VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
MUSŲ PASKOLA — MYLIMAJAI TĖVYNEI o
O O O
Komunizmo statybai
Už Tėvynės suldestėįimg
VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 17 (47) 1951 m. gegužės 8 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
Egzaminu sesiją—j aukštesni lygi! Mes gyvename tokiu metu, kada tarybinis mokslas milžiniškais šuo liais diena iš dienos vis labiau ir labiau ima vystytis ir klestėti. Tary binio mokslo tikslas — kovoti dėl komunizmo, tarnauti taikos ir pa žangos reikalui. Mūsų mokslas yra tuo charakteringas, kad jis nenu trūkstamai susijęs su gyvenimu, su ekonominio šalies pajėgumo augimu, su pažangiosios tarybinės kultūros vystymusi. Partija ir Vyriausybė skiria didžiu lį dėmesį aukštai kvalifikuotiems, komunistiškai išauklėtiems specia listų kadrams paruošti. Dėl to suda romos kuo puikiausios sąlygos musų šalies aukštosioms mokykloms augti, tvirtėti. Mūsų studentiškojo jauni mo dauguma — tai darbininkų ir kolūkiečių vaikai. Tarybinė studen tija, sunrasdama Partijos ir Vyriau sybės rūpinimąsi, siekia naujų lai mėjimų moksle, gilina savo žinias bei mokslinius įgūdžius, nori būti priešakiniais komunistinės visuome nės kūrėjais. Pereitoji egzaminų sesija parodė, kad mūsų universiteto studentai tei singai suprato specialistų paruošimo reikšmę,, pakėlė mokslo pažangumą ir drausmę. Studentų tarpe atsirado daug naujų draugų, pasižymėjusių labai gerais mokslo pažangumo ro dikliais ir aktyviai dirbusių visuo menini darbą (drg. drg. Knašaitė, Valinskas, Zakrys, Stalulevičius, Ast rauskas, Vansevičius ir eilė kitų). Jų tarpe — dauguma komjaunuoliai. Ta čiau Tėvynė iš mūsų reikalauja daugiau, ir mes jokiu būdu negali me laikyti savo pasiekimų galuti niais. Mūsų darbo analizės universi teto Taryboje, komjaunimo organiza cijų susirinkimuose parodė, kad mu sų darbe, mūsų mokymesi yra rimtų trūkumų, kuriuos mes galime ir tu rime artimiausiu laiku pašalinti ir pasiekti geresnių rezultatų. Žiemos egzaminų sesija parodė, kad buvo dar žema kai kurių dės tytojų paskaitų kokybė, blogai pra vedami seminariniai užsiėmimai, kad dalis studentų ateina į egzami nus paviršutiniškai įsisavinę mokslo žinias. Dideliu trūkumu buvo ir la bai silpnas kritikos bei sayikrltjkps išvystymas katedrose, menka stu dentų drausmė. Buvo nemaža ir organizacinių klaidų, kurios dar ir šiandien neišgyvendintos. Pvz., prie šingai egzaminų pravedimo instruk cijoms, civilinės teisės egzamino metu (1951. V. 3) egzaminuotojas vyr. dėst. Žiurlys pasirašė į studen tų knygeles bei egzaminų žiniaraš čiuose tik po to, kai jau buvo pa daryta viso kurso pažangumo ata skaita. Be to, prie egzaminų buvo prileisti studentai, kurie neturėjo studijų knygutėse atžymėjimų apie išlaikytas įskaitas ir t. t. Pavasario semestro eigoje mes ištaisėme kai kuriuos iš šitų truku mų: sustiprinome paskaitų kontrolę, atkreipėme katedrų dėmesį i dėsty mo metodikos klausimus, suorgani zavome studentų mokslines konfe rencijas ir kt. Studentų tarpe pakilo domėjimasis mokslu, pasikei tė studentų pažiūra į paskaitų lan kymą, gruporgai ir seniūnai kontro liuoja studentų lankymąsi paskai
tose, kovoja prieš špargalkiavimą. Pavyzdžiui, stud. Bogomolovas už naudojimąsi „špargalka" komjaunimo organizacijos griežtai buvo pasmerk tas. Be to, visa universiteto studen tija buvo įspėta, kad rektoratas ir partinė organizacija griežtai kovos su liberališku studentų žinių verti nimu. Už paskaitų nelankymą kele tas studentų pašalinta iš universi teto. Liberališkas studento žinių įverti nimas egzaminų metu yra antivals tybinis reikalas. Po „gerumo", „gai lestingumo" studentams priedanga slepiasi taip vadinami „puikūs" egzaminatoriai, kurie nenori „atim ti" studentui stipendijos ir, rašyda mi jam padidintą pažymį, paviršu tiniškai žiuri į tarybinio mokymo procesą. Reikia visa tai ateinan čioje sesijoje pašalinti. Kova su liberališkumu egzaminų metu ne reiškia, žinoma, kad reikia mes tis į kitą kraštutinumą — nedavertinti studentų atsakymų. Studen tų žinias reikia vertinti teisingai ir objektyviai. Iki sesijos pradžios jau nebe daug laiko. Todėl studentai privalo visų pirma griežtai laikytis draus