentai prisiėmė įsipareigojimą išlaikyti marksizmo-leninizmo pa grindų egzaminą vien labai gerais ir gerais pažymiais. Kad įsipareigo jimas būtų įvykdytas, kurso seniū nas, proforgas ir gruporgas siste mingai tikrino išeitojo kurso kartoji mą. Matematikų grupė jau nuo 'pat
semestro pradžios ėmėsi kolektyviai ruoštis seminarams, dėl to Į semi narus ateidavo gerai pasiruošę, tuo pačiu gerai pasiruošė ir egzaminui. Egzaminai parodė, kad [kursas įvykdė savo įsipareigojimą: daugu ma studentų egzaminus išlaikė labai gerais ir kiti — gerais pažymiais. V. Kybartas
Marksizmo-leninizmo egzaminai Ekonomikos fakultete Draugas Stalinas yra pasakęs, kad visus mokslus vienam žmogui išmok ti yra neįmanoma ir to nereikalin ga, bet yra vienas mokslas, kurį turi žinoti kiekvienas komunistas ir tary binis darbuotojas. Tas mokslas — marksizmas-leninizmas. Įvykę egzaminai parodė, kad dau guma studentų, kaip Lukauskas, Urbaitytė, Grigaitis, Terleckas, Jurge levičius ir kiti, atėjo pasiruošę ir marksizmo-leninizmo pagrindų egza miną išlaikė labai gerai. Dialektinio ir istorinio materializmo egzaminą III k. studentai Labanauskas, Maila, Bučytė, Beilis, Žemaitis ir kiti išlai kė labai gerai. Bet yra studentų, kurie maža krei pia dėmesio į gilų marksizmo-leni nizmo pagrindų įsisavinimą ir į eg zaminus ateina silpnai pasiruošę. I kurse Latvytė, Žemeckaitė, Dubaus-
kas, Diašukaitė gavo nepatenkina mus pažymius. Diašukaitė atėjo vi sai nepasiruošusi, nes, dėstytojai pa klausus, kada įvyko Didžioji Spalio socialistinė revoliucija ir Lietuvos KP(b) VI suvažiavimas, ji pasirodo negirdėjusi. Be to, studentai B. Balčiūnaitė, Petrauskaitė, Žemaitytė, Vėjelis, at sakę patenkinamai, „maldauja", kad dėstytojas iš „pasigailėjimo" parašy tų gerai, kad galėtų gauti stipendi ją. Tai nesuderinama su tarybinio studento vardu. Juk tarybinė liau dis ir Vyriausybė laukia gerų spe cialistų, giliai įsisavinusių pažan giausią mokslą, kad mes. galėtumėm vadovauti komunizmo statybai. To dėl turime gerai mokytis. Motytė Ekonomikos m. f-to I k. stud.
Kodėl mūsų draugai neišlaikė marksizmo-leninizmo pagrindų egzamino 7
Neseniai Fizikos-matematikos f-to I kurso studentai laikė egzaminą iš marksizmo-leninizmo pagrindų. Šio svarbaus egzamino neišlaikė 5 stu dentai: Savulionis, Jakštaitė, Macelytė, Levulis ir Lebeika. Kokios yra priežastys, kad šie draugai taip ap sileido ir padarė gėdą visam kursui? Tačiau 5 studentai gavo nepaten Tai, aišku, rezultatas to, kaip jie Tai dažno pa kinamus pažymius. Tai Baslytė, Bie- dirbo visus metus. logurovas, Gaižutis, Mačinskas ir skaitų ir seminarų praleidinėjimo, Vilčiūnaitė. Šie draugai permaža dirbo mokslo metų eigoje ir dabar nebesuspėjo rimtai pasiruošti. Jau išlaikėme du egzaminus: lite Komjaunimo grupė, apsvarsčiusi ratūros mokslo įvadą ir lietuvių li pirmojo egzamino rezultatus, nutarė teratūros istoriją. Daugelis studentų sustiprinti pagalbą silpnesniesiems egzaminus laiko tik gerais ir labai studentams ir dėti pastangas, kad eg gerais pažymiais. Pvz., mokslo pir zaminai būtų laikomi tik gerais ir mūnai komjaunuoliai Medonis, Pilylabai gerais pažymiais. paitis, Aleksa, Tertelis ir kt.
