VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Komjaunuoliai ir komjaunuolės! Artinasi mūsų universiteto pirmoji komjaunimo konferencija. Praveskime ja aukštame idėjiniame-politiniame lygyje, bolševikiškai iškeldami trūkumus ir nubrėždami naujas gaires komjaunimo organiza cijos darbe.
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 30 (60) 1951 m. spalio 9 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
Pirmosios komjaunimo konferencijos išvakarėse ĮSOSE Vilniaus Valstybinio * unversiteto kursų ir fakulte tų komjaunimo organizacijose jau praėjo ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai. Šiuose susirinkimuo se buvo susumuotas komjaunimo organizacijų darbas per praėjusius mokslo metus, iškelti trūkumai jų darbe, numatytos priemonės jiems ištaisyti. Ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose komjau nuoliai ypatingą dėmesį skyrė studentijos idėjinio-politinio auk lėjimo klausimams, mokymo ko kybės pakėlimo ir drausmės su stiprinimo klausimams. 17
Per praėjusius mokslo metus universiteto komjaunimo organi zacija žymiai išaugo, sustiprėjo, tapo viena iš didžiausių komjau nimo organizacijų respublikoje. Šiuo rnųtu universiteto komjau nimo organizacija savo eilėse turi apie pusantro tūkstančio na rių. Komjaunimo grupių ska'čius per ataskaitini laikotarpį nuo 121 praeitais metais, išaugo iki 138. Istorijos - filologijos, Medicinos, Teisės ir Gamtos mokslų fakulte tuose sudaryta 21 kursinė organi zacija. Fakulletinės ir kursinės komjaunimo organizacijos pradė jo geriau ir sumaniau organizuoti darbą studentų tarpe, teikti de kanatams ir katedroms didesnę paramą. Komjaunimo organizaci jose išaugo tokie gabūs organiza toriai, ka’p A. Balsys, J. Bernotavičius, V. Burkauskas, E. Nekra šas ir daugelis kitų.
Šią savaitę įvyks VVU pirmoji komjaunimo konferencija, kuri išanalizuos komjaunimo organiza cijos darbą komunistiškai auklė jant studentiją. Partinės organiza cijos vadovaujami, VVU komjau nuoliai nuveikė nemažą darbą ke liant studentų pažangumo lygį, ruošiant aukštai kvalifikuotus ta rybinius specialistus respublikos liaudies ūkiui. Tačiau, komjauni mo organizacijos darbe dar yra ir rimtų trūkumų. Ataskaitinių-rinkiminių susirinkimų metu paaiškė
jo, kad kova dėl studentų politinio-idėjinio lygio kėlimo dar ne pasiekė reikiamo lygio, silpnai vystoma antireliginė propaganda. Nemaža buvo trūkumų kovojant dėl mokslo lygio pakėlimo, aka deminės drausmės sustiprinimo. Per maža aktyvumo komjaunuo liai parodė SMD darbe. Komjaunimo konferencijoje tu ri būti detališkai išanalizuotas vi sas komjaunimo organizacijos darbas auklėjant studentiją komu nistine dvasia, kovojant už moks lo pažangumo pakėlimą. Aštri, bolševikinė kritika padės komjau nimo organizacijai pagerinti savo darbą. Komjaunimo organizacijos dar bas daug priklauso nuo aktyvo darbo. Komjaunimo komitetas skyrė nemažą dėmesį aktyvo mo kymui, pasikeitimui darbo patyri mu. Tačiau pravestieji semina rai komjaunimo aktyvui turėjo eilę rimtų trūkumų, jie neatvedė į tai, kad kiekvienam gruporgui ir biuro nariui būtų aiškūs jo uždaviniai, darbo metodai, geriau sios kolektyvo organizavimo for mos. Dideli uždaviniai iškyla kom jaunimo organizacijai toliau geri nant ideologinį darbą studentijos tarpe. Komjaunimo organizacijos turi pasiekti, kad studentai giliai, kūrybiškai įsisavintų marksislinįlenininį mokslą. Reikia tampriau sieti savo darbą su visuomeninių mokslų katedromis, pakelti kom jaunimo susirinkimų auklėjamąjį vaidmenį, teorinių konferencijų, pranešimų ir paskaitų jaunimui teorinį lygį, pagerinti mokslinių ratelių darbą. Reikia tvirtai už kirsti kelią mėginimams sumen kinti ideologinį darbą studentų tarpe. Įvyksianč’oji pirmoji komjauni mo konferencija turi iškelti trū kumus komjaunimo organizacijos darbe, numatyti kelius jiems ištai syti, turi būti svarbiu etapu geri nant politinį-auklėjamąjį darbą studentų tarpe.
