J bC O
5$
//SU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 1 (31) 1951 m. sausio 2 d. antradienis v- A A...AA
...........
- ■
...>
....
Kaina 20 kap.
.................'A A: .A.. .-----------
j-j
ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJAI PRASIDEDANT I Prasideda žiemos egzaminų sesija, ■m-dentai, susirinkę auditorijose, duos Baskaitą, ko jie išmoko per pasku■ij semestrą, ir parodys, kaip giliai įsavino dėstomus dalykus. Egzaminų sesija yra studentų žinių krinimas ir įvertinimas, studentų ir okslinio personalo darbo rezultatų askaita. Studentai turi suprasti, id sėkmingas egzaminų išlaikymas riklauso nuo jų pačių kruopštaus įsiruošimo ir gilaus dėstomojo dako įsisąmoninimo. Dar prieš egzaminų sesiją prasidė> pasiruošimas egzaminams. Ypač irai, sistemingai ruošėsi egzami nus Medicinos fak. IV k. (I—II gr.), hemijos fak. I k., kur studentų iniatyva buvo sudarytos, specialios upes atskiroms mokslo discipli>ms paruošti. Gerai ruošėsi Istoris-filologijos fak. lituanistai ir Tei:s fak. V k., kur visas kolektyvas medžio mėn. laikė egzaminus ir paekė žymių rezultatų: dauguma stu mtų egzaminus išlaikė gerais ir lali gerais pažymiais. Daugelis stu mtų egzaminus laikė prieš sesiją. Egzaminai kelia nemaža uždavinių mokslo personalui, kuriam tenka sakomybė už egzaminų pravedimą nkamame lygyje. Profesoriai ir dėstytojai turi kelti aklumą, kovoti su studentų silpnu .•litiniu ir teoriniu " pasiruošimu, su ėginimu egzaminus laikyti tik iš užišų. Turi būti svetimas nuolaiduas, „pasigailėjimas", o tuo pačiu irdėtas griežtumas, priekabingumas, ofesoriaus ir dėstytojo pareiga a gerai įsitikinti, ar studentas giai įsisavino dėstytą dalyką, nes nuo i priklauso teisingas jo žinių jvernimas. Per egzaminus studentas turi įroyti, kad jis dėstytą dalyką gerai
supranta ir pajėgia jį dalykiškai ir teisingai nušviesti. Jis turi parodyti ne tik gerą žinių įsisavinimą, bet ir bendrą politinį išsilavinimą. Egzaminai turi vykti organizuotai, sklandžiai ir ramioje aplinkoje. De kanatai, katedrų vedėjai ir mokslo personalas turi mobilizuoti visas jėgas ir užtikrinti sėkmingą egzaminų pra vedimą. Dekanatai turi užtikrinti tin kamą auditorijų paruošimą bei jų apšildymą, pastovių tvarkaraščių su darymą. Katedrų vedėjai turi prižiū rėti, kad skaityklos, kabinetai regu liariai veiktų, studentai būtų aprū pinami reikalinga literatūra ir sėk mingai galėtų ruoštis egzaminams. Neleistina kabinetus ir skaityklas pa naudoti kaip auditorijas egzaminų pravedimui. Tokių faktų yra (Lietu vių kalbos ir literatūros katedra), o tai labai trukdo normalų studentų darbą. Reikia rūpestingai sekti egzaminų eigą, racionaliai paskirstyti laiką ir žiūrėti, kad auditorijose nebūtų susi grūdimo, kad jos nebūtų perpildytos studentais ir kad jiems netektų De reikalo ilgai gaišti. Egzaminų metu iškilusius trūkumus reikia šalinti skubiai ir ryžtingai. Negalima kaita lioti tvarkaraščių ir taikstytis su akademinės drausmės laužytojais. Visuomeninių organizacijų, ypač komjaunimo organizacijos, pareiga organizuoti kolektyvinį žinių kartoji mą, paramą silpnesniems studentams, ryžtingai kelti pasitaikančius trūku mus ir padėti juos pašalinti. Sėkmingas egzaminų sesijos pravedimas yra valstybinės reikšmės da lykas, kilni mokslo darbuotojų pa reiga. Studentai turi sukaupti visas jėgas, sėkmingai išlaikyti egzaminus ir tuo pateisinti bolševikų partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimąsi aukštąja mokykla.
