Turiningai ir įdomiai praleiskime vasaros atostogas, draugai! VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
°^7
TlIDENTAS VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 24 (54)
1951 m. birželio 26
d., antradienis
Kaina 20 kap.
Už tvirtą mokslo žinių įsisavinimą
Jie baigė sesiją labai gerai Kiekvieno semestro gale vyksta, studentų mokslo žinių patikrinimas — egzaminai. Jie parodo studentų moks lo žinių įsisavinimą ir politinį su brendimą. Sesijos metu suvedami visi nuveikto darbo rezultatai. Klysta tie, kurie galvoja, kad egza minams galima pradėti ruoštis tik sesijos metu, nes per kelias dienas neįmanoma giliai išstudijuoti visos medžiagos, o naudojimasis vien pa skaitų konspektais suteikia tik pa viršutinišką ir bendrą dalyko žino jimą. Egzaminams reikia pradėti ruoštis nuo pat semestro pradžios. Tai pui kiai suprato Ekonomikos m. fak. III k. studentė drg. Demendžiūnaitė. Ji gerai lankė paskaitas, visada pasi ruošusi ateidavo į politinės ekono mijos, istorinio materializmo semina rus ir pratybas. Ruošdamasi politinės ekonomijos ir istorinio materializmo egzaminams, ji dar semestro eigoje perskaitė visą pagalbinę mokslinę bei politinę literatūrą, skaitė brošiū ras, sekė spaudą, domėjosi ekonomi niu ir kultūriniu šalies gyvenimu. Todėl sesijos metu jai beliko tik pakartoti visą išstudijuotą medžiagą. I egzaminus ji atėjo puikiai pasi ruošusi. Drg. Demendžiūnaitė yra ne tik mokslo pirmūnė, bet ir aktyvi visuo menininke. Komjaunimo organizacija pavedė jai atsakingą visuomeninio darbo barą — ji yra fakulteto sien laikraščio „Tarybinis ekonomistas" atsakingasis redaktorius. Jai vado
vaujant, sienlaikraštis tapo aktyviu mis mokslo sritį. Nuo pat pirmųjų kovotoju keliant studentų mokslinį ir dienų universitete drg. Ambrazas ėmė kruopščiai studijuoti dėstomus idėjinį lygį. dalykus, susipažino su pirminiais šal tiniais, pagalbine literatūra, atidžiai sekė periodiką ir spaudą, iš kur taip Puikų visuomeninio ir mokslinio pat pasisėmė nemaža medžiagos savo darbo derinimo pavyzdį duoda mums žinioms papildyti. Drg. Ambrazas yra išrinktas fakul ir Teisės m. fak. studentas drg. Pet kevičius. Jis yra fakulteto SMD pir teto komjaunimo biuro nariu. Jis va mininko pavaduotojas, aktyviai bend dovauja spaudos sektoriui. Vasaros radarbiauja kurso sienlaikraštyje, atostogų metu drg. Ambrazas vyks į dirba valstybės teisės ir teorijos ka Joniškio rajoną, kur savo žinias, tedroje laborantu, dalyvauja VVU įgytas moksliniame ir visuomeninia SMD biuletenio leidime, bendrabuty me darbe, paskleis plačiosiose mūsų je drg. Petkevičius yra Tauro radijo liaudies masėse. Ten jis bendradar mazgo korespondentas. Nežiūrint to, biaus rajono laikraštyje, skaitys kol drg. Petkevičius (sistemingai semest ūkiečiams paskaitas Ir 1.1. ro eigoje studijuodamas pirminius dėstomų dalykų šaltinius) sugebėjo gerai pasiruošti egzaminams ir jau Mūsų šalis dabar pergyvena nepa ketvirtą egzaminų sesiją baigia vien labai gerais pažymiais. prasto politinio visos tarybinės liau Drg. Petkevičius ne tik pats gerai dies pakilimo dienas. Dykumose mokosi, bet ir padeda kitiems savo ir bekraštėse stepėsi tarybinių žmo kurso draugams. Studentai, savaran nių pasiryžimo ir pasiaukojamo dar kiškai susipažinę su pagrindine me bo dėka kyla didžiosios komunizmo džiaga, paskui susirenka bendrabuty statybos. Kiekvienas tarybinis žmo je ar kurioje nors fakulteto audito gus stengiasi kuo nors prisidėti prie rijoje ir išsiaiškina iškilusius klau šio didelio ir garbingo darbo. simus. Mes, tarybiniai studentai, taip pat neatsiliekame nuo gyvybinių mūsų šalies reikalų.. Geras mokymasis, po litinis sąmoningumas ir ruošimasis Istorijos-filologijos fak. I kurso tapti gerais savo srities specialistais studentas drg. Ambrazas baigė gim bus mūsų įnašas į didįjį komunizmo naziją aukso medaliu. Giliai pamėgęs statybos reikalą. literatūrą, jis nutarė studijuoti šią L. Litvaltytė turtingą savo palikimu ir tradicijo II kurso žurnalistė