Šefuojamoje apylinkėje Rugsėjo 28 d. didelė Teisės m. fak. studentų grupė išvyko į šefuojamąjį Molėtų rajoną. Išvykos tikslas — pravesti kolūkiečių tarpe politmasinį darbą ir parodyti jiems saviveik los programą. Į šios saviveiklos bri gados sudėtį įėjo liaudies šokių gru pė, dainininkai, akordeonistai bei meninio žodžio atlikėjai. Molėtų rajone teisininkai surengė tris koncertus Bijutiškiu ir Skudutiš kiu apylinkėse ir Molėtų rajono kol ūkių aktyvo konferencijos daly
viams. Visi saviveiklininkų išstoji mai turėjo didelį pasisekimą žiūrovų tarpe. Ypatingai šiltai buvo sutikti fakulteto trio, atlikęs kelias tarybi nes dainas, Motiejūnaitė (II k.), atli kusi estradinį valsą, jūreivių šokis Aižėnaitės, Kuklianskio ir Vaitkutės atlikime. Ši išvyka dar labiau suartino tei sininkus su šefuojamos apylinkės kolūkiečiais. E. Kazanskytė Teisės m. fak. I k. stud.
Dailės muziejuje Pereitą savaitę nutarėme kolekty viai aplankyti Dailės muziejų, susi pažinti su broliškosios Ukrainos me nininkų kūrinių paroda. Visa mūsų grupė aplankė dailės parodą, kurioje eksponuojama 150 tapybos, skulptūros ir grafikos kū rinių. Ypač plačiai atstovaujami Uk rainos tapytojai, jų tarpe Stalininės premijos laureatai M. Chmelko („Už didžiąją rusų tautą"), T. Jablonskaja („Duona"), S. Grigorjevas („Priėmi
mas į komjaunimą") ir daugelis kitų kūrinių, vaizduojančių tarybinės liaudies gyvenimą. Ši paroda mums paliko didelį įspū dį. Mes pamatėme paveikslus, ku riuose atsispindi nūdienė tikrovė, kuriuose išreikštas tarybinės liaudies ryžtas, pasitikėjimas dirbti ir kovoti statant naują komunistinį rytojų.
V. Ancevičius Ekonomikos fak. IV k. stud.
SĖKMĖS, DRAUGAI KOMJAUNUOLIAI! „Jaunimas — mūsų ateitis, mū sų viltis. . ." — sako draugas Stalinas. Mūsų šalyje sudarytos jaunimui visos sąlygos tam, kad jaunoji karta būtų auklėjama ko munizmo dvasia ir būtų pasiryžu si įveikti bet kokias kliūtis. Partija ir vyriausybė, asmeniš kai draugas Stalinas tėviškai rū pinasi jaunosios kartos auklėjimu. Žymius laimėjimus per pasku tinius metus pasiekė Vilniaus Valstybinio universiteto komjau nimo organizacija. Per keletą pas kutiniųjų metų ji išaugo į gausų būrį, jungiantį savo eilėse iki pusantro tūkstančio pažangiausio jaunimo. Komjaunimo organizaci ja tapo rimtu partinės organizaci-
VYT. NARKUS LLKJS Vilniaus m. Lenino rajono komiteto sekretorius
L. Simonavičius, mokosi vien tik labai gerai ir kartu aktyviai da lyvauja universiteto visuomeni'niame gyvenime. ★ ★ Išaugo ir sustiprėjo fakultetų, jos ir rektorato pagalbininku kursų komjaunimo organizacijos. auklėjant mūsų jaunimą. Komjaunimo organizacijos eilė Štai, pavyzdžiui, Gamtos moks se išaugo tokie aktyvūs visuome lų fakulteto komjaunimo organi nininkai kaip drg. drg. Matijošius, zaciją prieš pusantrų metų sudarė Jablonskis, Burkauskas ir kt. dešimts komjaunuolių, o šiandien Komjaunimo organizacija skiria ji turi daugiau kaip 100 narių. Žy didelį dėmesį politinių disciplinų miai išaugo komjaunuolių-aktyir kitų universitete dėstomų vistų skaičius. mokslų gilesniais studijavimui. I-ji komjaunimo konferencija — Universiteto studentai išmoko tai didelis įvykis universiteto ne tik giliai įsisavinti teikia komjaunimo istorijoje. Į ją uni mas mokslo žinias, bet savo mo versiteto komjaunimo organizaci kymąsi suderinti su visuome ja ateina su žymiais laimėjimais. Linkiu sėkmės, draugai kom niniu darbu. Šimtai komjaunuolių, kaip V. Kvedaraitė, E. Griškun, jaunuoliai!
Komjaunimo organizacijų ataskaitiniai. \1 rinkiminiai susirinkimai i
Gamtos m. fakultete
Kiekvienas darbo žmogus, fabriko darbininkas, inteligentas, mokslinin kas stengiasi savo kruopščiu, nuošir džiu darbu prisidėti prie taikos iš saugojimo reikalo, prie greitesnio komunizmo sukūrimo mūsų šalyje. Kuo gi mes, studentai, galime prisi dėti prie šito svarbiausio uždavinio įgyvendinimo? Šį klausimą plačiai išnagrinėjo spalio mėn. 7 d. įvykęs Gamtos mokslų fakulteto komjaunimo orga nizacijos ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas. Biuro sekretorius drg. Ber natavičius savo ataskaitoje didžiau sią dėmesį skyrė tam, kaip komjau nimo organizacija padėjo partinei organizacijai ir dekanatui išugdyti aukštos kvalifikacijos tarybinių spe cialistų kadrus, atsidavusius Lenino— Stalino partijai, kaip komjaunimo or ganizacija sugebėjo vadovauti keliant studentų politinį-idėjinį lygį. Per praėjusius mokslo metus žy miai pakilo studentų mokslinis ly gis. Pavasario egzaminų sesijos metu 34 studentai, iš jų 22 komjaunuoliai, egzaminus išlaikė vien tik labai ge rai. Tačiau 3 studentai visai neiš laikė egzaminų, dalis studentų egza minus išlaikė patenkinamai. Kame priežastis?
