VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Draugai studentai! Mūsų garbinga pareiga išlaikyti egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais ★ ★ Sekime jų pavyzdžiu
REKTORATO,
KOMJAUNIMO
IR
PROFESINĖS
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Ni 19 (49) 1951 m, gegužės 22 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
Vystyti šefavimo darbą atostogų metu PYKDYDAMAS LKP(b) CK VIII * plenumo nutarimus, universi teto kolektyvas nuveikė nemažą darbą šefuojamose miesto įmonėse bei Molėtų rajone: per pusę meių buvo suorganizuota 10 iškylų į Mo lėtų rajono kolūkius. Molėtų rajono šefavimo darbe dalyvavo apie 209 studentų, profesorių, dėstytojų ir ad ministracijos darbuotojų. Surengtos 3 mokslinės konferencijos: konferen cija rajono mokytojams — kalbos mokslo klausimais, konferencija me dicinos darbuotojams, ir profesorių bei dėstytojų jėgomis suorganizuota mokslinė konferencija rajono kol ūkių bei MTS aktyvui. Svarbiausias dėmesys buvo skiriamas agitaciniam ir politiniam-masiniam darbui kaime ir mieste. Universiteto dėstytojų ir studentų jėgomis buvo skaitomos mokslinės paskaitos bei pranešimai. Atlikta daug pasikalbėjimų, konsul tacijų, universiteto saviveiklininkai davė eilę meninės saviveiklos kon certų. Reikia pažymėti š. m. kovo mėn. pabaigoje gerai organizuotą ir pra vestą konferenciją mokslo populiartzacijos klausimais rajono kolūkių aktyvui, kurioje dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių. Konferencijos dar be dalyvavo rajono kolūkių pirmi ninkai, brigadininkai, zootechnikai, partinių organizacijų sekretoriai, MTS darbuotojai, kolūkiečiai — že mės ūkio pirmūnai. Šioje konferen cijoje buvo perskaityta 9 praneši mai, pravestos konsultacijos socialis tinio žemės ūkio planavimo, kol ūkių apskaitos lemomis. Konferenci ja praėjo gyvai, įdomiai. Pasisakė nemažas skaičius konferencijos da lyvių, jų tarpe — kolūkių pirminin kai, zootechnikai, MTS politinių sky rių viršininkai, rajono partiniai ir tarybiniai darbuotojai. Ekonomikos ir Teisės fakultetų organizuota moksli nė konferencija davė gerą pradžią šios srities darbe. Konferencija pa rodė kolūkiečių didelius poreikius ir susidomėjimą tarybiniu mokslu.
Vis dažniau organizuojami susiti kimai, susitikimo vakarai su fabrikų bei įmonių darbininkais, mokslei viais. Pvz., š. m. gegužės 16 d. Che mijos fakulteto studentai suruošė pulkų vakarą su Elektros skaitiklių fabriko darbininkais. Į šį vakarą atsilankė gausus darbo jaunimo bū rys.
Tačiau šefavimo darbe pasitaiko dar daug ir rimtų trūkumų. Mes tu rime daugiau padėti šefuojamiesiems objektams jų praktiniame organiza ciniame darbe tiek Vilniaus mieste, tiek ir Molėtų rajone. Mes mažai dar padedame šefuojamiems fab rikams bei įmonėms, o šefavimo dar be dalyvauja tik paskiri studentaiaktyvistai. Mes turime kovoti už masiškumą šefavimo darbe. Tam rei kalui būtina pastovi, nuolatinė par tinių, komjaunimo bei profsąjungos organizacijų kontrolė ir vadovavi mas. Per maža šiai darbo sričiai dė mesio skiria Studentų mokslinė drau gija, Studentų. kultūros klubas, o taip pat ir Akademinis sporto klu bas. Per maža skaitoma paskaitų ir pranešimų iš biologijos srities, anti religinėmis ir politinėmis temomis,
neorganizuojamos mokslinės konfe rencijos miesto įmonėse. Tuo tarpu pajėgų universitete yra daug. Mes galime ir privalome teik ti maksimalią paramą kolūkiečiams, darbininkams, mokykliniam jauni mui, turime vesti didžiulį agitacinįpropagandinį ir politinį-masinį dar bą vasaros atostogų metu. Universiteto partinė ir komjauni mo organizacijos priėmė nutarimą dėl šefavimo darbo pagerinimo va saros atostogų metu. Tam yra pa tvirtintas konkretus darbo planas. Jame numatyta vasaros atostogų metu imtis šių priemonių: į rajonų kolūkius su nukreipimais pasiųsti 900 studentų; iš jų — 380 komunistų ir komjaunuolių, nuro dant jiems konkrečius uždavinius; išvažiuojančių vasarą į rajonus komjaunuolių ir komunistų jėgomis apylinkių tarybose pravesti komjau nimo ir nesąjur.ginio jaunimo akty vų pasitarimus; nukreipti 100 žmonių iš studentų, profesorių, dėstytojų, administraci jos darbuotojų personalo tarpo 10-čiai dienų į tuos Molėtų rajono kolūkius, kuriuose ypač trūksta dar bo jėgos, ir suteikti jiems paramą nuimant derlių; kas dvi savaitės organizuoti agita cinių brigadų išvykas į Molėtų ra joną. Į Molėtų rajono kolūkius re guliariai siųsti kvalifikuotus gydy tojus medicinos pagalbai kolūkie čiams teikti ir konsultacijoms ligo nių tarpe pravesti; kiekvienam fakultetui savo šefuo jamosioms miesto įmonėms sudaryti iš 10—15 žmonių pastovias šefavimo brigadas visam vasaros atostogų lai kotarpiui; nukreipti šiam darbui ge riausius ir aktyviausius studentus bei dėstytojus; į LLKJS Vilniaus miesto komiteto mokyklų skyrių paramai suteikti