***
baigia jaučiamas taip pat Filosofijos, Mark sizmo-leninizmo pagrindų, o ypatin laimėjimai mokslo pažangumo srity gai Politinės ekonomijos katedrų je liudija, kad studentai suprato ir darbe. Dialektikos dėsnių visuotinu įvertino partijos ir vyriausybės rūpi mo supratimas, jų objektyvi realybė, nimąsi, įtemptai visus mokslo metus vadovaujantis komunistų partijos mokėsi, gilino dalykines ir politines vaidmuo vystant socialistinę bazę ir žinias. Apie tai byloja egzaminų re jos milžiniška įtaka kitiems antsta zultatai. Labai gerai išlaikė visus tams — valstybei, idėjoms — dar kai valstybinius egzaminus Chemijos fa kurių studentų galutinai neįsisavin kulteto studentai: komunistas Borodi- ta. Tai scholastiškumo, prisiskaitėlišnas, komjaunuoliai — Norkus, Ramo kumo rezultatas dėstyme. Reijda įti naitė. Labai gerą politinį ir dalykinį kinančiai, konkrečiai, plačiai atskleis žinojimą valstybinių egzaminų metu ti studentams milžinišką komunistų parodė diplomantai komunistai ir partijos vaidmenį, įrodyti tai gausiu komjaunuoliai, kaip Boreikaitė, Venc- mūsų liaudies dalyvavimu didžiosio kūnas, Rauduvaitė, Abdulskytė, Po- se komunizmo statybose, pertvarkan žarskas, Gurvičiūtė ir kt. Visus kur čia komunizmo statytojų veikla va sinius egzaminus pirma laiko ir labai dovaujant partijai, stiprinant mūsų FIZIKOS-MATEMATIKOS fakulteto Pivoras, Varnas, Dicevičius, Bliugerai išlaikė studentai: drg. drg. De- valstybę, komunizmo idėjų pergale I kurso matematikai jau išlaikė 3 mentalytė, į egzaminą atėjo nepasi mendžiūnaitė, Petkevičius, Ambrazas ir kova dėl taikos, demokratijos ir egzaminus. Egzaminų rezultatai rodo, ruošę ir gavo nepatenkinamus pažy . ir kt. Tai rodo mūsų studentų politinį socializmo visame pasaulyje. Nepaprastai svarbu pažymėti tą kad studentai pavasario sesiją suti mius. Dėl to dalis kaltės tenka ir 1 subrendimą, pareigingumą, kad jie faktą, kad kai kurie studentai paro ko geriau pasiruošę, negu žiemos. kurso komjaunimo grupei, kuri ne tikrai verti tarybinio studento vardo. kontroliavo, kaip ruošiasi silpnesnieji dė per marksizmo-leninizmo, filosofi Egzaminus labai gerais pažymiais lai Tačiau mes negalime pasitenkinti ko mūsų grupės studentai: Uždavi studentai, ir nesuteikė jiems para jos egzaminus labai silpnas geogra šiais laimėjimais, nuo jų apsvaigti ir nys, Grigelionis, Matuliauskas ir mos. nutylėti trūkumus. Baigiant šių moks fijos, istorijos žinias, nemokėjimą Viščakaitė. Egzaminus gerais ir labai Reikia tikėtis, kad grupė pasimo lo metų egzaminų sesiją, reikia pa duoti pavyzdžių iš chemijos (chemi gerais pažymiais laiko studentai: kys Iš klaidų ir į sekančius egzami kai), fizikos — materialistinės dia daryti rimtas išvadas, visų pirma — Grybauskas, Bilkis, Kmieliauskas, nus ateis visi studentai gerai pasi dėl dėstymo kokybės pagerinimo. lektikos bruožams iliustruoti, netvir Jakobson, Karpavičiūtė ir kt. ruošę. tos istorinės žinios (istorikai). Tai Nepakankamai konkretūs kai kurių A. Jurkūnas liudija, kad dėstant kai kurias dis Birželio 16 d. laikėme matematinės studentų atsakymai, nemokėjimas surišti teoriją su praktika, silpnas ciplinas skiriama nepakankamai dė analizės egzaminą. Šį egzaminą la *#* ruošimasis egzaminams kaip tik cha mesio metodologiniams klausimams bai gerai išlaikė studentai: Matu rakterizuoja dalies studentų ir eilės nagrinėti, nepakankamai studentai liauskas, Bilkis, Grigelionis, Karpa CHEMIJOS fak. II kursas paskuti katedrų darbą. Paviršutiniški atsaky įsisąmonina reiškinius bei procesus, vičiūtė ir kt. niu laiku laikė du egzaminus: aukš išeinant iš materialistinės pasaulė mai, dalyko iškalimas liudija, jog Mūsų grupė jau yra išlaikiusi ir tosios matematikos ir analizinės che mes neįvykdėme draugo Stalino nu žiūros pozicijų. marksizmo-leninizmo pagrindų egza mijos. Abu egzaminai svarbūs ir dėl Teorijos ir praktikos vieningumas rodymų kalbos mokslo klausimais, miną. Šį egzaminą labai gerai išlai to studentai turėjo rimtai padirbėti. kur aiškiai išdėstytas teorijos ir reikalauja praktikos darbų bei semi kė stud. Kmieliauskas, Grigelionis, Prieš egzaminus doc. Daukšas ir vyr. narų, kursinių darbų praplėtimo ir praktikos vieningumas, ryšys tarp Matuliauskas ir kt. Tačiau Zabulio- dėst. Grincevičius teikė konsultaci mokslo ir komunistinės visuomenės sustiprinimo, kad galima būtų pritai nytė gavo nepatenkinamą pažymį, o jas, kurių metu mes išsiaiškinome kyti mokslą vykdant komunizmo sta kūrimo uždavinių. tybą praktikoje. Todėl reikia pergal Pakštaitė — trejetą. Tai rodo, kad neaiškius klausimus. Buvo praktikuo Eilė mūsų katedrų, kaip Geologi šios studentės mokslo metų eigoje jamas ir grupinis kurso kartojimas jos, Zoologijos, Botanikos, Mikrobio voti diplominių darbų tematiką, spec- silpnai studijavo marksizmą-leniniz vadovaujant stipresniems studentams. seminarų darbą, mokslo priemones, logijos ir kt., turi ryžtingai pertvar mą, silpnai ruošėsi seminarams. Todėl egzaminai davė neblogus re