VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
SRt
mENTAt
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS _________________
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 28 (58) 1951 m. rugsėjo 25 d., antradienis
Kaina 20 kap.
Už gilų marksizmo-leninizmo studijavimą
Tvirtos žinios-musų indėlis į taikos reikalą! T A I Rugsėjo 19 d. Istorijos-filologijos fakulteto studentai, dėstytojai ir pro fesoriai susirinko į Aktų salę pasi rašyti po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi dėl Taikos Pakto sudary mo tarp penkių didžiųjų valstybių. Susirinkimą atidarė Istorijos-filolo gijos fak. dekanas doc. Meškauskas. Žodis suteikiamas Respublikinio Taikos gynimo komiteto nariui, Stali ninės premijos laureatui poetui T. Tilvyčiui. Poetas kalba apie tuos di džiulius laimėjimus, kuriuos pasiekė
D ARTIJOS ir vyriausybės rūpes- smulkiai apsvarstyti seminarinių už r įiu mūsų universitete yra su siėmimų planai ir numatyti prityrę darytos geriausios sąlygos komunis tiniam studentų auklėjimui. Su dide liu susidomėjimu studentai mokosi ir įsisavina marksistinę-lenininę teoriją, marksizmo-leninizmo pagrindus. Dide lis vaidmuo komunistiniame studen tų auklėjime atitenka Marksizmoleninizmo pagrindų .katedrai, kurios dėstytojai auklėja studentiją tajybinio patriotizmo dvasia, beribio atsi davimo Lenino—Stalino partijos rei kalui dvasia. Š. m. rugpiūčio 10 d. „Pravda“ tei singai ir griežtai kritikavo Vilniaus Valstybinį universitetą už nepatenki namą studentams marksizmo-leniniz mo pagrindų įsavinimą, nepatenkina mą dėstymą marksizmo-leninizmo teorijos ir iškėlė Marksizmo-leniniz mo pagrindų katedros darbe žymius trūkumus. LKP(b) CK sekretorius drg. V. Niunka, vertindamas ideologinį darbą res publikos aukštosiose mokyklose, pa žymėjo, kad „kai kurie marksizmoleninizmo pagrindų dėstytojai revo liucinę teoriją dėsto žemame idėjiniame-teoriniame lygyje, dogmatiš kai, prisiskaltėliškai. Dažnai paskai tos skaitomos be ryšio su svarbiau siais komunistinės statybos uždavi niais, neatskleidžiamas marksistinėslenininės teorijos kūrybinis pobūdis". Sis drg. Niunkos nurodymas tinka ir mūsų universiteto Marksizmo-leniniz mo pagrindų katedrai, kurios kai ku rie dėstytojai savo paskaitose dar ne duoda VKP(b) istorijos trumpo kur so ir kitų marksizmo-leninizmo kla sikų gilaus idėjų išaiškinimo, o dės tydami faktinę medžiagą, neduoda gilios istorinių įvykių analizės, ne parodo marksizmo-leninizmo kūrybin gumo, jo organiško ryšio su komu nistinės statybos uždaviniais, su praktika. Dėl to universiteto išlei džiami jaunų specialistų kadrai ne pakankamai žino marksistinę-lenininę teoriją. VVU Marksizmo-leninizmo pagrin dų katedra jau apsvarstė „Pravdos" vedamąjį, kritikuojantį katedros dar bą, ir, pripažinusi kritiką teisinga, ėmėsi konkrečių priemonių katedros darbui pagerinti. Katedra sistemin gai pradėjo apsvarstyti stenografuo tas ir užrašytas magnetafonu dėstyto jų paskaitas, pradėjo kolektyvinį pa skaitų lankymą. Katedra jau apsvars tė doc. Bičkovo, doc. Nizovajos, doc. Gricevič, vyr. dėstytojo Šarmaičio paskaitas. Taip pat katedra atėjo į pagalbą ir jauniems kadrams. Jaunų katedros darbuotojų vedami studen tams seminarai apsvarstomi ypačiai smulkiai ne tik idėjiniu-teoriniu at žvilgiu, bet ir metodologiniu. Jau
dėstytojai (Šarmaitis, Nosovas ir kt.j, kurie paruoš pavyzdinius seminarų užsiėmimų planus ir jų pravedimo metodiką. Numatomas ir seminarinių užsiėmimų kolektyvinis lankymas. Įsisavinant marksistinę - lenininę teoriją ypatingai yra svarbus studen tų savaraųkiškas darbas. Todėl ka tedra teisingai pasistatė sau užda vinį įtraukti visus studentus į sava rankišką marksistinės-lenininės teo rijos studijavimą ir pravedė visą eilę pasikalbėjimų su studentais, kaip dirbti su knyga, kaip vesti pa skaitų užrašus. Katedra yra numa čiusi suorganizuoti visuose fakulte tuose parodas ir konkrečiai parodyti, kaip reikia savarankiškai dirbti ir studijuoti marksistinę-lenininę teori ją, marksizmo-leninizmo pagrindus. Marksizmo-leninizmo pagrindų ka tedra nutarė giliai išnagrinėti genia lius draugo Stalino veikalus kalbos mokslo klausimais, akademiko Pav lovo mokslą bei naujausius tarybinio mokslo laimėjimus. Šiais mokslo me tais katedra paruoš studentams diplo minių temų sąrašą iš marksistinėslenininės teorijos. Be