Teisės m. fakultetas egzaminų sesijoje Teisės mokslų fakulteto dėstytojų ir udentų kolektyvas įtemptai ruošėsi iemes egzaminų sesijai. Iki š. m. ruot’žio 27 d. egzaminų sesiją užaigė IV kursas, kuris šiuo metu ateka gamybinę praktiką liaudies teis iuose. Egzaminų rezultatai parodė, ad egzaminai galėjo praeiti dar .ikštesniame lygyje. Iš 28 studentų ktai du išlaikė egzaminus labai ge is pažymiais (Alperavičius ir Vanc evičius). Gana didelis skaičius stu mti: gavo šioje sesijoje patenkinaus pažymius, ypač iš civilinės teis (11) ir dialektinio materializmo ). Kaip paaiškėjo, to priežastimi įvo per mažas studentų mokymasis įmestro eigoje. Gi iš kitos pusės buo jaučiama civilinės teisės vadovėlių oka. Be to, pažymėtinas dar tas eigiamas faktas, kad kai kurie stucntai mažai naudojosi literatūra ruą kalba. Dialektinio materializmo gzaminas parodė, kad blogesnius paymius gavo tie, kurie naudojosi ne iriaisiais šaltiniais, o apžvalgine teratūra. Egzaminus jau baigė ir V kursas. 1 v so kurso tik vienas studentas eišliikė egzamino (Neciūnas). Labai erai išlaikė 6 studentai (Abdulskytė, itaskonis, Gurvičiūtė ir kt.). Tai rodo, ad V kursas egzaminams, tinkamai asiruošė. Jiems pasiruoš’ti padėjo eminarai ir sustiprintos konsultaci", pravestos prieš pat sesiją. Pvz., š civilinės teisės ir civilinio proceso
buvo pravesta 13 konsultacijų (v. d. Žėruolis). Komjaunimo ir visuomeninės orga nizacijos, dekanato padedamos, orga nizuoja ir tolesni studentų ruoši mąsi egzaminams. Čia pažymėtinas II kursas (Komjaunimo org. sekret. An tanėlis). Gerai ruošiasi egzaminams ir III kursas, kur 10 studentų admi nistracinės teisės egzaminą laikys prieš laiką. Dekanatas ir visuomeninės organi zacijos viso semestro eigoje vedė griežtą kovą su akademinės draus mės laužytojais. Tie studentai, kurie buvo praleidę daug akademinių užsi ėmimų, buvo neprileisti prie egzami nų. Dekanatas, dėstytojų kolektyvas yra pasiruošę visokeriopai padėti studentams tinkamai pasiruošti egza minams. Partinei organizacijai vado vaujant ir visuomeninėms organizaci joms padedant, dekanatas tikisi, kad egzaminų sesija praeis sklandžiai, ir Teisės mokslų fakulteto studentai su tiks rinkimus į.LTSR Aukščiausiąją Tarybą su aukštais darbo rodikliais. Dėstytojų kolektyvas linki studen tams geriausiai pasipošti ir pasiekti kuo geriausių rezultatų egzaminų se sijoje.
doc. K. DOMAŠEVIČIUS Teisės mokslų fakulteto dekanas
Mūsų universiteto atstovai apygardinėse rinkiminėse komisijose Vilniaus m. Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komi.. patvirtino apygardines rinkimines komisijas rinkimams į LTSR 4uJ čiausiąją Tarybą. Patvirtintų komisijų nariais yra ir mūsų ni ersiteto dėstytojai bei studentai: doc. E. Griškun (Chemijos ’-j, doc. E. Meškauskas (Ist.-Fil. lak.), vyr. dėst. Rimšelis, stud. 'aTnauskas ir J. Žukauskas (Medicinos fak.).
