VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Or? NĖRA GALINGESNĖS JĖGOS UŽ MOKSLĄ.
TUBENTM VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
1951 m. birželio 19
d., antradienis
APSIGINKLAVĘS
MOKSLU, NENUGALIMAS.
JUO DAUGIAU ŽMOGUS ŽINO, J UO JIS STIPRESNIS ... O KAI ŽMOGUS
ŽINO, KOKS DIDŽIULIS IR DIDINGAS JO PAČIAM SAU ĮSKELTAS TIKSLAS,
JIS DAROSI DAR STIPRESNIS.
SĄJUNGOS
A. M. Gorkis
KOMITETŲ ORGANAS
Nr 23 (53)
ŽMOGUS,
Kaina 20 kap.
Gerai pasiruoškime naujiems mokslo metams darbo planus ateinantiems mokslo metams. Reikia pašalinti tas kliū tis, kurios trukdo pertvarkyti darbą naujais pagrindais. O tam visų pirma mums trukdo nepaten kinamas metodinis pasiruošimas. Pašalinti šitą trūkumą — pagrin dinis katedrų uždavinys. Marksiz mo-leninizmo klasikų, draugo Stalino veikalo „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai", VKP(b) Centro Komiteto nutarimų ideolo giniais klausimais, Mičiurino, LyIšstudijavę šį genialųjį draugo senkos, Pavlovo, Lepešinskajos Stalino veikalą katedrų posė darbų studijavimas turi įeiti į ka džiuose, daugelis katedrų pereitų tedrų darbo planus. mokslo metų eigoje pertvarkė sa Laipsniško perėjimo iš socializ vo darbą. Plačiau išvystė moksli nių problemų ir paskaitų temati mo į komunizmą laikotarpiu le ką filosofijos, marksizmo-leniniz miamą reikšmę turi darbo žmonių mo pagrindų katedros; mūsų kal komunistinis auklėjimas, buržua tinėse katedrose organizuotas zinės ideologijos liekanų likvida Atskirų kalbos mokslo klausimų vimas žmonių sąmonėje. Ir čia studijavimas, daugiau dėmesio katedros, (vesdamos į savo darbo skiriama rusų ir gimtosios kalbos planus marksizmo-leninizmo kla pažinimui, visose katedrose per sikų veikalus bei partijos nuro žiūrėta kursinių ir diplominių dar dymus ideologiniais klausimais, bų tematika. Gerai pertvarkė sa įžymiųjų tarybinių mokslininkų vo darbą fiziologijos katedra darbus, atliks didžiulį auklėjamąjį (prof. Sopauskas). Ji savo darbą darbą. Prie atskirų katedrų veikia nukreipė terybibio mokslo prak mažesnės ar didesnės bibliotekos. tikos linkme. Studentai fiziolo Jas reikia dar kartą patikrinti, iš gijos egzamino metu savo tiks anksto papildyti nauja reikiamos liais atsakymais parodė gerą da mokslo šakos tarybine literatūra. lyko žinojimą. Iš studentų atsa Fakultetų partinės organizacijos kymų galima spręsti ir apie tai. iš ankstu savo susirinkimuose kaip katedra propagavo tarybinį turi apsvarstyti, kaip ta, ar ki mokslą, rusų mokslininkus, kaip ta katedra ruošiasi naujiems kokie pereitų auklėjo jaunimą, kaip mokė jį mokslo metams, mokslo metų trūkumai, ir numa mokslo išvadas pritaikyti liaudies gerovei. Tačiau ne visos katedros tyti priemones jiems pašalinti. Ruošiantis naujiems mokslo padarė atitinkamas išvadas iš draugo Stalino veikalo. Tvirtai metams į darbą reikia įtraukti vi dar laikomasi buržuazinio „objek sas visuomenines organizacijas tyvizmo" pažiūros istorijos, lietu mokslinius būrelius, dėstytojus ir vių literatūros, civilinės teisės ka studentus. Į katedrų pasitarimus tedrose. Laisvos diskusijos ne vi pakviesti studentijos atstovus, nesose katedrose tapo vystymosi v.žgniaužiant jų kritikos. Ypatinga metodu. Didelis trūkumas yra jėga draugas Stalinas pabrėžia, teorijos atitrūkimas nuo prakti kad „joks mokslas negali vysty kos. Zoologijos, botanikos, geolo tis, eiti į priekį be nuomonių ko gijos ir kt. katedros vis dar ne vos, be kritikos laisvės". Šitas patenkinamai ruošia kadrus di stalininis nurodymas turi tapti vi džiosioms komunizmo statyboms, so mūsų kolektyvo akstinu ruo socialistiniam mūsų žemės ūkiui. šiantis naujiems mokslo metams, Ypatingai toli nuo dabartinės ga su šaknimis šalinant pereitų mybos aukštos technikos sąlygų mokslo metų klaidas. yra geologijos katedra. Nuolatos kelti ideologinio dar Mūsų darbas turi būti nukreip bo lygį — toks pagrindinis visų tas ne į bendrai kvalifikuotų spe mūsų visuomeninių organizacijų cialistų paruošimą, bet į tokių uždavinys. Jos kiekvieną dieną ir specialistų, kurie tikrai atsidavu konkrečiai turi vadovauti katedrų siai tarnautų savo liaudžiai, ko darbui. Mūsų uždavinys — tinka munistinės visuomenės sukūri mai pasiruošus sutikti naujuosius mui. Šitoks turi būti požiūris į mokslo metus. Universiteto audi mūsų darbą išeinant iš draugo torijas papildys naujas jaunimo Stalino mokslo apie bazę ir ant būrys, laukiantis iš mūsų bolševi statą. Juo turi būti persunkta visa kiško, tiesaus žodžio,’ atsakančio mūsų katedrų veikla — politinė, į visus gyvenimo klausimus. Idė organizacinė, mokslinė ir pedago jinis-politinis darbo žmonių auk ginė. Pirmiausia jau dabar kated lėjimas — svarbiausias komuniz ros privalo rūpestingai apgalvoti mo statybos baras. RAUGO Stalino genialu sis veikalas „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai/ viso je pilnumoje iškėlė mums, Vil niaus Valstybinio universiteto dėstytojams, uždavinį — įgyven dinti partiškumą dėstant, moksli niuose darbuose, uždavinį — visa savo teoretine ir praktine veikla tarnauti mūsų didžiosios Tėvynės pergalingajam artėjimui į komu nizmą.