mės ir uoliai lankyti paskaitas. Pa stebėta, kad kai kurie studentai, susirūpinę egzaminais, pradeda jau praleidinėti paskaitas, ypač kad paskutinio mėnesio paskaitos yra daugiau baigiamojo, apibendrinan čio pobūdžio. Sis reiškinys taip pat žalingas. Būtina savo laiku išlaikyti įskaitas ir jas apiforminti studijų knygutėse. Katedrose organizuojamas indivi dualias ir . grupines konsultacijas reii'ia gerai išnaudoti. Nereikia konsultacijų paversti į paviršutinį klausytų paskaitų pakartojimą. Rei kia siekti, kad per konsultaciją būtų studentui atsakoma į jo iškel tus klausimus, iškilusius besiruo šiant egzaminui. Apžvalginės pa skaitos — taip pat labai gera prie monė: jos leidžia studentui žinias susisteminti, padeda prisiminti sun kesnes kurso vietas. Tik reikia, kad katedrų vedėjai geriau nustatytų jų laiką, atsižvelgiant į studentų galimumus ir pareikalavimus. Labai geras dalykis, kada egza minui ruošiamasi kolektyviai, kaip tai daro, pvz., Medicinos, Teisės m. fakultetų kai kurie kursai. Ne mažiau svarbu ruošiantis eg zaminams turėti po ranka pavaizdumo priemones, eksponatus, daugiau dirbti laboratorijose, kabinetuose, plačiau susipažinti su moksline lite ratūra universiteto bibliotekoje ir skaityklose. Labai svarbus vaidmuo ruošiantis egzaminams tenka universiteto vi suomeninėms organizacijoms. Egza minai privalo praeiti su dideliu pa kilimu, pakelti studentų pareigos jausmą, atsakomybę ir pasitikėjimą savo jėgomis. Kiekvieno, studento pareiga — per egzaminus /parodyti aukštą mokslo žinių įsisavinimą ir egzaminus iš laikyti tik gerai ir labai gerai. Tuo mes parodysime tvirtą pasiryžimą tapti aukštai kvalifikuotais specia listais, išreikšime savo atsidavimą komunizmo statybos reikalui.
ASK komandos—„Sovietskaja Litva“ estafetės nugalėtojos Kiekvienais metais Pergalės die nos garbei Vilniuje yra rengiama tradicinė „Sovietskaja Litva" laikraš čio estafetė. Šiais metais šiose var žybose dalyvavo anie 90 komandų, iš jų 8 išstatė Vilniaus Valstybinio universiteto ASK. I ASK komanda antrus metus iš eilės tapo šios esta fetės nugalėtoju. 18 etapų distanci ją ji sukorė per 29 min. 44 sek. (pereitų metų laikas 29 min. 52 sek.). II grupėje nugalėtoju tapo taip p,.’
ASK komanda, kuri pirmą kartą iš kovojo antrosios žemutinių kolekty vų grupės nugalėtojo vardą: jos lai kas — 31 min. 17 sek. Iškilmingiems maršo garsams ai dint, vyr. varžybų teisėjas įteikė varžybų nugalėtojų ASK I ir II ko mandų kapitonams drg. Mečėjui ir drg. Kubiliui pereinamąsias taures ir I laipsnio diplomus.
K. Perkumas
Žinia apie Valstybinės paskolos TSRS liaudies ūkiui išvystyti (1951 metų laida) išleidimą greitai aplėkė Vilniaus Valstybinio universiteto visus fakultetus. Universitete įvyko mitingai, skirti paskolos pasirašymui. Studentai, profesoriai, dėstytojai ir administraciniai-technikinis persona las su nepaprastu pakilimu susirinko į mitingus. Jie savo pasisakymuose išreiškė padėką bolševikų partijai ir tarybinei vyriausybei už begalinį rū pinimąsi mokslo ir kultūros klestė jimu, už suteiktas puikias sąlygas siekti aukštojo mokslo darbo žmo nių jaunimui, už mūsų Tarybų Lib'tuvos ir jos sostinės Vilniaus sukles tėjimą įgyvendinant komunizmą mū sų šalyje. Valstybinės paskolos reikš mė vykdant gamtos pertvarkymą, milžiniškas stalinines statybas yra be galo didelė. Apie tai mitinguose kalbėjo profesoriai Bučas, Snarskis, doc. Meškauskas, doc. Laucevičius, dėstytojai Martinaitis, Kostelnickis,
Egzaminų sesijai artėjant Ruoštis egzaminams mūsų kursas ėmė jau nuo semestro pradžios. Bu vo sudarytos kurso kartojimo gru pės, kurioms vadovauti buvo paskir ti gabiausieji kurso studentai, kaip Birmantas, Balčytytė, Poškutė ir kt. Taip pat imta daugiau naudotis ir dėstytojų pagalba — kas dvi sa vaitės vyr. dėst. Grincevičius rengia aukštosios matematikos konsultaci jas, o paskutiniu metu susitarta su doc. Horodničium dėl fizikos konsul tacijų. Kadangi daugumas studentų laboratorinius darbus jau baigė, tai besiartinančiai egzaminų sesijai pra dėta ruoštis dar intensyviau. Nors ši sesija ir bus gana, sunki (laiko me 6 egzaminus),' bet mes pasiža dame ją išlaikyti gerais ir labai gerais pažymiais.
