„Mes negalime laukti iš gamtos malonių, paimti jas iš jos — mūsų uždavinys“.
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
I. V. MICIUR1NAS
Stiidentų-rničiurinmkų darbai VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS ________________ KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 9
Antradienis, 1950 m. birželio 13 d.
Kaina 20 kap.
Pagerinti politinį-agitadnį darbą studentijos tarpe Idėjiniame - politiniame studentų auklėjime didelis vaidmuo tenka grupės agitatoriui. Idėjinio-politinio grupės studentų lygio kėlimas, poli tinio sąmoningumo stiprėjimas daug priklauso nuo gerai organizuoto grupės agitatoriaus darbo. Reguliariai pravedami pasikalbėjimai įvairiomis politinėmis temomis, trumpi turiningi pranešimai vidaus ir užsienio politi kos klausimais, teisingas, marksisti nis, giliai principiškas studentų ke liamų klausimų nušvietimas, — štai tos priemonės, kurių pagalba grupės agitatorius kovoja dėl nuolatinio jam patikėto kolektyvo idėjinio augimo. Agitacinio-auklėjamojo darbo rezul tate idėjiškai auga ir tvirtėja ne tik grupė, bet ir pats agitatorius. Susi durdamas su nuolat jam iškeliamais klausimais, jausdamas pareigu nuo lat sekti vidaus ir užsienio politinį gyvenimą, grupės agitatorius kasdie niniame savo darbe įgyja politinį užsigrūdinimą, nejučiomis kelia savo idėjinį-politinį lygį. VVU agitkolektyvas šiuo melu iungia savo eilėse 118 agitatorių, ^.gitatoriai yra pritvirtinti prie gru bių, kur kiekvieną savaitę praveda pokalbius Įvairiomis lemomis, lie čiančiomis istorines datas ar kitus aktualius vidaus ir užsienio politi kos klausimus. Siekiant pagerinti agitatorių darbą, dažnai organizuo jami instruktažai. Aktyvią veiklą VVU .agitkolekty vas išvystė rinkimų į TSRS Aukš čiausiąją Tarybą metu. Rinkėjams savo laiku buvo padaryti įdomūs pranešimai tokiomis temomis, kaip: „Religijos kilmė ir jos klasinė esmė" (pranešėjas drg. Navickas), „Kolūkių statybos laimėjimai", „Apie komu nistinę moralę" (pranešėjas doc. Meškauskas), „Apie Vilniaus miesto atstatymą" (pranešėjas Miesto plana vimo skyriaus viršininkas) ir kiti. Daugiausia agitatoriai vedė užsi ėmimus pasikalbėjimų forma, taip pat buvo organizuojamos ekskursi jos. Organizuotai buyo.aphmkyia paroda, skirta J. V. Stalino 70-osioms
gimimo metiuėm^. V. Kapsukui-Mickevlčiui skirta paroda ir kt. Daugelis agitatorių organizavo ekskursijas į Revoliucijos muziejų. Gerai dirbo agitatoriai draugai: Mirskaja, Tamo šaitis, Merkys, Adomavičienė, Vladimirovienė, Liampertas ir kiti. Bet reikia pažymėti, kad ne visose grupėse ir ne visuose fakultetuose agitkolektyvų darbas buvo tinkamai organizuotas. Taip, pavyzdžiui. Gam tos ir Ekonomikos m. f-tų partinės grupės agitkolektyvų dartįą paliko nuošalyje, agitatorių darbui nevado vavo, jų darbo nekontroliavo. Parti nio biuro nutarimas apie agitkolektyvo peržiūrėjimą nebuvo (vykdytas. Pagrindinė studentų masė užsiėmi mus lanko gerai, tačiau eilėje f-tų lankomumas labai blogas. Blogu po litinių valandėlių lankomumu ypač pasižymi Istorijos-filologijos f-to kai kurios grupės (II kursas, I kurso žurnalistų grupė). Beveik visi metai, kaip nieko nedirba Medicinos f-to IV kursas. VVU agitkolektyvui iškyla neati dėliotinas, didžiulės reikšmės užda vinys — naujais mokslo metais pra dėti politinį darbą nuo pirmosios mokslo metų dienos. Agitatoriai turi geriau pažinti savo kolektyvą, turi užtikrinti didesnę (taką studentams, siekiant pagerinti politinį-auklėjamąjį ir mokomąjį studentijos darbą. Agitatoriai turi suprasti, kad jie at sakingi ne tiktai už pasikalbėjimų pravedimą, bet ir už jiems pavestų studentų poelgius, už jų idėjinį brendimą. Daugiau dėmesio reikia skirti komjaunimo eilių augimui, daugiau padėti komjaunimo organi zacijoms. Universiteto partinė orga nizacija, rektoratas patikėjo agitato riams garbingą uždavinį — idėjinįpolitinį studentijos auklėjimą. Agi tatoriai turi pilnai Įvykdyti jiems pa tikėtą uždavinį. Šis uždavinys tegali būti Įgyvendintas pilnai supratus savo darbo atsakingunąą ir svar bumą, neatidėliotiną reikalą page rinti politinį-agitacinį dalbą studen tijos tarpe.