| NAUJUS LAIMĖJIMUS Praėjusieji motai buvo tolesnio mūsų didžiosios Tėvynės ekonominės galios, liaudies gerovės ir kultū ros nepaliaujamo kilimo metai. Per praėjusius metus tarybinė liaudis, šlovingos komunistų partijos vado vaujama, didžiojo Stalino vedama, pasiekė žymius lai mėjimus visose savo darbo ir gyvenimo srityse. Liau dies ūkio atstatymo bei tolesnio išvystymo srityje stalininis penkmetis ne tik buvo sėkmingai įvykdytas, bet ir žymiu mastu viršytas. Pasiekti tarybinės liaudies laimėjimai dar kartą pa rodo mūsų socialistinės tarybinės santvarkos milžinišką jėgą ir nepaprastą gyvybingumą, nepalyginamą prana šumą prieš pūvančią bei griūvančią kapitalistinę san tvarką. Tuo metu, kai kapitalistinio pasaulio imperia listai, bręstančios ekonominės krizės bei didėjančių vidinių prieštaravimų siaubo apimti, varo karštligišką ginklavimosi propagandą ir tuo stumią darbo žmonių mases į dar didesnį nuskurdinimą, mūsų didžioji Tė vynė ruošiasi naujam stalininiam penkmečiui, dar di desniam ir galingesniam liaudies gerovės ir kultūros suklestėjimui. Jau dabar mes pradėjome gigantiško masto gamtos pertvarkymo stalinines statvbas. tokias statybas, kokių ligi šiol pasaulis nematė ir nežinojo. Galingais žingsniais mes žengiame komunistinės visuo menės statybos keliais. Mūsų rytojus šviesus ir užtik rintas, nes mums vadovauja didysis Stalinas, o ten, kur Stalinas, ten ir pergalė. Neseniai praėję rinkimai į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas dar kartą pa rodė didelį tarybinės liaudies politinj susipratimą, be galinį pasitikėjimą Lenino—Stalino partija, karštą meilę savo didžiajam vadui ir mokytojui draugui Stalinui. Praėjusieji metai buvo tolesnio tarybinio švieti mo, tarybinės kultūros, tarybinio mokslo suklestėjimo metai. Per praėjusius metus tarybinis mokslas dar ga lingiau pakilo ir išsiplėtė. Tarybinis mokslas buvo be galo praturtintas ir sustiprintas genialiaisiais draugo
Stalino darbais kalbos mokslo klausimais ir pravesta diskusija Pavlovo fiziologijos mokslo išplėtimo bei to lesnio jo įdiegimo klausimais. Mūsų uždavinys — įsi savinti draugo Stalino duotus nurodymus kalbos klau simais ir toliau plėsti bei stiprinti tarybinį mokslą, auklėti jaunuomenę tarybinio patriotizmo dvasia. Vilniaus Valstybinis universitetas per praėjusius metus žymiai pagerino savo darbą ir pasiekė rimtus lai mėjimus visose savo darbo srityse. Pakilo darbo draus mė, pagerėjo mokymo ir auklėjimo darbas. Studentai geriau mokėsi ir geriau laikė egzaminus. Pagerėjo ir išsiplėtė visuomeninis darbas tiek pačiame universitete, tiek už jo ribų. Žymus studentų skaičius įsijungė į komjaunimo eiles. Universiteto kolektyvas vieningai kovojo už VKP(b) CK istorinių nutarimų ideologiniais klausimais ir Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo nutarimų įgyvendinimą. Tačiau mes negalime sustoti ties tuo, ką esame pasiekę. Tolesnis mūsų uždavinys — dar žy miai daugiau pagerinti savo darbą, o ypač jaunuome nės auklėjimo darbą, komunistine dvasia. Todėl 1951 metai tebūna tolesnio mūsų darbo gerėjimo metai. Mokymo ir auklėjimo darbui pakelti, mokslinio tyri mo darbui išplėsti ir pagerinti mes turime visas ge riausias sąlygas. Tolesnis darbo pasisekimas, žinoma, priklauso tik nuo musų pačių. Sveikindamas visą universiteto kolektyvą Naujųjų Metų proga, kviečiu visus dar su didesniu atsidėjimu ir meile dirbti savo didžiosios Tėvynės galios sustipri nimui, liaudies gerovės ir kultūros pakėlimui. Linkiu geriausio pasisekimo darbe. Su Naujaisiais metais, draugai! Su Lenino—Stalino partijos vėliava pirmyn j naujas komunizmo pergales! Prof. tlr. J. BUCAS Vilniaus Valstybinio universitetą Rektorius
--------------------------------------------------- ♦---------------------------------------------------
Gera
p r a d ž i a
Gruodžio 25 d. Fizikos-matematikos fak. III k. matematikų grupės stu dentai prieš nustatytą laiką išlaikė diferencialinės geometrijos egzami ną, kad tuo būdu turėtų daugiau laiko likusiems egzaminams paruoš ti. Egzaminus, visi išlaikė gerais ir labai gerais pažymiais. Tai buvo pasiekta dėl to, kad prieš egzaminą, doc. Katiliui vadovaujant,
IX-j i
grupė
Paskaitos pasibaigė. Atėjo egzaminų sesija. Medicinos fak. V k. IX gr. ją pasitinka pilnai pasiruošusi ir įsitiki nusi, kad egzaminų sesija parodys gerus rezultatus. Mūsų grupė nepa miršo egzaminų sesijos viso semestro eigoje. Dažnuose grupės susirinki muose buvo aptariama grupės stu dentų lankomumas, jų pažangumas atskiruose dalykuose. Silpnesniesiems draugams, k. a. Starkui, Valiukonytei ir kt. sunkesniuose klausimuose susiorentuotl padėdavo mokslo pirmū nai — Vikšraitis, Venckauskas Vi kt.
