VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
„Jus turite būti pirmieji komunistinės visuomenės statytojai..
tumntm VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 29 (59) 1951 m. spalio 2 d., antradienis
Kaina 20 kap.
Stiprinti kursinių komjaunimo organizacijų darbą JZ" IEKVIENOS komjaunimo or-**- ganizacijos uždavinys — auk lėti jaunimą komunistine dvasia.. Mūsų universitete sukurtos kursi nės komjaunimo organizacijos nu veikė nemažą darbą, padėdamos par tinėms organizacijoms ir dekanatams ruošti aukštai kvalifikuotus tarybi nius specialistus. Tačiau praėjusieji ataskaitiniai rinkiminiai kursinių organizacijų su sirinkimai iškėlė daug trūkumų jų darbe. Komjaunimo organizacijos biu rai daugiausia dirbo atitrūkę nuo akademinių grupių, studentų ma sių. Štai Teisės fak. IV kurso komjaunimo organizacija (buvęs sek retorius Uziela), apimanti visus šio kurso studentus silpnai kovojo už studentų pažangumą moksle, ir dėl to 13 komjaunuolių egzaminų se sijoje gavo net po kelis nepatenkina mus pažymius (Tamulaitis, Dilytė, Sa baliauskas ir kt.J. Kursinės komjaunimo organizacijos silpnai kovojo už gilesnį marksisti nės-lenininės teorijos įsisavinimą. Pvz., Teisės fak. II kurso studentai per egzaminus iš marksizmo-leniniz mo gavo 12 nepatenkinamų pažy mių (buv. sekretorius Kučinskas). Šioje bei Istorijos-filologijos III kur so organizacijoje (buvęs sekretorius Litvaitis) blogai kontroliuotas pasi ruošimas seminarams, nebuvo krei piamas dėmesys į atsiliekančiuosius studentus. Grupės nebuvo mobilizuo tos sistemingam darbui su pirminiais šaltiniais. Kursinė komjaunimo organizacija kasdien turi kontroliuoti grupių dar bą, negailestingai kovoti su studen tais, nesiruošiančiais seminarams ir paskaitoms. Komjaunimas auklėja ir formuoja naują žmogų, naujus santykius, star to komunizmą. Auklėti jaunimą ko munistine dvasia tai reiškia vesti griežtą, nesutaikomą kovą su bur žuazinės ideologijos likučiais stu dentų sąmonėje. Kursinės komjaunimo organizacijos dar per silpnai kovojo su amoraliniais pasielgimais, su religiniais prietarais, su svetimomis komjaunimui nuotaikomis. Pvz., Medicinos fak. II kurso komjaunimo organiza cija (sekret. Raibikytė) nepajėgė duoti griežto atkirčio studentui Bin
kiui, varančiam priešišką veiklą, nu kreiptą prieš komjaunimą. Istorijos-filologijos fak. IV kurso komjaunimo organizacija (buv. sek ret. Šakalinytė) nepajėgė demaskuo ti tokių reakcingai nusiteikusių stu dentų lituanistų grupėje kaip Mikeliūnaitė, Jukna, Vaitkevičiūtė. Maža to, šie studentai sienlaikraštyje apšmėijg' komjaunimo organizaciją. Komjaunimo organizacija nepadarė iš to išvadų, ir iki paskutinio laiko or ganizacijoje pastebimas komjaunimui svetimas liberalizmas. Kursinė komjaunimo organizacija turi vesti griežtą kovą su religiniais prietarais, demaskuoti buržuazinės ideologijos skleidėjus, skubiai ir veiksmingai šalinti pasitaikančius trūkumus, turi plačiau išvystyti politmasinį-aiškinamąjį darbą. Kursinis organizacijos biuras turi kasdien operatyviai vadovauti gru pių darbui: svarstyti jų darbo pla nus, kontroliuoti jų vykdymą, j šį darbą aktyviai įtraukiant biuro na rius. Negalima prileisti, kad biuras bū tų atsiribojęs nuo grupių, kaip tai atsitiko kai kuriose grupėse Medi cinos fak. III kurso organizacijoje (sekret. Noreika), kur per metus gru pėse nebuvo pasirodęs nė vienas biuro narys. Teisės fak. II kurso komjaunimo organizacijos biuras taip pat visiškai nesidomėjo grupių darbu (buv. sek ret. Kučinskas), ir dėl to čia labai silpnai augo komjaunimo eilės. Kursinėms komjaunimo organizaci joms silpnai vadovavo komjaunimo komitetas ir fakultetiniai biurai. Kursinėms organizacijoms reika lingas stipresnis partinių organizaci jų vadovavimas. Praėjusiais metais silpnai vadovavo kursinėms organi zacijoms Teisės ir Medicinos fak. partinės organizacijos. Labai mažai padeda jaunoms kursinėms organi zacijoms Gamtos m. fak. partinė or ganizacija (partinės org. sekretorius drg. Petryla). Komjaunimo kursinė organizacija turi auklėti studentų tarpe bebai mius, pasitikinčius savo jėgomis, pasirengusius įveikti bet kokias kliū tis, kovotojus dėl mūsų socialis tinės Tėvynės laimės, dėl Lenino— Stalino partijos reikalo, dėl komu nizmo pergalės.