Garbinga pareiga Šiais, 1949/50 mokslo metais ve džiau politines valandėles Fizikosmatematikos f-to III kurso studentų grupėje. Nors kitų užsiėmimų, išsky rus politines valandėles, aš su grupe neturiu, -tačiau man pavyko su stu dentais užmegzti glaudžius ryšius. Studentai gerai lankydavo politines valandėles, užsiėmimai praeidavo gyvai ir įdomiai. Studentai su dide liu dėmesiu klausydavo prane šimų apie aktualiuosius vidaus ir užsienio gyvenimo įvykius. Didelio aktyvumo iš studentų pusės susi laukė valandėlės, kada buvo svars tomi įvykiai Kinijoje, Vokietijos de mokratinės respublikos susikūrimas, kovos už taiką sąjūdžio plitimo klausimas. Apibendrinant visų metų darbo rezultatus, tenka pastebėti, kad pa siekti laimėjimai yra nemaži. Tačiau
tai mūsų negali patenkinti. Sekan čiais mokslo metais mes privalome dirbti dar geriau, siekti dar didesnių laimėjimų. Pageidaučiau, kad ateinančiais mokslo metais man tektų dirbti su viena iš tų grupių, kurioje aš dės tau. Tai leistų man dažniau susitikti su studentais, glaudžiau su jais su artėti, geriau pažinti jiems rūpimus klausimus. Politiniai užsiėmimai svarbūs ne tik studentams, bet ir mums, dėsty tojams. Tuo būdu mes patys esame skatinami nuolat kelti savo politinį lygį, giliau pažinti marksistinę-lenininę teoriją, nuolat sekti politinį vidaus ir užsienio padėtį. Garbingos agitatoriaus pareigos mus įgalina vis tvirčiau ir sąmoningiau kovoti dėl komunizmo įgyvendinimo mūsų ša lyje. Dėst. I. Vla'dimirovienė
Agitatoriaus darbas Dirbdamas agitkolektyve, pastebė jau, kad studentų politinis aktyvu mas metai iš metų kyla. Mano nuomone, didelės reikšmės studentų aktyvumui pakelti turėjo agitkolektyve vadovybės pasiūlytas metodas — pagrindinį pranešimą pa daryti vienam kuriam iš studentų. Tada studentai drąsiau kelia klausi mus ir aktyviau dalyvauja diskusi jose. Tačiau, suprantama, agitatorius neturi diskusijų palikti savieigai. Diskusijas ir pasisakymus reikalinga trumpai apibendrinti ir padaryti aiš kias išvadas, jas susieti su tarybi nės studentijos ir duotosios grupės gyvenimu. Agitatoriui labai svarbu kiek ga lima greičiau ir geriau pažinti sa
vo grupės žmones, užmegzti glau džius ryšius su grupės aktyvu, kom jaunimo grupe — tada ir pats dar bas žymiai palengvėja. Ypač būtina įtraukti į aktyvų darbą atsiliekan čius studentus, duodant jiems kon krečius uždavinius. Didelės auklėjamosios reikšmės turi savaitinės grupės gyvenimo, o taip pat ir savaitinės svarbesnių tarptautinių įvykių apžvalgos, pačių studentų parengiamos. Pageidautina, kad agitatorių darbu daugiau susidomėtų universiteto par tinė organizacija, dekanatas ir agitkolektyvo vadovybė, nes tik kolek tyviai aptariant darbo trūkumus ir teigiamybes, galima pasiekti gerų rezultatų. Vyr. dėst. P. Tamošaitis