abejo, keliant marksizmo-leni nizmo pagrindų dėstymo idėjinį-teorinį lygį, nemažas vaidmuo atitenka ir komjaunimo organizacijai. Todėl komjaunimo organizacija turi palai kyti glaudžius ryšius su katedra ir jai padėti. Marksizmo-leninizmo pagrindų ka tedra turi tapti vadovaujanti katedra visame universitete. Ji turi palaikyti glaudžius ryšius su kitomis katedro mis, organizuoti bendrus posėdžius (biologijos, Lietuvos istorijos, lietu vių kalbos ir literatūros ir kt.j ir savo nurodymais, principine kritika padėti pedagoginiame ir moksliniame darbe. Tačiau katedra iki šiol nepa laikė glaudaus ryšio su kitomis ka tedromis. Patys katedros nariai be jokio plano dirbo mokslo-tiriamąjį darbą. Marksizmo-leninizmo pagrindų katedra turi įsijungti į aktyvų moks lo-tiriamąjį darbą ir drauge su kito mis katedromis dalyvauti lietuvių tautos kultūrinio ir literatūrinio pa likimo įvertinime. Universiteto partinis biuras išklau sė Marksizmo-leninizmo pagrindų ka tedros vedėjo doc. Bičkovo informa ciją apie numatytas priemones ka tedros darbui pagerinti. Marksizmo-leninizmo pagrindų ka tedra turi nuolat kelti katedros per sonalo dėstomų paskaitų idėjinį-teorinį lygį, užimti vadovaujamą vietą studentų komunistinio auklėjimo darbe.
--------------------- >--------------------- -
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE KARA-KUMUOSE
žikus, jų biologiją, ku rie kenkia smėlį sulai kantiems apsodinimams. Grandiozinės irigacinės sistemos trasos apžel dinimui svarbu yra iš aiškinti kovos su grau žikais priemones. Studentai vedė smul kius savo stebėjimų dienynus, rinko grauži kų kolekcijas. V k. studentės Ella Radjko ir Ina Ipatjeva surink tą Kara-Kumuose me džiagą naudoja savo diplominiams darbams. Mūsų grupės atlikti moksliniai stebėjimai nemaža padės išdir bant praktines priemo nes kovai su grauži kais, apmiškinimo ken kėjais. („Leningradskij „Universitet")
Daugelis biologiniodirvos, geografijos, geo logijos fakultetų moks lo darbuotojų ir stu dentų, prasidedant mokslo metams, grįžta iš rajonų, kur vyksta didžiosios komunizmo statybos. Prie Volgos — Dono ir Siaurės Krymo ka nalų, prie Volgos, Kara-Kumuose įtemptai darbavosi ir darbuojasi universiteto atstovai. Neseniai iš ekspedi cijos, organizuotos uni versiteto Biologijos in stituto, grįžo studentų grupė, kuri, vadovau jant A. M. Andryško, vasarą dirbo Turkmė nijos kanalo statybos rajone. DRAUGIŠKAS — Mūsų grupė KaraSUSITIKIMAS Kumuose išbuvo dau giau kaip du mėnesius, Š. m. rugsėjo mėn. į — kalbėjo drg. Anduniversitetą ryško. — Mūsų tikslas Maskvos buvo išstudijuoti grau atvyko Kinijos Liau
dies respublikos Demo kratinio jaunimo są jungos delegacija. De legacijos nariai apžiū rėjo universitetą, lan kėsi paskaitose. Delegatai susitikime su Filologijos fakulteto studentais pasakė: „Mūsų delegacija daly vavo Trečiame pasauli, niame jaunimo ir stu dentų festivalyje Ber lyne. Vykdami į tėvy nę, mes apsistojome Maskvoje, aplankėme Maskvos universitetą ir savo akimis pamatėme, kaip mokosi laimingas tarybinis jaunimas". Maskvos universiteto studentai šiltai sveiki no svečius. N. Lagunova („Moskovskij universitet")
☆
☆
K O S
B
A L S A I
tarybinė liaudis, vadovaujama komu nistų partijos, apie mūsų kovą už tvirtą taiką visame pasaulyje. „Pasaulyje yra dvi stovyklos, — sako T. Tilvytis, — kapitalizmo ir socializmo stovykla. Vienoje iš jų verda kūrybinis darbas, kova už tai ką, kitame — griovimas to, kas su kurta žmonijos per šimtmečius. Visi dorieji pasaulio žmonės kovoja šian dien už taiką, — toliau kalba poe tas, — tai įrodo taikos šalininkų kongresas Varšuvoje, tai įrodo ir
Trečiasis Pasaulinis jaunimo festiva lis Berlyne". Parašams rinkti sudarytos grupės, kuriose kiekvienas studentas padės savo parašą po šiuo istoriniu Kreipi musi. Po susirinkimo Aktų salėje fakul teto mokslo personalo nariai vienin gai pasirašė po- Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi. J. Lilytė Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
M0SU TAIKIAI KIŠKA PASAULIO PUVCMTOJų
įįfr'
i
1
H
Su dideliu patrioti niu pakilimu mūsų universitete vyksta pasirašymas po Pa saulinės Taikos Tary bos Kreipimusi dėl Taikos Pakto sudary mo tarp penkių di džiųjų valstybių. Nuotraukoje: grupė VVU studentų pasirašymo metu. Pa sirašo Ekonomikos fa kulteto IV kurso stu dentė komjaunuolė J. Pavilonytė.