buvo pravedamos konsultacijos, per kurias buvo nuosekliai pakartotas visas dviejų semestrų kursas. Išlaikę vieną egzaminą prieš lai ką, dviem likusiems egzaminams pa siruošti mes turėsime po 10 dienų. Todėl reikia tikėtis, kad, gerai pra dėję sesiją, sėkmingai ją ir baig sime. Z. Antanaitis
pasiriLOŠU-SL Grupė semestro eigoje įsigijo pagrin dinę literatūrą, kurią konspektavo, tuo papildydami per paskaitas gauna mą medžiagą. Beveik visi grupės nariai dirba dalykiniuose moksliniuose būreliuose. Darbas šiuose būreliuose padėjo draugams dar labiau susipažinti su atskirais tos disciplinos klausimais. Mūsų grupė pasiryžusi sesijos egza minus išlaikyti vien gerais ir labai gerais pažymiais. AI. Švenčionytė
Salinti trūkumus Artėjant egzaminų sesijai, Istorijosfilologijos fakultete suruošta visa eilė gamybinių susirinkimų. Vis dėlto pažymėtina, kad gamy biniuose susirinkimuose nepakanka mai išnagrinėtos visos priemonės, laiduojančios tinkamą semestro už baigimą. Toli gražu ne visi klausimai juose buvo paliesti, o be to ne visi iškelti trūkumai yra šalinami, Štai III k. gamybiniame susirinkime buvo pastebėta, kad užsienio literatū ros kabinetas neužtikrina visų sąlygų studentams tinkamai ruoštis egzami nams. Deja, ir dabar studentai ne mėgsta jo lankyti, nes kabineto skai tykla yra mažame ir šaltame prieš kambaryje, o pats kabinetas dažnai būna užimtas. Tiek lietuvių literatūros katedra, tiek patys studentai iki šio laiko tebesitaiksto su tokiu faktu, kad III k. lituanistų grupės daugiau kaip pusė studentų dar nėra parašę seminarinių darbų. Tie darbai rašomi dabar, ka da vyksta įskaitos ir prasideda egza minų sesija. J. Lankutis istor.-fil. fak. III k. rtud.
Konferencija kolūkių sustambinimo klausimais ★
★ ★ ★ J Kaip mes rengeme konferenci|ą
Ruošti konferenciją mes pradėjome nuo pat šių mokslo metų pradžios. Ją planavome, atsižvelgdami j tuos istorinius pakitimus, kurie įvyko Ta rybų Lietuvos kaime. Si konferencija — tai tiesioginis tęsinys pirmosios jungtinės konferencijos, įvykusios 1949 m. pavasarį. Tuomet, 1949 m. LKP(b) VI suva žiavimas iškėlė mūsų respublikai už davinį artimiausiais metais pasiekti visišką kolūkinės santvarkos pergalę Tarybų Lietuvoje, ir pirmoji konfe rencija, būdama konkretus VVU Eko nomikos m. fak. kolektyvo atsaky mas į šią kovinę programą, sprendė kolektyvizacijos klausimus. Dabartiniu metu,, kai į kolūkius su sibūrė jau 90 proc. Tarybų Lietuvos darbo valstiečių, iškyla aikštėn, kaip pirmaeiliai, nauji uždaviniai, kuriuos iškėlė LKP(b) CK VIII plenumas. Tai uždaviniai organizacinio-ūkinio kol ūkių stiprinimo, kurio svarbiausia grandimi dabartiniame etape yra kol ūkių stambinimas. Todėl antrojoje Maskvos ir Vil niaus Valstybinių universitetų Eko nomikos m. fak. jungtinėje studentų mokslinėje konferencijoje buvo nagri nėjami kolūkių stambinimo klausi mai. Mes nusiuntėme į Maskvos univer sitetą laišką, kuriame pakvietėme maskviškius dalyvauti konferencijoje. Prašėme taip pat atvažiuoti profeso rių daktarą M. M. Sokolovą — vieną iš stambiausių žemės ūkio ekonomi kos žinovų, nurodėme savo darbų te matiką. (Vėliau jiems buvo nusiųsti taip pat mūsų pranešimai rusų kalba). į konferencijos paruošimą buvo įtraukta didelė dalis fakulteto stu dentų, kurie rinko pagal nurodytą metodiką medžiagą iš savo tėviškės kolūkių. Si medžiaga buvo panaudo ta pranešimuose. Konferencijos paruošime aktyviai dalyvavo ir dėstytojai, ypač vyr. dėst. Gregorauskas, vadovavęs visam ruošimo darbui, vyr. dėst. Pauliukonis, doc. Lukšas, dėst. Kiuberis ir kt. pranešimų moksliniai vadovai. Negalima nepaminėti to didelio dėmesio ir paramos, kurios susilaukė SMD Taryba iš Rektoriaus — prof. dr. Bučo, dekano — doc. Dagio ir vi suomeninių organizacijų pusės, o