Studentai botanikai-genetikai šią vasarą platesniu mastu bando išau ginti mūsų respublikos sąlygose gausų šakotavarpių kviečių derlių. Sėklos gautos iš Visasąjunginės Lenino vardo Žemės ūkio akademi jos „Gorki Leninskoje" bandymų bazės. Iškėlėme sau uždavinį išaiš kinti, kaip paveiks į derlių sėklos jarovizacija ir pasėlio tankumas. Būrelio narės studentės V. Korner ir Grigėnaitė šią vasarą tiria mikro elementų įtaką cukrinių runkelių ir pupelių derliui. Grupė būrelio narių A. Merkys, J. Keliuotytė, B. Urbo naitė, E. Mardosaitė ir kitos bando užauginti mūsų klimato sąlygose dinius ir arbūzus. Tam tikslui šie šil tesnių kraštų augalai vegetatyviškai hibridinami su mūsų krašto klimatą lengvai pakeliančiu moliūgu. Paskiepiu parinktas moliūgas ir j jį įskie pyta dinis ir arbūzas. Be to, būrelio nariai VVU Bota nikos sode augina keliasdešimt mičiurininių vaismedžių atmainų ir kul tūrinių lazdynų rūšių, gautų prof. T. Ivanausko ir kitų mičiurininkų iš A. Z. Timiriazevo vardo Žemės ūkio akademijos Maskvoje. Studentai mičiurininkai - genetikai palaiko glaudų ryšį su Lomonosovo vardo Maskvos universiteto mičiurininkais. Pavasario semestre maskvie čių mokslinėje konferencijoje jie buvo apdovanoti puikiomis dovano mis — didžiojo gamtininko Timiria zevo raštų komplektu. Vyr. dėst. P. Bluzmanas būrelio globėjas
---------«---------
Pirmasis egzaminas Chemijos fakulteto 5 kurse Chemijos f-to I-ojo kurso studen tai marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminui ruošėsi su dideliu atsidė jimu — lankė konsultacijas, kolek tyviai kartojo kursą, aiškinosi sun kesniu? klausimus. 20 to kurso stu dentų išlaikė šį egzaminą labai ge rai. Ypač gerą marksizmo-leninizmo pagrindų įsisavinimą parodė kom jaunimo grupė, kurios pažymių vi durkis 4,63 (10 penketukų ir 6 ket vertai), kai tuo tarpu viso kurso — 4,23. Labai gerais pažymiais egzami ną išlaikė komjaunuoliai Savickaitė, Birmantas, Jazbutytė, Papilskis, Zlotnikaitė, Kaikaris; iš nesąjunginio jaunimo — Vaitkevičiūtė, Balčytytė ir kt.
EGZAMINAMS VYKSTANT
Egzaminas išlaikytas labai gerai Nuotraukoj e: Ekonomikos fak. IV kurso stu dentas A. Jablons kis atsakinėja vyr. dėst. J. Pauliukoniui soc. pramonės įmonių planavimo ir organizavime egzaminą. Jo ži nios įvertintos la bai gerai. Nuotr. Jonušio
Įsipareigojimas Tarybų Lietuvos dešiml mečio garbei įvykdytas Tarybų Lietuvos dešimtmečio gar bei Fizikos-matematikos f-to II kur so studentai prisiėmė įsipareigojimą išlaikyti marksizmo-leninizmo pa grindų egzaminą vien labai gerais ir gerais pažymiais. Kad įsipareigo jimas būtų įvykdytas, kurso seniū nas, proforgas ir gruporgas siste mingai tikrino išeitojo kurso kartoji mą. Matematikų grupė jau nuo 'pat
semestro pradžios ėmėsi kolektyviai ruoštis seminarams, dėl to Į semi narus ateidavo gerai pasiruošę, tuo pačiu gerai pasiruošė ir egzaminui. Egzaminai parodė, kad [kursas įvykdė savo įsipareigojimą: daugu ma studentų egzaminus išlaikė labai gerais ir kiti — gerais pažymiais. V. Kybartas
Marksizmo-leninizmo egzaminai Ekonomikos fakultete Draugas Stalinas yra pasakęs, kad visus mokslus vienam žmogui išmok ti yra neįmanoma ir to nereikalin ga, bet yra vienas mokslas, kurį turi žinoti kiekvienas komunistas ir tary binis darbuotojas. Tas mokslas — marksizmas-leninizmas. Įvykę egzaminai parodė, kad dau guma studentų, kaip Lukauskas, Urbaitytė, Grigaitis, Terleckas, Jurge levičius ir kiti, atėjo pasiruošę ir marksizmo-leninizmo pagrindų egza miną išlaikė labai gerai. Dialektinio ir istorinio materializmo egzaminą III k. studentai Labanauskas, Maila, Bučytė, Beilis, Žemaitis ir kiti išlai kė labai gerai. Bet yra studentų, kurie maža krei pia dėmesio į gilų marksizmo-leni nizmo pagrindų įsisavinimą ir į eg zaminus ateina silpnai pasiruošę. I kurse Latvytė, Žemeckaitė, Dubaus-