menko ruošimosi, užrašų bei kon spektų nevedimo, nesilankymo į kon sultacijas rezultatas. Jei šie draugai, ypatingai Savu lionis, būtų rimčiau reagavę į drau gų įspėjimus, tai, aišku, kad tokių rezultatų nebūtų. Būtina yra šiuo metu atitaisyti padarytą klaidą ir šį egzaminą, rim tai pasiruošus, gerai išlaikyti. A. Diržys
Egzaminai pas pirmo kurso filologus
L. Simanavičius
I k. seniūnas
dentų egzaminus laiko tik labai ge rais pažymiais. Tačiau šalia pirmūnų yra ir atsi likėlių, kaip Martinėnas ir Olšauskaitė, kurie per egzaminus pasirodo silpnai. O stud. Meciūnaitė pirmojo egzamino visai nelaikė. Ir kur gi ji laikys: visą antrą semestrą paskaitų Si egzaminų sesija parodė, kad nelankė, į seminarus neateidavo, o daugelis studentų rimtai ruošėsi ir dekanatas vis tiek prileido prie eg visus metus dirbo. Didesnė pusė stu zaminų. M. Svirskas
IV Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo konferencija Š. m. birželio 7—8 d.d. įvyko IV Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo konferencija. Joje dalyva vo rajono pirminių kom jaunimo organizacijų dele gatai. Delegatai išklausė LLKJS Lenino rajono komi teto sekretoriaus Požarskio ataskaitą. Dalyvavę disku sijose pasisakė jaunimo politinio-idėjinio lygio kėli mo, komjaunimo eilių augi mo, Lenino rajono jaunimo laisvalaikio praleidimo ir kitais klausimais.
Konferencijoje nemažai buvo kalbama ir apie Vil niaus Valstybinį universite tą, kurio komjaunimo orga nizacija į konferenciją pa siuntė delegatus nuo tūks tančio VVU komjaunuolių. VVU komjaunimo organi zacija per ataskaitinį laiko tarpį pasiekė eilę laimėji mų: ii smarkiai išaugo, su burdama į komjaunimo ei les priešakinę tarybinę stu dentiją, išaugo komjauni
mo vaidmuo universitete. Tačiau greta laimėjimų esama ir trūkumų. VVU studentai dar nepa kankamai kelia savo politinį-idėjinį lygį, dalis stu dentų dar neatsikratė reli ginių prietarų. Kuo pateisi namas toks faktas, kad šeši Medicinos f-to studen tai (Elinskaitė, Maželis ir kt.) nepatenkinamai išlaikė valstybinį marksizmo-leni nizmo egzaminą, kad V k. medikė Griškaitė dar« ir šiandien lanko bažnyčią. ■ Pasitaiko dėstytojų ir profesorių, kurie silpnai veda auklėjimo darbą stu dentų tarpe. Eilė dėstyto jų — Gulbinas, Sokolovas, Modestova, Ancukevičius ir eilė kitų, paskaitas skaito apolitiškai. Kai kurie dės tytojai skaito iš 1945 m. konspektų, kurie- visiškai pasenę, atsilikę nuo eina mojo gyvenimo. 5ie drau gai dar iki šios dienos ne supranta, kad pagrindinis auklėjamasis darbas turi
būti vedamas paskaitų, se minarinių bei praktikos darbų metu. Dėst. Ancuke vičius savo paskaitose ne rado nieko geresnio, kaip kalbėti apie kilniuosius jausmus, kurie kyla bažny čioje maldos metu, aidint vargonų muzikai. VVU komjaunuoliai dar nepakankamai budrūs. Į VVU, kartais ir į komjau nimo organizaciją bando prasiskverbti klasiniai sve timi ir priešiįkai nusiteikę elementai. Pvz., kaip Buze lytė (Istorijos - filologijos f-to), Gudas (Gamtos f-to), Zavišaitė (Ekonomikos f-to). Tarybinių studentų, ir ypač komjaunuolių pareiga tokius studentus negailes tingai demaskuoti, ryžtin gai kovoti su buržuazinė mis nuotaikomis atsilikusių studentų tarpe.