organizuojant ir vykdant vasaros atostogų metu darbą su pionieriais nukreipti 50 studentų-komjaunuolių. Priimto darbo planui įvykdyti bū tina gerai pasiruošti. Nuo to, kaip bus pravestas pasiruošimo darbas fakultetuose (seminarai, instruktyviniai pranešimai, pasikalbėjimai) pri klausys ir šefavimo darbo plano įvykdymas. Fakultetų partinės ir komjaunimo organizacijos turi skirti didelį dėme sį šių šefavimo priemonių įvykdy mui. Seminaruose ir instruktyviniuose pranešimuose reikia skirti daug dėmesio klausimams dėl kol ūkių jaunimo kovos už kolūkinės santvarkos stiprinimą kaime, už gausaus derliaus nuėmimą kolūkių laukuose, už savalaikio žemės ūkio produktų prievolių atlikimą valsty bei, už socialistinio lenktyniavimo organizavimą kaime, o taip pat už aiškinamojo darbo pravedimą su vi durinių mokyklų abiturientais, pla čiau juos supažindinant su univer siteto gyvenimu bei atskirų fakulte tų specialybėmis. Tam reikia pasiruošti taip, kad kiekvienas studentas, nuvažiavęs į rajoną ar likęs mieste, būtų geras agitatorius ir propagandininkas, ak tyvus mūsų partijos ir vyriausybės politikos vykdytojas.
Ekonomikos m. fakulteto studentai pradėjo ruoštis egzaminams. Mokslo metų eigoje įgytos žinios dabar yra pakartojamos, neaiškūs klausimai išsiaiškinami su dėstytojais. Kai kurie dėstytojai jau baigė skaityti kursą ir per likusį iki sesijos laiką skaito apžvalgines - pakartojamąsias pa skaitas (v. d. Andžijevskis). Studen tai gerai įsisavino jiems pateiktas žinias. Tai rodo ir eilės studentų lai kyti egzaminai pirma laiko. Taip,
★
EGZAMINAMS VYKSTANT
pavyzdžiui, buhalterinės apskaitos egzaminą labai gerai išlaikė stu dentai Šapyro, Bujokas, Čepaitis. Ei lė studentų prieš sesiją laikė rusų kalbos egzaminą, kurį išlaikė labai gerai. Tai rodo, kad šiems draugams pa siruošimas egzaminams tėra tik trum pas išeito kurso pakartojimas. Sekime jų pavyzdžiu! C. Butvilą Ekonomikos m. fak. IV k. stud.
Egzaminų sesiją sutiksime pasiruošę Istorijos-filologijos fakultete ši se sija yra gana sunki. Todėl į pasi ruošimą egzaminams visuomeninės organizacijos turėjo atkreipti ypatin gą dėmesį. Komjaunimo ir profsąjungos inicia tyva daugelyje grupių pravesti ga mybiniai susirinkimai, siekiant geriau pasiruošti egzaminams. Susirinki muose buvo numatytos priemonės egzaminams pasirengti: grupinis mo kymasis ir kartojimas (II k. istori kai, III k. slavistai ir kt.), papildo mų konsultacijų organizavimas ir t. t. Komjaunimo grupė kartu su profsąjungos aktyvu kontroliuoja šių priemonių vykdymą. Bet ne visos grupės surengė tokius susirinkimus, dėl to ir pasirengimas egzaminams tose grupėse vyksta silpniau. III k. istorikai, IV k. sve timų kalbų grupės nesiėmė iniciaty vos pasiruošimui egzaminams page rinti. Fakulteto komjaunimo organizaci jos biuras ir kursiniai biurai išklau sė atskirų grupių ir akademinių sek torių atskaitas apie darbą rengiantis
egzaminams, kas padėjo iškelti šio darbo trūkumus ir juos ištaisyti. Didelis dėmesys kreipiamas į pa galbą silpnesniems studentams, pa dedant stipresniesiems. Tokia pagal ba gerai suorganizuota I kurse. Šiuo metu vyksta akademinėse grupėse konsultacijos (užsienio lite ratūros, kalbų, istorijos ir kt.). Fakulteto geriausi studentai laiko egzaminus prieš laiką (Bachmetjeva, Griškūnaitė ir kt.). Kai kurios gru pės išlaikė prieš laiką po 1—2 egza minus. Šiomis dienomis įvykęs fakulteto partinės organizacijos atviras susi rinkimas apsvarstė fakulteto darbą ruošiantis egzaminų sesijai. Susirinki mas iškėlė kai kuriuos trūkumus katedrų darbe (kursinių darbų rašy mas), egzaminų tvarkaraščio trūku mus. šie trūkumai yra šalinami ir reikia tikėtis, kad pavasario egzami nų sesija praeis dar aukštesniame moksliniame-politiniame lygyje. E. Pilipavičiūtė Istorijos-fil. fak. komjaunimo biuro akademinis sektorius
III kurso geologai jau išlaikė du egzaminus. Gegužės 9'—11 d. d. laikė politinės ekonomijos egzaminą. Studentai Breivė, Haškerytė, Vonsavičius ir Asadauskas išlaikė labai gerai; visi kiti, išskyrus Sereiskį, kuris gavo nepatenkinamai, ir Bukelį bei Skuodį, kurie gavo patenkina mus pažymius, egzaminus išlaikė ge rai. Gegužės 18 d. geochemikų grupė laikė fizinės ir koloidų chemijos eg zaminą. Studentai Rogatko, Raudonis, Mikalauskas ir kt. į egzaminą atėjo pasiruošę ir jį išlaikė labai ge rai; kiti studentai, išskyrus Se reiskį, kuris jau antrą kartą iš eilės gavo nepatenkinamą pažymį, egza miną išlaikė gerai. A. Sabaliauskas TU k. geologas
IV k. geografų grupėje
draugų vis dėlto yra ir atsiliekančių: štai draugas Cesarkas dar dabar kas dieną tebedirba laboratorijoje. Ži noma, tas jam atima laiką ruoštis egzaminams, tuo tarpu kai kiti drau gai jau visu tempu kartoja išeitąjį kuisą. Draugai nė vienos minutės nepraleiskime veltui; visas jėgas eg zaminams!