Pirmiausia komjaunimo organizaci ja mažai dėmesio skyrė kolektyvi niam kurso kartojimui, grupės mažai kontroliavo studentų individualų mo kymąsi, studentų pasiruošimą visuo meninių disciplinų seminarams. Mažai dėmesio mokslo pažangumo kėlimui skyrė fakulteto sieninė spauda. Kursiniai sienlaikraščiai neprincipiškai prieidavo prie klausimo išsprendimo, dažnai būdavo nekovin gi, atitrūkę nuc- studentų gyvenimo. Studentų mokslinis lygis priklauso nuo studentų sąmoningumo, nuo jų politinio-idėjinio lygio. Reikia pasa kyti, kad komjaunimo biuras šiuo svarbiausiu klausimu rūpinosi permažai. Visiškai nepatenkinamai dirbo pc-litmasinis sektorius (drg. Haškerytė). Ateityje komjaunimo organizaci ja su visu rimtumu turi padėti fa kulteto ir universiteto vadovybei auklėti busimuosius specialistus bol ševikinio principiškumo dvasia, ryž tingai kovoti prieš buržuazinės ideo logijos pasireiškimus, apolitiškumą, beidėjiškumą, stiprinti politinį bud rumą.
J. Michailov Gamtos m. fak. komjaunimo biuro narys
Teisės m. fakultete Š. m. spalio mėn. 7 d. įvyko Tei sės m. fak. komjaunimo organizaci jos ataskaitinis-rinkiminis susirinki mas. Ataskaitinį pranešimą apie biu ro darbą 1950/51 m. m. padarė biuro sekretorius drg. Dubauskas. Fakulteto komjaunimo organizaci ja per ataskaitinį laiką žymiai išau go ir sustiprėjo. Išaugo komjaunimo organizacijos autoritetas nesąjunginio jaunimo tarpe. Pakilo politinis-idėjinis studentų lygis, sustiprėjo akademinė drausmė. Iš 185 studentų, laikiusių pavasario egzaminų sesijoje egzaminus, 125 studentai išlaikė labai gerais ir ge rais pažymiais. Eilė komjaunuolių aktyvistų, kaip Starovolskis, Kazragytė, Žydelytė, egzaminus išlaikė tik labai gerai. Tačiau komjaunimo organizacijos darbe buvo ir eilė rimtų trūkumų. Fakulteto komjaunimo biuras ir kur sinės komjaunimo organizacijos silp nai kovojo už politinį-idėjinį studen tų auklėjimą. Silpnai buvo kontro liuojama, kaip studentai įsisavina vi suomenines disciplinas. To pasėkoje eilė komjaunuolių marksizmo-leniniz mo ir politinės ekonomijos egzami nus laikė po kelis kartus, kaip Fišės, Dilytė ir kt. Fakulteto komjaunimo biuras silp nai vadovavo kursiniams biurams, blogai dirbo su gruporgais, kurie
visai nebuvo mokomi, ko pasėkoje kai- kuriose grupėse nepakankamai buvo išvystytas politmasinis darbas, kaip buv. II kurso I grupė (gruporg. Dūda), buv. I k. II gr. (gruporg. Kaz lauskas). Biuras mažai vadovavo SMD moksliniams būreliams ir stu dentų moksliniam-tiriamajam darbui. Pasisakę diskusijose komjaunuoliai Mikalauskas, Mockus, Kazragytė, Storovolskis ir kt. iškėlė rimtus trū kumus politmasiniame ir akademinia me darbe. VVU partinio biuro sekretorius drg. Pasevič pabrėžė silpną fakulte to studentų politinį-idėjinį auklėjimą ir atkreipė dėmesį į paskaitinės pro pagandos išvystymą, kaip vieną iš pagrindinių politinio auklėjimo prie monių. Diskusijose dar pasisakė LLKJS Vilniaus srities komiteto sekretorius drg. Smigelskis ir VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas drg. Timofejevas, fak. dekanas doc. K. Domaševičius, kurie nurodė kon krečius uždavinius komjaunimo orga nizacijos darbe. Iškeltiems trūkumams pašalinti susirinkimas priėmė platų nutarimą. Susirinkimas išrinko naują, fakul teto komjaunimo organizacijos biurą. H. Uziela Teisės m. fak. IV k. s. ■!.