(V. I. LENINAS III RKJS SUVAŽIAVIME)
★ ★ Už aukštai kvalifikuotų tarybinių gydytojų paruošimų *
1951/52 mokslo metai yra ypač tikrieji nariai. Studentai-komjaunuoreikšmingi Medicinos fakultetui. liai Vikšraitis, Moncevičiūtė, BerkŠiais mokslo metais 163 žmonės pir manaitė, Lapinskas, Vilkelytė paren bei eksperimentiniusmą kartą turi baigti 6 metų mokymo gė teorinius kursą. Medicinos fakultetą baigs di mokslinius darbus studentų moksli delė grupė darbininkų, kolūkiečių, nėms konferencijoms, giliau studi darbo inteligentų vaikų, kurių dau juoja I. P. Pavlovo ir jo mokinių guma buržuazinės santvarkos lai darbus, pritaiko juos praktikoje. Drg. kais ir svajoti negalėjo apie aukš drg. Svičiulis, Tamašauskas, Jurkotojo mokslo baigimą. Šių metų jau nis, Černiauskas žinomi kaip puikūs nųjų gydytojų laida bus ir pirmoji saviveiklininkai ir mokslo pirmūnai. Kurso komjaunuoliai šefavo pernai laida po žinomų TSRS Mokslų aka demijos bei Medicinos mokslų aka I ir III kursų komjaunimo organiza demijos nutarimų, nukreipusių visą cijas, dantų technikumą. Stud, VaicStakėnas, Stankevičiūtė medicinos mokslą nauja materialisti kelionis, skaitė šefuojamose organizacijose ne, pavlovine kryptimi. Visa tai iškelia atsakingus užda eilę pranešimų mokslo, antireligi vinius Medicinos fak. VI kurso kom niais, komjaunimo darbo klausimais. Pavasario semestre mes jau dirb jaunimo organizacijai, kuri, jungda ma savo eilėse 69 geriausius kurso sime pagal specialybes ligoninėse ir studentus-visuomenininkus, vadovau kartu ruošimės valstybiniams egza ja visam jo gyvenimui. Kovodami už minams. Padėti gerai pasiruošti žie pažangumą moksle, mes pasiekėme mos sesijos egzaminams bei valsty to, kad pavasario semestre visi stu biniams egzaminams, ypač iš mark dentai, išskyrus sergančius, atvyko sizmo-leninizmo pagrindų — vienas laikyti egzaminus. 100 kurso studen iš svarbiausių kursinės organizacijos tų mokosi tik labai gerai 'ffijaįrai, 'iš uždavinių. Silpnas politinės ekonomi jų 45 vien labai gerai. KgwĮ?umimo jos mokėjimas pernai verčia mus organizacija išugdė gabius visuome šiais metais rimčiau žiūrėti į šios nininkus, mokslo pirmūnus Mirono- disciplinos studijas. Gaila tik, kad vičių, Katiną, Vikšraitį, Stakėną. Geįį • iki šiol 12 iš 16 kurso grupių dėl riausius komjaunuolius komjaunimo"7 težinomų priežasčių nepravedami se organizacija rekomendavo į VKP(b) minarai. Dirbti su knyga, pirmaisiais eiles. 49 kurso studentai' yra SMD šaltiniais turi ne tik pirmūnai, kaip
'■ Ekskiirsijo^j Kauną
Astrauskas, Kukauskas, Venediktova, bet visi kurso studentai. Pravedamas politinis darbas kurse buvo nepakankamai aukšto lygio. Tai liudija tas faktas, kad per pra ėjusius mokslo metus priimta į VLKJS eiles tik 8 kurso studentai. Šiais mokslo metais ypač turime pagerinti politinių užsiėmimų prave* dimą, šalia pagrindinių temų svarsty ti juose svarbiausius Vidaus ir tarp tautinius įvykius, tuo pačiu ruošda mi studentus egzaminams iš visuo meninių disciplinų. Artimiausiu laiku visose grupėse bus užbaigtas draugo Stalino biografijos studijavimas. Didelis pakilimas jaučiamas kurse šiomis dienomis, kada mūsų studen tai pasirašo po Pasaulinės Taikos Ta rybos Kreipimusi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžiųjų vals tybių. Pašalinti esamus darbe trūkumus, padėti dekanatui ir partinei organi zacijai išleisti aukštai kvalifikuotus specialistus, karštus savo tarybinės Tėvynės patriotus — štai svarbiau sieji uždaviniai, kurie iškilę naujai siais mokslo metais mūsų kurso kom jaunimo organizacijai. I. Stupelis VI k. komjaunimo organizacijos sekretorius
KELTI STUDENTŲ MOKSLO PAŽANGUMĄ