Didžiajam-proletariato rašytojui atminti Vakar, birželio mėn. 18 d., Valstybinės filharmonijos salėje įvyko iškilmingas posėdis, skirtas didžiajam proletariato rašytojui Maksimui Gorkiui atminti, ryšium su jo mirties 15-siomis metinėmis. Dalyvaujant sostinės partiniams ir tarybiniams darbuotojams, aukštų jų mokyklų dėstytojams ir studentams, pranešimą apie A. M. Gorkio gyvenimą ir kūrybą padarė stalininės premijos laureatas rašytojas A. Guzevičius. Po iškilmingosios dalies buvo surengtas didelis koncertas.
Naujos gairės vystant tarybinį mokslą (Mokslinė sesija skirta draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausimais metinėms pažymėti)
Birželio mėn. 15—16 d. d. VVU Aktų salėje įvyko jungtinė Lietuvos TSR Mokslų akademijos, Vilniaus Valstybinio universiteto ir Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto mokslinė sesija, skirta draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausi mais metinėms pažymėti, kurioje buvo padaryta visa eilė mokslinių prane ūmų genialių draugo Stalino veikalų šviesoje. Gausiai dalyvaujant sostinės moks lo darbuotojams su milžinišku pa kilimu, audringoms ovacijoms aidint, į sesijos Garbės prezidiumą išren kamas VKP(b) CK Politinis Biuras su didžiausiuoju mokslo korifėjum J. V. Stalinu priešakyje. Sesiją atidarius, LTSR Mokslų aka demijos prezidentas J. Matulis pa darė platų pranešimą: „Draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klau simais reikšmė tarybinio mokslo vystymesi", kuriame nušvietė draugo S alino darbų kalbos mokslo klau simais reikšmę visoms mokslo ša koms. Maždaug prieš metus įvykusios diskusijos „Pravdoje" kalbos moks lo klausimais sukėlė gyvą tarybinės liaudies susidomėjimą dar ir tuo, kad diskusijas apibendrino draugas J. V. Stalinas savo genialiais dar bais: „Dėl marksizmo kalbos moks le", „Dėl kai kurių kalbos mokslo klausimų" ir „Atsakymas draugams", kuriuose atsakė į pačius svarbiau sius, sudėtingiausius kalbos mokslo klausimus, davė pagrindą kalbotyrai. „Draugo Stalino darbai išvedė ta rybinį kalbos mokslą iš viešpatavu sios painiavos, pastatė jį ant pla taus, tikrai moksliško, kūrybinio ke lio, paremto nesugriaunamais dia lektinio materializmo pagrindais. Tač au, —.pažymėjo J. Matulis, — ganialūs draugo Stalino darbai atvėrė naują erą ne tik kalbotyros moks lui, jie davė aiškią programą ir nu
žymėjo tvirtas gaires visuomeninių mokslų, marksistinės-lenininės filo sofijos ’ ir aplamai viso tarybinio mokslo tolesniam vystymui. Neper dedant galima pasakyti, kad draugo Stalino darbų pasirodymas kalbos mokslo klausimais yra stambiausias įvykis šių dienų mokslo istorijoje. Jie visiems laikams pasiliks auksi niame tarybinio ir pasaulinio mokslo fonde, kuriuo nuolatos naudosis visų tarybinio mokslo šakų darbuotojai". Prof. dr. J. Matulis išdėstė draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausi mais pagrindinius teiginius, plačiai nušvietė šių darbų reikšmę, be kitų mokslų, chemijos, fizikos, matemati kos mokslams. Nurodęs, kad lietu viškoji buržuazija sąmoningai darkė lietuvių kalbą, stiprinant kosmopoli tinę Vatikano ir angliškojo-amerikoniškojo imperializmo įtaką, J. Matu lis pažymėjo, kad draugo Stalino darbai vaizdžiai demaskuoja klastin gą, reakcinę, antiliaudinę imperialis tinę politiką, nukreiptą į prievartinę tautų asimiliaciją, į jų nacionalinių kalbų niekinimą ir niveliavimą. Draugo Stalino darbai parodo, kad kiekviena tauta turi teisę į sava rankišką valstybingumą, į savo na cionalinės kalbos ir nacionalinės kul tūros ugdymą. Jie padėjo tvirtą pa grindą kalbotyros mokslui. „Nenukrypstamai vadovaudamiesi šauniosios bolševiku partijos ir di džiojo mūsų vado ir mokytojo, ge nialiojo mokslo korifėjaus draugo Stalino nurodymais, — nurodė prof. dr. Matulis, — mes išauginsime naujus, tikrai tarybinius aukštos kva lifikacijos darbuotojus, sėkmingai išvystysime tarybinį mokslą, veikliai prisidėsime prie didžiojo komunizmo statybos reikalo ir pateisinsime vil tis, kurias deda į mus mūsų tarybi nė liaudis". Platų ir vertingą pranešimą „Ru sų mokslininkų įnašas į lietuvių kal
