■J VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
c?
tumntas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 31 (61) 1951 m. spalio 16 d., ----------------- *
—
1
antradienis
1 "■* - ..—
- -
Kaina 20 kap.
------------------------------------ ,
Svarbus etapas komjaunimo organizacijos darbe ŠLOVINGOJI Lenino—Stalino kJ partija patikėjo komjaunimui garbingų ir atsakingą uždavinį — auklėti tarybinį jaunimą komunizmo dvasia, tarybinio patriotizmo dvasia. „UŽDAVINYS YRA — MOKY TIS ..Tokiais žodžiais 1920 metų spalio mėnesio 2 dieną iš komjauni mo III suvažiavimo tribūnos kreipėsi Vladimiras Iljičius Leninas į mūsų šalies jaunąją kartą. Jaunimas, jei jis nori pereiti į komunizmą, turi mo kytis komunizmo. Kiekvieną komjau nimo žingsnį, mokė Leninas, reikia pajungti jaunimo auklėjimui, neati trauktam nuo gyvenimo, bet glau džiai susijusiam su darbo liaudies kova už naujos, komunistinės visuo menės sukūrimą. Komunistirė jauni mo sąjunga, nurodė toliau Leninas, užsibrėžė padėti partijai statyti ko munizmą, bet statyti naują visuome nę galima lik šiuolaikinio išsilavini mo pagrindu. „NORINT STATYTI, REIKIA NUSIMANYTI, REIKIA ĮSISAVINTI MOKSLĄ. O NORINT NU SIMANYTI, REIKIA MOKYTIS", — sakė J. V. Stalinas. Tarybinė aukštojo mokslo įstaiga duoda jaunimui pažangiausias mokslo žinias, apginkluoja jį sėkmingam praktiniam darbui įvairiuose socia listinio ūkio ir kultūros baruose.
Įvykusi VVU I komjaunimo kon ferencija parodė, kad universiteto komjaunimo organizacija per ataskai tinį laikotarpį, partinės organizacijos vadovaujama, žymiai išaugo, sustip rėjo, nuveikė nemažą darbą auklėda ma studentiją komunistine dvasia, padėdama dekanatams ir katedroms ruošti aukštai kvalifikuotus tarybi nius specialistus. Plataus masinio dar bo dėka žymiai išaugo komjaunimo organizacija. Šiandien ji savo eilė se jungia daugiau kaip 1400 VLKJS narių. Smarkiai išaugo komjaunimo grupių skaičius, sudaryta 19 kursinių komjaunimo organizacijų. Komjau nuoliai yra pavyzdys jaunimui ir vertai stovi mūsų akademinio jauni mo avangarde. Daugiau kaip 30 sa vo geriausių narių komjaunimo or ganizacija rekomendavo į šlovingas VKP(b) eiles.
Fakultetų ir kursų komjaunimo or ganizacijos, partinių organizacijų va dovaujamos, pasiekė nemažų laimė jimų keliant studentų mokslo pažan gumą, stiprinant akademinę drausmę. Pagerėjo masinis-politinis ir kultūri nis darbas studentų tarpe. Tačiau darbas keliant studentų politinį-idėjinį lygį dar nepasiekė rei kiamo lygio, silpnai vystoma anti
religinė propaganda. Komjaunimo organizacija dar nepakankamai ko vojo už studentų mokslo pažangu mo pakėlimą ir drausmės stiprinimą. Mažai buvo kovota už komjaunimo eilių grynumą. Tik esant silpnam po litiniam budrumui, į komjaunimą ga lėjo būti priimti tokie mums klasi niai svetimi ir priešiški elementai, kaip Paulauskas, Jamantas, Ambrazas, Vengrytė. Komjaunimo organizacija dar mažai kreipė dėmesio į sportinio darbo iš vystymą. Dar nepasiektas masinis studentų dalyvavimas sporte. Siste mingai sportuoja palyginti maža stu dentų dalis. Visa eilė sporto sekcijų beveik visiškai nedirba ir yra ne gausios (bokso, fechtavimo, plauki mo ir kt.).
