Statykite naują gyvenimą, naują buitį, naują kultūrą,—kaip lljidus (J. V. STALINAS)
V/Sl/ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VYT. MONTV/LA
LENINUI
TUBOllt VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr 15 (45) 1951 m. balandžio 24 d.
antradienis
Kaina 20 kap.
Ateina genijai ir vėl išnyksta. Atėjo Leninas visiems laikams. Kas myli kovą, laisvę ir draugystę, tas tiki žemės Žiburiui naujam. Tiesos kelius per Leniną pažinom, Per ji išmokom staliniški būt. Todėl mes meilę Leninui grąžinam, kaip tvirtą pažadą kovot ir kurt. Kūrybai prisikels ir kitos tautos, vainikų bendrą pergalei nupins. Kai ten iš smurto, Lenino sugriauto; komunos vėliava garbingai kils.
Mus džiuginanti žinia Su didžiuliu pakilimu tarybinė liaudis sutiko džiugią žinią — pra nešimą apie pokarinio penkmečio plano įvykdymo rezultatus. Tai pa siaukojamo, taikaus Tarybų Sąjun gos darbo žmonių darbo dokumentas. Pagrindinis pokarinio penkmečio plano numatytas uždavinys — nu kentėjusio liaudies ūkio atstatymas iki prieškarinio lygio ir šio lygio viršijimas — įvykdytas per 4 metus ir 3 mėn. Pramonės produkcijos apimtis viršyta 17%. Sėkmingai pla ną įvykdė socialistinis žemės ūkis. Puikūs laimėjimai pasiekti kultūri nėje - buitinėje penkmečio plano įvykdymo srityje. Besimokančių skaičius pradinėse, septynmetėse mokyklose ir technikumuose per penkmetį padidėjo 8 milijonais -ir pasiekė 37 milijonų žmonių skaičių. Tarybinės studentijos gretos nuo 812 tūkstančių žmonių 1940 m. išaugo iki milijono 247 tūkstančių 1950 m. Per penkmetį liaudies ūkis gavo 652 tūkstančius specialistų su aukštuoju mokslu ir daugiau kaip milijoną žmonių su viduriniuqju mokslu. Apie tarybinio mokslo, technikės, meno ir literatūros pasiekimus liudija tai, kad per pokarinį penkmetį Stalinines pre mijas gavo daugiau kaip šeši tūks tančiai žmonių.
Trumeną, Čerčilį, Ačesoną ir jų kli ką — naujo karo kurstytojus.
Komunizmo aušra jau aušta mūsų šalyje, ir jos spinduliai akina impe rialistus. Komunizmas kyla nuo di džiųjų stalininės epochos statybų pastolių; jo žingsniai kaskart vis tvirtesni. Jie nemalonūs imperialistų ausiai. Tačiau jų pastangos atitolinti kapitalistinės santvarkos žlugimą yra bergždžios. Karo kurstytojų iste riški • šauksmai atsimuša į tvirtą pa prastųjų darbo žmonių taikos sieki mą. Pokarinio penkmečio plano įvyk dymas ir viršijimas Tarybų Sąjun goje — naujas galingas smūgis karo kurstytojams ir įkvepiantis taikaus darbo pavyzdys visiems taiką mylin tiems žmonėms, o visų pirma — liaudies demokratijos šalių darbo žmonėms.
Penkmečio plano įvykdymas ir vir šijimas —• naujo pakilimo akstinas tarybinei liaudžiai, dedančiai komu nizmo pamatus prie Volgos jr Dono, Kara-Kumų dykumoje ir plačiosiose Pietų Ukrainos stepėse.
Pokarinio penkmečio plano sėk mingas įvykdymas įkvepia tarybinę studentiją dar atkakliau įsisavinti mokslo žinias, tapti gerais tarybinio mokslo žinovais, visas savo jėgas Pokarinio penkmečio plano įvyk atiduoti tolesniam liaudies ūkio dymo rezultatai rodo pasaulio pa kilimui. prastiesiems žmonėms, kad tarybinė liaudis dirba taikų darbą, demaskuo M. Vengrys ja jų akyse tikruosius agresorius — Ekonomikos m. fak. I k. stud.
BAIGĖSI LIETUVOS LKJS VI SUVAŽIAVIMAS Balandžio 19 d. vakare įvyko Lie Suvažiavimo dalyviai su didžiuliu tuvos LKJS VI suvažiavimo baigia pakilimu priėmė sveikinimo laišką masis posėdis. draugui Stalinui. Laiško priėmimas vadui tapo komjaunimo Suvažiavimas priėmė nutarimą dėl didžiajam Lietuvos LKJS CK sekretoriaus drg. beribės meilės ir atsidavimo bolše Raguočio ataskaitinio pranešimo ir vikų partijai, Tarybinei vyriausy patvirtino revizijos komisijos ata bei, mylimajam vadui ir mokytojui skaitą. Lietuvos komjaunimo CK dar draugui J. V. Stalinui didžiule de monstracija. bas pripažintas patenkinamu. * Suvažiavimas iškelia kandidatus į Suvažiavimas taip pat priėmė nu Lietuvos LKJS CK sudėtį bei revitarimą dėl komjaunimo darbo mo zijoskomisiją ir apsvarsto jų kan kyklose. didatūras.