o
studentai Stimburytė, Tarvydas, Vit kevičiūtė, Stupelis, Lopuchin, Stakėnas ir kiti. Jie pažymėjo, kad mūsų šalies ekonominės ir kultūrinės ga lios stiprinimas yra geriausias laidas taikai visame pasaulyje stiprinti ir naujo imperialistinio karo kurstyto jams pažaboti. Amerikiniai-angliškieji naujojo karo kurstytojai nepalauš valios milijonų taikos šalinin kų, kurių avangarde žengia tarybinė liaudis, vadovaujama taikos visame pasaulyje vėliavininko didžiojo Stalino. Su didžiuliu patriotiniu pakilimu ■*po mitingų universiteto studentija, profesoriai, dėstytojai ir administracinis-technikinis personalas vienin gai pasirašė paskolą. Skolindami sa vo darbo santaupas mylimajai tary binei Tėvynei, mes aktyviai priside dame prie jos suklestėjimo. A. Žygas VVU Profsąjungos vietinio komiteto pirmininkas
EGZAMINAI
Vos tik buvo paskelbta Valstybinė paskola TSRS liaudies ūkiui išvys tyti, Medicinos fak. studentai, dės tytojai ir administracijos personalas susirinko į gausų mitingą. Fakulteto dekanas doc. Bujokas nušvietė paskolos reikšmę ir -tikslus mūsų šalyje. V kurso stud. Stupelis pažymėjo, kad Tarybų, šalies darbo žmonės at lieka milžiniškus darbus komuniz mo -statybose, tuo tarpu kai Trumenas, pagautas karinės isterijos, gra sina karu. Ir šiose komunizmo -sta tybose, mes taip pat įdedame -tam tikrą savo darbo dalį. Drg. Stupelis V kurso studentų vardu užtikrino susirinkusius, kad Medicinos fak. V kurso studentai Vieningai pasirašys šią paskolą. Toliau kalbėjo drg. drg. Lopuchin, Norkus, Stakėnas ir kt. Jie visi- pa žymėjo mūsų paskolos reikšmę tai kos frontui, pabrėžė, kad, pasirašy dami paskolą, mes konkrečiai prisi dedame prie komunizmo statybos. B. Labanauskaitė Medicinos fak. II k. stud.
FAKULTETUOSE
GAMTOS FAKULTETE S. m. gegužės 4 d. Gamtos fakul teto II kurso geografijos klimatolo gijos specialybės studentai laikė augalų geografijos su botanikos pa grindais egzaminą. Studentai į egzaminą atėjo gerai pasiruošę. Studentai gerai lankė praktikos darbus ir tai daug padė
jo pagilinti žinias. Be to, studentai nepasitenkino vien paskaitų kons pektais, o savarankiškai skaitė spe cialią literatūrą, konsultavosi. Ge rai pasiruošus, Slepetytė ir Kunčytė išlaikė egzaminą labai gerai, o visi kiti — gerai. V. Malinauskaitė Gamtos m. fak. II k. stud.
TEISĖS FAKULTETE
Teisės fakulteto III kursas jau iš laikė du egzaminus. Balandžio 30 d. teisininkų III k. II grupė laikė civi linės teisės egzaminą. Daugelis stu dentų, kaip Uziela, iMiciūnaitė ir kt., egzaminą išlaikė labai gerai. Gegužės 5 d. III kurso I grupė lai kė pas vyr. dėst. Simanavičių poli tinės ekonomijos egzaminą. Studen tai į šį egzaminą, kaip ir į pirmąjį, atėjo tinkamai pasiruošę. Taip, stu dentai Kuklianskis, Felerytė, Berliandas ir kiti egzaminą išlaikė labai gerai. Visi kiti, išskyrus Kazanskytę ir Dilytę, kurios atsakė patenkina L. Simanavičius mai, politinės ekonomijos egzaminą Chemijos fak. II k. stud. išlaikė gerai.
Tai rodo, kad teisininkai ruošiasi tapti ne tik gerais savo specialybės ■žinovais, bet ir gerai įsisavina vi suomenines, disciplinas, stengiasi su prasti mūsų tarybinės ekonomikos dėsnius, jų pranašumą prieš kapita listinius.
Šiems rezultatams pasiekti daug padėjo mūsų visuomeninės organiza cijos (kurso komj. biuro sekr. H. Uziela; gruporgai A. Burokas ir V. Rinkevičius), kurių dėka pastoviai buvo organizuojamos konsultacijos, kolektyvus kurso kartojimas. A. Čepas Teisės m. Fak. III k. stud.
