-4
Komjaunuoliškas sveikinimas IV studentų mokslinės konferencijos dalyviams! VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
^S.
LLKJS
o
fmNTAt
įj
VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 13 (43)
1951 m. balandžio 10 d. antradienis
Kaina 20 kap.
Užtikrinti nuolatinį partinį vadovavimą komjaunimui „Komjaunuolis turi suprasti, — nurodo draugas Stalinas, — kad par tijos vadovavimo užtikrinimas yra pats pagr.nd.nis ir svarbiausias da lykas visame komjaunimo darbe“. Sėkmingai išspręsti joms iškeltus uždavinius komjaunimo organizaci jos sugebės tiktai su ta sąlyga, jei joms nuolat vadovaus partinės orga nizacijos. Neseniai įvykęs Lietuvos KP(b) CK IX plenumas apsvarstė klausimą „Dėl priemonių stiprinant partinį va dovavimą komjaunimui". Plenumas savo nutarime pažymėjo, kad respublikos partinės organizaci jos pradėjo skirti daugiau dėmesio komjaunimo organizacijoms, dėl ko žymiai pagerėjo visas komjaunimo darbas auklėjant jaunimą komunisti ne dvasia. Žymiai išaugo aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų vaidmuo. Nuolatinio ir teisingo par tinės organizacijos vadovavimo dėka išaugo komjaunimo organizacijos au toritetas ir jos įtaka nesąjunginės studentijos masėms. Žymių laimėjimų auklėjant studen tiją komunist.škai pasiekė ir mūsų universiteto komjaunimo organizaci ja. Per pastaruosius dvejus metus VVU komjaunimo organizacija išau go daugiau kaip du kartus; dabar ji savo e lėse jungia daugiau kaip 40 proc. visų studentų. Komjaunimo or ganizacija sustiprino kovą dėl moks lo pažangumo ir mokymo disciplinos pakėlimo. Fakultetinės komjaunimo organizacijos išvystė dar ryžtingesnę kovą su klasiniai svetimais elemen tais ir buržuazinės-naclonalistinės ideologijos pasireiškimais. Šie žymūs laimėjimai VVU kom jaunimo organizacijos darbe pasiekti pagerėjusio partinio vadovavimo dė ka. Po įvykusių fakultetinių partinių org, ataskaitinių-rinkiminių susi rinkimų pagerėjo vadovavimas kom jaunimui. Daugelis fakultetinių partinių or ganizacijų savo susirinkimuose iš klausė atskirų komjaunimo organi zacijų darbo ataskaitas. Partinių biurų nariai ir sekretoriai pradėjo dažniau lankytis komjaunimo susi rinkimuose ir teikti praktinę pagal bą komjaunimo biuro darbe. Tačiau, kaip nurodė Lietuvos KP(bj CK IX plenumas, partinių or ganizacijų darbe vadovaujant kom jaunimui ’ yra visa eilė stambių trū kumų. Šie trūkumai daugeliu atvejų pasitaiko ir VVU partinės organiza cijos darbe. Mūsų universiteto komjaunimo or ganizacija žymiai išaugo. Šiais me tais trijuose fakultetuose buvo su darytos kursinės komjaunimo orga nizacijos. Kartu su tuo išauąo ir fakultet'nių komjaunimo organizacijų uždaviniai. Sudarytos kursinės orga nizacijos tapo vienos iš svarbiausių grandžių komjaunimo darbe, kurios
☆
-fr *
KAIP MES RUOŠIAMĖS MOKSLINEI
Istorijos - filolo
KONFERENCIJAI
gijos fak. III k.
stud. Z. Kondra tas studentų moks linėje konferenci joje skaitys temą „V. Kapsuko-Mickevičiaus revoliu cinė veikla 1905— 1907 m. m.“. N u o t r a "J k oj e: stud. Z. Kond ratas renka me džiagą savo temai. Nuotr. D. Mikulskio ☆
reikalauja didesnio fakultetinių par tinių organizacijų dėmesio. Tačiau kursinių biurų darbui fakultetinės partinės organizacijos neskyrė reikia mo dėmesio. Tai visu ryškumu paro dė apsvarstymas universiteto parti niame biure Medicinos fakulteto II kurso komjaunimo organizacijos dar bo. Apsvarsčius paaiškėjo, kad šio kurso komjaunimo organizacijos dar be yra visa e lė trūkumų. Pats biuro sekretorius drg. Noreika, būdamas geras-ir iniciatyvus komjaunuolis, ge rai nežino savo pareigų. Tame pačia me kurse esantieji komunistai drg. drg. Lopuchinas, Šamovas ir kiti ne parodė reikiamo dėmesio biuro ir kursinės komjaunimo organizacijos darbui. Laiku reikiamos pagalbos komjaunimo organizacijai nesuteikė ir fakulteto partinis biuras. Biuro nariai nesilankė šio kurso komjauni mo organizacijos susirinkimuose ir nesuteikė pagalbos praktiniame biuro darbe. Panašūs trūkumai yra ir at skirų Istorijos-filologijos fakulteto biuro narių darbe. Komjaunimo vadovavime dideli trūkumai pastebimi ir Gamtos m. fa kulteto partinės organizacijos darbe. Tiktai tuo, jog fakulteto partinė or ganizacija ir komjaunimo komitetas nuolat ir kruopščiai nedirbo paren kant komjaunimo kadrus, gal ina pa aiškinti tą faktą, kad komjaunimo organizacijai vadovavo atsitiktinai į komjaunimą patekusi Vengrytė. Būtina pažymėti, kad vis dar rei kiamai nevadovauja komjaunimui ir universiteto partinis biuras, kuris per ataskaitinį laikotarpį iš viso tik tai vieną kartą išklausė ataskaitą apie komjaunimo organizacijos dar bą. Atskiri biuro nariai retai lanky davosi komjaunimo komiteto posė džiuose. Paskutiniame savo posėdyje parti nis biuras pažymėjo visus šiuos trū kumus, esančius partinio biuro, fakuitetinių partinių organizacijų darbe vadovaujant komjaun'mui. Posėdyje buvo priimtas nutarimas balandžio 13 d. uždarame Universiteto partinės organizacijos susirinkime apsvarstyti Lietuvos KP(b) CK IX plenumo nu tarimą „Dėl priemonių stiprinant part'nį vadovavimą komjaunimui". Būtina, kad fakultetinės partinės organizacijos kaip reikiant pasiruoš tų šio svarbaus klausimo apsvarsty mui ir bolševikiškai iškeltų visus esamus trūkumus partinio vadovavi mo komjaunimui srityje. Reikia nuolat ir sistemingai vado vauti komjaunimo darbui, kantriai, nesigailint jėgų, auklėti komjaunimo kadrus. Būtina pasiekti, kad mūsų komjaunimo organizacija Lietuvos LKJS Vl-tojo suvažiavimo išvakarėse žymiai pagerintų visą savo darbą.