LLKJS CK sekretorius drg. Raguotis savo kalboje pažymėjo, kad studentaikomjaunuoliai turi drąsiau kovoti su pasireiškiančiais trūkumais universiteto dar be, teikti rimtą pagalbą partinei organizacijai ir universiteto vadovybei auk lėjant studentiją komunisti ne dvasia. Drg. Raguotis ir kiti kal bėjusieji pažymėjo, kad universiteto komjaunimo organizacija yra pakanka mai pajėgi iškeltiems trū kumams pašalinti, kad į sekančią rajoninę konferen ciją universiteto komjauni mo organizacija ateis su naujais laimėjimais. Konferencija išrinko į rajoninio komiteto sąstatą šiuos VVU komjaunuolius: J. Grigonį, T. Butkų, A. Medonį, G. Erslovaitę, E. VVU studentai nepalaikė Katiną, L. Malašenkovą, V. glaudžių ryšių su šefuoja Burkauską, J. Musteikį, M. momis mokyklomis, įmonė Antanėlį. mis, kolūkiais. A. Poviliūnas
J
V
Sienlaikraščio skiltyse
Prof. P. Šalčiaus objektyvizmas Buržuazinės ideologijos atstovai, stengdamiesi nuslėpti nuo darbo žmonių akių savo „teorijų" klasinį, išnaudotojišką pobūdį, dangstosi „nepartiškumo", „objektyvaus tyri mo", „grynojo moksliškumo" kaukė mis. Tokio buržuazinio objektyvizmo reiškiniai kartais dar pasitaiko ir tarybinėje aukštojoje mokykloje, kai atbunka politinis budrumas ir kai bolševikinės kritikos bei savikritikos ginklas neturi reikiamo aštrumo. Toks politinio budrumo atbukimas paskutiniu metu konstatuotas musų universiteto Politinės ekonomijos katedroje (katedros vedėjas prof. D. Budrys), kur ligi šiol nebuvo de maskuotas žinomas buržuazinės ideo kauke logijos po objektyvizmo skleidėjas prof. P. Šalčius. Prof. P. Šalčius neigdamas koope racijos klasinį pobūdį ir prisideng damas objektyvizmu, iš tikrųjų teori joje ir praktikoje buvo aktyvus kapitalistinės kooperacijos šalininkas. P. Šalčiaus Tačiau tikrasis prof. objektyvizmo pobūdis greitai pa aiškėdavo, kai tik jam tekdavo susidurti su konkrečių gyvenimo fak tų vertinimu. Daugelio metų bėgyje jis kiekviena proga šmeižė tarybinę visuomeninę santvarką, Lenino— Stalino kooperatinio plano Tarybų Sąjungoje įgyvendinimą. Fašistinės Lietuvos kapitalistinės kooperacijos augimą, vedantį prie buožinių ūkių stiprėjimo ir smulkiųjų valstiečių ūkių smukimo, jis skelbė „tikrosios kooperacijos" klestėjimu. Atsikūrus tarybinei santvarkai Lie tuvoje 1940 metais, prof. Šalčius ją „pripažino" kaip „objektyvų" faktą ir pareiškė norą dirbti tarybiniame universitete. Tarybų valdžia, kviesda ma į kūrybinį darbą tuos senuo sius inteligentus, kurie sąžiningai yra pasiryžę peržiūrėti savo seną sias pozicijas ir stoti į socializmo statybos kelią, nepadarė išimties ir prof. P. Šalčiui. Jis buvo paliktas dirbti universitete, pasitikint, kad jis išgyvendins savo buržuazinį objek tyvizmą ir įsijungs į tarybinių mokslininkų eiles. Tačiau prof. šal čius nė nemanė peržiūrėti savo se nąsias pozicijas, tik išoriškai prisi derindamas prie tarybinės santvar kos. Tai paaiškėjo hitleriniams fašis tams okupavus Tarybų Lietuvos teritoriją 1941 m. Tuo metu, kai visa lietuvių tauta, visi dorieji Lie tuvos žmonės organizavo pasiprieši-
