VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O,
$0
TUDENTAS VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
Jaunuoliai ir jaunuolės/ Įsisavinkite mokslą, technika, kultūra/ Būkite ištvermingi ir dracsūs, pa sirengę įveikti bet kuriuos sunkumus/Gausinkite sa vo darbu tarybinės liaudies laimėjimus komunizmo statyboje/
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 18 (48) 1951 m. gegužės 15 d.
antradienis
(IŠ VKP(b) CK ŠŪKIŲ 1951 M.
Kaina 20 kap.
Už sporto masiškumą ARYBINĖ santvarka užtikrino nepaprastą kūno kultūros ir T sporto suklestėjimą mūsų šalyje.
Bolševikų partija, tarybinė vyriau sybė Ir asmeniškai draugas Stalinas fiziniam lavinimui ir sportui skiria ypatingą dėmes}. Tomis didžiomis teisėmis, suteikto mis tarybiniam jaunimui, naudojasi ir mūsų universiteto studentija. Fizi nio auklėjimo ir sporto katedra, bendradarbiaudama su universiteto Akademiniu sporto klubu bei komjau nimo organizacija, įtraukė į fizinio lavinimosi ir sporto darbą gausų stu dentų skaičių. Aktyviųjų sportininkų skaičius vis didėja. Priešakinėse jų gretose žengia studentai: Mikuličius, Račinskas, Pajėda, Jakštaitė, A. Gry bauskaitė, Zakrys, Gervickas ir kt. Universiteto krepšininkės yra ge riausios mieste. Mūsų lengvaatlečiai jau antri metai iš eilės laimi „Sovietskaja Litva" laikraščio estafetės taurę, yra „Komjaunimo Tiesos" laik raščio taurės nugalėtojai. Akademi nio sporto klubo sportininkai sėk mingai dalyvauja miesto ir respub likos pirmenybėse ir eilėje sporto šakų užima pirmaujančias vietas. Masinis studentų dalyvavimas uni versiteto spartakiadoje, akademiniai, fakultatyviniai bei sekcijiniai užsi ėmimai, sporto vakarai, — visa tai rodo, kad fizinis lavinimas įaugo į akademinio jaunimo buitį, tapo jo gyvenimo būtinybė. Tačiau laimėjimai, kuriuos univer siteto sportininkai pasiekė, galėtų ■būti dar didesni. Fizinio lavinimo užsiėmimus blogai lanko Istorijosfil. fak. studentai Medonis, Umbrasevičius, Barinovas, Dektor, Teisės fak. — Surginas, Masilionytė, Medi cinos fak. — Banytė, Fizikos-mate matikos — Sindekas, Chemijos — Gutauskaitė ir kt. Daug trūkumų iš kyla organizaciniame ir ypač sporti ninkų idėjiniame ir auklėjamajame darbe. Ar neturėtų būti svetima ta rybiniams sportininkams tai, kad studentai sutinka dalyvauti už savo fakulteto komandą „Sovietskaja Lit va" laikraščio estafetėje, bet nu statytu laiku neatvyksta? Istorijosfilologijos fak. užsiregistravo 3 ko mandos, o dalyvavo 2. Medicinos fak. vietoje dviejų komandų išstatė tik vieną. Dar blogiau buvo su Che mijos fak., kuris visai neišstatė nė vienos komandos, nes studentai Beganskas, Adomaitis, Proscevičius, Vaitiekūnaitė, Šiaučiulytė, Ciegytė ir Petrauskaitė neatvyko į startą. Ieškant sportinio darbo trūkumų priežasčių, reikia pripažinti, kad Fi zinio auklėjimo ir sporto katedra ne patenkinamai vadovauja Akademi niam sporto klubui. Kuo gi paaiškinti
tą faktą, kad metai iš metų krep šinio lygis universitete vis smunka? Jokios pažangos nesimato ir bokse. Kasmet studentai į ringą išeina visiš kai neparuošti. Dėl to ir bokso var žybos daugiau panašios į peštynes. Tinkliniui vystyti universitete gali būti sudarytos geros sąlygos, tačiau Fizinio auklėjimo ir sporto katedra nesiima tam reikiamų priemonių. Varžyboms komandos į aikštelę iš eina nuolat neparuoštos, žaidimo ly gis visai žemas. Atskiri žaidėjai iš eina žaisti visai negalėdami valdyti kamuolio. Iš žaidėjų pusės dažnai galima išgirsti nusiskundimų, kad tai trenerio nėra, tai raktų nuo salės negalima gauti, tai laikas nesuderin tas, tai kamuolių nėra ir pan. Ka tedroje nevykdoma jokios mokslinės diskusijos, nevystoma bolševikinė kritika ir savikritika.