Po rinkimų paskelbiami slapto bal savimo rezultatai. Lietuvos LKJS Centro Komitetas išrinktas iš 69 na rių ir 25 kandidatų, revizijos komi sija — iš 7 žmonių. Pirmininkaujantis drg. A. Raguotis praneša, kad suvažiavimo darbų tvarka išsemta, ir skelbia Lietuvos LKJS VI suvažiavimą uždarytu. Su važiavimo delegatai pakyla ir atlieka partijos himną „Internacionalą".
*#*
Įvyko Lietuvos LKJS CK I plenu mas. Plenumas išrinko 11 žmonių Lietuvos LKJS CK biurą. Lietuvos LKJS CK pirmuoju sek-
retoriumi išrinktas drg. A. Raguotis. Plenumas patvirtino Lietuvos LLKJS CK sekretoriais išrinkti drg. LKJS CK skyrių vedėjus ir respub drg. S. Apyvala, S. Adomavičiūtė, likinių komjaunimo laikraščių redak J. Smilgevičius, B. Bračas. torius.
V. I. LENINAS
Lenino idėjos gyvena ir nuyali Prieš 81 metus, 1870 m. balandžio 22 d., Simbirsko mieste gimė Leninas — didysis revoliucijos genijus, did vyriškosios bolševikų partijos orga nizatorius, pirmosios pasaulyje so cialistinės valstybės įkūrėjas. Visą savo gyvenimą Leninas ati davė darbininkų klasės, socializmo pergalės reikalui. Atradęs netoly gaus kapitalizmo vystymosi imperia lizmo epochoje dėsnį, Leninas sukū rė savo genialią teoriją apie gali mumą nutraukti imperializmo gran dinę silpniausioje jos grandyje. Leninas ne tik atrado šį dėsnį, bet 1917 metų Spalyje, didžiajam revo liucijos genijui vadovaujant, ši idė ja buvo įkūnyta gyvenime vienoje šeštojoje pasaulio dalyje. Drauge su Leninu organizavo partiją, vadovavo Didžiajai Spalio revoliucijai, kūrė socialistinę valstybę ir gynė ją nuo vidaus ir išorės priešų draugas Stalinas. Sunkaus nuostolio dienomis — Lenino mirties dienomis — ne tik mūsų šalies darbo žmonių, bet ir vi sos žmonijos žvilgsniai buvo nu kreipti į Lenino bendražygį, i ge riausią jo draugą — Staliną, kuris davė didžiąją priesaiką pildyti Lenino priesakus. Nurodydamas kelią į socializmą, V. I. Leninas visu aštrumu perspė davo, kad be industrializavimo mes, kaip savarankiška šalis, žūsime. Draugas Stalinas kovoje su priešais apgynė ir sukonkretino lenininį ša lies industrializavimo planą, apgynė ir toliau išvystė klausimą dėl so cializmo pergalės galimumo vienoje šalyje. Draugui Stalinui vadovau jant, bolševikų partija sutriuškino išdavikus ir kapituliantus, kurie no rėjo sužlugdyti socializmo statybą mūsų šalyje, grąžinti Tarybų Sąjun gą į kapitalizmo restauracijos kelią. Vadovaujant Lenino—Stalino par tijai, lenininė teorija apie socializmo pergalės galimumą vienoje šalyje virto galinga materialine jėga, įsi
kūnijo didvyriškame milijonų tary binių žmonių darbe.
Draugui Stalinui išmintingai vado vaujant, buvo įgyvendintas lenininis kooperatinis planas. Partija sėkmin gai Išsprendė sunkiausią, paėmus val džią, klausimą — pervesti milijo nus valstiečių į kolektyvizacijos ke lią. Tuo būdu ji užtikrino stambaus šalies ūkio vystymąsi socializmo keliu.