Nuolat padėti partinei organizaci
,,Įsisavinti mokslą, nukaldinti naujus bolševikų-specialistų kad rus visoms žinių sritims, mokytis, mokytis, atkakliausiu būdu mo kytis—toks yra dabar uždavinys." (j y STALINAS)
Vieneri darbo ir laimėjimų metai (Iš VVU komjaunimo komiteto sek retoriaus drg. J. Grigonio ataskaitos)
Tarybinė liaudis, komunistų parti jos vadovaujama, gigantiškais šuo liais žengia į komunizmą. Komuniz mo aušra, kaip galingas švyturys, rodo kelią į laimę, į gražią viso pa saulio darbo žmonių ateitį. Šiandien ir mūsų universitetas ki toks negu buvo prieš metus, ir stu dentai kitokie negu buvo pernai. Mes pažengėme didelį žingsnį į prie kį tiek tarybinio mokslo vystyme, tiek ir aukštai kvalifikuotų tarybinių specialistų paruošimo srityse. Šiais mokslo metais universitetas davė respublikos liaudies ūkiui 228 aukštai kvalifikuotus specialistus. Į jų vietą atėjo 500 jaunų draugų pa siryžusių mokytis mūsų Tėvynės la bui. Studentai dirba ne tik auditorijose ir laboratorijose, jie dirba skaityk lose ir kolūkyje, fabrike ir moksli niame būrelyje, šefuojamoje mokyk loje ir saviveiklos kolektyve. Per ataskaitinį laikotarpį komjau nimo organizacija išaugo, sustiprėjo, subrendo politiškai. Komjaunimo or ganizacija nuo 1033 komjaunuolių išaugo daugiau kaip 1400. Grupių skaičius nuo 121 padidėjo iki 138. Istorijos-filologijos, Medicinos, Teisės ir Gamtos mokslų fakultetuose dirba 19 kursinių organizacijų. Komjauni mo organizacijoje išaugo tokie gabūs organizatoriai, kaip Balsys, Bernotavičius, Burkauskas, Nekrašas ir dauge lis kitų. Per ataskaitinį laikotarpį į komjaunimą įstojo visa eilė geriausių studentų, mokslo pirmūnų, kaip Gri gelis, Kvedaravičiūtė, Miceikaitė, Borkertaitė ir kt. Fakultetinės, kursinės komjaunimo organizacijos ir komjaunimo grupės pradėjo geriau ir sumaniau organi zuoti darbą studentų tarpe, teikti dekanatams ir katedroms didesnę paramą. Savo kasdieniniame darbe komjau nimo komitetas, fakultetiniai ir kur siniai biurai užsibrėžė sau uždavinį kovoti už aukštą studentų pažangu mą moksle, už stiprią akademinę drausmę. Pagerėjo kontrolė iš kom jaunimo fakultetinių biurų studentų lankomumui ir drausmei sustiprinti. Nemažas darbas buvo pravestas ruo šiantis žiemos ir pavasario egzaminų sesijoms. Dėka darbo, kurį atliko rektoratas, partinė organizacija, komjaunimo organizacijos padedama, pakilo ir egzaminų rodikliai. Nepaisant padi dintų reikalavimų, universiteto stu dentai žiemos egzaminų sesiją išlai kė bendru pažymių vidurkiu 4,25. Pa vasario egzaminų sesiją išlaikė vidur kiu 4,28. Jei žiemos sesiją gerai ir la bai gerai išlaikė 51,2% studentų, tai pavasario —.55,4%. Kaip ir visur taip ir čia komjaunimo aktyvas bu vo priekyje, aktyvas laikė egzami nus tik gerais ir labai gerais pažy miais. Didelį darbą ruošiant jaunus tary binius specialistus, pratinant juos dirbti mokslinį darbą, atlieka stu dentų moksliniai būreliai, kurie per ataskaitinį laikotarpį išaugo, sustip rėjo ir jungia geriausius universite to studentus. Moksliniai būreliai įgavo didelį populiarumą mūsų stu dentų tarpe. Studentai reikalauja iš katedrų duoti jiems konkretaus dar bo, leisti jiems daryti eksperimenti nius mokslo tiriamuosius darbus. Per ataskaitinį laikotarpį veikė 58 moksliniai būreliai su 1400 studen tų, tai sudaro apie 50 % visų uni versiteto studentų. SMD šiandien tu-
jai ir universiteto vadovybei ruošti aukštai kvalifikuotus tarybinius spe cialistus, apsišarvavusius nemirtingo mis marksizmo-leninizmo idėjomis, diegti studentams socialistinę pažiū rą j darbą, stiprinti ryšius su nesąjunginiu jaunimu, ryžtingai kovoti prieš religinių prietarų liekanas kai kurių studentų sąmonėje — štai pa grindiniai komjaunimo uždaviniai. Komjaunimo komitetas, fakultetiniai ir kursiniai komjaunimo biurai turi iš pagrindų pagerinti paskaitinę propagandą. Reikia plačiau išvystyti meninės saviveiklos darbą, įvykdyti VLKJS CK IV plenumo nutarimus — pasiekti aukštą idėjinį-meninį lygį, padaryti saviveiklą masine. Būtina dažniau organizuoti turiningus vaka rus, susitikimus su rašytojais, kom pozitoriais, darbo pirmūnais, prakti kuoti knygų aptarimus, kino filmų ir teatro spektaklių kolektyvų lankymą. Reikia iš pagrindų pagerinti darbą bendrabučiuose, nuolat rūpintis stu dentų buitiniais ir kultūriniais po reikiais. Komjaunimo organizacija tu ri ypač rimtą dėmesį skirti sporti nio darbo išvystymui, pasiekti, kad sportas taptų masiniu. Būtina išplės ti šefavimo darbą miesto įmonėse ir kolūkiuose. Netenka abejoti, kad universiteto komjaunimo organizacija, partinės organizacijos vadovaujama, plačiai išvystydama bolševikinę kritiką ir ---------------------savikritiką, garbingai įgyvendins VLKJS XI ir LLKJS VI suvažiavimų nutarimus, dar labiau sustiprins ideologinį darbą studentų tarpe, auk lės jį gaivaus tarybinio patriotizmo, broliškos stalininės tautų draugystės dvasia.
