BOLŠEVIKINIS SVEIKINIMAS LIETUVOS LKJS VI SUVAŽIAVIMUI! VISLį ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Jūs turite būti pirmieji komunistinės visuo
menės statytojai tarp milijonų statytojų, kuriais VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 14
(44) 1951 m. balandžio 17 d.
antradienis
turi būti kiekvienas jaunuolis, kiekviena jaunuolė. V. I. LENINAS
Kaina 20 kap.
Universiteto komjaunimas KOMJAUNIMO SUVAŽIAVIMO DELEGATAI Lietuvos LKJS VI suvažiavimą 4 sutinkant Šiandien prasideda Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos VI suvažiavimas. Tai didelis įvykis mū sų respublikos jaunimo gyvenime. Per ataskaitinį laikotarpį mūsų res publikos komjaunimo organizacija žymiai išaugo ir sustiprėjo. Šiuo me tu respublikos komjaunimo organiza cijos eilėse yra 72.000 VLKJS narių. Tai yra stiprus partijos pagalbinin kas komunistiškai auklėjant jaunimą. Universiteto komjaunimo organiza cija į LLKJS VI suvažiavimą ateina sustiprėjusi politiniu ir organizaci niu atžvilgiu. Dabar universiteto komjaunimo organizacija savo eilėse jungia apie 1.200 narių. Universitete yra 7 fakultetinės ir 15 kursinių komjaunimo organizacijų. VI komjaunimo suvažiavimą 6 fa kultetai sutinka turėdami savo eilėse daugiau kaip po 100 komjaunuolių. Trijuose fakultetuose jau yra kursi nės organizacijos, o kituose trijuose fakultetuose jos bus artimiausiu lai ku sudarytos. Komjaunimo organizacija, partinės organizacijos vadovaujama, pasiekė žymių ir džiuginančių laimėjimų. Nuo 1947 m. universiteto komjauni mo organizacija išaugo trigubai, ir dabar komjaunuolių skaičius univer sitete sudaro pusę visų studentų skaičiaus. Nėra tokios visuomeninio darbo srities, kur nedalyvautų kom jaunuoliai. Politiniame - masiniame darbe, sporte, meninėje saviveikloje, studentų mokslinių būrelių veiklo je — visur pirmauja komjaunuoliai. Komjaunuolių aktyvus dalyvavimas SMD darbe padėjo suaktualinti moks linių būrelių tematiką ir išplėsti jų veiklą. Įvykusioje SMD IV konfe rencijoje daugiau kaip pusė prane šėjų buvo komjaunuoliai. Universiteto komjaunimo organi zacija turi didelį autoritetą nesąjun-
LLKJS VI
ginio jaunimo tarpe. Nesąjunginis jaunimas vis labiau įsitikina, kad būti šlovingojo komjaunimo nariu — d.dėlė garbė, ir vis daugiau jaunuo lių įsijungia į VLKJS eiles. Visuose fakultetuose įvyko atviri komjauni mo organizacijos susirinkimai, skirti LLKJS VI suvažiavimo garbei. Į komjaunimo organizaciją stoja ge riausieji visuomenininkai ir mokslo pirmūnai. Universiteto komjaunimo organi zacija visą laiką vykdė VKP(b) CK nurodymą VLKJS XI suvažiavimui, kad „komjaunimas turi auklėti jau nimo tarpe bebaimius, žvalius, džiu gius, pasitikinčius savo jėgomis, pa sirengusius įveikti bet kurias kliū tis kovotojus dėl mūsų Tėvynės lai mės ir garbės, dėl Lenino—Stalino partijos reikalo, dėl komunizmo per galės". VI komjaunimo suvažiavimo gar bei daugiau kaip 60 studentų pada vė pareiškimus stoti į komjaunimo eiles. Geriausieji universiteto komjau nuoliai, kaip S. Daunytė, R. Svinariova, K. Matijošius, V. Narkus, pri imti kandidatais į VKP(b) narius. Komjaunimo organizacija jautė nuolatinę partinės organizacijos pa galbą ir vadovavimą. Tik partinės organizacijos vadovaujama, komjau nimo organizacija galėjo pasiekti to kius didelius laimėjimus tiek politi nio, tiek ir auklėjamojo darbo sri tyje. Sutikdama LLKJS VI suvažiavimą, universiteto komjaunimo organizacija gali tvirtai pasakyti, kad ji, partinės organizacijos vadovaujama, ir toliau augs, stiprės organizaciniu bei poli tiniu atžvilgiais, dės visas jėgas tam, kad iš mūsų universiteto išeitų geri tarybiniai specialistai, pasiryžę visas jėgas atiduoti kovai už dar šviesesnį. mūsų Tėvynės gyvenimą, už komunizmo pergalę mūsų šalyje.