Ekonomikos m. fakultete Ataskaitinis - rinkiminis susirinki mas — svarbus įvykis kiekvienos komjaunimo organizacijos darbe. Jis turi praeiti principiškos bolševikinės kritikos ir savikritikos ženkle, kad, susumavus organizacijos veiklos re zultatus, iškėlus trūkumus, galima būtų numatyti priemones tolesniam darbo pagerinimui. Spalio 1 d. įvykęs Ekonomikos m. fak. pirminės komjaunimo organiza cijos ataskaitinis-rinkiminis susirin kimas plačiai išnagrinėjo darbą ko munistiškai auklėjant jaunimą. Kom jaunimo organizacija padėjo partinei organizacijai, profesoriams ir dėsty tojams auklėti aukštai kvalifikuotus specialistus, sugebančius kūrybiškai pritaikyti savo žinias praktikoje. Bu vo vedama griežta kova su buržua zinės ideologijos likučiais kai kurių studentų sąmonėje. Komjaunimo or ganizacija išaiškino studentus, sveti mus tarybiniam universitetui, kaip Pakšytę, Aukūną, demaskavo I kur so studentus Butkevičių ir Raginską, skleidusius komjaunimu! priešiškas nuotaikas. Tačiau komjaunimo organizacijos darbe buvo ir visa eilė trūkumų. Visiškai teisingai komjaunuoliai Karalevičius, Sadūnas, Ancevičius ir kiti kritikavo komjaunimo organiza cijos biurą, kuris dirbo atitrūkęs nuo komjaunimo grupių ir jaunimo, ne kontroliavo nutarimų vykdymo, dau giau posėdžiavo, negu konkrečiai vadovavo grupėms — pagrindinei grandžiai organizacijos darbe. Nebu vo vedama paskaitinė propaganda, nesuruošta nė viena antireliginė kon- , ferencija. J. V. Stalino biografijos nagrinėjimas praeidavo žemame ly gyje. Filmų ir spektaklių apsvarsty mai grupėse vykdavo blankiai, pvz., III kurso finansų specialybės grupė je (gruporgas Pulminskaitė). Mažai biuro nariai naudojosi sienine spau da, kurios pagalba kaip tik galima palaikyti glaudų ryšį su jaunimu. Komjaunimo organizacija nesiėmė priemonių, kad pakeltų užsiėmimus į aukštesnį politinį lygį. Silpno pclitinio-masinio darbo pa sėkoje komjaunimo organizacija per ataskaitinį laikotarpį išaugo tik 25 nariais. Šiais mokslo metais į VLKJS nepriimtas nė vienas narys. Susirinkimas, išnagrinėjęs darbo trūkumus, numatė konkrečias prie mones darbui pagerinti. Naujai iš rinktasis biuras turi dirbti taip, kad nutarimai neliktų popieriuje ir kad komjaunimo organizacija pilnai at liktų partijos patikėtą jai uždavinį — auklėti jaunimą komunistine dvasia.
K. Urbaitytė Ekonomikos m, fak. III k. stud.
PARTIJOS GYVENIMAS
FELJETONAS
Daugiau dėmesio komunistų partiniam švietimui Komunistų partinio švietimo klau simas dar pereitų mokslo metų pa baigoje buvo apsvarstytas Istorijosfilologijos fakulteto partinio biuro posėdyje. Priklausomai nuo teorinio paruošimo, komunistai buvo apimti įvairių politinio mokymosi formų. Dešimt komunistų iš profesorių ir dėtytojų tarpo įtraukti į teorinį se minarą, du partijos nariai (Mirskaja, Dubasov) studijuoja Marksizmoleninizmo vakariniame universiteteir 20 VKP(b) narių ir kandidatų iš studentų tarpo apimti politužsiėmimais akademinėse studentų grupėse. Be to, partijos narys Nizovaja sava rankiškai studijuoja marksizmo-leni nizmo klasikų veikalus. Tokiu būdu visi komunistai apimti įvairiomis partinio mokymosi for momis. Teigiama yra tai, kad daugelis partijos narių ir kandidatų yra įvai rių partinių mokymosi formų vado vais, pvz., doc. Stepanovas, doc. Meš kauskas vadovauja teoriniams semi narams. 8 partijos nariai ir kan didatai praveda politužsiėmimus stu dentams (Pilipavičiūtė, Mitropolskaja, Jankovič, Renčinauskaitė ir kt.). Nežiūrint to, kad partinio švieti mo klausimas buvo apsvarstytas dar pereitųjų mokslo metų pavasarį, vis
