v/su Saliu
proletarai, vienykitės!
@O
TUtENTA* VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 2 (32) 1951 m. sausio 9 d. antradienis
Kaina 20 kap.
AKADEMINĖS GRUPĖS AGITATORIUS ORMUOJANT tarybinės stu*dentijos pasaulėžiūrą didžiųjų komunizmo idėjų dvasia, didelis vaidmuo tenka grupės agitatoriui. Grupės agitatorius tai yra ta gran dis, per kurią studentai betarpiškai išsiaiškina jiems rūpimus klausimus, plečia savo akiratį pagilina mokslinęmaterialistinę pasaulėžiūrą. Agitatorius savo darbe panaudoja (vairias agitacinio darbo formas: trumpus informacinius pranešimus vidaus ir užsienio politinio gyveni mo temomis, gyvus pasikalbėjimus, kurių metu parodomi didieji Tarybų šalies laimėjimai, tarybinių žmonių pasiekimai visose ūkinio ir kultūri nio gyvenimo srityse, tarybinės liau dies kova už taiką, už komunizmą. Grupėje, kur agitatorius sugeba at rasti tinkamas agitacinio darbo for mas, gyvu, kovingu, įtikinančia me džiaga paremtu bolševikiniu žodžiu patrauKti klausytojus, — ten politinioidėjinio darbo rezultatai yra ryškūs. Tokioje grupėje kyla politinis stu dentų sąmoningumas, studentai grei čiau atsikrato buržuazinės ideologi jos liekanų, auga komjaunimo orga nizacijos eilės. Dėl gerai' orga nizuoto politinio auklėjimo dar bo sustiprėja studentų darbo draus mė, kyla mokymosi lygis. VVU agitkolektyvas jungia 148 agi tatorius, kurie kas savaitę praveda užsiėmimus 148 akademinėse grupė se. Politinių užsiėmimų lygis pasta ruoju metu žymiai pagerėjo. Tai pa aiškinama tuo, kad agitkolektyvas buvo papildytas aktyviais visuome nininkais iš dėstytojų ir studentų tarpo, komunistais ir komjaunuoliais. Gerai, įdomiai politines valandėles praveda draugai Paševič (Chemijos fak.), Burkauskas (Teisės fak.), Sprin dis (Ist.-fil. fak.), Tokeris (Medici nos fak.). Šiose grupėse užsiėmimai praeina aukštame idėjiniame lygyje, gyvai ir (domiai. Siekiant pagerinti grupių agitatorių darbą, buvo suorganizuoti parodo mieji užsiėmimai. Parodomieji politi niai užsiėmimai daugelyje fakultetų praėjo gerai, aukštame politiniame lygyje. Gerai politinį užsiėmimą pra vedė drg. Rlckevičiūtė (Ist.-fil. fak.). Nors užsiėmimas truko neilgai, ta čiau buvo gerai planingai paruoštas, medžiaga perduodama gyvai, įdomiai, vykusiai panaudojant pasikalbėjimo forma. E7
Tačiau eilėje akademinių grupių politiniai užsiėmimai dar vyksta ne įdomiai, formaliai. Agitatorės Sumbajevos (Medicinos fak.) pravedami politiniai užsiėmimai yra sauso, teorinio pobūdžio: vietoje veiksmin gos bolševikinės agitacijos, čia vy rauja oficialūs deklaratyvinlai pa reiškimai. Ne visi agitatoriai dar suprato, kad veiksmingiausia politinės agita cijos forma — tai gyvas pasikalbėji mas. Kartais agitatoriai į klausytojus žiūri nediferencijuotai, nedaro skir tumo tarp pirmųjų ir paskutiniųjų kursų studentų. Dėstytojas Fiodoro vas (Ist.-fil. fak.) ( V kurso studen tus, su kuriais jis praveda politinius užsiėmimus, žiūri kaip j jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus. Studen tams užduodami elementariausi klau simai, į kuriuos jie verčiami atsaki nėti choru. Agitatorių politiniam lygiui kelti kiekvieną savaitę vyksta seminarai, tačiau ne visi agitatoriai suprato šių seminarų reikšmę. Pasitaiko, kad agi tatoriai j užsiėmimus neatvyksta. Kontroliuojant agitatorių darbą, jų mokymąsi, didelis vaidmuo tenka vyr. agitatoriams. Ne visi fakultetai, ne visos fakultetų partinės organiza cijos atkreipė į tai reikiamą dėmesį. Taip gruodžio 18 d. iš 37 Istorijosfilologijos fak. agitatorių į seminarą atvyko tik 21. Kaip agitatoriai lanko seminarus, tuo fakultete niekas nesi domi. Agitatoriai net nežino, kas yra fakultete vyr. agitatoriumi. Įvykęs LKP(b) CK VIII plenumas įpareigojo VVU kolektyvą sustiprinti politin|-idėjinį studentijos ir mokslo personalo auklėjimo darbą. Artėja rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Agitatorių pa reiga — mobilizuoti studentus akty viai įsijungti į rinkiminę kampaniją, pasiekti, kad žiemos atostogų metu studentai plačiai padėtų kolūkiniam kaimui, skleistų politines ir mokslo žinias, vystytų rinkiminę agitaciją. Auklėti tarybinę studentiją nemir tingųjų Lenino—Stalino idėjų dvasia, tarybinio patriotizmo dvasia, savo darbe ieškoti naujų formų, naujų me todų, nuolat rūpintis studentijos politinio-idėjinio lygio augimu — pa grindinis grupės agitatoriaus uždavi nys.