kas, Diašukaitė gavo nepatenkina mus pažymius. Diašukaitė atėjo vi sai nepasiruošusi, nes, dėstytojai pa klausus, kada įvyko Didžioji Spalio socialistinė revoliucija ir Lietuvos KP(b) VI suvažiavimas, ji pasirodo negirdėjusi. Be to, studentai B. Balčiūnaitė, Petrauskaitė, Žemaitytė, Vėjelis, at sakę patenkinamai, „maldauja", kad dėstytojas iš „pasigailėjimo" parašy tų gerai, kad galėtų gauti stipendi ją. Tai nesuderinama su tarybinio studento vardu. Juk tarybinė liau dis ir Vyriausybė laukia gerų spe cialistų, giliai įsisavinusių pažan giausią mokslą, kad mes. galėtumėm vadovauti komunizmo statybai. To dėl turime gerai mokytis. Motytė Ekonomikos m. f-to I k. stud.
Kodėl mūsų draugai neišlaikė marksizmo-leninizmo pagrindų egzamino 7
Neseniai Fizikos-matematikos f-to I kurso studentai laikė egzaminą iš marksizmo-leninizmo pagrindų. Šio svarbaus egzamino neišlaikė 5 stu dentai: Savulionis, Jakštaitė, Macelytė, Levulis ir Lebeika. Kokios yra priežastys, kad šie draugai taip ap sileido ir padarė gėdą visam kursui? Tačiau 5 studentai gavo nepaten Tai, aišku, rezultatas to, kaip jie Tai dažno pa kinamus pažymius. Tai Baslytė, Bie- dirbo visus metus. logurovas, Gaižutis, Mačinskas ir skaitų ir seminarų praleidinėjimo, Vilčiūnaitė. Šie draugai permaža dirbo mokslo metų eigoje ir dabar nebesuspėjo rimtai pasiruošti. Jau išlaikėme du egzaminus: lite Komjaunimo grupė, apsvarsčiusi ratūros mokslo įvadą ir lietuvių li pirmojo egzamino rezultatus, nutarė teratūros istoriją. Daugelis studentų sustiprinti pagalbą silpnesniesiems egzaminus laiko tik gerais ir labai studentams ir dėti pastangas, kad eg gerais pažymiais. Pvz., mokslo pir zaminai būtų laikomi tik gerais ir mūnai komjaunuoliai Medonis, Pilylabai gerais pažymiais. paitis, Aleksa, Tertelis ir kt.
menko ruošimosi, užrašų bei kon spektų nevedimo, nesilankymo į kon sultacijas rezultatas. Jei šie draugai, ypatingai Savu lionis, būtų rimčiau reagavę į drau gų įspėjimus, tai, aišku, kad tokių rezultatų nebūtų. Būtina yra šiuo metu atitaisyti padarytą klaidą ir šį egzaminą, rim tai pasiruošus, gerai išlaikyti. A. Diržys
Egzaminai pas pirmo kurso filologus
L. Simanavičius
I k. seniūnas
dentų egzaminus laiko tik labai ge rais pažymiais. Tačiau šalia pirmūnų yra ir atsi likėlių, kaip Martinėnas ir Olšauskaitė, kurie per egzaminus pasirodo silpnai. O stud. Meciūnaitė pirmojo egzamino visai nelaikė. Ir kur gi ji laikys: visą antrą semestrą paskaitų Si egzaminų sesija parodė, kad nelankė, į seminarus neateidavo, o daugelis studentų rimtai ruošėsi ir dekanatas vis tiek prileido prie eg visus metus dirbo. Didesnė pusė stu zaminų. M. Svirskas
IV Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo konferencija Š. m. birželio 7—8 d.d. įvyko IV Vilniaus miesto Lenino rajono komjaunimo konferencija. Joje dalyva vo rajono pirminių kom jaunimo organizacijų dele gatai. Delegatai išklausė LLKJS Lenino rajono komi teto sekretoriaus Požarskio ataskaitą. Dalyvavę disku sijose pasisakė jaunimo politinio-idėjinio lygio kėli mo, komjaunimo eilių augi mo, Lenino rajono jaunimo laisvalaikio praleidimo ir kitais klausimais.