vykdyti griežtą studentų savarankiš kyti savo darbą turinio bei metodi kų zultatus. Visa eilė draugų (Simana V. Bliznlkas darbų kontrolę. kos atžvilgiu, kad galėtų apginkluoti vičius, Birmantas, Sadūnas) per ma Be abejo, ruošiantis paskaitoms, studentus specialybės dalykų žinio tematikos egzaminą parodė labai ge *#* mis bei įgūdžiais ir tuo pačiu padėti apgalvojant dėstymo metodiką, iš rą dalyko įsisavinimą, ir tik drg. anksto apsvarstant paskaitas, kontro studentams įsijungti į mokslo nova Bielogurovas gavo patenkinamą, o Fizikos-matematikos fak. fizikų Cezarkas — nepatenkinamą pažy torių eiles, su meile bei nuoširdumu liuojant jas ir išvystant laisvas dis kusijas katedrose, šie trūkumai bus grupė laikė marksizmo-leninizmo pa mius. Analizinę chemiją mūsų kursas tarnaujančių liaudžiai. Tos katedros pašalinti. grindų egzaminą. Didelė grupės stu jau pradėjo pertvarkyti savo darbą, Šiomis dienomis įvykęs universite dentų dalis suprato savo pareigą ir išlaikė tik gerai ir labai gerai. tačiau kol kas dar labai nedrąsi pra to atviras partinis susirinkimas, skir Dabar prieš mūsų akis stovi dar džia. Fiziologijos katedra riša savo tas dėstymo kokybei pagerinti uni į egzaminą atėjo gerai pasiruošę. vienas — fizikos egzaminas, kuris Visos eilės studentų, kaip Petraity darbą su studentų gydomąja specialy versitete, ypatingą dėmesį atkreipė j taip pat svarbus, nes įgytos žinios be, panaudodama paskutiniuosius ta profesorių-dėstvtojų ir _ studentijos tės, Pipinio, Žako, Giršovičiaus ir kt., bus plačiai taikomos fizinėje chemi rybinio mokslo bei dėstymo praktikos politlnio-ideologinio lygio kėlimą ir žinios buvo įvertintos labai ge joje. Mūsų pareiga — šį egzaminą pasiekimus, išaiškina studentams jų dėstymo metodinį meistriškumą, kon rai. Ypač pažymėtini studentai Cirli- išlaikyti tik labai gerais ir gerais metodologinį pagrindą, praktiškai su statavo, kad daugelis profesorlų- nas ir Rinkevičius, kurie visus egza pažymiais. pažindina su jais studentus. Bandymai dėstytojų atsidavusiai dirba, skiepy minus laiko tik labai gerais pažy V. Kairaitis miais. Tačiau keletas studentų, kaip su mikroelementais bandomajame dami studentams marksizmo-leniniz darže botanikos sode, mičiurininiai mo idėjas. Tai yra milžiniškas ☆ ☆ ☆ sodinimai (prof. Dagys, v. d. Petryla), musų tolesnių pasiekimų laidas. ✓ mėginimai daryti eksperimentus gre Iš šios egzaminų sesijos rezultatų GAMTOS mokslų fak. vyko vals je padėtyje; jie puikiai buvo susi ta augalų morfologijos ir sistemati musų universiteto studentija ir jos tybiniai marksizmo-leninizmo pagrin pažinę taip pat ir su liaudies demo kos darbų (prof. Minkevičius) bota visuomeninės organizacijos turi sau nikos sode, be abejo, yra žingsnis padaryti atitinkamas išvadas. Reikia dų egzaminai. Egzaminus laikė 49 kratijos šalių gyvenimu. pirmyn, nepaisant primityvios atite visada atsiminti, kad tik sistemingai, studentai, busimieji specialistai — Bet jei studentai, ruošdamiesi vals atkaklaus darbo dė kamų darbų technikos, nepakankamų kasdieninio biologai, geologai ir geografai. tybiniam egzaminui, šiais mokslo ka, įsisavinę mokomąją medžiagą, botanikos sodo įrengimų bei pačių Daugelio studentų atsakymai pa metais daugiau negu pernai nagrinėjo darbų apsiribojimo siaurose botani savarankiškais užsiėmimais įsisavinę priešakinį tarybinį mokslą, išsiugdę rodė gilų marksizmo-leninizmo pa pirminius marksizmo-leninizmo šal kos sodo ribose. politinį aktyvumą, mes sugebėsime tinius, geriau susipažino su tarptau Nepakankamas teorijos bei prakti tapti aktyviais komunistinės visuo grindų įsisavinimą bei mokėjimą juos tine padėtimi, tai pagrindiniai VKP(b) taikyti savo tiesioginiame gamtininkos vieningumo principo vykdymas menės kūrėjais. ko-tyrinėtojo darbe. Bendras egzami istorijos trumpojo kurso klausimai no vidurkis — 4. Šiam rezultatui buvo paruošti silpnai. Tai buvo pa pasiekti, be abejo, reikėjo savaran grindinis egzamino trūkumas, į kurį kiškai išnagrinėti pirminius šalti kitais mokslo metais reikia atkreipti nius ir pagalbinę medžiagą. Nemažą ypatingą dėmesį. pagalbą ruošiantis šiam egzami Iš trūkumų, pasitaikiusių ruošian Nuotrauko- Ą nui suteikė Marksizmo - leninizmo tis valstybiniams egzaminams, pažy j e: Gamtos m. fa- A pagrindų katedra, kuri surengė visą kultęto I k. stu- S? eilę kurso apžvalginių paskaitų ir mėtinas tas faktas, kad ne visi stu dentai sistemingai lankė konsultaci dentai biologai at- X Šiam darbui organi jas bei apžvalgines