IMKIME
DARBU
GILIĄSIAS
ŽINIAS!
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Į naujas darbo pergales!
TOTflPtlITAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO,>
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr
25 (55)
1951 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis
Kaina 20 kap.
Komunistinis jaunimo auklėjimas jaunimas — akty TARYBINIS vus komunistinės statybos da lyvis. Bolševikų partijos ir Tarybinės valstybės rūpesčiu musų šalyje iš auklėta nauja džiaugsmingų ir žva lių, drąsių dvasia ir tvirtų valia, są moningų kovotojų dėl komunizmo karta. „SVARBIAUSIA DABAR YRA TAI, — nurodė draugas Stalinas, dar 1930 metais, — KAD JAUNIMUI TONĄ DUODA NE BAMBEKLIAI, O MŪSŲ KOVINGI KOMJAUNUOLIAI, NAU JOS, SKAITLINGOS BOLŠEVIKŲ — KAPITALIZMO SUTRIUŠKINTOJŲ, BOLŠEVIKŲ — SOCIALIZMO STA TYTOJŲ, BOLŠEVIKŲ — VISŲ PA VERGTŲJŲ IR IŠNAUDOJAMŲJŲ IŠVADUOTOJŲ KARTOS BRANDUO LYS. TAME MŪSŲ JĖGA. TAME MUSŲ PERGALĖS LAIDAS". Bolševikų partija teikia didelę reikšmę plačiausiems jaunimo sluoks niams jtraukti į aktyvų gamybinį ir visuomeninį-politinį gyvenimą. Milijonai jaunų tarybinių patrio tų, Lenino—Stalino idėjų įkvėpiami, dirba socialistinės Tėvynės labui. Įmonėse ir fabrikuose, kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose, didžiosiose ko munizmo statybose — visur musų jaunimas rodo iniciatyvą ir atkak lumą sprendžiant komunizmo staty bos uždavinius. Mūsų jaunimas auklėjamas aukš to idėjiškumo ir atsidavimo bolševi kų partijai dvasia. Komjaunimo or ganizacijos, tarybinė mokykla, spau da, radijas, literatūra, menas pašaukti padėti partijai ir valstybei teisingai auklėti naująją kartą žvalia, tikinčia savo reikalu, nebijančia kliūčių, pa siruošusia įveikti visus sunkumus. Vienas iš svarbiausių uždavinių yra ugdymas jaunime komunistinės pažiūros į darbą, visuomeninę nuosa vybę, į valstybės interesų laikymąsi. Teisingas jaunimo auklėjimas gali mas tik darbe, kovoje dėl Tarybų valstybės ekonominės galios sustipri nimo, dėl tolesnio mūsų didžiosios socialistinės Tėvynės suklestėjimo. Įtraukdamas jaunimą į kovą dėl liaudies ūkio planų įvykdymo ir vir šijimo, plėsdamas socialistinį lenkty niavimą, palaikydamas visus įvairia rūšius kūrybinės iniciatyvos pasireiš. kimus, komjaunimas tuo pačiu vyk do savo partijos padėjėjo vaidmenį tarybinio jaunimo auklėjime. Musų jaunimo komunistinis sąmoningumas pasireiškia kovoje dėl darbo našumo pakėlimo, dėl technikos įsisavinimo. Lenino komjaunimas, pašauktas auklėti jaunimą tarybinio patriotiz mo, begalinės meilės socialistinei Tėvynei dvasia, turi vystyti jame tokias vertingas savybes, būdingas bolševikams, kaip drąsa, narsumas, bebaimiškumas kovoje, pasiruošimas kartu su visa liaudimi kovoti prieš mūsų Tėvynės priešus. Tarybinio patriotizmo ugdymas ke lia mūsų jaunimo revoliucinį budru mą, mobilizuoja jį « kovą prieš įvai rius svetimos tarybinei visuomenei ideologijos pasireiškimus. Komunizmo statybos uždaviniai reikalauja auklėti visą tarybinį jau nimą komunistinės moralės princi pais, griežtai laikytis socialistinio bendrojo gyvenimo taisyklių, socia listinio kolektyvizmo principais, ku rie suteikia visas sąlygas tikram as menybių suklestėjimui, jų talentu pa sireiškimui. Komjaunimo organizaci jos privalo nuolatos skirti dėmesio jaunimo buičiai. Moralinis pastovu mas, dorumas, tiesos meilė, tinka
mas elgesys buityje yra neatskiria mos tarybinio žmogaus savybės, jo, kaip aktyvaus komunstinės visuome nės statytojo, vertingumas. Kasdieninis jaunimo mokymasis, jo įsijungimas į mokslą, kultūrą — bū tina komunistinio auklėjimo sąlyga. Komunistu galima tapti tik tada, nu rodinėjo Leninas, kai praturtinsi sar vo atmintį žinojimu visų tų turtų, kuriuos sukūrė žmonija. Mūsų jau nimas turi nenutrūkstamai įsisavinti mokslą, žinias. Partija ir Tarybinė vyriausybė la bai rūpinasi, kad visi darbininkai ir visi valstiečiai taptų kultūringais ir apsišvietusiais. Mūsų šalyje sudary tos geriausios sąlygos jaunimo mo kymuisi. Jau įgyvendintas visuotinis privalomas pradžios mokslas ir da bar įvestas privalomas septynerių metų mokslas. Iš metų į metus ple čiasi vidurinių ir aukštųjų mokslo įstaigų tinklas, viskas daroma tam, kad nenutrūkstamai būtų gerinama mokslo kokybė, keliamas idėjinis ir mokslinis dėstymo lygis. Komjauni mo organizacijų uždavinys yra viso keriopai padėti mokyklai mokant ir auklėjant priaugančią kartą, stipri nant moksleivių