EGZAMINAI-MŪSŲ DARBO ATASKAITA UNIVERSITETO Gegužės mėn. 8 d. universiteto Ta ryba apsvarstė du klausimus: pasi ruošimą pavasario egzaminų sesijai ir pasiruošimą naujiems 1951/1952 mokslo metams. Pirmuoju klausimu platų praneši mą padarė prorektorius doc. Mitropo-lskis. Jis nušvietė pasiruošimo eg zaminams svarbą ir pabrėžė būtiną reikalą tuojau pat organizuoti ir už tikrinti tinkamą egzaminų pravedi mą, šalinant žiemos egzaminų sesijos metu buvusius trūkumus.' 'Prorektorius doc. Mitropol-skis pa žymėjo, kad, VVU partinei organiza cijai vadovaujant, auga studentų po litinis aktyvumas, stiprėja komjau nimo organizacijos įtaka studentų masėse, gerėja pedagoginio darbo ko kybė ir stiprėja studentų drausmė, atsakingumas už savo mokslo žinias. VVU mokymo ir mokslo procese įgy vendinami istoriniai VKP(b) CK nu tarimai ideologiniais klausimais, draugo Stalino nurodymai kalbos mokslo klausimais, gerėja auklėja masis darbas. Žiemos egzaminų sesija parodė, kad, be pasiektų laimėjimų, prave dant egzaminus, pasitaiko ir rimtų trūkumų. Šiuos trūkumus reikia iš taisyti pavasario egzaminų sesijoje.
Sesija jau prasidėjo
Jaunųjų rašytojų pasitarimas
Pasitarimo darbuose taip pat dalyvavo studentai — jaunieji ra šytojai A. Bieliauskas, V. Šulcai tė, A. Martinaitis, V. Radaitis, V. Rudokas, B. Raguotis ir kt. Šeštadienį pasitarimo dalyviai Aktų salėje surengė literatūros vakarą, kuriame skaitė savo kū rybą. Sekmadienį jaunųjų rašytojų pasitarimas baigė savo darbą. Su dideliu pakilimu buvo priimtas laiškas brangiajam mokytojui ir vadui draugui J. V. Stalinui.
TARYBOJE
Tinkamai pasiruošti egzaminams!
Sportinio judėjimo masiškumo pa grindą sudaro PDG normų laiky mas. Šiuo kompleksu pagrįsta musų šalies fizinio lavinimo sistema. PDG komplekso laikymas — patrioti nė kiekvieno studento pareiga, šiais metais mums duotas planas paruošti PDG I laipsnio 293 ženklininkus, o PDG II laipsnio — 392 ženklininkus. Tuo tarpu visa eilė studentų, ypač vyresniųjų kursų, nesistengia įsigyti ženklelio. Žiemos slidinėjimo normas laikė 749 T ir II kurso studentai ir tik 9 iš vyresniųjų kursų. Viena svarbiausiųjų priemonių ko munistiškai auklėti jaunimui yra paskaitinė propaganda. Tačiau Fizinio auklėjimo ir sporto katedra, Akade minis sporto klubas iki šiol tai igno j ravo. Kodėl mes negalime turėti uni Medicinos fak. II kursas pradėjo versitete sportinio lektoriumo, cent rinio sportinio sienlaikraščio ir t.t.? pavasario egzaminų sesiją. Jau lai kėme rusų ir lietuvių kalbų egza Jau laikas, kad prie universiteto miną. Dalis studentų, kaip, pvz., Alsporto pakėlimo prisidėtų ir į ASK fimova, Sasnauskas, Laibaitė ir kt., eiles stotų administracijos bei dės per mokslo metus giliai studijavo tytojų personalas. Visa eilė dėsty rusų ir lietuvių kalbas ir prieš laiką tojų, kaip Medicinos fak. doc. Pavi- labai gerai išlaikė egzaminus. lonis, Istorijos-filologijos fak. vyr. Dauguma studentų, kaip, pvz., Su dėst. Kostelnickis, Senkus bei kiti yra geri sportininkai. Jų aktyvus minąs, Maslauskaitė, -Rastauskas, Rudalyvavimas universiteto sporti bikas, Songailytė ir kt., egzaminą iš niame gyvenime prisidėtų prie uni laikė labai gerai. Tik vienas drg. versiteto sporto pakėlimo ir tuo pa Neverauskas egzaminą išlaikė paten čiu būtų geras pavyzdys .mūsų ne kinamai. aktyviems sportininkams. Jeigu I, II ir III gr. rusų kalbos Fizinio lavinimo ir sporto vysty egzaminą išlaikė gerai, tai to nega mas — tiesioginis komjaunimo orga lima pasakyti apie IV, V ir VI gr., nizacijos reikalas. Universiteto kom laikiusias lietuvių kalbos egzaminą. jaunimo organizacija dar toli gra Nors dalis studentų, kaip, pvz., Ži žu nevisuomet skiria sportui tą dė lys, Sevcova, Bangaitytė, jį išlaikė mesį, kurį ji privalo skirti. -labai gerai, tačiau drg. drg. Šamovas, Lapuchinas įvertinti „nepatenki VKP(b) CK nutarimai kūno kultū namai", o drg. Cevičalovas vos iš ros ir sporto srityje įpareigoja mus tempė trejetukui. atkakliau dirbti kovojant už sporti ninkų masiškumą, keliant jų meist St. Noreika f. riškumą. Mes turime dėti visas pa Medicinos fak. II k.'ktud. stangas, kad įvykdytume šiuos nu \l : tarimus, visokeriopai išvystytume fi*** žinio lavinimo sąjūdį mūsų studijuo jančio jaunimo tarpe. Gegužės mėn. 5 ir 7 dienomis IV kurso fizikai laikė pirmą šioje sesi joje dialektinio materializmo egza Partiniame susirinkime miną. Šių metų gegužės 11 d. įvyko VVU partinės 'organizacijos atviras Į šį svarbų egzaminą visa eilė partinis susirinkimas. Susirinkime buvo priimti į partijos narius Vige lis, Goldbergas, Steponaitienė (visi Medicinos fak.), kandidatais į parti draugų, kaip Grigonis, Senkevičius, jos narius priimti Karalevičius, Smagurauskas (abu Ekonomikos fak.) ir Kšemianskaja, Zalevskis ir RadomiFain (Istorijos-filologijos fak.). i selskis, -atėjo gerai pasiruošę ir eg Susirinkimas taip pat apsvarstė šefavimo darbo planą vasaros atos zaminą išlaikė labai gerai. Draugų togoms. Birietos, Mačiulytės, Valackos ir Rubikaitės žinios 'buvo įvertintos pa tenkinamu pažymiu. Likusieji drau gai egzaminą išlaikė gerai.