Konferencijos išvakarėse Rytoj, balandžio mėn. 11d. 18 vai., prasideda VVU studentų mokslinė konferencija. SMD istorijos-filologi jos mokslų skyriaus sekcijos posė džiai vyks balandžio mėn. 12—13 d. d. Mūsų fakulteto SMD į konfe renciją ateina su gana įdomia, ak tualia mokslinių darbų tematika. IV k. stud. ,V. Grinaveckis skaitys pranešimą „Lietuvių dialektologijos klausimai draugo Stalino mokslo ■šviesoje", III k. stud. Z. Kondratas— „V. Mickevičiaus-Kapsuko revoliu cinė veikla 1905—1907 metais", III k. stud. Lankutis — „Komunistų pa veikslai tarybinėje lietuvių prozoje"
ir t. t Studentai istorikai, filologai kukliu savo moksliniu tiriamuoju darbu prisideda prie įgyvendinimo LKP(b) VI suvažiavimo nutarimo dėl teisingo marksistinio lietuvių tauti nės kultūros įvertinimo. SMD istorijos-filologijos mokslų skyriaus taryba prieškonferenciniame balandžio mėn. 6 d. posėdyje per žvelgė savo vienerių metų atlikto darbo rezultatus ir pasiruošusi sutin ka IV studentų mokslinę konferenciją. Vyt. Mažiulis SMD istorijos-filologijos mokslų skyriaus tarybos pirmininkas
Mes
proceso būrelio susirinkime buvo apsvarstytas III k. studento Berliando referatas, tema „Dėl baudžiamo jo proceso apibrėžimo" ir kt. Valsty bės ir teisės teorijos bei istorijos būrelis šiame semestre apsvarstė jau 3 referatus. Mokslinių būrelių susi rinkimuose savo referatus skaito ir SMD fakulteto tarybos nariai (Van cevičius, Petkevičius ir kt.). Šiuo metu ruoš amasi IV studentų mokslinei konferencijai, skirtai LLKJS VI suvažiavimo garbei. M. Farberis Teisės m. fak. SMD Tarybos narys
V. Karalevičius Ekonomikos m. fak. III k. stud.
| o u
f
pasiru
Mičiurino—Lysenkos metodais, na grinės kultūrinių augalų aklimatiza cijos klausimus bei jų auginimo per spektyvas mūsų tarybiniuose ūkiuose bei kolūkiuose. Aplamai, apžvelgę Gamtos fak. mokslinių būrelių darbą, matome juos pasiekus didelių laimėjimų, pvz., jeigu pernai geologų mokslinis būrelis galėjo konferencijai paruošti
ARTEJA SESIJA Iki sesijos beliko tik pusantro mėnesio. Kad prieš pat sesiją nerei kėtų dejuoti, mes jau dabar pradė jome įtemptai dirbti. Ypač mūsų stu dentai su atsidėjimu mokosi mate matikos. Kurse geresnieji studentai padeda silpnesniems. Yra sudarytos atskiros studentų grupės, kuriose bendrai sprendžiami matematikos už daviniai. Šiems rateliams gerai va dovauja stud. Levinskas, Poškus ir kt.
Paskutiniuoju laiku mūsų grupėje pagyvėjo seminarai. Juose studentai aktyviai dalyvauja. Tai rodo, kad kurso draugai pradėjo įtemptai ruoš tis marksizmo egzaminui. , Ne tik dabar, bet ir ateityje dirb sime, kad, atėjus sesijai, galėtume egzaminus išlaikyti tik gerais ir la bai gerais pažymiais.