UNIVERSITETO TARYBOJE
Pagerinti mokslinių būrelių darbą Gegužės mėn. 4 d. universiteto Taryboje buvo apsvarstyta Studentų mokslinės draugijos ir studentų mokslinių būrelių 1950'1951 mokslo metų veikla. Šiuo klausimu Tarybo je platų pranešimą padarė prof. Z. Žemaitis, plačiau nušviesdamas mokslinių būrelių veiklą, iškeldamas trūkumus. SMD moksliniai būreliai univer sitete atlieka didelį vaidmenį: ska tina studentus savarankiškai dirbti, pamėgti mokslinį darbą, padeda auklėti būsimus mokslinius darbuo tojus. Prieš penkerius metus susiorgani zavę moksliniai būreliai .visą laiką sparčiai augo ir stiprėjo. SMD va dovaujant jų skaičius didėjo ir dar bas tobulėjo. Šiuo metu SMD turi 354 tikruosius narius, o į jos vado vaujamus 60 mokslinių būrelių susi būrė net 1537 studentai (t. y. apie 65% visų VVU studentų). Moksliniams būreliams išaugti ir plėtotis daug padėjo ir universiteto mokslo personalas. Atskiri fakultetai ir katedros padėjo SMD suburti atskirų kursų bei specialybių stu dentus į mokslinius būrelius. Čia ypač daug nuveikė Fizikos-matema tikos, Chemijos, Gamtos fakultetai. Į Fizinės chemijos būrelį įtraukti visi tos specialybės studentai (moks linis vadovas prof. dr. Matulis). Gerai dirba II kurso matematikų matematinės analizės būrelis (vado vas š. Štrelicas), geologijos būrelis .(vadovas prof. dr. J. Dalinkevičius) ir kt. 1950—51 m. m. žymią vietą stu dentų moksliniuose darbuose užėmė pranešimai apie genialiuosius draugo Stalino veikalus kalbos mokslo {klausimais, o taip pat pranešimai Pavlovo fiziologijos mokslo bei mičiurininės biologijos klausimais ir ■darbai susiję su marksistiniu lietu vių kalbos kultūrinio palikimo įver tinimu. Be to, šiais metais būrelio narių atlikti darbai yra daugiau mokslinio tyrimo pobūdžio: studen tai tyrinėjo ir sprendė mokslines problemas, dirbo savarankišką moks linį darbą. Toliau prof. Žemaitis pažymėjo, kad studentų atliekamų darbų ir
pranešimų teorinis bei ideologinis lygis yra pakilęs, darbai paruošiami geriau. Mokslinių būrelių veiklai sustiprinti, daug padėjo tiek gamy biniai susirinkimai, tiek ir atskiros katedros, kur dažniau buvo svarsto ma būrelių veikla ir darbų temati ka. Pvz., Gamtos m. fak. visas Bo tanikos katedros personalas dalyva vo būrelių susirinkimuose, praneši mų aptarime. Labai aktyviai būre liams padėjo ir kitos katedros. Tei giamas reiškinys, kad SMD .ir kai kurie fakultetų moksliniai būreliai (Gamtos, Ekonomikos, Medicinos) užmezgė draugiškus bendradarbiavi mo ryšius su kitų universitetų moks linėmis draugijomis. Nurodęs SMD ir mokslinių būrelių laimėjimus ir pasiekimus, prof. Z. Žemaitis iškėlė ir visą eilę rimtų trūkumų SMD darbe. Dar ne visi fakultetai kaip rei kiant rūpinasi moksliniais būreliais. Pvz., .Istorijos-filologijos fakultetas neįstengė tinKamai “Vadovauti būre liams, o ir patys moksliniai būreliai yra labai negausūs. Kai kurie bū relių moksliniai vadovai nepatenki namai vadovauja moksliniams bū reliams. Daugelyje katedrų (pvz., Medicinos fak. v. d. Rimšelis) ka tedrų vedėjai paskyrė moksliniais vadovais savo jaunesniuosius bend radarbius ir visai nesidomėjo būre lio bei vadovo darbu. Fakultetiniai būrelių vadovai kartais visai nusi šalindavo nuo studentų mokslinių būrelių veiklos (Medicinos fak. prof. Korchovas, Chemijos fak. doc. Dauk ša). Nesant reikiamo vadovavimo, šių būrelių darbas nebuvo pilnai išvystytas. Pranešėjas griežtai kritikavo SMD mokslinį, vadovą prof. Slavėną už nepatenkinamą vadovavimą moksli niams _ būreliams, už nusišalinimą nuo būrelių darbo. Prof. P. Slavė nas neužtikrino reikiamo vadovavi mo SMD darbui, nedalyvavo univer siteto Tarybos posėdžiuose, nešaukė fakultetinių skyrių bei paskirų bū relių mokslinių vadovų pasitarimų ir nedėjo pastangų SMD veiklai pa gerinti visumoje. Toliau prof. Z. Že maitis nubrėžė gaires SMD moksli nių būrelių darbui pagerinti.
Po pranešimo išsivystė plačios diskusijos. Pirmuoju pasisakęs P. Slavėnas iš kėlė kai kuriuos SMD pasiekimus bei trūkumus ir pripažino savo dar bą buvus nepatenkinamą. Tačiau sa vo klaidų jis savikritiškai neišnagrinėjo. Jklorijgs-filologijos fakulteto moks linių būrelių atstovas stud. Mažiulis nurodė, kad kai kurios katedros, kaip lietuvių literatūros, rusų lite ratūros, rusų kalbos, užsienio lite ratūros, visiškai ne vadovavo būre liams.