Viena didžiausių pergalių, kurią laimėjo Lenino—Stalino partija, yra kultūrinis mūsų šalies darbo masių augimas. įgyvendindama Lenino priesakus, mūsų partija nuveikė didelį darbą vykdant kultūrinę revoliuciją. Tarybų Sąjunga tapo pažangiau sios pasaulyje kultūros šalimi, ištiso raštingumo šalimi. Socialistinė kul tūra {rodė savo neišmatuojamą pra našumą prieš yrančią buržuazinę kultūrą. Kiekviena diena rodo vis naujus visanugalinčių lenininių idėjų jėgos laimėjimus. Šios idėjos gyvena ir nugali mūsų bolševikų partijos, didvyriškuose daugiamilijoninės ta rybinės liaudies žygiuose. Šios idėjos gyvena ir nugali sta tant socializmą liaudies demokrati jos šalyse, istorinėje kinų tautos pergalėje, didvyriškoje korėjiečių liaudies kovoje prieš amerikinius interventus. Šios idėjos gyvena ir nugali ko voje, kurią veda taikos stovykla prieš karo kurstytojus. Lenininės idėjos nušviečia kelią visoms laisvę mylinčioms tautoms jų kovoje dėl šviesesnio rytojaus. Viso pasaulio darbo žmonės savo kovoje ima pavyzdį iš tarybinės liaudies, kuri, komunistų partijos, nemirtingojo Lenino reikalo didžiojo tęsėjo — draugo Stalino išmintingai vadovaujama, užtikrintai žengia į komunizmą.
EGZAMINAI NE ★ *
UŽ
Studijuojame vadų biografijas Istorijos-filologijos fak. I kurso rusų k. ir lit. specialybės studentai studijuoja mūsų didžiųjų vadų Lenino ir Stalino biografijas. Užsi ėmimai vyksta kiekvieną antradienį. Dabar nagrinėjami Stalino biografi jos Užkaukazės, Baku ir Peterburgo laikotarpiai. Ne visi grupės studen tai rimtai žiūri į šį darbą. Kuo gali būti paaiškinamas toks faktas, kad du antradienius atėjo tik ... po 5 studentus ir dėl to reikėjo užsiėmi mus atidėti kitam kartui. Štai Bar tusevičiūtė, Grimaitė, nors ir lanko šias valandėles, bet dar nė karto
nebuvo pasiruošusios, dar neįsijungė į vadų biografijų studijavimą. Šitokia padėtis yra nepakenčiama. Kiekvieno tarybinio studento parei ga — pažinti mūsų genialiųjų vadų gyvenimą, jų revoliucinę veiklą bei kovą už galutinį komunizmo įgyven dinimą. Tik su Lenino—Stalino par tija mes žygiuojame iš pergalės į pergalę, tik su Lenino ir Stalino var du susietos mūsų mintys, mūsų dar bai. Tad už nuodugnesnį vadų gyve nimo studijavimą! P. Plungė Ist.-fil. fak. 1 k. stud.
įsisavinti marksizmą-leninizmą Teisės m. fak. II k. studentai vis giliau įsisavina marksizmo-leniniz mo pagrindus. Daugelis studentų komjaunuolių, kaip Mikalauskas, Petuchauskas, Starovolskis, Poškutė . ir kt., gerai lanko paskaitas, gerai pa siruošia marksizmo-leninizmo semi narams, skaito klasikų veikalus, pa čius marksizmo-leninizmo šaltinius. Studentams Narūnaitei, Pleskūnaitei, Petkevičiui marksizmo - leninizmo mokslo studijavimas padėjo susifor muoti pasaulėžiūrą, subręsti politiš kai ir įstoti į komjaunimo eiles. Tačiau dar yra tokių studentų, kurie pilnai nesupranta šio mokslo reikšmės. Negalima pateisinti tokių studentų, kaip Maletkas, Masiulioųytė, Keina, kurie dar vis nenori studijuoti marksizmo-leninizmo, tai aiškiai matyti seminarų metu. Dar yra grupė studentų, kaip Lukoševi čius, Bareišis, Jurevičius, Gerasimavičiūtė, kurie mintinai iškala semi narų medžiagą, bet susieti su gyve nimu, su praktika, vadovautis šia te orija gyvenime jie nenori. Jie ne supranta, kad, neįsisavinę šios teori jos, negalės būti geri tarybiniai specialistai, juo labiau — teisininkai.