drausmę. Komunistinio jaunimo auklėjimo pagrindas yra leninizmas. Lenino— Stalino mokslas apginkluoja moksli ne pasaulėžiūra, atskleidžia mūsų judėjimo pirmyn perspektyvas, sutei kia, tikslo aiškumą, įsitikinimą per gale. Be leninizmo studijavimo neįma noma joks, kiek nors sąmoningas ko munistinis darbas. Darbas apgraibo mis, darbas patamsyje — toks liki mas praktinių darbuotojų, jeigu jie nestudijuoja leninizmo, jeigu jie ne nori sujungti savo praktinį darbą su būtinu teoriniu pasiruošimu. Genialiųjų Lenino ir Stalino vei kalų, bolševizmo teorijos ir istorijos studijavimas — gyvenimo būtinybė visiems tarybiniams žmonėms, tame skaičiuje ir jaunajai kartai. Padėda mos jaunimui įsisavinti marksizmąleninizmą, komjaunimo organizacijos turi mokyti jį mokėjimo įgyvendinti praktikoje partijos ir Tarybinės vals tybės politiką. Komjaunimo .darbuotojai turi būti glaudžiai susiję su jaunimu, didžiąją da.lį savo darbo laiko praleisti jau nimo tarpe, būti ten, kur dirba, mo kosi ir ilsisi jaunimas, išstoti su paskaitomis ir pranešimais, organi zuoti politinį auklėjamąjį ir kultūri nį masinį darbą jaunimo tarpe. Partinių organizacijų pareiga — teikti komjaunimui kasdieninę pagal bą politiniai šviečiant jaunimą, tei singai išnaudojant visas spaudos ir žodinės propagandos priemones. Padėti mūsų jaunimo auklėjimui — garbinga visų visuomeninių organi zacijų ir kultūrinių-švietimo įstaigų, mokslo, literatūros ir meno veikėjų pareiga. Būtina išplėsti ir politinių žinių propagandą jaunimo tarpe, įtraukti jį į visuomeninį politinį gy venimą. Partijos vadovavimas yra svarbiau sia komjaunimo darbe. Tai reikalau ja iš partinių organizacijų kasdieni nio dėmesio visam komjaunimo or ganizacijų darbui ir pirmiausia dar bui komunistiniai auklėjant jaunimą. Bolševikų partijai vadovaujant tary binis jaunimas ir toliau žygiuos pir mose komunistinės visuomenės sta tytojų gretose. (1951 m. rugpjūčio 22 d. „Pravdos" vedamasis)
Prasideda nauji mokslo metai, to limesnio mūsų sėkmingo darbo ir naujų pergalių metai. Kartu su nau jų mokslo metų pradžia, mūsų šlo vingas jaunimas pradeda naujų, pla tesnį ir gilesnį tarybinio mokslo ba rą. Jis žengia nauja pakopa aukš tyn į tarybinio mokslo viršūnes, į tokio mokslo, kuris neatsitveria nuo liaudies, nesilaiko nutolęs nuo liau dies, bet yra pasiruošęs tarnauti liau džiai, yra pasiruošęs liaudžiai per duoti visus to mokslo užkariavimus, kuris aptarnauja liaudį ne iš prie vartos, bet savanoriškai, mielu noru. (Stalinas). Todėl profesorių ir dėsty tojų uždavinys ir šventa pareiga—-vi sokeriopai padėti jaunimui kaip ga lima daugiau ir tvirčiau įsigyti moks lo žinių ir išauklėti jį aukštos kva lifikacijos tarybiniais specialistais, komunizmo statytojais. Greta vyresniųjų draugų studentų musų universiteto auditorijas, labo ratorijas ir kabinetus užpildys nauji žmonės atėję iš vidurinių mokyklų. Jie su dideliu veržlumu, su dvasios pakilimu ir entuziazmu pirmą kartą įžengia į mūsų universitetą. Vaka rykštis vidurinės mokyklos auklėti nis žengia į naujas darbo sąlygas. Universiteto kolektyvo uždavinys — juos šiltai ir rūpestingai sutikti ir nuo pirmosios darbo dienos įjungti į intensyvų mokymosi darbą, viso keriopai padėti jiems įsisavinti aukš-
šakų specialistus visuomenės vysty PROF. DR. J. BUCAS mosi dėsnių žinojimu, išplečia jų Vilniaus Valstybinio Universiteto akiratį, atskleidžia'jiems visą komu Rektorius nistinės visuomenės sukūrimo užda vinių didingumą. Mes visada turime ★ lo prisiminti ir vykdyti draugo Stalino tosios mokyklos darbo metodus, kad genialųjį nurodymą: „Nėra reikalo, tuo būtų užtikrintas besimokančio kad specialistas medikas kartu būtų jaunimo aukštas pažangumas moksle. fizikos arba botanikos specialistas ir Mūsų besimokantis jaunimas yra atvirkščiai. Bet yra viena mokslo ša apgaubtas kasdieniu Partijos ir Vy ka, kurią būtinai turi pažinti visų riausybės rūpesčiu. Mokslo reika mokslo šakų bolševikai, — tai marklams yra skiriamos milžiniškos pini sistinis-Ienininis visuomenės, visuo gų sumos. Mūsų jaunimui sudarytos menės vystymosi dėsnių, proletarinės geriausios sąlygos sėkmingai studi revoliucijos vystymosi dėsnių, socia juoti pasirinktąją mokslo šaką. To listinės statybos vystymosi dėsnių, dėl jaunimo uždavinys —mokytis su komunizmo pergalės mokslas". didžiausiu atsidėjimu ir stropumu, Todėl besimokantis ir naujai sto plačiai ir giliai įsisavinti tarybi