bos mokslą" padarė prof. J. Balči konis, plačiai nušviesdamas didelę rusų mokslininkų darbų reikšmę lie tuvių kalbotyrai. Prof. dr. H. G. Gabrieljanas savo platų pranešimą paskyrė bazės ir antstato klausimams draugo Stalino darbų kalbos moks lo šviesoje nagrinėti. Prof. K. Korsakas padarė praneši mą „Literatūros mokslo klausimai draugo Stalino darbų kalbos moks lo klausimais šviesoje", kuriame iš kėlė eilę literatūros, kritikos, este tikos problemų, nagrinėtinų draugo Stalino veikalų šviesoje. Prof. Kor sakas plačiau sustojo ties lietuvių literatūros ir literatūros mokslo klau simais, nurodė visą eilę klaidų lietu vių literatūros moksle ir kritikoje ir iškėlė didelę draugo Stalino vei kalų reikšmę literatūros mokslui. Sekančią dieną mokslinėje sesijoje prof. J. Žiugžda padarė platų prane šimą: „Lietuvių tautos kultūrinio palikimo problemos draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausinviis švie soje", doc. E. Meškauskas t— „Kalbos ir mąstymo vieningumo klausimas draugo Stalino veikalo „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" švieso je", v. d. P. Kulikauskas — „Lietu vos archeologijos klausimai draugo Stalino darbų kalbos mokslo klau simais šviesoje", v. d. K. Ulvydas — „Lietuvių literatūrinės kalbos vysty masis tarybinės santvarkos metais". Su dideliu pakilimu sesijos daly viai priėmė sveikinimo laišką didžia jam tarybinių tautų vadui mokslo korifėjui draugui Stalinui. Mokslinė sesija, skirta draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausi mais metinėms pažymėti, sukėlė gy vą susidomėjimą mokslo darbuoto jų tarpe, gausiai dalyvavusių sesi joje. A. Sprindis
EGZAMINŲ SESIJOS DIENORAŠTIS VISUS EGZAMINUS IŠLAIKIAU LABAI GERAI
Pavasario egzaminų sesija šiais metais buvo nelengva. Reikėjo lai kyti marksizmo-leninizmo pagrindų, rusų literatūros, lietuvių, vokiečių ir lotynų kalbų egzaminus. Visus eg zaminus aš išlaikiau pirma laiko ir labai gerai. Tai pasiekiau tik dėka to, kad aš visus mokslo metus siste mingai ruošiausi. Ruošiantis egzaminams man beli ko tik pakartoti išeitą kursą. Išlaikydamas egzaminus, kiekvie nas tarybinis studentas didžiuojasi tuo, kad jis gali savo darbu įnešti nors ir mažytį indėlį į komunizmo pastatymą, į tuos didžiulius pertvar kymus. kurie iš pagrindų pakeitė mūsų šalies veidą, sudarė galimybę mums mokytis ir pasiekti tokių lai mėjimų. L. Archipova Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
KOLEKTYVAUS DARBO VAISIAI Ruošiantis politinės ekonomijos egzaminui, v. d. Andžijevskis suren gė konsultacijas, kurios padėjo iš siaiškinti neaiškius klausimus. Be to, pažangieji studentai padėjo silp nesniems. Gerai pasiruošę, visi kur so studentai egzaminą išlaikė. Pasiruošimas istorinio materializ mo egzaminui taip pat praėjo orga nizuotai. Pav., ptekybininkai ir pra monininkai padarė bendras tarpusa vio konsultacijas. Drg. drg. Jankivskis, Gaigalas noriai padėjo išsi aiškinti sunkesnius klausimus. Pra monininkų grupėje egzaminą visi iš laikė: iš 17 studentų 8 gavo labai gerus pažymius, vienas — patenki namai ir likę gerus. St. Uždavinytė Ekonomikos m. fak. III k. stud. prekybininkė
Valstybiniai egzaminai EKONOMIKOS m. fak. diplomantų laida ypatinga tuo, kad diplominius darbus visi parašė laiku ir juos sėk mingai apgynė. Dabar visi laiko valstybinius egzaminus. Marksizmo-leninizmo pagrindų eg zamino rezultatai rodo, kad diplo mantai į egzaminą atėjo gerai pasi ruošę ir jį laikė aukštame politiniame-idėjiniame lygyje. Du trečdaliai diplomantų egzaminą išlaikė labai gerai ir gerai. Valstybinių egzaminų komisija labai gerai įvertino Rauduvaitės, Venckūno, Boreikaitės, Jonušio ir kt. studentų žinias. Pažymė tina, kad geriausiai egzaminą laikė komunistai ir komjaunuoliai. Tačiau buvo diplomantų, kurie į egzaminą atėjo silpnai pasiruošę, ir jų žinias komisija įvertino vos patenkinamai ar net nepatenkinamai. Nepatenkina mus pažymius gavo Vilutis, Urbaitė, Juknevičiūtė, eksternais laikiusieji Valeckas ir Vyšniauskaitė.