Gegužės mėn. 10—13 d. d. Vil niuje vyko antrasis Tarybų Lie tuvos jaunųjų rašytojų pasitari mas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 70 jaunųjų literatų iš visų respublikos vietų. Išsamius prane šimus apie jaunuosius prozinin kus, poetus, dramaturgus bei kri tikus padarė rašytojai J. Šimkus, T. Tilvytis, J. Baltušis, K. Korsa kas ir M. Sluckis. Po to jaunųjų rašytojų kūryba buvo nagrinėja ma atskirose sekcijose — prozos, poezijos, dramaturgijos.
GEGUŽĖS PIRMAJAI).
Geriausiai šį dialektinio materia lizmo pagrindų egzaminą išlaikė komjaunuoliai. Visų žinios, išskyrus drg. Valacką, buvo įvertintos gerais ir labai gerais pažymiais.
Reikia rimčiau žiūrėti į šios dis ciplinos studijavimą, nes tai yra dis ciplina, kurią turi žinoti kiekvienas mūsų šalies pilietis, jei jis nori tapti geru specialistu. A. Želvys Fiz.-mat. fak. IV k. stud.
<U**^**
Profesorių ir dėstytojų pareiga pra vesti egzaminus aukštame lygyje, sustiprinant atsakingumo jausmą už aukštai kvalifikuotų ir komunistiškai išauklėtų jaunų specialistų kadrų paruošimą. ■ Siekdamos sėkmingai pravesti eg zaminus, katedros turi organizuoti ir, dalyvaujant komjaunimo organizaci jai bei studentų aktyvui, apsvarstyti TSRS Aukštojo mokslo ministerijos nuostatus apie egzaminus. Sistemin gai reikia organizuoti studentams konsultacijas, užtikrinti jiems gali mybę naudotis programomis, vadovė liais ir vaizdingumo priemonėmis. Taip pal būtina organizuoti grupinį studentų pasiruošimą egzaminams. Prorektorius doc. Mitropolskis nu rodė, kad reikia artimiausiomis die nomis baigti diplominių darbų gyni mą ir siekti, kad studentai diploman tai gerai pasiruoštų valstybiniams egzaminams. VVU rektorius dr. prof. J. Bučas padarė pranešimą dėl pasiruošimo naujiems 1951T952 mokslo metams. Jiems ruoštis reikia pradėti jau da bar. Dekanai ir katedrų vedėjai turi sukomplektuoti aukštos kvalifikaci
jos profesorių ir dėstytojų -kadrus, užtikrinti aukšto teorinio ir ideolo ginio lygio visų dalykų dėstymą pagal- planus. Taip pat jie turi laiku sudaryti rudens semestro paskaitų ir kitų užsiėmimu tvarkaraščius, kated rų darbo planus, papildyti kabinetus ir laboratorijas nauja literatūra bei naujomis mokymo priemonėmis. — Tik geras pasiruošimas nau jiems mokslo metams, — nurodė rektorius, — užtikrins sėkmingą atei nančių mokslo -metų mokymo darbą. (Po pranešimų išsivystė diskusijos, kuriose dalyvavo visa eilė mokslo personalo ir studentų -atstovų. VVU komjaunimo komiteto sekretorius Grigonis pažymėjo, kad komjaunimo organizacija suaktyvins pagalbą atsi liekantiems studentams ir kovos, kad studentai geriau laikytų egzaminus. Vyr. dėst. Zak-sas iškėlė tai, kad stu dentai per mažai įsisavina marksiz mą-leninizmą (pav., Gamtos mokslų fak. geografijos spec.), per mažai tai ko diaiektinj-istorinį materializmą praktiškai. Universiteto Taryba svarstytais klausimais priėmė nutarimus. A. Sprindys aspirantas
Ruošiamės egzaminams IV k. astronomų grupėje egzami nų sesija prasideda gegužės mėn. 18 d. Šioje sesijoje turime keturis egzaminus, t. y., palyginti, mažiau, negu ankstesnėse. Bet egzaminai yra nelengvi ir todėl tenka jiems rimtai ruoštis. Šiuo metu baigiame rašyti kursinius darbus, kuriuos kitą savaitę apginsime, šią vasarą mes atliekame gamybinę praktiką. Kur ta praktika vyks, kol kas dar neži nome, bet tikimės ją atlikti vienoje iš didesnių Tarybų Sąjungos obser vatorijų. Mūsų universiteto observa torijoje mes gavome pagrindinius praktinius įpročius, išmokonie dirbti su teleskopu, redukuoti dangaus fo tografijas. Bet -mūsų observatorijoje nėra jokių spektralinių įrankių, nėra ir daugelio kitų instrumentų, su ku riais turi nuodugniai susipažinti ir