Neužilgo prasidės egzaminai, kurie antriesiems kursams iš marksizmoleninizmo bus labai svarbūs, nes jie yra baigiamieji. Todėl visų visuome ninių organizacijų uždavinys — or ganizuoti pasiruošimą egzaminams jau dabar. Musų kurso komjaunimo organizacijos biuras šį klausimą jau apsvarstė ir pradėjo organizuoti pa siruošimą marksizmo-lieninizmo eg zaminams. Akademinėse grupėse jau pradėtas kolektyvus kurso kar tojimas. Be to, marksizmo-leninizmo egzaminui pasiruošti didelės reikš mes turi draugo Stalino k biografijos studijavimas. Šie užsiėmimai gana gerai vyksta II gr. (gruporgas Orlovaitė) ir III gr. (gruporgas Samauskaitė). Kiek blogiau jie praeina I gr. (gruporgas Dūda); studentai čia už siėmimus lanko blogai, jiems nepa kankamai pasiruošia. Komjaunimo organizacija turi rimtai susirūpinti, kad studentai marksizmo-leninizmo egzaminui tinkamai pasiruoštų ir jį išlaikytų tik labai gerai ir gerai. Br. Šarkūnėlis Teisės m. fak. II k. komjaunimo biuro sekretorius
KALNŲ *
Kaip aš ruošiuosi egzaminams Suprasdama tarybinio studento už davinius, aš nuo m°kslo metų pra džios nepraleidinėjau paskaitų ir lai ku atlikdavau visus praktikos dar bus. Kiekvienoms pratyboms steng davausi gerai pasiruošti. Daug dėmesio mokslo metų eigo je skyriau marksizmo-leninizmo stu dijavimui. Nepraleidau nė vieno se minaro. Ruošdamasi seminarams, konspektavau marksizmo-leninizmo klasikų veikalus, o taip pat literatū rą apie atskirus istorinius laikotar pius. Teorinius dalykus visą laiką kons pektuodavau iŠ 'vadovėlių, nepasitenkindama vien paskaitų užrašais. Taip dirbdama, pasiekiau, kad moks lo metų eigoje neliko nė vieno neiš siaiškinto klausimo. Dabar, kada egzaminų sesija neto li, aš susidariau darbo planą ir pra dėjau kartoti išeitą kursą. Per kon sultacijas pakartojome primirktus da lykus, o taip pat išsiaiškinome nau jus tarybinio mokslo pasiekimus. Čia ypač turiu galvoje Bošjano ir Lepešinskajos darbus, kurie duoda naują daugelio pagrindinių dalykų suprątimą citologijos srityje. Konspektuo dama persibraižau schemas ir pieši nius — visa tai palengvina einamos medžiagos įsisavinimą, o vėliau — jos kartojimą. Artėjanti sesija yra rimtas etapas mūsų studijose. Jos metu mes turi me išlaikyti 8 egzaminus, iš jų ketu ris valstybinius (anatomiją, histolo giją, fiziologiją, biochemiją). Supran tama, kad šių pagrindinių disciplinų geras įsisavinimas sudaro pagrindą tolimesnėms mūsų studijoms. Nuosek liai dirbdama metų eigoje, aš įsi savinau dėstomų disciplinų pagrin dus ir dar prieš egzaminų sesiją nu matau išlaikyti keletą egzaminų (ru sų ir vokiečių kalbos). A. Survilienė Medicinos fak. ĮI k. stud.
200-sis jubiliejinis koncertas
MAŽASIS FELJETONAS
Studentė velnio žabangose
200-sis jubiliejinis Vakar Valstybinės filharmonijos salėje įvyko VVU Centrinės liaudies šokių grupės šokių koncertas. Nuotraukoje: centrinė liaudies šokių grupė šokio metu (vadovas Gudavičius). KonJ. Žvejo nuotr. certas praėjo su dideliu pasisekimu.
---- ----------- ♦
♦—----------------------
VVU Raudonojo Kryžiaus organizacija Prieš mėnesj laiko V. V. U-te įsi kūrė pirminė Raudonojo Kryžiaus or ganizacija. Jos tikslas tęsti tradici jas Tarybinio Raudonojo kryžiaus, nuėjusio ilgą ir šlovingą savo veik los kelią nuo Krymo karo gailestin gųjų seserų būrio su Pirogovu priešakyje iki mūsų dienų Tarybinio Raudonojo Kryžiaus. 1917 m. Spalio Revoliucijos metu buvo suorganizuotas Proletarinis Rau donasis Kryžius, nes senoji Raudono jo Kryžiaus valdyba atsisakė teikti pagalbą sužeistiesiems raudonarmie čiams. 1918 m. Tarybinė vyriausybė pra nešė Tarptautiniam Raudonojo Kry žiaus komitetui, kad ji pripažįsta ca ro vyriausybės parašą po 18S4 m. konvencija ir tęsia Raudonojo Kry žiaus veiklą kaip Tarptautinio Rau donojo kryžiaus narys, bet jau ki tais socialiniais pagrindais, siekda ma į draugijos narių eiles pritraukti proletarines organizacijas'. Ir nenuo stabu, kad R. K. draugijos narių ir pirminių organizacijų skaičius žy miai išaugo. Pirmomis Didžiojo Tėvynės karo dienomis R. K. organizacijos teikė pagalbą Raudonosios Armijos sani tarinės tarnybos, civilinės sveikatos apsaugos ir priešlėktuvinės gynybos įstaigoms. Didysis Tėvynės karas pareikalavo daug viduriniojo ir žemesniojo mė dicinos personalo, li. K. draugijos ėmė masiškai ruošti medicinos seseris. neatitraukiant jų nuo darbo, buvo paruošta 1941—1945 m. m. daug ženklininkų. Tokiu budu buvo išvengtas viduriniojo ir žemesniojo medicinos personalo trūkumas.