SUVAŽIAVIMO GARBEI
Istorijos - filologijos fakultete Šiomis dienomis universitete vyks daitė, Antanavičtius; Šiomis dieno ta pasiruošimas artėjančiam Lietuvos mis — drg. Mikuličius ir aš. Mes vi LKJS VI suvažiavimui. Vienas to si matome, kokį didelj vaidmenį gy pasiruošimo bruožų yra tas, kad vi venime vaidina komjaunimas ir ne suose fakultetuose, visuose kursuose norime atsilikti nuo savo draugų. į komjaunimo eiles įsijungė patys Geru mokymusi, visuomenine veikla pažangiausi, pavyzdingiausi studen mes stengsimės pateisinti komjau tai. Istorijos-filologijos fakulteto II nuolio vardą ir prisidėti prie visų lituanistų kurse jaučiama pakili bendro reikalo — komunizmo pasta nuotaika. Neseniai į komjaunimą tymo mūsų šalyje. R. Dambrauskaitė įstojo drg. drg. Vaitiekūnaitė, Straz-
J. GRIGONIS VVU komjaunimo komiteto sekretorius
R. VILIMĄViClOTE VVU kultūros klubo pirmininkas
Br. SUDAVICIUS VVU komjaunimo komiteto narys
/ NAUJUS LAIMĖJIMUS, DRAUGAI! Medicinos fakulteto komjaunimo organizacija sutinka Lietuvos LKJS VI suvažiavimą naujais laimėjimais savo darbe, dar labiau susibūrusi apie partinę organizaciją, aktyviai kovodama už komunistinį studentijos auklėj.mą. Svarbiausias įvykis mūsų fakulteto komjaunimo organizacijos gyvenime buvo sukūrimas šiais mokslo metais kursinių komjaunimo organizacijų. Tai užtikrino komjau nimo darbo svorio centro perkėlimą į grupes, nes kursinis biuras geriau siai žino kiekvienos savo kurso grupės padėtį, jos žmones, palaiko su jais glaudų ryšį, o tai leidžia tinkamai vadovauti grupių darbui, laiku pastebėti ir ištaisyti jų darbo trūkumus. Dauguma Medicinos fa kulteto kursinių biurų narių ir sek retorių — jauni komjaunuoliai. Nau jai iškeltieji kursinių organizacijų sekretoriai, kaip drg. drg. Nekrašas, Berdenkovas, Noreika ir kt., per trumpą laiką ištaisė susidariusią blo gą padėtį savo kursuose ir padarė kursines komjaunimo organizacijas aktyviais dekanato ir partinės orga nizacijos pagalbininkais kovoje dėl mokslo pažangumo, dėl akademinės drausmės sustiprinimo. Didelis darbas pasiektas kursuose keliant komjaunimo vidinę drausmę. Turint galvoje, kad fakultete vien tik pereitais mokslo metais priimta 120 žmonių į VLKJS eiles, be galo yra svarbus kursinių organizacijų darbe komjaunuolių ir nesą junginio jaunimo politinio-idėjinio lygio kė limas. Kursiniai biurai I, II, III, V kursuose kovoja dėl gero ir gilaus marksizmo-leninizmo pagrindų bei
politinės ekonomijos įsisavinimo, kartu su dėstytojais svarsto mokslo pažangumo pakėlimo, dėstymo meto dikos pagerinimo kelius. Ypač didelę reikšmę formuojant studentų-medikų komunistinę pasaulėžiūrą turi draugo Stalino biografijos studijavi mas, kuris betarpiškai kontroliuoja mas kursinių komjaunimo biurų. Jei gu iki šių mokslo metų Medicinos fakultete kultūrinis gyvenimas buvo apmiręs, tai, vykdant VLKJS CK IV plenumo nutarimus, šioje srityje pa stebimi žymūs pasikeitimai. Grupėse atliekamas