jantis į aukštąją mokyklą jaunimas nio mokslo žinias, pasidaryti aukštos turi atkreipti ypatingą dėmesį į kvalifikacijos komunistinės visuome marksizmo-leninizmo mokslo pagrin nės statytojais. „Norint statyti, — mo dų gilų ir kūrybinį įsisavinimą. Nuo ko mus draugas Stalinas, — reikia pirmosios mokslo dienos nuosekliai nusimanyti, reikia užvaldyti mokslą. ir atsidėjusiai studijuoti marksizmoO norint nusimanyti reikia mokytis. leninizmo mokslą, uoliai lankant pa Mokytis atkakliai, kantriai". Šitie skaitas, aktyviai dalyvaujant semi draugo Stalino nurodymai turi būti narų darbuose ir savarankiškai stu mūsų besimokančio jaunimo darbe dijuojant marksizmo-leninizmo klasi pagrindinė ir vadovaujanti gairė, rak kų veikalus. Tik tokiu būdu dirb tas j sėkmingą mokslo užbaigimą. dami jus tapsite tikrais tarybiniais Besimokantis jaunimas turi įsigyti aukštos kvalifikacijos kadrais, ko tvirtų žinių ne tik sa(Vo pasirinktos munizmo statytojais ir tuo pateisin specialybės srityje, bet ir visuome site tas viltis ir tą milžinišką ir kas ninių mokslų srityje, o ypač jis turi dienį Partijos ir Vyriausybės jumis tvirtai įsisavinti marksizmo-leninizmo rūpinimąsi. Tad į darbą brangusis mokslo pagrindus. Marksistinė-leni- jaunime! Į naujas tarybinio mokslo ninė teorija apginkluoja visų mokslo pergales!
Jie atėjo į universitetą Kiekvienais metais iš įvairių Ta rybų Lietuvos miestų, rajonų at vyksta šimtai jaunuolių studijuoti j seniausią šalies aukštąją mokyklą — Vilniaus Valstybinį universitetą. Tai busimieji mokytojai, ekonomis tai, teisininkai, žumalistat, chemi kai, jaunuoliai, norį tapti puikiais tarybiniais specialistais. Tai žmonės, kurie savo geru mokymusi, aktyviu darbu pasiryžę dar greičiau paspar tinti komunizmo sukūrimą mūsų ša lyje. Visi šiandien jie čia susirinko su viena mintimi, turėdami vieną tikslą — mokytis, siekti tų mokslo žinių, kurias per šimtmečius sukau pė žmonija. Čia susirinko kolūkiečių, dar bininkų, tarnautojų vaikai. Šiandien Stalino Konstitucija jiems suteikė puikias sąlygas tapti tuo, kuo jie trokšta. Šiandien tau nėra jokių kliū čių mokytis, tau atviros durys visų aukštųjų mokyklų, tavęs visur lau kia. Mokslas tau šiandien ne svajo nė, nes tu gyveni ir mokaisi Tary binėje šalyje. Šiandien tau nereikia ganyti, bernauti dvarininkams ir buo žėms, nes tavo tėvai gyvena kol ūkyje, jie taPO tikrais savo žemės šeimininkais. Vasarą tu praleidi ge riausiose sanatorijose, poilsio namuo se, aplankai mūsų šalies miestus,
lankaisi Maskvoje, Leningrade, nes šias teises į mokslą, darbą, poilsį tau suteikė didžioji Stalino Konsti tucija. Šiandien pirmą kartą peržengs auditorijų slenksčius šimtai naujų mūsų draugų. Jie atvyko iš įvairių vidurinių mokyklų pilni ryžto ir energijos semtis mokslo žinių. Štai Vainauskas studijuos ekono mikos mokslus, nes jis supranta, kad mūsų jaunai respublikai trūksta ge rų, kvalifikuotų ekonomistų. Jo tė vai turėjo 1,6 ha žemės, todėl Vai nausko vaikystė buvo skurdi. Jo tė vai dirbo buožėms, krovė jiems tur tus, o patiems teko gyventi pusba džiu. Buržuazinėje Lietuvoje Vai nauskui mokslas buvo svajonė, ne įvykdoma svajonė, o šiandien jis baigė Joniškio vidurinę mokykįlą si dabro medaliu ir studijuos eikonomiką. Inai Skreibytei dar gimnazijos suo le patiko gamtos mokslai. Ji domisi Mičiurino, Lysenkos, Viljamso moks lu. Šiandien išsipildė „jos, mažažemio dukros, svajonė studijuoti. Šiandien ir jos, ir Vainausko tėvai kolūkyje, jų niekas neišnaudoja ir jų vaikų jaunystė nebe tokia, kokia ji būtų buržuazinėje Lietuvoje.
J. Lilytė II k. žurnalistė
| ŠALIES AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS
Puikias sąlygas mokytis turi tary binis jaunimas mūsų šalyje! Šimtas jaunuolių ir merginų išvažiavo šiais metais iš Vilniaus Valstybinio uni versiteto studijuoti į Maskvos ir Le ningrado aukštąsias mokyklas. Visi jie aprūpinti bendrabučiais, gaus stipendijas, pašalpas.
Štai komjaunuolis Norkus Alfon sas iš Mažeikių studijuos Maskvoje V. M. Molotovo vardo Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos in stitute, partijos kandidatas Dirvelė Eugenijus pasirinko Lenino ordino Lomonosovo vardo Maskvos Valsty binį universitetą, kur studijuos Isto rijos fakultete marksizmą-leninizmą, o komjaunuolė Rimarčik-Navickaitė čia studijuos lenkų kalbą. Partijos kandidatas Jasaitis Kazys studijuos teisę Leningrado A. A. Ždanoyo var do Valstybiniame universitete.