------------------ «-------------------
Pasiruošimas rinkimams i Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą
Kand datĮĮ iškėlimas Į apylinkių rinkimines komisijas Vilniaus Valstybiniame universitete, kaip ir visoje Lietuvoje, įvyko gausūs susirinkimai kandidatams į apylinkių rinkimines komisijas iškelti. Į apylinkių rinkiminių komisijų sudėtį Vilniaus Valst. universiteto kolektyvas iškėlė savo qeriausius atstovus, kurių tarpe studentai, dėsty tojai, profesoriai, tarnautojai — tai stud. Balsys, aspirantas Mockus, dėst dėst. Dundulis, Narvidaitė (Istor.-fil. fak.), prof. Snarskis (Gamtos fak.), dėst. dėst. Norkūnas (Medicinos fak.), Gregorauskas (Ekonomikos fak.), Priluckaja (Chemijos fak.), bibliotekos darbuotojas Pernatkin ir daug , kitų.
Marksizmo-leninizmo konferencija Gruodžio mėn. 28 d. įvyko jungti nė Chemijos, Gamtos m. ir Fizikosmatematikos fakultetų II-jų kursų stude'.tų teorinė marksizmo-leninizmo konferencija. Šioje konferencijoje buvo išnagrinėti J. V. Stalino veika lai „Apie leninizmo pagrindus" ir „Dėl leninizmo klausimų". Fizikos-matematikos fak. stud. Statulevičius savo pranešime „Tarptau tinis leninizmo charakteris" išnagri nėjo -storinį Lenino idėjų pagrindą, leninizmo, kaip revoliucijos mokslo, pašau'inę reikšmę proletariato kovoje prieš išnaudotojus. Pranešimą tema „Partija — tarybi nės visuomenės vadovaujanti jėga" skaitė Gamtos mokslų fak. stud. Nak tinytė Ji išnagrinėjo partijos ga lios š iltinius, iškėlė partijos vado vavimo tarybinei visuomenei būdus ir nurodė lemiamą partijos vaidmenį nius agresorius.
Draugai studentai!
o.
socializmo bei komunizmo sukūrimui. Drg. drg. Šlepetytė, Kondratas, Le lešius, Simonavičius, Aleškaitytė, Šalčiūnaitė, Tombakevičiutė ir Andriko nytė savo pasisakymuose iškėlė na cionalinio klausimo vietą leninizme, tarptautinę lenininės strategijos ir taktikos reikšmę ir kt. klausimus. Tačiau pažymėtina, kad išstojusieji nepapildė pagrindinių pranešimų, ne iškėlė trūkumų. Konferencijoje skaityti pranešimai išryškino draugo Stalino veikalų leninizmo klausimais reikšmę, ryškiai parodė, kad didžiosios mūsų vadų Lenino ir Stalino idėjos pajėgia šian dien suburti apie save viso pasaulio kovotojus už taiką prieš kapitalisti nius agresorius. V. Karatajūtė Gamtos m fąk. II k. stud.
Atminkite, kad kiekvieno tarybinio studento pareiga išlaikyti egzami nus tik gerais ir labai gerais pažy miais
EGZAMINAMS VYKSTANT &
Marksizmo-leninizmo pagrindų įskaitos Sausio 4—5 dienomis Chemijos fak. II kursas laikė marksizmo-leni nizmo pagrindų įskaitą. Dauguma mūsų kurso studentų suprato šios disciplinos reikšmę, gerai lankė marksizmo-leninizmo paskaitas ir ak tyviai dalyvavo seminaruose. Geru darbu buvo pasiekta ir gerų rezulta tų. Mūsų kurse visi studentai išlai kė marksizmo - leninizmo pagrindų įskaitą. Iš jų labai gerai pasirodė Papilskis, Sadūnas, Kaikaris, Beinoravičiūtė, Končiūtė ir kt. Vis dėl to dar mūsų kurso kai kuriems draugams, kaip Gaižučiui, Padvaiskaitei, reikėtų giliau studijuoti marksizmo-leninizmo pagrindus, nes tai mokslas, kurį turi žinoti kiekvienas tarybinis specialis tas. V. Pupkevičiūtė Chemijos fak. II k. gruporgas
Istorijos-filologijos fakultete
***
Istoriku. V kurse V kurso istorikai laiko paskutiniuo sius sesijinius egzaminus. TSRS tau tų istorijos specialybės studentai, ne paisant to, kad semestro metu įtemp tai ruošė diplominius darbus, atliko pedaųoginę praktiką mokyklose, di delį dėmesį kreipė ir į žiemos sesijos egzaminų paruošimą. Taip, pav., visa grupė TSRS tautų istorijos speckursą paruošė iki sesijos ir išlaikė jį dar gruodžio 28 d. labai gerai (išskyrus vieną, išlaikiusį gerai]. Ypač rimtai pasiruošė Ivaškevičiūtė, Fain, Svinariova ir kiti. Egzaminą ruošiant, buvo panaudota dėstytojo nurodyta literatūra, visų pirma — V. I. Lenino ir J. V. Stalino raštai. Visa tai rodo, kad grupė rim tai ruošiasi būti tarybiniais specialis tais, pedagogais. Šiuo metu grupė įtemptai dirba, ruošdama filosofijos istorijos egzaminą. M. Jučas Istor.-fil. fak. V k. stud.
Lituanistų IV kurse
&
A
Medicinos fakultete
Egzaminai prasidėjo Medicinos fak IV ir V kursų kai kurios grupės jau laikė egzaminus, būtent, IV kurso VIII gr. — medici nos istorijos, o V kurso IV gr. — teismo medicinos egzaminą.