* Dviejų universitetų, draugystė Man, kaip Maskvos Valst. univer siteto profesoriui, buvo suteikta ma loni galimybė vėl būti Vilniaus Valstybiniame universitete ir daly vauti studentų mokslinėje konferencijoje. Konferencija buvo gerai organizuota ir skirta aktualiems kolūkių statybos klausimams, Reikšmė tų klausimų, kuriais buvo padaryti konferencijos pranešimai, išeina toli už VVU Ekonomikos fakulteto ribų. Todėl reikia apgailestauti, kad kon ferencijoje nedalyvavo Lietuvos TSR Žemės ūkio ministerijos ir kitų suin teresuotų organizacijų atstovai. Konferencija praėjo pakankamai aukštame lygyje, aktyviai dalyvau jant Ekonomikos fakulteto studen tams. Konferencija dar kartą parodė, kad dviejų seniausių universitetų draugystė atneša nemaža naudos. Reikia palinkėti, kad ši draugys tė dar labiau stiprėtų, ypač tarp profesorių bei dėstytojų. Taip pat linkėtina, kad ateityje VVU studen tai ir jų moksliniai vadovai pareng tų pranešimus aktualesnėmis temo mis. » Vilniaus draugai savo pranešimus daugiausia rėmė masine statistine medžiaga ar anketiniais duomenimis. Bet ateityje reikia giliau studijuoti kolūkių ekonomiką ir apibendrinti Lietuvos TSR žemės ūkio pirmūnų patyrimą. Visos maskviškių studentų grupės vardu aš širdingai dėkoju už šiltą ir draugišką priėmimą.
Mes turime padėti kolūkių tary boms kolūkių sustambinimo klausi mais, aiškinti kolūkiečiams, kokią di delę reikšmę turi stambūs kolūkiai. Respublikos kolūkiniame kaime yra daug naujų komjaunimo organizaci jų. Studentai-komjaunuoliai turi pa dėti šioms organizacijoms vesti politinį-auklėjamąjį darbą, priimant į komjaunimą geriausius kolūkiečius, darbo pirmūnus, skaityti paskaitas kolūkiečių susirinkimuose. Padėti komjaunimo organizacijoms sudaryti sporto ratelius, populiarinti žiemos sportą, — tokie yra uždaviniai. Studentai, likę vietoje, turi taip nat naudingai bei kultūringai pra leisti žiemos atostogas: organizuotai aplankyti teatrus, geriausius kino filmus, muziejus ir kitas įdomesnes * mūsų sostinės vietoves. Be to, nenu traukti politinio-agitacinio darbo su rinkėjais. Draugai studentai, išnaudokime, žiemos atostogas agitacinium-propagandiniam darbui plėsti. A. Ratkutė VVU komjaunimo komiteto narys
DAUGIAU DĖMESIO ŠEFUOJAMOMS APYLINKĖMS Nuotraukoje: bendras salės vaizdas. I. Kalnaičio nuotr. *-------------------------------♦ taip pat ir iš Universiteto SMD Ta Mums yra svarbu padaryti iš šio įvertinimo išvadas — SMD darbui to rybos. To dėka pasisekė įvykdyti visą ei liau kelti. lę organizacinių priemonių: atspaus Visų pirma reikia pakelti studentų dinti referatus ir jų tezes (jie buvo susidomėjimą moksliniu darbu, bū pasiųsti į skaityklą, kur studentai ga tent, įtraukti pagrindinę studentų lėjo iš anksto su jais susipažinti), masę į aktyvų dalyvavimą SMD, ruo pakvietimus-programas, suruošti dės šiant pranešimus, atliekant tyrimus, tytojų konsultacijas pagal numatytus gamybos analizę ir pan. konferencijoje skaityti pranešimus, Labai svarbu, kad tas dėmesys ir pravesti platų konferencijos populia pagalba, kurią teikė konferencijos rinimo darbą (susirinkimuose, grupė ruošimo metu fakulteto SMD, deka se, per „Tauro" bendrabučio radijo natas ir dėstytojai, ir ateityje suda mazgą, skelbimais, žinutėm „Tiesoje" rytų vieną iš lemiamų veiksnių, pa ir „Tarybiniame Studente" ir t. t."). dedančių vystyti studentų mokslinį Tuo būdu buvo užtikrintas studentų darbą. dalyvavimas konferencijoje ir akty Studentų mokslinei draugijai dabar vus pranešimų apsvarstymas. iškyla naujas uždavinys — toliau Tai žymia dalimi nulėmė konferen; plečiant savo darbą, svarbiausią dė cijos pasisekimą. Ji parodė išaugusį mesį atkreipti j studentų mokslinio studentų susidomėjimą moksliniu darbo kokybės pakėlimą, suteikiant darbu, Studentų mokslinės draugijos jam tiriamąjį pobūdi, glaudžiai suri veikla, parodė ir padidėjusį studentų šant jį su gamyklų, kolūkių veikla, su teoretinį-politinį pasiruošimą. mūsų tarybine praktika. Konferencijos darbo įvertinimą da J. Maimitias vė prof. dr. Sokolovas, doc. Dagys Ekonomikos fak. SMD Tarybos ir vyr. dėst. Gregorauskas baigiama pirmininkas jame konferencijos posėdyje.