Pokariniu laikotarpiu Tarybinis R. K. drauge su sveikatos apsaugos organais išvystė masinį sveikatingu mo ir sanitarinio švietimo darbą vi same krašte, ypač išvaduotuose ra jonuose. Likvidavus ten paliktus epi deminius židinius, epideminiai būriai performuojami kovai su tuberkulioze, maliarija ir kt. Tarybinis Raudonasis Kryžius plečia šefavimo darbą, garina PSG (pasiruošęs sanitarinei gyny bai) ir BPSG (būk pasiruošęs sanita rinei gynybai) ženklininkų paruošimo darbą. 1948 m. Maskvoje įvykęs II Visa sąjunginis R. K. draugijų suvažiavi mas iškėlė šiuos" uždavinius: 1. sustiprinti R. K. pirmines orga nizacijas organizaciniu atžvilgiu; 2. propaguoti socialistinio huma niškumo idėjas; 3. gerinti PSG ir BPSG ženklinin kų paruošimo darbą; 4. padėti sveikatos apsaugos orga nam; pravesti sanitarinio sveikatin gumo priemones; 5. teikti pagalbą nuo karo ir gai valinių nelaimių nukentėjusiems as menims; 6. auklėti jaunimą tarybinio pat riotizmo ir proletarinio socialistinio humaniškumo dvasia, skiepyti jiems sanitarinės kultūros įpročius. Šiems uždaviniams įvykdyti musų universiteto R. K. draugija turi pa kankamą bazę. Reikia tiktai suma niau panaudoti rezervus, įtraukiant dar daugiau narių į R. K. eiles, o narius — į praktišką darbą, kelti narių idėjinį-politinį lygį bei darbo kvalifikaciją. P. Pilipavičius V. V. U-to Raudonojo Kryžiaus kadrų parengimo sektorius
Sieninių laikraščių apžiūra Įvykusioje uniyersiteto sieninių laikraščių apžiūroje, skirtoje LLKJS VI suvažiavimo garbei, dalyvavo 39 fakultetiniai ir kursiniai sienlaikraš čiai. Apžiūra parodė, kad universi teto sieninės spaudos lygis žymiai pakilo, išleidžiamieji sienlaikraščiai pagerėjo tiek turinio, tiek formos atžvilgiu. Sienlaikraščiai universitete vaidi na didelį vaidmenį auklėjant stu dentiją komunistine dvasia. Juose keliami aktualūs klausimai, būdingi fakulteto ar atskirų kursų gyveni mui, plačiai nušviečiamas^ studentų mokymasis, duodami pirmūnų pasi sakymai, kurie mobilizuoja studentus ruošiantis artėjančiai sesijai. Iš to kių sienlaikraščių galima paminėti, pvz., Istorijos-filologijos fak. sieni nį laikraštį „Už pažangųjį mokslą" (Nr. 10), Chemijos fak. sienlaikraštį „Chemikų balsas" (Nr. 12). ir kt.
Didelį įvykį mūsų jaunimo tar pe — LLKJS VI suvažiavimą — uni versiteto sieninė spauda tinkamai pažymėjo. Gausu straipsnių apie tai, kokiais laimėjimais studentai suti ko suvažiavimą, yra naujai stojan čių į VLKJS eiles pasisakymų. Iš Teisės fak. sienlaikraščio „Tarybinis teisininkas" mes matome, kad teisi ninkų III kurso studentai LLKJS VI suvažiavimą sutiko visi susibūrę į šauniojo komjaunimo eiles. Sienlaikraščiai kovoja už materia listinės pasaulėžiūros studentų tarpe išugdymą, kovoja su religiniais prie tarais. Pvz., „Tarybinio mediko" Nr. 12 duoda pasisakymą, parodantį, kaip, mokydamasis tarybiniame uni
Užs. Nr. 00467
versitete, studijuodamas marksizmąleninizmą, studentas atsikrato religi nių prietarų. Kaip teigiamą faktą tenka pažy mėti ir tai, kad fakultetiniai sien laikraščiai pradėjo vadovauti kursi niams ir grupių sienlaikraščiams, nu rodydami juose pasitaikančias klai das ir padėdami jas ištaisyti. Eilės fakultetų sieninė spauda, jausdama nuolatinį vadovavimą ir pagalbą, kaskart gerėja, tampa turiningesnė (pvz., Istorijos-filologijos ir Chemi jos fakultetų sienlaikraščiai). Apžiūra parodė, kad žymiai page rėjo sienlaikraščių apiforminimas i(pvz„ Chemijos fak. sienlaikraštis „Chemikų balsas" Nr. 12). Daugelio sienlaikraščių teigiama ypatybė — kovingos ryškios antraš tės. Salia