J
'v
Nuotr. J. Žvejo
Vieningai pasirašome Rugsėjo 21 d. gausiai susirinko Fi zikos-matematikos fak. studentai, profesoriai bei dėstytojai pasirašyti po Pasaulinės Taikos Tarybos Krei pimusi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžiųjų valstybių.
laite ir daugelis kftų. Visi jie kalba apie viso pasaulio dorų žmonių ko vą už taiką, apie didįjį Tarybinės ša lies įnašą į taikos išsaugojimo rei kalą visame pasaulyje. Ilgai trukusiais plojimais susi rinkimas išreiškia savo gilią pagar bą ir meilę kovos už taikos visame pasaulyje išsaugojimo reikalą vėliav nešiui draugui Stalinui, kuriam fa kulteto dekanas doc. Horodničius sa vo pasisakyme palinkėjo ilgų gyve nimo metų ir sveikatos.
Susirinkime kalba Lietuvos TSR Respublikinio Taikos gynimo komi teto narys drg. Grigonis apie viso pasaulio darbo žmonių, pažangaus jaunimo vedamą kovą už taikos iš saugojimą, apie ypač didelę Trečiojo Pasaulinio jaunimo festivalio Berly ne reikšmę stiprinant taiką visame Po to visi fakulteto studentai, pro pasaulyje. fesoriai ir dėstytojai vieningai padė Į tribūną pakyla prof. Brazdžiūnas, jo savo parašus po Kreipimusi. stud. Statulevičius, v. d. Paulauskas, V. Kokšta doc. Jucys, stud. Petraitytė, MikaFizikos-matematikos fak.
Su dideliu pakilimu Rugsėjo mėn. 17 d. universiteto Kolonų salėje įvyko Teisės m. fak. dėstytojų ir studentų susirinkimas, skirtas pasirašyti po Pasaulinės Tai kos Tarybos Kreipimusi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžiųjų valstybių. Į tribūną pakyla prof. Pakarklis, kuris atidaro susirinkimą. Į pre zidiumą išrenkami Teisės m. fak. dekanas doc. Domaševičius, vyr. dėst. Ruželytė, studentai Karašauskas, Uziela, Ratkutė. Pranešimą apie pasaulio darbo žmonių kovą už taiką padarė prof. drg. Pakarklis, kuris pažymėjo, kad mums, tarybiniams žmonėms, taikos
išsaugojimo reikalas ypač svarbus, kad tarybiniai žmonės, statantieji komunizmą, turi skirti visas jėgas tam, kad būtų išsaugota taika.
Po to žodį gauna III k. stud. Šarkūnėlis. Jis kviečia visus studentus dar geriau įsisavinti pažangiausią pasaulyje tarybinį mokslą ir tuo pa čiu stiprirfti mūsų tarybinės Tėvy nės — viso pasaulio taikos tvirto vės — galią.
UŽ TAIKĄ, UŽ KOMUNIZMĄ
Rugsėjo 18 d. naujai atremontuo toje kolonų salėje įvyko Ekonomi kos m. fak. dėstytojų ir studentų susirinkimas, skirtas pasirašyti po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipi musi. Susirinkimą atidarė vyr. dėst. Gregorauskas. Drg. Gregorauskas nuro dė, kad šiomis dienomis visoje Ta rybinėje šalyje vyksta pasirašymas dėl Taikos Pakto sudarymo tarp pen kių didžiųjų valstybių. Tarybiniai žmonės žino, ką neša karas, ir jie reikalauja taikos. Pasaulio tautos nenori karo. Imperialistiniai agreso riai, norėdami padidinti savo pelnus, kursto naują karą. Tačiau jiems ne pavyks sužlugdyti masinį judėjimą už taiką, nes taikos šalininkų fron tui vadovauja didysis Stalinas. Pasisakęs IV k. stud. Karalevičius nurodė, kad tarybinis jaunimas yra pirmose kovotojų už taiką gretose.
I kurso stud. Vasiliauskaitė kal bėjo, kad tik Tarybinėje šalyje pla čiai atvertos durys kiekvienam, ku ris nori siekti mokslo. Savo parašus už taiką mes turime sutvirtinti geru mokymusi.