J. Šimkūnaitė Chemijos fak. II k. 6tud.
V
STUDIJUOKIME POLITINĘ EKONOMIJĄ ST. LAZUTKA Mūsų kurso III ir IV grupės turi pvz., studentai Markevičius, Kazlaus universiteto partinio biuro kartu politinės ekonomijos semina kas, Kurtinytė, Karpavičius ir kiti sekretorius rus. Pirmą semestrą Medicinos fa seminaru metu pabrėžia darbininkų kultete seminarų nebuvo. Tai labai išnaudojimą kapitalistinėje santvar apsunkino studentų pasiruošimą koje, šios santvarkos žlugimo neiš įskaitoms. Šį semestrą seminarai vengiamumą ir t. t. Aktyvus daly buvo įvesti, bet į juos studentai atei vavimas seminaruose leis studentams Literatūrinis vakaras davo blogai pasiruošę, dalyvaudavo gerai pasiruošti pavasario sesijos neaktyviai. Be to, buvo blogas ir egzaminams ir žymiai pakels jų po Š. m. balandžio 18 d. universiteto poetas paskaitė savo kūrybos eilė- seminarų lankomumas, Dabartiniu litinį lygį. Aktų salėje įvyko literatūrinis va raštį, skirtą J. Janoniui. metu padėtis ištaisyta, Seminarų Po. to įvyko universiteto meninės lankomumas yra geras, Studentai A. Jankauskas karas, skirtas Juliaus Janonio 55sioms gimimo metinėms pažymėti. saviveiklos pasirodymas, Studentai ateinal geriau pasiruošę, labiau praMedicinos fak. III k. IV gr. Išsamų pranešimą apie J. Janonio padeklamavo J. Janonio eilėraščius, deda domėtis i politekonomija. Taip, gruporgas gyvenimą ir kūrybą padarė rašyto Akadem nis choras atliko keletą tajas VI. Mozūriūnas. Po pranešimo rybinių ir liaudies dainų.
Prade / ome
1/
Susitikimas su Stalininės premijos laureatu Sekmadieni, balandžio 8 d. Medici nos fakultete įvyko susitikimo vaka ras su Stalininės premijos laureatu T. Tilvyčiu. Platų ir išsamų praneši mą apie LTSR rašytojų kovą už tai ką padarė LTSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas J. Šimkus. Su sitikime dalyvavusieji poetai drg. drg. T. Tilvytis, V. Valsiūnienė ir J. Šimkus paskaitė savo naujuosius
\1
kūrinius. Po susitikimo pasirodė fa kulteto saviveikla. Geriausiai pasi rodę saviveiklininkai, kaip Savickai tė, Zacharova, Gutmanas, Černiaus kaitė ir kiti, premijuoti vertingomis knygomis. Susitikimas praėjo šiltoje draugiš koje nuotaikoje, gausiai dalyvaujant studentams. Vyt. Narkus
Mūsų akademinė grupė jau nuo pat semestro pradžios pradėjo ruoš tis pavasario egzaminų sesijai. Šioje sesijoje mes turėsime laikyti 8 eg zaminus, todėl ruošimasis jiems nuo pat semestro pradžios turi itin dide lės reikšmės, priešingu atveju, juos gerai išlaikyti būtų tiesiog neįma noma. Grupė griežtai kovoja prieš paskai tų nelankomumą. Studentas pavėla vęs ar neatėjęs į paskaitą turi pasi aiškinti seniūnui. Praktikuojami dar ir gamybiniai grupės susirinkimai
''V
į
Šių dienų tema Lietuvos LKJS VI suvažiavimo garbei studentų mokslinei konferen cijai rašau darbą tema „Ukiskaita kaip pagrindinis socialistinių įmonių planinio valdymo metodas". Dabar, kada jau matome pirmuosius šviesio sios komunizmo,ateities naujagimius — didžiąsias komunizmo statybas, pirmon eilėn iškyla pagrindinis ko munizmo pastatymo klausimas — produktų gausumo sukūrimas, O pro duktų gausumą galima sukurti tik kas kartą našiau dirbant, mažinant visuomeniškai' būtiną darbo kiekį produkcijos vienetui pagaminti, ko vojant dėl kuo geresnio įmonės pla ninių užduoč.ų įvykdymo. Vienas iš papildomų stimulų visapusiškai mū sų liaudies ūkiui išvystyti ir yra ukiskaita, kurios pagrindinis princi pas yra planinis visuomeninio darbo sunaudojimo ir jo rezultatų atitikimas ir kuri yra nukreipta produkcijos savikainai visokeriopai mažinti, sankaupoms didinti.
Teisininkų SMD būreliuose Teisės mokslų fakulteto Studentų mokslinės draugijos sekcija per šiuos mokslo metus žymiai išaugo. Šiuo metu fakulteto SMD savo eilė se jungia 95 studentus, iš kurių 48 studentai yra draugijos nariai, kiti — būrelių nariai. Fakultete veikia keturi moksliniai būreliai: 1) Valstybė ir teisės teorijos bei istorijos; 2) Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso; 3) Civilinės teisės ir civilinio proceso ir 4) Valstybinės teisės. Moksliniuose būreliuose svarstomi tiriamojo pobūdžio darbai: ta:p, pvz., Baudžiamosios teisės ir baudžiamojo
Gamtos m. fak. konferencija pir mąkart vyks 2 sekcijose. Joje skai tomi pranešimai bus eksperimentinio pobūdžio. Geografai ir geologai studentų mokslinėje konferencijoje nagrinės mūsų respublikos mineralinius turtus ir jų panaudojimą mūsų socialistinės pramonės tikslams. Biologai, dirbdami priešakiniais
J
Mūsų darbas „Trichomoninio kolpito gydymo klausimas" yra eksperi mentinio pobūdžio. Pirmoje dalyje mes aprašome trichomonas vaginalis savybes, jų veikimą į organizmą ir gydymo klausimus. Eksperimentinė dalis savo ruožtu susideda iš 3 dalių. Pirmoje dalyje mes išnagrinėjome moterų trichomoninius susirgimus pagal aštuntos mo terų konsultacijos duomenis. Išnagri nėjome jų gydymo būdus. Antroje dalyje — patikrinome Vilniaus mies to pirtį Nr 1, kadangi kai kurie au toriai rašo, kad pirtis gali būti apsikrėtimo šaltiniu. Trečioje dalyje — padarėme tyrimus, kaip veikia įvai rios vaistinės medžiagos į trichomo nas vaginalis. Paskutinėje dalyje mes siūlome ra cionaliausius gydymo metodus ir darome atitinkamas išvadas. A. Berkmanaltė, F. Kavaliauskaitė Med. fak. V k. stud.