Silpnai egzaminą laikė diploman tai Vytėnas, Kaladytė, Baltušytė, kurie mokslo metų eigoje nedalyva vo moksliniuose būreliuose, neįsi-' jungė į universiteto visuomeninį gy venimą. Tai dar kartą rodo svar bią visuomeninio darbo reikšmę keliant studentų mokslinį ir idėjinį lygiA. Poviliūnas
TEISES m. fak. diplomantai laikė marksizmo-leninizmo pagrindų vals tybinį egzaminą. Išpuošta Teisės m. fak. auditorija. Už stalo — valstybinių egzaminų komisija: prof. dr. P. Pakarklis, de kanas doc. K. Domaševičius, v. d.
Žiurlys, v. d. R. Šarmaitis. Prie eg zaminų komisijos stalo prieina dip lomantai Abdulskytė, Požarskas, Gurvičiūtė, Staskonis, Konduralova ir kt. Iš jų atsakinėjimo matyti, kad diplomantai giliai įsisavino patį pa žangiausią pasaulyje Markso—Engel so—Lenino—Stalino mokslą, išmoko jį taikyti praktikoje. Visų šių diplo mantų žinios įvertinamos labai gerai. Ir tai visiškai nenuostabu, nes stud. Gurvičiutė nuo pat pirmojo kurso egzaminus laiko vien tik labai gerai, o kiti — labai gerai ir gerai. Šie draugai pateisino partijos ir vyriau sybės viltis ir puikiai įsisavino teore tines žinias.
Gerai egzaminus išlaikė stud. Au gustinas, Matkevičiūtė ir kt. Tačiau ne visi diplomantai išlaikė gerai šį taip svarbų egzaminą. Stu dentai Kazakaitis, Sebeda ir kt. ga vo patenkinamus pažymius, o stu dentės Kantauskaitė ir Gaidelytė šio egzamino neišlaikė. Tai rodo, kad šie diplomantai į šią pagrindinę dis cipliną pažiūrėjo lengvabūdiškai, ne suprato, kaip yra svarbus marksizmoleninizmo žinojimas kiekvienam specialistui. R. Paškevičius ***
CHEMIJOS fak. fizinės chemijos specialybės diplomantai birželio mėn. 15 d. laikė savo specialybės egzami ną. Diplomantus egzaminavo prof. J. Matulis. Iš 8 laikiusių 7 draugai atsakė labai gerai. Valstybinė egza minų komisija pažymėjo draugų R. Višomirskio, A. Molčadskio ir kt. gilias žinias.