V kurso stud. Perkumas nurodė, kad mes susirinkome tam, kad išreikštume vieningą valią kovoje už taiką, prieš imperialistų kėslus. Mū sų parašai bus aiškus įspėjimas ka ro kurstytojams. Pasirašydami po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimu Visi dalyvavusieji susirinkime su si, mes ryžtingai kovojame už tai dideliu pakilimu pasirašė po Pasau ką, už komunizmą. linės Taikos Tarybos Kreipimusi. M. Pociūtė D. Paskonis Ekonomikos m. fak. V k. stud.
Kritiškai įvertiname savo klaidas Įvyko Chemijos fak. komjaunimo organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ataskaitinį pranešimą padarė komjaunimo biuro sekretorius drg. Burkauskas. Chemijos fak. komjaunimo organi zacijoje yra 102 komjaunuoliai. Iš augo taip pat grupių skaičius (nuo 6 iki 9) ir jų autoritetas nesąjunginio jaunimo tarpe. Į komjaunimo ei les priimta visa eilė pavyzdingų stu dentų, kaip Poškus, Kvedaravičiūtė, Vitkauskaitė, Baikauskas. Per ataskaitinį laikotarpį pagerėjo komjaunimo grupių darbas. Tačiau komjaunimu organizacijos darbe buvo ir trūkumų. Biuro posė džiuose nebuvo svarstomas visuomeninių-politinių disciplinų studijavi
mas, pervėlai buvo svarstytas diplo mantų pasiruošimas valstybiniams egzaminams, dėl ko 15 studentų (jų tarpe 7 komjaunuoliai) išlaikė mark sizmo-leninizmo pagrindų egzaminus vos patenkinamai, o stud. Agintaitė visiškai neišlaikė. Komjaunimo orga nizacija permaža padėjo moksli niams būreliams. Kai kuriuose .kur suose nebuvo išvystyta antireliginė propaganda ir todėl studentės Audiejūtė, Leleikaitė, Sivytė iki šiol neatsikratę religinių prietarų. Fakul tete silpnai buvo vedamas šefavimo darbas, į šefuojamą Molėtų rajoną buvo suorganizuotos tik dvi išvykos. Permaža bendradarbiauta su šefuoja momis įmonėmis Vilniuje. VVU komjaunimo komiteto sekre torius drg. Grigonis atkreipė ypatin-
gą dėmesį į politinių-visuomeninių disciplinų studijavimą, jaunųjų kom jaunuolių auklėjimą, politinio budru mo ugdymą. Fakulteto partorgas doc. Griškun savo pasisakyme kalbėjo apie moks linių būrelių darbą, komjaunuoliškų įpareigojimų bei nutarimų vykdymą. LLKJS Vilniaus srities komiteto sekretorius drg. Ramelis nurodė kom jaunimo organizacijos konkrečius uždavinius ir darbo metodus aukšto joje mokykloje. Susirinkimas biuro darbą įvertino patenkinamai. L. Simanavičius VVU komjaunimo komitete narys
Ryžtingai gerinti organizaciių-masinį darbą profgrupėse S. m. rugsėjo 17—18 d. d. įvykęs sinis darbas Istorijos-filologijos fak. LTSR Aukštųjų mokyklų ir mokslo (orgkomisijos pirm. drg. Butkutė). įstaigų darbuotojų profsąjungos Res Profbiuro orgkomisija įsisavino, kaip publikinio komiteto II plenumas vesti įskaitinę bei ataskaitinę doku svarstė priemones organizacinio- mentaciją, ir savo patyrimą skiepi masinio darbo lygiui pakelti. Plenu ja proiforgams. Dėl to sustiprėjo ir mas pažymėjo, kad organizacinis- profgrupės autoritetas; tai, be kita masinis darbas profsąjungos orga ko, rodo ir nario mokesčio rinkimo nizacijose pagerėjo, tačiau esama dar plano vykdymas. ir nemaža trūkumų. Didelę pažangą išplečiant profsą Žymių trūkumų esama ir univer junginį darbą padarė Gamtos ir Me siteto studentų profsąjungoje. Uni dicinos fak. proforgai: Zinkevičiūtė, versitete pereitais mokslo metais Palaitytė, Kožemeckis, Balčiūtė ir kt. veikė 153 profgrupės. Šiais mokslo Bet yra ir tokių, kurie ne tik nieko metais į universitetą įstojo daugiau nedirba, o net ir nario mokestį blo kaip 500 naujų studentų. Ryšium su gai renka, pavyzdžiui, Medicinos tuo iškyla svarbus uždavinys fakul fak. V k. proforgas Kurbekova. tetų profbiurams — organizuoti pir Panaši padėtis yra ir kai kuriose mo kurso akademinėse grupėse nau Chemijos fak. profgrupėse. Chemijos jas profgrupės. Fakultetų profbiurai fak. profbiuras (pirm. drg. Birmanprivalo vadovautis profsąjunginės tas) palaiko silpną ryšį su univer demokratijos principais, vesti platų siteto studentų profkomiitetu, nesi aiškinamąjį darbą, supažindinti stu stengia kelti proforgų sąmoningumo dentiją su profsąjungos įstatais, or lygį, neskatina profaktyvą įsisavinti ganizuoti iniciatyvines grupes iš pa profsąjunginį darbą. čių aktyviausių studentų, kurie tap tų