★
ri 280 narių. Mokslinių būrelių dar bų tematika imama glaudžiai sieti su katedrų sprendžiamais moksliniais klausimais. Atskirus eksperimenti nius mokslo tiriamuosius darbus im ta spręsti kolektyvinio darbo keliu. Mūsų studentai vis aktyviau įsijun gia į darbą tam, kad greičiau padė tų išspręsti LKP(b) Vi suvažiavimo iškeltus mūsų mokslininkams užda vinius, kad įvykdytų genialius draugo Stalino nurodymus kalbos mokslo klausimais. Mūsų studentų moksliniai darbai vis labiau įgauna praktišką reikšmę mūsų respublikai (pvz., „Suprastinti PH matavimai", „Dėl pre kių pervežimo Vilniaus miesto Maistprekyboje"; pastarasis padeda sutaupyti 300.000 rb. lėšų valstybei). Iš viso fakultetinėse konferenci jose buvo išnagrinėti 37 studentų mokslo tiriamieji darbai. Įvykusioje universiteto studentų mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos LKJS VI suvažiavimo garbei, išklau syta ir apsvarstyta 54 studentų dar bai, iš kurių 12 buvo kolektyviniai darbai. Respublikinėje mokslinių dar bų apžiūroje buvo išstatyti 49 mūsų studentų mokslo tiriamieji darbai, iš kurių 7 gavo pirmąsias vietas. Tai yra nemažas SMD ir mokslinių būrelių pasiekimas. Mūsų universiteto SMD palaiko ryšius ir su kitomis šalies aukštosio mis mokyklomis. Pvz., Ekonomikos m. fak. (pirmininkas Maiminas) drau ge su komjaunimo organizacija ir dekanatu surengė bendrą mokslinę konferenciją su Maskvos Lenino or dino Lomonosovo vardo Valstybinio universiteto Ekonomijos fak. studen tais tema „Kolūkių sustambinimo klausimai" ir kt. Mūsų studentai dažnai išvažiuoja į šefuojamą rajoną su paskaitomis ir pranešimais, padeda stiprinti kol ūkius organizaciniu atžvilgiu. Molėtų rajone studentai perskaitė daugiau kaip 220 paskaitų ir pranešimų. Kom jaunuoliai Sinica, Šerkšnas, Cepatas, Aperaitis ir eilė kitų skaitė praneši mus ir paskaitas apie komjaunimą, apie Tarybų Sąjungos vadovaujantį vaidmenį kovoje už taiką. Šefavimo darbe Molėtų rajone per ataskaitinį laikotarpį dalyvavo daugiau kaip 300 studentų. Buvo organizuota 17 išvy kų į Molėtų rajoną. Universiteto saviveiklos kolektyvai davė apie 40 koncertų rajono kolūkiams. Moksli niai būreliai organizavo 4 išvažiuo jamąsias konferencijas. Kolūkių klubams-skaitykloms iš universiteto dėstytojų ir studentų buvo surinkta daugiau kaip 2000 knygų. Neblogai šefavimo darbe dalyvavo Istorijosfilologijos ir Medicinos fakultetai. Šių fakultetų saviveiklos brigados daugiausia buvo mėgiamos kolūkie čių. Fakultetinės komjaunimo organiza cijos pradėjo rimčiau žiūrėti į šefa vimo darbą ir Vilniaus miesto įmo nėse bei gamyklose. Chemijos fa kulteto komjaunimo organizacija su ruošė puikų vakarą su Elektros skai tiklių fabriko jaunimu. Tai padėjo studentams geriau suartėti 6U dir bančiu jaunimu. Teisės, Ekonomikos, Medicinos fakultetų komjaunimo or ganizacijos palaikė glaudžius ryšius su dirbančiu jaunimu, rengė bend rus vakarus, pasilinksminimus, stu dentai skaitė paskaitas ir pranešimus. VKP(b) CK ir LKP(b) CK nutari muose sporto išvystymo klausimais labai atsakingi uždaviniai iškelti komjaunimo organizacijai. Sportas
tai viena iš komunistinio auklėjimo priemonių. Mūsų unjversiteto ASK pasiekė kai kurių rezultatų sporto išvystyme. ASK priskaito 1041 studentą, iš jų 671 komjaunuolis, veikia 20 sporti nių sekcijų. Respublikinėse bei mies to pirmenybėse ASK užėmė 17 pir mųjų vietų. Tačiau, nežiūrint kai kurių pasiekimų sportiniame darbe, yra ir daug trūkumų. Sportas pas mus nėra masinis. Sistemingai spor tuoja labai maža studentų dalis. Per ataskaitinį laikotarpį žymiai išaugo komjaunimo grupių autorite tas nesąjunginio jaunimo tarpe, ope ratyviai ir sumaniai organizuojamas darbas grupėse. Pvz., Istorijos-filolo gijos fak. žurnalistikos spec. II k. komjaunimo grupė teikė žymią pa ramą fakulteto partinei organizacijai ir dekanatui studentų mokymo ir auklėjimo darbe. Buvęs gruporgas drg. Kiseliovas sumaniai organiza vo grupės darbą, vadovaudamasis konkrečiu planu, visus klausimus, liečiančius drausmę, aptardavo su proforgu ir seniūnu. Gerai ruo šėsi atviriems susirinkimams, ku riuose svarstė studentus interesuo jančius