Vyr. dėst. Paševič siūlė sustiprintriirosofijos būrelio veiklą ir išplės ti mokslinio tyrimo darbo vykdymą. Prof. Gabrielianas iškėlė būtiną rei kalą atkreipti didesnį dėmesį į marksistinę , lenininę metodologiją moksliniame studentų darbe. Stud. Rostcvaitė trumpai nušvietė Medici nos fak. mokslinių būrelių veiklą ir griežtai kritikavo nervų ligų būrelį už neveiklumą. VVU partinės organizacijos sek retorius drg. S. Lazutka nurodė, kad kai kurios katedros, ypač būrelių moksliniai vadovai, dar nekreipia reikiamo dėmesio ir tinkamai nepa deda moksliniams būreliams. Stu dentų auklėjimas moksliniuose bū reliuose vyksta, silpnai. Juose daly vauja tik nežymus komjaunuolių skaičius. Moksliniai būreliai dar iki šiol nepajėgia paruošti reikalingo skaičiaus žmonių aspirantūrai (Me dicinos fak.). Drg. Lazutka taip pat nurodė į tai, kad visuomeninėms organizacijoms būtina sustiprinti auklėjamąjį darbą moksliniuose bū reliuose. Diskusijose dalyvavo taip pat prof. S. Jankauskas, vyr. dėst. Gregorauskas, vyr. dėst. Voronko ir kt. Universiteto Taryba atleido prof. B. Slavėną, kaip neužtikrinusį va dovavimo,, nuo SMD vadovo pareigų ir paskyrė SMD moksliniu vadovu prof. P. Pakarklį.
Universiteto Taryba priėmė platų nutarimą SMD veiklai pagerinti. A. Sprindis
ALGIRDAS MARTINAITIS
Sieksime naujų laimėjimų
EKSKAVATORIUS VILNIUJE
Mūsų fakulteto sienlaikraštis Milžino ranką plieninę ištiesęs „Chemikų balsas" kas kart tampa kerčia mašinon jis Vilniaus vis kovingesnis, aktualesnis, diena griuvėsius . . . iš dienos gerina savo turinį. Tai
simais. Kuo galima pateisinti tokį faktą, kad „Chemikų balso" Nr. 13 nieko nėra apie įvykusią moksliną konferenciją? Mūsų sienlaikraštyje taip pat beveik pamirštas sporto gyvenimas. Mes visi gerai žinome, kad dabar vyksta studentų sparta kiada, vyksta pasiruošimas aukštųjų mokyklų spartakiadai, o apie ta: mūsų sienlaikraštis rašo labai ma ža. Į šį faktą turėtų atkreipti dė mesį ASK valdyba, o taip pat kom jaunimo ir profsąjungos organizaci jos. Sienlaikraštyje pasigendama fo to nuotraukų, karikatūrų.
buvo pasiekta dėka to, kad red kolegija dirba planingai, palaiko glaudų ryšį su partine ir komjau nimo organizacijomis. Šios organi zacijos vadovauja mūsų spaudai, nu-rodo trūkumus, kuriuos mes visada Traukiasi karo niūrus palikimas — stengiamės ištaisyti. Medžiagos rin kimas nėra paliktas savieigai, bet Pietus naujus ekskavatorius ima. svarbiausios temos iš anksto numa tomos ir padalinamos paskiriems redkolegijos nariams, kurie savo Gorkio gamykloj jį liedino, kalė — ruožtu renka medžiagą. Tačiau šalia pasiekimų mūsų laikŠiandien jis' Vilniuje aikštę nuvalė. raštyje yra ir esminių trūkumų. Sienlaikraštis dar nėra pakankamai kovingas, jame iškelta kritika daž Dulkės pakyla ir žemė sutrinka — nai nesulaukia reikiamo atgarsio. O taip yra todėl, kad studentai per Veržias Į prieki šaunus talkininkas, maža domisi sienlaikraščiu.
Saulė išlygintą gatvę užlieja — Dengia šaligatvius liepų alėja.
Išaugo gražus ir saulėtas tarptau’ ’ ------ ‘ ----'M — Getinės darbo žmonių šventės gūžės Pirmosios rytas. Senasis Viinius tviskėjo raudonomis vėliavomis, plakatais, didžiųjų tarybinės liaudies vadų portretais, o gatvių skveruose bei darželiuose jau kalėsi žalio aksomo kilimas ir žydėjo pirmosios pavasario gėlės. Sį ankstyvą pavasario rytą senojo miesto gatves pripildė būriai šventiškai išsipuošusių žmonių. Jų tarpe daug ir Vilniaus Valstybinio universiteto studentų, Jie skubėjo rūmų, prie universiteto centrinių kad iš ten organizuotai eitų į Ge gužės Pirmosios demonstraciją. Universiteto aikštėje jau rikiuoja si pirmosios studentų kolonos. Skam ba jaunatviški balsai, juokas ir džiu gios tarybinės dainos — Kito tokio krašto nesurasi, Kur taip erdva žmogui ir jauku... Visų krūtines puošia pirmosios pa vasario gėlės. Vėjuje suplazda iš skleisti plakatai ir žydras bei rau donas vėliavų šilkas. Senosiomis miesto gatvėmis praeina studentų gretos, pasiruošusios dalyvauti ge gužinėje darbo žmonių demonstraci joje. Jie laimingi, kad gyvena ir mo kosi stalininėje epochoje, kad laisvai gali ateiti į Gegužės Pirmosios de monstraciją ir dar kartą parodyti savo meilę bei atsidavimą bendram visų darbo žmonių reikalui. Darniomis gretomis pro vyriausy binę tribūną žygiuoja Vilniaus Vals tybinio universiteto studentai. Pir moje . kolonoje žengia pirmaujantieji moksle Medicinos fakulteto studen-
tai. Iš tolo švyti jų balti chalatai, kepuraitės ir medikų emblema. Pas kui .pro tribūną _pražygiuoja Gam_ tos, Fizikos-matematikos^ Chemijos, Ekonomikos, Istorijos-filologijos ir ~ Teisės mokslų fakultetai. Žygiuojan čių gretų viršuje tankiu mišku iš kyla nešamos vėliavos, transparan tai ir vadų portretai. Į vyriausybės sveikinimą atsako galingas „valio!" Šie džiugūs šūkiai ir linksmi vei dai kalba mums apie tai, kokia lai mė yra gyventi ir mokytis Tarybų šalyje, kur. jaunimui atverti visi ke liai į šviesią ateitį, mokslą ir našų kūrybinį dąrbą. Už tokį gyvenimą kovojo mūsų tėvai ir broliai Didžio jo Spalio ugnyje, pilietinio karo me tu ir Didžiojo Tėvynės karo fron tuose. Už tai tarybinė liaudis taip myli ir brangina savo Tarybinę Tė vynę ir jos laisvę. Imperialistiniai agresoriai, kurstydami naują pasau linį karą, nori išplėšti iš tarybinių žmonių laimę gyventi stalininėje epochoje, tačiau jiems nepasiseks, nes viso pasaulio pažangioji žmonija nenori karo ir neleis jo sukurstyti. VVU studentai, minėdami tarptautinę darbo žmonių solidarumo šventę ir žygiuodami vieningoje ta rybinės liaudies demonstracijoje, pasiryžta dar atkakliau mokytis, tapti gerais savo srities specialistais bei aktyviais visuomenininkais, būti pirmose komunizmo statytojų gre tose.