geriausiųjų tarybinių knygų, kino-filmų, spektaklių svars tymas. Pvz., II kurso studentai ap svarstė Trifonovo apysaką „Studen tai", apdovanotą Stalinine premija, kolektyviai lankomi baleto, ope ros ir dramos teatro spektak liai, Revoliucinis muziejus. Lite ratūrinis vakaras — susitikimas su rašytojais Stalininės premijos lau reatu T. Tilvyčiu, J. Šimkumi, V. Valsiūniene, sutelkė tiek lankytojų, kad erdvūs Medicinos fak. rūmai nebegalėjo net visų sutalpinti. Didelį darbą atliko kursinės komjaunimo organizacijos gerinant mokslinių bū relių darbą, vystant juose kritiką bei savikritiką, propaguojant tarybi nio mokslo laimėjimus, skatinant studentus dirbti su knyga. Sukūrus kursinius komjaunimo biurus, pagy vėjo ir sporto gyvenimas fakulte te — mūsų sportininkai užėmė eilę pirmųjų vietų tarpfakultetinėse var žybose. Aišku, kad ne viskas dar ir dabar sklandu. Pvz., sukūrus kursines kom jaunimo organizacijas Medicinos fa-
kultete, pasireiškė lyg tendencija ap krauti anksčiau įstojusius komjaunuo lius 3—4 pareigomis, tuo tarpu, kai naujai įstojusieji komjaunuoliai buvo paliekami nuošalyje. Dabar apkrau tieji draugai, kaip Astrauskas, Vikš raitis, Vaickelionis ir kiti (V k.), at leisti nuo šalutinių pareigų, o į dar bą įsijungė jauni komjaunuoliai drg. drg. švenčionytė, Bylaitė, Tumėnaitė ir kiti. Neretai dar kursinių komjau nimo organizacijų darbe didelė kliū tis yra iniciatyvos stoka, laukimas bet kuriuo klausimu nurodymų „iš viršaus". Tačiau komjaunimo vado vas turi prisiminti, kad sveika ini ciatyva iš eilinių komjaunuolių yra komjaunimo organizacijos pagrindas. Kursinės komjaunimo organizacijos šefuoja vidurines medicinos mokyk las: Akušerių mokyklą (II, IV), Me dicinos seserų mokyklą (III) ir Dantų technikumą (V). V ir IV kursų ge riausios komjaunimo grupės šefuoja I, II, III kurso grupes, padeda jau nesniems draugams išsiaiškinti įvai rius mokslo, vidaus bei užsienio po litikos klausimus, geriausius iš jų ruošia j VLKJS eiles. Dabar kursuo se jau vyksta karštas darbas sie kiant gerai pasiruošti artėjantiems egzaminams. Pilnai verda gyvenimas visame Medicinos fakultete. Iš jo audito rijų, laboratorijų, klinikų šimtai jaunuolių su komjaunimo ženkliuku ant krūtinės karštai sveikina Lietu vos LKJS VI suvažiavimą. I. Stupelis Medicinos fak. komjaunimo biuro narys
Chemijos fakultete S. m. balandžio 15 d. įvyko atviras Chemijos fak. komjaunimo organiza cijos susirinkimas, skirtas LLKJS VI suvažiavimo garbei. Buvo priimti į komjaunimą studentai-pirmūnai: Poš kus, Pajėda, Baikauskas. Buvo pada ryti pranešimai: „Komjaunimas — VKP(b) rezervas ir pagalbininkas" (Proscevičius), „Komjaunimas aukšto-
joje mokykloje" (Išganaitis), „Kom jaunimas — pionierių organizacijos vadovas” (Solcaitė), apie komjauni mo teises ir pareigas padarė prane šimą komjaunuolis Daugirdas. Po susirinkimo fakulteto saviveik lininkai atliko koncertą. V. Stankevičius Chemijos fak. IV k. stud.