klausimus, kaip Leninas ir Stalinas apie komunistinę moralę, apie akademinę drausmę ir kt. Todėl neatsitiktinai šios grupės daugumas studentų mokosi tik gerai ir labai gerai. Studentai Kazakevičius, Beinoraitė, Maliukevičius buvo priimti į VLKJS eiles. Neblogai organizavo darbą Medicinos fak. V k. komjau nimo organizacija (buv. sekretorius drg. Nekrašas), sumaniai, operatyviai vadovavo komjaunimo grupėms, ir neatsitiktinai šio kurso daugumas studentų, kaip Matulis, Pautienytė, Vaickutė ir kt. mokosi tik gerai ir labai gerai, išvystytas politmasinis darbas. Todėl nenuostabu, kad šia me kurse buvo geras komjaunimo eilių augimas, per mokslo metus pri imta 17 naujų narių, o yra grupių, kur visi studentai yra komjaunuoliai. Draugai! Universiteto komjaunimo organizacija visus tuos laimėjimus pasiekė tik kasdieninio partinės or ganizacijos vadovavimo dėka. Daž nai partinių organizacijų susirinki muose bei biurų posėdžiuose buvo svarstomi komjaunimo organizacijos darbo klausimai. Partinė organizaci ja auklėjo mus bolševikinio principiškumo dvasia, mokė, kaip, vystant kritiką ir savikritiką, siekti toles nio komjaunimo darbo pagerinimo, perdavė mums savo bolševikinio darbo patyrimą. Draugai! Leiskite užtikrinti partinę organizaciją, kad'universiteto kom jaunimo organizacija su bolševikiniu atkaklumu padės partinei organizaci jai ir rektoratui auklėti studentus gaivinančio tarybinio patriotizmo dvasia, ruošti aukštai kvalifikuotus specialistus, pasiryžusius atiduoti vi sas jėgas pergalingai kovai už Lenino —Stalino siekius. Mes pasižadame būti verti mūsų motinos — bolševi kų partijos, pasižadame nesigailėda mi jėgų ir energijos kovoti už galu tinę komunizmo pergalę. Tegyvuoja mūsų galingoji Tarybi nė Tėvynė — taikos ir socializmo tvirtovė! Tegyvuoja tarybinis jaunimas ir jo priešakinis būrys — Lenino— Stalino komjaunimas! Tegyvuoja komunistų partija! Tegyvuoja tarybinio jaunimo tė vas ir mokytojas didysis Stalinas!
★----------------------
Vilniaus Valstybininio universiteto komjaunimo konferencija Spalio mėn. 14—15 d. d. Valstybinės filharmonijos salėje įvyko Vil niaus Valstybinio universiteto I komjaunimo konferencija. Su didžiuliu pakilimu į konferencijos Garbės prezidiumą išrenkamas VKP(b) CK Politinis Biuras su draugu Stalinu priešakyje. Ataskaitinį pranešimą padarė VVU komjaunimo organizacijos komi teto sekretorius drg. Grigonis. Po pranešimo įvyko diskusijos. Konferencijoje kalbas pasakė: LLKJS CK sekretorius drg. Raguotis, VVUpartinės organizacijos sekretorius drg. Paševič, VVU prorektorius mokymo reikalams drg. Mitropolskis. Konferencija komjaunimo organizacijos darbą įvertino patenkinamai. Priimtas išsamus nutarimas, kuriame numatytos konkrečios priemonės universiteto komjaunimo organizacijos darbui pagerinti. Su didžiuliu pakilimu konferencijos dalyviai pasiuntė sveikinimo laiš ką geriausiam jaunimo draugui ir mokytojui didžiajam Stalinui. Konferencija išrinko naują Vilniaus Valstybinio universiteto kom jaunimo organizacijos komitetą.
Nuotraukoje: VVU I konferencijos dalyviai Vilniaus jaunimo komiteto sekretorius drg. Grigonis.
Filharmonijos salėje.
Kairėje — VVU kom j. Žvejo nuotr
A. ŠlMKEVlClOTĖ
Kalba konferencijos delegatai (IŠ CHEMIJOS FAK. IV k. STUD. V. BURKAUSKO PASISAKYMO) Praėjusiais metais visuotiniame komjaunimo org. susirinkime į komi tetą išrinkome 17 narių, patikė dami jiems svarbų ir atsakingą kom jaunimo organizacijos vadovo postą. Tačiau ne visi komjaunimo komite to nariai sugebėjo atlikti savo, kaip organizatoriaus, pareigas. Blogiau sia yra tai, kad fakultetinėms ir kursinėms komjaunimo organizacijoms vadovavo keli žmonės (Grigonis, Ti mofejevas ir kt.), o likusieji komi teto nariai nevadovavo savo sekto rių darbui. Komiteto nariai Ratkutė, Skruibis, Lukauskas ir kiti nerodė jokios iniciatyvos nei komiteto posė džiuose, nei praktiškai savo darbe. Jie dažnai tik išklausydavo sekreto rių informacijas apie padėtį fakulte tuose ir grupėse, bet jose būdavo reti svečiai. Todėl nenuostabu, kad kai kurie komiteto nariai net nežinojo kur randasi Chemijos bei Fi£ikosmatematikos fakultetai.