dėlto šiais mokslo metais šiame dar be yra visa eilė trūkumų. Rugsėjo mėn. buvo pravesti tik or ganizaciniai seminarų susirinkimai, kuriuose buvo paskirstytos temos, o temų aptarimas perkeltas į spalio mėn. Studentų politiniuose užsiėmimuose taip pat yra visa eilė trūkumų. Ne visose grupėse politužsiėmimai pra vedami sistemingai (lietuvių kalbos ir lit. spec. III k.), blogas studentų juose lankymasis. Kai kurie studentai-komunistai nėra pavyzdžiu ki tiems studentams. Partijos narys Kaukas visiškai nelanko politužsiėmimų. Partinis biuras savo posėdyje apsvarstė drg. Kauko elgesį ir įpa reigojo jį aktyviai dalyvauti grupės visuomeniniame gyvenime ir regu liariai lankyti politužsiėmimus. Va kariniame marksizmo-leninizmo uni versitete mokosi tik du partijos na riai. Fakulteto partinė organizacija nepakankamai kontroliavo komunis tų partinį mokymąsi. Partinis biuras šiai padėčiai ištaisyti numatė regu liariai klausyti komunistus apie jų partinį mokymąsi. V. Neupokojevas Ist.-fil, fak. partinio biuro sekretorius
Vadovauti mokslinių būrelių darbui Spalio 4 d. Medicinos fakultete įvyko Medicinos fak. studentų moks linės draugijos ataskaitinis-rinkimi nis susirinkimas. Pranešimą padarė tarybos pirmininkas drg. Stakėnas. Į šį susirinkimą buvo pakviesti visų katedrų vedėjai bei būrelių moksliniai vadovai, tačiau ne visi dėstytojai tinkamai įvertino susirin kimo reikšmę. Be fakulteto dekano doc. Bujoko, mokslinės fakulteto ta rybos sekretoriaus doc. Marcinkevi čiaus, .atsilankė tik dalis mokslinių vadovų. Dalyvavusių mokslo darbuo tojų tarpe nesimatė nė vieno atstovo iš patfiziologijos, patanatomijos, bio chemijos, mikrobiologijos ir kt. ka tedrų. Ataskaitiniame pranešime drg. Sta kėnas nurodė SMD laimėjimus, at siektus moksliniame darbe. Per ataskaitinį periodą padaryta 80 pranešimų, organizuota 18 išvažiuo jamų konferencijų. Praeitais mokslo metais buvo suruoštos dvį fakultetinės mokslinės konferencijos, kuriose buvo perskaityti 9 pranešimai. Neblo gai dirbo farmakologijos, vidaus, akių ligų ir kiti būreliai. Po drg. Stakėno pranešimo išsi vystė gyvos diskusijos, kurių metu buvo kritikuojamas tarybos darbas. Drg. Venckauskas savo išstojime nu rodė, kad SMD taryba veikė atitrū kusi nuo mokslinių būrelių, nevado vavo jų darbui. Kritiškai pasisakė drg. Sadeikis, Auželis, Sviklius, Rostovaitė, Vaickelionis. Medicinos fakulteto dekanas doc.
Bujokas savo pasisakyme savikritiš kai pasisakė apie blogą darbą higie nos katedros būrelio ir nurodė trū kumus atskirų būrelių darbe. Taip pat nušvietė, kokią didelę reikšmę turi moksliniai būreliai studentų po litiniam ir moksliniam .auklėjimui. Naujai išrinktoji SMD taryba (drg. drg. Kybrancas, Ždanova, Kunevi čius, Kustinaitytė, Kirsnys, Kazlaus kas ir Levinaitė), reikia tikėtis, pašalins buvusius trūkumus ir suak tyvins atskirų būrelių bei pačios ta rybos darbą. Naujoji taryba privalo palaikyti tampresnį ryšį su atskirais būreliais, nuolat kontroliuojant ir jiems pade dant. Būrelių tematika turi būti su statyta pagal numatytą problematiką. Neleistinas stichinis temų pasirinki mas, kuris iki šiol buvo praktikuo jamas. Atliekami darbai neturi būti atitrūkę nuo praktinės medicinos už davinių. Moksliniai darbai ir prane šimai turi būti ruošiami su tikslu pagilinti pavlovinės fiziologijos žinias ir jos pritaikymą visose disciplinose. Šiais mokslo metais tikimės susi laukti aktyvesnio studentų dalyvavi mo mokslinių būrelių darbe ir geres nio mokslinių darbuotojų vadovavi mo jiems. Dekanatui ir komjaunimo organi zacijai padedant, moksliniai būreliai plačiai išvystys savo darbą, aktyviai padės kelti mūsų šalies darbo žmo nių sveikatingumą. L. Laucevičius Med. mokslų kandidatas
Už kovingą fakulteto sienlaikrašti Fakulteto sienlaikraštyje turi atsi spindėti visas fakulteto gyvenimas. Sienlaikraštis turi kovoti už aukštą studentų mokymosi lygį, už gerą pa skaitų lankomumą. Sienlaikraštis turi iškelti esančius trūkumus, išanali zuoti jų priežastis, nurodyti priemo nes šiems trūkumams pašalinti. Vienas geriausių fakultetinių sien laikraščių universitete yra Ekonomi kos mokslų fakulteto sienlaikraštis „Tarybinis ekonomistas", kurio šiais mokslo metais jau išėjo du nume riai. Pirmajame „Tarybinio ekono misto" numeryje nušviečiama beveik visas fakulteto gyvenimas. Sienlaik raščio vedamajame „Naujomis jėgo mis į mokslą, į darbą" iškeliamos pereitų