Jurkonis ir kt. Silpnai pasiruošusi drg. Kavaliauskaitė". Egzaminų sesija rodo, kad ne visos grupės vienodai suprato egzaminų reikšmę ir ruošėsi egzaminų sesijai. Argi atsitiktinis dalykas, kad Medi cinos fak. IV k. V ir VI grupės su gebėjo išlaikyti egzaminą bendru vi durkiu —• 4,6, o to pat kurso III ir IV grupės (gruporgai Kilytė ir Kau paitė) tą patį egzaminą išlaikė vidur kiu 3,9, Tai rodo, kad gruporgai drg. drg. Kilytė ir Kaupaitė semestro ei goje per maža kreipė dėmesio į draugų mokymąsi, kad gruporgų drg. drg. Levinaitės ir Auželio (V ir VI grupės) darbo stilius skyrėsi nuo drg. drg. Kaupaitės ir Kilytės. Pasitaikančius trūkumus galima ir reikia šalinti tuojau pat. Tačiau me dicinos fak. komjaunimo ir profsą jungos biurų akademiniai sektoriai neorganizavo akademinės lentos, ku rioje nušviestų egzaminų eigą fakul tete, mobilizuotų atskirus draugus ir grupes pasivyti pirmaujančius. Tik drg. Rostovaitės iniciatyva V kurso egzaminų eiga yra nušviečiama spe cialiuose biuleteniuose. Alg. Vaickelionis Medicinos fak. V k. stud.
Egzaminų eiga rodo, kad studentai dirbo viso semestro eigoje ir į egza minus atėjo gerai pasiruošę. Štai, š. m. sausio 5 d. medicinos istorijos egzaminą išlaikė vien gerais ir labai gerais pažymiais IV kurso V ir VI grupės (bendras vidurkis — 4,6). V grupės komjaunuoliai (gruporgas Levinaitė) egzaminą išlaikė bendru pažymių vidurkiu 4,9. IV kurso I ir II grupėse šis egzaminas išlaikytas vien gerais ir labai gerais pažy miais. Silpniausiai pasirodė IV kurso III ir IV grupės, kurių išlaikyto eg zamino bendras pažymių vidurkis — 3,9. Sausio 5 d. V kurso III ir IV gru pės- teismo medicinos egzaminą išlai kė bendru pažymių vidurkiu — 4,7. Vyr. dėst. Rimšelis egzaminų eigos biuletenyje apie šias grupes taip ra šo: „Grupės pasiruošusios gerai, atsa kinėja sąmoningai, orientuojasi su dėtingesniuose klausimuose. Pažymė tini drg. drg. Gasiūnas, Gutmanas,
PIRMASIS EGZAMINAS Medicinos fak. IV k. V gr. 1951.1.5 laikė žiemos sesijoje pirmą egzaminą — Medicinos istoriją. Į šį egzaminą studentai atėjo gerai pasiruošę. Tai rodo ir egzamino rezultatai: iš 12 studentų 8 išlaikė labai gerai ir 4 — gerai (bendras vidurkis 4,7). Ypač gerai egzaminus išlaikė komjaunuo liai, iš kurių 8 išlaikė labai gerai, o 2 — gerai. Iš komjaunuolių gerai mokėjo ir visapusiškai buvo apsi skaitę medicinos istorijoje stud. Mac
kevičius, ir kt.
Matakauskas,
Mitkaitė
Šie faktai rodo, kad mūsų grupė, per visą semestrą gerai lankė pa skaitas, visą laiką gerai ruošė prak tikos darbus, ir atėjo į egzaminų sesiją gerai pasiruošusi. Ji tikisi ir visus egzaminus išlaikyti gerais ir labai gerais pažymiais.
<------
A. Matulis Medicinos fak. IV k. stud.
Teisės m. fakultete Jau vyksta egzaminai Teisės m. fak. Dešimt III kurso studentų admi nistracinės teisės egzaminą išlaikė prieš laiką. Studentai gavo tik gerus ir labai gerus pažymius (Farberis, Kuklianskis ir kt.). S. m. sausio 4 d. Teisės m. fak. II kurso I grupė laikė lotynų kalbos egzaminą. Egzaminų rezultatai parodė, kad studentai gerai pasiruošė egzaminams. Studentai An tanėlis, Aperaitis, Bartašiūnaitė gavo labai gerus pažymius, o Fišas ir Gusevas — patenkinamus. Sausio 5 d. tą patį egzaminą laikė II kurso II grupė. Šios grupės stu dentai egzaminą išlaikė gerais ir la bai gerai pažymiais (Orlovaitė, Lu koševičius, Murauskas, Petkevičius).