L. Litvaitytė Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
Sienlaikraščio redkolegija, vado vaudamasi V. I. Lenino žodžiais, kad „Laikraštis — ne tik kolektyvinis propagandininkas ir kolektyvinis agitatorius, bet taip pat ir kolekty vinis organizatorius", subūrusi apie save platų aktyvą, ateityje sieks Per maža mūsų sienlaikraštyje naujų laimėjimų kovojant už aukštą Milžino ranką plieninę ištiesęs, medžiagos apie profsąjungos ir SMD mokslo žinių įsisavinimą, keliant Verčia ir verčia jis Vilniaus darbą fakultete. Fakulteto profbiuras studentų politinį-idėjinį lygį. griuvėsius ... ir SMD taryba turėtų daugiau tal E. Ramanauskas pinti medžiagos jai rūpimais klau„Chemikų balso" redaktorius
Šiais metais rankraščių skyriaus darbas žymiai pagyvėjo. Čia pradė jo lankytis ir dirbti ne tik atskiri profesoriai bei dėstytojai, bet ir studentai, kurie čia randa daug ori ginalios ir vertingos medžiagos sa vo diplominiams ir kursiniams dar bams. Kai kurie dėstytojai, supras dami, kiek daug padeda studentui istorikui įsisavinti teorines žinias praktiškas šaltinių pažinimas (vyr. dėst. Neupakojevas), pradėjo kai
Neatsilikti nuo tarybinio gyvenimo ATVIRAS LAIŠKAS DRG. JARUŠEVIČIUI
Rašau Jums atvirą laišką todėl, kad noriu dar kartą pasakyti vi sa tai, apie ką mes dažnai kalbė davome, bet iki šiolei vienas ki to nesupratome arba nenorėjome suprasti. Jūs — mažažemio valstiečio sūnus, ir mokslas buržuazinės santvarkos sąlygomis Jums buvo tolima svajonė. Vargingai baigęs pradinę mokyklą, toliau mokytis Jūs neturėjote galimybių. Tik 1940 metais, kai Lietuvos liaudis nu vertė nekenčiamą smetoninį re žimą ir paėmė valdžią j savo rankas, Jums atsivėrė kelias į mokslą. Atvykusį j Vilnių moky tis 1945 metais, nors tai buvo sunkūs pokariniai metai, Jus su tinka šilta darbo žmonių valdžios ranka... Ir štai šiandien Jūs — VVU Ekonomikos fak. I kurso studentas, aprūpintas bendrabu čiu, stipendija, mokslo priemonė mis. Tarybinė vyriausybė tai da ro todėl, nes ji tikisi, kad, baigęs ' universitetą, Jūs tapsite ne tik geras specialistas, bet kartu ir priešakinis tarybinis inteligentas, išugdęs savyje gilų tarybinį patriotizmą, sugebantis aktyviai da'lyvauti komunizmo statyboje. Bolševikų partija šiandien iškėlė mums uždavinį baigti likvi duoti buržuazinės ideologijos lieUžs. Nr. 00527
kanas žmonių sąmonėje, trukdan čias kurti komunizmą. Ir komjau sėkmingai nimo organizacija vykdo šį uždavinį, auklėdama jaunimą komunistine dvasia. Bet koks gi Jūsų, drg. Jaruše vičiau, politinis-idėjinis lygis? Šiandien, kada Tarybų Lietuvos kaime baigiama kolektyvizacija ir kolūkių sustambinimas, kada Tarybų Lietuvos kolūkiai kasdien pasiekia vis naujus laimėjimus, Jūs pats (būsimas ekonomistas!) maža težinote apie kolūkinę san tvarką, apie kolūkių pasiektus laimėjimus. Tai yra todėl, kad Jūs tuo nesidomite ir nesusipaži nęs net su ,,Pavyzdiniais žemės ūkio artelės įstatais“. Dėl to žie mos atostogų metu, skaitydamas tėviškėje paskaitą, nedrįsote tie siai pasakyti valstiečiams, kad jie, įstoję į kolūkį, gyvens geriau ir kultūringiau, negu gyvendami paskirai. Jūs tai nutylėjote ir darėte įvairius „teorinius išve džiojimus“. Už šias klaidas Jūs buvote kri tikuotas grupės susirinkime, I kurso atvirame komjaunimo susi rinkime, bet išvadų iš to nepada rėte. Į draugišką kritiką pažiūrė jote, kaip į „asmenišką užsipuoli mą“ ir ėmėte šalintis nuo kom jaunimo grupės gyvenimo, o su
Iš gamybinio susirinkimo
V POLITINĖS EKONOMIJOS MOKSLINIAME
BŪRELYJE
S. m. gegužės mėn. 4 d. įvyko mokslinio būrelio prie politinės eko nomijos katedros susirinkimas. Trečio kurso studentas Jankivskis skaitė referatą „Politinė ekonomija, kaip sudėtinė marksistinės teorijos dalis". Pranešėjas istoriškai priėjo prie marksistinės politinės ekonomi jos atsiradimo. Buvo nurodyta, kaip Marksas, panaudodamas dialektinį metodą, padarė tikrą revoliuciją klasikinėje politinėje ekonomijoje. Reikia pažymėti, kad dalyvavušieji susirinkime studentai laikėsi per pasyviai. Buvo pasitenkinta tik klausimų uždavimu, maža buvo pasisakymų, silpnos diskusijos.