Draugystės vakaras VVU Istorijos-filologijos fak. su organizavo LLKJS Vi suvažiavimo garbei draugystės vakarą su Vil niaus Pedagoginio inst.tuto Lietuvių kalbos ir Literatūros fakultetais. Instituto studentų vardu kalbėjo VVPI komjaunimo organizacijos sek retorius drg. Sausenavičius. Vilniaus Valst. universiteto studentų vardu pasisakė Istorijos-filologijos fak. komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Stimburytė. Fakulteto dekanas drg. Meškauskas papasakojo apie tą gyvenimą, kurį jam teko gyventi
buržuaziniame universitete. Tokių šaunių tradicijų, kaip susitikimai, lenktyniavimas už aukštesnį moky mosi lygį, masinė meninė saviveikla, sportas ir pan., buržuaziniame uni versitete studentai nepažino. Visi kalbėjusieji išreiškė viltį, kad dviejų aukštųjų sostinės mokyklų bendradarbiavimas bus stiprinamas ir plečiamas. Po oficialiosios dalies įvyko jung tinis trijų fakultetų meninės savi veiklos koncertas. A. Karmazlna,
IV studentų mokslinės konferencijos plenariniame posėdyje. Nuotraukoje: bendras Bibliotekos sa lės vaizdas; dešinėje — stud. Mažiulis skaito pranešimą „Kalbos kilmės klausimas marksizmo - leninizmo Šviesoje". D. Mikulskio nuotr.
IV studentų mokslinė konferencija LLKJS VI suvažiavimo garbei
IV studentų mokslinės konferencijos medicinos mokslų sekcijos posėdis. Nuotraukoje: Medicinos fak. Didžiosios auditorijos bendras vaizdas; dešinėja — stud. Be.kmanaitė skaito mokslini pranešimų tema „Trlchomoninio kolpito gydymo klausimu". D. Mikulskio fotomontažas ♦
Ueiuviy dialektologijos klausimai draugo Stalino kalbos mokslo šviesoje LLKJS VI suvažiavimo garbei su rengtos VVU studentų mokslinės konferencijos Istorijos - filologijos mokslų sekcijos posėdyje, įvykusia me š. m. balandžio mėn. 12 d., IV k. stud. Grinaveckis paskaitė įdomų ir aktualų pranešimą „Lietuvių dialek tologijos klausimai draugo Stalino kalbos mokslo šviesoje". Pranešėjas jame palietė daugelį šiuo metu ak tualių lietuvių dialektologijos klau simų: išaiškino tarmės sąvoką pagal draugo Stalino mokslą, išnagrinėjo tarmių istorinę raidą neklasinėje ir klasinėje visuomenėse ir ypač didelį dėmesį paskyrė tarmių raidai socia listinėje visuomenėje nušviesti. Draugo Stalino mokslą lietuvių dia lektologijos klausimais pranešėjas sugebėjo vykusiai pritaikyti ne tik lietuvių kalbos tarmių istorijai, bet ir dabartinėms tarmėms tirti tarybi nės lingvistinės geografijos metodu. Drg. Grinaveckis, savo darbe pa naudojęs gausią medžiagą dialekto logijos klausimais (net rankraščius), supažindino konferencijos dalyvius su aktualiausiais lietuvių dialektolo gijos klausimais, išryškino, kad tik tarybiniais metais, o ypač pasiro džius genialiems draugo Stalino vei kalams, lietuvių dialektologijai ski riamas reikiamas dėmesys, kuris realizuojamas ruošiant lietuvių kal bos tarmių dialektologinį atlasą. Ir. Kairiūkštytė