Žiemos egzaminų sesija jau pra džioje parodė, kad egzaminai Istori jos-filologijos fak. IV kurse vyksta aukštame idėjiniame-moksliniame ly gyje. 1950 m. gruodžio 28—30 d. d. įvyko lenkų k. egzaminas IV kurso lituanistams. Beveik visi lituanistai egzaminą išlaikė „gerai" ir „labai gerai”. 1951 m. sausio mėn. 4—6 d. d. įvy ko lietuvių kalbos istorijos egzami nas. Tai labai svarbus egzaminas, kuriam IV kurso studentai intensy viai ruošėsi, atidžiai studijavo draugo Stalino darbus kalbos mokslo klausi mais. Egzaminas parodė gilų kurso žinojimą: N. Leonovaitė, S. Apuokaitė, E. Rusinaitė, M. Baličiūtė ir dau gelis kitų išlaikė egzaminą labai ge rai. Vienas iš svarbiausių egzaminų žiemos sesijoje IV kurso studentams yra dialektinis materializmas. Drg. drg. Stinskaitė, Tarasevičiūtė, Alkinavičius ir kt. egzaminą išlaikė labai gerai. Tačiau ne visi rimtai atkreipė dėmesį į šį egzaminą. Štai stud. J. Bartašiūtė gavo nepatenkinamą pa Ekonomikos m. fakulteto IV kursas žymį. Kai kurie draugai, kaip Vagi-nis ir kiti, išlaikė tik patenkinamai, alikė liaudies ūkio planavimo egza kas liudija, kad per mažai įsisavin miną. Gerais ir labai gerais pažy tas kursas. Reikia manyti, kad šie miais egzaminą išlaikė finansų spe draugai pavasario egzaminų sesijoje, cialybės studentai Aučyna, Pečiulytė, laikydami šio kurso antrą dalį, (Isto rinį material.) parodys didesnį ir gi Ritkauskas, Počiūtė, Burokas, Avižo nis. lesnį žinojimą. Egzaminų sesija vyksta dideliame Kiek silpniau pasirodė prekybinin įkarštyje. Dar daug egzaminų stovi prieš akis. Didesnė dalis studentų kų grupė. Čia šalia Mailos, -Vilutytės, kruopščiai kartoja semestro eigoje Skripkos ir kt., kurių žinios buvo įgytas žinias ir, reikia tikėtis, kad įvertintos labai gerai, buvo studentų, ši egzaminų sesija IV kurse praeis kurie neparodė pakankamai gilaus reikiamame lygyje. žinių įsisavinimo. Taip stud. DudėP. Pečeliūnas Istor.-fil. fak. IV kurso stud. naitė į egzaminą atėjo nepasiruošus:
Nepatenkinamus pažymius gavo stud. Lifšic ir Masiulionytė. Tą pačią dieną administracinės tei sės egzaminą laikė ir III kurso I grupė. Visi studentai, išskyrus Dily tę, išlaikė egzaminus gerais ir labai gerais pažymiais. Tokių rezultatų III kurso I grupė pasiekė tik nuoseklaus darbo ir kolektyvaus ruošimosi dėka. Atkakliai ruošiasi egzaminams Tei sės m. fak. I kurso studentai. Pirmąjį teismų santvarkos egzaminą jie laikys sausio 12 dieną. Dabar vyks ta konsultacijos, kolektyvus ruoši masis. Konsultacijų, kurias teikia vyr. dėst. Ruželytė, metu, studentai išsiaiškina visus neaiškius klausi nius. R. Paškevičius
Ekonomikos fak. IV kurse ir, žinoma, jos žinios buvo įvertintos nepatenkinamai. Taip pat eilė stu dentų, kaip Labanauskas, Karvelytė, Pakšytė, Grigaliūnaitė ir kt. liaudies ūkio planavimo egzaminą išlaikė tik trejetui. Sekantiems egzaminiams, kurių dar yra 4, Ekonomikos fak. IV studentai įttmptai ruošiasi, pravesdami grupinį ruošimąsi bei lankydami konsultaci jas ir, reikia tikėtis, kad likusius egzaminus mes visi išlaikysime tik tai gerais ir labai gerais pažymiais. K. Perkumas Ekonomikos fąk. IV k. stu<J
SUSTIPRINTI POLITINI-IDĖJINI STUDENTIJOS AUKLĖJIMĄ
PARTIJOS GYVENIMAS
♦
Įgyvendinti LKP(b) CK VIII plenumo nutarimus Įvyko VVU partinės organizacijos susirinkimas, skirtas apsvarstyti LKP(b) CK VIII plenumo darbo re zultatams. Pranešimą šiuo klausimu padarė LKP(b) CK skyriaus vedėjas drg. Kuznecovas. Pranešėjas pabrėžė didelę LKP(b) CK VIII plenumo nutarimų reikšmę toliau stiprinant kolūkius respubliko je. Šiuo metu į kolūkius jau susi jungė apie 90°/o valstiečių. Partijos ir Tarybų valdžios nuolatinės para mos dėka, kolūkių dauguma tvirtai atsistojo į socialistinės žemdirbystės keli,ą ir išaugino gausius derlius. Kolūkiai gausiai aprūpinami nauja moderniška žemės apdirbimo techni ka, mašinomis. Vien šiais metais respublikos žemės ūkis gaus 1500 naujų traktorių. Tačiau, nežiūrint pasiektų milžiniš kų laimėjimų, kolūkių darbe yra stambių trūkumų: ne visada laikoma si stalininių Žemės ūkio artelės įsta tų, pažeidžiama kolūkinė demokrati ja, nepakankamai drąsiai įdiegiama tarybinė agrotechnika. Būdavo atsi tikimų, kaip sutriuškinti buožiniai elementai, prasmukę į kolūkio vado vybę, varydavo ardomąjį darbą. * Pranešėjas nužymėjo ir tuos užda vinius, kuriuos plenumas iškėlė toli mesnio kolūkių stiprinimo srityje: sustiprinti kolūkius ūkiniu-organizaciniu atžvilgiu, pakelti laukų derlin gumą, paspartinti kolūkių gyvenvie čių statybą, sustiprinti MTS darbą. Kaip būtiną kolūkių stiprinimo lai dą, plenumas nurodė neatidėliotiną reikalą sustiprinti partinių organiza cijų darbą, atkreipiant ypatingą dė mesį į partinio-politinio bei politinioauklėjamojo darbo pagerinimą. Toliau pranešėjas peržvelgė VVU darbą plenumo iškeltų uždavinių šviesoje. Jis pažymėjo, kad studentų, mokslo personalo politinis-ddėjinis lygis pakilo. Universitetas vis dau giau išleidžia gerų tarybinių specia listų — įvairių sričių darbuotojų, apsiginklavusių nenugalimąja mark sizmo-leninizmo teorija, gerai žinan čių savo specialybę, ištikimų tarybi nės Tėvynės patriotų. Auklėjant stu dentiją komunizmo idėjų dvasia, bu vo pasiekta nemaža laimėjimų, ta čiau jie dar neatitinka tuos reikala vimus, kurie keliami aukštajai tary binei mokyklai. Atskirais atvejais universitete mokslinis-pedagoginis darbas nebuvo pakankamai siejamas su studentų ir mokslinio personalo komunistinės pa saulėžiūros formavimo problemomis. Atskiros katedros neatliko joms iš
