Sėkmės pavasario egzaminu sesijoje, draugai! VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 20 (50)
1951 m. gegužės 29 d., antradienis
Kaina 20 kap.
KOVINGAI VYKDYTI LLKJS Vi SUVAŽIAVIMO NUTARIMUS Didelis įvykis mūsų respublikos gyvenime yra neseniai įvykęs LLKJS VI suvažiavimas. Tarybų Lietuvos komjaunuoliai, susirinkę į VI suvažiavimą, plačiai ir giliai apsvarstė savo darbą ir pri ėmė nutarimus, kurie išeina iš bol ševikų partijos ir tarybinės vyriau sybės nurodymų, nustatė Tarybų Lie tuvos komjaunimo ir jaunimo toles nio darbo uždavinius. Universiteto komjaunimo organiza cija LLKJS VI suvažiavimą sutiko su nemažais laimėjimais. Partinės orga nizacijos vadovaujama, komjaunimo organizacija išaugo savo narių skai čiumi, sustiprėjo organizaciniu at žvilgiu. Ji teikia nęmažą paramą partinei organizacijai ir rektoratui studentų mokymo ir auklėjimo dar be. Komjaunimo organizacijos vyk domas darbas pasidarė įdomesnis, kovingesnis, turiningesnis. Pvz., Che mijos fak. komjaunimo .organizaci jos biuras (sekret. V. Burkauskas) sumaniai organizuoja darbą stu dentų tarpe, operatyviai vadovauja komjaunimo grupėms, laiku ir jaut riai reaguoja į studentų pageidavi mus, griežtai svarsto drausmės lau žytojus, ryžtingai šalina trūkumus. Kai kuriuose fakultetuose prasidė ję egzaminai rodo, kad studen tai sutiko šitą sesiją žymiai geriau pasiruošę. Studentai Uziela, Kšemianskaja, Tamašauskaitė ir daug kitų laiko egzaminus tik gerais ir la bai gerais pažymiais. Pagerėjus organizaciniam - politi nis,m-auklėjamajam darbui, pagyvė jo ir komjaunimo eilių augimas. Vien šiais mokslo metais į komjaunimą priimta daugiau kaip 250 geriausių studentų. Tačiau, nežiūrint to, universiteto komjaunimo organizacijos darbas toli gražu nestovi tame lygyje, kurio reikalauja LLKJS VI suvažiavimo nutarimai. Kai kuriose grupių, kursų ir fa kultetų komjaunimo organizacijose darbas vedamas atitrūkusiai nuo gy venimo, neturi pakankamo konkretu mo, jis vedamas be politinio aštru mo ir plataus užmojo. Pvz., Fizikosmatematikos fak. komjaunimo organi zacijos biuras dirba paviršutiniškai, pravedamos auklėjamojo darbo prie monės neturi reikiamo bolševikinio kovingumo, studentų tarpe silpnai vystoma kritika ir savikritika. Todėl neatsitiktinai Fizikos - matematikos fak. silpnai auga komjaunimo aktyvo politinis-idėjinis lygis, neryžtingai kovojama prieš buržuazinės ideo logijos pasireiškimo faktus, menkai teauga ir komjaunimo eilės. Kai kurių fakultetų komjaunimo organizacijos veda dar nepakanka mai visapusišką kovą prieš buržua zinės ideologijos pasireiškimus, už bolševizmo istorijos ir teorijos įsi savinimą. Yra faktų, kad Istorijosfilologijos, Ekonomikos ir kitų fak. atskiri komjaunuoliai ir studentai nerodo reikiamo budrumo. Tik revoliucinio budrumo netekimu galima paaiškinti tą faktą, kad Isto rijos-filologijos fak. V k. komjau nimo organizacijoje ilgą laiką rado vietos aktyvus vokiškųjų fašistų tarnas Stepanauskas, kad Medicinos fak. ketverius metus mokėsi tary biniam universitetui svetima stu dentė Bulovaitė. Pasinaudodami kai kurių komjaunuolių politiniu trumparegiškumu, į komjaunimą ban dė pralysti svetimi komjaunimui ele
mentai, kaip Zajančkauskaitė (Istori jos-filologijos fak.) ir kt. Neleistina, kad kai kurių fakulte tų komjaunimo organizacijos neski ria reikiamo dėmesio studentų buiti niams reikalams, permažai domisi studentų asmeniniu gyvenimu. Pvz., Teisės, Ekonomikos ir kilų fakultetų atskiri studentai girtuokliauja, o komjaunimo organizacija neveda griežtos kovos. Kai kuriuose fakultetuose prasidė jusi egzaminų sesija parodė, kad komjaunimo organizacijos (Gamtos fak.) nepakankamai kovoja už gerą studentų mokymąsi, už gilų mark sizmo-leninizmo teorijos studijavimą. Y'ra studentų (Jundulas, Aleliūnaitė, Vienožinskis), kurie iš marksizmoleninizmo teorijos gavo nepatenkina mus pažymius. Šiuo metu svarbiausias komjauni mo organizacijų uždavinys — mobi lizuoti studentus į kovą už gerą eg zaminų išlaikymą. Kiekvienas stu dentas turi žinoti, kad universitete sėkmingai vykdyti LLKJS VI suva žiavimo nutarimus — tai reiškia ko voti už mokslo žinių gilų įsisavi nimą. Grupių, kursų ir fakultetų kom jaunimo organizacijos privalo kovin gai vykdyti LLKJS VI suvažiavimo nutarimus. Tai reiškia, kad