S. m. balandžio mėn. 11—14 d. d. vyko IV studentų mokslinė konfe rencija, skirta LLKJS VI suvažiavi mo garbei. Vilniaus Valstybinio uni versiteto studentija sutinka LLKJS VI suvažiavimą su naujais laimėji mais mokslo ir praktikos srityje. Įtraukti studentus į mokslinį darbą tai yra vienas svarbiausių reikala vimų, kokius aukštajai mokyklai stato Partija ir Vyriausybė. Vilniaus Valstybinis universitetas per pirmąjį SMD darbo penkmetį suspėjo nema ža padaryti šia kryptimi, apie ką liudija įvykusios per tą laikotarpį keturios studentų mokslinės konfe rencijos, universiteto mastu, neskai tant daugybės įvykusių fakultetinių bei teoretinių konferencijų įvairiais klausimais. SMD šiuo metu priklauso 58 moksliniai būreliai, kuriuose dir ba apie 1.400 studentų. IV studentų mokslinėje konferen cijoje darbas vyko dviejuose plena riniuose ir 8 sekcijų posėdžiuose. Konferencijos metu buvo išklausy ta 54 pranešimai. Svarstyti referatai daugiausia yra originalūs moksliniai tyrinėjimai, atlikti archyvuose, biblio tekose, universiteto laboratorijose, botanikos sode, zoofermose, o taip ,pat panaudojant mokslinių ekspedi cijų ir gamybinės praktikos metu surinktą medžiagą. Be to, trys pranešimai buvo skai tyti broliškos Estijos TSR Tartu uni versiteto studentų drg. drg. Kaljo ir Sarv geologijos sekcijoje ir vienas Kauno Medicinos instituto studento pranešimas.
Mokslo žinių pritaikymas praktikoje VVU IV studentų mokslinėje konferencijoje Ekonomikos mokslų sekcijoje didelį susidomėjimą sukėlė mokslinis darbas „Mokslo žinių pri taikymas tarybinės prekybos prakti koje". Sis darbas susidėjo iš dviejų savarankiškų darbų: V kurso stud. G. Gasiūnaitės „Dėl prekių paruo šimo V.lniaus miesto Maistprekyboje pagerinimo" ir IV kurso stud. E. Vilutytės „Gyventojų paklausų tyri nėjimas Vilniaus miesto Maistpreky boje". Stud. Gasiūnaitės darbas pri pažintas geriausiuoju iš skaitytų sek cijoje darbų, stud. Vilutytės darbas taip pat atžymėtas. Abu šie darbai atlikti daugiausia gamybinės praktikos metu, vykdant Ekonomikos mokslų fakulteto socia listinio įsipareigojimo sutartį su Vil niaus miesto Maistprekyba. 'Didelę praktinę reikšmę turi drg. Gasiūnaitės darbas. Jo pagrindas — kruopštus mokslinis tyrinėjimas ir analizė. Drg. Gasiūnaitė, taikydama tarybinės prekybos organizacijos ir technikos mokslo metodus, giliai iš studijavo prekių užpirkimo bei išvežiojimo organizaciją Vilniaus Maistprekyboje, grafiškai atvaizdavo 49 automašinų keliones iš kelionės lapų, pati su eile IV kurso studentų sudarė 15 mašinų išnaudojimo foto grafijų, išdėstė ir išanalizavo Ma!stprekybos tinklą ir prekių judėjimo kelius miesto plane. Išanalizavusi šią medžiagą, drg. Gasiūnaitė atskleidė daug trūkumų ir neišnaudotų rezer vų Vilniaus Maistprekybos prekių pervežimo darbe. Ypač vertinga tai, kad drg. Gasiūnaitė savo darbe ne apsiribojo vien analize ir trūkumų Užs. Nr. 00436
V. Mickevičiaus-Kapsuko v revoliucinė veikia 1905-1907 metais
Toliau vystyti studentų mokslinį darbą Bet ne vien SMD narių ir prane šimų skaičius parodo studentų moks linės veiklos augimą. Visų sekcijų jury komisijos su pasitenkinimu pa žymi 'žymų SMD ir mokslinių būre lių mokslinio darbo kilimą. Tenka konstatuoti, kad studentų mokslinis darbas vyksta glaudžiame sąryšyje su gyvenimo .poreikiais, propaguojamos tarybinio patriotizmo idėjos, tarybi nio mokslo pasiekimai ir jo reikšmė pasauliniam mokslo vystymuisi. Išaugo pranešimų lygis visuomeni nių ir humanitarinių mokslų srity se. Tematika išplanuota pagal VKP(b) CK nutarimus ideologiniais klausi mais ir pagal Lietuvos KP(b) VI su važiavimo nutarimus dėl lietuvių tautos kultūrinio palikimo marksisti nio įvertinimo. Studentų pranešimuo se buvo nagrinėjami draugo Stalino iškelti uždaviniai kalbos mokslo klausimais. Teisės mokslų sekcijoje buvo nag rinėti klausimai, susiję su liaudies demokratijos šalių ekonominiu ir kultūriniu vystymusi. Daugelis darbų nagrinėjo klausi mus, susijusius su pagalba įmonėms, kolūkiams (Ekonomikos, Chemijos fak.) ir mineralinių žaliavų klausi mus (Gamtos fak.). Ekonomikos fak. atliko svarbius darbus prekybos tinklo pagerinimo klausimu (stud. Gasiunaitė). Medicinos sekcijoje buvo nagrinė jami klausimai išeinant iš pavlovinės medicinos principų. Aplamai pažymėtinas pranešimų