Plačiau susipažinti su mūsų res S. m. rugsėjo 30 d. įvykusiame publikos besivystančia pramone /Che Istorijos-filologijos fak. komjaunimo mijos' f V kurso'Studentai su va organizacijos ataskaitiniama^ę.kimidovu v. d. Kauspėdci rugsėjo 27 d. niame susirinkime tarp eilės svarbių organizavo gamybinę ekskursiją į klausimų buvo plačiai paliestas ir Kauną.' 'išnagrinėtas klausimas, kaip fakulte Buvo aplankyti „Inkare^ „Drobės'.1- to biuras kovojo už studentų mokslo ir „Katino audinių" fabrikai. 'Kiek pažangumą. Buvo nuveiktas nemažas viename fabrike buvo išsiaiškin darbas, keliant studentų mokslo lygį, tas visas gamybos procesas, atski kovojant su paskaitų praleidinėjimu rų sudėtingų automatinių mašinų ir įtraukiant studentus į mokslinį principinis veikimas. Ypatingai mū darbą. Fakulteto biuras išklausė III sų studentai domėjosi gumos ga kurso (šiemet IV) akademinio sekto myba („Inkaras"), nes ji surišta su riaus drg. Totorėlytės ataskaitą apie labai svarbiais cheminiais procesais, kurso pasiruošimą žiemos egzaminų kaip gumos vulkanizacija, apretavi- sesijai. Fakultete buvo pravesti atvi mas ir kt. „Kauno audiniuose" ir ri kursiniai komjaunimo organizaci „Drobėje” mums teko susipažinti su jos susirinkimai, kur buvo svarstomi įdomia tekstilės pramone. Čia visų praėjusios žiemos egzaminų sesijos dėmesį patraukė sudėtingos ver rezultatai. Tai kuriam laikui pakėlė pimo ir audimo mašinos, naujo studentų akademinę drausmę, pagerė sios tarybinės technikos panaudoji jo paskaitų bei seminarų lankymas. mas įvairioms operacijoms. Chemiš Tačiau pavasario egzaminų sesijos kai labai įdomus yra medžiagų da rezultatai parodė eilę trūkumų stu žymo procesas. dentų žinių įsisavinime. 120 stu M. Mickus dentų, jų tarpe 30 komjaunuolių, ga , Chemijos fak. V k. stud. vo nepatenkinamus pažymius. Šie faktai ryškiai kalba apie tai, kad jeigu žiemos semestre fakulteto biu ras neblogai vadovavo akademiniam Neseniai III kurso žurnalistai su darbui, tai pavasario semestre šis organizavo gamybinę ekskursiją į darbas visiškai apleistas. Fakulteto Kauną. Ekskursijos metu buvo nu biuro akademinis sektorius (drg. Safronova ir drg. Pilipavičiūtė) mažai matyta aplankyti „Spindulio" spaus tepadėjo kursinių biurų akademi tuvę ir susipažinti su giliaspaudės ir niams sektoriams, ko pasėkoje pasta ofseto spausdinimo būdais. Atvykę į spaustuvę studentai stebėjo žurnalo „Jaunimo Gretos" eilinio numerio spausdinimą. Čia buvo apžiūrėti cinEkonomikos mokslų fakultete jau kografijos, ofseto, rotacinės, gilia įvyko pramonės, prekybos ir finan būrelių ataskaitiniaispaudės, plokščiosios spaudos skyriai sų mokslinių bei susipažinta su žurnalų laužymu, rinkiminiai susirinkimai. Prekybos specialybės mokslinio giliosios spaudos principu, nuotrau būrelio seniūnas drg. Pečiukaitis kų, štrichinių piešinių ir teksto per savo ataskaitą paruošė perdaug pa vedimo nuo originalo į varinį veleną gyrūniškai, girdi, prekybos būrelis procesais. Ekskursija padėjo studen savo veikla pralenkęs visą univer sitetą. Tuo tarpu šiame būrelyje yra tams įvairiapusiškai susipažinti su ir trūkumų. Pagrindinius trūkumus laikraščių, žurnalų ir knygų spausdi nurodė būrelio globėjas doc. K. Luk nimu, geriau suprasti poligrafijos ša. Būrelio valdyba nepalaikė jokio ryšio su fakulteto visuomeninėmis techniką. organizacijomis. Drg. Pečiukaitis vis H. Paluševičius ką stengdavosi „išvežti" vienas. Vi Ist.-fil. fak. III k. stud. so to rezultatai nekokie .. . Susirin
'J
rieji nežinojo savo darbo ir neretii tenkindavosi vien lankomumo bei egzaminų rezultatų grafikų vedimu. Fakulteto akademinis sektorius ne palaikė nuolatinio ryšio ir su SMD bei moksliniais būreliais. Nors drg. Safronova ir lankydavosi į fakulte to SMD tarybos posėdžius, bet prak tiškai nepadėjo jiems, neduodavo darbo krypties. Visa tai patvirtina tie faktai, kad labai nedidelis stu dentų skaičius priklauso SMD bei moksliniams būreliams, o ir iš esa mųjų narių ne visi dirba mokslinį darbą, savo nedrausmingumu tik žemindami SMD autoritetą. Pagrindinį komjaunimo organizaci jos branduolį sudaro komjaunimo grupė, tačiau fakulteto biuro akade minis sektorius nė karto neatvyko pasižiūrėti, kaip studentai lanko tas ar kitas paskaitas ir kokiame moks liniame bei idėjiniame lygyje praei na seminarai. Naujai išrinktasis fakulteto biuras turi pasimokyti iš praeitų metų klai dų ir vesti nuolatinį darbą kovoje už studentų mokslo pažangumą bei akademinę drausmę. Tik nuolatinis teisingas vadovavimas įgalins panai kinti esamus trūkumus ir pasiekti, kad visi studentai gerai lankytų pa skaitas, mokytųsi tik gerai ir labai gerai. L. Litvaitytė Ist.-fil. fak. III k. studentė