komjau nimo organizacija turi teikti nuola tinę paramą partinei organizacijai ir rektoratui, auklėjant studentus tary binio patriotizmo, beribio atsidavimo Lenino—Stalino partijos reikalui dvasia. Sėkmingai vykdyti LLKJS VI suvažiavimo nutarimus — tai reiškia taip organizuoti studentų poiitinįauklėjamąjį darbą, kad būtų įtraukti visi studentai į aktyvų dalyvavimą politiniame visuomeniniame gyveni me, kad būtų vedama negailestinga kova prieš buržuazinės ideologijos pasireiškimus, auklėjami studentai gilios neapykantos liaudies prie šams dvasia, kad būtų nuolat ke liamas studentų politinis budrumas. Vykdyti LLKJS VI suvažiavimo nu tarimus — tai reiškia pakelti j aukš tesnį lygį studentų kultūrinį-sporto masinį darbą, išplėsti studentų moks linių būrelių veiklą. LLKJS VI suvažiavimo iškeltų universiteto komjaunimo organi zacijai uždavinių įvykdymas pri klauso nuo to, kaip sumaniai vado vauja komjaunimo organizacijoms ir joms padeda fakultetų partinės or ganizacijos. Bet dar ne visų fakul tetų partinės organizacijos pakanka mai vykdo LKP(b) IX plenumo nuta rimus. Pvz., Medicinos fak. partinė organizacija dar nepakankamai va dovauja komjaunimui, Gamtos fak. partinė organizacija prileidžia pa viršutiniškumą darbe su komjaunimu. Fakultetų partinės organizacijos turi pagerinti vadovavimą komjauni mo organizacijoms, jas laiku nu kreipti į sėkmingą LLKJS VI suva žiavimo nutarimų vykdymą. Įgyvendinti VI suvažiavimo nuta rimus — universiteto kolektyvui tai reiškia ruošti aukštai kvalifikuotus, atsidavusius tarybų liaudies intere sams, specialistus; kiekvienam stu dentui tai reiškia — ruoštis tapti drąsiu komunizmo statytoju, be galo mylinčiu savo brangiąją tarybinę Tėvynę. Universiteto kcmjaunimo organiza cijos garbinga pareiga — ryžtingai kovoti už greitesnį LLKJS VI suva žiavimo nutarimų įgyvendinimą.
Jaunieji specialistai Šiais mokslo metais Vilniaus Vals tybinį universitetą baigia daugiau kaip 300 jaunųjų specialistų. Eilė baigiančiųjų yra paliekami darbui universitete, kaip komjaunuolis Urbelis, komunistai — Matijošius, Požarskas ir kiti. Didelė dalis baigu siųjų išvyks į periferiją, kaip Ba lius as — į Klaipėdą, Judelevičius —
į Ukmergę, Kindzelevičiūtė — į Kal variją, Narbutaitė — į Švenčionis, Benediktavičiūtė — į Rokiškį, Urbelytė — į Kalvariją (visi Istorijosfilologijos fak.). Chemijos fakultetą baigiantieji studentai dirbs Švietimo, Maisto pramonės, Lengvosios pramo nės ministerijų žinybose bei kitose respublikos įmonėse ir įstaigose.
Gamtos fak. II k. stud. komjaunuolė Irena Šarkiūnaitė visus egzaminus laiko tik labai gerai. Nuotraukoje: stud. Šarkiūnaitė laiko istorinės geologijos egzaminą pas prof. dr. J. Da linkevičių. Nuotr. D. Mikulskio
Egzaminu sesija —universiteto dai bo patikrinimas Praėję egzaminai atskiruose Medi cinos, Gamtos, Teisės, Fizikos-mate matikos ir Chemijos fakultetų kur suose ryšium su tų kursų studentų gamybine praktika, leidžia padalyti kai kurias išvadas apie mūsų darbo pasiekimus ir trūkumus, įgalina mus tų trūkumų išvengti ateinančioje egzaminų sesijoje. Dialektinio ir istorinio materializ mo egzaminas Teisės m. fak. IV kur se (doc. Stepanovas) parodė aukštą idėjinį-politinį pravestų paskaitų ir seminarinių užsiėmimų lygį ir rimtą savarankišką studentų darbą. Dau gelis studentų puikiai atsakinėjo į klausimus, parodė gilų V. I. Lenino ir J. V. Stalino veikalų pažinimą, mokėjimą teisingai analizuoti šių dienų klausimus. Anatomijos (doc. Povilonis) ir patanatomijos (v. d. Rimšelis), o taip pat rusų kalbos egzaminuose Gamtos fak. II k. ir Medicinos fak. IV k. (v. d. Sičkarčiuk ir v. d. Dubasovas) studentai parodė gilų dalyko žinoji mą ir gerai atsakinėjo į metodologi nius klausimus. Kaip parodė egzami nas, patanatomijos katedra daug dė mesio skyrė rusų mokslininkų ir ta rybinio mokslo laimėjimų propagan dai. Puikų orientavimąsi šio meto klausimuose parodė ir atskiri stu dentai gamtininkai. Drg. Markelytė į papildomą klausimą apie komuniz mo statybas gražiai papasakojo apie Stalingrado elektroenergetinę bazę. Gerą tarybinio mokslo pasiekimų ži nojimą parodė studentai biologai. Jie puikiai atsakinėjo apie Bošjano teoriją, Lepešinskajos darbus, parodė, kad gerai supranta dialektinio mate rializmo reikšmę mokslo vystymesi.