nimą prieš hitlerinius okupantus ir jų buržuazinius nacionalistinius pa kalikus, prof. P. Šalčius ėmė propa guoti fašistinę žemės ūkio politiką ir šmeižti tarybinę santvarką vokie čių okupacinės spaudos puslapiuose. Toks pasirodė tikrovėje prof. Šal čiaus objektyvizmas. Tai, kad prof. P. Šalčius, išvada vus Lietuvą iš hitlerinių grobikų, buvo paliktas vėl dirbti tarybiniame universitete ir jam net patikėtas ta rybinio jaunimo auklėjimas, reikia laikyti universiteto vadovybės politi niu neapdairumu. Tačiau prof. P. Šalčius ir dabar nepateisino jam pa rodyto pasitikėjimo. Jis turėjo pa kankamai laiko ir progos susipažinti su mūsų tarybinės valstybės tikrove mokslininko ir praktiko akimis ir aktyviai įsijungti j socializmo staty bos darbą. Tačiau iki šiol jis to ne padarė. Fašistinės Lietuvos ir hitlerinės okupacijos metais prof. P. Šalčius aktyviai atsiliepdavo, kaip ekono mistas kooperatininkas, į visus ak tualiuosius fašistinės tikrovės klau simus žodžiu ir raštu, tuo tarpu ta rybinėje Lietuvoje mes dar negir dėjome jo balso, kur jis duotų tary binį savo senųjų „mokslinių" darbų įvertinimą, kur jis parodytų savo no rą prisidėti prie komunizmo staty bos mūsų šalyje.__ ______ Priešingai, ir dabartiniu metu ne kartą buvo konstatuotas prof. P. šal čiaus dėstymo apolitiškumas ir bur žuazinis objektyvistinis dėstomųjų dalykų nušvietimas. Tai rodo, kad ir dabar jis iš esmės pasilieka seno se antimarksistinėse, buržuazinėse pozicijose. Savaime suprantama, kad tokios pozicijos nesuderinamos su tarybinio pedagogo darbu, kad tokie asmenys negali auklėti mūsų tary binį akademinį jaunimą, būsimus ko munizmo statybos specialistus. V. V. Universiteto partinės orga nizacijos ir viso kolektyvo uždavi nys — sustiprinti politinį budrumą, aštriau kovoti bolševikinės kritikos ir savikritikos ginklu prieš reakci nės buržuazinės ideologijos pasireiš kimus pedagoginiame ir moksliniame darbe, glaudžiau suglausti savo eiles apie Lenino—Stalino partiją, apie ta rybinio mokslo korifėjų draugą Staliną. Vyr. dėst. V. Simonavičius
Teisės mokslų f-to II k. stud. Ce sevičius „Tarybinio Teisininko" Nr. 7 rašo, kad „iš daugelio studentų tei sininkų atsakinėjimo galima matyti, kad jie gerai įsisavino jiems dėsty tojų patiektas žinias. Deja, pasitaiko studentų, kurie į egzaminą ateina nepasiruošę, pasiti kėdami savo „laime" ir „špargalka". Pvz., Teisės m. f-to II kurso studen tai laikė užsienio valstybių valsty binės teisės disciplinos egzaminą, į kurį drg. Bogomolovas atėjo visai nepasiruošęs ir bandė „išsigelbėti špargalkos pagalba". Tokie faktai rodo, kad pas mus dar randa vietos tokia nesveika pažiūra į mokslą. Draugai, visi kaip vienas ateiki me prie egzaminų stalo su tvirtomis žiniomis; tuomet nereikės jokių „špargalkų" ir drebėti dėl savo „lai mės". REDAKCIJOS PASTABA: Re dakcija atkreipia komjaunimo ir profąąjungos organizacijų dėmesį į šiuos dar pasitaikančius faktus ne tik Teisės f-te (analogiškas atsitikimas buvo Fizikos-matema tikos f-te su III k. stud. P. Klršos rusų k. kontroliniu rašomuoju darbu). Reikia ryžtingai kovoti su špargalkininkais ir jų talki ninkais.