J Boro spektrinė analizė dirvožemyje
Kiekybinės spektrinės analizės, kaip greito ir palyginti tikslaus, me todo reikšmė nuolat didėja, ir šis metodas vis plačiau panaudojamas įvairiose srityse. Viena šitokių ūki nę ir praktinę reikšmę turinčių sri čių yra dirvožemio analizė. Tarybi niai mokslininkai Mandelštamas, Iva novas, Rusanovas, Borovik-Romanovas ir kt. sėkmingai išsprendė šio metodo taikymą visai eilei elementų įvairiuose konkrečiuose atvejuose, tačiau dar ne visiems elementams analizės metodai yra išdirbti. Prie ši tokių mažiau ištirtų metodų priklau so spektroskopinis mikroelemento boro nustatymas. Stud. Baužaitė ir Gėgžnaitė, pradė damos savo darbą ir naudodamosios žinomomis literatūroje priemonėmis, iš karto susidūrė su sunkumais: ne galima buvo gauti paprastai vartoja mų šiems tikslams anglinių elektro dų, laisvų nuo boro priemaišų. Po ilgesnių ieškojimų elektrodams lan kui tinkamos medžiagos, neturinčios boro užteršimų, buvo apsistota ties vario elektrodais. Su jais tyrimai ir buvo atliekami. Eksperimentiškai bu vo parinktos optimalios elektrinio rė žimo sąlygos ir ištirtos elektrinio lanko stabilaus degimo sąlygos. Ge rinant darbo metodiką, pasisekė gau ti didelį metodo jautrumą, būtent, konstatuoti boro kiekius, siekiančius 10"*% eilę. Sis rezultatas, atsižvelgus į aukštą boro sužadinimo potencialą ir sunkias jo sužadinimo sąlygas, tu ri būti laikomas labai vertingu. Darbas yra visais atžvilgiais ver tingas ir, be mokslinės, turi taip pat didelę praktinę reikšmę. Doc. H. Horodničius Vyr. dėst. M. Gregorauskas
atskleidimu: ji paruošė moksliškai pagrįstą duonos pervežimo planą (grafiką ir maršrutus) ir apskaičiavo, kokia ekonomija susidarytų, įdiegus jį praktikoje. Šio ir eilės kitų drg. Gasiūnaitės pasiūlymų įdiegimas praktikoje gali duoti apie 300.000 Rb. metinės eko nomijos vien tik Vilniaus Maistprekybai, bet jis gali ir turi būti pra plėstas ir į kitas prekybos organi zacijas. Drg. Vilutytė savo darbe taip pat iškėlė eilę vertingų pasiūlymų, kaip suorganizuoti tikslų ir teisingą pa klausų tyrinėjimą Maistprekyboje. Drg. Vilutytės darbas turi nemažos praktinės reikšmės, nes paklausų tyrinėjimas yra vienas iš aktualiau sių tarybinės prekybos uždavinių. Svarbu pažymėti, kad abu šie dar bai iš dalies yra kolektyviniai dar bai. Drg. Gasiūnaitės darbo išvadas patvirtina IV kurso prekybos ekono mistų grupės studentų atliktas auto mašinų darbo fotografijos Maistpre kybos „Gastronome". Aplamai imant, Ekonomikos moks lų sekcijoje skaityti darbai, nepa prastai gyvos diskusijos dėl jų, gau sus studentijos dalyvavimas sekcijos posėdžiuose parodo, kad mūsų stu dentija vii giliau ir konkrečiau įsi jungia į socialistinę statybą, vis la biau įsisavina stalininį dėsnį — jungti teoriją su praktika ir bolše vikinį darbo stilių — jungti revo liucinį užmojį su praktišku veik lumu.