Laiko egzaminus Teisės mokslų fakulteto II k. stu dentai jau pradėjo laikyti egzaminus. II kursas pavasario egzaminų sesi joje laiko 7 egzaminus, kuriems ruoš tis pradėjo įau semestro bėgyje. Stud. Antanėlis, Beržnickis, Šarkūnėlis ir kt. išlaikė prieš laiką liaudies demokratijos valstybių valstybinės teisės egzaminą, o stud. Petuchauskas, Petkevičius ir Paškevičius — rusų kalbos egzaminą. Dabar II k. teisininkai laiko politinės ekonomi jos ir civilinės teisės įskaitas, o taip pat įtemptai ruošiasi rusų kalbos ir tarybinės valstybinės teisės egzami nams. Čia studentams daug padeda dėstytojai. Rusų kalbos dėstytoja Štarkienė organizuoja silpniau mo kantiems rusų kalbą studentams paskaitas-konsultacijas. Tarybinės vals tybinės teisės dėstytojas Medžys du kart per savaitę rengia dėstomo da lyko konsultacijas. Tai padeda stu dentams geriau įsisavinti medžiagą ir pasiruošti egzaminams. Kai kurios grupės egzaminams ruošiasi kolek tyviai. Taip, I gr. studentai kolek tyviai kartoja marksizmo-leninizmo pagrindų ir romėnų teisės kursą. II k. teisininkai yra pasiryžę šią pavasario egzaminų sesiją išlaikyti tik labai gerais ir gerais pažymiais. G. Fišas ■ ' ~' (Mūsų koresp.)
Visos šios katedros daug dėmesio skyrė egzaminų organizavimo ir me todikos klausimams. . Buvo paruošti kabinetai medžiagai pakartoti, pra vesta daug konsultacijų, o svarbiau sia, kad šios katedros per visus me tus kėlė paskaitų ir seminarinių už siėmimų kokybę. Šiuo atžvilgiu ypa tingo dėmesio vertas Chemijos fa kultetas. Chemijos fak. partinė or ganizacija (sekretorius drg. Paševič) daug padėjo dėstytojams ir studen tams kovojant dėl mokymosi lygio pakėlimo ir politinių žinių įsisavini mo. Vis dėlto egzaminai parodė dar daug ir trūkumų. Politinės ekonomi jos katedra (prof. Budrys) iki šio laiko nesugebėjo organizuoti savo kolektyvo, kad būtų pakeltas dėsty mo lygis. Medicinos fak. V k. ir Teisės m. fak. studentai per politinės ekonomijos egzaminą parodė menką, paviršutinišką šio dalyko mokėjimą. Studentų atsakymuose žymu tiesiog „iškalimas", klausimo esmės jie daž nai nesupranta. Kai kurie Medicinos fak. V k. studentai nesupranta žalin gos Maltuso teorijos esmės, nepajė gia nušviesti idealistinių mendelizmo-morganizmo pagrindų. Studentų žinios apie didžiąsias komunizmo statybas labai nekonkrečios, dar ne įsisąmoninta, kad šios statybos ir yra technikiniai-ekonominiai komu nizmo pagrindai. Matyti, kad politi nės ekonomijos seminarai šiuose fa kultetuose buvo blogai organizuoti ir nepadėjo studentams konkretizuoti teoretinėse paskaitose įgytas žinias. Politinės ekonomijos egzaminų orga nizavimas Medicinos fak. praėjo be Politekonomijos katedros ir fakulteto dekanato dėmesio. Klaidų yra orga nizuojant egzaminus ir iš kitų dis ciplinų. Pasitaiko dar ir liberalizmo pasireiškimų. Nėra atsitiktinis daly kas, kad Gamtos fak. studentai per
egzaminus iš specialybės gavo 4 ir 5, o iš marksizmo-leninizmo daugelis — tik trejetukus. Nepanaikinta dar pas mus buržuazinė pažiūra į draugišku mą. Pvz., Teisės fak. III k. studentai Kuklianskis ir Galdikas organizavo vienas kitam „pagalbą" špargalkų sistema, kas laiku buvo vyr. dėst. Burkausko pastebėta. Komjaunimo organizacijai teko su šiais studentais padirbėti. Kova dėl reiklumo egzaminų metu kai kurių studentų tarpe sukėlė sa votišką manierą. Būna atvejų, kai studentas pareiškime reikalauja „teisingo" pažymių vidurkio iš jo atsakymų vertinimo pagal kiekvieną bilieto klausimą atskirai. Šie atskiri atvejai, o taip pat nevienodas to ar kito kurso studentų pažangumas, ne pakankamas dabarties įvykių anali zavimo lygis, menkas apsiskaitymas specialybės literatūroje (žurnalai, monografijos) kalba apie tai, kad mes per maža dirbame, stiprindami aka demines grupes. Apie tai buvo kal bama ir metų eigoje ryšium su kultūriniu-masiniu darbu ir sportu. Aka deminė grupė — politinio-auklėjamojo darbo centras. Savo vidiniu or ganizuotumu, drausmingumo dvasia, mobilizuotumu nugalint sunkumus, politiniu-auklėjamuoju darbu grupė galėtų žymiai pakelti bendrą uni versiteto mokomosios-auklėjamosios veiklos lygį. Į tai studentų visuome ninės organizacijos ir dekanai ne delsdami turi atkreipti ypatingą dė mesį. Praveskime pavasario egzaminų sesiją aukštame idėjiniame-politiniame lygyje. Egzaminai — tai valstybi nis visos universiteto veiklos ir stu dentų mokymosi kokybės patikrini mas. ' Doc. K. Mitropolskis Prorektorius mokymo reikalams