Medicinos fak. V kursas egzaminų sesiją pradeda gegužės 15 d. Dėl to apsvarstyti visiems klausimams, susijusiems su šia sesija, balandžio mėn. pabaigoje įvyko gamybinis V kurso pasitarimas. Jame Medicinos fak. -dekanas Bujokas nušvietė šios egzaminų sesijos ypatingumus ir da vė konkrečių nurodymų, kaip gerai pasirengti egzaminams. Jis pabrėžė, būtinumą griežtai kovoti su „špar galkomis" ir liberalizmu vertinant studento žinias.
Kalbėjusieji draugai — Telyčėnas, Sviklius, Žandarovas, Jučaitė, Vige lis ir kt. pažymėjo, kad studentai dabar mokosi daug rimčiau, negu ankstesniais metais, kad žymiai sustiprėjo akademinė drausmė. Drg. Sviklius pareiškė, kad jo grupė jau apsvarstė pasirengimą egzaminų se Apibendrinančias pastabas, bei kai sijai ir numatė konkrečias priemo kurias pataisas padarė katedros ve- nes padėti silpnesniems draugams (Spirikavičiūtei, Sešelgytei). Jis taip dejas prof. Dz. Budrys. pat pasidalino savo grupės patyrimu ruoštis egzaminams kolektyviniu (Musų koresp.) budu.
Plačiau išnaudokime Mokslinės bibliotekos fondus VVU Mokslinė biblioteka turi didelį ir vertingą rankraščių skyrių. Jame yra daug rankraštinės medžia gos Lietuvos, Vilniaus krašto ir miesto, Vilniaus universiteto, o taip pat ir įvairių mokslo šakų istorijai tirti. Prie skyriaus veikia retų lie tuviškų knygų fondas, kuris, atga benus jų dar iš Kauno, žymiai išau go. Studijuojantieji lietuvių kalbą ir literatūrą čia gali rasti daug vertin gos medžiagos.
----------------4
Kilki, o sostine musų senoji, . Stalinas siunčia tau šviesų rytojų. —O—
kurias savo paskaitas skaityti rank raščių skyriuje. Rankraščių skyrius pradėjo atrink ti medžiagą tokioms aktualioms te moms, kaip revoliuciniai judėjimai Lietuvoje ir kituose kraštuose, kova dėl tarybų valdžios ir kt. Mokslinė biblioteka kviečia mū sų universiteto profešorius, dėstyto jus ir studentus kuo plačiau išnau doti Mokslinės bibliotekos fondus. J. Gutauskienė
Kurso seniūnas Telyčėnas nurodė, kad, be pasiekimų, kurso darbe yra dar ir rimtų trūkumų. Nors akade minė drausmė kurse žymiai pagerė jo, tačiau drg. drg. Dūdaitė, Razmai tė, Cieško, Segalis dar mėgsta triukšmauti ir kalbėtis paskaitų me tu. Šie draugai ne tik patys neseka paskaitų, bet trukdo ir kitiems su sikaupti. Be to, kai kurie draugai dar nepakankamai dirba su knyga semestro eigoje, nesiruošia praktikos darbams bei seminarams. Starkus, Valiulicnytė, Razmaitė ir kt. niekad nepasisako politinės ekonomijos se minaruose ir nesiruošia jiems. O -----------------
blogiausia, kad šie draugai nepada ro reikiamų išvadų iš kritikos, nesi naudoja draugų patarimais. Drg. drg. Vigelis, Stankevičiūtė kritikavo dekanatą už per mažą rū pinimąsi gamybinės praktikos klau simais. Jie nurodė, kad pernai į ga mybinę praktiką išvyko studentai, nesusipažinę kaip reikiant su gamy binės praktikos uždaviniais, neturė dami jokios programos ir iki pat naskutinių dienų nežinodami gamy binės praktikos atlikimo bazių. Tas pais kartojasi ir šiemet, nes dar ir šiandien Medicinos fak. V kurso studentai nežino, kur jie atliks gamybinę praktiką.