idėjinio-politinio lygio pakilimas ir augąs studentijos susidomėjimas moksliniu darbu. Tačiau mums negalima nusiraminti ties tuo, kas pasiekta. Konferencija parodė, kad daugelio būrelių darbe yra nemaža rimtų trūkumų. Dar pa lyginti maža studentų dalis dalyvau ja mokslinių būrelių ir mokslinės draugijos darbuose, yra katedrų, ku rios nusišalino nuo studentų moks linio darbo ir jam nevadovauja. Ne visi būrelių moksliniai vadovai ir profesoriai - dėstytojai įsisąmonino šio darbo svarbą, dalis jų pažiūrėjo į tai neleistinai abejingai. Tai buvo ryšku kai kuriuose studentų prane šimuose. Pasitaikė pranešimų, kurie buvo netinkamai paruošti (pvz., pra nešimai plenariniuose posėdžiuose), neatitiko mokslinių reikalavimų ir turėjo metodologinių trūkumų. Tai rodo nepakankamą rūpestingumą ir atsakomingumą kai kurių katedrų ir mokslinių vadovų vadovau;ant stu dentų darbams. Būrelių darbe dar neišgyvendintas darbo „šturmavimas": darbas užverda tik prieš pat konferenciją, dėl ko jaučiamas sku botumas. Tiek rašant darbus, tiek ir juos apiforminant, būtina, kad moks liniai vadovai ir katedros į tai at kreiptų rimtesnį dėmesį. Nežiūrint eilės trūkumų, konferen cijoje pasiektieji rezultatai įkvepia mus naujiems laimėjimams už tolesnį musų studenti jos mokslinio darbo iš vystymą. Prof. S. Jankauskas prorektorius mokslo reikalams
Rašyti konferencijai darbą apie V. Mickevičiaus-Kapsuko revoliucinę veiklą 1905—1907 metais paskatino tai, kad dar praėjusiais metais pra dėjau domėtis šio mūsų įžymaus re voliucionieriaus gyvenimu ir veikla. Kapsuko gyvenimą ir veiklą sten giausi ištirti pagal visą turimą spaus dintą ir archyvinę medžiagą. Rašant šį darbą, savo vertingomis pastabo mis ir nurodymais man daug padėjo vyr. dėst. Šarmaitis. Parašytasis konferencijai darbas apėmė tik dalį surinktosios medžia gos, svarbios tuo, kad ji parodo Kap suką kaip revoliucionierių —■ žemės ūkio darbininkų streikų organizato rių ir vadovą, įžymų publicistą ir partinį darbuotoją ir nušviečia pra dėtąjį jo susiartinimą su bolševikais. Šis klausimas plačiau istorinėje lite ratūroje nušviestas nebuvo, o taip pat vyravo nuomonė, kad tik nuo 1908 m. prasidėjęs Kapsuko artėjimas prie bolševikų. Todėl man ir teko pagal turimąją medžiagą tai plačiau nušviesti, pervertinti „Draugo" orga nizacijos, LDDP ir LSDP veiklą re voliucijoje. Toli gražu ne visi klau simai pavyko tinkamai nušviesti dėl medžiagos stokos. Artimiausioje ateityje numatau to liau tęsti šį darbą, papildydamas jį nauja medžiaga.