MUMS
KASO
Bendrabučio gyventojų pageidavimas Čiurlionio Nr. 1 bendrabutyje, kur gyvena tiek daug studentų, neprak tikuojamas viešas naujai pasirodžiu sio „Tarybinio Studento" numerio iš kabinimas. Reikėtų įrengti „Tarybi. nio Studento" vitriną, suteikiant studentams galimybę bet kuriuo momentu susipažinti su akademinio gyvenimo naujienomis. Tuo turėtų susirūpinti Čiurlionio Nr. 1 bendrabučio studentų taryba. J. Bubelis Čiurlionio Nr. 1 bendrabučio gyventojas REDAKCIJOS PASTABA: Į šį skaitytojo pasiūlymą turėtų at kreipti dėmesį ir „Tauro" bei ki tų universiteto bendrabučių tary-
FELJETONAS V
u/
Anądien nuslinkau į Jaunimo sta dioną pasižiūrėti futbolo rungtynių. Taigi, žvalgausi į visokius meiste rius, ir, žast, — pamatau savo ge riausią vaikystės laikų draugą Be nediktą Kiškį. Šviesūs atsiminimai plūstelėjo abiem mums į šnektą. Nukrypom ir prie žaidimų. Ir kokių gi jų pas mus nebūdavo: trečias bėk, Iaptei, čižikas, ripka ir dešim tys kitų. Taip mums besikalbant, vienas mūsų kaimynas pasižiūrėjo į mus ir paniekinamai šyptelėjo: „Nie kai, girdi, jūsų visi čižikai, ripkos ir pan. O pas mus tai bent yra žai dimas!” Vadinasi, užmezgėm kalbą. Pasirodo, kad Čiurlionio Nr. 1 bend rabučio kai kuriuose kambariuose prigijęs nuostabus žaidimas, Entuziastingi 65 kambario gyventojai praleidžia prie jo ištisas ‘dienas, Smalsumo vedinas, kaip vėjas, (švilpiau i bendrabučio ketvirtąjį aukštą. Ir vaizdas, kurį pa mačiau, pateisino visas mano vil tis. Ilgi 65 kambario stalai buvo tirštai apgulti aistringų žaidėjų. Daugelio veiduose jau reiškėsi ryš kus nuovargis (buvo jau beveik va karas). Bet, nežiūrint į tai, žaidėjai energingai stumdė šukomis po stalą tris smulkias monetas, stengdamiesi įvaryti vieną iš jų į vartus, esan čius stalo gale. Pasirodo, kad tai ne taip jau lengva, nes pro vartus turi
praeiti tik viena moneta, atsitren kusi nuo kitos. Kitaip žaidėjui priskaitomas minusas. Žaidimas savo aukšta technika sudomino ir mane. Bet dėl visa ko kreipiausi į Gamtos m. fak. I k. studentus Kristutį ir Stripeiką: „Kaip, broliukai, ar ne trukdo žaidimas egzaminų sesijos metu mokslui". Vyrai numojo ranko mis. Niekai, girdi, jokių trukdymų. Teisybė, gal iš marksizmo-leninizmo pagrindų egzamino būtų gavę ir daugiau, negu dvejetą, gal iš kitų dalykų trejetų ir neturėtų, bet tek davo labai ilgas partijas sulošti ir prarasti daug laiko... Tačiau vien pažymys juk viso mokėjimo dar ne parodo. Vadinasi, buvau pilnai įti kintas, kad naujasis žaidimas „pini gėliai" tik į egzaminų pažymį atsi liepia, bet jokiu būdu ne į mokė jimą. Todėl dabar praleidžiu didesne dienos dalį ir vakarą iki 2 vai. 65 kambary, ir, lyg tas Hermanas iš „Pikų damos", seku nuostabųjį žai dimą „pinigėliai".