Tarybiniame Taikos gynimo komitete 1951 m. rugpjūčio mėn. 28 d. mūsų Tėvynės sostinėje — Maskvoje įvyko Tarybinio Taikos gynimo komiteto plenumas dėl parašų rinkimo TSR Sąjungoje po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžiųjų valstybių. Tarybinis Taikos gynimo komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje sa koma: „Tarybinis Taikos gynimo komitetas išreiškia tvirtą įsitikinimą, kad visi tarybiniai žmonės atsilieps į šį raginimą ir tuo pačiu dar kartą patvirtins savo pasiryžimą visomis jėgomis, Lenino—Stalino partijos va dovaujami, ginti taiką ir tautų saugumą, vėl pademonstruos savo vi sišką atsidavimą didžiajam taikos vėliavininkui draugui Stalinui .
Kolūkiečių vaikai Vincas Platinskas ir Jonas Kaloška studijuos teisę. Jie pasiryžę būti tarybiniais teisi ninkais. Šią specialybę jie pasirinko todėl, kad žino, jog tarybinė teisė gina liaudies interesus. Nijolė Paliušytė mėgsta literatūrą. Mėgiamiausi jos autoriai — didysis proletarinis rašytojas Gorkis, Majak-ovskis, Cvirka, S’. Nėris. Ji dar mo kykloje aktyviai dalyvavo literatū ros, fizikos būreliuose, mėgo spor tą. Mokyklą baigė aukso medaliu ir studijuos lietuvių kalbą ir literatūrą. R. Apiruibytė, A. Gamusaitė, Jonai tis pasirinko mediko specialybę. Visi šie jaunieji draugai — gar bingi komjaunimo auklėtiniai, kurie čia susirinko siekti žinių, aktyviai dalyvauti universiteto visuomeninia me gyvenime. Šiandien visų jų svajonė studijuoti išsipildė ir už visa tai jie turi būti dėkingi bolševikų partijai, draugui Stalinui. Linkime jums, jaunieji mūsų drau gai, sėkmės ?no.ksle!
I -3 i 1
H
I
Nuotraukoj et pirmo kurso studentai N. Kazanskytė, A. Kedikas Ir N. Januškevičiūtė. I. Šeiniaus nuotr.
Daug dar galima būtų išskaičiuoti tokių, kurie išvyko — tai daugiausia komjaunuoliai, partijos kandidatai, kilę iš darbininkų, kolūkiečių. Nuo latinio partijos ir tarybinės vyriau sybės rūpinimosi apgaubti, jie sems žinias, ir, paskum, tapę aukštos kvalifikacijos specialistais, grįžę į Ta rybų Lietuvą, aktyviai įsijungs į ko munizmo statybą. G. Banytė (Mūsų koresp.)
Gerai dirbkime nuo pat pirmųjų dienų Garsusis tarybinis pedagogas A. S. Makarenko pasakė, kad tikruoju gy venimo stimulu yra rytojaus džiaugs mas. Tokiu džiaugsmu studijuojan čiam jaunimui yra prasidedą naujie ji mokslo metai. Tam, kad kurti ko munistinę visuomenę ir jos technikinę-ekonominę bazę, jaunimas privalo įsisavinti žinias giliai ir tvirtai. Visų pirma universiteto vadovybė, profesorių-dėstytojų personalas, o ypatingai marksizmo-leninizmo pa grindų katedra, privalo ryžtingai pa gerinti marksizmo-leninizmo pagrin dų dėstymą šiais metais. Studentai turi suprasti, kad be marksistinėslenininės pasaulėžiūros jie nesugebės sėkmingai dalyvauti komunizmo sta tyboje, negalės stumti mokslo pir myn. Praėjusiųjų mokslo metų praktika moko mus, kad jeigu paskaitos, se minariniai marksizmo - leninizmo užsiėmimai pravedami atitrauktai nuo komunistinės statybos, jeigu dėstyme vis dar neįgyvendinamas teorijos ir praktikos vieningumo prin cipas, jeigu dar neišgyrvendinti talmudizmas, prisiskaitėliškumas, kali mas ir neorganizuojamas savaran kiškas studentų darbas, tai reiškia, kad nėra gilių ir tvirtų žinių. Tei singai atžymėjo šiuos trūkumus šių metų rugpiūčio 10 d. VKP(b) CK organas „Pravda" pažymėdamas apie nepatenkinama marksizmo-leninizmo žinojimą Vilniaus Valstybinio uni versiteto studentų tarpe. Šiais metais Marksizmo-leninizmo pagrindų katedra ryžtingai privalo pertvarkyti savo darbą draugo Stalino kūrinio, kalbos mokslo klau simais, šviesoje. Draugas Stalinas mus moko: „mokslo ir praktinio vei kimo ryšys, teorijos ir praktikos ry šys, jų vieningumas turi pasidaryti proletariato partijos kelrodžiu". Fiziologijos, botanikos, zoologijos katedros, medicinos fakulteto kated ros, pedagogikos katedra savo darbe turi vadovautis tais nurodymais, ku rie buvo iškelti diskusijose Pavlovo, Mičiurino, Lysenikos mokslo klausi mais. Skiepijant Pavlovo, Mičiurino,