Moksliniuose būreliuose kimai būdavo negausūs. Pvz., šio būrelio sąrašuose figūruoja 41 na rys, o į susirinkimus ateidavo 8—10 narių. Ne geresnė padėtis ir pramonės bei finansų spec. moksliniuose bū reliuose. Pvz., pramonės spec. moks linio būrelio ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas buvo šaukiamas du kar tus, nes atvyko labai mažai narių... Fakulteto SMD turi pagerinti va dovavimą moksliniams būreliams, iš taisyti senas klaidas. Visuose Ekonomikos fakulteto moksliniuose būreliuose išrinktos valdybos, paskirstyta tematika. B. Gaigalas
T a i k a bus i š s a u g o t a Kapitalistinių šalių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstybių, plutokratija, ieškodama naujų pasipelny mo šaltinių ir svajodama apie pasau lio pavergimą, kursto trečią pasau linį karą, dar baisesnį už buvusius. Amerikos imperialistų išprovokuotas karas Korėjoje yra baisus įspėjimas visai žmonijai. Tačiau tautos nenori karo. Jo ne nori ir kapitalistinių valstybių dar bo žmonės. Taikos šalininkų frontas visame pasaulyje auga ir stiprėja diena iš dienos. Į jį įsijungia Įvairių įsitikinimų ir pažiūrų žmonės. Juos jungia -vienas jaukias ir viena idė ja: karo, kaip visokių nelaimių šal tinio, neapykanta ir taikos, kaip kū rybos ir progreso sąlygos, meilė. Taikos išsaugojimo reikalas šiandien yra bendriausias, visuotinis kultūros išlaikymo reikalas ir tikslas. Šio tikslo siekdama, Pasaulinė Tai kos Taryba, kaip žinome, paskelbė
Kreipimąsi dėl Taikos Pakto sudary mo tarp penkių didžiųjų valstybių. Mes visi vieningai ir su džiaugsmu tą Kreipimąsi pasirašėme, pasiryžda mi darbu apginti taikos reikalą. Mū sų pasiryžimą skatina ir stiprina, Iš vienos pusės, nelaimingos Korėjos paveikslas — amerikoniškų napalmo bombų išdeginti miestai ir kaimai, be pastogės ir duonos kąsnio likusių gyventojų minios, sužeistųjų vaitoji mai ir nesuskaitomi žmonių kapai; iš antros pusės, Tarybų šalies kūry binio darbo paveikslas — žmogaus gerovei tarnauti pajungiama gamta, apvaldomos upių tėkmės, laukais, miškais ir sodais paverčiamos dyku mos. Štai karo ir taikos vaisiai. Turėdami prieš akis ne tik šių die nų, bet ir visų laikų karo ir taikos padarinius, mes suprantame, kad ak cija dėl taikos išlaikymo — tai ne vien tik politikos linkmė, bet ir gilus žmoniškumo pasireiškimas. Tai akci-
ja dėl mirties ir skausmo sumažini mo žemėje, dėl žmogaus išvadavimo iš baimės ir netikrumo, akcija dėl solidarumo, brolybės ir draugystės įgyvendinimo žmonėse ir tautose, akcija dėl laimingesnio visos žmo nijos rytojaus. Mūsų parašai po Pasaulinės Tai kos Tarybos Kreipimusi dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžių jų valstybių, kartu su šimtais mi lijonų taiką mylinčių žmonių para šais visame pasaulyje vaisingai pa tarnaus kilniausiems progresyviosios žmonijos dalies siekimams įgyven dinti.
Tarybų šalies, vadovaujamos di džiojo taikos vėliavininko draugo Stalino, pirmavimas kovoje dėl tai kos reiškia, kad ta kova galutinai bus laimėta ir taika pasaulyje bus išsaugota. Prof. V. Mykolaitis
MUMS
Medikai praktikoje Tikslu pagilinti universitete įgy tas teorines žinias Medicinos fakul teto IV ir V kursų studentai atliko 8 savaičių gamybinę praktiką Vil niaus, Klaipėdos, Trakų, Telšių, ir kitose stambesnėse ligoninėse. Mūsų grupė, susidedanti iš 25 žmonių, ga mybinę praktiką atliko Klaipėdos sri ties ligoninėje.