Kurso komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Stupelis nurodė, kad kurso komjaunimo organizacija dar nepakankamai dirba auklėjant stu dentus marksistine pasaulėžiūra. — Argi komjaunimo organizacija gali pasididžiuoti savo nuveiktu dar bu, — kalbėjo jis, — jei kurse yra tokių draugų,, kaip Makarskaitė, Pabrėžaitė, kurios sakosi mėgstan čios tik individualizmą, užsidarymą savyje ir nesuprantančios kolektyvo, organizacijos reikšmės? Ar galima su tokia pasaulėžiūra išleisti žmogų iš universiteto? Drg. Stupelis taip pat nurodė žemą pravedamų politinės ekonomijos seminarų lygį, nepakan kamą studentų dalyvavimą nagrinė jamuose klausimuose. Gamybinis V kursų studentų su sirinkimas priėmė egzaminų tvarkraščio projektą ir numatė konsulta cijų laiką. A. Vaickelionis
Medicinos fak. V k. stud.
vo klaidų nesistengiate ištaisyti.
Visos šitos buržuazinės ideologi jos liekanos Jūsų sąmonėje kaip tik ir trukdo Jums žengti prieš akinio jaunimo gretose, būti jau nimo avangarde, tapti šlovingojo Lenino—Stalino komjaunimo na riu. Užtenka tik blaiviai pa žvelgti į mūsų šalyje vykdomas didžiąsias stalininės epochos sta tybas, pajusti tarybinės liaudies kūrybinį patosą, įsitikinti mūsų respublikos laimėjimais pramo nėje ir žemės ūkyje, pagaliau pa žiūrėti į savo grupės draugus komjaunuolius, kad Jūs supras tumėte, jog buvote neteisus, sto vėdamas nuošalyje nuo mūsų ta rybinio gyvenimo, nesistengda mas ištaisyti padarytų klaidų ir įsijungti į pergalingai žengiančių komunizman tarybinių žmonių gretas. Komjaunimo organizacija jaunimui padeda ugdyti komu nistinę moralę, tik reikia, kad •Jūs, drg. Jaruševičiau, tai vieną kartą suprastumėte. Mielas drauge, tikiuosi kad mane supratote ir atsakysite j mano laišką, kaip Jūs manote kelti savo politinį-idėjinį lygį ir atsikratyti buržuazinės ideologi jos liekanomis, jeigu norite būti pilnavertis tarybinis studentas ir pateisinti j Jus dedamas viltis. Jūsų draugas A. CEPATAS Ekonomikos m. lak. I k. stud.
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79.
AKADEMINIS JAUNIMAS SPORTUOJA
r
O Q O
IV studentų spartakiadoje Š. m. balandžio mėn. 27—29 d. d. „Žalgirio” sporto draugijos salėje vyko Vilniaus Valstybinio universi teto tarpfakultetinės bokso pirme nybės. Varžybose dalyvavo Ekono mikos, Chemijos, Medicinos ir Gam tos m. fak. Šių varžybų nugalėtoju tapo Ekonomikos m. fak. komanda, surinkusi 12 taškų. II ir III vietas pasidalino Chemijos ir Medicinos fak., surinkę po 13 taškų, ir IV vietoje — Gamtos m. fak. Tenka pastebėti, kad ir šiais metais bokso sportinis lygis lyginant su pereitais metais nė kiek nepaki
lo: varžybų dalyviai buvo neparuoš ti. Fizinio auklėjimo ir sporto ka tedra turi atkreipti dėmesį, kad bok so treneris drg. Geskes jau antrus metus iš eilės neparuošia sportinin kų varžyboms, dėl ko boksas neran da tinkamo susidomėjimo studentų tarpe. Po šių varžybų I vietoje yra Eko nomikos m. fak., surinkąs 53 taš kus, II — Medicinos fak. su 60 taš kų ir III — Chemijos fak. su 71 tašku. (Musų koresp.)
lo—
V
Šaudymo varžybos
Balandžio mėn. 22 dieną įvyko Medicinos fakulteto tarpkursinės šaudymo varžybos. III kurso koman da, susidedanti iš komandos kapito no 1 Vorobėjaus ir šaulių Bagdono, Kazlausko, Markevičiaus ir Kybranco, laimėjo pirmą vietą. Antra vie-
*
ta teko IV kurso komandai. Silpniausiai pasirodė V kurso šauliai. Iš visų šaulių geriausiai pasirodė III kurso studentas Bagdonas. A. Jankauskas Medicinos fak. III k. stud.
Įsteigtas lauko teniso klubas
Gegužės 4 d. bendrame Vilniaus miesto tenisininkų susirinkime buvo įsteigtas lauko teniso klubas prie laisvanoriškos sporto draugijos „Žal giris". Susirinkusieji priėmė klubo įstatus ir išrinko iš 5 narių valdybą. Susirinkime gausiai dalyvavo ir
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
VVU lauko tenisininkai, įsipareigoję kuo plačiau studentų bei mokslo personalo tarpe propaguoti šią įdo mią sporto šaką. ATS. REDAKTORIAUS PA V. R. KRUTULYTĖ L V 06177