Konferencijoje nemažai buvo kalbama ir apie Vil niaus Valstybinį universite tą, kurio komjaunimo orga nizacija į konferenciją pa siuntė delegatus nuo tūks tančio VVU komjaunuolių. VVU komjaunimo organi zacija per ataskaitinį laiko tarpį pasiekė eilę laimėji mų: ii smarkiai išaugo, su burdama į komjaunimo ei les priešakinę tarybinę stu dentiją, išaugo komjauni
mo vaidmuo universitete. Tačiau greta laimėjimų esama ir trūkumų. VVU studentai dar nepa kankamai kelia savo politinį-idėjinį lygį, dalis stu dentų dar neatsikratė reli ginių prietarų. Kuo pateisi namas toks faktas, kad šeši Medicinos f-to studen tai (Elinskaitė, Maželis ir kt.) nepatenkinamai išlaikė valstybinį marksizmo-leni nizmo egzaminą, kad V k. medikė Griškaitė dar« ir šiandien lanko bažnyčią. ■ Pasitaiko dėstytojų ir profesorių, kurie silpnai veda auklėjimo darbą stu dentų tarpe. Eilė dėstyto jų — Gulbinas, Sokolovas, Modestova, Ancukevičius ir eilė kitų, paskaitas skaito apolitiškai. Kai kurie dės tytojai skaito iš 1945 m. konspektų, kurie- visiškai pasenę, atsilikę nuo eina mojo gyvenimo. 5ie drau gai dar iki šios dienos ne supranta, kad pagrindinis auklėjamasis darbas turi
būti vedamas paskaitų, se minarinių bei praktikos darbų metu. Dėst. Ancuke vičius savo paskaitose ne rado nieko geresnio, kaip kalbėti apie kilniuosius jausmus, kurie kyla bažny čioje maldos metu, aidint vargonų muzikai. VVU komjaunuoliai dar nepakankamai budrūs. Į VVU, kartais ir į komjau nimo organizaciją bando prasiskverbti klasiniai sve timi ir priešiįkai nusiteikę elementai. Pvz., kaip Buze lytė (Istorijos - filologijos f-to), Gudas (Gamtos f-to), Zavišaitė (Ekonomikos f-to). Tarybinių studentų, ir ypač komjaunuolių pareiga tokius studentus negailes tingai demaskuoti, ryžtin gai kovoti su buržuazinė mis nuotaikomis atsilikusių studentų tarpe.
LLKJS CK sekretorius drg. Raguotis savo kalboje pažymėjo, kad studentaikomjaunuoliai turi drąsiau kovoti su pasireiškiančiais trūkumais universiteto dar be, teikti rimtą pagalbą partinei organizacijai ir universiteto vadovybei auk lėjant studentiją komunisti ne dvasia. Drg. Raguotis ir kiti kal bėjusieji pažymėjo, kad universiteto komjaunimo organizacija yra pakanka mai pajėgi iškeltiems trū kumams pašalinti, kad į sekančią rajoninę konferen ciją universiteto komjauni mo organizacija ateis su naujais laimėjimais. Konferencija išrinko į rajoninio komiteto sąstatą šiuos VVU komjaunuolius: J. Grigonį, T. Butkų, A. Medonį, G. Erslovaitę, E. VVU studentai nepalaikė Katiną, L. Malašenkovą, V. glaudžių ryšių su šefuoja Burkauską, J. Musteikį, M. momis mokyklomis, įmonė Antanėlį. mis, kolūkiais. A. Poviliūnas