Gamybinės praktikos metu pagrin dinis mūsų uždavinys buvo kuo dau giau įsigyti praktinių žinių dirbant stacionare, poliklinikoje bei konsul tacijose. Mūsų grupės studentai, pa siskirstę po 6 žmones, dirbo chirur giniame, terapiniame, akušeriniameginekologiniame ir vaikų ligų sky riuose. Studentai dirbo kartu su gydytojais (su vienu gydytoju vienas studentas). Toks pasiskirstymas ypač buvo naudingas dėl to, kad apžiūrint ligonius ar dirbant tvarstomajame skyriuje nereikėdavo laukti eilės 1—2 ligonims apžiūrėti per dieną (kas pasitaikydavo mokslo metų ei goje, dirbant su vienu gydytoju 10— 12 studentų). Gamybinė praktika žymiai praplėtė mūsų žinojimą, mes gavome daugiau praktinių žinių ir, kas labai svarbu, įgudome savarankiškai dirbti klinikinį darbą. Dirbdami terapinia me ir chirurginiame skyriuose, kura vome kiekvienas studentas po 5—7 ligonius, darydavome injekcijas, kraujo transfuzijas, žaizdų perriši mus, asistuodavome operacijoms. Mūsų darbą, žinoma, patikrindavo gydytojas, su kuriuo mes dirbdavo me. Popietinėmis valandomis dirbo me poliklinikoje, kur lavinomės greit orientuotis diagnostikoje ir gydyme. Labai daug praktinės naudos mes patyrėme dirbdami akušeriniame-ginekologiniame skyriuje. Akušerinioginekologinio skyriaus vedėjas gyd. Cukermanas jau iš pirmos dienos at kreipė ypatingą dėmesį į studentus, dirbančius jo vadovaujamame sky riuje. Poliklinikoje dirbdami priiminėjome gimdyves ir ginekologines ligones, šiame skyriuje mes gavo me plačius nurodymus, kaip reikia dirbti su žemesniu personalu, kaip jį auklėti ir jam padėti. Gamybinės praktikos metu mes nuolat jautėme ir dekanato rūnestin-
gumą. Į Klaipėdos srities ligoninę buvo atvykę doc. Marcinkevičius, prof. dr. Kairiūkštis, chirurginės ka tedros dėstytojas gyd. Sirmenis, ku rie domėjosi mūsų praktiniu darbu, materialine padėtimi, davė mums ei lę nurodymų. Mūsų grupės studentai neapsiri bojo vien praktiniu bei teoriniu dar bu medicinos srity. Kiekvienas mū sų grupės studentas gamybinės praktikos metu paskaitė po 2 prane šimus sanitarinio švietimo klausi mais. Studentai V. Taškūnaitė, K. Jončys savo iniciatyva padarė po 4 pranešimus. Be sanitarinio švietimo paskaitų, eilė studentų, kaip Taškū naitė, Kuchlianskytė ir kt., skaitė ir politinio-idėjinio turinio paskaitas. Mūsų grupės komjaunuoliai pa laikė glaudžius ryšius su Klaipėdos Sveikatos, skyriaus komjaunimo or ganizacija. Kartu su komjaunimo or ganizacijos sekretoriumi buvo suda rytas darbo planas. Pravestas bend ras susirinkimas. Pasidalinta patyri mu komjaunimo darbe, papasakota kaip vyksta komjaunimo darbas mū sų universitete. Sveikatos skyriaus komjaunimo organizacijai kviečiant, mūsų komjaunuoliai ir dalis nesąjunginio jaunimo dalyvavo miesto komjaunimo vakare, kuriame buvo perskaitytas pranešimas „Didžiosios komunizmo statybos" ir pademonst ruotas spektaklis „Dešinioji ranka". Komjaunimo grupės iniciatyva buvo kolektyviai aplankytas ir apsvarsty tas kino filmas „Aukso žvaigždės kavalierius". Visi mūsų grupės stu dentai dalyvavo Sveikatos skyriaus organizuotame minėjime „Vienuolika metų Tarybų Lietuvai". Tam, kad neatsiliktume nuo tarp tautinių einamųjų įvykių, kiekvieną savaitę pravesdavome politvalandėles. Politvalandėlių metu ypač akty viai pasireikšdavo stud. G. Rostovaitė, K. Jončys, A. Tamašauskas, E. Butkaitė ir kt. Baigę praktiką sugrįžome į Vilnių energingai užbaigti paskutiniuosius mokslo metus universitete. B. Stankevičiūtė Medicinos fak. VI k. stud.