Daugiau dėmesio žurnalistams Didelį vaidmenį komunistiškai auk-pino, nes ir jis pats į mokymąsi lėjant tarybinius žmones atlieka bol žiūri gana paviršutiniškai. ševikinė spauda, pats aštriausias ko Nepakankamą dėmesį žurnalistai munistų partijos ginklas. Mūsų res skiria lietuvių kalbai. Kai kurie II k. publikoje tūkstantiniais tiražais lei žurnalistai savo kursinius darbus iš džiami respublikiniai, sričių ir rajo lietuvių kalbos vyr. dėst. Ulvydui nų laikraščiai. Šiam atsakingam dar įteikė parašę paskubomis. Aišku, to bui dirbti reikia ištisos armijos pri kie darbai žurnalistui neturi jokios tyrusių spaudos darbuotojų, kurie naudos, nes kalbos studijavimas rei bolševikiškai sugebėtų nušviesti ta kalauja atidaus ir kruopštaus darbo. rybinės liaudies laimėjimus komu Arba štai stud. J. Kaminskas (I k.) nizmo statyboje, padėtų šalinti pasi iš dabartinės lietuvių kalbos gavo taikančius trūkumus. patenkinamą pažymį. Draugams rei Partijos ir vyriausybės nuolatinio kia rimtai pagalvoti, ar jie gali būti rūpinimosi dėka nuo 1949 m. rudens gerais žurnalistais, nežinodami gim Vilniaus Valst. universiteto Istorijos- tosios kalbos. filologijos fak. pradėta ruošti žur Ne paslaptis, kad mūsų studentija nalistikos specialistus. Šiuo metu dar silpnai moka rusų kalbą, tačiau veikia du kursai, o sekančiais moks visiškai neleistina, kad rusų kalbos lo metais bus trečias. Į šią specialy nežinotų žurnalistas. Štai, pavyz bę konkursinių egzaminų keliu buvo džiui, stud. S. Vaintraubas rusų kal priimti patys gabiausi jaunuoliai, ta bos paskaitų visiškai nelankė, įsi čiau dėl nepakankamo dekanato dė vaizduodamas, kad labai gerai ją mesio ir silpno kursinių komjauni moka, gi per egzaminą gavo dvejetą, mo organizacijų vadovavimo abie E. Krušinskaitė, B. Kazlauskaitė atsa juose žurnalistų kursuose yra žymių kė vos patenkinamai. trūkumų. Nerimta pažiūra į mokymąsi pa Dauguma studentų-žurnalistų dirba stebima ir I k. žurnalistų grupėje laikraščių redakcijose, praktiškai (gruporgas Kiseliovas). Taip yra to susidurdami su spaudos darbu. Tai dėl, kad I k. komjaunimo organiza Balsys) nesiėmė yra labai gerai, bet argi galima var cija (sekretorius dan praktikos atsisakyti teorijos? reikiamų priemoniųį prieš akademiKaip tik universitete suteikiamos nės drausmės laužytojus, Ir to relaikyti egzaminus būtinos teoretinės žinios, apginkluo zultate neleistai jami busimieji specialistai marksisti- studentams A. Marcinkevičiui ir kurie dar be to turi ne-leninine pasaulėžiūra. Dalis žurna J. Sliažaitei, įsiskolinimus. Nėra listų, matyti, pamiršo, kad be gilaus akademinius teorijos žinojimo negali būti sėk džiuginantys rezultatai ir tų studenPavyzmingo praktiško darbo, ir semest tų, kurie laiko egzaminus, ro eigoje labai blogai lankė paskai džiui, iš visuotinės istorijos egzamitas arba visiškai jų nelankė. Deka no nepatenkinamus pažymius pas natas ir kursinių komjaunimo orga doc. Galvydį gavo G. Augustinavinizacijų biurai tokius studentus nuo čiūtė, M. Daugėla, A. Kėzys ir kt. Aišku, kad šių trūkumų mokymo lat išsikviesdavo, juos tėviškai pa ir auklėjimo darbe būtų išvengta, bardavo, tačiau tuo viskas ir baig jeigu abiejuose žurnalistų kursuose davosi. geriau dirbtų komjaunimo grupės, Prasidėjusi pavasario egzaminų se daugiau rūpintųsi žurnalistų ugdymu sija akivaizdžiai parodė tokio darbo kursinės ir fakulteto komjaunimo or rezultatus. Štai egzaminų laikyti ne ganizacijos. Tačiau koks gali būti buvo leista J. Kirkilai (II k.), o stu darbas grupėse, jeigu jose silpnai dentui K. Kaukui, kuris 'nelikvidavo vystoma kritika ir savikritika, jeigu akademinio įsiskolinimo, dekanatas po bičiuliškumo ir geraširdiškumo egzaminus lengvabūdiškai atidėjo. priedanga stengiamasi užtušuoti Silpnai laiko egzaminus ir tie žur draugų klaidas. Toks draugiškumo nalistai, kuriems dekanatas leido lai supratimas yra lygus meškos patar kyti. Svarbiausios disciplinos — navimui. marksizmo-leninizmo pagrindų egza Tik išvystę bolševikinę kritiką ir miną tik keli studentai išlaikė la- savikritiką, giliai įsisavinę teoreti bai gerai, gi J. Jakelevičius, B. Kaz- nes žinias, išmokę jas taikyti