Apie žaidimo rezultatus pakalbė siu kitą kartą, kai ir patys žaidėjai rimčiau pagalvos apie mokslą ir egzaminus, kai į juos daugiau dė mesio atkreips Gamtos m. fakulteto visuomeninės organizacijos. A. Tomaitis
AKADEMINIS JAUNIMAS SPORTUOJA ★
ASK komanda pirmauja Vilniaus m. futbolo pirmenybėse Ir rezultatas 1:1. Dar keletą pavojin gerai užsirekomendavo be pralaimė gų momentų likviduoja vartininkas jimų einanti ASK futbolo rinktinė. Kižys ir gynimo trejukė: Burkauskas Susiorganizavę, drausmingi, žiną sa Gailevičius ir Katilius. vo pareigą ASK futbolininkai jau Po pertraukos ASK ža džia dar at penktą kartą išeina iš futbolo aikš minutėje patės nugalėtojais. Neseniai mes žaidė kakliau. 20 žaidimo II komandą — siekiamas antras įvartis — Z » me prieš „Žalgirio" „C juos nugalėjome rezultatu 4:2. Šiose Karevičius iš toli paduoda kamuS ___ *__ _____________ ------------------Ii Kazilinr rungtynėse pasižymėjo Staskonis, U Kazilioniui, ir šis nukreipia jį pelnęs komandai 2 įvarčius, Oku į vartus. Dar sukuriama keletas pa priešininko nauskas ir Kazilionis — po 1. Birže- vojingų akimirkų prie
Jš 1/1/U Mokslinės bibliotekos darbo VVU Mokslinės bibliotekos fondai kasmet auga. Jeigu buržuaziniais laikais metinis knygų prieauglis ne viršijo 10 tūkst. knygų, tai dabar šis prieauglis siekia 20—25 tūkst. tomų per metus. Biblioteka prenumeruoja 880 tarybinių ir 105 užsieninių žur nalų bei laikraščių. Tam, kad atskleistų skaitytojui amžiais sukauptą bibliotekoje turtą, Mokslinės bibliotekos aparatas daro pastangas pertvarkyti savo katalo gus priešakinės tarybinės kataloga vimo technikos pagrindais. Biblioteka užmezgė ryšius su di džiausiomis Tarybų Sąjungos biblio tekomis ir tarpbibliotekinio abone mento pagrindais aprūpina mūsų
dėstytojus ir studentiją reikalinga jiems literatūra. Didelę pagalbą skai tytojui teikia ir bibliografinis biu ras, kuris palengvina jam surasti knygų jūroje teisingą kursą.
Lygiagrečiai su fondų augimu ir su skaitytojų aptarnavimo pagerėji mu, žymiai išaugo ir bibliotekos lan kytojų ir skaitytojų skaičius. 1948 m. centrinės skaityklos ir fa kultetų skaityklų lankytojų skaičius sudarė 60 tūkst.; 1950 m. jis viršys 120 tūkst. lankytojų. Faktiškai lankytojų skaičius yra dar didesnis, jį mažina tie nerangieji lankytojai, kurie nenori pasirašyti lankytojų knygoje.
★
Žymiai padidėjo ir išduotų bibliotekos abonementą knygų skaičius: 1948 m. buvo išduota 26 tūkst. knygų; 1950 m. per pirniiosius ke turis mėnesius — 14,5 tūkst., šiais metais išduotų leidinių skaičius sieks 45 tūkst. knygų. Ypatingai do mimasi marksizmo-leninizmo klasikų veikalais. Abonemento skaitytojų skaičius išaugo 1950 m. balandžio mėn. iki 1.700, palyginti su 1.200 per visus 1949 metus. Bet negalima užmerkti akių taip pat prieš kai kurias neigiamas bib liotekos darbo puses. Nežiūrint visų aukščiau išvardintų pasiekimų, skai tytojų skaičiaus atžvilgiu mūsų biblioteka dar atsilieka nuo kitų tarybinių universitetų skaityklų lan komumo. Ypatingai blogą vaizdą tei kia abonementas: dar tiktai 1.200 studentų naudojasi abonementu. Ma žiausia skaitytojų yra iš Medicinos, Gamtos, Chemijos ir Ekonomikos fakultetų.
Nuotraukoj e: Bibliotekininkė drg. Jekelevičiūtė universiteto bend rojoje skaitykloje paduoda studen Mokslinės bibliotekos kolektyvas tams literatūrą. dės visas pastangas savo darbui pa Nuotr. Bartkevičiaus gerinti, kad knyga pasiektų plačiau sias studentijos mases.
L. Vladimirovas VVU Mokslinės bibliotekos direktorius
Mūsų šalies universitetuose EGZAMINAI KAUNO UNIVERSITETE
ĮDOMI GAMYBINES PRAKTIKOS FORMA
Rostovo Valst. universiteto Teisės f-to studentai ir dėstytojai suorgani zavo parodomąjį teismo procesą. Teismo proceso inscenizacijoje daly vavę dėstytojai ir studentai parodė klausytojams konkrečius teismo ei gos momentus. Šis gamybinės prak tikos būdas atskleidė studentų žinių įsisąmoninimą ir mokėjimą jas pri taikyti praktikoje. Tai įdomi ir gera priemonė, padedanti būsimiems ta rybinio teismo darbuotojams pasi ruošti praktinei veiklai, baigus uni versitetą. („Už tarybinį mokslą" Rostovo Valst. U-tas) („Už Tarybinį mokslą“)
Kauno Valst. universiteto studen tai sėkmingai laiko pavasario sesi jos egzaminus. Medicinos f-to VI grupėje 60% studentų bendrosios higienos egzaminą išlaikė labai ge rais pažymiais. Labai gerą dėstomo jo dalyko žinojimą ir aukštą bend rą išsilavinimą parodė studentai komjaunuoliai A. Šiurkus, V. Ost rauskas ir kt. Tokie rezultatai buvo pasiekti tik intensyvaus darbo ir nuoseklaus kurso kartojimo dėka.