Neteisingai pasielgė komjaunimo komitetas, eilei savo narių (Račinskas, Katinas, Vilimavičiūtė) uždėjo kelias atsakingas vadovaujančias pareigas. Todėl nenuostabu, kad kaip komi teto nariai, jie beveik nieko nedirbo. Komjaunimo komitetas sudarydavo labai gražius planus ir nutarimus, ta čiau jie buvo silpnai vykdomi, dėl to nemaža kaltė tenka organizaci niam sektoriui (Malašenkova, Bernotavičius). Naujai išrinktas komjaunimo komi tetas turi pasimokyti iš praeitų metų klaidų ir pasiekti, kad dirbtų ne keli komiteto nariai, bet visi sekto riai taptų tikrais tokios didelės kom jaunimo organizacijos vadovais. Tik tada bus galima išgyvendinti visus esamus trūkumus: pakils studentų mokslo lygis, visuomeninė veikla, mūsų sportininkai nebepralaimės vi durinių mokyklų moksleiviams.
(IŠ ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAK. LV K. STUD. Z. KONDRATO PASISAKYMO)
Kom.iaLLnLm.LLL Korčagino karta ir Koševojaus, Užgrūdinta kovoj ir ugnyje. Tu, komjaunime, niekad nešusio j i Į pergales žygiuodamas naujas. Tau, komjaunime, šiandien aš dainuoju, Aš, komjaunuolė, juk esu tava.
Į laimę žengia tėviškė manoji, Nauju keliu Tarybų Lietuva.
Aš trokštu būt tokia kaip Zoja, Kaip Melnikaitė Zarasų žalių,
Kaip Koševojus aš gyventi stoju, — Kitokia būt šiandieną negaliu.
Kada gyvenimas mūs veržias šuoliais,
Griuvėsių vietoj kyla pastatai,
Kaip galim būti mes ne komjaunuoliais Komjaunimo komiteto sekretorius sė studentų nedalyvauja jokiame drg. Grigonis savo ataskaitiniame moksliniame būrelyje. Tai, draugai, Ar žvelgti abejingai ir šaltai? pranešime palietė akademinių bū neleistinas dalykas. Tiesa, kai kurie relių bei mokslinės draugijos darbo būreliai, pvz., marksizmo-leninizmo klausimą. Reikia pažymėti, kad pra pagrindų, tapo masiški, tačiau dirbo Darbais sukursime rytojų šviesų ėjusiais mokslo metais Istorijos-filo silpnai. Komjaunimo komitetas visiš Jaunoji leniniečių mes karta. logijos fakulteto ir kursinių kom kai nevadovavo būrelių veiklai, ne Į komunizmą mes kelius nutiesim, jaunimo biurų akademiniai sektoriai kontroliavo būrelių narių darbo. Mes žinome, kad mūsų tarybinei Jo pergalė lyg plienas bus tvirta. SMD tarybai teikė labai mažą para mą. Per visus mokslo metus, nebuvo Tėvynei reikalingi nauji mokslinin sušauktas nė vienas SMD tarybos ir kai, kadrai, todėl SMD reikia pavers akademinių sektorių bendras pasita ti masine organizacija, kuri išaugin rimas. Akademiniai sektoriai visiškai tų naują, stiprią tarybinių moksli Konferencijos išvakarėse nusišalino nuo darbo masėse, nepa ninkų kartą. Aš siūlau naujai išrink Pirmoji universiteto komjaunimo dedami fakultetų SMD taryboms or ganizuoti ir pritraukti j būrelius tajam komjaunime komitetui atkreip organizacijos konferencija — didelės daugiau naujų narių. Štai Istorijos- ti didesnį dėmesį į mokslinių būrelių reikšmės įvykis studentų gyvenime. Iš visai neskaitlingos komjaunimo filologijos fakultete daugiau kaip pu veiklą, vadovauti jiems. organizacija išaugo į tūkstantinę. Šiandien komjaunimas, jungiantis (IŠ TEISES mokslų fak. komjaunimo organizacijos daugiau kaip pusę universiteto stu SEKRETORIAUS ŠARKUNELIO PASISAKYMO) dentų, yra patikimas partinės orga Komjaunimo organizacijos bran Norint, kad komjaunimo grupė nizacijos ir rektorato pagalbininkas duolį sudaro komjaunimo grupė. To būtų stipri, reikia nuolat vesti poli- ruošiant aukštai kvalifikuotus tary dėl universiteto komjaunimo orga tinį-auklėjamąjį darbą su gruporgais binius specialistus. Šiandien visiems nizacijos ir jos vadovaujančio orga ir fakultetų bei kursinių biurų na abejojusiems aišku, kad vienintelis no— komjaunimo komiteto svarbiau riais. Gruporgų seminarai turi pra teisingas kelias — komunizmo ke sias uždavinys yra stiprinti ir kelti eiti aukštame idėjiniame lygyje, pa lias. Konferencijos išvakarėse eilė komjaunimo darbą grupėse. Grupėje sidalinant darbo patyrimu, kai tuo studentų, kaip T. Rudytė, B. Lunyi.