Egzaminų sesijai baigiantis Ši sesija mūsų grupei viena iš rimčiausių, nes kai kurie egzaminai, kaip rusų ir lietuvių kalbų, buvo iš viso universitete išeito kurso. Be to, šioje sesijoje laikėme dialektinio ma terializmo ir specialybės dalykų eg zaminus. Reikia pažymėti, kad kvantinės mechanikos, rusų ir lietuvių kalbų egzaminams buvo labai gerai orga nizuotas pasiruošimas. Dėstytojai ševčenko ir Užpalis mokslo metų ei goje paskaitų ir papildomų užsiėmi mų metu sistemingai padėjo studen tams kartoti kursą, todėl šiems egza minams grupė gerai pasiruošė. Šiuo metu grupė jau yra išlaikiusi 4 egzaminus, kurių rezultatai rodo,
kad kai kurie grupės studentai, kaip Voronov, Glembockis, Kirša ir kiti, egzaminams pasiruošė silpnai ir turi po 2 trejetus. Kai kurie grupės studentai, kaip Kšemianskaja, Rodomiselskis, egzami nus laiko vien labai gerais pažy miais, kas rodo jų gerą pasiruošimą ir sistemingą darbą per visus moks lo metus. Birželio mėn. fizikų grupė atliks gamybinę praktiką Vilniaus m. ga myklose. J. Vizbaraitė, B. Baužaitė Fizikos-matematikos fak. IV k. studentės
Politinės ekonomijos egzaminas Medicinos fakulteto III kurso III ir IV grupės laikė pirmąjį egzami ną — politinę ekonomiją. Ketvirtos grupės studentai politinę ekonomiją giliai studijavo per visus mokslo me tus, todėl į egzaminą atėjo gerai pasiruošę. Iš vienuolikos studentų aštuoni egzaminą išlaikė labai gerai, kiti — gerai. Vyr. dėst. Fogelevičius po egzamino pažymėjo, kad bendras įspūdis yra neblogas, dauguma stu dentų gerai pasiruošė egzaminui, tik
atskiri draugai iš trečios grupės, kaip studentės Ivickaitė, Vaidenauskaitė, egzamino neišlaikė, gi stud. Ingelevičiūtė gavo patenkinamai. Ki ti studentai šioje grupėje išlaikė labai gerai ir gerai. Egzaminų re zultatai rodo, kad trečioje grupėja buvo nepakankamai kovojama dėl politinės ekonomijos, kaip visuome ninės disciplinos, įsisavinimo. A. Jankauskas Medicinos fak. III k. stud.
Universiteto mokslo personalo VI mokslinė konferencija Praėjusioje universiteto mokslo personalo mokslinėje konferencijoje dalyvavo visi fakultetai, kurie dirbo 6 sekcijose. Konferencijoje paskai tyta 37 pranešimai. Reikia pažymėti, kad praėjusi konferencija pademonstravo naujus musų universiteto laimėjimus moks lo bei ūkinės statybos srityse. Žy miai pagerėjo mokslo-tiriamųjų dar bų tematika,' pranešimai daugiausia buvo mokslo-tiriamojo pobūdžio ir tik atskirais atvejais apžvalginio po būdžio. Daug dėmesio šioje konfe rencijoje buvo skirta paskutiniams tarybinio mokslo laimėjimams. Į konferencijos darbų tvarką buvo įtraukti darbai, susiję su draugo Stalino veikalais kalbos mokslo klausimais. Tenka pažymėti, kad personalo dalyvavimas konferencijoje buvo nepatenkinamas. Ne visos katedros dalyvavo su pranešimais konferen cijos darbe, pvz., Istorijos-filologijos fak. iš 12 katedrų su pranešimais konferencijos darbuose dalyvavo tik 6 katedros. Daugumoje sekcijų silpnai buvo išvystytos diskusijos (Istorijos-filo logijos, Teisės, Fizikos-matematikos, Chemijos). Diskusijos neišsivystė todėl, kad ne visi pranešėjai pateikė į skaityklas savo pra nešimų tezes, todėl mokslo perso nalo nariai atvyko J konferenciją nesusipažinę su skaitomais darbais. Taip pat buvo skaityta eilė neuž baigtų darbų. Neleistina yra tai, kad kai kurie pranešėjai pranešimus skaitė iš savo anksčiau atliktų diser tacinių darbų, nepapildydami jų nau jais duomenimis, pvz., vyr. dėst. Ruželytė. Imant atskiromis sekcijomis kon ferencijos darbus galima charakteri zuoti sekančiai. Ekonomikos mokslų sekcijoje buvo skaityti 4 pranešimai. Ypač gyvą susidomėjimą sukėlė mokslų kandi dato drg- Gregorausko pranešimas „Draugo Stalino mokslas apie bazę ir antstatą". Iškilusios gyvos disku sijos parodė šio pranešimo aktualu mą ir reikalą šioje srityje tęsti toli mesnes studijas, išeinant iš mokslo, tiriamojo ir auklėjimo darbo už davinių.