pasiektų laimėjimų sieninėje spaudoje dar pasitaiko ir trūkumų. Kaip minėjau, eilė sienlaikraščių žy miai išaugo, bet kiti, pirmavę uni versiteto sieninėje spaudoje, nedaro jokios pažangos, pvz., Ekonomikos m. fak. sienlaikraštis „Tarybinis ekonomistaš" Nr. 7, arba net regre suoja, kaip, pvz., Istorijos-filologijos fak. IV k. sierilaikraštis „Vuzoviec". Sienlaikraščiuose dažnai dedami ati trūkę nuo fakulteto gyvenimo, bend ro pobūdžio straipsniai, pvz., „Ta rybinio gamtininko" Nr. 6. Pasitaiko straipsnių, kuriuose nieko konkre taus nepasakoma. Istorijos-filologijos fak. II k. sien laikraštis „Istorikas" nė po vienu straipsniu nedavė parašo, pažymėda
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
„Kodėl nėra pelitinės ekonomijos seminarų?" Tokio pavadinimo straipsnfs buvo išspausdintas „Tarybinio Studento" 11(41) numeryje. Tikrai, III kurso teisininkams yra buvę rimtų sutri kimų pravedant politinės ekonomijos .paskaitas ir seminarinius darbus. ~ Teisingai rašo straipsnio autoriai drg. drg. P. Petkevičius ir A. Kaūkėnas, kad katedros vedėjas per maža dėmesio kreipė į seminarinių darbų užtikrinimą. Kritika iš esmės yra teisinga, ir politinės ekonomijos ka tedra ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti. Šiuo metu seminariniai darbai vyksta reguliariai. Tik norėčiau pri minti draugams III kurso teisinin kams, kad, š. m. balandžio 12 d. ap silankęs į seminarą, iš 25 asmenų grupės radau tik 7 dalyvius, iš ku rių dauguma seminarui buvo nepa siruošę. Politinės ekonomijos katedra ir komjaunimo komitetas š. m. balan džio 15 d. sušaukė visų fakultetų tų kursų, kuriuose yra dėstoma politinė ekonomija, studentų aktyvo bendrą susirinkimą, kuriame buvo apsvars tyti politinės ekonomijos dėstymo bei seminarinių darbų pravedimo trūkumai ir to darbo pagerinimo bū dai. Kartu buvo apsvarstytas pava sario egzaminams pasiruošimo reika las. Numatytos konkrečios priemonės padėti studentams ruošiantis pavasa rio sesijos egzaminams: papildomos apibendrinančios paskaitos, sustip rintos konsultacijos. Prof. Budrys Politinės ekonomijos katedros vedėjas mas, kad rašo seniūnė, proforgė ir t. t. Dar ne visi sienlaikraščiai įvertina apiforminimo reikšmę. Pasitaiko sun kiai įskaitomų pavadinimų, pvz., Medicinos fak. II k. „Šviesus ke lias" ir kt. Išrenkami net netinkami, nereikš mingi pavadinimai. Pavyzdžiui, ką reiškia Gamtos m. fak. II k. geologi jos spec. sienlaikraščio pavadinimas „Geologiniu keliu"? Ne visi universiteto sienlaikraš čiai dalyvavo apžiūroje. Nedalyva vo, pvz., Istorijos-filologijos fak. III k. lituanistų sienlaikraštis „Jau nasis lituanistas". Sienlaikraščių apžiūros jury komi sija, visapusiškai apsvarsčiusi pri statytus sienlaikraščius, nutarė: I vietą skirti — Istorijos-filologi jos fak. sienlaikraščiui „Už pažan gųjį mokslą" Nr. 15 (red. Ušakovas), Chemijos fak. sienlaikraščiui „Che mikų balsas" Nr. 12 (red. Ramanaus kas). II vietą — Medicinos fak. sien laikraščiui „Tarybinis medikas" Nr. 12. III vietą — Teisės fak. sienlaik raščiui „Tarybinis teisininkas". Iš grupinių sienlaikraščių: I vietą — Istorijos-filologijos fak. I k. rusų k. ir literatūros • spec. sienlaikraščių „Junost" Nr. 7 ir žur nalistikos spec. II k. sienlaikraščiui „Visu balsu" Nr. 2. Atžymėti: 1. Fizikos-matematikos fak. sien laikraštį „Už pažangą" Nr. 15. 2. Teisės m. fak. IV k. sienlaik raštį „Tarybinis teisininkas" Nr. 7. 3. Teisės m. fak. I k. sienlaikraštį „Teisininkas” Nr. 11. V. Kvedaraitė II k. žurnalistė
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79.