paskaitas. lieka mokomąją c konsultacijų. zuoti daug padėjo ir kurso komjau praktiką universiNemaža studentų į egzaminą atėjo teto botanikos sonimo grupė. nepilnai pasiruošę. Dėl to 3 studen de. Studentai Dzingaitė, Gražytė, Su- tai (Stasiuitytė, Morkūnaitė, LapėnaiD. Mikulskio chotskaja ir kt. sugebėjo per egza tė) marksizmo-leninizmo pagrindų nuotr. minus ypač nuosekliai ir pilnai atsa valstybinio egzamino neišlaikė. Taip kinėti. Jie visi puikiai orientavosi ne pat nemaža dalis studentų gavo tik tik pirminiuose marksizmo-leninizmo patenkinamus pažymius. klasikų šaltiniuose, VKP(b) istorijos Stud. Stasiuitytė nežinojo nacijos trumpajame kurse, bet ir tarptautinė- apibrėžimo, negalėjo papasakoti apie 71/T ŪSU
universitetas
4W mokslo metus. Pasiekti nemaži
*$*
EGZAMINŲ SESIJOS DIENORAŠTIS
Mokomoj
praktika
EKONOMIKOS m. fakultete egza minai baigiasi. Kai kurios grupės juos jau baigė (III k. prekybininkai), ki toms liko po vieną egzaminą. Egzaminų rezultatai rodo, kad j šią sesiją studentai atėjo žymiai geriau pasiruošę, negu į ankstyves nes. Tai liudija, kad studentai moks lo metų eigoje stropiai lankė pa skaitas, tinkamai ruošėsi semina rams. Prieš egzaminus dėstytojai su teikė plačias konsultacijas, studentai konsultavosi tarpusavyje. To dėka studentai egzaminus laikė gerai. I kurso pramonininkai išlaikė mark sizmo-leninizmo pagrindų egzaminą vien tik gerais ir labai gerais pa žymiais Taip pat gerai buvo išlai kytas ekonominės geografijos egza minas I k., politinės ekonomijos eg zaminas II ir III k. Trečio kurso studentai išlaikė svarbų istorinio materializmo egzaminą. Nežiūrint šių pasiekimų, kai kurių disciplinų egzaminai praėjo blogiau. Silpnai laikė politinės ekonomijos egzaminą I kursas, kur 11 studentų šio egzamino neišlaikė. Štai I kurso studentai Gumbaraitytė, Damulevičiūtė, Prūsaitė turi net po 2 nepaten kinamus pažymius. Tai rodo, kad šie draugai neatkreipė reikiamo dėmesio Į pasiruošimą egzaminams. II kurso pramonininkai blogai ruo šėsi statistikos ir rusų kalbos egza minams. Eilė studentų gavo nepaten kinamus pažymius. Šios sesijos rezultatai atskleidžia eilę trūkumų tiek studentų, tiek dės tytojų darbe. Iš to reikia_padaryti rimtas išvadas, kad ateityje šios klai dos nesikartotų.
C. Butvilą
pokarinį šalies liaudies ūkio atstaty mą. Kita studentė — Lapėnaitė per visą semestrą laikėsi nuo grupės izo liuotai, neįvertino konsultacijų, ko lektyvinio medžiagos kartojimo ir dėl to egzamino neišlaikė. K. Matijošlus, V. Ščemeliovas s/
ISTORIJOS-FILOLOGIJOS fakulte to diplomantai sėkmingai baigia lai kyti valstybinius egzaminus. Iš 145 diplomantų, laikančių valstybinius egzaminus, visi išlaikė marksizmoleninizmo egzaminą ir dabar laiko specialybės egzaminus. Gerai egza minus laiko lietuvių kalbos ir lite ratūros specialybės studentai. Štai, studentas pirmūnas G. Adomaitis egzaminus laiko tik labai gerais pa žymiais. Gerai egzaminams pasiruo šė rusų kalbos ir literatūros bei kitų specialybių studentėj.
Iki šiol visame fakultete tik du studentai-diplomantai: Renner ir Saferis neišlaikė specialybės egzaminų. (Mūsų koresp)
įdiegti genialiuosius draugo J. V. Stalino nurodymus mokomajame darbe (Mokslinė konferencija Maskvoje, skirta draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausimais metinėms pažymėti) Birželio 11—16 d. d. TSRS Aukšto-genialiųjų draugo J. V. Stalino nujo mokslo ministerijos iniciatyva rodymų įdiegimas tiek mokslinio buvo sušaukta mokslinė konferenci tyrimo, tiek ir mokymo-auklėjimo ja, skirta metinėms nuo genialiųjų darbe yra kovinė visų tarybinių draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslininkų programa, svarbiausias mokslo klausimais pasirodymo pažy uždavinys, — baigė V. N. Stoletovas. Apie draugo Stalino darbų reikšmę mėti. Konferencijoje dalyvavo TSRS Mokslų akademijos, Maskvos Valsty tarybiniam kalbos mokslui ir arti binio V. M. Lomonosovo vardo miausius tarybinių kalbininkų užda Lenino ordino universiteto ir sąjun vinius pranešimą skaitė akademikas ginių respublikų atstovai. Tarybų V. V. Vinogradovas („Tarybinio kal Lietuvos aukštąsias mokyklas šioje bos mokslo pertvarkymo rezultatai ir konferencijoje atstovavo doc. R. Mi šio mokslo uždaviniai"). ronas, v. d. Z. Zacharian ir asp. J. — Tarybiniai kalbininkai ir visa Palionis. tarybinė liaudis, — pažymėjo akad. Konferenciją atidarė Maskvos V. V. Vinogradovas, — yra be galo Valstybinio universiteto akademikas dėkinga draugui J. V. Stalinui