ė turi būti svarstomi visi komjaun'mo tarpu seminaruose dažnai pasitenki (Gamtos fak.), N. Banevičiūtė, A. organizacijos klausimai, tuo tarpu nama sausu pranešimu ir informa Savarauskaitė (Chemijos fak.), J. Pa komjaunimo komitetas ir fakultetiniai cijomis. šukoms, Vyt. Borisas (Ekonomikos biurai dažnai aplenkia komjaunimo Seminarai turi būti ruošiami regu fak.), V. Velžytė (Ist.-fil. fak.) ir ei grupes, spręsdami klausimus nepasi liariai, o ne atsitiktinai, kad komjau lė kitų stojo į komjaunimo gretas. tarę arba net nepranešę apie tai nimo komiteto nariai būtų ne svečiai Tai darbininkų ir buvusių mažaže komjaunimo grupėms. Tuo būdu ne ir faktų surinkėjai grupėje arba kur mių valstiečių, o dabar kolūkiečių retai yra užgniaužiama grupės inicia se, bet tikri komjaunimo darbo va sūnūs ir dukros, tik tarybinės san tyva, iškeliamas nepasitikėjimas kom dovai, kartu su aktyvu sprendžian- tvarkos dėka besimoką aukštojoje jaunimo grupe. Komjaunimo komite tieji visus komjaunimo organizacijos mokykloje. tas ir fakultetiniai biurai turėtų ne klausimus. Komjaunimo komiteto na Konferencijos išvakarėse eilė ge užmiršti, kad tik grupė geriau riai neturi pasitenkinti vien klaidų riausių komjaunuolių, kaip V. Šugusiai pažįsta savo žmones ir todėl jai nurodymu, bet privalo padėti prak rovas, V. Statulevičius, V. Radvilaneretai yra daug lengviau išspręsti tiškai pašalinti esamus trūkumus. vičius (Fiz.-mat. fak.), Naktinytė, Bertą ar kitą grupės komjaunuolius lie Tik šitaip pertvarkiusi savo darbą, notavičius (Gamtos fak.), Sinica (Is čiantį klausimą. nuolatos stiprindama ir keldama kom torijos-filologijos fak.), Maiminas Komjaunimo grupėje galima ge jaunimo grupių darbą, universiteto (Ekonomikos fak.), Lapinskas (Teisės riausiai pravesti visą politinį-auklė- komjaunimo organizacija galės pa fak.) rekomenduojami į šlovingosios jamąjį bei kultūrinį darbą, tačiau siekti dar didesnių laimėjimų auk komjaunimo komitetas tai dažnai lėjant komjaunuolius ir akademinį komunistų partijos eiles. E. Stimburytė užmiršta. jaunimą*komunistine dvasia.
SPORTINĖ Pereitą sekmadienį Vingio parke įvyko Vilniaus m. komjaunimo - prof sąjungų kroso finalas. Mūsų univer siteto sportininkai iškovojo eilę pir mų vietų: 1 km. bėgime moterims
Chemijos fak. stud. J. Dapkevičiūtė laimėjo I vietą, prabėgdama distan ciją per 3:37,1 min., 2 km bėgime Stružanovskaja (Medicinos fak.) iš kovojo I vietą, prabėgdama distanciją
(Lu Sinio 15 metų mirties sukaktį minint)
Užs. Nr. 01314
Stalininis kalbos mokslas, turintis milžinišką reikšmę visų mokslų vys tymuisi, ypač svarbus kalbotyrai, tame tarpe ir rusų kalbos mokslui. Stalininis kalbos mokslas parodė musrj katedros darbuotojams išeitį iš beprošvaistinės padėties, į kurią jie buvo patekę dėl vadinamojo „naujojo kalbos mokslo". Pirmasis katedros uždavinys, pasi rodžius genialiems draugo Stalino veikalams, buvo susivokti toje teo rinėje painiavoje, kurią primetė kal bos mokslui Maras ir jo pasekėjai ir, tvirtai įsisavinus kūrybinius, be galo aiškius draugo Stalino teiginius, at mesti visą idealistinę painiavą. Pereitais mokslo metais katedra atliko visa eilę darbų įsisavinant draugo Stalino teiginius kalbos mokslo klausimais ir kritikuojant „naująjį kalbos mokslą". Katedros na riams buvo pravestas seminaras draugo Stalino kalbos mokslo pa grindu. Katedra apsvarstė programas, vadovėlius, kalbos mokslą liečiančius straipsnius ir metodiką. Sis darbas tęsiamas ir kaskart vis labiau gilinamas praktinis stalininių teiginių pritaikymas pedagoginiame ir mokslo-tiriamajame darbe. Šiais mokslo metais numatyta organizuoti keturis diskusinius pranešimus to kiomis temomis: Apie vidinius kal bos vystymosi dėsnius, Oriolo-Kursko dialektai — rusų tautinės kalbos pa grindas, Slavų - baltų kalbiniai san tykiai (lyginamasis metodas kalbotyroję, literatūrinė kalba ir liaudie^ šnekamoji kalba). Pranešimai bus apsvarstyti viso fakulteto mastu, Be to, numatyta kalbinėse katedrose apsvarstyti rin kinį „Prieš marksizmo vulgarizavimą ir iškraipymą kalbos moksle". Katedros darbe centrinę vietą už ima praktinis rusų kalbos kursas, skaitomas visuose fakultetuose. Ka tedra puikiai supranta, kad mažiau sias atsilikimas šiame darbo bare ga li sutrukdyti visą katedros darbą ir todėl į šią darbo sritį kreipia ypa tingą dėmesį. Katedra skiria didelį dėmesį rusų