.Artėja egzaminų sesiją. .Mūsų gru pė šią sesiją sutinka visai pasiruo šusi. Dar didesnis dėmesys egzaminams atkreiptas dabar. (Pasiruošimo klausi mas apsvarstytas grupėje, numatyta imtis konkrečių priemonių. Grupė, suprasdama kolektyvinio darbo reikšmę, nutarė egzaminams ruoštis kolektyviai. Čia stipresnieji studen tai, kaip Jankivskis ir kt., padės
Musų grupė egzaminams pradėjo ruoštis nuo pat semestro pradžios. Itin rimtai dirba studentai: .Pilipavičiutė, Daunytė, Pliuskevičius, Girdzi jauskas. Šie studentai gerai lanko paskaitas, skaito reikalingą literatu.rą, todėl ir egzaminų sesiją jie su tinka pasiruošę. Bet yra ir tokių studentų (Vro-
mokėti dirbti kiekvienas astronomas. Darbas su naujais tėvyninės gamybos instrumentais duos mums nepapras tai daug naujų praktinių žinių, ku rių kitu keliu mes negalėtume. įsi gyti. Visi mūsų grupės studentai turi diplominių darbų temas. Po truputį jau pradėjome rinkti medžiagą. Veikia astronomijos mokslinis -bū relis, kuriame dalyvauja 5 nariai. Reikia pažymėti, kad šių mokslo me tų 'bėgyje astronomijos būrelis dirbo labai blogai, būrelio narių darbas buvo neorganizuotas. Dabartiniu me tu, perrinkus būrelio pirmininką, darbas kiek pagerėjo. Numatytas te matinis planas vasaros atostogoms ir kitam semestrui. I. Kupo Fiz.-mat. fak. IV k. stud.
$ silpnesnėms draugams. — Balčiūnai tei ir kt. Be' tol, iškaltus. ir neaiš kius klausimus išsiaiškiname dėsty tojų konsultacijų metu.
Studentai supranta, kad, gerai ir labai gerai laikydami egzaminus, jie prisideda prie komunizmo statybos.
E. Zolbaitė
Ekonomikos m. fak. III k. stud.
nevskis, Umbrasevičius), kurie ne tik neskaito literatūros, nesiruošia egza minams, bet ir paskaitų visai nelan ko. Šie -draugai turėtų susirūpinti, nes Ši egzam'ųųį sesija sunkesnė, negu praėjusioji, ir jai reikia tinka mai bei atsidėjus ruoštis. A. Brastavičifitė Ist.-fil. fak. II k. stud.
Gamtininku gamybinė praktika Trys ketvirto kurso studentės (G. Dau-baraitė, A. Turlinskaitė ir O. Vasiliauskaitė) praktiką atliks Ne muno žemupio lankose, tirs tų lankų augaliją, jos pareinamumą nuo .ap linkos sąlygų, stebės konkurencijos reiškinius atskirose augalų bendruo menėse, atliks augalų bendruomenių kartografavimo darbus. Savo darbą jos susies su praktiniais uždaviniais, su šių augalų bendruomenių ūkinio, įvertinimo ir jų pašarinės vertės pakėlimo klausimais. Gamybinės praktikos metu jos parinks medžia gą savo diplominiams darbams. G. Daubaraitė specialiai stebės ankšti nių ir varpinių augalų tarpusavio santykius laukų bendruomenėse, A. Turlinskaitė — ekologinius-morfolo-
ginius augalų tipus skirtingose ugiavietėse, O. Vasiliauskaitė, atliks kartografavimo darbus. Kitos dvi ketvirto kurso studen tės praktiką atliks ekskursuodamos pietryčių Lietuvoje. J. Norkūnaitė čia turės specialų uždavinį — tirti šios srities erškėčius, kurių rūšinis sąstatas ir geografinis išplitimas -Lietuvoje dar nėra ištirtas. E. Žiemytė tirs pietryčių Lietuvos darže lių augalus, siekiant nustatyti ati tinkamą. dekoratyvinių augalų asor timentą kolūkinių gyvenviečių pa puošimui. Praktikos, metu studentės skaitys paskaitas aktualiomis temomis. V. Natkevičaitė Gamtos m. fak. vyr. dėst.