Geografijos skyriaus IV kurso studentai jau išlaikė didesnę egza minų dalį. Egzaminų rezultatai rodo, kad dauguma studentų į egzaminus ateina gerai pasiruošę. Štai studen tai R. Stauskaitė, S. Budzinauskaitė, E. Michaliukaitė, O. Povilonskaitė ir kt. egzaminus laiko labai gerai ir gerai. Didelę pažangą šioje sesijoje daro R. Aleksiejūtė, A. Vėžytė, A. Valiulytė ir kt. Bendrai paėmus, di desnė kurso dalis neturi trejetų. Tai rodo, kad studentai rimtai ruošiasi egzaminams, skaito mokslinę litera tūrą. Kurso kartojimas atliekamas grupėmis. Tačiau dar yra ir trūkumų. Štai dialektinio materializmo egzamino neišlaikė net 4 studentai '(G. Buzaitė, I. Baltrūnaitė). Kai kurie iš jų, kaip I. Baltrūnaitė, per egzaminą nežino jo, kas yra dešinieji socialistai. Tai parodo šių studentų žemą politinį lygi-
V. Pupkevičiūtė Chemijos fak. II k. stud.
V. Brazauskas GMF geograf. sk. IV k. stud.
Visas jėgas egzaminams Chemijos fak. II kursas jaučia pil ną egzaminų sesijos darbo įtempimą. Daugelis stengiasi išlaikyti anks čiau įskaitas, kad paskui daugiau laiko liktų egzaminų pasiruošimui. Dauguma jau atsiskaitė su kieky bine laboratorija (Mariškaitė, -Poškutė). Be to, kai kurie draugai, kaip Savickaitė, Prutytė, Miliauskaitė ir kt., gerai pasiruošė svetimosios kal bos egzaminui ir labai gerai jį prieš laiką išlaikė. Be pirmaujančiųjų
II! k. geologų grupėje
u
Gerai atlikti gamybinę praktikac Šiemet Medicinos fak. į gamybinę praktiką išvyksta IV ir V kursai. Nors Medicinos fak. dekanatas, kaip pareiškė fak. prodekanas drg. Jurša gamybiniame susirinkime, gana anksti pradėjo rūpintis studentų ga mybine praktika, tačiau kai kurie sunkumai su gamybinės praktikos bazėmis neleido dekanatui anksčiau tinkamai išspręsti gamybinės prakti kos klausimus. Gamybiniame susirinkime drg. Jurša supažindino studentus su ga mybinės praktikos uždaviniais, davė bendrą bazių charakteristiką. Vyr. dėst. Gutauskas pažymėjo, kad dauguma V kurso studentų per
nai labai gerai atliko sanitarinio švietimo darbą. Studentai, atlikdami gamybinę praktiką Šilutėje, Zarasuo se, Panevėžyje, ne tik patys skaitė paskaitas įvairiais sanitarijos-profiiaktikos klausimais, bet ir organiza vo šį darbą, išjudindami vietos me dicinos darbuotojus. Drg. Stakėnas pareiškė, kad Medi cinos fak. SMD šiais metais iš iš vykstančių į gamybinę praktiką SMD narių tarpo paskyrė atsakingus už organizavimą išvažiuojamųjų konfe rencijų. Šių konferencijų tikslas yra supažindinti darbo žmones įmonėse, kolūkiuose su naujais tarybinės me dicinos laimėjimais.
Fakulteto komjaunimo organizaci jos sekretorius drg. Narkus plačiau apsistojo ties komjaunuolių darbu provincijoje. Rajonuose dažnai mes rasime dar jaunas komjaunimo pir mines organizacijas, neprityrusius vadovus. Mūsų uždavinys — padėti šioms organizacijoms tiek organiza ciniu atžvilgiu, tiek vykdant įvairias priemones. Reikia tikėtis, kad studentai-medikai šiais metais gamybinę praktiką atliks geriau, plačiau dirbs visuome ninį darbą. A. Vaickelionis Medicinos fak. V k. stud.
Stiprinant teorijos ir praktikos ryšį Chemijos fakulteto IV kurso stu dentai, baigę pavasario egzaminų sesiją, pradėjo gamybinę praktiką respublikos įmonėse. Gamybinės praktikos metu studentai-chemikai nuodugniai susipažins su įmonių
technologiniu procesu, gamybos orVisa tai dar labiau sustiprins teoriganizavimu, plačiau išnagrinės ga- jos ir praktikos ryšį, padės studenmybos procesus liečiančią literatūrą, tams giliau įsisavinti specialybės žilaboratorijose išmoks kontroliuoti nias. proceso eigą bei produkcijos koV. Stankevičius kybę. Chemijos f. IV k. stud.