keltų uždavinių. Tokios svarbios visuomeninės disciplinos, kaip Poli tinės ekonomijos katedra, nesugebėjo įvykdyti jai keliamų uždavinių. Si disciplina dažnai dėstoma sau sai, formaliai, studentai neskatinami savarankiškai domėtis šiuo klausi mu. Politinės ekonomijos katedra sa vo politinio vaidmens nesuprato .joje nejaučiamas vadovavimas. Apie nebuvimą kūrybingumo rodo ir humanitarinių katedrų darbas. Draugo Stalino veikalų kalbos moks lo klausimais pasirodymas turėjo bū ti akstinas pagerinti lietuvių, rusų kalbų katedrų darbą. Tačiau iš tik rųjų to nėra. Pirmo stambaus mark sistinio kūrinio kalbos mokslo klau simais pasirodymas nesukėlė reikia mo susidomėjimo ir SMD darbe. Gerinant politinį-auklėjamąjį dar bą nepakankamai dirbo ir fakultetinės partinės organizacijos, kurios ryžtingai nekovojo su buržuazinio nacionalizmo pasireiškimais. Vado vaudamasi LKP(b) CK VIII plenumo iškeltais nutarimais VVU partinė or ganizacija turi pagerinti politinį-aukiėjamąjį darbą, ryžtingiau ruošti bol ševikinius kadrus, teikti platesnę pa galbą kolūkiams. Apie marksistinės teorijos dėstymo pagerinimą kalbėjo drg. drg. Gabrieljanas, Meškauskas. Marksizmas-leninizmas, kaip ir kitos politinės discip linos, dažnai dėstomas sausai, nekūrybingai. Toks dėstymas neša žalin gus rezultatus, iškraipo bolševikinės teorijos esmę. Išsivysčiusiose diskusijose dėl po litinio auklėjamojo darbo lygio page rinimo eilėje fakultetų kalbėjo drg. drg. Davtian, Simonavičius, Domaše vičius ir kt. Bendrai politinis-auklėjamasis dar bas Istorijos-filologijos fakultete ne pakankamai vystomas. Apie tai kal bėjo ir drg. Neupokojevas, pažymė jęs, kad III kurso lituanistų grupėje dar gyvos religinės nuotaikos. Dau gelio šiame fakultete skaitomų pa skaitų auklėjamasis poveikis labai nežymus, tuo tarpu dekanatas paskai tų lygiu nesidomi. Pasisakiusieji komunistai pažymėjo, kad tokie faktai pasitaiko ir kai ku riuose kituose fakultetuose (Medici nos, Teisės). Jie kėlė reikalą page rinti partinį-politinį bei politinį-auk lėjamąjį darbą universitete, visoke riopai prisidedant prie LKP(b) CK VIII plenumo iškeltų uždavinių įgy vendinimo. Susirinkimas priėmė nutarimą. P. Kasiulis
Užs. Nr. 00014
♦
Už bendravimą su grupe Politužsiėmimai yra viena svarbiau sių priemonių politiniame-idėjiniame studentų auklėjime: plečia jų akiratį, politinį išsilavinimą ir ugdo aktyvius komunistinės visuomenės statytojus. Todėl politužsiėmimų vadovams rei kia jausti didelį atsakingumą. Jau antri metai kai aš pravedu politužsiėmimus II kurso bibliotekinin kams. Per šį laikotarpį, siekdamas, kad užsiėmimai vyktų gerai ir dis kusijose dalyvautų visa grupė, teko susidurti su daugeliu sunkumų, iš bandyti eilę metodų ir būdų. Atmetęs, kaip nesėkmingą, studen tus nesudominantį paskaitinį polituž siėmimų pravedimo metodą, aš politužsiėmimus daugiausia pravedu pasi kalbėjimo būdu. Sėkmingiausias būdas polituŽ6iėmimams vesti yra pasikalbėjimas. Tuo būdu man pavyksta išjudinti vi są grupę ir didesnį skaičių įtraukti į aktyvų dalyvavimą diskusijose, nagrinėjant vieną ar kitą klausimą. Aktyviai bendradarbiauju su grupe ir ne politužsiėmimų metu. Pav., pa dėjau suruošti antireliginę konferen ciją, apsvarstyti Maka^enkos „Peda goginę poemą", ląnkiausi susirinki muose. Tai man ypač padėjo gerai pažinti grupę, atskirų studentų politi nį išsilavinimą, sužinoti jiems dau giausia rūpimus klausimus. Taip bendradarbiaujant man pa vyko pasiekti gana gerų rezultatų: grupėje išaugo ir sustiprėjo komjau nuolių skaičius, pakilo idėjinispolitinis lygis, eilė studentų visai