Ekonomikos mokslų sekcijoje gyvai konferencijos eigai turėjo reikšmės ir tai, kad visi pranešėjai prieš kon ferencijos pradžią buvo pateikę sa vo pranešimų tezes į fakulteto skai tyklą. Istorijos-filologijos mokslų sekci joje buvo skaityti 6 pranešimai, iš kurių 2 lietė stalininio kalbos mokslo klausimus. Reikia pažymėti, kad ne visi pranešimai buvo pakankamai aukš to lygio. Pvz., žemame moks liniame lygyje buvo paskaitytas vyr. dėst. Dundulienės darbas — „Lydiminė žemdirbystė". Drg. Zakso pranešimo „Materializmo su idealiz mu kovos biologijoje buržuazinėje
Lietuvoje klausimu" turinys visiška? neatitiko temos pavadinimo, ir, užuot kalbėjus apie materializmo kovą su idealizmu biologijoje, buvo kalbama apie buržuazinės Lietuvos ekonomi nius ir politinius santykius. Teisės mokslų sekcijoje buvo skai tyti 5 pranešimai. Ne visi pranešėjai iš anksto davė savo pranešimų te zes, o tai neigiamai atsiliepė į sek cijos darbų eigą. Pažymėtinas silp nas fakulteto dalyvavimas konferen cijos darbuose. Tematika buvo nekompleksiška, daugiau pripuolamo pobūdžio. Tik kai kurie pranešimai buvo aktualūs. Gamtos mokslų sekcijoje perskai tyti 7 pranešimai, kurių dauguma surišti su praktika, kaip, pvz., „Ne muno baseino upių slėnių struktū ra", „Kuršių Neringos dirvožemių tyrimai jų apželdinimo perspektyvo je", „Fitoncidų dinamika įvairiuose vėdryno organuose vegetacijos perio de", „Kuršių marių zooplanktono pasiskirstymas" ir kt. Didesnė sek cijoje padarytų pranešimų dalis lie tė dirbamų disertacinių darbų gautus rezultatus ir tik vienas pranešimas buvo apžvalginio pabūdžio. Pažymė tina ir tas faktas, kad prie konfe rencijoje skaitytų darbų, prie vyk dytų tyrinėjimų buvo pritraukti ir studentai. Konferencijoje su savo pra nešimais nedalyvavo Darvinizmo ir genetikos, Žemesniųjų augalų siste matikos, Aukštesniųjų augalų siste matikos ir Geologijos katedros. Medicinos mokslų sekcijoje paskai tyti darbai buvo surišti su Pavlovo fiziologijos mokslu. Sekcijoje buvo skaityti 8 pranešimai. Asist. Steponaitienės pranešimas „Tuberkuliozinio meningito gydymas streptomicinu" — paremtas surinkta klinikoje medžiaga. Autorė parodė gydant streptomicinu gautus rezulta tus tos ligos, kuri iki paskutiniųjų laikų buvo laikoma nepagydoma. Iš konferencijos darbo trūkumų reikia pažymėti tai, kad ryšium su vykstančia visos liaudies kova dėl gamtos pertvarkymo, kuris atsispindi didžiosiose stalininėse statybose, mū sų universiteto konferencijos dar buose labai nežymią vietą užėmė darbai, padedantieji šių uždavinių įgyvendinimui bei nušviečiantieji di. džiulę šių statybų ekonominę ir poli tinę reikšmę. Šie mokslo metai sutapo su reikš mingu įvykiu. Draugo Stalino inicia tyva TSRS Ministrų Taryba priėmė nutarimus dėl didžiųjų komunizmo statybų, kurios sukėlė naują tarybi nių žmonių patriotizmą, bei pasidi džiavimą savo tarybine Tėvyne. Ko munizmo statybos interesai įpareigo ja mus visus be paliovos tobulinti savo darbą, kelti kvalifikacijas ir savo idėjinį - teorinį lygį, kad bū tume verti didžiosios stalininės epo chos statytojai.