v Glaudžiau sieti teorijac su praktika
Nuo pat pirmųjų kolūkinės staty buvo gana kruopščiai paruošti, visi bos dienų Tarybų Lietuvoje į ją įsi skaičiusieji pranešimus parodė gerą jungė ir mūsų universiteto Ekonomi nagrinėjamos problemos įsisavinimą. kos mokslų fakultetas. Fakulteto ko Dėl to Ir konferencija praėjo gana lektyvas šefavo daugelį kolūkių, tei gyvai (diskusijose dalyvavo 21 stu kė jiems nuolatinę gamybinę pagal dentas, buvo patiekti 97 klausimai) bą sudarant gamybinius planus, su ir susilaukė teigiamo įvertinimo. tvarkant apskaitą ir atskaitomybę. Konferencija tam tikra prasme Nemažą darbą šioje srityje yra at buvo kolektyvus darbas didelės da likę studentai žiemos ir vasaros atos lies fakulteto studentų, kurie rinko togų metu savo tėviškėse. Kad stu jai medžiagą specialių anketų pa dentai turėtų reikiamų teorinių ir vidalu. praktbūų žinių kolūkinės statybos konferencijoje skaitytų klausimais, fakultete periodiškai ruo Tačiau šiamos paskaitos ir seminarai tais mūsų fakulteto pranešimų pagrindi klausimais. Plačiai į šį darbą įsi nis trūkumas buvo tas, kad jie dau jungė ir fakulteto moksliniai būre giausia buvo paremti literatūrine liai. Kiekvienoje mokslinėje konfe bei apyskaitine medžiaga. Tuo tarpu rencijoje būna temų kolūkinės staty maskviečių pranešimai, priešingai, bos klausimais, o specialiai tam rei bazavosi gilia, dalykiška, konkrečia kalui suruoštos dvį plačios moksli kolūkių analize ir parodė pavyzdį, nės konferencijos/drauge su Mask kaip galima ir reikia sieti teoriją vos Lenino ordirp M. V. Lomonosovo su praktika. Maskviečių pranešimai vardo universiteto studentais, daly ypač vertingi dėl to, kad juos ruo vaujant vienam įžymesnių žemės ūkio šiant (daugiausia gamybinės prakti ekonomikos specialistų prof. dr. M. kos metu), buvo moksliškai išanali zuota eilė kolūkių, nurodytos jų klai Sokolovui. dos ir tuo studentai prisidėjo prie tų Lietuvos KP(b) Centro Komiteto kolūkių organizaclnio-ūkinio sustipri VIII plenumas iškėlė vieną iš svar nimo. biausių uždavinių — politinį ir orgaTuo keliu reikia ir mums pasukti nizacinį-ūkinį kolūkių stiprinimą. Di savo darbą. Ir ne vien kolūkinės sta džiulius uždavinius iškelia mums tybos klausimais (nors ir čia šia kolūkinės statybos srityje partijos ir kryptimi galima nemaža padaryti per tarybinės vyriausybės nutarimas „Dėl žiemos, o ypač per vasaros atosto priemonių Lietuvos TSR žemės ūkiui gas), bet ir kitais klausimais, tiesio toliau išvystyti". Jis yra naujas giai susijusiais su mūsų studijuoja VKP(b) Centro Komiteto, Sąjunginės mąja specialybe. Mes turime giliai vyriausybės ir asmeniškai draugo išanalizuoti priešakinių įmonių eko Stalino tėviško rūpinimosi Tarybų nomiką ir, pasirėmę mokslo žinio Lietuva pasireiškimas ir sudaro di mis, konkrečiai padėti liaudies ūkiui. dingą penkmetinę programą Tarybų Tokiu būdu mes dar glaudžiau suLietuvos žemės ūkiui pakelti. siesime teoriją su praktika, dar la Antroji fakulteto studentų jungti biau įsijungsime į didingą komuniz nė mokslinė konferencija su Mask mo statybą mūsų šalyje. vos Lomonosovo vardo universiteto Laiške draugui Stalinui fakulteto studentais svarstė labai aktualias kolektyvas pasižadėjo sustip^rinti problemas, nušvietusias kolūkių stam- darbą kolūkinės statybos srityje^ ir prisiėmė eilę įsipareigojimų. Mūsų binimo klausimą, ypač stambiųjų uždavinys — garbingai įvykdyti įsi M. Sokolovas duotus didžiajam Maskvos Valstybinio universiteto kolūkių pranašumą prieš smulkiuo- pareigojimus, M. Gregorauskas 6ius. Visi skaityti joje pranešimai Stalinui. profesorius