atsikratė religinių prietarų, o visa grupė aktyviai ėmė dalyvauti disku sijose. Tačiau, be šių laimėjimų yra eilė klaidų bei trūkumų. Pav., silpnai augo komjaunimo eilės, o rudens se mestro pabaigoje buvo gerokai sušlu bavęs ir grupės lankomumas. Jeigu vieni studentai, kaip Sinkevičius, Kaunaitė, Borkertaitė, Tamoševičiūtė, Milašiūtė tikrai sąžiningai lankė vi sus politužsiėmimus, tai kiti, kaip Baronas, Dautartas, visai nustojo lan kyti. Tai įvyko dėl to, kad griežtai nebuvo iškeltas drausmės klausimas, studentams buvo daromos išimtys tai dėl auditorijos, tai dėl laiko. Sekantį semestrą, manau, pavyks pašalinti visus šiuos trūkumus ir, pasimokius iš klaidų, savikritiškai įvertinus darbą, pasiekti 100 proc. studentų lankomumą ir padidinti komjaunuolių skaičių, nes grupėje praėjusio semestro politužsiėmimų re zultatai buvo apsvarstyti ir padarytos išvados. Ta proga reikia padaryti priekaištą ir musų agitkolektyvo vadovybei. Daugelis instruktažo metu daromų pranešimų yra perdaug blankūs, ne įdomus, paruošti paskubomis. O to neturėtų būti. Be to, tiesiog neleisti nai, iš anksto nepaskelbiamos temos, arba paskelbtosios beveik visada yra keičiamos. Agitkolektyvo vadovybė turėtų iš pagrindų pagerinti savo darbą ir už tikrinti reikiamą paramą agitato riams. Aspirantas A. Sprindis
Politužsiėmimų apsvarstymas partiniame susirinkime
Š. m. sausio 4 d. įvyko Chemijos fak. atdaras partinis susirinkimas, kuriame buvo svarstomas agitatorių darbas, atliktas per politužsiėmimus rudens semestro eigoje. Vyr. agitatorius Sargautytė savo ataskaitiniame pranešime pažymėjo, kad politužsiėmimai buvo pravedami pagal agitkolektyvo planą, papildant temomis, kilusiomis darbo eigoje, k. a. antireliginės konferencijos ir kt. Visi agitatoriai temas paruošdavo rimtai. Politužsiėmimai daugiausia buvo pravedami pasikalbėjimų for ma. Studentų lankomumas buvo pa tenkinamas, ir tik vienas kitas stu dentas abejingai žiūrėjo tiek į lan kymą, tiek ir į aktyvų dalyvavimą seminaruose, pvz., Beganskas, Jablonskaja (abu I k.), Beinoravičiūtė (II k.), Dobkevičiūtė (III k.) ir eilė kitų. Tačiau agitatorių darbe dar yra trūkumų, pažymėjo vyr. agitatorius Sargautytė, dar nepakankamas bend radarbiavimas su komjaunimu. Agitatorių pasisakymuose buvo iš Kagramanovo pranešimas tema: kelti pasiūlymai bei pageidavimai, „Morfologiniai tuberkuliozės sukėlėjo tyrimai elektroninės mikroskopijos metodu”. Dirbantieji mikroskopijos srityje diskusijose iškėlė ir fiziologinių ty Man buvo paskirta pravesti politi rimų būtinumą, nes tik tokios kom nius užsiėmimus Istorijos-filologijos pleksinės studijos duoda galimumą fak. I kurso žurnalistų grupėje. išaiškinti mikroorganizmų vystymosi Auditorijoje prieš save turiu gru ciklą, dauginimosi būdą, jų kitimo reiškinius, antibiotikų ir chemiškų pę tarybinių jaunuolių, kuriems kyla preparatų veikimo mechanizmą ir įvairiausių klausimų, į kuriuos jie ieško atsakymų. Nors tai dar ir I pan. kursas, bet jie visi domisi Tarybų Su dideliu dėmesiu buvo išklausy šalies politiniu gyvenimu. Daugelis tas A. Žaidęs pranešimas tema: jų parodo neblogą nagrinėjamų klau „Elektroninis mikroskopinis tyrimas simų supratimą. Mano tikslas — po elektrolitų įtakos ir kolageno struk litinius užsiėmimus pravesti taip, kad tūros" Kolagenai — tai yra gyvulių jie studentams būtų įdomūs, kad dengiamojo audinio dermos pagrindi nagrinėjama tema sudomintų studen nis baltymas. Jis pasižymi specifine tus, kad jie patys įsitrauktų į temos struktūra. Tos struktūros kitimus, nagrinėjimą ir vienu ar kitu klausi Žaidęs veikdama kolageną įvairiomis mu pasisakytų savo nuomonę. Tam rūgštimis, druskomis, fermentais, ste tikslui pasiekti svarbiausia priemone bėjo. Jos atlikti darbai pasirodo laikau — apgalvotai išplanuoti turi esą labai reikšmingi odos apdirbimo mos temos medžiagą, parinkti audito pramonėje. rijai artimiausių pavyzdžių, o kad Gyvą susidomėjimą sukėlė grupės J mokslinių darbuotojų atliktas darbas „Elektroninis-mikroskopinis eritrocitų stromos tyrimas", o taip pat prof. Gvedino tyrimas, atliktas histologijos Politužsiėmimus II kurso slavistams ir histopatologijos srityje pritaikant pravedu jau antri metai. Per tą lai elektroninį mikroskopą. Elektroniniai mikroskopai, sukurti kotarpį aš išbandžiau daugelį mažiau ir gaminami Tarybų Sąjungoje, dau ar daugiau sėkmingų metodų. Api geliu savo savybių žymiai pralenkia bendrindama rezultatus, galiu pasa užsieninius. Jais vis labiau aprūpina kyti, kad geriausias metodas — pa mos tiriamosios ir aukštojo mokslo sikalbėjimas, į kurį įjungiama visa įstaigos, kurios, tų priemonių pagal grupė. Tačiau ne kiekvieną užsiėmi ba, atidengia naujus, mokslui iki šiol mą galima pravesti tokiu būdu. Na nežinomus reiškinius ir tuo pačiu grinėjant tarptautinės padėties klau užtikrina tarybinio mokslo pirmau simus, kalbant apie mūsų socialisti nės statybos laimėjimus, daug geriau jantį vaidmenį pasaulyje. paskirti vieną—du studentus, kurie Linkėtina, kad ir Vilniaus Universi padarytų pranešimus ir iš tetas, bendradarbiaudamas su Lietu dėstytų trumpus pagrindinius faktus. Į šių vos TSR Mokslų Akademija įgytų faktų apsvarstymą paskui įsijungia elektroninį mikroskopą ir jo pagalba visa grupė. artimiausiu laiku imtų vykdyti kai Per tuos metus, kai aš dirbu su kuriuos fizikos, chemijos, geologijos, savo pastaroji žymiai išaugo. biologijos, medicinos mokslinius-ti- Pakilogrupe, studentų pasisakymų lygis, jų riamuosius darbus. domėjimasis tarptautiniais ir mūsų K. Jankevičius šalies klausimais, o kartu su tuo žy Gamtos m. fak. dėst. miai pakilo ir studentų reiklumas