Lysenkos mokslą, pagrįstą dialekti niu materializmu, į mokymąsi mokslo-tiriamąjį darbą, jį propaguojant, šios katedros studijuojantiems duos galingą gamtos pertvarkymo, komu nistinio auklėjimo ginklą. Draugas Stalinas savo genialiame veikale „Marksizmas ir kalbos moks lo klausimai" mums nurodė, kokią svarbią reikšmę turėjo laisvoji dis kusija mokslo išvystymui. Mes neįvykdėme šio draugo Stalino nuro dymo, neskaitant vieno filosofijos katedros mėginimo organizuoti lais vąją diskusiją filosofijos klausimais Lepešinskajos veikalo pagrindu. Jei gu mes norime rimtai pertvarkyti mūsų darbą, tai šiais metais mes pri valome plačiai išvystyti kritiką ir savikritiką, laisvos filosofinės disku sijos pagrindu visose katedrose, uni versiteto tarybose. Paskaitų, konspektų svarstymas, nuolatinė dėstymo kontrolė turi tapti pagrindiniu dalyku mūsų veikloje ir pirmoje eilėje universiteto katedrų darbe. Profesoriai ir dėstytoijai, gerindami paskaitų, seminarų ir praktikos už siėmimų kokybę, padės studentams atlikti pagrindį uždavinį — mokytis labai gerai. Tačiau studentai turi žinoti, kad be atkaklaus darbo, be drausmės, be socialistinės pažiūros į darbą negalima pasiekti labai ge ro ir gilaus žinojimo. Universitetas, komjaunimo orga nizacija, dekanatai, šiais metais, pri valo griežtai sustiprinti drausmę visame darbe net iki smulkmenų. Mūsų rūpestingas darbas, griežta drausmė, siekimas atlikti įsipareigo jimus iki galo, plati ir atsakinga dėstytojų ir studentų visuomeninė veikla turi būti garantija mūsų pasi sekimo, mokslo bei auklėjimo darbe. Universiteto dėstytojai, partinei or ganizacijai vadovaujant, įvykdys sa vo pareigą, kurią jiems iškėlė Tėvy nė ir didysis Stalinas.
Vietoje feljetono
JIE
NESKUBA
„Įgrįso man tas universitetas!" — taip maždaug išsireiškė apie pasi ruošimą naujiems mokslo metams Psichiatrinės ligoninės vedėja drg. Buchovskaja. Salė graži, didelė, švie si. Suolai stovi prie sienų, o teniso stalas — salės viduryje. Direktorius tvirtina, kad taip ir pasiliksią. Prieš profesoriaus akis plati tuščia erdvė su teniso stalu, o studentai kažkur toli... prisiglaudę prie sienų. Komi sijai taip ir neparvyko įtikinti direk torių paimti tą teniso stalą.
Prof. Kairiūkščio katedrą radome pilname sąstate... išskyrus patį pro fesorių. ., Greit paskaitos, praktikos darbai, o katedros nariai dar neturi konspektų, tezių, užsiėmimų planų, netgi nežino, kokiose grupėse pra ves užsiėmimus. Visi laukia kaž ko tai iš profesoriaus lyg dangaus monų. .., o patys nieko nedaro, nekri tikuoja esamos padėties. Todėl taip ir išėjo, kad mokslo metų išvakarė se katedra neatliko savo pareigų. O dekanas vis dėlto per vėlai barasi, kaip sakoma liaudyje — „Po mušty nių kumščiais nemoja". O drg. Bujokas — dabar rankomis moja... Tie sa, laikomas rankoje portfelis trukdo jo platiems gestams, bet galima tikė tis, kad portfelyje esama ir rimtų išvadų dėl panašių katedrų ir dėl jo paties savalaikės kontrolės rei kalavimo.
Vyr. dėst. Baronas, Horodni-, čiienė parodė nemaža iniciatyvos ir jie naujus mokslo metus pradės tin kamai jiems pasiruošę. M. Kostaitis
PIRMĄ KARTĄ GYVENIME Sunkus ir vargingas buvo mano gyvenimas, nes, kaip ir dauguma gy ventojų, buržuazinės Lenkijos vieš patavimo metu aš buvu bedarbė. Pas mane dar ir dabar yra tas bai sus dokumentas, kuriame pažymėta „Bedarbio liudijimas". Apie kurortą arba apie kitą kokį nors poilsį ne Doc. K. Mitropolskis Prorektorius mokymo reikalams buvo ką ir svajoti. Poilsis vasarą buvo neprieinamas netgi ir tiems, kurie dirbo, nes tai buvo per daug brangus malonumas. į kurortus ir sanatorijas važiavo tik turtingieji: dvarininkai, fabrikantai, stambūs dybos posėdžiuose ir visuotiniuose monopolininkai, kurie apiplėšdavo susirinkimuose ir net apylinkės Ta darbininkus ir parazitiškai gyveno jų rybos sesijoje. sąskaita. Bendrai dirbant ir individualių pa sikalbėjimų metu kildavo daug klau Ir tik 1939 m. Raudonajai Armi simų, kuriuos tekdavo išaiškinti. jai išvadavus Vilnių aš pirmą kar Kovai su nedrausmingumu peror tą pajutau save esant žmogumi. Jau ganizavome klubo-skaityklos sien 1941 m. aš gavau atilsinę į poilsio laikraštį, kuris dabar talpina tik kon namus, kurios tačiau neteko išnau krečią medžiagą, kurioje iškeliami doti dėl prasidėjusio karo. pirmūnai, kritikuojami nedrausmin Šiais metais, dėka nuolatinio par gieji ir atsilikėliai ir sprendžiami įvairūs kiti, kolūkiui