Užs Nr. 0769
Universiteto komjaunimo komitetas priėmė eilę nutarimų dėl studentų visuomeninio-politinio darbo žiemos atostogų metu. Kiekvienas studentas, išvykdamas į rajoną, gaus tam tikrą įpareigojimą, kurį jis turės įvykdyti 6U tikru ta rybinio studento pareigingumu. Šiuo metu vyksta pasiruošimas rinkimams i Lietuvos TSR Aukščiau siąją Tarybą. Komjaunuoliai ir nesąjunginis jaunimas turi aktyviai įsi jungti į šią kampaniją. Atostogaujant rajonų miesteliuose bei kolūkiuose, galima rasti plačiausią dirvą vesti politinį-agitacinį darbą darbininkų, kolūkiečių bei moksleivių tarpe. Mūsų uždavinys, draugai, kaip tik ir yra nuvykus į respublikos rajonus bei kolūkius kuo smulkiausiai išaiš kinti artėjančių rinkimų reikšmę, su darbininkais ir valstiečiais pasida linti praėjusių rinkimų įspūdžiais, DaDasakoti jiems, su kokia nepapras ti pakilia nuotaika praėjo rinkimai mūsų sostinėje Vilniuje, kur balotiravosi didysis tautų vadas draugas Stalinas.
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79.
Jau nuo ankstyvo ryto Svobiškio apylinkėje girdėjosi dainų atgarsiai, skambėjo armonikos melodijos, liejo si linksmas jaunatviškas juokas. Iš tolo buvo matyti žibintų šviesa — tai Svobiškio „Kelias į šviesą" kol ūkiečiai organizuotai, pasipuošę portretais bei šūkiais, keliavo ati duoti savo balsus už geriausius liau dies sūnus. Lygiai šeštą valandą rinkiminės apylinkės pirmininkas drg. Navickas skelbia rinkimus į vietines Darbo žmonių deputatų tarybas pradėtais. Prie urnų prieina kolūkiečiai. Pir mas biuletenį nuleidžia „Švyturio" kolūkietis Žukauskas. Jis pareiškia: „Džiugu atiduoti savo balsą už tokį pat darbo žmogų kaip ir aš. Esu už tikrintas, kad mano viltis išrinktieji pateisins — iš visų jėgų dirbs liau dies gerovei". Balsavimo rezultatai 12 vai. 10 min. — 100 proc. Kokias mes išvadas galime pada ryti iš aukščiau suminėto fakto? Aš manau, kad svarbiausia tai, jog šie rinkimai aiškiai pademonstravo
i
valstiečių sąmoningumą, kurio jokiu būdu negalima palyginti su buvusiu prieš porą metų. Tai yra gigantiški pasiekimai! Džiugu man, kad univer siteto šefuojamasis rajonas neatsilie ka nuo kitų, o gal net juos ir pralenkia. Mus, studentus ir mokslo personalą šie laimėjimai turėtų paskatinti dar ryžtingiau imtis darbo, iš taisyti klaidas bei trūkumus, kurių deja, pasitaikė ir šefuojant kol ūkius. Pvz., visas šefuojamasis dar bas daugiausia buvo nukreiptas į Molėtų miestą — ten skaitoma di desnė dalis paskaitų, pasirodo mūsų saviveikla ir kt. Tuo tarpu Svobiškio apylinkėje šefai dar nebuvo su meno saviveikla. Dabartiniu metu, artėjant rinki mams į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, mes turime skirti dar dau giau dėmesio kolūkių šefavimui, turime auklėti liaudį komunistine dvašia. K. Karašauskas TMF komjaunimo organizacijos biuro narys