naujų profgrupių pagrindu ir Visai kita padėtis Ekonomikos įtrauktų kitus grupės studentus į fak. Čia proforgai supranta savo pa profsąjungą. Deja, ne visi fakultetų reigas. Fakulteto profbiuras (pirm, profbiurai to laikosi. Štai Teisės, drg. Sadūnas) supažindina studentus Istorijos-filologijos fak. profbiurai su aukštesniųjų profsąjungos orga kartais aplenkia tuos principus ir nų nutarimais ir dėl to organizaci nauijus narius tik formaliai apifor nis darbas čia yra taip pat gerai iš mina profbiuro posėdyje. vystytas. VVU profkomitetas už ge Yra ir neblogai dirbančių fakulte- rą darbą premijavo piniginėmis pre ■tinių profbiurų. Pvz., Fizikos-mate mijomis kai kuriuos proforgus, kaip matikos fak. profbiuro organizacinė- Katilių (IV k.), Beniušį (III k.) ir kt. masinė komisija (pirmininkas drg. Visiškai darbą sužlugdė Teisės m. Rumšas) veda platų aiškinamąjį dar fak. profbiuras (organizacinės-masibą studentijos tarpe. Ir šio darbo nės komisijos pirm. drg. Sapijausrezultatas tas, kad proforgais yra kas). Siame fakultete proforgai nesi, išrinkti vieni iš pažangiausių stu stengia suprasti tų uždavinių, ku dentų, kaip Bilkytė, Viščiaikaitė, Ri- riuos profsąjungai kelia Partija ir Vyriausybė. Blogu pavyzdžiu gali dikaitė ir kt. Žymiai pagerėjo organizacinis-ma- būti IV kurso proforgas drg. Buro-
kas, kuris nerodo jokios iniciaty vos ir prileidžia savo profgrupėje didelį nario mokesčio įsiskolinimą. Nedaug geriau čia dirba proforgai Rinkevičius, Račkauskas ir kt. Jie labai retai organizuoja profgrupių susirinkimus, nesvarsto aktualių mokslo pažangumo bei kitų gamy binių klausimų, neveda jokios doku mentacijos, profgrupės dienynų. Dėl to Teisės m. fak. profsąjunginė or ganizacija (pirm. drg. Miciūnaitė) atsidūrė paskutinėje vietoje univer sitete, kas buvo pažymėta ir Res publikinio komiteto II plenume. Fa kulteto profsąjungos narių nario mokesčio įsiskolinimas siekia 2.000 su viršum rulblių. Beveik jokio ben dradarbiavimo čia nėra ir su kom jaunimo organizacija. Įdomu, kaip žiūri į šį klausimą fakulteto profaktyvas, kaip drg. drg. Seštakovas, Sabolis ir kt., kurie jau keliolika mė nesių nemoka nario mokesčio arba moka ne nuo viso atlyginimo. Šito kia padėtis toliau tęstis negali. Visų fakultetų profbiurai privalo įsisavinti kovines tarybinių profsą jungų tradicijas ir atas(kaitinių-rinkiminių susirinkimų karppaniją panaudoti studentijos aktyvumui pakelti ir trūkumams ištaisyti. Kiekvienoje profgrupėje turi būti vystoma kritika ir savikritika, kritiškai apsvarstomos proforgų, kultūrinio ir sportinio darbo organizatorių kandi datūros. įProfgrupė turi tapti pagrin dine profsąunginio darbo grandimi ir aktyviai padėti partinei organizacijai ir rektoratui ugdyti naujus tarybinius kadrus. E. Katinas VVU studentų profsąjungos komiteto pirmininkas
Laukiame naujų skaitytojų Buržuaziniais laikais informacinis- Reikšmingiausios Iš jų — kartoteka bibliografinis darbas niekada nebuvo j pagalbą studijuojantiems marksiz laikomas svarbiu. Retai rengiamos mo-leninizmo klasikų veikalus, ku konsultacijos būdavo atsitiktinio po rios fonde daugiau kaip 6 tūkstan būdžio, o bibliografinis darbas apsi čiai kortelių, Stalininių premijų lau ribodavo tik metinėse ataskaitose reatų kartoteka (apie 200 kortelių), skelbiamais naujai gautų knygų są tematinė grožinės literatūros kartote rašais arba atskirų bibliotekos ko ka (daugiau kaip 2 tūkstančiai kor lekcijų aprašymais, turinčiais siaurai telių), visų mokslo sričių žurnalų specialų arba grynai bibliografinį straipsnių kartoteka (daugiau kaip pobūdį. 50 tūkstančių kortelių), recenzijų Tik tarybiniais metais bibliotekai kartoteka, Vilniaus universiteto isto buvo suteikta galimybė aktyviai ap rijos, kraštotyros ir kitos kartotekos. tarnauti skaitytoją, organizuojant Pagalbinis informacinis aparatas planingą ir sistemingą informacinįjgalina didesnę dalį paklausimų pa bibliografinį darbą VVU Mokslinėje tenkinti vietoje. Tiktai sudėtinges bibliotekoje, pertvarkius visą darbo struktūrą, buvo suorganizuotas infor- nius klausimus skaitytojai turi for macinis-bibliografinis biuras, kurio muluoti raštu ir jie patenkinami Tais atvejais, uždavinys yra padėti skaitytojams 3 dienų laikotarpiu. kai vis dar neturtingas pagalbinis pasinaudoti bibliotekos fondais, teik ti pagalbą jų mokslo-tiriamajame aparatas nepatenkina pageidavimų, — darbe. Tuo tikslu sukoncentruota di jie nukreipiami į stambesnes Tarybų Sąjungos bibliotekas. delis kiekis informacinių leidinių, kurie anksčiau buvo išskirstyti įvai Pastaruoju metu studentai dažnai riuose skyriuose, ir įvairių bibliogra kreipiasi, prašydami nurodyti sąra finių kartotekų pavidale sudarytas šus literatūros seminarams, kursi aparatas. niams, diplominiams ir kt. darbams. pagalbinis informacinis