prak lauskaitė, B. Zaščižinskas, H. Palu- tiškai ir apsišarvavę nenugalimomis ševičius atsakė vos patenkinamai, marksizmo-leninizmo idėjomis, mū Kyla klausimas, ar ėmėsi II k. sų universiteto žurnalistai taps ge komjaunimo organizacija (sekreto- rais savo srities specialistais ir pa rius A. Litvaitis) ir II k. žurnalistų teisins į juos dedamas liaudies viltis. grupė kokių nors priemonių, kad Kursinės komjaunimo organizacijos šiems studentams laiku būtų suteik turi už tai kovoti. Tai yra jų gar ta reikiama parama ir egzaminui bū bingas ir atsakingas uždavinys ug ta tinkamai pasiruošta? Atrodo, kad dant jaunųjų žurnalistų kadrus. drg. Litvaitis tuo iš anksto nepasirūVyt. Rudokas
skirta M. Gorkiui paminėti Vilniaus Valstybinio universiteto Mokslinės bibliotekos salėje atidary ta didžiulė paroda, skirta 15-tosioms metinėms paminėti nuo A. M. Gor kio mirties. Daugiau kaip 500 eks ponatų — knygų, brošiūrų, foto ko pijų, iliustracijų — vaizdžiai parodo didžiojo rusų rašytojo, tarybinės li teratūros pradininko, nenuilstamo kovotojo dėl komunizmo pergalės, gyvenimo ir kūrybos kelią. Paroda sutvarkyta pagal istorinįbiografinį planą. Pirmieji parodos skyriai vaizduoja atskirus Gorkio gy venimo periodus. Biografinė medžiaga, foto dokumen tai, kadrai iš kino filmų atkuria ra šytojo vaikystę, parodo, koks tada buvo jaunuolis Pieškovas, ir tą ap linką, kurioje jis augo, kurioje for mavosi jo pasaulėžiūra. Iš atskirų Gorkio biografijos momentų parodo je išsiskiria tie metai, kai M. Gorkis pradėjo literatūrinę veiklą, vaizduoją jo kūrybinio kelio pradžią, revoliu cinį darbą. Stenduose ir vitrinose išdėstyta medžiaga charakterizuoja rašytojo
kūrybinį veidą, jo daugiapusę pro zaiko, poeto, dramaturgo, publicisto, kritiko veiklą. Įdomus ir reikšmingas parodos skyrius, kuriame nušviečiama bolše vikų partijos vadų draugystė su Gorkiu, jų milžiniškas poveikis rašyto jui. Siame skyriuje eksponuojami V. I. Lenino ir J. V. Stalino straips niai ir laiškai — svarbiausioji me džiaga rašytojo kūrybiniam paliki mui pažinti, duodanti tikrai moksliš ką jo kūrybos įvertinimą, padedanti giliau pažinti jo darbo reikšmę. Pažymėtinas parodos skyrius, pa rodantis Gorkio kovą su reakcinė mis kryptimis literatūroje. Čia eksponuojajni Gorkio publicistiniai straipsniai, grožinės literatūros kūri niai ir laiškai, kurie parodo, kaip Gorkis, kovodamas su supuvusio de kadanso įtakomis, įgyvendino litera tūros partiškumo ir socialistinio realizmo principus. Žymi vieta skirta Gorkio veiklai vystant kitų tautų literatūras, jo įtaka geriausių lietuvių rašytojų kūrybiniam išsivystymui. Čia ekspo-
nuojama dokumentinė medžiaga — Gorkio susirašinėjimas su auto riais ir vertėjais, jo pasisakymai spaudoje ir I Visasąjunginiame ta rybinių rašytojų suvažiavime — kal ba apie jo intensyvią ir įvairiapusę veiklą populiarinant ir išleidžiant įvairių tautybių rašytojų veikalus, juos auklėjant ir vienijant. Ypatingai aktualus parodos sky rius, kuriame parodoma, kaip Gorkis demaskuoja Amerikos „demokratiją", kur jis genialaus menininko įžval gumu matė busimosios reakcijos ramstį. Čia eksponuojamose apybrai žose, pamfletuose Gorkis parodė tik rąjį amerikoniškojo imperializmo veidą, iškėlė kapitalistinės Amerikos smunkančios kultūros griaunančią įtaką ir kartu su tuo išreiškė viltį, kad vistiek Amerikos liaudis nugalės reakciją. Parodos stendai ir vitrinos iliust ruotos daugybe paveikslų reproduk cijų ir foto nuotraukomis, parodan čiomis Gorkį ir Gorkio veikėjus vaizduojamajame mene ir tarybinia me kine. R. Rozetailė