O
š
tik vieną pranešimą, tai šiais metais jis duo6 jau 7 pranešimus. Be to, geologų mokslinis būrelis, ruošdamasis IV studentų mokslinei konferencijai, padėjo savo katedrai sutvarkyti geologijos muziejų, suor ganizavo Lietuvos TSR geologijos pa rodą. L. Lelešius Gamtos m. fak. II k. stud
Kavelytė ir Sriubaitė to nesupranta Draugas Stalinas yra pasakęs, kad norint sukurti komunizmą, visų pir ma reikia išauklėti komunizmo sta tytoją, apvaldžiusį mokslą, įsisavi nusį marksizmą-leninizmą, giliai supratusį ir mokantį įgyvendinti di džiąsias komunizmo idėjas. Didesnė mūsų kurso studentų dalis suprato draugo Stalino žodžius. Jie ruošiasi būti gerais tarybiniais specialistais, kruopščiai ir su malo numu studijuoja marksizmą-len.nizmą. Tačiau, mūsų kurse yra ir to kių draugų, kurie iki šiol dar nesu prato marksizmo-leninizmo įsisavini mo reikšmės. Stud. Kavelytė ne tik kad nepasiruošia seminarams, bet dar ir dėstytoją apgaudinėja, paduo dama draugės konspektus. Stud. Sriu baitė galvoja, kad marksizmą galima iškalti. Tas parodo, kad minėtosios drau gės dar nesuprato, jog marksizmasleninizmas nėra dogma, jog žinant tik keletą teiginių ir nemokant jų pritaikyti gyvenime, negalima būti tikru marksistu. V. Butkus
laiku
pertraukų metu, kuriuose apsvarstomi pavėlavę ar neatvykę į paskai tą studentaj. (Taip buvo apsvarstyti drg. drg. Murauskas, Ličnarovskis ir Michinas už pasivėlavimą į marksiz mo-leninizmo pagrindų seminarą). T.krinamas pasiruošimas seminarams, kursinių darbų eiga. Paskaitų lanko mumui pagerinti vedamas paskaitų lankomumo grafikas. Itin nedraus mingi studentai (Malecka, Michin ir kt.) buvo perduoti apsvarstyti kur so komjaunimo biurui. Šiuo metu studentai jau baigia rašyti kursinius
darbus ir įteikia juos katedroms. Ruošiamės prieš laiką laikyti liaudies demokratinių valstybių valstybinės teisės, rusų ir vokiečių kalbų egza minus. Mūsų grupės studentai, pradėję mokytis nuo pat semestro pradžios, pasiryžę išlaikyti egzaminus tik labai gerais ir gerais pažymiais ir tuo įnešti savo įnašą LLKJS VI suvažia vimo garbei.
R. Paškevičius Teisės m. fak. II k. II gr. seniūnas
Julius Janonis — pirmasis Daugiau kontrolės diplomantų darbams lietuvių proletarinis poetas Sukako pirmojo lietuvių proletari nio poeto Juliaus Janonio 55 gimi mo metinės. Julius Janonis, gyve nęs vos 21-nerius metus, giliai ir neišdildomai įaugo į mūsų literatūrą, Lietuvos proletariato revoliucinės kovos istoriją. Poetas-bolševikas, vi są savo trumpą gyvenimą paaukojęs kovai dėl šviesesnės darbo žmonių ateities, savo literatūrinį talentą pa skyrė proletariato išsivadavimo idė jai propaguoti. Janonis pirmas mūsų literatūroje sukūrė Lietuvos darbo žmonių, miesto proletariato buities ir kovos vaizdus ne su sentimentalia užuojauta, smulkiaburžuaziniu hu manizmu, bet realistinėj, teisingoj klasių kovos šviesoj. Poetas demas kuoja kapitalistinės santvarkos iš naudotojišką charakterį, atskleidžia pačius būdinguosius jos bruožus. Jo sukurtame triukšmingo pramonės miesto fone pro akis praslenka mi nios nuplyšusių, išalkusių darbinin kų, kurių liūdni, susirūpinę veidai kalba apie namie paliktus alkanus vaikus. „Ar tu matei, — klausia poetas, — „Kaip grįžęs iš dirbtuvės Namo, šeimynos tėvas rado Valkus numirusius iš bado". Kokia baisi darbo žmogaus trage dija, kai jis, nuo ankstyvo ryto lig nakties savo prakaitu kraudamas dy kaduoniams turtus, nepajėgia savo šeimos apginti nuo bado. Kapitalistinė santvarka išmeta daugelį žmonių už gyvenimo sienos, paversdama juos vien darbo gyvu liais, atimdama jiems teisę gyventi ir būti laimingais. Poetas pastebi naują, kapitalistinės santvarkos pagimdytąjį reiškinį — bedarbius, kurių eilės nuolat auga. Jis mato „alkanų bedarbių minias", veltui stoviniuojančias ties dirbtu-