milijoninėms Kinijos masėms". Su prasdamas milžinišką Gorkio kūry bos poveikį Kinijos revoliucijos au gimui, Lu Sinis uoliai vertė Gorkio kūrinius į kiniečių kalbą, skleidė juos liaudyją. Didis Lu Sinio nuo pelnas verčiant ir kitus puikius ta rybinės literatūros veikalus. Supran tama, tai darė įtaką ir paties raš- tojo-revoliucionieriaus brendimui. Lu Sinis — puikus publicistas, kri tikas ir meno istorikas. Jis iškėlė tuos literatūros paminklus, kuriuos viešpataujančios klasės 61ėpė nuo liaudies, kaip tik dėl jų liaudišku mo. Publicistiniuose straipsniuose Lu Sinis pasisako kaip nepalaužiamas gomindaninės ir tarptautinės reakci jos demaskuotojas. Tačiau bene didžiausias Lu Sinio nuopelnas kinų litįpratūrai — tai jo apsakymai, kurie šiandien daugeliu kalbų pasklido visame pasaulyje. Lu Sinis iškėlė naujus, pažangius reika lavimus kiniečių rašytojui: vaizduo ti tikrovę jos neiškraipant, išeinant iš liaudies interesų gynimo pozicijos. Literatūriniam kūriniui Lu Sinis sta tė aiškumo, paprastumo ir glaustumo reikalavimus. Be to, Lu Sinis buvo didelis kinų literatūrinės kalbos re
per 7:30,1 min. — tai II atskyrio re zultatas. Komandiniai pirmą vietą iš kovojo mūsų universiteto sportinin kai, pralenkdami LSD „Spartako" ir „Dinamo" komandas. (Mūsų koresp.). formuotojas, atskleidęs kinų liaudies kalbos turtus ir jos grožį. Savo apsakymuose, kurie neseniai pasirodė ir lietuvių kalba, su begaline užuojauta atvaizdavęs skaudų var gingos našlės Šau-Si likimą (apsaky mas „Rytoj"), nupiešęs feodalinės priespaudos sugniuždyto mokytojo Liui-Vei-fu portretą (apsakymas „Smuklėje), Lu Sinis iškelia papras tų žmonių taurius jausmus, tą jėgą, kuriai priklauso ateitis. Lu Sinis tiki liaudies pergale. Jis renka medžiagą apie Kinijos Liau dies išvadavimo armiją, norėdamas atvaizduoti garsų jos žygį į šiaurę. Tačiau mirtis (mirė 1936 m. spalio 19 d.) nutraukė šitą jo sumanymą. Kinų liaudis aukštai įvertino savo didįjį rašytoją. Jis tapo tikru nau jos, pažangios kinų literatūros tė vu — kinietišku Gorkiu. Juo seka tokie didieji kinų rašytojai, kaip Din Lin, atvaizdavusi žemės reformą iš vaduotame Kinijos kaime, kaip Šolochovo „Pakeltos velėnos" vertėjas Cžou Libar, Cžou Suli6 ir kiti. Ne veltui Kinijos komunistų partijos vadas Mao Cze-dunas Lu Sinį pa vadino „didingiausiu ir drąsiausiu naujos kultūros vėliavininku". Lu Sinio kūryba, įkvėpusi kinų liaudį kovoje prieš gomindaninį ir amerikinį imperializmą, šiandien ska tina kovoje už laisvę Korėjos ir Vietnamo tautas, padeda viso pasau lio darbo žmonėms siekti teisėtų sa vo reikalavimu įgyvendinimo. V. Kažukauskas
kalbos dėstymo metodikai. Siekdama pakelti metodinį dėstymo lygį, stali ninių teiginių pagrindu, katedra or ganizuoja nuolatinį dėstytojų paskai tų lankymą ir jų aptarimą, pritvirti na prityrusius dėstytojus prie prade dančiųjų, aptaria naują metodinę li teratūrą. Šioms priemonėms pravesti kated ra sudarė metodinę dėstytojų gru pę, vadovaujamą prityrusio metodi ninko. Si grupė renkasi du kartus per mėnesį, kiekvienas dėstytojas šiuose susirinkimuose padaro prane šimą, ataskaitą ir recenziją einamo sios metodinės literatūros tema. Keldami savo idėjinį-politinį lygį ir gilindami specialybės žinias šiais mokslo metais, aštuoni katedros na riai mokosi Vakariniame marksizmoleninizmo universitete, du katedros nariai dirba teoriniame seminare, li kusieji individualiai nagrinėja mark sistinės-lenininės metodologijos ir svarbiausius tarybinės kalbotyros klausimus. Daugumas katedros narių klauso lyginamosios rusų ir lietuvių kalbų gramatikos kurso, organizuoto katedros nariams. Numatoma orga nizuoti katedros nariams lietuvių kalbos kursus, tačiau šis klausimas dar neišspręstas