Redakcija Vilniuje,
p*
i. r
į
4;-■&&&
//
i i 1 1 ■ ’
E
Nuotraukoje: VVU ASK fut bolo rinktinė. Stovi — Kazilionis (ko mandos kapitonas), Perkumas, Okunauskas, Gervickas, Staskonis, Papilskis, Račkauskas; pasilenkę — Katilius, Burkauskas, Zakarevičius ir Gailevičius (komandos treneris). Nuotr. A. Barzdžio lio 4 d. ASK susitiko su , ,Elfos" fabriko futbolininkais. Rungtynės bai gėsi 6:1. Įvarčius komandai pelnė — Račkauskas 3, Staskonis, Kazilionis ir Gervickas po 1. Smarki kova užvirė birželio 7 d. rungtynėse su 11 rajonine taryba. Pirmosiose žaidimo minutėse graži ASK puolimo kombinacija pasibaigia įvarčiu, jį įmuša Kazilionis. Re zultatas 1:0. Bet netrukus teisėjas skiria 21 m. baudą į ASK vartus.
vartų, kurios, deja, neišnaudojamos Tik paskutinėse žaidimo minutėse Perkumas šauna į vartus. Nuo var tininko atšokusį kamuolį centro puo lėjas Račkauskas pasiunčia tinklan Rezultatu 3:1 baigiamos rungtynės. Tokiu būdu ASK futbolo rinktinė turi surinkusi 10 taškų iš 5 rungty nių (jos taškų santykis — 27:9) ir eina pirmąja Vilniaus m. futbolo pir menybėse. („Tarybinio Studento" koresp.)
Tarybinio Studento“
medžiagos pėdsakais
Musų krepšininkių pergalė
„Atitrūkęs nuo gyvenimo sienlaikraštis“
Birželio 8—9 d.d. įvyko Tarybų Lietuvos krepšinio taurės finalinės rungtynės. Universiteto moterų krep šinio rinktinė, laimėjusi prieš Pane „Tarybinio Studento" Nr. 7 buvo vėžio II vidurinę mokyklą, susitiko su Kauno ASK krepšininkėmis. Pir kritikuojama Ekonomikos m. f-to muosius taškus pelnė kaunietės, ta sienlaikraščio redkolegija. Ekonomi čiau jau trečioje minutėje tikslūs B. kos m. f-to komjaunimo biuras kri Jakštaitės metimai išlygina ir per tiką pripažįsta teisinga. Komjaunimo sveria pasekmę. Mūsų studentės ir Pirmasis kėlinys biuras išanalizavo blogo redkolegi toliau atakuoja. baigiasi rezultatu 17:13. Po pertrau jos darbo priežastis ir numatė prie kos kaunietės sušvelnina rezultatą mones sieninės spaudos lygiui Eko-iki 18:16. Mūsų sportininkės pereina nomikos m f-te pakelti. į puolimą. Seka tikslūs Jakštaitės
Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79. Tiražas 1.000 egz. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
ir Galvydytės metimai. Kauniečių kontratakos sudūžta j gerą vilniečių gynimąsi. Aštrią ir {temptą kovą laimi mūsų studentės rezultatu 25:18. Tokiu būdu mūsų krepšininkės laimėjo LTSR krepšinio taurės tur nyrą.
Gerai žaidė—-drg. drg. Kulakauskienė, Jakštaitė, Motiejūnaitė, Galvydytė, Panevėžytė ir kit. J. Pilypaitis
ATSAKINGASIS REDAKTORIUS E. BOREIKAITfi Užs. Nr. 2574 LV 0(243