Įspūdžiai iš konferencijos elektroninės mikroskopijos klausimais 1950 m. gruodžio 15—19 d. d. Maskvoje vyko TSRS Mokslų Aka demijos fizikos-matematikos, biologi jos ir technikos skyrių organizuota konferencija elektroninės mikroskopi jos klausimais. Šioje konferencijoje dalyvavo fizikai, chemikai, metalis tai, biologai, medikai iš daugelio ša lies tyrimo įstaigų bei aukštųjų mo kyklų. Iš Vilniaus Universiteto šioje konferencijoje taip pat dalyvavo ke li atstovai: prof. Brazdžiūnas, v. dėst. Jonaitis ir dėst. Jankevičius. Konferencija pradedama žymaus mūsų šalies mokslininko akademiko A. Lebedevo įžanginiu žodžiu, aka demiko A. Oparino pranešimu apie TSRS Mokslų Akademijos biologijos skyriaus elektroninės mikroskopijos laboratorijos darbus ir TSRS Mokslų Akad. nario-korespondento S. Roginskio pranešimu apie elektroninės mikroskopijos pritaikymą chemijoje. Konferencijos darbas vyko penkio mis sekcijomis: aparatų gamintojų, fizikų, biologų, metalistų ir chemikų. Iš viso konferencijoje buvo padaryta 50 su viršum pranešimų. Iš jų matyti, koks milžiniškas dar bas yra atliktas musų šalyje, šioje, dar palyginti, jaunoje srityje. Elektro ninių mikroskopų statybos darbai pas mus, nepriklausomai nuo užsienyje vykdomų darbų, pradėti 1934—1940 m. m. keliuose mokslinio tyrimo institutuose, o ypač intensyviai šioje srityje buvo dirbama Vals tybiniame optikos institute, vado vaujant elektroninės optikos pradi ninkui akad. A. Lebedevui. 1946 m. vasario mėn. jau išleidžia ma pirmoji tarybinių mikroskopų se rija, o nuo 1949 m. musų pramonė pradėjo sistemingą šių aparatų ga mybą. Ir štai, per palyginti trumpą laiką, mūsų šalyje yra išvystytas nuostabus elektroninės mikroskopijos pritaikymas tiriamiesiems darbams. Sis naujas tyrimo metodas ypač di delį pasisekimą turi biologijoje. Konferencijoje biologijos sekcijos da lyviai išklausė dešimt pranešimų. Di desnė jų dalis — iš mikroskopijos srities. Pav., labai įdomus buvo A
♦
kaip sustiprinti studentų, o ypač komjaunuolių politinio lygio kėlimą. Pageidauta, kad agitkolektyvas dau giau duotų temų iš TSRS ir užsienio jaunimo bei studentijos gyvenimo. Kai kurie agitatoriai nusiskundė ma žu komjaunimo grupių aktyvumu politužsiėmimuose (IV k.). Fakulteto partinės organizacijos sekretorius vyr. dėst. Paševič savo pasisakyme pabrėžė, kad, siekiant pa šalinti agitatorių darbe pasitaikančius trukumus, reikia daugiau dėmesio kreipti individualiam studentų paži nimui. Ji taip pat siūlė daugiau dirb ti su aktyviais studentais, duoti jiems paruošti atskiras politužsiėmi mų temas. Politinių užsiėmimų pravedimo pa gerinimui buvo priimtas nutarimas. Susirinkime taip pat buvo patvir tinti agitatoriai rinkimams į Lietu vos TSR Aukščiausiąją Tarybą, drg. drg. Cižiūnaitė, Adutavičiūtė, Volpaitė, Sumskaitė ir kiti. L. Naruškevičius Chemijos fak. asist.
Giliau pažinti grupės gyvenimą studentai atvirai pasisakytų, užka riauti jų pasitikėjimą. Semestro eigoje užsibrėžti uždavi niai iš dalies įvykdyti. Politiniai už siėmimai I žurnalistų kurse praeina sėkmingai. Studentų lankomumas ge ras. Užsiėmimai pravedami pasikal bėjimo forma. Patys studentai, kaip Jokštys, Kazakevičius, Kavaliauskai tė ir daug kitų, aktyviai dalyvauja visuose užsiėmimuose, drąsiai pasi sako savo nuomonę. Užsiėmimų metu gyvai diskutuojami iškilę klausimai kurso gyvenime. Ateityje savo tikslu laikau pasiek ti, kad užsiėmimai praeitų daugiau draugiško pasikalbėjimo, o ne įtemp to atsakinėjimo formoje. Tam reikia, kad kursas labiau susigyventų ir kad dėstytojas studentus geriau pažintų. Aspirantė Kr. Rickevičiūtė
Svarstykime aktualius klausimus
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79.
politužsiėmimams. Čia negalima nu tylėti ir to fakto, kad instruktažai agitatoriams labai dažnai nėra pa kankamai gerai pravedami. Studentų politinio lygio išaugimo įrodymas, mano nuomone, yra tai, kad didžiau sią jų domėjimąsi kelia platūs teore tiniai klausimai, kaip pav., draugo Stalino veikalai kalbos mokslo klau simais, proletariato diktatūros cha rakteris liaudies demokratinėse šaly se ir kt. Tačiau ir mūsų darbe yra visa eilė trūkumų. Ne visi užsiėmimai metodi niu atžvilgiu pakankamai kruopščiai paruošiami, dar nepakankamai laiko masi disciplinos, lankomumas taip pat nėra geras. Paskutiniame II-jo kurso komjauni mo grupės susirinkime buvo priimtas nutarimas visiems šiems trūkumams pašalinti. D. Topper Istor.-filolog. fak. V. k. stud.