vės durimis ir laukiančias darbo. Žmogus, netekęs darbo, priverstas griebtis bet kokio pragyvenimo šal tinio savo egzistencijai palaikyti. Savo dienų tikrovę ryškiais, pla čiais siužetiniais Vaizdais ir atsklei dė mūsų proletarinės poezijos pra dininkas J. Janonis. Janonio novato riškumas pasireiškė tame, kad jis sugebėjo skurdo ir bado prislėgta me proletare įžiūrėti naujo pasaulio kūrėją, atvaizduoti nepakenčiamai sunkų darbo žmogaus gyvenimą su perspektyva į socialistinę ateitį. Jo vaizduojamas darbo žmogus piktinasi socialine nelygybe, reiškia protestą, kalba apie revoliuciją. Su giliu skriaudos pajautimu kalba kumetis apie ponui pastatytus rūmus, o Te voliucingai nusiteikęs kalvis meta iššūkį visai kanitalistų klasei, atvirai grasina būsima revoliucija. „Jam gražu. Cha, cha, cha. Bet tada bus gražiau, Kai varguoliams kantrumo pritrūks, Kai vargdieniai visi iš nanų jums išspruks." Janonis, kaip tikras proletarinis poetas, nurodė darbo liaudžiai ke lius į naują rytojų, demaskuodamas imnerialistinių karų orobuoniškąii pobūdį, ragino proletariatą kovoti už taiku socialistini gyven’mą. Aktuali kovinga ir aukšto meninio lygio J. Janonio poezija ir šiandien yra veiksminga priemonė masių ko munistiniam auklėjimui. Jo poezija? poeto V. Montvilos žodžiais, tapusi darbo žmonių durtuvu, giliai iauqo į mūsų tarybinį gyvenimą. J. Janonis tiek savo turiningu kovotojo' bolše viko gyvenimu, tiek ir nauju revo liucingu poetiniu žodžiu buvo ir bus įkvepiantis ir sektinas pavyzdys Ta rybų Lietuvos jaunimui. V. Barkau skaitė
Ekonomikos mokslų fakultete dip lominių darbų rašymas pačiame įkarštyje. Eilė studentų savo diplo minius darbus jau įteikė antrai re dakcijai. Prekių mokslo katedroje balandžio 17 d. įvyks pirmieji stu denčių Rauduvaitės (vad. v. d. Acukas) ir Karpavičiūtės (vad. v. d. Ma čiulis) diplominių darbų gynimai. Daug įdomios medžiagos savo dip lominiam darbui „LTSR cukraus pra monės išsivystymas per dešimtmetį" surinko stud. Boreikaitė (vad. vyr. dėst. Ragevičius). Įdomų darbą bai gia rašyti stud. Vilutis (vad. v. d. Pauliukonis). Jo tema „Duonos pra monės išvystymas Vilniaus mieste per dešimtmetį" turi didelę reikšmę mūsų šaliai pereinant iš socializmo į komunizmą. Čia autorius nemažą dalį darbo skiria duonos pramonės išvystymo Vilniaus mieste perspek tyvai. N. Juškaitė (vad. vyr. dėst. Venckus) savo diplominiu darbu na grinėja linų tekstilės pramonės išsi vystymą Lietuvoje per dešimtmetį. Jos darbas jau įteiktas pirmajai re dakcijai. Gerai diplominius darbus rašo ir studentai: Venckūnas, Jonušis, Jablonskis, Poviliūnas, Gasiūnaitė, A. Juškaitė, Markevičius, Miliaus kaitė ir kiti, kurie darbus yra jau parašę ir įteikę pirmai redakcijai ar ba jau yra gavę iš vadovų ir daro paskutinius pataisymus. Tačiau dar yra ir studentų, kurie su diplominiais darbais smarkiai at-
silieka. Stud. Rukšėnas savo darbą parašė skubotai, be gilios analizės. Darbas reikalingas iš pagrindų tai syti. Nors terminas pirmai redakci jai įteikti buvo balandžio 1 diena, bet eilė studentų, kaip Šeputis, Baltramaitis, Zubaitis, Karaciejus, Apuo kas, Cimbolenka, Urbaitė, savo diplominius darbus vos tik įpusėjo arba baigia rašyti tik atskiras dalis. katedros jokiu būdu neturi prileisti tokios padėties, kaip kad praeitais metais, kai eilė studentų (Kačkus, Montrimas, Budraitė, Jokubaitytė, Paklavinskaitė, Stankeras, Brazauskaitė, Pilypaitė), nesant tinka mos kontrolės iš dekanato, katedrų, vadovų pusės, neparašė diplominių darbų ir tiek pat studentų neišlaikė valstybinių egzaminų. Katedros ir diplominių darbų va dovai turi ryžtingai pareikalauti iš studentų, kad jie artimiausiu laiku ba gtų diplominius darbus ir įteiktų juos gynimui. Fakulteto partinė ir komjaunimo organizacijos, kurios iki šiol beveik jokio dėmesio nekreipė į diplomantus, turi užtikrinti, kad dip lominių darbų rašymas bei gynimas neužsitęstų ilgą laiką, kad studentai, apgynę diplominius, pakankamai turėtų laiko pasiruošti valstybiniams egzaminams ir sėkmingai juos išlaikytų.