aktualūs klau tijos ir tarybinės vyriausybės rūpi simai. nimosi, mūsų šalies darbo žmonių Miestely bendrom jėgom su vietos sveikata, aš gavau kelialapį į Drus jaunimu ir bibliotekos vedėja jsteigėm sporto kolektyvą, išrinkom val kininkų kurortą. Čia aš' puikiai pa dybą, sudarėm planus ateičiai. ilsėjau, sustiprėjau ir man dar la Kad pradėtas darbas sėkmingai biau norisi dirbti mūsų Tėvynės la vyiktų toliau, sutarėme palaikyti nuo latinį ryšį laiškais tiek su žvejų ar bui, kur kiekvienas darbo žmogus telės, tiek ir su Petro Cvirkos vardo turi teisę į poilsį. kolūkio jaunimo aktyvu. R. Chones A. Augustinavičiūtė VVU mašininkė
Parama kaimui Atostogas praleidau prie Nemuno, Panemunės rajone Zapyškio mieste ly (Kauno sr.). Šiandien jau sunku bepažinti mu sų senąjį kaimą, persitvarkiusį so cialistinės statybos pagrindais. Šian dien jau kiekvienas _ kolūkietis su pranta, kad jo gerbūvis priklauso nuo kolūkio gerbūvio, kasdien vis labiau stiprėja socialistinė pažiūra į darbą, jaunimas mielai jungiasi į sporto bei saviveiklos ratelius. Bet kuo didesniais žingsniais žengia į priekį kolektyvinis kaimas, juo dau giau jam reikalinga musų parama. Visoje apylinkėje aš tebuvau viena studentė komjaunuolė, todėl, kiek tai buvo galima, stengiausi ne tik smul kiai susipažinti su pačiu kolūkiu bei jo darbo organizacija, bet taip pat ir padėti kolūkio valdybai ir brigadi ninkams organizaciniame darbe, ypač kovojant su nedrausmingumu. Dalyvavau ne tik talkose prie rugių bei kūlimo, bet ir kolūkio val-
PRAKTI K A KRYME draikytas. Vieną tokią dieną ekspe dicija judėjo nedidelio kalnų upelio Bonrak tarpekliu. Priešais pasirodė šviesiai ruda plotmė. Visi sustojo. į tą vietą pasiuntė stud. Bernatavičių. Išlaužęs gabalą medžiagos, jis pada vė jį inž. Petruliui. „Kaip Jūs manote, kas tai per „Kito tokio krašto nesurasi, Kur taip laisvas jaučiasi žmogus". medžiaga?" — paklausė studentus vyr. dėstytojas. Studentai atidžiai „Privažiuojam, privažiuojam!,, — įsižiūri, atlaužta gabalėlį, perbraukia staiga pasigirsta kažkieno tai sujau pirštu ir, padavę atgal dėstytojui, dintas balsas. Visi puola prie lan sumini geologinį terminą. Studentai gų. Prieš akis iškyla didinga Sim neapsiriko, jų žodžius patvirtino ir Sugebėjimą neapsirikti feropolio panorama. Traukinys sulė dėstytojas. tina greitį ir sustoja. Iš vagono vie atpažįstant kalnų iškasenas, teisin parodyti įvairių nas paskui kitą išlipa jaunuoliai ir gai žemėlapiuose merginos. Visi su kuprinėmis, laga geologinių sluoksnių ribas parodė šią minais. Paskui juos, atsargiai nusi dieną dauguma studentų. Kartą, kai ekspedicijos dalyviai leidęs nuo laiptelių, išeina į peroną raukšlėtas, pagyvenęs vyriškis. Tai po sunkaus žygio ilsėjosi, Valė KaII kurso geologai, vadovujaimi vyr. ratajūtė pirmoji pastebėjo nusilei dėst. kalnų inžinieriaus Petrulio, at džiančią iš kalnų grupę žmonių. Su vyko į Krymą, kad čia praktikoje skaitė — jų daugiau dvidešimties. papildytų savo teorines žinias, su Visus domino nusileidžiantieji. Juos rinktų vertingą, Lietuvoje nesutinka pasitikti pasiuntė stud. Grigelį. Pa mą geologinių iškasenų kolekciją. aiškėjo, kad tai viena iš studentų Jaunieji geologai įsikūrė netoli ekspedicijų, kurią atliko Maskvos nuo Bachčisarajaus — gyvenvietėje Ordžonikidzės vardo geologinio-žvalPartizanoivka. Iš čia, apsiginklavę gybinio instituto studentai. Kitą die kalnų plaktukais, kinkomis ir kitais ną Patil kalno papėdėje įvyko drau instrumentais, jie kiekvieną rytą iš giškas Maskvos ir Vilniaus geologų eidavo į kalnus atlikti savo prakti susitikimas. Maskviečiai papasako jo apie tai, kaip gyvena ir mokosi kos. Gera vasarą Krymo kalnuose, jų instituto studentai, kaip daugelis ypač, kada pučia nuo jūros gaivi iš jų garbingai dirba didžiosiose sta nantis Vėjelis, o melsvame danguje lininėse statybose bei kolūkiuose. plaukioja žydrieji debesėliai ir atro Vilniaus studentai savo ruožtu papa do, kad dangus tartum sniegu ap- sakojo apie kūrybingąjį darbo žmo Traukinys, perkirsdamas pageltu sią nuo vasaros karščio Krymo ste pę, lekia į pietus. Viename vagone didelė grupė jaunimo. Džiaugsmo pagauti jie dainuoja šviesią ir iškil mingą dainą:
Užs. Nr. 01081.