metų klaidos fakulteto darbe, nurodomos priemonės, kurių pagalba bus pagerintas fakulteto darbas šiais mokslo metais. Vedamajame iškelia mi konkretūs uždaviniai tolimesniam darbui. Numeryje daug vietos skiria ma pasirašymui po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi. Studentė S. šataitė rašo apie fakulteto agitatorius ir jų uždavinius šiuo metu. Nušvies ta ir profsąjungos, SMD veikla, šefavimo darbas. Skiriama vietos ir įspūdžiams iš vasaros atostogų. Stu dentė Kanopkaitė rašo apie ekskur siją, kuri buvo suorganizuota vasa ros atostogų metu į Leningradą. Antrame „Tarybinio ekonomisto" numeryje daugiausia vietos skiriama komjaunimo ataskaitiniam - rinkimi niam susirinkimui. Be to, duodama keletas informacinio pobūdžio žinu čių apie pasiruošimą profsąjungos ataskaitiniam-rinkiminiam susirinki mui, apie studentų atliekamą gamy binę praktiką, apie sportą. Tačiau tiek pirmame, tiek antrame sienlaikraščio numeryje užmirštas
Užs. N r. 01273
svarbiausias klausimas — studentų mokymasis. Nėra nė vieno straipsne lio, kuris kritiškai, dalykiškai iš nagrinėtų viso fakulteto ar kurio nors kurso studentų mokymąsi, ne rašoma sienlaikraštyje apie pasiruo šimą seminarams, apie atskirų gru pių darbą. Apie studentų gamybinę praktiką, be trumpų informacijų, daugiau nieko neduodama. Apie pa skaitų lankomumą ir kitus akademi nės drausmės klausimus sienlaikraš tyje nė neužsimenama. Sienlaikraščio skiltyse maža kovin gų, kritikinių straipsnelių, analizuo jančių trūkumus bei jų priežastis. Nėra straipsnelių, kuriuose su visu bolševikinės kritikos aštrumu būtų kritikuojami atskiri studentai, kurie blogai mokosi, nedirba arba blogai dirba jiems pavestą darbą, nevykdo savo įsipareigojimų, stengiasi nusi šalinti nuo visuomeninio darbo. Tai ir yra pagrindinis Ekonomikos fakul teto sienlaikraščio „Tarybinis ekono mistas" trūkumas. Sienlaikraštyje daugelis straipsnelių informacinio pobūdžio. Juose iškeliami fakulteto studentų pasiekimai vienoje ar kito je darbo srityje, paminimi trūkumai, bet tie trūkumai čia pat ir užmirš tami, o jų priežastys neanalizuoja mos, nenurodomos priemonės jiems ištaisyti. Sienlaikraščio tonas ramus, vienodas, antraštės nemobilizuojan čios. Fakulteto sienlaikraščio redkolegija turi atkreipti dėmesį į šiuos trūku mus ir ištaisyti juos. Tik tada sien laikraštis galės tapti tikru partinės organizacijos ir dekanato pagalbinin ku keliant studentų politinį-idėjinį ir mokslinį lygį. B. Kazlauskaitė A. Rukšėnaitė,
Ką noriu— tą leidžiu... Gatvėse žibėjo šviesos, dangu je rudeninės žvaigždės, iš už Ge dimino pilies bokšto išlindęs mė nulis patenkintas kraipė ūsus. Gatvėse viena po kitos burzgė mašinos. Keleiviai vieni skubėjo į spektaklį, kiti į koncertą, treti į kiną, ketvirti svečiuosna pas draugus ir pažįstamus. Sekmadienio vakaras sostinėje. Ir tokį vakarą (rugsėjo mėn. 30 d.) mūsų universiteto studen tai sužinojo, kad kažkas parūpino ir jiems pramogą — Čiurlionio gatvėje esančiame bendrabutyje surengė šokius. Ką gi? Paroje — 24 valandos. Dvyliką skirkim mokslui, devy nias miegui, o trejetą galima juk ir pašokti. Šitaip galvodami kele tas tauriečių draugų traukė pas brolius čiurlioniečius. Tačiau bro liai čiurlioniečiai šį kartą juos priėmė ne broliškai ir ne svetin gai. Bendrabučio prieangyje drau gai rado užtiestą budinčiojo suo lą. — Negalima, draugai, — man dagiai pasakė kažkoks nepažįsta mas studentas, einąs dežuruotojo pareigas. — Kaip tai negalima? — Taip jau, kad negalima. .. — Tai kam gi tada galima? — Ne jūsų reikalas. Ką noriu — tą leidžiu, — trumpai drūtai atšovė šalia stovėjęs pilietis. Iš tono galėjai spręsti, kad yra vy resnis už pirmąjį. — Tai gal pasakysite, kas toks jūs būsite, — paklausė atėjusieji. — Aš neklausiu, kas tokie jūs, ne jūsų reikalas žinoti, kas aš toks. — Mūsų reikalas — patekti į šokius, — svarstė tarp savęs bro liai iš ,,Tauro" ir besvarstydami prisiminė, kad bendrabutis turi ne tik paradines, bet ir užpaka lines duris.