M. Bernatavičius („Tarybinio Studento" koresp.)
diplominių darbų gynimas
Stud. V. Merkys gynė diplominį S. m. balandžio 5 d. Istorijos-filo logijos fak. TSRS istorijos katedroje darbą „Felikso Dzeržinskio revoliu cinė veikla Lietuvoje" (vadovas — įvyko diplominių darbų gynimas. Diplominį darbą, tema „1861 m. re doc. Jurginis). Abu diplomantai parodė sugebėji formos parengimas Vilniaus ir Kau no gubernijose" gynė stud. M. Ju mą naudotis archyviniais fondais, sa čas. Diplomantas savo diplominiam varankiškumą ir pasiruošimą moks darbui panaudojo gausią ir moksli linio tyrimo darbui. Diplominių darbų gynime dalyva niu požiūriu labai vertingą faktinę medžiagą. Dalis medžiagos niekur vo daug įvairių kursų studentų. Uždarame katedros posėdyje abu nepaskelbta ir moksliniams tyrinėji darbai vienbalsiai buvo įvertinti la mams iki šiol nepanaudota. Diplominio darbo mokslinis vado- bai gerai. draugo Stalino biografijos nagrinėji G. Drulytė mas nebuvo laiku pravestas. Kai ku vas — v. d. Neupokojevas. rie studentai, pvz„ Venckevičiūtė, / Salikaitė, Gusevas ir kt.. blogai ruo šiasi seminarams ir pratyboms, ypač VVU DOSARM’o konferencija politekonomijos seminarams. III gr. gruporgas drg. Sasnauskaitė nekovo S. m. balandžio mėn. 3 d. įvyko DOSARM'o komiteto darbas buvo vi ja už i00°/o paskaitų lankomumą ir VVU konferencija. Ata siškai atitrūkęs nuo priešakinio mū gerą pasiruošimą seminarams iš po skaitinįDOSARM'o pranešimą apie DOSARM'o sų jaunimo būrio — komjaunimo. litekonomijos ir marksizmo-leniniz darbą universitete, VVU Komitetas netinkamai vadovavo fa mo pagrindų. Silpnai biuro darbui DOSARM'o komiteto padarė kultetų pirminėms organizacijoms, padeda gruporgai (Dūda I gr.), o taip Vedluga. Po pirmininko pirmininkas dėl to VVU yra tik apie 500 ataskaitos pat ir proforgai (Bartašiūnaitė), ku prasidėjo diskusijos. Pasisakiusieji DOSARM'o narių. rie stovi nuošaliai nuo kurso gyve Konferencijos dalyviai iš šios kri nurodė didelius trūkumus nimo. Dar iki šiol grupėse nepraves- draugai VVU DOSARM'o darbe. VVU tikos padarė teisingą išvadą, įvertin tas knygų „Garbė iš jaunų dienų", DOSARM'o organizacija atitrukusi dami VVU DOSARM'o komiteto dar „Toli 'nuo Maskvos" apsvarstymas. nuo savo tiesioginio tikslo — auk bą nepatenkinamai. Visi šie trūkumai darbe bus arti lėti studentus tarybinio patriotizmo, VVU komjaunimo komitetas turėtų miausiu laiku likviduoti. rimtai susirūpinti DOSARM’o komite atsidavimo Tėvynei dvasia. Be atski Teisės m. fak. II k. komjaunimo ruose fakultetuose veikiančių auto- to darbu universitete, ypač todėl, kad organizacijos biuras, vadovaudamasis moto kursų, DOSARM'o komitetas ši padėtis kartojasi kiekvienais me partinės organizacijos nutarimais, daugiau jokio darbo nevedė. Nebuvo tais. Negalima palikti savieigai to sutiks LLKJS VI suvažiavimą su pravesta nė viena paskaita apie ta kio svarbaus darbo baro. naujais laimėjimais moksle ir visuo rybinių žmonių didvyriškumą didžio meniniame darbe. V. Norkus jo Tėvynės karo metais, nebuvo or Teisės m. fak. II k. stud. A. Starovolskis ganizuota susitikimų su Tarybų Są Teisės m. fak. II k. komjauni jungos didvyriais. Kolektyviai nebu —O— vo aplankytas nė vienas filmas. VVU mo org. biuro narys
Vykdome partinės organizacijos nutarimus S. m. vasario mėn. pabaigoje Tei sės mokslų fakulteto partinė organi zacija išklausė Teisės m. fak. II k. komjaunimo biuro ataskaitą apie politmasinį darbą kurse. Darbas bu vo įvertintas nepatenkinamai. Par tinė organizacija priėmė platų nuta rimą dėl politmasinio darbo page rinimo mūsų kurse. Buvo perrinkti naujai du kurso biuro nariai; sekre toriumi išrinktas drg. Sarkūnėlis. Nuo to laiko komjaunimo biuras, va dovaudamasis partinės organizacijos nutarimais, pasiekė žymių laimėjimų. Priimtos į VLKJS eiles stud. Narūnaitė ir Pleskūnaitė. VLKJS narių eilės augs pas mus ir toliau. Į kur sinio sienlaikraščio „Tarybinio Teisi ninko" redkolegiją išrinkti du nauji nariai — komjaunuoliai Petuchauskas ir Norkus. Laikraštis dabar išei na jau dažniau ir tapo žymiai turiningesnis. Kurse buvo organizuotas kolekty vus spektaklio „Liepto galas" aplan kymas ir jo apsvarstymas. Salia šių pasiekimų kursinio biuro darbe yra dar ir trūkumų. Eilinis
Užs. Nr. 00404
K. Radeckas
MUMS RAŠO Laikas visiems brangus Jokioje kitoje šalyje piliečiams medicinos pagalba nėra taip prieina ma, kaip tarybinėje šalyje, niekur nėra tokio plataus poliklinikų ir sa natorijų tinklo, kaip pas mus. Studentijai specialiai aptarnauti yra įsteigta A. M. Poliklinika. Ta čiau poliklinikos vadovybė nesirū pina, kad medicinos personalas į dar bą atvyktų laiku. Štai, pvz., chirur gijos kabineto gydytojas Norkūnas kartais vėluojasi net 50 minučių. Ir toks gydytojo vėlavimasis nėra atsi tiktinis dalykas, bet, ligonių pareiš kimu, kartojasi gana dažnai. Kadangi studentui laikas irgi yra brangus, mes manome, kad tokia padėtis ne leistina ir toliau tęstis negali. Be to, norime dar priminti, kad poliklini kos vadovybė laukiamojo neaprūpi na medicinos bei kitokia literatūra, dėl ko priėmimo laukią studentai turi sėdėti nuobodžiaudami. Laukia majame dėmesį patraukia žurnalų ir brošiūrų liekanos. Čia tarp popierga lių guli 1949 m. „Komunistas", „Švy turio" skutai. Poliklinikos vadovybė tokią „literatūrą" turėtų pašalinti, o jos vietą užpildyti naujomis populia riomis knygomis, laikraščiais ir žur nalais. Tuo reikalu turėtų susirūpinti ir VVU profsąjungos organizacija. Karašauskas, Vinikaitis Teisės m. fak. I k. stud.