už jo J. G. Petrovskis. Į Garbės prezidiu beribį rūpinimąsi tarybinio mokslo Genialieji draugo mą, audringoms ovacijoms aidint, bu suklestėjimu. vo išrinktas VKP(b) CK Politinis J. V. Stalino darbai kalbos mokslo Biuras su didžiuoju J. V. Stalinu klausimais yra neįkainojamas indėlis į pažangiausį pasaulyje tarybinį priešakyje. mokslą; jie — didžiausias mokslinės Įžanginį pranešimą apie draugo minties laimėjimas. Dėl to tarybinių J. V. Stalino darbų reikšmę tarybi- kalbininkų pareiga yra, vadovaujan nei kalbotyrai ir visoms kitoms tis draugo J. V. Stalino nurodymais, mokslo šakoms padarė TSRS Aukšto duoti naujų vertingų kalbinių darbų, jo mokslo ministras V. N. Stoletovas. iškelti tarybinį kalbos mokslą j pir— Birželio 20-ji, — kalbėjo jis, — mą vietą pasaulyje. yra epochinė data visos tarybinės Pranešimus atskirais kalbos moksliaudies gyvenime. Tą dieną buvo paskelbti genialieji didžiojo mokslo lo klausimais draugo J. V. Stalino korifėjaus, viso pasaulio darbo žmo darbų šviesoje skaitė E. J. Calkinanių vado draugo Stalino veikalai Fedoruk — „Žodis ir sąvoka mark kalbos mokslo klausimais. Juose sizmo-leninizmo klasikų šviesoje", draugas J. V. Stalinas su nepapras prof. T. G. Lomtevas — „Apie vidi tu aiškumu ir principiškumu išspren nius kalbos vystymosi dėsnius" ir dė pačias svarbiąsias kalbos moks filologijos m. kand. B. A. Serebrenilo problemas, toliau išvystė ga kovas — „Lyginamojo-istorinio meto lingiausiąjį darbo žmonių ginklą — do problemos ir kalbų šeimų kilmė". marksistinę-lenininę filosofiją ir nu Literatūros mokslo problemoms drau žymėjo aiškias gaires tolesniam ta go J. V. Stalino darbų šviesoje buvo rybinio mokslo vystymui. Todėl skirti trys pranešimai: TSRS Mokslų
akademi jos nario-korespondento prof. A. M. Jegolino „Literatūros mokslo klausimai draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausimais švieso je", pro*. D. D. Blagojaus „Apie nacionalin * grožinės literatūros speci fiką" ir prof. V. V. Jermilovo „Kai kurie socialistinio realizmo teorijos klausimai draugo J. V. Stalino darbų šviesoje". Draugo J. V. Stalino dar bų reikšmę logikos mokslui iškėlė prof. P. S. Popovas savo pranešime „J. V. Stalino mokslas apie kalbos ir mąstymo vienybę ir logikos užda vinius", archeologijai — prof. A. V. Arcichovskis. Apie Maskvos ir Ki jevo universitetų filologijos fakulte tų darbo pertvarkymą draugo J. V. Stalino darbų kalbos mokslo klausimais šviesoje pranešimus pa darė prof. D. D. Blagojus ir doc. J. S. Kobyleckis. Po pranešimų vykusiose diskusijo se, kuriose pasisakė Maskvos Vals tybinio universiteto profesoriai, TSRS Aukštojo mokslo ministerijos ir sąjunginių respublikų aukštųjų mokyklų atstovai, visi kalbėjusieji taip pat pažymėjo neįkainojamą draugo J. V. Stalino darbų reikšmę tarybinio mokslo vystymuisi. Be to, diskusijų eigoje buvo iškelti mokslinių kadrų kvalifikacijų pakėlimo, naujų kadrų rengimo, kalbos discip linų programų peržiūrėjimo, vadovė lių ruošimo ir kt. klausimai. Pasibaigus konferencijai, jos da lyviai su dideliu pakilimu priėmė sveikinimo laišką genialiajam tary binio mokslo korifėjui, viso pasaulio darbo žmonių vadui ir mokytojui draugui J. V. Stalinui. J. Palionis
Ruoškimės tarmių tyrinėjimui Draugas J. V. Stalinas savo ge nialiuose darbuose kalbos mokslo klausimais, atsakydamas draugui Sanžiejevui, pažymėjo, kad vietiniai dialektai (tarmės) turi savo grama tinę sandarą, pagrindinį žodyninį fondą ir aptarnauja liaudies mases. Toje pat vietoje taip pat nurodė, kad kai kurie vietiniai dialektai na cijų susidarymo procese gali sudaryti nacionalinių kalbų pagrindą ir išsi vystyti j savarankiškas nacionalines kalbas. Be to, draugas J. V. Stalinas pastebėjo, kad kiti vietiniai dialek tai, nacionalinei kalbai vystantis, netenka savo savitumo, įsilieja į na cionalinę kalbą ir dingsta joje bei nyksta. Šiuos teiginius galima pritaikyti ir lietuvių kalbai. Lietuvių nacionalinė kalba susiformavo taip pat vieno vietinio — aukštaičių vakariečių pietiečių (zanavykų ir kapsų) — dia lekto pagrindu. Draugas J. V. Stalinas taip pat_ nu rodė, kad „marksizmas nepripažįsta staigių sprogimų kalbos vystymesi", kad kalba vystosi „palaipsniui kau piantis naujos kokybės elementams, vadinasi, palaipsniui atmirštant se nos kokybės elementams" („Marksiz mas ir kalbos mokslo klausimai' , 23, 24 psl.). Dialektai, turėdami savo gramatinę sandarą ir pagrindinį žo-