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETCį AKADEMINIO SPORTO ASK FUTBOLININKAI PIRMAUJA KLUBO PRAVEDAMOS MASINĖS-SPORTINĖS PRIEMONĖS VASAROS Birželio 16 d. Jaunimo stadione ATOSTOGŲ METU ASK futbolininkai susitiko su „Sokol" futbolo komanda. Pirmą įvartį pa siekia ASK. V. Artomonovas vyku Vieta Laikas siai išnaudoja baudinį, stipriu smū Nr. Kas pravedama giu pasiųsdamas kamuplį j „Sokolo" Eil. vartus. Nors ASK dar turi galimybių Vandens sporto bazėje stu birželio mėn. šeš Žydiškės rezultatą padidinti, tačiau eilė pro 1 gų lieka neišnaudotos. Po pertrau dentai gali užsiiminėti buria tadieniais ir sek madieniais; lie vimo ir irklavimo sportu. Prie kos „Sokolo" puolimas stipriai ata vandens bazės yra vila, aprū pos — rugpiūčio kuoja ASK vartus. Vieno prasiverži mėn. kasdien pinanti sportininkus nakvyne mo metu ASK baudos aikštelėje ASK saugas pastumia „Sokol" žaidė ir sporto aikštelės. ją. 11 m. baudinys ir — rezultatas „Žalgirio" Veiks akademinė irklavimo du kart per savai LSD 1:1. Netrukus teisėjas skiria antrą 11 2 bazė vandens m. baudinį. Sį kartą ASK vartinin sekcija. tę kas P. Ciočys gelbsti komandą nuo ir Jaunimo stadionas Vyks lengvosios atletikos už antradieniais įvarčio. Tik paskutinėje žaidimo mi 3 penktadieniais siėmimai. nutėje A. Artomonovo tiksliai pa nuo 20—22 vai. duotą kamuolį dešinysis puolėjas V. Veiks lauko teniso, tinklinio kasdien nuo 19 Pilies 24 Staskonis nukreipia į vartus. Rezul 4 iki 22 vai. tatu 2:1 rungtynes laimi ASK rink aikštelės. Veiks krepšinio aikštelės. tinė, surinkdama Vilniaus m. futbolo 5 II Naugarduko 22J pirmenybėse 8 taškus iš 4 rungtynių. Tauro 4. TSRS aukštųjų mokyklų spar liepos 6-—10 d. d. Maskva 6 A. Kazilionis takiada. Turistinės ekskursijos j Mask liepos — rugpiū Maskva — Lenin 7 čio mėn. vą ir Leningradą. gradas VVU MOKSLINES BIBLIOTEKOS SKAITYTOJŲ ŽINIAI! Alpinistinės kelionės į Kaukazą liepos — rugpjū Gruzijos TSR 8 Visi skaitytojai privalo iki š. m. čio mėn. birželio mėn. 25 d. grąžinti į biblio tekos abonementą visas paskolintas Pastabos: knygas. Skaitytojams, neljkvidavusiems 1. Pradedantieji kultivuoti buriavimo sportą užsiiminėja ASK vairi nustatytu laiku įsiskolinimo, bus tai ninkų vadovaujami. komos atitinkamos priemonės. Kas šeštadienį 15 vai. iš universiteto garažo vyksta mašina į bazę, VVU mokslinės bibliotekos Kitomis dienomis galima nuvažiuoti traukiniu Vilnius—Kaunas, važiuodirektorius jant iki Kariotiškių stoties. Norintieji apsinakvoti viloje gauna iš U-to butų skyriaus leidimą. Užsiiminėti galima tik sportinėje aprangoje. 2. Norintieji renkasi „Žalgirio" vandens bazėje. 4. Reikiamas inventorius išduodamas ASK nuo 17,30 vai.
TEISYBĖ APIE AMERIKĄ
ASK valdyba
(M. Gorkio mirties 15-slas metines minint) Didžiojo proletariato rašytojo Maksimo Gorkio vardas simbolizuoja nepalaužiamą viso pasaulio darbo žmonių kovą už taiką, demokratiją ir socializmą. Šiandien Maksimas Gorkis kaip gyvas su gyvaisiais žengia pirmose kovotojų už taiką gretose. Taikos šalininkų kova prieš naujo karo kurstytojus Amerikos —Anglijos imperialistus šiandien įgavo iki šiol nematytą užmojį ir jėgą. Maksimo Gorkio žodis įkvepia milijonines taikos kovotojų gretas kovai už ilgalaikę, tvirtą ir kūry bingą taiką, jo žodis negailestingai nuplėšia kaukę nuo Amerikos— Anglijos imperialistų, parodo tikrąjį amerikoniškosios „demokratijos" veidą. Maksimas Gorkis savo apybraižo mis apie Ameriką tęsia šauniąsias kovos ir kapitalistinės tikrovės de maskavimo tradicijas rusų literatū roje. Didieji rusų literatūros klasi kai Lomonosovas, Gribojedovas, Puš kinas, Saltykovas-Ščedrinas, L. Tols tojus ir kiti negailestingai savo raš- koniškosios „demokratijos" išnaudo tuose demaskavo kapitalistinę san- jimo ir pavergimo metodus. Amerikos darbo liaudis entuzias tvarką, užsienietišką buržuazinę „civilizaciją", buržuazinę Vakarų kul- tiškai sutiko Gorkį, sutiko kaip Ru tūrą su jos kosmopolitizmo ir ap- sijos proletariato atstovą, kaip audgaulingos „demokratijos" lozungais. rošauklį. Iš kitos pusės Gorkio ap Tačiau Maksimas Gorkis, kaip ko silankymas, nepasisekus jo pajungti vojančio proletariato rašytojas, davė geltonosios spaudos plepalams, bur giliausią ir aštriausią buržuazinio žuazijos šlovinimo reikalams, sukėlė pasaulio vaizdą savo apybraižose, „geltonojo velnio miesto" valdovų pamfletuose ir straipsniuose apie įniršimą ir neapykantą rašytojui. M. Vakarų Europą ir Ameriką. Nė vie- Gorkio apybraižos buvo galingas, smūgis buržuazinei nas ne tik rusų rašytojas, bet ir triuškinantis amerikiečių rašytojas dar nebuvo Amerikos „demokratijai”, merdėjan taip, smogiančiai ir teisingai demas čiam imperialistinės kultūros pasau liui, staugiančiai caristinės