nių gyvenimą savo respvblikoje, apie naujus fabrikus ir gamyklas, apie tai, kaip Tarybų Lietuvos studentai pa deda vykdyti kolūkių statybą kai me. Pabaigoje susitikimo nepaprastai įdomų pranešimą padarė vienas ta lentingiausių šalies geologų, Stali ninės premijos laureatas, geologijos mokslų daktaras Muratovas. Dar daug įdomių susitikimų turė jo Maskvos ir Vilniaus studentai. Ne kartą jie drauge pasikeldavo į kalnus, darydavo geologines nuo traukas, matavo sluoksnių aukštį. Taip nepastebimai atėjo paskutinės praktikos dienos. Greitai laikas na mo. Bet prieš išvykstant, kiekvienam jaunam ekspedicijos dalyviui reikė jo gauti įskaitą iš atliktų darbų. Prasidėjo įtempto protinio darbo dienos. Rimtai, komjunuoliškai ėmė si komplektų ir vadovėlių busimieji specialistai, kruopščiai studijavo su rinktus mineralus. Komjaunimo gru pės nutarimu stipresnieji padėjo silp nesniems drugams. Kantrus ir kruopš tus darbas visada duoda gerus re zultatus. Įskaitos parodė, kad stu dentai gavo daug reikalingų žinių, tinkamai jas suprato, įsisavino. La bai gerai atsakė drg. drg. Kubilius, Bemotavičius, Styrpenko ir kt. ... Vėlyvą vakarą į Partizanovką atvažiavo autobusas. Jo borte buvo užrašas „Bachčisarajus—Simferopo lis". Vienas paskui kitą sulipa į jį 24 žvalūs, nudegę studentai. Su jais linksmai šypsodamasis lipa ir vyr. dėst. Petrulis — prityręs pedagogas ir puikus draugas. V. Goldberg
Didžiosios šalies širdyje Nors dar buvo gana anksti, tačiau keleiviai vagone jau seniai nemie gojo. Traukinys sparčiai artinosi prie Maskvos. Mes buvome visi ne paprastai sujaudinti — į Maskvą mes važiavome pirmą kartą. Horizonte pradėjo ryškėti Maskvos miesto kontūrai. Laikrodis rodė lygiai še šias, kai mes išlipome Baltarusijos stoties perone. Mus apgyvendino turistų bazėje. Čia radome šimtus turistų, kurie at važiavo iš visų mūsų plačiosios Tė vynės kampelių su viena mintimi — pamatyti sostinę Mask.ą. Pačią pirmą dieną mes aplankėme V. I. Lenino Mauzoliejų. Nenutrūks tama srove eina tūkstančiai žmonių, kad pamatyti didįjį revoliucijos ge nijų, Tarybų valstybės kūrėją — V. L Leniną. Mes visi susimąstę iš einame. Apžvelgiame Raudonąją aikštę, Kremlių, kur gyvena ir dir ba didžiojo Lenino darbų tęsėjas, taikos visame pasaulyje vėliavinin kas draugas Stalinas. Lankydami V. I. Lenino, M. L Ka linino, Revoliucijos muziejus, mes stebėjome didžiųjų vadų gyvenimą, revoliucinę jų veiklą. Aplankėme ru sų meno centrą — Tretjakovskio ga leriją. Su dideliu susidomėjimu žiū rėjome Repino, SurikoVo, Vasnecovo ir kitų rusų menininkų kūrinius. Ma tėme rūmus Ostankine, kuriuos sta tė baudžiauninkai. Tai puikus bau džiauninkų architektūros ir meno kūrinys, kuris dabar pavirto muzie jumi ir lankytojams tik primena apie viešpatavusius žiaurius įstatymus ir sunkią baudžiauninkų būklę. Mus domino viskas, ir mes stengė mės pamatyti kiek galima daugiau. Aplankėme dovanų draugui J. V. Stalinui parodą septyniasdešimtmečio proga, rusų literatūros realisto ir klasiko L. N. Tolstojaus sodybą, Istorinį muziejų, didžiausią Tarybų
Sąjungoje zoologijos sodą, Maskvos planetariumą, pirmąjį pasaulyje ste reo kiną, Politechnikos muziejų, kur stebėjome priešakinės tarybinės tech nikos laimėjimus, virš šimto kilomet rų laivu plaukėme kanalu, ku ris jungia Maskvos upę su Volga; ekskursavome po gražiausi pasauly je L. M. Kaganovičiaus vardo Mask vos metropoliteną. Čia mes pamatė me tikrą požeminį miestą, kuriame tiek daug erdvės, šviesos, gryno oro. Koridoriai, salė, vestibiuliai pa sižymi nepaprastu architektūriniu ir meniniu apipavidalinimu. Maskvos metropoliteno statyba ir sunkiausiais Didžiojo Tėvynės karo metais nė minutei nebuvo nutraukta. Vieną įdomiausių mūsų ekskursijų buvo kelionė autobusu po Maskvą. Mes pabuvojome eilėje statybos aikščių, matėme, kaip diena iš die nos kyla į aukštį nauji fabrikai, gy venamieji namai, mokslo įstaigos. Mes buvome Lenino kalnuose ir ma tėme Maskvos Valstybinio universi teto milžniškų rūmų statybą. Tai Maskvos pasididžiavimas, tai grožio kūrinys, kuriam lygaus nėra pasau lyje. Nuo ateinančių metų kovo mė nesio čia užvirs naujas gyvenimas — į dideles šviesias auditorijas sueis tūkstančiai jaunuolių ir merginų, kad įsisavintų tarybinio mokslo ži nias ir taptų gerais specialistais. Visur, tik kur mes buvome, jautėme didelę tarybinių tautų draugystę, tėvišką bolševikų partijos ir draugo Stalino rūpinimąsi mūsų šalies darbo žmonių ekonomikos ir kultūros kili,mu, stebėjome, su kokiu milžinišku entuziasmu ir kūrybiniu patosu tary biniai žmonės kuria naują, gražų gyvenimą — komunizmą. M. Bemotavičius Ekonomikos m. fak. IV k. stud.