Prof. S. Jankauskas
RECENZIJOS
„Majakovskis apie Amerika" *) Didžiojo tarybinio poeto Vladimi ro Majakovskio poetinis žodis su nauja galinga jėga skamba šiandien, kai tarybinė liaudis nesulaikomai veržiasi į komunizmo rytojų, kai, im perialistams šūkaujant apie naują pasaulinio karo gaisrą, auga ir stip rėja taikos šalininkų frontas. Mūsų šalyje vyksta didžiosios komunizmo statybos, kurios priartins mus prie didžiojo tikslo — komunizAo. Su patriotiniu pasididžiavimu kiekvienas tarybinis žmogus šiandien ištaria Majakovskio žodžius:
Skaitykite, pavydėkite, aš — Tarybų Sąjungos pilietis! Kartu su Majakovskiu — kovotoju už taiką, imperializmo demaskuotoju, mes šiandien skelbiame: Visoje planetoje, draugai žmonės, paskelbkite: karo nebus! Giliu tikėjimu ateitimi, neapykanta priešams ir kovingu šaukimu į kovą persunkti V. Majakovskio poezijos kūriniai, parašyti jam keliaujant už sienyje. 1925 m. V. Majakovskis ap silankė Ispanijoje, Meksikoje, Ameri koje. Eilėraščių rinkinys „Ispanija. Vandenynas. Havana. Meksika. Ame rika" ir apybraižų knyga „Manasis
•) Majakovskis apie Ameriką. Valstybinė grožinės literatūros 'lei dykla. 158 psl. Kaina 7 rb. Užs. Nr. 00610
Amerikos atradimas" — tai ugningas, tiesus, visu balsu pasakytas didžiojo poeto žodis apie kapitalistinį pasaulį. Dalis šių kūrinių yra lietuvių kalba pasirodžiusiame rinkinyje „Maja kovskis apie Ameriką". „Amerikiečių nacija — apie ją la biau negu apie kurią nors kitą ga lima pasakyti vieno iš pirmųjų re voliucinių plakatų žodžiais: „Įvairus čia amerikonai: vieni jų proletarai, kiti gi — ponai", — rašo Majakovs kis, parodydamas dvi Amerikas: iš naudojamuosius ir išnaudotojus. Ryš kia gija per visus Majakovskio kū rinius apie kapitalistinio pasaulio gyvenimą eina ši socialinės nelygy bės linija. Aistringa ir stipri savo teisingumu yra poeto neapykanta vadeivoms žlugimui pasmerkto bur žuazinio pasaulio. Apybraižose apie Ameriką Maja kovskis parodo buržuazinės demo kratijos veidmainiškumą, melagingu mą ir apgaulę, atskleidžia tikruosius nepasotinamų „dolerių ryklių" tiks lus, nunuogina visą buržuazinę san tvarką. Majakovskis kaip tikras vie nintelis pasaulyje socializmo šalies atstovas pastebėjo ir savo kūriniuo se pavaizdavo Amerikos gyvenimo reiškinius, kurie akivaizdžiai rodo amerikietiškosios buržuazijos išsigi mimą, jos moralinį supuvimą. Šlykšti yra Amerikos gyvenimo tikrovė. Žmogaus, visų materialinių ir kultū rinių gėrybių vertinimo matas čia yra vienas — tai doleris. Už dolerį viską nusipirksi, tačiau jų turi tik kapitalistai, nes „buržujiškų turtų ypatingi šaltiniai: dirbk už dolerį, o gausi centą". Jie, kapitalistai, sa
j aukštesnį lygį studentų mokslinius darbus (Antrajai respublikinei studentų mokslinių darbų apžiūrai vykstant) Šiuo metu Vilniaus Valstybinio universiteto Bibliotekos salėje vyks ta antroji respublikinė studentų mokslinių darbų apžiūra. Apžiūroje dalyvauja devynios respublikos aukštosios mokyklos. Viso apžiūroje yra išstatyta daugiau kaip 400 stu dentų mokslinių referatų bei stu dentų kūrybinių darbų. Tarpe 49 darbų, išstatytų apžiūroje mūsų universiteto, matome Ekono mikos m. fak. studenčių Gasiunaitės ir Vilutytės kompleksinį darbą, ku rio gautų rezultatų įgyvendinimas leidžia Vilniaus m. Maistprekybai per metus sutaupyti daugiau kaip 300.000 rb.; Medicinos fak. studenčių Berkmanaitės ir Kavaliauskaitės dar bą, kurio autorės, remdamosios Vil niaus Raudonojo kryžiaus ligoninės ir kitų sveikatos apsaugos įstaigų klinikiniais bei statistiniais duomeni mis, stebėjimų ir tyrimų rezultatais, duoda vertingų pasiūlymų sveikatos apsaugos darbuotojams kai kurių ligų diagnostikos bei gydymo klausimais. Vertingų darbų mūsų universitetas išstatė ir agrobiologijos bei filologi jos mokslų sekcijose. Gaila, kad mūsų Fizikos mokslų sekcija (SMD pirmi ninkas stud. Kšemianskaja, mokslinis vadovas prof. Brazdžiūnas) tesugebė jo po ilgų raginimų respublikinei ap žiūrai pateikti vos vieną darbą. Ma žai darbų apžiūroje išstatė ir Chemi jos mokslų sekcija (SMD pirmininkas stud. Pokrovskaja, mokslinis vado vas doc. Griškun), tuo tarpu kitos mūsų SMD sekcijos apžiūroje daly vauja su gausiais ir