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS „Ruošiasi studentų mokslinei konferencijai"
Tokio pavadinimo straipsnyje „Ta rybinio Studento" 11 (41) numeryje mūsų skaitytoja drg. Repšytė kriti kavo Odos-veneros ligų mokslinio būrelio darbą ruošiantis IV studentų mokslinei, konferencijai.
Būrelio valdyba mums praneša, kad straipsnyje iškelti faktai yra teisin gi. Būrelio valdyba susidariusią pa dėtį ištaisė — drg. Gudmano prane Brangūs draugai, VVU studentai! šimas „Profesiniai dermatitai Vil niaus miesto skaitiklių fabrike" ap Išvažiuojant iš Vilniaus, leiski svarstytas būrelio narių susirinkime te padėkoti jums visų Baltarusijos ir katedros posėdyje. Valstybinio universiteto studentų —O— vardu už šiltą ir nuoširdų priėmi mą. Mes tikimės, kad ši dviejų UNIVERSITETO SIENLAIKRAŠČIU APŽIŪRA universitetų draugystė diena iš dienos augs ir stiprės. LLKJS VI suvažiavimo garbei kom Šios kelios pas jus praleistos jaunimo organizacijos iniciatyva uni dienos mūsų universiteto studen versiteto Bibliotekos salėje vyksta tams buvo tikra šventė. Mes jau fakultetinių, kursinių bei grupinių sienlaikraščių apžiūra. su jumis ne šiaip sau pažįstami, bet geri draugai. Didžiojo Tėvynės karo metais Studentų ir mokslo lietuviai ir baltarusiai išvien ko personalo žiniai vojo prieš bendrąjį priešą — vo kiškuosius okupantus. S. m. balandžio 11—14 d. d. įvyks Šiandieną, kai mūsų socialisti VVU-to IV studentų mokslinė kon nės Tėvynės tautos kuria komu ferencija, skirta Lietuvos LKJS VI-jo suvažiavimo garbei. nizmą, kaip niekad anksčiau, pra Konferencijos ^atidarymas — š. m. žydo mūsų tarybinis mokslas, kul balandžio mėn, 11 d. 18 vai. VVU tūra, menas. Mokslinės bibliotekos salėje. Mieli draugai, tos kėlios dienos, Balandžio 12—13 d. d. konferenci praleistos su jumis drauge, dar la ja dirbs sekcijose. biau leido jums suprasti mūsų už Konferencijos metu Bibliotekos sa davinių bendrumą. Tas uždavinys lėje bus atidaryta VVU SMD veik yra — nešti į plačiąsias liaudies los paroda. Įėjimas į parodą konfe mases priešakinį mokslo, kultūros rencijos dienomis kasdien nuo 16 vai. Kviečiame visus studentus ir moks ir meno žodį. lo personalą gausiai dalyvauti kon Linkime jums pasisekimo moks ferencijos darbuose ir aplankyti le, laimės gyvenime. VVU SMD veiklos parodą. t Iki greito pasimatymo Minske! VVU Rektoratas, SMD Taryba G. SINIAKOVIC BVU komjaunimo komiteto ATSAKINGASIS REDAKTORIUS narys D. ŠKLIARINSKIS
Atsisveikinant
Dviejų universitetų draugystė Šeštadienio popietę gausus V. V. universiteto studentų būrys su gy vomis gėlėmis ir dovanėlėmis ėjo į geležinkelio stotį pasitikti atvyks tančių Baltarusijos TSR V. I. Lenino vardo universiteto studentų. Vilnie čiai studentai nekantriai laukė tos valandos, kada stalininės draugystės vardan paspaus draugams iš broliš kos respublikos ranką ir pasidalins pasiektais laimėjimais. Iki traukinio atėjimo liko dar ke liolika minučių. Vilniečiai, susibūrę perone, dainavo dainas ir garsiai šne kučiavosi. — Atvažiuoja! — kažkas šūktelėjo iš laukiančiųjų. Visų žvilgsniai nukrypo į tą pusę, iš kur girdėjosi ritmingas garvežio alsavimas. Jau iš tolo matėsi vagonų languose daug jaunyste žydinčių veidų. — Neapvylė,' — nudžiugo laukian tieji. — Tikrai atvažiuoja. Traukiniui sustojus, perone pasi rodė pirmieji svečiai. — Tegyvuoja dviejų universitetų draugystė! Šlovė didžiajam Stalinui, mūsų laimės kūrėjui!, — pasveikino vilniečiai atvykusius, kurie taip pat atsakė galingu šūkiu. Aplink džiūgaujantį jaunimą pra dėjo rinktis keleiviai. Jie suprato, kąd susitinka žmonės iš tolimų miestų, bet jie vieni kitiems artimi, nes juos visus jungia vienas žodis, žodis, kurį su meile kartoja milijo nai žmonių, o tas žodis — Stalinas. Plačiai į visas šalis sklinda stu dentų himno garsai. Kiekviename žodyje jaučiamas tarybinių žmonių ryžtas ir nenugalimumas.