M Geologai vyksta į Krymą D/DŽ/OS/OS KOMU/V/ZMO ST/T/BOS Gamtos fakultete egzaminų sesija baigiasi, o po jos gamtininkai atliks gamybinę praktiką mūsų respubliko je arba broliškose tarybinėse res publikose.
Mes, II kurso geologai, vykstame į Krymą. Ten sudarinėsime atskirų vietų geonuotraukas, susipažinsime su vietine išmirusią fauna, pratur tindami savo žinias polentologijoje, Susitikimas su įmonės darbininkais bendrais bruožais panagrinėsime tuos Chemijos fak. šefavimo komisija sitikime pasisakė cecho viršininkas veiksnius, kurių dėka atsirado Krymo iki šiol į šefavimo darbą nesugebė drg. Kuklianskis, įmonės saviveiklos kalnai. jo jtraukti studentų. Studentai ne vadovas drg. Rymanas, kurie papa Praktikos metu praplėsime profe buvo supažindinti su šefuojamomis sakojo apie įmonės darbininkų gy įmonėmis, su darbininkais-stachano- venimą, iškėlė Chemijos fakulteto sorių ir dėstytojų mums pateiktas ži vininkais. Šefavimo komisija supras šefavimo komisijos darbo trūkumus. nias ir sekančius mokslo metus pra Po to kalbėjo fakulteto komjau dama, kad šefavimas turi reikšmės tiek įmonėms, tiek patiems studen nimo organizacijos sekretorius drg. dėsime įgiję daug praktiškų specialy tams, kurie baigę universitetą dau Burkauskas, šefavimo komisijos pir bės žinių. giausia dirbs fabrikuose bei įmonė mininkas drg. Kudaba ir kt., kurie Grįždami iš gamybinės praktikos, trūkumus, se, siekdama pagerinti šefavimo dar savikritiškai išnagrinėjo bą, o taip pat populiarinti įmonių pasitaikančius šefavimo darbe, ir nu aplankysime vietoves, kur vykdomos Po didžiosios komunizmo statybos. šefavįmą studentų tarpe bei užmegz rodė priemones jiems ištaisyti. Taip atrodys pietų Ukrainos it šiaurės Krymo rajonai įgyvendinus ti glaudesnius ryšius su įmonių dar to įvyko įmonės ir fakulteto savi bininkais, neseniai organizavo susi veiklininkų pasirodymas. didžiąsias komunizmo statybas Ukrainoje ir Kryme. A. Stripeika A. Sadūnas tikimo vakarą su Lenino rajono pra Iš TASS'o foto parodos Chemijos fak. II k. stud. Gamtos m. fak. II k. stud. monės kombinato darbininkais. Su
AKADEMINIS JAUNIMAS SPORTUOJA
SIENINĖS SPAUDOS SKILTYSE
Pasibaigė IV studentų spartakiada
Svarbiausi klausimą užmiršus istorijos-filologijos fakultete lei-II k. ir IV k. istorijos spec. sienlaik„Istorikas" ir „Tarybinis džiama gana daug sienlaikraščių, ta raščiai čiau svarbiausias klausimas — pa istorikas", nė vienu žodžiu neužsi siruošimas egzaminams — daugelyje mena apie egzaminus. Eilė sienlaikraščių — II k. sveti kursinių sienlaikraščių nušviečiamas nepatenkinamai. Sienlaikraščių red mų k. spec. „Pažangos keliu", III k. kolegijos visiškai pamiršo, kad sėk -rusų k. ir lit. spec. „S naukoj v mingam studentų pasiruošimui egza žiznj" ir kt. — egzaminus tepamini minams daug padeda sieninė spau vienu straipsniu. Istorijos-filologijos fak. kursiniai da. Šis klausimas ir turėjo būti sienlaikraščių redkolegijų dėmesio sienlaikraščiai pasiruošimo egzaminų centre ne tik artėjant egzaminų se sesijai metu neatliko sienlaikraščio sijai, bet per visą semestrą. Istori kaip organizatoriaus vaidmens. Nu jos-filologijos fak. sienlaikraščiai šviesti studentų ruošimąsi egzami apie egzaminų sesiją pradėjo rašyti nams, duoti straipsnius iš pirmūnų tik prieš egzaminus ir tai ne visi. patyrimo, organizuoti studentus ge laikymui — Rusų k. ir lit. spec. II k. sienlaik ram egzaminų sesijos raštis „Slovo kursą" spausdina toks turi būti sieninės spaudos užstraipsnį „Laikas pradėti ruoštis davinys. egzaminams", kai iki egzaminų se V. Kvedaraitė sijos beliko mėnuo laiko. Arba štai,