ums IdMr
Vargu bereikia įrodinėti, kad tokio pobūdžio paklausimų bibliografas ne privalo vykdyti. Jo pareiga — būti bibliografinėje literatūroje vadovu, duoti kryptį savarankiškam studento darbui, nurodyti šaltinius, kur gali būti randama literatūra, o ne „pagal užsakymą" sudarytu sąrašu patiekti ją skaitytojui. Pagrindinis bibliografų uždavi nys — skiepyti skaitytojams biblio grafines žinias ir įpročius, išmokyti naudotis katalogais ir kartotekomis, supažindinti su pagrindiniais bibliografinių šaltinių tipais, jų paskirtimi ir 1.1. Informacinis - bibliografinis darbas iš metų į metus plečiasi. Jeigu per visus 1949 m. atsakyta į 812 paklau simų, tai 1950/51 m. atsakyta dau giau kaip į 4.000. Naujais mokslo metais informacinis-bibliografinis biuras laukia naujų skaitytojų. R. Rozetaitė VVU Mokslinės bibliotekos vyr. bibliografė
Sutvarkyti ASK sportininkų klasifikaciją Tarybų Sąjungoje veikia vieninga sportinė klasifikacija, pagal kurią visi aktyvūs sportininkai, atsižvel giant į jų pasiektus rezultatus, skirs, tomi j TSRS sporto meistrus, I visa sąjunginio atskyrio, II ir III atsky rių sportininkus. Toks suskirstymas skatina kiekvieną kelti savo sporti nį lygį. Vadovaujančios sportinės organizacijos sudaro planus, kiek kuriame kolektyve reikia paruosti per metus atskyrininkų. Didesnis sportininkų-atskyrininkų skaičius pa rodo gerą sporto kolektyvo darbą. Tokį atskyrininkų parengimo pla ną turi ir mūsų ASK valdyba. Deja, sportininkų klasifikacija universite te niekas nesirūpina. ASK valdyba neturi net išskyrusi specialios ko misijos klasifikacijos reikalams tvar kyti. Štai keletas konkrečių faktų iš mano paties patyrimo. Trejus metus iš eilės iškovojau universiteto stalo teniso pirmenybė se I vietą ir du kartus — lauko te niso čempiono vardą. Per pirmeny bes ir per daugelį kitų rungtynių,
kurias man teko žaisti universiteto komandoje, esu nugalėjęs III, H ir I atskyrio tenisininkus. Tačiau, kaip bebūtų keista, per penkeris metus aš negalėjau universiteto Akademinia me sporto klube įsigyti sportinės kla sifikacijos. Pagal mano pasiektus re zultatus aš turiu teisę gauti I visa sąjunginį sporto atskyrį stalo tenise ir II — laukų tenise. Tačiau nė vie noje iš tų sporto šakų aš neturiu atskyrio. Nesant sportinės klasifikacijos man buvo užkirstas kelias toliau kelti savo sportinį meistriškumą. Kaip pavyzdį, galima paminėti 1951 m. LTSR teniso pirmenybes, per ku rias galėjau dalyvauti tik silpniau sioje (sportininkai be atskyrio) gru pėje. Aišku, jei taip „rūpinamasi" senais universiteto sportininkais, tai jau naisiais — nėra ko ir kalbėti. Spor tinės klasifikacijos reikalu yra su interesuoti aktyvūs ASK sportinin kai. Tuo pagaliau turi susirūpinti ir ASK vadovybė. A. Venckauskas
IŠ PASKUTINIO PAŠTO
Tokiems kuriniams neturi^buti vietos
Partijos nutarimai ideologiniais klausimais, „Pravdos“ straipsniai apie buržuazinio nacionalizmo pasi reiškimą eilėje tarybinių rašytojų kūrinių, o ypač draugo Stalino vei kalai kalbos mokslo klausimais, • įkvepia mus, būsimus ideologinio ir mokslinio darbo darbuotojus, nau jiems žygiams, įpareigoja demas kuoti mažiausius buržuazinio nacio nalizmo pasireiškimus, išvilkti juos j dienos šviesą. Istorijos-filologijos fak. sienlaik raštis „Už pažangųjį mokslą" savo pirmame šių metų numeryje išspaus, dino III kurso studento J. Marcin kevičiaus baladę, pavadintą „Poema apie brolį", kurioje yra eilė stambių ideologinių klaidų. Autorius šioje poemoje susimbolina ir suestetina lietuvių liaudies kovas už laisvę, už socializmą, iškreipia kolūkinio lie tuviško kaimo vaizdą.