Gamybinė S. m. lapkričio 24 d. /Teisės m. fak. V kursas pradėjo gamybinę praktiką, kuri truks iki 1951 m. sausio 18 d. Praktika atliekama LTSR Aukščiau siajame teisme, srities teisme, advo katūroje, miesto prokuratūroje, gele žinkelio juriskonsultūroje, notariate. Praktikoje patikrinamos, papildo mos per 4 mokslo metus įsisavintos mūsų teorinės žinios, orientacija tei siniuose klausimuose. Nors kai ku riuos dalykus, pvz., civilinę teisę, bu vome įsisavinę neblogai, tačiau prak tikoje pasirodė, kad beveik kiekvie name žingsnyje susidurdavome su mums neaiškiais, nežinomais klausi mais. Juos išsiaiškinti mums padėjo kai kurie praktikos vadovai. Ypač daug ko sužinojome praktikos metu Valstybiniame arbitraže, kur mums vadovavo valst. arbitras drg. Naividelis. Labai gerai vadovavo praktikai LTSR Aukščiausiajame teisme civili nių bylų teisminės kolegijos nary6
drg. Černiauskas. Jei pradėdami praktiką daugelį 'bylų mes nagrinėdavome neteisingai, tai josios pabai goje — klaidų darydavome daug ma žiau. Blogiau vyko miesto prokuratūroje (prokuroras Kirijenko). Čia mumis niekas nesirūpino, visi atrodė per daug užsiėmę savais reikalais. Atėjęs rytą ir pasėdėjęs valandą, dažnai išgirsdavai, kad šiandien darbo nesą arba vadovas neturįs laiko ir gali ei ti namo. Aišku, nors mes „prakiikavomės" tenai savaitę laiko, tačiau naudos beveik jokios negavom. Mūsų fakulteto moksliniai vadovai gamybinėje praktikoje drg. drg. Žiurlys, Ruželytė, Klimka, Žėruolis atsi dėję vadovauja gamybinei praktikai. Bendrai, praktika mums labai nau dinga, ir jos metu mūsų žinios gero kai pagausėja. Matkevičiūtė Teisės m. fak. V k. »tud.
-------
Kursiniai kovos lapeliai Chemijos fak. komjaunimo ir pro fesinės sąjungos organizacijų inicia tyva buvo suorganizuota kursų ko vinių lapelių apžiūra, skirta rinkimų į vietines Darbo žmonių deputatų ta rybas garbei. Į apžiūrą buvo prista tyti visų 5 kursų koviniai lapeliai. Vienas iš geriausiųjų yra IV kur so kovinis lapelis, kuriame yra pa liestas agitatorių darbas, pasiruoši mas egzaminams, komjaunimo grupės gyvenimas ir kt., ko trūksta kai ku rių kitų kursų koviniuose lapeliuose (V, III). Neblogas yra taip pat III kurso kovinis lapelis. Jo tematika gana ak tuali (politinės ekonomijos semina rai, paskaitų lankomumas), bet visai užmiršti rinkimai ir per maža krei piama dėmesio egzaminų sesijai. Nors II kurso kovos lapelių per šį semestrą išleista net 11 numerių, bet jie yra bendro pobūdžio, nesusieti su kurso gyvenimu, o egzaminų sesijos klausimas visai užmirštas. Koviniuose lapeliuose yra ir nema ža trūkumų. Kovinis lapelis skiriasi
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt 3, telef.nr. 2-20-42.
nuo sienlaikraščio ir jame medžiagą galima keisti atskirais straipsniais, ko mes visai nepraktikuojame. Kai kurių kursų koviniuose lapelioose (pvz., IV), parašyta, kad tai esąs sienlaikraštis. Be to, IV kurso kovi niame lapelyje nematyti, kelintas nu meris ir kada jis išleistas. III kurso lapelyje nematyti, kas jį leidžia. Apiforminimo atžvilgiu blogiausias yra I kurso kovinis lapelis, kuris geriau tiktų nepilnoje vidurinėje mokykloje, bet ne universitete. Į šį reikalą turėtų daugiau dėmesio at kreipti I kurso komjaunimo grupė (gruporgas Valsiunas). Reikia tikėtis, kad ši kovinių lupe lių apžiūra -----. .. . prie dar aukštesprisidės nio jų lygio pakėlimo ir atei yje jie bus rimčiau parengiami. E. Ramanauskas „Chemikų balso" redaktofu*
ATSAKINGASIS REDAKTORES D. ŠKLIARINSKIS
4