iyninį fondą, vystosi taip pat pagal tą patį dėsnį. Šiuo metu lituanistikos mokslui iškyla svarbus uždavinys — ištirti lietuvių kalbos tarmes, šiuos didžiu lius liaudies kalbos turtus. Ypač svarbu dėl to, kad jos buržuaziniais laikais nebuvo plačiau tyrinėjamos. Tuo užsiėmė tik vienas kitas atski ras asmuo. Todėl buržuazinis dialek tologijos palikimas yra visai negau sus ir menkavertis. Iš jo labai maža naudos teturi tiek mūsų kalbos teo rija, tiek ir praktika. Tarybinio gyvenimo, socializmo epochos metai yra didelių pasikeiti mų metai mūsų krašte. Kolektyviza cija, suklestėjusi kultūra ir švietimą^, miesto ir kaimo suartėjimas didina reikalą mokėti bendrą nacionalinęliteratūrinę kalbą, atsižadėti nereika lingų tarmių ypatybių, iš tarmių pa imti tai, kas yra svarbiausia. Dabar yra sudaromos puikios sąly gos surinkti lietuvių kalbos tarminę medžiagą, iš kurios galėtų turėti nau dos tiek lietuvių nacionalinės litera tūrinės kalbos teorija, tiek ir prak tika, o ypač lietuvių kalbos istorija. Šiuo metu artimiausias uždavinys — surinkti pagrindinę tarmių medžia gą ir iš jos sudaryti lietuvių kalbos atlasą. Kalbos (dialektologinius) atlasus jau anksčiau yra pradėjusios rengti
STOJANTIEMS Į UNIVERSITETĄ
Studijuokime ekonomikos mokslus Socialistinės statybos metais mūsų šalyje išaugo šimtai tūkstančių ir milijonai aukštos kvalifikacijos spe cialistų. Bet jų reikia vis daugiau ir daugiau. Ypač jų trūksta mūsų liaudies ūkiui. Mūsų socialistinėje valstybėje visos gamybos priemonės yra liaudies nuosavybė, ūkis organi zuojamas ir vystomas planingai. Dėl to mūsų šalis nesulaikomai žengia pirmyn. Pokarinį stalininį penkmečio planą mūsų šalies darbo žmonės įvykdė pirma laiko, o atskirose ša kose jį net žymiai viršijo. Klestin čiai mūsų šalies ekonomikai organi zuoti ir vystyti reikia dešimčių tūks tančių išsilavinusių ekonomistų. Šiuos specialistus ruošia Vilniaus Vals tybinio universiteto Ekonomikos mokslų fakultetas. Šiame fakultete yra trys specialybės: pramonės eko nomikos, tarybinės prekybos ekono mikos ir finansų.
Visų pirma išeinami marksizmo-le ninizmo pagrindai, dialektinis ir isto rinis materializmas. Šios disciplinos padeda pagrindus tvirtai marksistinei-materialistinei pasaulėžiūrai susi formuoti. Drauge su tuo plačiai išeinama po litinė ekonomija, — mokslas, duodąs studentui platų akiratį, visuomenės ekonominio gyvenimo vystymosi
Užs. Nr. 00741
dėsningumo pagrindinį supratimą. Taip pat išeinama kapitalistinio ir socialistinio ūkio istorija ir ekono minė geografija. Visi šie mokslai duoda aiškų vaizdą, kaip per visą žmonijos istoriją vyko ir tebevyksta aštri klasių kova, kaip nepaliauja mai vystėsi ir kokio lygio pasiekė gamybinės jėgos įvairiose šalyse, kiek, kur, kokių esama gamtos tur tų. kaip išvystyta įvairių šalių eko nomika, kokių milžiniškų laimėjimų pasiekė mūsų šalis — Tarybų Socia listinių Respublikų Sąjunga. Be šių mokslų, studijuojama eilė specialybės dalykų, kurie duoda bū tinas žinias ir įgūdžius praktiniam darbui ateityje. Ypač j specialybės dalykus gilinamasi pradedant trečiuo ju kursu. Studijų metu atliekama ir gamybinė praktika (ketvirtame ir penktame kursuose). Nors Ekonomikos mokslų fakultete yra trys specialybės, tačiau baigęs fakultetą ekonomistas nėra siauras kurios nors srities specialistas. Įvai rios liaudies ūkio šakos yra glau džiausiai tarpusavyje susijusios, to dėl universitetas duoda būtiniausias žinias iš įvairių ekonomikos sričių. Baigusiems šį fakultetą atsiveria plačiausios perspektyvos. Mūsų ša lyje yra tūkstančiai mokslo-tiriamųjų įstaigų ekonomikos srityje (pvz.,
kitos tarybinės respublikos. Šiam darbui pradžią ir pavyzdį davė rusų kalbos tarmių rengimas. Atlaso pagrindinis tikslas — su rinktą iš tarmių visų kalbos sričių svarbiausią medžiagą pavaizduoti žemėlapiuose. Iš to labai vaizdžiai matyti įvairių kalbinių reiškinių vartojimo plotas ir ribos; be to, at lase pavaizduojamas kalbos kitimas, susijęs su socializmo epocha, su kai mo kolektyvizavimu, su švietimo ir kultūros pakilimu. Atlasu gali naudo tis visi, kurie tik susiduria su lie tuvių kalba. Jis ypač pravers aukš tųjų ir vidurinių mokyklų dėstyto jams bei klausytojams, studijuojan tiems lietuvių kajbą. Medžiagai rinkti palankiausias mums laikas yra vasaros atostogų metas. Jau šią vasarą pradėtinas in tensyvus darbas. Tam tikslui orga nizuojama mūsų studentų gamybinė dialektologijos praktika, kurios daly viai rinks medžiagą pagal sudarytą tam reikalui skirtą programą. Darbas atsakingas, todėl jam turime rimtai pasiruošti ir stropiai jį atlikti. Tai svarbi visų mūsų pareiga. Šiam dar bui impulsą ir mokslinį marksistinį pagrindą davė draugo Stalino veika lai kalbos mokslo klausimais, kurių pasirodymo metines neseniai minė jome. Vyr dėst. J. Senkus