Jau nekalbant apie sentimentaliai verkšlenančią baladės formą, • bala dėje užtušuota dvarininkų priespau da, darbo valstiečių išnaudojimas, klasių kova. Kalbant apie ikirevoliu cinį laikotarpį, neparodyta, kad pa tys darbo žmonės, Lenino—Stalino partijos vadovaujami, išsikovojo sau laisvę; tarybinė epocha paimta ne charakteringose sąlygose, — paminė tas tik darbo rezultatas — „pilni aruodai", o pats darbas pavaizduotas tomis pačiomis priemonėmis, kaip ir
prieš penkiolika metų. Tačiau kur gi būdingieji Lietuvos darbo žmonių kovos vaizdai, kur tikrieji kolūkinio kaimo bruožai, kur nors vienas teisingas lietuvių liaudies kovų už socializmą vaizdas?
Kyla klausimas, kaip galėjo šis kūrinys patekti į tarybinės aukšto sios mokyklos sienlaikraštį? Kodėl sienlaikraščio redkolegija patalpino jį į savo skiltis, kodėl nenurodė autjriui jo klaidų, nepadėjo jų ištaisyti? Nemaža kaltė tenka ir fakulteto komjaunimo biurui, kuris užmiršo sienlaikraščio redkolegijos darbo kontrolę ir nepamato tokių eilėraš čių su ydingu ideologiniu turiniu. Sieninė spauda turi būti veiksmin ga priemonė auklėjant tarybinį jau nimą komunistine dvasia. Mes nega lime prileisti niekalo, dargi žalingų nuotaikų, tokiu momentu, kada vyks ta mūsų respublikos jaunimo persi auklėjimas, pilnutinis atsikratymas buržuazinio tvaiko liekanomis. Sienlaikraščio redkolegija pasielgė neatsakingai, išspausdindama ’šlį idė jiškai ir meniškai ydingą eilėraštį, o tuo pačiu parodė, kad ji dar rei kiamai nesupranta svarbiausio sien laikraščio uždavinio — auklėti stu dentus tarybinio patriotizmo, komu nizmo dvasia. Vyt. Kazakevičius, A. Kancleris Istorijos-filologijos fak. studentai
GAMYBINĖ EKSKURSIJA
SPORTAS
Krepšininką kovos aštrėja Kaip jau buvo rašyta, rugsėjo 15 d. prasidėjo komjaunimo taurės varžy bų lyg ir pirmasis etapas. Varžybos vyks keturiose sporto šakose: krep šinio, futbolo, lengvosios atletikos ir tinklinio. Krepšinio varžybose jau paaiškė jo moterų grupės nugalėtojas — tai Istorijos-filologijos fakulteto krepši ninkės, užtikrintai laimėjusios visus susitikimus. Toliau komandos pasi skirstė sekančiai: Gamtos, Teisės, Ekonomikos ir Chemijos-Fizikos-matematikos fakultetai. Sekmadienį įvyko paskutiniai susitikimai. Eko nomistės atkaklioje kovoje nugalėjo Chemijos - Fizikos - matematikos fak. krepšininkes ir Istorijos-filologijos fak. krepšininkės įveikė teisininkes. Tiesa, šios rungtynės tetruko tik 16 minučių. Teisininkės, būdamos tikros pralaimėsiančios ir sekdamos savo kapitonės J. Panevėžytės „pavyz džiu", pasielgė gana nesportiškai skubėdamos išsifauluoti. Kovos vyrų grupėje vyksta atkak liau. Kiekvieną tašką komandoms reikia išsikovoti pilna to žodžio prasme. Štai į Valstybinį stadioną susirin ko palyginti gausokas būrelis žiūro vų. Į aikštę išbėga Istorijos-filologi jos ir Ekonomikos fakultetų krepši ninkai. Abi komandos pačios save laikė rimtais pretendentais į šių pir menybių nugalėtojus. Bet pirmieji susitikimai ir vieniems, ir kitiems nenusisekė. Filologai pralošė medi kams, o ekonomistai — Chemijos-Fizikos-matematikos fakulteto koman dai. Bet po to, kai lyderavę medikai
Užs, Nr. 01193