AKADEMINIS JAUNIMAS SPORTUOJA
Jaunųjų ekonomistų kadrai Ekonomikos mokslų fakultete di plominių darbų gynimas jau įpusėjo. Iki gegužės 11d. imtinai diplominius darbus apgynė 63 proc. visų diplo mantų. Studentai gina diplominius darbus žymiai geriau pasiruošę, ir nebėra nė vieno studento, kuris ne būtų parašęs diplominio darbo, kaip tai atsitiko praėjusiais metais. Ypač gerai gina diplominius darbus komu nistai ir komjaunuoliai, tuo rodyda mi pavyzdį nesąjunginiam jaunimui. 64 proc. visų komunistų ir komjau nuolių diplominius darbus apgynė la bai gerais pažymiais. Didelio susido mėjimo susilaiikė Jablonskio diplo minis darbas tema „Partijos vado vaujantis vaidmuo kovoje dėl darbo našumo kėlimo LTSR pramonėje". Goldblatas savo darbą paskyrė „Spartos" fabriko apyvartinėms lė šoms apskaičiuoti. Jo nurodyti būdai „Spartos" apyvartinėms lėšoms pa greitinti jau įgyvendinami „Spartos" fabrike. Gasiūnaitės diplominis dar bas skirtas išnagrinėti Vilniaus mies to Maistprekybos transportui ir pre kių pervežimui organizuoti. Diplo mantė savo darbe duoda racionalų prekių pervežimo organizacijos pa siūlymą, kuris perduotas svarstyti LTSR Prekybos ministerijai. Jų visų darbai įvertinti labai gerai. Taip pat
labai gerai įvertinti Boreikaitės, N. Juškaitės, Jonužio, Judicko, Venckūno, Rauduvaitės diplominiai darbai. Tai rodo, kad studentai nuodugniai susipažino su medžiaga, kad sugeba spręsti ekonominius klausimus, yra tinkamai pasiruošę praktiniam dar bui. Tačiau dalis studentų paviršu tiniškai pažiūrėjo į diplominių dar bų gynimą, jų diplominiai darbai pa rašyti silpnai ir paviršutiniškai. A. Juškaitės, Genevičiūtės ir Juknevi čiūtės diplominiai darbai įvertinti pa tenkinamai. Kai kurie studentai ne silaiko nustatyto diplominių darbų gynimo grafiko, pvz., Vytėnas, Rėza, Vilutis, jau seniai praleido diplomi nių darbų gynimo terminus ir savo darbus gins pavėluotai. Tačiau, palyginus su praėjusių me tų diplominių darbų gynimu, tenka pažymėti, kad diplominius darbus šiemet gins visi diplomantai, kai pra ėjusiais metais dauguma prekybos, finansų specialybių studentų diplomi nių darbų neparašė. Žymiai pakilęs diplominių darbų politinis ir moksli nis lygis. Tai rodo, kad Ekonomikos m. fakultetas kasmet išleidžia vis ge riau ir geriau paruoštus ekonomistus. A. Poviliūnas V k. komjaunimo grupės gruporgas
SIENINĖS SPAUDOS APŽVALGA
Šalinti trūkumus Istorijos-filologijos fak. sieninis laikraštis „Už pažangųjį mokslą1’ (red. Ušakovas), gavęs pirmą vietą tarpfakultetinėje sienlaikraščių ap žiūroje, šiais metais pasiekė nemažų laimėjimų. Sieniniam laikraščiui didelį dėmesį skiria fakulteto partinis biuras, ke letą kartų svarstęs redkolegijos dar bą, nurodęs gaires ateičiai. Redkole gijai nemaža padėjo partinio biuro narys doc. Kulešovas, duodamas konkrečių patarimų sustatant darbo planus, kovojant už spausdinamos medžiagos aktualumą ir kovingumą. Redkolegijos darbui vadovauja fa kulteto komjaunimo organizacijos biuras. Sieniniame laikraštyje daug vietos skiriama studentų mokymosi ir jų mokslinio darbo klausimams. Buvo atspausdinti aspirantų drg. drg. Pa lionio, Mockaus ir kt. straipsniai apie jų rašomas disertacijas. Sienlaikraštis kovoja už gerą pa siruošimą pavasario sesijai. Spausdi nami mokslo pirmūnų pasisakymai, nušviečiamas atskirų akademinių grupių mokymasis, kritikuojami nepažangūs studentai. Paskutiniuose numeriuose išplės tas sporto skyrius (veda drg. V. Ka zakevičius), tapęs tikrai kovingu fa kulteto sportinio gyvenimo veidro džiu, griežtai kovojąs su pasitaikan čiais trūkumais sportiniame darbe. Literatūriniame skyriuje (veda drg. Zaksaitė) spausdinti tokie rimti, gilia moksline analize pasižymį straips niai, kaip: „Leninas tarybinėje lie tuvių poezijoje" (v. d. Ivanovo), „Majakovskis ir lietuvių poezija” (V. Gurnevičiaus, V k.) ir kt. Spausdinta jaunųjų fakulteto poetų J. Marcin kevičiaus, Kanovičiaus ir kitų kūry ba. Reikia pažymėti, kad Akademi nis literatūros ir kritikos būrelis