Jūs nežinote, gerbiamas skaityto jau, kaip kartą dešra išgąsdino stu dentę. Baisus dalykas toji dešra! Tai velnio gundymas, tai pirmas žingsnis į nuodėmę, — pasakys jums Istorijos-ii'.ologijos fakulteto rusų kalbos ir lit. specialybės pirmo kur so studentė Aleksiejūtė. Tačiau jūs kartais nepagalvokite, kad Aleksiejūtė visiškai ignoruoja dešrą. Nieko panašaus! Ji kuo ra miausiai, su geru apetitu valgo deš rą bet kurią savaitės dieną . .., iš skyrus penktadienį. Skaitytojas, tuo labiau jei jis medikas, gali nustebti: „Argi penktadieniais mėsa kenkia organizmui?" Kad būtų aiškiau, te prabyla juokingas faktas. Vieną dieną, tai buvo penktadie nis, gruporgė Dubauskaitė po paskai tos nutarė suvalgyti sviestainį. Du bauskaitė — mergina geros širdies: pasiūlė ji sviestainio ir Aleksiejūtei. Toji, tikriausiai, būtų priėmusi drau gišką kvietimą bendrai užkandžiauti, jei ne . . . dešra, su kuria buvo su taisytas sviestainis. Išvydusi mėsiš ką dalyką, Aleksiejūtė, siaubo apim ta, metėsi šalin. Tolyn nuo pagun dos! Tolyn! Šiandien penktadienis, reiškia pasninkas. Kunigėlis tą die ną liepė tenkintis tik silkės uodega ir svogūno griežinėliu. Bevalgydama dar užspringt! gali, gi po mirties pateksi į blogiausią pragaro skyrių, kur ilgai busi velnių kepinama lėta ugnimi... Tai turėdama galvoje, Aleksiejūtė alkį malšino tik bulkutėmis, kurios, tur būt, nekenkia sielos išganymo reikalui. Dešros Aleksiejūtė šalinasi tik penktadieniais, gi kino teatro vengia
ir šiokiadieniais. Juk ten rodomi ta rybiniai filmai, kuriuos žiūrėti, tik riausia, nuodėmė. I kurso rusų kal bos ir lit. specialybės studentai nu tarė aplankyti naują vengrišką fil mą .Katalinos Kiš laimė". Tą pačią dieną, kai dešra išgąsdino Aleksiejūtę, gruporgė Dubauskaitė jos pa klausė: — Ar tu jau matei filmą „Katali nos Kiš laimė"?. Tai geras filmas. Parodomas žmogaus perauklėjimas, naujos, socialistinės pasaulėžiūros formavimasis. Čia Aleksiejūtė vėl pajuto baisias velnio žabangas. Juk filmas gali ir ją perauklėti. „Nuo bado, maro ir velnio žabangų apsaugok mus, vieš patie!" — taip giedodavo parapijos bažnyčioje suklaupę davatkos, ku rios, kaip ir ji, penktadieniais ne valgydavo mėsos.
Neaišku, kodėl studentė Aleksie jūtė nemato mūsų tarybinio gyveni mo ir tarybinių žmonių, kurie seniai atsikratė religiniais prietarais, kurie šiandien išdidžiai deda naujos, švie sios komunizmo epochos statybų pa matus prie Volgos, prie Dono. Nesu prantama, kodėl studentė Aleksiejūtė, mokydamasi tarybiniame universite te, naudodamasi mūsų tarybinės liaudies darbo ir laimėjimų vaisiais, nepagalvoja, kuo ji atsilygins tary binei liaudžiai, kuo prisidės prie di džiojo mūsų liaudies tikslo — ko munizmo pastatymo. Aišku tik, kad, giedodama drauge su davatkomis, Aleksiejūtė komuniz mo nesugebės statyti. R. Lankauskas
RIMTAS ŽINGSNIS ŠEFAVIMO DARBE Pavasarėjant mokomojo personalo brigada lankėsi Molėtų rajone, kur padarė 7 pranešimus rajono kolūkių aktyvo konferencijoje. Brigadą sudarė 2-jų fakultetų ats tovai. Pirmą konferencijos dieną pranešimus skaitė VVU rektorius prof. dr. Bučas — „Už tolesnį kolūkių organizacinį - ūkinį stiprinimą" ir Ekonomikos m. fak. v. d. Gregorauskasį tema „Kolūkių gamybos plana vimas". Po šitų pranešimų išsivystė gy vos, dalykinės diskusijos, kuriose dalyvavo 12 žmonių. Kolūkių pirmi ninkai ir aktyvistai dalinosi įgytu patyrimu, kėlė trūkumus ir tarėsi, kokiu būdu juos pasalinti. Diskusi jas apibendrino partijos rajono ko miteto sekretorius. Po diskusijų tą pačią dieną Tei sės m. fak. v. d. Z. Balevičius skaitė paskaitą „Katalikų bažnyčia reakci jos tarnyboje", kurią auditorija iš klausė su dideliu susidomėjimu. Va kare buvo demonstruojamas spalvo tas filmas.