Mes buvome gavę nukreipimus Po keletos savaičių įtempto darbo mėjo ne tik jaunimas, bet ir seni baigsis sesija, kuri parodys, kaip kolūkiečiai patys padėdami vakarą mes įsisavinome mokslo žinias. Visi suorganizuoti, net atlikdami kai ku studentai išsiskirstys atostogoms. riuos programos dalykėlius. Su šiuo Daugelis mūsų esame kilę iš kaimo, dramos rateliu dabartiniu metu dirba todėl atostogoms grįšime į savąjį Vietos mokytoja. Ateinančių vasaros atostogų metu esu numatęs pastatyti kolūkinį kaimą. Atostogos — puiki proga įgytoms vieną iš Čechovo pjesių ir suruošti vakarų su paskaitomis bei žinioms pritaikyti praktikoje, dirbant keletą menine dalimi. politmasinį darbą kaime. Prieš išvažiuojant vasaros atosto Praėjusių atostogų metu padėjau goms, norisi pasidalinti savo darbo sutvarkyti kolūkio klubą-skaityklą, patyrimu. Praėjusias atostogas pra padėjau organizuoti sienlaikraščio leidau savo gimtojo kaimo kolūkyje. leidimą. Nevengiau taip pat ir fizi „Saltuona". Kolūkis dar jaunas, nio darbo, nes tai padeda arčiau su todėl pasitaiko nemaža trūkumų, sigyventi su žmonėmis, padeda įsi nusižengiama Pavyzdiniams žemės gyti liaudies masių pasitikėjimą, kas ūkio artelės įstatams ir kt. Mano daro darbą daug vaisingesnį. Norint uždavinys ir buvo padėti pašalinti kad darbas duotų tikrai gerus re šiuos trūkumus, aiškinti Žemės ūkio zultatus, reikia įaugti į tą aplinką, artelės įstatus, padėti organizacinia būti tikru kolūkiečių draugu. me darbe. Darbą vedžiau daugiau Darbas kaime turi ne tik politinęsia pasikalbėjimų forma individualiai auklėjamąją reikšmę, bet jis išmoko su atskirais kolūkiečiais, taip pat dirbti plačiosiose liaudies masėse. skaičiau susirinkimuose paskaitas. Tad, draugai, grįžę į kaimą, neški Suorganizavau sporto kolektyvą iš kolūkiečių jaunuomenės, padėjau iš me savo žinias kaimui, padėkime pa organizaciniame sirūpinti sporto reikmenis (slides, šalinti trūkumus, sviedinių ir kt.). Kartu su kolūkio darbe, kelkime politinį-kultūrinį dar klubo-skaityklos vedėju suorganiza bo žmonių lygį, o tuo pagreitinsime vome dramos ratelį ir rinkimų gar ir komunizmo pergalę mūsų šalyje. bei suruošėme vakarą su menine V. Girdzijauskas programa. Vakaras praėjo su dideliu pasisekimu. Dramos rateliu susidoIst.-fil. ___ fak. II k. 6tud. ***
^Nepatenkinama padėtis Istorijos-filologijos ir Ekonomikos mokslų fakultetų antrųjų kursų stu dentai marksizmo-leninizmo pagrindų paskaitas klauso drauge. Semestro pradžioje lankomumas buvo neblo gas, tačiau į semestro pabaigą šios pagrindinės disciplinos lankomumas žymiai pablogėjo. Pavyzdžiui, gegužės 18 d. marksiz mo-leninizmo pagrindų paskaitoje (v. d. Aksamitas) iš turinčių daly vauti 200 studentų teatvyko tik 65 žmonės. Dalis seniūnų (Ekonomikos m. fak. Balčiūnaitė, Krutytė, Ist.-Fil. fak. Antanavičius) į paskaitą patys neatvyko, o ir atvykusieji nesąžinin gai atliko savo pareigas. Tai rodo tas faktas, kad pagal 6 grupių žur nalų duomenis paskaitoje nedalyva vo tik 26 studentai, tuo tarpu kai paskaitoje nebuvo daugiau kaip 130 studentų. Nors šis skaitomas kursas yra be galo svarbus ir įdomus, tačiau dau gelis studentų visiškai nesidomi pa skaitomis, užsiima pašaliniais daly kais. Pavyzdžiui, drg. Tertelis per paskaitą skaitė „Literatūrą ir meną", drg. Adomaitytė, sėdėdama paskuti niame suole, ramiausiai sau skaitė atsineštas knygas. Daugelis studentų mėgsta sakyti, kad viską jie rasią VKP(b) Istori jos trumpajame kurse, todėl paskai tų klausytis ir jas konspektuoti vi siškai nereikalinga, tuo labiau, kad artėjant sesijai reikia ruoštis kitiems egzaminams. Tokia pažiūra iš pagrindų klaidin ga, nes artėjantieji egzaminai negali sumažinti marksizmo-leninizmo pa grindų paskaitų svarbos, ypač kad šiuo metu skaitomo kurso nebus ga lima rasti VKP(b) Istorijos trumpa jame kurse. Istorijos-filologijos bei Ekonomikos mokslų fakultetų dekanatai ir kom jaunimo organizacijos nedelsiant tu ri susirūpinti esamos padėties ištai symu, nes, esant tokiai padėčiai, marksizmo-leninizmo pagrindų egza minas negalės praeiti aukštame ly gyje. S. Makauskas Ist.-fil. fak. II k. stud.