niekuomet neprisideda prie šio sky riaus praturtinimo, o drg. V. Šul caitė, išėjusi į respublikinės spau dos puslapius, paprašyta vieno kito eilėraščio, ne sykį tik numojo ranka. Nežiūrint šitų laimėjimų, redkole gijos darbe dar yra nemaža trūkumų. Sieniniame laikraštyje beveik visai nenušviečiamas profsąjungos gyve nimas, niekada nebuvo rašyta apie fakulteto profbiuro darbą, nekeliami studentų buitiniai klausimai. Fakul teto profbiuras užmiršo, kad sien laikraštis yra taip pat ir jo organas, ir nesinaudoja juo, kaip tribūna glaudesniam ryšiui su akademiniu jaunimu palaikyti. Tą patį galima pasakyti ir apie fakulteto SMD Ta rybą (pirm. Mažiulis), kuri, atrodo, net ir nelabai pageidavo, kad sien laikraštyje būtų rašoma apie fakul teto mokslinius būrelius, esą tam užtenka vien „SMD biuletenio". Paskutiniuose numeriuose nieko ne buvo spausdinta apie fakulteto me ninę saviveiklą, nors fakulteto savi veiklininkų kolektyvo darbe yra rim tų trūkumų. Jei kai kurie redkolegijos nariai dirba gerai, tai to dar negalima pa sakyti apie visą redkolegijos kolek tyvą, kuriam dar dažnai trūksta susi klausymo ir darbo drausmės. Artimiausias sieninio laikraščio redkolegijos uždavinys — ištaisyti visus trūkumus, vystyti principinę bolševikinę kritiką sienlaikraščio straipsniuose. Reikia siekti, kad sienlaikraštis „Už pažangųjį mokslą" būtų veiksmingas fakulteto partinės, komjaunimo ir profsąjunginės orga nizacijų pagalbininkas auklėjant studentiją nemirtingų Lenino—Stalino idėjų dvasia.
V. Kažukauskas Ist.-fil. fak. II k. stud.
Fizikai—Stalininės premijos laureatai Prof. P. BRAZDZlUNAS
Praėjusiais 1950 m. priešakinis ta rybinis mokslas pasiekė žymių lai mėjimų. Eilė tarybinių mokslininkų susilaukė aukšto partijos ir vyriau sybės įvertinimo: jiems buvo su teiktas garbingas Stalininės premijos laureato vardas. Jų darbai turi di delės reikšmės mokslui, technikai ir visoms liaudies ūkio šakoms toliau vystyti. Už mokslinius tyrimus akustikos (garso) srityje Stalininė premija pa skirta fizikos-matematikos mokslų daktarui L. M. Brechovskich, tech nikos mokslų daktarui L. D. Rozen bergui, inžinieriui B. I. Karlovui ir technikos nlokslų kandidatui N. I. Sigačevui. L. D. Rozenbergas 1946 m., tirda mas garso plitimą vandenyje, nusta tė, kad garsas jūroje ypač toli plin ta (stipresnius garso impulsus jis ste bėjo 560 km nuotolyje). Be to, jo tyrimai parodė, kad gilioje juroje, didėjant nuotoliui, garso slopinimas mažėja. L. M. Brechovskich teoriškai iš aiškino, kad tam tikroje gilumoje atsiranda garsui laidus vandens sluoksnis — povandeninis garso ka nalas. Tokio sluoksnio atsiradimą są lygoja garso plitimo geičio kitimas einant gilyn. Iš pradžios,' gyliui di dėjant, garso greitis mažėja, nes vandens temperatūra krinta. Bet diUžs. Nr. 00551
desniame gylyje, vandens hidrostati niam slėgimui augant, garso greitis vėl pradeda didėti ir kas 100 m pa didėja 1,8 m^sek. Taigi, tam tikroje gilumoje garsas plinta mažiausiu greičiu. Šiame vandens sluoksnyje susitelkia daugiausia garso energi jos; jis ir sudaro garsui laidų kana lą — garsolaidį. 