Musų darbo laimėjimai ir trūkumai Naujuosius mokslo metus III kur so lituanistai pasitiko žvaliai ir ener gingai. Naujai išrinkti abiejų akade minių grupių proforgai — Ado maitytė ir Devėnaitė, pasimokę iš praėjusių metų profgrupių darbo klaidų (kai proforgai dirbo, nepa laikydami ryšio su gruporgais), de rina savo darbą su komjaunimo grupės darbu. Glaudus gruporgų ir proforgų ryšys leido šiais mokslo metais iš pagrindų pakelti darbo ly gį, o tuo pačiu grupės studentų gy venimą padaryti gyvą ir įdomų. Palyginti per trumpą laiką buvo kolektyviai aplankytas kino filmas „Poeto pašaukimas" ir Kalderono ko medija „Meile nežaidžiama". Litua nistai garlaiviu suruošė ekskursiją į Verkius, apžiūrėjo senuosius rūmus, pailsėjo gražioje gamtoje; buvo taip pat organizuota gausi dalyvių skai čiumi ekskursija į Zydiškes ir išvy ka į Trakus. Neseniai įvyko atviras komjauni mo grupių susirinkimas, į kurį atsi lankė beveik visi lituanistai. Buvo aptarta daug aktualių klausimų. Ap svarstytas grupės studentų darbas vasaros atostogų metu. Studentai Vidrinskaitė, Rusinaitė ir kt. papa sakojo, kaip jos padėjo įmonių dar bininkams kultmasiniame darbe, ir griežtai kritikavo kai kuriuos gru pės draugus, nerimtai pažiūrėjusius į šį svarbų uždavinį ir vasaros atos togų metu nedirbusius pagal nukrei pimus. Apskritai, lituanistų darbas vasarą įvertintas gerai. Buvo svarsty tas praėjusių metų sienlaikraščio red kolegijos darbas, išrinkta nauja, pa jėgi redkolegija, kuri įpareigota re-
guliariai leisti sieninį laikraštį, iškelta visa eilė sveikų sumanymų ir pasiūlymų. Numatoma grupėse pra vesti susirinkimus antireliginėmis te momis. Tačiau be šių laimėjimų, lituanistų grupių gyvenime yra dar nemaža rimtų trūkumų. Dar vis pasitaiko akademinės drausmės laužymo faktų, kaip paskaitų praleidinėjimas ir pan., su kuriais iki šiol nevesta rimtesnės kovos. Stambiausių trūkumų yra politužsiėmimų organizavime ir jų pravedime. Jeigu I akad. grupėje (gruporgas A. Antanavičius) įvyko jau keturi politužsiėmimai, per kuriuos apsvarstyta tokios aktualios temos, kaip „Didžiosios stalininės statybos", „Amerikoniškųjų imperialistų agresi ja Korėjoje ir derybos Kesone" ir kt., tai II akad. grupėje (gruporgas N. Vaitiekūnaitė) iki šiol teįvyko tik pats pirmasis ir kol kas vienin telis politužsiėmimas, į kurį atsi lankė tik keli studentai. Dar ir da bar, nors grupės studentai jau nu statytu laiku susirenka į politužsiėmimus, tačiau užsiėmimai neįvyksta. O neįvyksta todėl, kad per tokį trumpą laiką jau pasikeitė keli politužsiėmimų vadovai. Tokia padėtis negali tęstis. Politužsiėmimai turi būti veiksminga prietnonė keliant studentų idėjinį ir politinį lygi, auklėjant akademinį jaunimą komunistine dvasia. Teisin gas III kurso lituanistų II akad. gru pės reikalavimas, kad politužsiėmi mai vyktų reguliariai, turi būti pa tenkintas. V. Kažukauskas
Politmasiriis darbas kaime Vasaros atostogų metu universite to komjaunimo "komitetas man pa vedė vadovauti studentų grupei, atostogavusiai Panevėžio rajone ir turėjusiai nukręipimus vesti poli tinį aiškinamąjį darbą darbo žmonių tarpe. Mūsų grupė susidėjo iš 56 VVU, Kauno Politechnikos instituto, Kauno medicinos instituto, 'Žemės ūkio akademijos ir kitų aukštųjų mokyklų studentų. Reikia pasakyti, kad musų grupė Buvo pernuveikė nemažą darbą, skaityta daugiau kaip 120 paskaitų, surengta eilė pasikalbėjimų, organi zuotos kelios išvykos į kolūkius, kur studentai padėjo kolūkiečiams organizaciniame - ūkiniame kolūkių stiprinime. Šiame darbe ypač pasižy mėjo mūsų universiteto studentai Kunčytė, Asočevaitė, Malinauskaitė,
Užs. Nr. 01233
Pajuodis, Gudavičiūtė. Nemaža mūsų universiteto studentų skaitė paskai tas Panevėžio m. įmonių darbinin kams. Štai Gamtos m. fak. III k. stud. Nosovaitė skaitė Panevėžio mėsos kombinato darbininkams pas kaitą apie tarptautinę padėtį. Kai kurios studentės (pvz., Medicinos fak. III k. Graldaitė) dirbo pionierių vadovais. Studentai Dūda ir Pajuo dis suorganizavo futbolo komandą. Reikia pažymėti, kad visi grupės studentai sąžiningai atliko jiems pavestus uždavinius. Dabar, vėl grįžę mokytis, studentai su dar didesniu ryžtu semsis teorinių žinių, kad galėtų jas atei tyje pritaikyti praktikoje. R. Paškevičius Teisės m. fak. III k. stud.