LTSR Mokslų akademijos Ekonomi kos institutas). Šios srities kvalifi kuotų specialistų laukia specialiosios mokyklos bei technikumai, ruošią aukštojo ir vidurinio mokslo ekono mistų kadrus, kiekviena ūkinė ir kitos įstaigos. Dalis baigusių mūsų fakultetą dir ba mokslinį-pedagoginį darbą univer sitete, mokslo-tiriamąjį darbą LTSR Mokslų akademijoje, yra įgiję moks lų kandidato laipsnį, keletas toliau gilina žinias aspirantūroje Maskvoje ir Vilniuje, dalis dirba prekybos, kooperacijos ir finansų technikumuo se, o dauguma dirba atsakingą dar bą įvairiose ministerijose, pramonės ir prekybos organizacijose ir įmonė se, finansų ir kredito įstaigose. Ekonomistai visų pirma turi būti aktyvus visuomenininkai. Mūsų fa kultete yra gausi komjaunimo orga nizacija, veikia eilė mokslinių būre lių, meninės saviveiklos ir sporto ra telių. Mūsų kraštas laukia tūkstančių naujų specialistų. Kiekvienas, kuris turi palinkimą Į visuomeninio gyve nimo reiškinių studijavimą, į moks linį ar pedagoginį darbą šioje srity je, kiekvienas, kuris turi palinkimą į gyvą, verdantį gyvenimą, į konkre čią mūsų ekonomikos statybą, kiek vienas, kuris kiekvieną dieną, kiek vieną minutę nori jausti, nori savo akimis matyti, kaip plyta po plytos jis pats savomis rankomis stato di dingą komunizmo rūmą, gali studi juoti ekonomikos mokslus. Vyr. dėst. M. Gregorauskas
Botanikos sode I
Šiais metais Vilniaus Valstybi♦ nio universiteto Botanikos sodas * žymiai atsikūrė. Universiteto va„ dovybės rūpinimosi dėka atstatyti ' ir įstiklinti šiltnamiai, kuriuose " komplektuojami šiltųjų kraštų au■ galai, turį reikšmės tiek moksli niu, tiek ir ūkiniu atžvilgiais. Botanikos sodas kaskart vis dau giau praturtinamas įvairiais auga lais. Visos Gamtos mokslų fakul/ teto botanikos specialybės kated" ros, panaudodamos Botanikos so' dą savo tyrimų baze, įsijungė į jo sutvarkymo darbą. Botanikos ' sodo vadovybė turi tikslą pavers' ti šį sodą didžiule botanikos la boratorija, kuri dirbtų socialisti niam liaudies ūkiui naudingą kū/ rybinį darbą. Šiais metais Botanikos sodas daugiausia panaudojamas kaip bazė studentų mokomajai-gamybinei praktikai atlikti, o taip pat medžiagai diplominiams darbams '' surinkti. Darbų tematika labai įvairi. Daugiausia dėmesio kreiI* piama j naujų augalų aklimatiza ciją ir jiems augti reikalingų są lygų ištyrimą.
tavarpius kviečius. Tiriamas įvai raus tręšimo poveikis jų augimui, vystymui ir derliui. Stud. A. Mer kys tęsia vegetatyvinės hibridiza cijos tyrimus su agurkiniais au galais. Stud. V. Nedveckaitė ban do išauginti atviro grunto sąlygo mis partenokarpinius pomidorų vaisius, purkšdama jų žiedus au gimo stimuliatoriais. Stud. A. Kruopytė ir LTSR Mokslų akade mijos aspirantė M. Stankevičiūtė tyrinėja tręšimo mikroelementų poveikį augalams (kopūstams ir lubinams). Mūsų darbe yra ir kai kurių trūkumų: Botanikos sodui būtinai reikia vandentiekio, sodą reikėtų aptverti, jame silpnai išvystytas darbas pomologiniame skyriuje, kuriame pernai pasodinta visa eilė mičiurininių veislių. Šie trūkumai bus greitai pašalinti, jei tik visi vieningai, sutartinai ir draugiškai imsimės darbo. Prof. J. Dagys, Vyr. dėst. P. Bluzmanas
i ♦ 4
i
Nuotraukoje: 1949 metais Botanikos sode išauginto naujai
aklimatizuojamo augalo valgomo sios viksvuolės (Cyperus esculen tus) pavyzdys. ♦
♦ Aukštesniųjų augalų katedrai vadovaujant, tęsiami jau prieš porą metų prof. A. Minkevičiaus Griežtai kovoti prieš „špargalkininkus" iniciatyva pradėtieji valgomosios viksvuolės (Cyperus esculentus) Bolševikų ir tarybinė auginimo partija bandymai. Tiriamas vy jos komjaunimo grupė ne tik nekovojo riausybė didelį dėmesį skiria .agro besi su tokių atsilikusių studentų, kaip sodinimo laikas, tankumas, mokančiam nuolat juo rū Matuliauskaitė, Vanagas, elgesiu, bet technikosjaunimui, klausimai. Darvinizmo pinasi. Pateisindami į juos dedamas ir genetikos katedra pradėjo ban net patys tapo „špargalkininkų viltis, dauguma mūsų sojos universiteto dymus su įvairiomis veislė bendrininkais, laikydami TSRS tautų studentų įsisavina teoretines istorijos egzaminą pas prof. Jonyną. mis irpuikiai vynuogėmis. žinias Žemesniųjų ir laiko egzaminus ge Tik politinio budrumo netekimu ga augalų vien katedra rais tvarko