V
Žiemos atostogų metu politmasiniam darbui gavau nukreipimą j Ža garės rajoną. Partijoj rajono komite to propagandos-agitacijos skyrius davė uždavinį Dilbių apylinkėje pra vesti V. I. Lenino mirties minėjimą ir organizuoti bei suaktyvinti sien laikraščių leidimą.
datas, jo darbo ir veiklos reikšmę proletariato kovoje. Mano praUNIVERSITETO MOKSLINES nešimas buvo gerai pavykęs, nes BIBLIOTEKOS DARBAS iš visų kampų pasipylė klausimai: EGZAMINŲ DIENOMIS mokiniai prašė papasakoti ką nors įdomesnio apie V. I. Lenino darbą Ryšium su pasiruošimu egzaminų su knyga ir t. t. Po susirinkimo daug sesijai, universiteto Mokslinė bib kolūkiečių pageidavo daugiau mano lioteka pasistatė sau uždavinį — or pranešimų. ganizuoti bibliotekinę ir bibliografi Minėjimui buvau paruošęs gana iš Sienlaikraščių redakcijoms per pa nę pagalbą studentams ir profesosamų pranešimą apie V. I. Leniną, riams-dėsty tojams. bet susirinkime pamačiau, kad dau sitarimus daviau nurodymų, kaip pa Dar iš anksto prieš sesiją biblio guma susirinkusiųjų jo kaip reikiant rinkti temas, kad jos būtų aktualios, teka ėmėsi eilės priemonių: sukomp karikatūras, nesupras dėl savo įvairaus išsilavi pamokiau, kaip piešti lektavo mokslinės literatūros fon nimo. Susirinkime, be kolūkiečių, nes karikatūra kaimo sąlygose labai dus, padidino vadovėlių skaičių, at veiksminga kritika. dalyvavo ir vyresnieji septynmetės skiriems fakultetams ir katedroms mokyklos mokiniai. Papasakoti taip, Sėkmingai įvykdęs man pavestą išskyrė specialios literatūros. kad susidomėtų ir suprastų visi su uždavinį, esu patenkintas, kad nors Egzaminų sesijai tinkamai buvo sirinkusieji, buvo sunkus uždavinys. maža dalimi prisidėjau prie komu paruoštos bibliotekos skaityklos. Tuomet nušviečiau V. I. Lenino nizmo statybos mūsų kaime. Taip, bendroji skaitykla papildė sa asmenį, jo būdą, mokymosi ir dar J. Naudužas vo fondus būtinomis knygomis, ėmė bo metodus, įžymesniąsias gyvenimo Ist.-fil. fak. II k. stud. si priemonių siekiant greičiau prista tyti knygas iš knygų sandėlio, per ėjo prie 16 vai. nepartraukiamo dar bo (8—24 vai.) ir kt. Bibliotekos skaityklos dabar pasi PROF. P. BRAZDŽIŪNAS darė studentų savarankiško darbo (Tęsinys iš Nr. 18 (48) laidumą) metalus, k. a. šviną, alavą centru. Vien bendrojoje skaitykloje dirba iki 300 studentų. ir kt. visapusiškai suslėgus, jų per kasdien Kosminiuose spinduliuose pasitaiko ėjimo į supralaidų būvį temperatū Marksizmo-leninizmo klasikų vei labai didelės (10*7—1018 elektronvol- ra krinta, o naikinantis tą stovį kalai, vadovėliai ir mokslinė litera tų) energijos dalelės. Nemažesnę magnetinis laukas stiprėja. Talis, gy tūra, kurią skaito plačios studentų energiją turėtų turėti ir pirminių vasis sidabras parodo atvirkščią masės, apginkluoja studentus prieš kosminių spindulių dalelės, kurios iš efektą. Šis efektas leido spėti, kad akinio mokslo žiniomis. R. Rozetaitė kosmoso atlekia į žemės atmosferą. metalams pereinant iš normalaus į VVU Mokslinės bibliotekos Iš kur tos dalelės gauna tiek daug supralaidų stovį, turėtų kitėti jų tū darbuotoja energijos? Į šį klausimą atsako ris ir temperatūrinis plėtimosi koefi —O— Maskvos Lomonosovo vardo Valsty cientas. Tokį kitimą eksperimentiš binio universiteto profesoriaus, Stali kai Lazarevas ir patvirtino. ninės premijos laureato I. P. TerlecPagaliau B. G. Lazarevas nustatė STUDENTŲ SUSITIKIMAS kio sukurtoji indukcinių greitintojų našų termomechaninį metodą helio SU PROF. GOLDENVEIZERIU teorija, kuri aiškina kosminių spin izotopams He3 ir He4 skirti. dulių kilmę. Pralėkdamos begalinę Studentams ir dėstytojams pakvie Maskvos Mendelejevo vardo che erdvę, kosminių spindulių dalelės mijos technologijos instituto profeso tus, mūsų universitetą aplankė vie dangaus kūnų sūkurinių elektromag riui V. V. Tarasovui Stalininė pre- nas seniausių Tarybų Sąjungos mu netinių laukų yra greitinamos, ir tuo mija yra paskirta už sukurtą gran- zikų, TSRS liaudies artistas, Stalini budu jos įgauna didžiulę energiją. dininių ir sluoksninių struktūrų šilu- nės premijos laureatas prof. A. B. Goldenveizeris. Profesorius buvo ar Ukrainos TSR Mokslų akademijos mos talpumo teoriją. timai pažįstamas su daugeliu didžių nariui korespondentui B. G. LazareDidelį ir garbingą uždavinį yra jų Rusijos žmonių, tame tarpe su vui Stalininė premija paskirta už pavedęs, draugas Stalinas tarybi- Levu Tolstojumi, pas kurį Jasnoje metalų savybių tyrimą žemose tem niams mokslininkams: artimiausiu Poliana dažnai svečiuodavosi. peratūrose ir už naują metodą he laiku . ine tik pasivyti, bet ir pra Kai universiteto aktų salės tri lio izotopams skirti. lenkti mokslo laimėjimus už mūsų būnoje pasirodė žilas muzikas, salė šalies ribų. Stalininių premijų paIlgą laiką buvo manoma, kad že skyrimas aiškiai rodo, kad tarybi- je pakilo audringos ovacijos, po ku mose, absoliučiam nuliui artimose niai mokslininkai sėkmingai vykdo rių įsiviešpatavo mirtina tyla. Profe temperatūrose bismuto monokristalų šį jiems iškeltą uždavinį. Ne tik čia soriaus A. B. Goldenveizerio atsimi nimų apie rusų literatūros klasiką elektrinio laidumo ir magnetinio suminėtose, bet ir kitose mokslo sri įspūdingumo periodinis kitimas, kin tyse tarybiniai mokslininkai užėmė L. N. Tolstojų atidžiai klausėsi uni profesoriai, dėstytojai ir tant magnetiniam laukui, sudaro ano pirmaujančią vietą visų kitų šalių versiteto studentai. maliją. Bet Lazarevas, ištyręs visą mokslininkų tarpe. Jų atliktieji tyri Po to profesorius fortepionu atliko eilę metalų, pvz., cinką, alavą mag mai nurodė teisingas gaires toles vieną Bethoveno sonatą, kurią labai nį, kadmį ir daugelį kitų, parodė, niam mokslo vystymuisi. mėgo klausytis Levas Nikolajevičius kad toks efektas yra būdingas vi Visi priešakinio tarybinio mokslo Tolstojus. siems metalams ir kad čia anomali Šiltai sutiko klausytojai senąjį jos nėra. Be to, jis nustatė, kad ir kultūros laimėjimai tarnauja tai žemose temperatūrose supralai- kos, tautų laisvės ir komunizmo sta "muziką, apdovanodami jį ilgais ap lodismentais ir gėlių puokštėmis. džius (turinčius ypač didelį elektrinį tybos reikalui.