RAŠO
Mes laukiame politinės ekonomijos seminarų Jau praėjo nuo naujųjų mokslo metų pradžios ištisas mėnuo, ir Tei sės m. fak. III kursas, kaip ir visi kiti trečiųjų kursų studentai, klauso politinės ekonomijos paskaitas. Po litinė ekonomija yra tokia disciplina, kurią turi gerai žinoti visų specia lybių studentai, tačiau, norint tinka mai įsisavinti žinias, neužtenka vien paskaitų, reikia skaityti įvairią pa pildomą literatūrą ir per seminari nius užsiėmimus išsiaiškinti visus iš kilusius klausimus. Nežiūrint to, Teisės m. fak. IlI-me kurse iki šiol dar nebuvo nė vieno politinės ekonomijos seminaro, nors žiemos sesijos metu bus šios disciplinos egzaminas. Praeitų met į III teisininkų kursas šį egzaminą iš laikė blogais rezultatais taip pat dėl seminarų nebuvimo. Todėl Teisės m. fak. III kursas kreipiasi į politinės ekonomijos ka tedrą, kad jiems butų paskirtas dės tytojas ir politinės ekonomijos se minarai butų pravedami reguliariai. Tik geras žinių įsisavinimas semina rinių užsiėmimų metu užtikrins ge rus egzaminų rezultatus. Teisės m. fak. III k. studentai
Dar vienas smūgis agresoriams „Tautų valia, išreikšta šimtais milijonų parašų po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi, yra naujas galingas smūgis karo kurstytojams ir jų agresyviems sumanymams. Ji bus milžiniškas indėlis užkertant kelią nau jam karui, išsaugojant taiką". (Iš laikraščių)
Pažadėjo ir į šalį atidėjo „Tarybinio Studento" puslapiuose ne kartą buvo keliamas klausimas apie studentų, gyvenančių bendrabu čiuose, kultūrinius bei buitinius po reikius. Ne kartą bendrabučių tary bos savo posėdžiuose svarstė šį klau simą. Bet ar padėtis pasikeitė? Pra eitais mokslo metais „Tarybinis Studentas" buvo išspausdinęs straips nį apie tai, kad kai kuriuose kamba rių neveikia radijo reproduktoriai. Šiais metais padėtis dar blogesnė. Jei pernai trūko 7—10 reproduktorių, tai šiemet jų stinga apie 40. Ką tai reiškia? Apie 120 studentų negirdi radijo pranešimų įvairiais politikos, meno, kultūros klausimais, negirdi tarybinės muzikos ir pagaliau jiems neprieinamos „Tauro" radijo komite to organizuojamos valandėlės univer. siteto gyvenimo klausimais. Kas gali neigti tą didelę auklėjančią įtaką, kurią atlieka tarybinis radijas. Bendrabučio administratorius drg. Šeštakovas tuo klausimu kreipėsi pas 1. e. prorektoriaus administracijos-ūkio reikalams pareigas drg. Grincevičių, tačiau drg. Grincevičius paliko klausimą savieigai — padėtis nepakito. Ne geresnė padėtis ir buities sek toriuje. Dėl kažkokių priežasčių per nai buvo likviduota buvusi „Tauro" bendrabutyje skalbykla, ners ją rei kėjo dar išplėsti studentų sanitari niams poreikiams patenkinti. Tarybos pirmininkas drg. Kraucevičius bandė sutvarkyti šį reikalą. Rektorius su teikė patalpas, buvo pažadėta parū pinti ir personalą. Tačiau pažadai taip ir liko pažadais — skalbyklos kaip nėra, taip nėra. Studentai pri versti arba patys baltinius skalbtis, arba duoti privačiai ir už tai bran giai mokėti. Eendrabutyje paklodės nebuvo keičiamos visą mėnesį. „Tauro" gyventojai laukia, kada gi pagaliau kas nors rimtai susirūpins jų buitimi. A. Vaickelionis, A. Savulionis „Tauro" gyventojai
Chemijos fak. i k. srud.