judėjimo išvystymas kolūkiuose"), Ekonomikos m. fak. v. d. Daukša („Apskaita ir apyskaitomybė kol ūkiuose") ir kt. Po kiekvieno prane šimo buvo iškelta klausimų, į kuriuos atsakė pranešėjai, o taip pat papil domai dar pasisakė Ekonomikos m. fak. v.* d. Jakubėpas ir Teisės m. fak. v. d. Pakarklis. Konferencijos pabaigoje dar buvo skaitoma paskaita apie tarptautinę padėtį ir priimtas atitinkamas nuta rimas dėl kolūkių organizacijos ir jų darbo pagerinimo Molėtų rajone. Kanferenciją reikia laikyti pasi sekusia. Vidurinės mokyklos erd vi salė, kur vyko konferencija, bu vo pilnutėlė — dalyvavo apie 300 klausytojų. Kalbantis su kolūkiečiais ir kolūkių vadovais, teko girdėti pa geidavimų dažniau atvykti su pra nešimais bei paskaitomis arba jiems prisiųsti spausdintų paskaitų per skaityti patiems.
Taip pat reikia padėti rajono laik raščio „Tarybiniu keliu" redkolegi jai, kuri tuo metu buvo išleidusi Antrą konferencijos dieną prane 2-rąjį numerį. šimus skaitė Ekonomikos m. fak. de kanas v. d. Pauliukonis („Kolūkių J. Pauliukonis nuolatinė brigada ir stachanovinio Ekonomikos m. fak. dekanas
Saviveikla palikta savieigai 1950/51 m. m. pradžioje Istorijosfilologijos fak. buvo surengta tarpkursinė meno saviveiklos apžiūra. Apžiūros metu buvo^lšaiškintos fa kulteto saviveiklos pajėgos. Gerai pasirodė šokių rateliai, vokalistai, deklamatoriai. Geriausieji saviveikli ninkai buvo apdovanoti. Tuo viskas ir pasibaigė. Toliau saviveiklos dar bas buvo paliktas savieigai. Kursi niai rateliai iširo, o jokių pastangų sukurti stipriai fakulteto saviveiklai nebuvo dedama. Fakultetas šiuo me tu neturi nei savo choro, nei šokių, nei dramos ratelių, nors jėgų tam yra pakankamai. Fakulteto meno vadovė drg. Vid«rinskaitė, neblogai užsirekomenda vusi mokslo metų pradžioje, vėliau visai nebesirūpino saviveiklos kėli mu. Fakulteto visuomeninės organi zacijos taip pat neatkreipė į tai rei kiamo dėmesio. Tik prieš kelias sa vaites buvo nutarta sušaukti savi veiklininkų susirinkimą ir išrinkti kitą meno vadovą. Tačiau ir šiuo metu padėtis nė kiek ne geresnė. Negelbsti nei nau jojo meno vadovo drg. Baltakio, nei fak. komjaunimo organizacijos biuro nario drg. Daugėlos užsimojimai.
Mat, sunku, vienąkart nutraukus darbą, staiga jį vėl atgaivinti. Dėl to ir dedamos pastangos fak. šokių rateliui suorganizuoti ligi šiol ne davė jokių rezultatų Į pirmą repe ticiją atvyko tik keli pirmųjų kur sų studentai, į kitą atvyko tik pats fak. meno vadovas, akordeonistas ir ratelio vadovas. Panaši padėtis ir kituose saviveik los rateliuose. Iš veikiančių fak. ra telių geriau dirba tik vyrų ir mer ginų oktetai bei meninės gimnastikos grupė. Fakultete kelis metus gerai dirbo rusų liaudies šokių ratelis^ va dovaujamas stud. Blakis, tačiau drg. Blakis rašo diplominį darbą, o ratelis taip ir liko be vadovo. Maža dėmesio Istorijos-filologijos fak. meninei saviveiklai skiria ir Studentų kultūros klubas. Besiku riančio fak. rusų choro vadovui apmokėti nerandama lėšų. Kyla klausimas kur dedamos lėšos, ski riamos fakultetų saviveiklai? Laikas butų kam nors susirūpinti Istorijos-filologijos fak. meno savi veikla. G. Vronevskis Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
Diplominių darbų gynimas Šių metų balandžio 17 d. įvyko rišamosios medžiagos ir jų vertini Ekonomikos m. fak. Prekių mokslo mas". Komisija abu diplominius darbus katedroje diplominių darbų gynimas. Diplomantė Rauduvaitė gynė darbą įvertino labai gerai. „Stikliniai indai ir jų asortimentas ATSAK. RED. PAVADUOTOJAS Tarybų Sąjungoje", o diplomantė A. VASILIAUSKAS Karpavičiūtė gynė darbą „Statybinės
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef. nr. 2-20-42.
L V 06920