Fizikai—Stalininės premijos laureatai
Užs. Nr. 00579
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79.
BU -Z;
z/
"’-zl
Gamtos m. fak. stud. P. Vaitiekūnas 110 m su kliūtimis distancijoje. V. Ščemeliovo nuotf. Tarpfakultetinėmis lengvosios at letikos varžybomis pasibaigė 4 mėn. trukusi IV studentų spartakiada. Šeštadienį ir sekmadienį „Dinamo" stadione vyko lengvosios atletikos varžybos. Jose dalyvavo 6 fakultetų rinktinės (išskyrus Medicinos fak). Įvairiuose bėgimo bei mėtymo ir šuolių sektoriuose varžėsi apie 240 studentų. Reikia pasakyti, kad var žybos parodė išaugusį mūsų univer siteto lengvaatlečių lygį. Tai rodo 6 nauji universiteto rekordai: Chemijos fak. studentas Pajėda prabėgo 100 m distanciją per 11,3 sek. (senas re kordas priklausė jam pačiam ir bu vo lygus 11,6 sek.), trišuolio varžy bose Istorijos-filologijos fak. stud. Vasiliauskas nušoko 12 m 17 cm (senas rekordas priklausė Šerkšnui ir buvo lygus 10 m 73 cm ). Šuolio į tolį varžybose Teisės m. fak. stud. Stanionis pagerino universiteto re kordą, nušokęs 6 m 1 cm (senas re kordas priklausė Vaitiekūnui ir buvo lygus 5,84 m), Ekonomikos m. fak. stud. Račinskas pagerino universi teto rekordus 5000 m bėgime, pra bėgęs distanciją per 17 min. 21 sek.,
ir 10 km ėjime pagerino Vilniaus miesto rekordą, praeidamas distan ciją per 53 min. 50,1 sek., Gamtos m. fak. stud. Ignatavičius rutulio stūmi me pagerino universiteto rekordą, nustumdamas rutulį 11 m 75 cm (senas rekordas priklausė Avyžiui ir buvo lygus 11,21 m). Taip pat neblogos pasekmės buvo pasiektos ir kitose lengvosios atleti kos varžybų šakose. Pvz., Astrauskas (Istorijos-filologijos fak. 8C0 m distanciją prabėgo per 2 min. 9,7 sek. ir Vaitiekūnas (Gamtos m. fak.) 110 m bėgime su kliūtimis pakartojo universiteto rekordą, prabėgdamas distanciją per 18 sek. Kiek silpnesni yra moterų individualiniai rezultatai, daugumas jų nesiekia net trečio at skyrio. Komandiniai varžybose geriausiai pasirodė Ekonomikos m. fak. leng vaatlečiai, ketvirtą kartą iš eilės lai mėję pirmąją vietą, II vietoje liko Istorijos-filologijos fak. lengvaatle čiai, III vietoje — Chemijos m. fak , IV — Gamtos m. fak., V — Fizikosmatematikos fak. ir VI — Teisės m fak. Po lengvosios atletikos varžybų įvyko tarpfakultetinių futbolo pirme nybių finalas. Čia susitiko Teisės ir Chemijos m. fak. futbolininkai. Pa jėgesni pasirodė chemikai, įveikdami teisininkus rezultatu 2:0, ir tuo trečią kartą iš eilės laimėdami universite to futbolo čempiono vardą. Šiomis varžybomis ir buvo baigta IV studentų spartakiada. Vakar (V. 21) Aktų salėje įvyko iškilmingas spartakiados uždarymas, rezultatų paskelbimas, nugalėtojų apdovanoji mas. Pirmą vietą 4-tus metus iš eilės laimėjo Ekonomikos m. fak. sporti ninkai, kurie surinko 76 taškus, II vietoje liko, kaip ir pereitais me tais, Chemijos fak., surinkęs 91 taš ką, III vietoje — Medicinos m. fak. su 104 taškais, IV — Istorijos-filo logijos fak. su 109 taškais, V vieto je — Gamtos m. fak. su 115 taškų, VI — Teisės m. fak. su 131 tašku ir paskutinėje VII vietoje — Fizikosmatematikos fak. su 155 taškais. Suvedus IV spartakiados rezulta tus, varžybų nugalėtojai buvo apdo vanoti asmeninėmis dovanomis bei diplomais. K. Perkumas