2.000 m gilumo jū roje garsui laidus vandens sluoksnis yra 100 m gilumoje. Šie tyrimai turi didelę mokslinę ir praktinę reikšmę. Akademikui D. M. Skobelcinui, fi zikos-matematikos mokslų daktarui N. A. Dobrotinui, fizikos-matemati kos mokslų kandidatui G. T. Žacepinui ir TSRS Mokslų Akademijos Lebedevo vardo Fizikos instituto moksliniams bendradarbiams Stalini nė premija paskirta už mokslinius tyrimus kosminių spindulių srityje. Į kosminius spindulius fizikai vi są laiką kreipė daug dėmesio, žino dami, kad, juos ištyrus, paaiškės ir kai kurios atomų branduolio struk tūros paslaptys. Ir tik pastaraisiais metais tarybinių fizikų darbai ati dengė jų paslaptį. D. M. Skobelcinas jau seniau yra nustatęs kosminių spindulių pluoštus arba liūtis. Jis stebėjo, kad pro kon densacinę kamerą tuo pačiu metu pralekia trys ir daugiau tonizuojan čių kosminių dalelių, palikdamos ka meroje savo takus. Pastaraisiais me-
Nuotraukoje: ASK I komanda, antri metai iš eilės užėmusi I vietą „Sovietskaja Litva“ laikraščio taurės estafetėje (iš kairės į dešinę): Apanavičius, Vilkas, Vaitiekūnas, Šileika, Židelytė, Knašaltė, Vaišnora, Astrauskaitė, Boseckas, Mečėjus (komandos kapitonas), Račinskas, Stražanauskaitė, Pajėda, Balčiūnas, Silinskaitė, Astrauskas, Stampkauskas ir Mikuličlus. J. Žvejo nuotr. ------- «
IV studenty spartakiadoje Šeštadienį, t. y. gegužės 12 d., pra sidėjo tarpfakultetinės futbolo pir menybės. Varžybose dalyvauja šešių fakultetų komandos. Medicinos fa kultetas 6avo komandos neišstatė. Dalyviai suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje pereitų metų čem pionas Chemijos fakultetas įveikė Gamtos fakulteto futbolininkus re zultatu 5:0; antroje grupėje ekono mistai laimėjo prieš Fizikos-matema tikos fakulteto komandą 3:1 ir tei sininkai — prieš Istorijos-filologijos fakulteto futbolininkus 6:0. Sekmadienį futbolo varžybos buvo tęsiamos toliau. Teisės ir Ekonomi kos fak. futbolininkų susitikimas baigėsi ekonomistų naudai 2:0. Isto rijos-filologijos komandai neatvykus, laimėjimas užskaitytas Fizikos-mate matikos fakulteto futbolo komandai. Šiandien įvyksta finalinis susitiki mas, kuriame susitiks Chemijos ir Ekonomikos fak. futbolo komandos. (Mūsų koresp.) —O—
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVER SITETO PDG ŽENKLININKŲ PARUOSIMO PLANAS 1951 M. PDG I PDG II Viso 220 110 110 50 45 95 110 35 75 87 52 35 63 18 45 40 15 25 70 20 50
Fakultetas
Istorijos-filologijos Medicinos Gamtos Ekonomikos Teisės Chemijos Fizikos-matematikos Viso.
.
.
293
392
685
tais G. T. Žacepinas, su savo bendra darbiais pasikėlęs iki 3.860 metrų nuo jūros lygio, pastebėjo ypač pla čius kosminių spindulių pluoštus, kurių plotis siekia iki 100 m ir ku rie padengia iki 1 km2 paviršių. Remdamiesi plačia eksperimentine medžiaga, mokslininkai Skobelcinas, Dobrotinas, Žacepinas ir kt. išaiš kino atmosferinių spindulių pluoštų kilimą. Dabartiniu metu aiškiai nu statyta, kad pirminių, t. y. ateinančių iš tarpplanetinės erdvės kosminių spindulių didžiausią dalį sudaro sunkiosios, kitaip dar vadinamos branduolinės aktyvios dalelės >— pro tonai. Stratosferos aukštesniuose sluoksniuose susidūrusios su atomų branduoliais, jos „išsprogdina" tuos branduolius. Pastariesiems sprogus, pasipila „ypatingas" dalelių pluoš tas, susidedantis iš 3-jų dalių: minkš tosios, mažai skvarbios (elektroninės-fotoninės), skvarbiosios (mezoni nės) ir branduolinės aktyviosios da lies. Toks ypatingas pluoštas ir su daro plačiojo pluošto pradžią; bran duolinės aktyviosios dalelės, sprogdindamos naujus atomų branduolius, sukelia naujus ypatingus pluoštus. Tuo būdu dalelių skaičius gausėja ir pluoštas plečiasi. Taigi plačiųjų pluoštų sudaryme ir jų Vystymosi procese ypač žymų vaidmenį vaidi na branduolinės aktyviosios dalelės ir jų keliamas branduolinių kaskadų procesas. Šie būriai nėra sukelti pa skirų pirminių elektronų, kaip tvir tino kai kurie kapitalistinių kraštų kosminių spindulių .tyrinėtojai. (B. d.)
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79.