Įdomūs politužsiėmimai Mūsų grupėje pravedami politiniai užsiėmimai buvo vieni iš įdomiausių fakultete. Kaip mes to pasiekėm? Pirmiausia, atrodo, dėl to, kad mūsų vadovė (vyr. dėst. Finkelšteinaitė) ne duodavo mums ruošti pranešimus, bet viską pravesdavo pokalbio for ma. Tas suteikdavo užsiėmimams gy vumo — mes visi jautėme pareigą pasisakyti kalbamuoju klausimu, iš reikšti savo nuomonę. Taip pat di delės reikšmės turėjo ir tai, kad mes stengdavomės paliesti savo kurso rekalus, susieti kalbamą dalyką su mūsų gyvenimu. Dėl to, aišku, kilda vo įdomios diskusijos, kaip pav., svarstant antireliginę temą. Vis dėlto pas mus buvo ir trūku mų — grupė kartais permažai įsigi lindavo Į politinius klausimus ir ne galėjo jų pilnai išnagrinėti. Ap svarstę visa tai, mes nutarėme se kantį semestrą dar aktyviau daly vauti politužsiėmimuose, ir tuo pa čiu padaryti juos dar įdomesnius, dar labiau pakelti savo politinį-idėjinį lygį. L. Simanavičius Chemijos fak. II k. stud.
Grupės politužsiėmimai Medicinos fak. V. k. VIII grupėje politužsiėmimus praveda vyr. dėst. Krikštopaitis. Nuo pat mokslo metų pradžios, susipažinęs su grupės gy venimu, jis ėmė aktyviai vadovauti grupės politiniam ir kultūriniam gy venimui, palaikyti glaudų ryšį su komjaunimo organizacija ir profsą junga. Komjaunimo ir profsąjungos grupės semestro pradžioje turėjo iš dirbusios savo darbo planą. Vyr. dėst. Krikštopaitis žymiai prisidėjo prie šių darbo planų įvykdymo, pa pildydamas juos savo gausia medžia ga. Dėl to VlII-je grupėje semestro eigoje buvo atliktas nemažas darbas, keliant grupės studentų politinį ir kulturinį lygį: kolektyviai aplankyta revoliucinis muziejus, kino filmai, iš nagrinėti . VLKJS įstatai ir kt. Nuo lat buvo keliamas grupės drausmin gumo ir pasiruošimo egzaminams klausimas. Dėl to žymiai sumažėjo ir paskaitų bei praktikos darbų pralei dimas, grupė tinkamai pasiruošė eg zaminams. Vyr. dėst. Krikštopaičio praveda mos valandėlės buvo Įdomios. Nagri nėjami klausimai buvo nuolat sieja mi su grupės gyvenimu, ir studentai aktyviai dalyvavo diskusijose. Drg. drg. Stupelis, Stakėnas, Sviči'ulis, Songaila aktyviai pasisakydavo polit užsiėmimų metu, iškeldami grupėje pasitaikančius trūkumus, aiškindami iškilusius klausimus. Nepaisant visų grupės pasiektų lai mėjimų politužsiėmimų metu, buvo nemaža ir trūkumų. Dar ne visi stu dentai aktyviai dalyvaudavo polit užsiėmimų metu, ne visuomet grupė į juos ateidavo tinkamai pasiruošusi. Šiuos visus trūkumus sekantį se mestrą grupė ištaisys ir sieks dar aukštesnio politužsiėmimų lygio. A. Sviklius Medicinos fak. V k. VIII gr. stud. --------- ♦----------
Mūsų medžiagos pėdsakaė-
„Neplaningas darbas" „Tarybinio Studento" Nr. 30 1950 m. XII. 26, iškelti rimti trūkumai Politi nės ekonomijos katedros darbe. Dėl nepakankamos katedros kontrolės ru dens semestre kai kurie dėstytojai praleido eilę paskaitų ir seminarinių užsiėmimų (pvz.. Istorijos-filologijos fak. IV kurso studentams). Tai buvo apsvarstyta katedros posėdyje. Trū kumams pašalinti priimti atitinkami nutarimai (skaityti apžvalgines pa skaitas semestro pabaigoje, sustiprin ti konsultacijas egzaminų sesijos me tu ir kt.). Taip pat sustiprinta ir kont rolė iš katedros pusės paskaitų bei se minarinių užsiėmimų eigai prižiūrėti. Ypač didelį dėmesį katedra atkrei pė j tai, kad politinės ekonomijos paskaitos būtų skaitomos aukštame moksliniame ir politiniame lygyje. Dėl to sustiprintas atskirų dėstytojų paskaitų stenogramų svarstymas, lan kymasis paskaitose, suteikiama konk reti pagalba atskiriems katedros dės tytojams. Dz. Budrys Politinės ekonomijos katedros vedėjas ATS. REDAKTORIAUS PAV. R. KRUTULYTĖ --------------- -----------------------F—■-------------
SKELBIMAS S. m. sausio mėn. 10 d. 14 vai. Operos ir baleto teatro patalpose (Basanavičiaus g-vė 11) ruošųi.na VVU darbuotojų vaikams (nuo 1937-— 1947 m. gimimo metų imtinai) Naujųjų Metų eglutė
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje. Tiesos gt 3, telef nr. 2-20-42.
VVU Vietinis Komitetas
4-
LV 01214