Sportinė gimnastika universitete Gimnastika yra fizinio auklėjimo pagrindas ir populiariausia sporto šaka mūsų šalyje. Universitete pra vestos gimnastikos varžybos parodė 1950'51 mokslo metų -mūsų darbo rezultatus, pakėlė studentų sportinį meistriškumą šioje šakoje. Varžybo se dalyvavo 60 studentų. Pirmąją komandinę vietą užėmė Istorijos-filologijos fak., surinkęs 322,5 taškus. Šio fakulteto komandą sudarė antrojo atskyrio sportininkai. Gerai pasirodė ir Ekonomikos m. fak., užėmęs antrąją vietą ir surin kęs 315 taškų. Šis fakultetas turi ga limybių sekančiose varžybose užimti pirmąją vietą. Labai draugišką ir darnų kolekty vą sudarė Chemijos fak. komanda, užėmusi varžybose trečiąją vietą. Teisės m. fakultetas, kaip ir per eitais metais, neišstatė pilnos komandos. Blogai pasiruošė varžyboms
Fizikos-matematikos fakulteto ko manda, kuri dalyvavo netgi nepilnu sąstatu. Individualinėse varžybose gerai pasirodė II atskyrio gimnastės Neznamova ir Grybauskaitė (Istorijosfilologijos fak.). Moterų tarpe gerų rezultatų pasiekė trečio atskyrio gim nastė Ridelytė, surinkusi 58,75 taškė; tai gimnastė su didele perspektyva. Vyrų tarpe pirmavo Ekonomikos m. fak. I kurso studentas Marcinke vičius, surinkęs 55,75 taško, antrąją vietą užėmė Rulys (Medicinos fak.), surinkęs 54,7 taško. Tarp pradedančių gimnastų gerus rezultatus parodė Dubauskaitė, Kazragytė, Šešelgis, Vedlūga ir kt. Dabar moterų ir vyrų rinktinė įtemptai ruošiasi LTSR aukštųjų mo kyklų spartakiadai. Vyr. dėst. Aiioškin
Apleista sporto šaka Šiais mokslo metais bokso sekcija pradėjo dirbti nuo lapkričio mėnesio. Į sekciją įsirašė 15 žmonių, iš kurių 12 buvo tik pradedantieji. Tačiau daugelis ir iš šito nedidelio skai čiaus boksininkų dažnai į treniruotes neateidavo, ir dėl to, žinoma, bokso lygis negalėjo kilti. Sekcija dirbo per savaitę du kar tus. Aišku, tai yra per maža. Viena svarbiausių priežasčių, trukdančių normaliam darbui, yra tai, kad mes neturime pakankamo kiekio bokso pirštinių, be to, ir esa mos yra suplyšę. Šiais metais Istorijos-filologijos, Fizikos-matematikos ir Teisės fakul tetai komandų varžyboms visai ne išstatė, o šių fakultetų ASK į tai neatkreipė jokio dėmesio. Netgi to kie pajėgūs boksininkai, kaip Alek-
sejevas, Glembockis, nedalyvavo in dividualinėse varžybose. Tai rodo, kad fakultetų sporto vadovai, o taip pat ir patys boksininkai į sportinį darbą žiūri pro pirštus. Norint pakelti bokso lygį mūsų universitete, būtina, kad ASK, fa kultetų sporto vadovai pritrauktų didesnį studentų skaičių į boksą ir užtikrintų, kad studentai reguliariai lankytų treniruotes. Fizinio-auklėjit mo ir sporto katedra treniruotėirft turėtų skirti per savaitę ne dvi, bet tris dienas ir parūpinti didesnį skai čių bokso pirštinių. Šiam darbui daugiau turėtų padėti ir fakultetų komjaunimo organizaci jos, kurios bokso sportu visiškai ne sirūpina. S. Geskes bokso treneris
VVU MOKSLO PERSONALO
VI MOKSLINE? konferencija
Sių metų gegužės 23—26 d. d. vyks Vilniaus Valstybinio universi teto mokslo personalo šeštoji moks linė konferencija. gegužės Plenariniame posėdyje 23 d. prof. dr. K. Bieliukas padarys pranešimą „Didžiosios komunizmo statybos". Sekcijų posėdžiuose pranešimus darys profesoriai J. Dagys, M. Kaveckas, K. Jablonskis, P. Pakarklis, docentai, mokslų kandidatai, dėsty tojai V. Neupokojevas, M. Gregorauskas, O. Ruželytė, A. Misiūnas,
H. Jonaitis, E. Griškun, I. Bujakas, asist. D. Mikalauskaitė ir kt. Gegužės 26 d. plenariniame posė dyje prof. Dz. Budrys perskaitys pranešimą „Kolūkių sustambinimas — tolesnio liaudies ūkio išvysty mo laidas". Konferencijos atidarymas — š. m. gegužės 23 d. 19 vai. universiteto aktų salėje. Visą mokslo personalą ir studentus kviečiame gausiai da lyvauti.
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
ATSAK. REDAKTORIAUS PAVAD. R. KRUTULYTĖ
LV 06199