ir labai gerais pažymiais. Tai lima paaiškinti tokį faktą, kad I kur introdukuotų medžių denmokslo pirmūnai Gutmanas, Venckū- so komjaunimo biuro narys Martinėdrariumą, saugodama jų sveikatin nas,gumą. Karašauskas, Kšemianskaja, Sa- nas tapo svarbiausiu „špargalkų" or Dėstytojas K. Jankevičius dūnas, Berdenkovas, Alperavičius, pradėjo bandymus apie introdu ganizatoriumi ir jų skirstytoju, „špar Levinskas, Archipova ir galkas" gaminant taip pat dalyvavo kuotų Raudeliūnas, medžių mikorizą, t. y. jų daugybė Tačiausugreto to yra komjaunuoliai Tumas, Sinica, Tama šaknų kitų. simbiozę dirvožemio visagrybais. eilė paskirų asmenų, kurie ne šauskas. Gruporgas Gailiušas, užuot galvoja apie anatomijos savo pareigą atsiskai mobilizavęs savo grupę į kovą su Augalų ir fiziologi tyti jos prieš valstybę. Atvirkščiai, stud. šie „špargalkininkais" ir rūpinęsis tuo, katedrai vadovaujant, studentai visokiais būdais stengiasi M. Grigelytė bando auginti šako- kaip visa grupė laiko egzaminus apgauti dėstytojus ir, neįsisavinę ži pats atsakęs išbėgo namo, nenorėda nių semestro eigoje, sesijos metu mas matyti, kas darosi šalia jo. Ir naudojasi „špargalkomis" bei „sufle teisingai padarė komjaunimo komite riais". Tokių studentų pasitaiko net tas, duodamas drg. Martinėnui griež komjaunuolių tarpe. tą papeikimą ir išvesdamas iš biuro Štai Istolijos-filologijos fak. I kur sąstato, o drg. Gailiušą perspėdamas so slavistė Rutkauskaitė, net doc. Šis faktas turi būti griežtu per Nizovajos kartą perspėta, toliau spėjimu visiems tiems, kurie, nesimo naudojosi „špargalka", laikydama kydami mokslo metų eigoje, sten marksizmo-leninizmo pagrindų egza giasi apgauti dėstytojus egzaminų miną. Fakultetų komjaunimo organi metu. Fakultetinės ir kursinės kom zacijų biurai, kovodami su tokiais jaunimo organizacijos taip pat iš to reiškiniais, apsvarstė ir griežtai pa turi padaryti atitinkamas išvadas ir neprileisti, kad panašūs faktai pasi smerkė šių studentų elgesį. Birželio 21 d. komjaunimo komite kartotų ateityje. tas apsvarstė Istorijos-filologijos fak. L. Simonavičius VVU komjaunimo komiteto I kurso istorikų komjaunimo grupės darbą egzaminų metu. Pasirodo, kad narys -------------------- r*-
Susirupinti ASK futbolo komanda 1947 m. vasarą susikūrė ASK fut bolo komanda, kurios pajėgumas metai iš metų vis auga. Dauguma komandos dalyvių, kaip Kazilionis, Gervickas, Okunauskas, Staskonis, dėka kruopštaus ir sistemingo darbo pasiekė gerų rezultatų, išaugo į pui kius futbolininkus, sudarydami ASK futbolo komandos branduolį. Komandos pajėgumą rodo tai, kad vien praėjusių metų pavasario se zone ji iš eilės laimėjo aštuonis su sitikimus Vilniaus miesto pirmenybė se. Šiais metais miesto pirmenybių II-je grupėje mūsų futbolininkai eina taip pat be pralaimėjimų. Aišku, kad ASK futbolo komandai, o ypatingai puolėjams, reikia rimtai padirbėti, dar labiau susižaisti. Tam SPORTINE
reikalingos treniruotės. Tačiau, kaip parodė eilės metų praktika, vasaros sezone eilė komandos dalyvių išva žiuoja į namus, ir turnyrai lieka ne baigti, o ASK futbolo komanda dis kvalifikuojama. Reikia pasakyti, kad nei universiteto vadovybė, nei visuo meninės organizacijos, nei ASK val dyba šiuo klausimu nesirūpina. Būtų labai gerai, kad š. m. liepos mėn. ASK rinktinės futbolininkams būtų organizuota stovykla, kur mes galėtume, vadovaujami trenerio, kel ti savo meistriškumą, o nuo rugpiūčio mėn. — vėl dalyvauti Vilniaus miesto pirmenybėse. Laukiame, draugai, jūsų paramos! V. Burkauskas ASK futbolo komandos dalyvis KRONIKA
* Š. m. birželio mėn. 24 d. įvyko „Komjaunimo Tiesos" laikraščio kom binuota estafetė. Pirmą vietą estafe tėje laimėjo „Dinamo" sportininkų rinktinė. Nors universiteto sportinin kai iš pradžių pirmavo, tačiau dėl paviršutiniško ir neatsakingo pasi ruošimo ir dėl to, kad ASK valdyba, Fizinio auklėjimo ir sporto katedra ir asmeniškai už komandą atsakin gas vyr. dėst. Timonovas iki esta fetės pradžios nepasistengė sužinoti estafetės nuostatų pakeitimų, netei singai išstatė žmones etapuose (sa-
kyšime, kur reikėjo važiuoti dvira čiu, ten mūsų bėgikė bėgte bėgo) ir todėl komanda turėjo pasitenkinti antrąja vieta. ★ Sekmadienį Jaunimo stadione prasidėjo Vilniaus miesto tinklinio pirmenybės. Universiteto ASK vyrų rinktinė laimėjo susitikimus prieš Dailės instituto ir III rajoninės tary bos „Dinamo" komandas.
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
Atsakingasis redaktorius D. ŠKLIARINSKIS
LV 08616