vertingais stu dentų darbais. Šiai studentų moks linių darbų apžiūrai yra budinga di delis kolektyvinių darbų skaičius, ko nebuvo pirmoje apžiūroje. Kolekty vinių darbų gausumu pasižymi ir Kauno Valstybinio medicinos institu to SMD, kuri iš pristatytų 23 darbų davė 9 kolektyvinius. Antroji respublikinė studentų moks linių darbų apžiūra yra mūsų uni versiteto Studentų mokslinės draugi jos rimtas egzaminas. Gegužės mėn. 29 d. bus suvesti šios apžiūros re zultatai, kurie parodys, kaip univer siteto SMD išaugo ir sustiprėjo stu dentų mokslinių darbų aktualumu ir jų kokybe per laikotarpį, praėjusį nuo pirmosios respublikinės apžiūros. Antroji respublikinė studentų mokslinių darbų apžiūra padės vi soms mūsų respublikos aukštųjų mo kyklų SMD pasikeisti savo darbo patyrimu ir dar labiau pakelti moks linių būrelių darbo lygį. Universiteto SMD atėjo į respub likinę apžiūrą rimtai pasiruošusi. Tačiau ateityje katedros ir studentų mokslinių darbų vadovai turi dar labiau siekti, kad šie darbai butų parašyti žymiai aukštesniame moks liniame ir politiniame-idėjiniame ly gyje, turėtų praktišką reikšmę_ vys tant mūsų liaudies ūkį ir kultūrą. C. Vikšraitis VVU SMD tarybos pirmininkas
Diplominiams darbams—aktualias temas Šių metų gegužės 25 d. teko iš girsti džiugią žinią, kad Lietuvių literatūros katedra jau paskelbė 1951/1952 mokslo metų diplominių darbų temas lituanistams-literatams. Tai sužinojome nelauktai ir netikė tai iš savo kurso draugų, kurie pasi gyrė diplominių darbų temas jau spėję pasirinkti. Užeiname į Literatūros kabinetą. Čia randame laborantę Litvinaitę, pareiškimų krūva apsikrovusią vyr. dėst. Zaborskaitę ir kampe prie kito stalo rimtai palinkusį grupės draugą Kubilių, kuris vartė kažkokius po piergalius. — Čia diplominių darbų temos? — nustebome. Įvairiaspalviuose popiergaliuose pieštuku ir rašalu buvo surašyta' ke liasdešimt temų. Tiesa, nebuvo ten tinkamo pavadinimo, kad tai tikrai diplominių darbų temos, nebuvo nei katedros vedėjo parašo. Teisininkas tokiais dokumentais nepatikėtų, bet mes šį kartą pretenzijų nekėlėme, pasigriebėme po popiergalį ir įni kome skaityti. Visi mes svajojome ir norėjome savo diplominiam darbui pasirinkti įdomią, aktualią temą, kuri būtų prie širdies. Juk prie jos reikės įtemptai dirbti visus ateinančius mokslo metus. Pasirinkti tokią temą mums atro dė bus nesunku. Verdantis šių die nų gyvenimas iškelia tiek daug nau jų aktualių klausimų ir problemų. Didvyriška mūsų liaudies kova už pokarinio stalininio penkmečio pla no pirmalaikį įvykdymą, kova su buržuazinės ideologijos likučiais žmonių sąmonėje, kova prieš reak cinę katalikų bažnyčios ideologiją, kolektyvizacijos laimėjimai mūsų kaime, mūsų liaudies kova už aukš tos kokybės gaminius, komunistų partijos ir asmeniškai draugo Stalino vadovaujanti ranka statant komuniz mą, darbo žmonių kova už taiką, — tai tik dalis tų temų, kurias iškėlė mūsų tarybinis gyvenimas, kurias šiandien nagrinėja ir sprendžia mū sų tarybinė literatūra. Deja, Lietuvių literatūros katedra kažkodėl šių temų studentams ne pasiūlė. Katedros pasiūlytame temų „sąraše" radome vos vieną temą apie komjaunimą, apie kovą už tai ką, radome apie vieną kažkokį tei giamą herojų tarybinėje lietuvių pro zoje. Katedra, matyti, nesiryžo ši to herojaus pavadinti tikruoju var du, kas jis toks — komunis tas, komjaunuolis, stachanovininkas, kolūkietis, mokytojas ar kas kitas. Radome dar keletą temų iš Sa lomėjos Nėries, Petro Cvirkos kūry bos, bet prie šių temų jau buvo pa dėti kryžiukai. — Šitos temos jau paimtos,—jspė-