patval kavęs kapitalistinio pasaulio. Maksimas Gorkis buvo pirmasis dystės klikai. Apybraižose „Geltono revoliucinio Rusijos proletariato pa jo velnio miestas", „Nuobodulio ka siuntinys Amerikoje. Jo kelionės ralystė" ir kitose M. Gorkis atvaiz 1906 m. po Europą ir Ameriką buvo, davo kapitalizmo prislėgto, išnaudo visų pirma, Rusijos proletariato ats jamo, paversto paprastu mechanizmu tovo vizitas po kapitalistinį pasaulį. vidutiniojo amerikiečio gyvenimo Didysis proletariato rašytojas gi tikrovę, kuri iš gorkiškųjų apybrai liausiai įžvelgė į kapitalistinio pa žų iškyla kaip nežmoniškiausio iš saulio tikrovę, pamatė kapitalistinės naudojimo ir dvasinio pavergimo paAmerikos darbo žmonių masių skur- veikslas. „Geltonojo velnio miesto" dą ir kančias, rafinuočiausius ameri-žmonės jau netekę sveiko, žmogiško
Užs. Nr. 00706
jausmo* virtę milžiniškos dolerio mašinos mechanizmais. Siame mies te, iš vienos pusės, saujelės dolerio karalių prabanga ir iš kitos — žmo gaus išnaudojimas nežmoniškiausia forma. Pamflete „Vienas iš respublikos karalių" M. Gorkis atskleidžia vidu tiniojo amerikiečio buržuazinės tik rovės socialines priežastis. Tikrasis visa ko šeimininkas — kapitalistas, milijonierius, kuris daro pinigus, kuriam žmogus tėra mechanizmas pinigams daryti, kuriam žmogaus vertę nustato dolerinė suma ir kuris savo valdžioje turi visą vyriausybę. Tokio žmogaus moralė remiasi bibli ja ir Didžiąja buhalterijos knyga. Amerikietiškos „moralės", „žmogus žmogui — vilkas" moralės princi pas M. Gorkio parodomas pamfle tuose „Moralės žynys", „Gyvenimo šeimininkai” ir kituose. Pinigai, rasinė diskriminacija, žodis „linčas" ir pa našus „moralės" atributai sudaro buržuazinės visuomenės elgimosi normų dėsnius. Viskas, kas daro pi nigus, yra moralu ir viskas pateisi nama — toks buržuazinės „mora lės" principas. Aistringas, pliekiantis M. Gorkio pamfletas, apybraiža ar straipsnis buvo visada nukreiptas prieš dole rio „karalius", išnaudotojų saujelę. Apie paprastus Amerikos žmones di dysis rašytojas kalbėjo su meile, buvo jiems audros pranašautoju. Rašytojas tikėjo paprastų ameri kiečių darbo žmonių jėga, energi ja, noru išsiveržti iš kapitalistinės vergovės, kovoti už laisvę, duoną ir kultūrą. Didžiojo proletariato rašytojo žo džiai, pasakyti beveik prieš pus šimtį metų apie Ameriką, apie jos išgirtąją „demokratiją" ir „ameri koniškąjį gyvenimo būdą", šiandien kaip niekados, teisingi ir mobilizuo jantys, keliantieji į ’ avą, stiprinan tieji darbo žmonių pasitikėjimą savo jėgomis, savo reikalo teisumu kovo je už taiką, demokrati ir socializ mą. Br Raguotis
Mūsų medžiagos pėdsakais „LAIKAS VISIEMS BRANGUS" Tokio pavadinimo straipsnis buvo gydytojas Norkūnas iš einamųjų pa išspausdintas „Tarybinio Studento" reigų atleistas. 13 (43) numeryje, kuriame studentai skundėsi dėl nepatenkinamo Aukštų SKELBIMAS jų mokyklų poliklinikos darbo. VVU Mokslinės bibliotekos salėje Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministras Penkauskas praneša, kad atidaryta paroda, skirta M. Gorkio straipsnyje iškelti faktai pasitvirtino. 15 metinėms nuo jo mirties paminė Padėčiai ištaisyti imtasi priemonių. ti. Paroda veikia kasdien, išskyrus Aukštųjų mokyklų poliklinikoje sekmadienius, nuo 10 iki 12 vai. įvesta tarnautojų atvykimo ir išvy kimo registracijos knyga, sutvarky ATSAK. RED. PAVAD. ta laikraščių ir žurnalų prenumerata; R. KRUTULYTĖ
Studentų ir dėstytojų dėmesiui! Vasaros atostogoms nepamirškite užsiprenumeruoti res publikinius leidinius:
LAIKRAŠČIU S: „TIESA", „VALSTIEČIU LAIKRAŠTIS", „SOV1ETSKAJ A LITVA", „KOMJAUNIMO TIESA", „MOLODIOŽ LITVY". ŽURNALUS:
„ŠVYTURYS",
„JAUNIMO GRETOS", „PERGALE".
Laikraščiai ir žurnalai pagal Jūsų pageidavimą gali būti išrašomi bet kuriuo adresu — jūs galite gauti spaudą fakul tete, bendrabutyje, namie arba kitoje atostogavimo vietoje. Prenumerata priimama visuose paštuose, „Sąjunginės spaudos" skyriuose ir fakultetuose pas visuomeninius spau dos platintojus.
PRENUMERUOKITE ILGESNIAM LAIKUI!
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „liesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
LV 07767