VILNIAUS GAMYKLOSE Ekonomikos fakulteto III kurso pramonininkai aplankė eilę Vilniaus ir N. Vilnios gamyklų. Apžiūrėjome „Žalgirio" staklių ga myklą. Ten susipažinome su gamy bos procesu. „Lelijos" siuvimo fabrike malėme masinį drabužių siuvimą. Visas dar bas mechanizuotas, pradedant nuo sukirpimo ir baigiant sagų siuvimu. Šios ekskursijos leidžia auditorijo se įgytas žinias papildyti praktiškai. Jos padeda geriau įsisavinti univer sitete dėstomas disciplinas ir pasi ruošti egzaminams.
Tos pačios dienos vakarą V. V. universiteto aktų salėje įvyko iškil mingas susitikimas. Salė pilna stu dentų. Čia minskiečiai ir vilniečiai susiliejo į vieną nedalomą šeimą. Svečiai įteikia mūsų universitetui dovanas. Vilniečiai taip pat dovano ja svečiams puikią vazą ir albumą. Vėl aidi šūkiai didžiojo Stalino gar bei, aidi plojimai ir sveikinimai. Svečiai pakviečiami į sceną. Links mos kalbos, sveikinimai, tautinių rū bų spalvos... V. V. U. prorektorius drg. Jankaus kas taria jaudinančią sveikinimo kal bą. Po to kalba kiti mūsų ir mins kiečių atstovai. Po iškilmingosios dalies prasidėjo meninės saviveiklos koncertas, kurį atliko svečių kolektyvas. Su dideliu susidomėjimu vilniečiai žiūrėjo bal tarusių liaudies šokių, klausėsi de klamacijų, bet ypatingai gilų įspūdį paliko liaudies instrumentų ansamb lio pasirodymas. — Kaip puiku. Jauti tarytum bū tum ne Vilniuje, bet Minske, — taip kalbėjo ne vienas vilnietis. Išsiskirs tė visi tiktai vėlų vidurnaktį nekant riai laukdami rytdienos. Sekmadienį Vilniaus rusų dramos teatre svečiai suvaidino pjesę „Gie da vieversiai", kurią parašė Stalini nės premijos laureatas Krapiva. Ir čia vilniečiai turėjo proctos pasi gėrėti svečių meniniais nasiekimais. Pjesė ne vienam vilniečiui įdiegė mintį, kad laikas ir mūsų universite te organizuoti dramos ratelį, kurio iki šiol vis dar nėra. Vakare visuose fakultetuose įvy ko draugystės vakarai. Juose mūsiš
kiai su minskiečiais pasidalino mo kymosi patyrimu. Svečiai papasakojo apie Baltarusiją, apie savo universi tetą ... Jie reiškė susidomėjimą ir mūsų universiteto gyvenimu, mūsų universiteto ir sostinės praeitimi bei ateities planais, todėl pirmadienį bu vo organizuota ekskursija po istori nes mūsų sostinės vietas. Drauge ekskursijoje dalyvavo ir mūsų stu dentai. Vakare Vilniaus Karininkų namų salėje įvyko atsisveikinimo vakaras. Svečiai kvietė vilniečius atvažiuoti į Minską. Taip pat buvo nutarta ir ateityje palaikyti tamprius draugys tės ryšius. Daug dėstytojų ir studentų kalbė jo atsisveikinimo vakare ir visų kal bos buvo palydimos ovacijomis, ku riose reiškė padėką didžiajam tautų vadui draugui Stalinui už tai, kad jis veda tautas į galutinę pergalę — komunizmą. Po to buvo suvaidinta Stalininės premijos laureato Simonovo pjesė „Svetimas šešėlis". Antradienio pavakarę geležinkelio stoties perone buvo dar gausiau stu dentų, atėjusių išlydėti svečių. Vėl aidėjo dainos. Dalis studentų keitėsi adresais, kiti rašė albumuose eilutes atsiminimui ir t. t., kol atėjo valan da skirtis. Dar galingiau negu susitinkant ai dėjo šūkiai ir dainos. Garvežio švil pukas pranešė išvykimą. — Laukiame jūsų Minske! — kvie tė svečiai jau judant traukiniui. — Būtinai atvažiuosime. Sveikinimas visiems draugams! — atsisveikino vilniečiai. A. Karmazinas
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė
stni’ije. Tiesos gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
LV 0637,5