j
Futbolas universitete
Futbolas yra vienas iš sunkiausių ir sudėtingiausių komandinių žaidimų, reikalaująs iš žaidėjų ypatingo fizinio pasiruošimo, ištvermės, ryžtin gumo, techniško įgudimo ir taktikos elementų žinojimo. Kad komanda būtų tinkamai pa ruošta futbolo varžyboms, reikia il gai, sistemingai ir atkakliai dirbti tiek su kiekvienu žaidėju atskirai, tiek ir su visu kolektyvu, 6U visa komanda. Treniruočių metu, dirbdami ilgesnį laiką bendrai, žaidėjai tarpusavyje labiau susigyvena, tampa darniu ir vieningu kolektyvu, lyg viena šeima,
V
turinčia bendrą tikslą. Be to pergalę ’ ’ ” tiesiog “ • pasiekti neįmanoma. Pereitais metais universiteto futbo lo rinktinė dirbo ištisus metus, ir šio darbo rezultatai buvo geri. Miesto pirmenybėse mes laimėjo me visus aštuonis susitikimus. Mūsų komanda išpildė UI atskyrio normas. Šių metų sezonui rinktinė rimtai ruošiasi. Reguliariai dukart per sa vaitę vyksta treniruotės. Šio mėn. 13 d. prasidėjo Vilniaus miesto pir menybės, kuriose mūsų komanda pasiryžusi atkakliai kovoti ir laimėti. C. Gailevičius ASK futbolo rinktinės treneris
Keliaukime po gimtoji kraštą
Turizmas yra ypatinga fizinio auk-kelionėje tiksliai sustatyti išlaidų Įėjimo priemonė, kuriai mūsų Tėvy sąmatą. nėje vystytis ir augti yra suteiktos Į sąmatą turi būti įtrauktos šios kuo palankiausios sąlygos. Keliau išlaidos: damas turistas arčiau susipažįsta su 1. Bilietų kainos važiuojant trau krašto gamta, jos turtais, betarpiškai kiniu, garlaiviu, automobiliu. pamato ir pajunta mūsų Tėvynės 2. Nakvynės išlaidos, jei bus nakgrožį ir joje verdantį džiugų, lai vojama mieste. mingą komunistinės epochos gyveni 3. Išlaidos maistui. mą. Visa tai daro jį savarankiškesni 4. Inventoriaus išlaidos. ir drąsesnį gyvenime, ugdo jame kū 5. Foto-reklaminės, kultūrinės iš laidos, kaip muziejų, teatrų lanky rybinio darbo iniciatyvą. Vasaros atostogų metu patartina mas ir kt. studentams organizuoti tokias turis 6. Vaistinėlės kaina. tines keliones. 7. Nenumatytos, atsitiktinės išlai Turistinę grupę geriausia sudaryti dos. iš 4—5 studentų. Organizuoti dides Kai viskas sukomplektuota, pasi nę 10—12 studentų grupę yra jau skirstoma pareigomis, išrenkamas sudėtingesnis dalykas, nes sunkiau grupės vyresnysis, kuris turi būti parinkti vienodo fizinio pajėgumo vyriausias ir sumanus, jau prityręs žmones, be to, čia sunkiau suderi turistas, pavaduotojas, sanitaras, fo nami maršruto, materialinių išteklių tografas, sandėlininkas, dienyno ve ir kiti su kelione susiję klausimai. dėjas ir t.t. Maršrutą apskaičiuokite tokiu bū Grįžus iš kelionės, duodama ata du: pėsčiom — 20—25 km, laiveliu — skaita: čia dienynas ir fotografijos 25—30 km, dviračiu — 50—65 km yra vienos iš pagrindinių ataskaitos per dieną. formų. Parašyta ataskaita turi būti Būtiniausią kelionėje inventorių perskaityta ir apsvarstyta grupės su sudaro: palapinė, kuprinės, miega sirinkime. Ji atneš daug naudos ki mieji maišai, vaistinėlė, neperlyjami tiems šios sporto šakos mėgėjams, apsiaustai, kompasas, laisvi, nevaržą pritrauks naujų narių — turistų. judesių, lengvi, saugoją šilumą dra A. Karkauskas bužiai ir batai. Gerai numatytas maršrutas ir in Fizinio auklėjimo ir sporto ventoriaus sąrašas duoda galimybę katedros vyr. dėstytojas
Studentų darbas vasarą Šių mokslo metų vasaros atostogų praleidimą Vilniaus Valstybinio uni versiteto visuomeninės organizacijos planuoja iš anksto. Kad atostogaujančių laisvalaikis nebūtų nuobodus, kad studentai sa vo teoretines žinias turėtų progos taikyti praktikoje, Ekonomikos m. fak. visuomeninės organizacijos nu mato 100 studentų nukreipti į rajo nų partinių organizacijų komitetus, kad šie panaudotų pastaruosius po litiniams - idėjiniams uždaviniams vykdyti. atostogaują Vilniaus Studentai, mieste, bus nukreipti į partijos Vil niaus miesto komiteto mokyklų skyrių.
Produktyvesniam ir geresniam politmasiniam darbui atostogų metu organizuoti numatoma fakulteto mas tu suruošti išvykstantiems semina rą, kur bus pasidalinta darbo paty rimu ir aptarti organizacinio pobū džio klausimai, kad nesikartotų se nosios klaidos. Toks studentų bendradarbiavimas su plačiomis darbo žmonių masėmis sudarys sąlygas jiems nenutraukti visuomeninio-politinio pobūdžio klau simų studijavimo ir padės partinėms organizacijoms įgyvendinti savo uždavinius. I. Lukoševičiūtė Ekonomikos m. fak. II k. stud.
Iš nepaskelbtų laiškų Studento" redakcija „Tarybinio gavo studentų ir aspirantų laišką dėl nereguliaraus stipendijų išmo kėjimo. Redakcija laišką persiuntė universiteto buhalterijai, iš kur gau tas atsakymas, kad imtasi priemo nių iškeltiems trūkumams pašalinti.
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gi. 3.
Sudarytas stipendijų išmokėjimo gra fikas, ir stipendijos studentams ir aspirantams bus išmokamos nusta tytu laiku.
ATSAKINGASIS REDAKTORIUS D. Skliarinskis LV 02381