lygiai taip pat netikėtai pralošė tei sininkams, vėl šios keturios koman dos įgavo vienodai šansų laimėti pirmąją vietą. Ir nenuostabu, kad jau pirmosios filologų ir ekonomis tų susitikimo minutės parodė savo atkaklų pobūdį. Abi komandos nesu laikomai eina į žūtbūtinę ataką. Eko nomistai, būdami labiau susižaidę, gavę kamuolį, pavojingai ir įtemptai spaudžia priešininkų krepšį. Filolo gai, atvirkščiai išvysto spartą ir stai giais antpuoliais dąžnai pasiekia tikslą ir ima pamažu atsiplėšti. Re zultatu 20:13 pirmą kėlinį laimi filo logai. Antrame kėlinyje ilgą laiką vaiz das nesikeičia — 6 minutės iki rung tynių pabaigos filologai vis dar ve da 9 taškų skirtumu. Bet čia jie pa daro taktinę klaidą, atsisakydami nuo tolimesnių atakų, pereidami į gynimą. Ekonomistai, gavę iniciaty vą, keliais tiksliais metimais spėja išlyginti rezultatą ir dargi laimėti rungtynes 37:36. Ne mažiau įdomios rungtynės bu vo tarp medikų ir ekonomistų. Pir mas kėlinys pasibaigė 20:20. Tačiau po pertraukos medikai dviem meti mais pralenkia ekonomistus ir laimi svarbų susitikimą santykiu 39:35. Sekmadienį įvyko Chemijos-Fizikos-matematikos fak. krepšininkų, neturėjusių nė vieno pralaimėjimo, susitikimas su medikais. Kova vyko dėl kiekvieno taško. Pirmą kėlinį 18:14 laimi medikai. Tačiau antrame vėl atsigriebia chemikai-fizmatai. Rungtynes reikia pratęsti. Kamuolys
pas chemiką Daugirdą. Surizikuoja iš toli ir... lyg tai padaro lemiamą metimą. Dabar spaudžia medikai. Štai, netikėtai po krepšiu išnyra jų gynėjas Svičiulis. Pasas, metimas ir vėl rezultatas lygus. Rungtynės dar kartą pratęsiamos, ir šį kartą trijų taškų skirtumu laimi medikai. Kas gi bus bendrai varžybų nuga lėtojas? Jis jau aiškus, tai Istorijosfilologijos fakultetas. Kas nugalės vyrų grupėje? Tai iš dalies išspręs filologų ir chemikų-fizmatų susitiki mas. Jei išloš filologai, tai jie vyrų grupėje laimi antrą vietą, chemikusfizmatus nustumdami į trečią. Jei lai mės chemikai-fizmatai, tai jie dar kartą gaus teisę rungtis su medikais dėl nugalėtojo vardo. Kuris bus tuo nugalėtoju, tai išspręs 40 minučių kova. Taigi krepšinio varžybose kova aštrėja. Tiktai atskirai tektų dar pa sakyti apie ekonomistų nerimtą leng vabūdiškumą. Jie galėjo laimėti pir mą vietą vyrų grupėje, o gal būt, ir bendrai krepšinio varžybų nugalėto jo vardą. Tačiau į rungtynes su Gamtos fakulteto komanda ekono mistai atvyko nepilnoje sudėtyje, neatsinešdami net reikiamos apran gos. Už ką gavo gėdingą pralaimė jimą. Apskritai, komandos žaidėjai, kaip Jamantas, Ignatavičius, aikštėje mėgsta nekultūringai ir nesportiškai išsišokinėti, komandoje pašlijusi drausmė. A. Valiūnas
Rugsėjo 20 d. Ekonomikos moks lų fak. III kurso pramonininkai ap lankė „Spartos" kojinių ir trikotažo fabriką. « /Fabrike studentai susipažino su trikotažo mezgimu, medžiagos dažy mu, džiovinimu, kojinių gamyba. Ce chų vadovai visus supažindino su technologiniu procesu, davė reika lingus paaiškinimus, atsakė Ij stu dentų klausimus.
Tokia gamybinė ekskursija prak tiškai papildė auditorioje įgytas technologines žinias. Linkėtina fakul tetui suruošti ir daugiau panašių ekskursijų. C. Butvilą „Tarybinio Studento" koresp.
ATSAKINGOJO RED. PA V. A. VASILIAUSKAS
Studentų ir dėstytojų dėmesiui! Užsiprenumeruokime respublikinius leidinius: LAIKRAŠČIUS: „VALSTIEČIU LAIKRAŠTIS",
„TIESA",
„SOVIETSKAJA LITVA",
„KOMJAUNIMO TIESA",
„MOLODIOŽ LITVY". ŽURNALUS: „ŠVYTURYS",
„JAUNIMO GRETOS",
„PERGALE". Laikraščiai ir žurnalai pagal Jūsų pageidavimą gali būti prenumeruojami bet kuriuo adresu — fakulteto, bendrabučio, namų. Prenumerata priimama visuose paštuose, „Sąjunginės spaudos" skyriuose ir fakultetuose pas visuomeninius spaudos platintojus. PRENUMERUOKITE ILGESNIAM LAIKUI!
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
LV 11415