T. Steponavičiaus karikatūra
SPORTAS
Kultivuokime šaudymo sportą
Tarp visų sporto šakų žymi vieta skiriama šaudymo sportui. Šaudymo sportas Tarybų Sąjungoje mėgstama ir plačiai kultivuojama sporto šaka. Kasmet vykstančiose šaudymo pir menybėse pasiekiami vis nauji ir nauji rekordai. Nepaisant to, kad šaudymas musų šalyje yra viena iš populiariausių sporto rūšių, mūsų universitete iki šiol ši sporto šaka buvo apleista ir kultivuojama daugiausia ne univer siteto mastu, o tik paskirų asmenų. Jau nuo pereitų metų universitete įsteigta DOSAAF organizacija. Kiek viename fakultete į DOSAAF valdy bos sudėtį įeina šaudymo sektorius. Tačiau kai kurių fakultetų studen tai to visai nežino. Atrodo, kad kai kurie šaudymo sektoriai nedirba or ganizacinio darbo. Pvz., Ekonomikos m. fak. I kurso studentės Likšaitė, Gražytė ir Ceikauskaitė, norėdamos įstoti į Respublikinį šaudymo klu Būkime kultūringi bą, turėjo kreiptis pas kitų fakulte / Lietuvos LKJS VI suvažiavimas tų šaudymo sektorius, nes savo ne iškėlė uždavinį' auklėtis tarybiniam buvo galimybės surasti. jaunimui komunistine dvasia, įsisa vinti komunistin? moralę. Mes, ta rybiniai studentai, turime būti pa vyzdžiu kitiems, turime pasižymėti išskirtinėmis aukštos moralės savy bėmis. Tačiau kaip mes būsime pavyz džiu kitiems, jei patys kartais elgia mės ne taip, kaip pridera tarybi niams studentams. Ketvirtadienį, penktadienį ir šešta dienį ūkio dalyje buvo mokamos stipendijos. Ištisas dienas prie kasos spaudėsi šimtai studentų. Tačiau ko kia gėda! ■— studentai užsirekomen davo kaip nekultūringi, nedrausmin gi žmonės. Užuot tvarkingai su stoję į eilę, daugelis vyresniųjų kur sų studentų tiesiog grūdosi prie ka sos, aplenkdami eilėse stovinčius draugus. Tuo būdu eilė studentų tu rėjo laukti 4—5 valandas, o kiti gau davo per 20—30 minučių. Be to, pa stebėtina, kad nedrausmingųjų tarpe neretai pasitaikydavo ir komjaunuo lių. Mes, I Kurso studentai, griežtai smerkiame tokį nedrausmingą vyres niųjų draugų elgesį ir reikalaujame, kad ateityje to nepasikartotų. Kom apsvarstyti jaunimo komitetas turi Nuotraukoje: momentas iš šį klausimą ir imtis priemonių tam Komjaunimo taurės krepšinio pirme pašalinti. nybių. Žaidžia Universiteto čempio M. Jablonskytė, D. Guga.itė, nės — istorikės-filologės ir gamtininA. Kancleris, V. Tavoras, kės. M. Samuolytė D. Mikulskio nuotr. Ist.-fil. fak. I k. studentai
Universiteto ir atskirų fakultetų DOSAAF valdybos turi dėti visas pa stangas, kad šaudymo sportas mūsų universitete būtų kuo plačiau pro paguojamas, kad iš savo tarpo mes išugdytume daugiau tokių šaulių kaip Petrauskas (Chemijos fak.), ku ris respublikinėse šaudymo varžybo se iš MK šautuvo užėmė III vietą, ir kt. Šiais metais Maskvoje įvyko šau dymo varžybos tarp miesto aukštų jų mokyklų. Varžybų rezultatai pa rodė, kad ten šaudymo sportas yra pakankamai aukštame lygyje. Sekant maskviečių pavyzdžiu, spalio mėn. mūsų universitete įvyks tarpfakultetinės šaudymo varžybos. Kiek vienas fakultetas privalo išstatyti po vieną komandą. Mes turime dėti visas pastangas, kad šaudymo sportas mūsų universi tete augtų, stiprėtų ir neatsiliktų nuo kitų mūsų šalies aukštųjų mo kyklų lygio. G. Augustinavičiutė Ist.-fil. fak. II k. stud.
Sporto kronika
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
Komjaunimo taurės varžybose Pasibaigė tarpfakultetinės komjau nimo taurės krepšinio varžybos. Pas kutiniame vyrų grupės susitikime Ist.-fil. fak. komanda nugalėjo Fizi kos-matematikos fak. sportininkus, tuo būdu vyrų grupės nugalėtojo vardas atiteko Medicinos fak. ko mandai; antroje vietoje liko Istori jos-filologijos fak. ir trečioje — Fizikos-matematikos-chemijos fak.
*•»*
Prasidėjo fakultetinės futbolo pir menybės. Pirmuose susitikimuose ekonomistai nugalėjo chemikus re zultatu 2:0 ir gamtininkus rezultatu 4:2, tuo pačiu tapdami savo pagrupės nugalėtojais, antroje grupėje fi lologai nugalėjo medikus rezultatu 4:1. Varžybos tęsiamos. („Tarybinio Studento" koresp.) Atsakingasis redaktorius D. ŠKLIARINSKIS
PRANEŠIMAS Stalininės premijos laureato, TSRS Medicinos mokslų akademijos tikrojo nario, biologijos mokslų daktaro prof. O. B. LEPEŠINSKAJOS 80-ties metų gimimo sukakties minėjimas įvyks 1951 m. spalio 3 d. (trečiadie nį) 17 vai. VVU Aktų salėje.
LV 09884