Beregint jie atsidūrė bendrabu čio kieme. Trijų metrų tvoros at rodė lyg nebūta. ■ - Nėr mums kliūčių nei jūroj, nei žemynuos.. . — kažkuris net dainą ėmė traukti. Štai draugai jau salėje, kurioje ■šoko tik „leistieji": įvairiausių įstaigų tarnautojos, vidurinių bei kitų aukštųjų mokyklų atstovai, rajonų tipografijų ir spaustuvių darbuotojai, atvykę j savo pirmą ją spartakiadą ir kitų profesijų piliečiai. — O, sveiki, tai kokiais keliais? — salėje pasirodė besą ir keletas mūsų universiteto studentų. — Sunkiais keliais. .. — Mes taip pat. Užgrojo akordeonas, keletas porų išėjo šokti, o keli šimtai stovėjo susigrūdę pasieniuose. Pagaliau apie 21—22 vai. salės viduryje pasirodė Čiurlionio tary bos narys drg. Balčius. — Draugai, kadangi žmonių prisirinko perdaug, šokius baigsi me, — pareiškia jis. — Draugas pirmininke, leiskite dar keletą šokių. — Tai mano reikalas. Noriu — leidžiu, noriu — uždarau. Tuo ir pasibaigė sekmadienio vakaro programa. Negalėtų mūsų šokių vakarai būti kultūringesni? Žinoma, galė tų tuo pasirūpinti ne du žmonės, vienas, ką įleisti, o kitas — kada juos uždaryti. Tuo turėtų pirmo je eilėje pasirūpinti komjaunimo ir profsąjungos organizacijos. Gal tada ir fakultetuose atsirastų vietos kur pašokti, ir patys šo kiai būtų draugiškesni, šeimy aiš kesni, gal ir mūsų saviveikla jų metu galėtų pasirodyti ir daina gal nuskambėtų. A. VALIŪNAS
SPORTAS
Ekonomistai—komjaunimo taurės futbolo pirmenybių nugalėtojai Universiteto komjaunimo taurės futbolo pirmenybės baigėsi. Čia bur tų keliu suskirstytos į pagrupes še šių fakultetų futbolo komandos var žėsi dėl nugalėtojo vardo. Įdomios kovos prasidėjo finali niuose susirinkimuose. Ypatingai tenka pažymėti rungtynes tarp abie jų pagrupių nugalėtojų — Ekonomi kos ir Istorijos-filologijos fak., ko vojusių dėl pirmosios vietos univer sitete. Normalus rungtynių laikas baigėsi lygiomis. Rungtynės pratęsiamos dar 20 min., ir nors visą tą laiką inicia tyvą turi filologai, jiems nepavyks ta rezultato pakeisti. Sekančią dieną ekonomistai antrą kartą susitiko su filologais. Šį kar tą ekonomistai vieno prasiveržimo metu pasiekia pirmąjį įvartį. Bet ne užilgo rezultatas išlyginamas, ir dar stipriau atakuojant į ekonomistų var-
tus įmušami du įvarčiai. Pirmąjį kė linį laimi filologai rezultatu 3:1. Ta čiau antrą kėlinį ekonomistai laimi rezultatu 3:0 ir tuo pačiu rungty nes — 4:3. Reikia pažymėti, kad šios rungty nės buvo gera pamoka filologams futbolininkams. Juk į šias taip svar bias rungtynes dėl nežinomų prie žasčių neatvyko penki pagrindiniai žaidėjai, jų tarpe ir vartininkas, dėl ko kiekvienas ekonomistų smūgis į vartus pasibaigdavo įvarčiu. Tokiu būdu nugalėtojo vardą iško vojo Ekonomikos m. fak. futbolo ko manda. Antroje vietoje — Istorijosfilologijos, trečioje — Chemijos fak., nugalėjęs ketvirtoje vietoje likusį Teisės m. fak. rezultatu 3:0, penk toje vietoje — Gamtos m. fak. ir šeštoje — Medicinos fak. A. Kazilionis ASK futbolo sekcijos pirmininkas
Rudens lengvosios atletikos varžybos
PAGERINTI SKAITYKLŲ DARBĄ Vienu svarbiausiu ir opiausiu klau simu, kuris jaudina tiek studentus, tiek ir profesorių-dėstytojų kolekty vą, yra skaityklų darbo valandų klausimas. Puikūs ir turtingi univer siteto bibliotekos fondai yra mažai prieinami plačiam kolektyvui, ryšium su lengvai šalintinais organizaciniais klausimais. Neleistina yra tai, kad skaityklos yra uždarytos sekmadie niais ir tai, kad jos uždaromos 10 valandą vakaro. Susipažinus su fakultetų paskaitų tvarkaraščiais, ypatingai žemesniuo se kursuose, ryškiai matomas didelis studentų apkrovimas. Todėl skaityk lų darbą reikia organizuoti taip, kad studentas galėtų jose gilinti savo ži nias, skaityti politinę ir grožinę lite ratūrą, laikraščius ir žurnalus. Kilniu skaityklų darbuotojų užda viniu yra populiarinti skaitytojų tar pe geriausias knygas, vesti kruopštų darbą su kiekvienu skaitytoju-studentu skiepijant jam meilę knygai, pamokant jį, kaip reikia dirbti su knyga. Siekiant pagerinti skaitytojų po reikius, būtina, kad skaityklos veik tų kasdien iki 24 vai., o taip pat, kad jos veiktų ir sekmadieniais. Knygų fondas dirba kasdien iki 17 vai. ir tik 2 dienas per savaitę iki 19 vai. Būtina, kad knygų fon das veiktų kartu su skaityklomis, kad būtų galima gauti reikalingas