ja mus vyr. dėst. Zaborskaitė. Sužinome apie dar vieną anekdo tišką Lietuvių literatūros katedros triuką. Katedra, matyti, įtardama (o, gal būt, tik iš apsileidimo), kad studentai rinksis aktualias temas, numatydama, kad vieną aktualesnę temą gali pasirinkti keletas ar net keliolika studentų, nutarė visai nu siimti atsakomybę už šių temų pa skirstymą. Kuris sužinos pirmas, tas galės pasirinkti kokią norės, o pas kutinieji pasirinks tas, kurios liks. Nutarė ir padarė. ' Kadangi oficialaus pranešimo ne buvo, studentai, kurie turi artimes nius santykius su atskirais katedros dėstytojais, jau prieš katedros po sėdį žinojo ir buvo numatę, kokias temas jie pasirinks, patys pirmieji įteikė pareiškimus. Na, o tie, kurie apie tai sužinojome tik gegužės 25 d. 1S vai. 50 min., galėjome rašyti ir spėlioti apie knygeliūkštės „Jono iš Svisločės" vertėją, arba ieškoti lite ratūrinių elementų, tokiuose „šalti niuose", kaip „Knygoje nobažnystės" bei Sirvydo „Punktuose sakymų"; galėjome pasirinkti monografinio po būdžio temas apie M. Akelaitį, K. Alekną, K. Zabitį, Vilkutaitį-Keturakj ir visus ateinančius metus var tyti jų skurdų palikimą, knisinėtis po jų biografijas. Tuo galėjo „pasidžiaugti" ne tik ■Kubilius, Neverdauskaitė, bet ir Ka valiauskas, Irnbrasas, Gurklytė, kurie apie temų „skirstymą" sužinojo tik gegužės 25 d. vakare, bei Bufas, ku ris ir gegužės 27 d. dar nieko apie tai nežinojo. Matydama, kad nė vienas iš mū sų likusiomis temomis nesusigundome, vyr. dėst. Zaborskaitė praneša, kad mes galį pasiūlyti savo temas. Ką gi, pasiūlymas logiškas. O prie jo Lietuvių literatūros katedrai no risi dar priminti, kad studentams bus labai nesmagu, jeigu ir su jų pasiū lytomis temomis katedra pasielgs taip lengvabūdiškai ir nekultūringai, kaip pasielgė su savo, užrašydama jas ant popiergalių ir numesdama į kampą. Studentai pageidauja, kad katedros vadovybė jų pasiūlytas te mas apsvarstytų savo posėdyje ir paskelbtų studentams, žinoma, tik tokioje formoje, jog ir katedros vedėjas nebesigėdytų po jomis pasirašyti, ir kad katedra, atsi žvelgdama į atskirų studentų pagei davimus ir sugebėjimus, kaip dera vadovaujančiam organui, imtųsi at sakomybės už jų paskirstymą. Lauksime.
P. Pečiūra, V. Rudokas, A. Vasiliauskas Istorijos-filologijos fak. IV k. lituanistai
Akademinis jaunimas sportuoja
vo rankose laiko visas Amerikos gyvenimo sritis, jie nenorėdami vai ruoja savo likimą į pražūtį. Maja kovskis — rūstus ir negailestingas senojo, buržuazinio pasaulio teisėjas, ugningas naujojo pasaulio šauklys. Jis su triuškinančia jėga smerkia iš naudotojišką santvarką, Kovingai šaukia darbo žmones -į kovą prieš sutrūnijusį senąjį gyvenimą, už nau jo pasaulio statybą.
Mintis tampa žodžiais, o žodžiai nežūna matau — ant dangoraižių minios lipa, — ir lekia žemyn išsiūbuoti kūnai Rokfelerių, Fordų ir Vanderlipų. Darbo žmonių protestas auga, jų kova prieš kapitalistus stiprėja, — numes jie nuo savo pečių išnaudo tojiškas siurbėles, paims gyvenimo vairą į savo rankas. Kaip šiandien parašyti skamba di džiojo poeto žodžiai apie pasaulinio viešpatavimo siekiančius imperialis tinius agresorius. Su dideliu įžvalgu mu poetas numatė jų tolesnius pla nus. Imperialistai šiandien atvirai skelbia savo niekšišką politiką, kursto naują pasaulinį karą. Viso pasaulio dorųjų žmonių kovoje už taiką, prieš naujo karo kurstytojus savo ugningu, bolševikiniu žodžiu dalyvauja Vladimiras IMajakovskis. Jo žodžiai apie imperialistinę Ame riką ir Ameriką, kurią sukurs pa žangioji amerikiečių liaudis, — šian dien galingai skamba visu balsu pla čiajame pasaulyje. J. Kirkilą
Nuotraukoje: Chemijos fakulteto futbolo komanda, trečią kartą iš eilės laimėjusi universiteto futbolo čempiono vardą (iš kairės į dešinę): V. Burkauskas (komandos kapitonas), Baselis, N. Karvelis, P. Norkus, R. Daugirdas, Bubelis, Papilskis, Mačinskas, Petrauskas, Kūdra, Barllkinas. Vinciūno nuotr.
------ ----------------- ♦ Prasidėjusiose Vilniaus m. futbolo pirmenybėse tarp vienuolikos II gr. komandų, kaip „Lokomotyvas", „Dinamo", „Torpedo", „Žvaigždė", Ei dukevičiaus vardo kombinato ir kt. dalyvauja ir mūsų universiteto ASK futbolo rinktinė. Šį sezoną ASK futbolininkai išėjo į varžybų aikštę žymiai geriau pa siruošę, ir pirmosios pirmenybių rungtynės atnešė komandai laimėji mus. Gegužės 21 d. universiteto rinktinė
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
♦--------------------susitiko su „Burevestnik“ futbolinin kais. Pirmasis kėlinys pasibaigė re zultatu 1:1. Antrąjį kėlinį ASK rink tinės puolimas sužaidė žymiai ge riau ir rungtynes laimi rezultatu 4:1. Gegužės 24 d. ASK žaidė rungty nes prieš „Elfos" futbolo komandą. Rungtynės pasibaigė 2:1 ASK futbo lo rinktinės naudai. A. Kazilionis ATSAK. REDAKTORIUS D. ŠKLIARINSKIS LV 05852