Z. Kondratas Istorijos-filologijos fak. III k. stud.
I. P. Pavlovo fiziologijos mokslo pagrindu Šiai konferencijai aš ruošiausi nuo pat šių mokslo metų pradžios, pasirin kusi eksperimentinio-tiriamojo pobū džio pranešimą ,.Spalvinio indekso kitimas, gydant 6iera ir neobenzinoliu" (mokslinis vadovas — v. d. Tamošaitis). Spalvinis indeksas parodo organiz mo reaktingumo laipsnį, t. y. jo su gebėjimą reaguoti į įvairius pašali nius dirginimus (infekcija, trauma ir 1.1.). Yra žinoma, kad sergant įvairiomis ligomis ligonių organizmo reaktingumas nėra vienodas ir ypač jis kinta esant įvairiems chroniš kiems susirgimams. Svarbu, kad reaktingumas būtų didesnis, kad or ganizmas sugebėtų geriau kovoti su pašalinėmis įtakomis. Siera ir neobenzindlis pakelia organizmo reaktingumą. Taigi mano darbo tikslas buvo pažiūrėti, kaip šis reaktingumas kinta, veikiant organizmą siera ir neobenzinoliu; reaktingumo metu pa siėmiau spalvinį indeksą (spalvinis
indeksas — tai santykis dėmelės dy džio, kuri gaunama tuojau pat įve dus į odą 0,25—0,2% tripanblau, su dėmelės dydžiu praėjus 24 vai. Dė melės matuojamos nonijusu). Iš viso 'buvo atlikti 105 tyrimai: 14 6U sveikais žmonėmis (IV ir V kurso studentai) ir 91 su ligoniais. Iki šiol organizmo reaktingumas buvo suprantamas klaidingai: lokali niu atžvilgiu visas vaidmuo organiz mo reaktingume buvo priskiriamas jungiamojo audinio sistemai (Bier, Gold'berg ir kt.). Remiantis didžio jo rusų fiziologo I. P. Pavlovo idė jomis, nustatyta, kad lemiamą vaid menį vaidina ne atskira celė, ar jų rūšis, bet nervų sistema, nervinis im pulsas (Mališeva, Galkin ir kt.). Tai gi dirginimo terapija tarybinių me dikų yra kuriama Pavlovo fiziologi jos pagrindais. E. Moncevičiūtė Medicinos fak. V k.
Suprastinti „pH" matavimo metodai Tirpalų rūgštingumo laipsnis („pH") vaidina labai didelį vaidmenį įvai riuose pramonės procesuose. Yra daugybė būdų šiam rūgštingumui nu statyti, bet pramonėje vis dėlto ligi šiol pasigendama paprasto būdo, kurį galėtų panaudoti ir nechemikas-specialistas. Štai kodėl fizinės chemijos mokslinio būrelio studentai drg. drg. A. Voronko ir R. Jurevičius užsi brėžė tokį paprastą būdą surasti. At likę visą eilę bandymų, jie parodė, kad tirpalų rūgštingumo laipsnį esą galima išmatuoti tam tikru, be galo paprastu, greitu ir kiekvienam nechemikui prieinamu būdu. .
Sį metodą dar reikės visapusiškai išbandyti, bet jau atliktieji bandy mai rodo, kad jis yra tinkamas. Ti kimės, kad daugeliui pramonės dar buotojų jis bus taip pat naudingas. Malonu konstatuoti, kad mūsų stu dentai taip noriai įsijungia į mokslinį-tiriamąjį darbą ir taip nuošir džiai šį darbą atlieka. O nuoširdžiai atliekamas darbas visuomet duoda gerus vaisius. Vyr. dėst. J. Žirnauskas ATSAKINGASIS REDAKTORIUS D. SKLIARINSKIS
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3, Telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesei spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
'J
LV 02336