knygas. Taip pat reikėtų atidaryti bufetą, aptarnaujantį skaityklose dir bančius asmenis. Mūsų šalies centrinių miestų skai tyklų pavyzdžiu turėtų pasekti ir Vilniaus Valstybinio universiteto skaityklos. G. Jofė MARKSIZMO-LENINIZMO PAGRINDŲ KATEDRA NEDARO IŠVADŲ Gilesniam marksizmo-leninizmo pa grindų įsisavinimui yra pravedami seminarai, kurių metu studentai išsi aiškina jiems iškilusius klausimus. Tačiau nors nuo mokslo metų pra džios praėjo jau penkios savaitės, bet II kurso žurnalistų grupėje iki šio laiko nepravestas nė vienas se minaras (vyr. dėst. Aksamitas). Šiuo klausimu buvo kreiptasi į de kanatą, kuris savo ruožtu kreipėsi į Marksizmo-leninizmo pagrindų ka tedrą, iš kur gautas trumpas atsa kymas: „Apskritai, seminarai tai bus. O kada, — neaišku". Toks atsakymas rodo nerūpestin gumą Marksizmo-leninizmo pagrindų katedros darbe. Marksizmo-leninizmo pagrindų katedrai, taip pat ir deka natui tuo klausimu reikėtų susirū pinti ir prisiminti šiais metais „Pravdoje" iškeltą blogą marksizmo-leni nizmo pagrindų žinojimą VVU stu dentų tarpe, iš kurio nedaroma ati tinkamų išvadų. V. Kiseliovas, T. Belnoraitė, J. Lilytė II kurso žurnalistai NESĄMONINGI DRAUGAI Politužsiėmimai yra viena iš for mų kelti studentų politiniam sąmo ningumui. Tačiau Teisės m. fak. III k. studentai drg. drg. Ladavičius, Lukoševičiūtė, Venckevičiūtė, Juodkaitė ir kt., laikosi dar „atostogiškų" nuotaikų. Minėti studentai galvoja, kad politužsiėmimai — tai maža reikšmis dalykas ir jis, girdi, jiems nieko neduoda, kad tai yra tuščias laiko gaišinimas, kad jų politinis ly gis yra pakankamai aukštas. Tačiau iš tikrųjų padėtis rimta. Drg. drg. Venckevičiūtė ir Juodkaitė atsilieka moksle, dažnai praleidinėja paskai tas, nematome jų ir visuomeninėje veikloje. Neveltui drg. Juodkaitė atsisakė paimti nukreipimą politmasiniam darbui atlikti vasaros atosto gų metu, nes ji pati, tur būt, supra to, kad mūsų kaimo darbo žmonių politinis lygis yra aukštesnis, negu šios „sąmoningos" studentės. Kurso aktyvas — komjaunimo organizaci jos biuras, gruporgai, proforgai, se niūnai turi nuolatos vesti griežtą ko vą prieš tokius draugus, kurie susi daro apie save nuomonę, kaip apie gerus, pavyzdingus studentus, su „aukštu politiniu sąmoningumu". B. Sarkūnėlis Teisės m. fak. III k. stud.
se nebuvo pasiekta net PDG I laips nio normos, kaip, pvz., šuolyje į tolį ir 200 m bėgime. Ypatingai silpni rezultatai yra vyrų ilgų bėgimų dis tancijose bei moterų rutulio, disko ir ieties metimuose, kur nei viena da lyvė nepasiekė III atskyrio. Šios pirmenybės parodė, kad mūsų univer sitete lengvoji atletika yra žemame lygyje. Komandiniais šių varžybų nugalė tojais tapo Istorijos-filologijos fak., surinkęs 18.297 taškus, antroje vietoje Ekonomikos m. fak. — 16.908 taš kus, trečioje vietoje Gamtos m. fak., ketvirtoje vietoje Fizikos-matematikos-chemijos fak., penktoje — Medi VVU I KOMJAUNIMO KONFEREN cinos fak., šeštoje — Teisės m. fak. CIJOS DELEGATŲ ŽINIAI! K. Perkumas Spalio mėn. 13 d., šeštadienį, 18 vai., Aktų salėje įvyks VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PIR Mūsų medžiagos pėdsakais MOJI KOMJAUNIMO KONFEREN CIJA. Konferencijos delegatų registracija „Mes laukiame politinės ekonomijos seminarų“ 17.30 vai. Tokio pavadinimo straipsnis buvo straipsnį, praneša, kad iškelta kriVVU KOMJAUNIMO išspausdintas „Tarybinio Studento" tika buvo teisinga. Dabartiniu metu KOMITETAS 1951 m. spalio 2 d. Nr. 29. Politinės seminarai visose grupėse vyksta reREDAKTORIUS D. ŠKLIARINSKIS ekonomijos katedra, apsvarsčiusi guliariai.
Penktadienį ir šeštadienį Valstybi niame stadione buvo pravedamos universiteto lengvosios atletikos pir menybės. Varžybos vyko nepalankio se sąlygose, pasitaikė gana šaltokas oras. Pirmenybėse buvo pasiektas vos vienas universiteto rekordas, ku rį pasiekė Buzas (Ekonomikos fak.) ieties metime (50,69 m). Daugiau iš geresnių pasiektų pasekmių tenka pažymėti: Ignatavičius (Gamtos m. fak.) nustūmė rutulį 11,81 m, Pajėda (Chemijos fak.) 100 m bėgi me parodė II atskyrio laiką — 11,6 sek. ir 400 m distanciją prabė go per 54,1 sek., Vasiliauskas (Isto rijos-filologijos fak.) parodė II atkyrio rezultatą šuolyje į aukštį, per šokdamas 1,70 m. Kai kuriose šako
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
LV 11441