Antano Juškos pėdsakais Antanas Juška — žymus 19 am žiaus lietuvių liaudies dainų ir žo dyno rinkėjas. Kadangi man teko ra šyti apie jo darbus tautosakos sri tyje, kilo reikalas dar pabandyti pa ieškoti liaudyje prisiminimų apie mūsų tautosakos rinkėją. Vilniaus Valstybinio universiteto vadovybė priėmė šį mano sumanymą ir suteikė sąlygas atostogų metu aplankyti vie tas, kuriose Antanas Juška surinko daugiausia tautosakinės medžiagos. Dviejose vietovėse — Pušalotej e ir Vilkijoje — kuriose Juškos buvimo laikas siekia apie devyniasdešimt metų, jo pėdsakų sunku aptikti. Pri siminimų nebuvimą tose vietose le mia gal dar ir ta aplinkybė, kad tai buvo tik jo tautosakos rinkimo dar bų pradžia, ir jis nebuvo kaip tau tosakos rinkėjas populiarus. Kitose dviejose mano aplankytose vietovė se — Veliuonoje ir Alsėdžiuose — prisiminimai apie Jušką dar gyvi. Veliuonos apylinkėje prisiminimų ga vau iš antrų .arba iš trečių lūpų, o Alsėdžiuose sutikau žmonių, kurie savo vaikystėje patys yra matę Juš ką. Ieškant žinių apie tolimesnę pra eitį, dažnai lemia atsitiktinumas. Bu vo atsitikimas, kad rugius kertančių kolūkiečių būryje atsirasdavo žmo gus, kuris suteikdavo labai svarbių žinių, o kartais aplankydamas ir se nyvo amžiaus žmones, jokių prisimi nimų reikiamu klausimu negauda vau.
K surinktų nuotrupų apie Antaną Jušką paaiškėjo jo gyvas tempera mentas, be galo glaudus ryšys sū liaudimi. Juška liaudies gyvenimu domėjosi labai plačiai: kasdieniniu gyvenimu, dainomis, maistu, žaidi mais, papročiais, drabužiais, žodžiu, visa liaudies gyvenimo aplinka. Su sigyvendavo su darbo žmonėmis tiek artimai, kad pastarieji nuo jo nieko nebeslėpdavo, o skaitydavosi kaip su sau lygiu — su juo žaisdavo, jam išpasakodavo visas smulkmenas, iš dainuodavo visų rūšių dainas. Norė damas išstudijuoti piemenų gyveni mą, lankydavo juos bandą ganan čius, žaisdavo su jais, kad tik galėtų sužinoti, kokius žaidimus jie žaidžia, kokias dainas dainuoja, kokį žodyną vartoja. Savo paprastumu, kultūringu elge siu, .pamokančiu žodžiu, draugauda mas su dvarininkų engiamais valstie čiais, skleidė jų tarpe optimistinę nuotaiką, įvairiais pokštais ir jumo ru palaikė gyvybingąją liaudies jėgą. Dėl glaudaus ryšio su darbo žmo nėmis dvarininkai Juškos nemėg davo. Si mano kelionė, užtrukusi tris sa vaites, suteikė tiek žinių, kad aš galiu teigti, jog iki šiol A. Juška buvęs man knyginiu žmogumi, tapo gyvu. Už man suteiktą paramą me džiagai rinkti esu labai dėkingas universiteto vadovybei. A. Mockus Aspirantas
Universiteto moterų krepšinio ko manda vasaros atostogas praleido sportinėje kovoje. Tik pasibaigus pavasario egzaminų sesijai, prasidėjo LTSR Aukotųjų Mokyklų spartakiada. Nugalėjusios savo varžoves: stiprų Kauno Medi cinos Instituto kolektyvą, iškovojo me čempiono vardą, ir drauge su vyrų komanda, užėmusia III vietą, užėmėme I vietą krepšinėje. Pasibaigus varžyboms, tą patį va karą išvykome į Maskvą, į Visasą junginę studentų spartakiadą. Ten patekome į stiprią pogrupę, pralošėme prieš Latvijos ir Estijos krepši ninkes, todėl teko pasitenkinti IX vieta. Laisvu laiku aplankėme Lenino Mauzoliejų, apžiūrėjome muziejus,
klausėmės Kremliaus kurantų. Nesi norėjo tikėti, kad mes taip netoli stovime nuų tos vietos, kur gyvena didysis Stalinas. Grįžę iš Maskvos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų rūpesčiu iš vykome į Palangą stovyklauti. Gerai pailsėjome, įgavome naujų jėgų ir rugpiūčio mėn. pradžioje žaidėme Kaune LTSR krepšinio pirmenybėse. Finalinėse rungtynėse pralošėme Kauno KKI, todėl užėmėme II vietą respublikoje. Sportinė vasara baigėsi. Papiildžiusios savo gretas junomis sportininkė mis, naujus mokslo metus pradeda me pasiryžusios gerai mokytis, o taip pat kelti savo sportinį meistriš kumą. B. Jakštaitė
* Šių metų liepos mėn. 2—4 d. d. Vilniuje vyko antroji LTSR Aukštų jų mokyklų spartakiada. Po trijų dienų sportinės kovos mūsų univer siteto sportininkai iškovojo bendrą ją antrąją vietą, iškovodami krepšinyje ir lauko tenise pirmąsias vietas. ★ Liepos mėn. 7—13 d. d. Mask voje įvyko penktoji LSD „Nauka" ir
TSRS aukštųjų mokyklų spartakiada. Vilniaus Valstybinio universiteto krepšininkės atstovavo Tarybų Lie tuvos aukštąsias mokyklas ir užėmė devintą vietą.
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
Atsakingasis redaktorius?.? D. SKLIARINSKIS LV 10281