dėl administracijos abejingumo. Didelis stabdis katedros darbe, ypatingai mokslinio darbo išvysty me, yra aukštai kvalifikuotų specia listų trūkumas. Iš 18 katedros narių tik vienas mokslų kandidatas ir vie nas docentas. Penki katedros nariai yra jauni dėstytojai, tik pradedan tieji darbą. Katedra kreipia ypatingą dėmesį į kadrų paruošimą. Šiuo metu trys katedros nariai rašo disertacijas, vienas katedros narys komandiruo tas į aspirantūrą ir kt. Rusų kalbos katedra, vadovauda masi draugo Stalino mokslu apie kalbą, iš pagrindų perorganizavusi savo darbą, žymiai pagerins aukštai kvalifikuotų tarybinių specialistų paruošimą. Doc. Nefiodova.s Rusų kalbos katedros vedėjas >♦----------------------
Paskaita ar rankdarbių ratelis? Mes, tarybiniai studentai, mokyda miesi aukštojoje mokykloje, ruošia mės kilniam komunistinės statybos darbui. Todėl mes visi stengiamės kuc- daugiausiai įsisavinti universi tete mums teikiamas mokslo žinias, norime tapti visapusiškai išsilavinu siais tarybiniais specialistais. Tas ypatingai svarbu mums, Istorijos'-filologijos fak. studentams, busimiems ideologinio fronto darbuotojams, jau nosios kartos auklėtojams. Tačiau gaila, kad mūsų tarpe dar atsiranda tokių draugų, kaip Giedra, kuri' dažnai paskaitoje jaučiasi lyg rankdarbių ratelyje. Tuo metu, kada
KRONIKA
Didysis kinų rašytojas - revoliucionierius Spalio 19 dieną sukanka 15 metų nuo didžiausio pažangios kinų lite ratūros kūrėjo, rašytojo-revoliuGionieriaus Lu Sinio mirties. Lu Sinis gimė 1881 m. Saosino mieste vargingoje šeimoje ir gerai pažino skurdžią kinų liaudies buitį. Rašytojo gyvenimas ir kūryba — tai kova ginant liaudies interesus, griau nant senosios feodalinės Kinijos pa matus. Į šią kovą Lu Sinj nukreipė Kinijos komunistų partija, su kuria rašytojas susiejo savo likimą. Lu Sinis buvo rašytojas — kritikinio realizmo atstovas. Trumpuose, meistriškuose apsakymuose Lu Sinis piešia vargingą liaudies gyvenimą — tamsų, skurdų, alkaną; rašytojas pa rodo feodalinės Kinijos supuvimą. „Savo dvasia — jis vienoje eilėje su Čechovu ir Gorkiu, — sako A. F.adiejevas, — tačiau Lu Sinio se nosios visuomenės kritika aštresnė negu Čechovo, turi labiau apibrėžtą socialinį pobūdį ir šia prasme artina jį prie Gorkio". Pats Lu Sinis labai vertino didįjį socialistinio realizmo pradininką Gorkį, laikė jį savo mokytoju: „Mes turime iš Gorkio mokytis, — rašė Lu Sinis, — turime kovoti už tai, kad padarytume kultūrą prieinamą
Geriname savo darbą
kiti kurso draugai atidžiai klausosi paskaitos, užsirašinėja, Giedra, pasi slėpdama už draugių nugaros, ra miausiai neria sau pirštinaites. Be to, II k. komjaunimo biuras bei profsąjungos organizacija turėtų at kreipti rimtesnį dėmesį ir į tai, kad kai kurie studentai, kaip Buidovas, Sarpis, Plungė blogai lanko paskaitas. Reiktų pagalvoti apie tai, kaip šie draugai sugebės atėjus sesijai išlai kyti egzaminus, viena tik aišku, kad jie atsilieka nuo kitų savo kurso draugų. J. Sinica Istorijos-Filologijos fak. II k. stud.
„Kančių keliai “ Lietuvių literatūros specialybės studentams, rašantiems seminarinius ir kursinius darbus, būtina naudotis pagalbine literatūra. Busimiems lietu vių literatūros specialistams iškyla daug problemų, j kurias atsakymus turi jie patys duoti. Dėstytojai pa taria naudotis diplominiais darbais. Iš jų žodžių atrodo, kad tai labai lengvas dalykas: „parašysi pareiški mą, pasirašys katedros vedėjas drg. Ročka arba drg. Ivanovas ir galėsi laisvai naudotis". Nueini pas lobarantą — nėra. Pataria tvarkaraštyje ieškoti, ka da drg. Ročka arba drg. Ivano vas skaito paskaitas. Po pusės va landos intensyvaus'-ieškojimo paaiš kėja, kad drg. Ivanovo pavardė ten visai neegzistuoja, o drg. Ročka pasi rodo kas antras šeštadienis nuo 11— 13 vai. Tada vėl grįžti pas laborantą ir teiraujiesi, ką toliau daryti. Jis pa taria palikti pareiškimus, gal kada kas nors pasirašys. štai ir prasideda
Mūsų
tikri „kančių keliai": kasdien užlipi siaurais vingiuotais laipteliais po tris kartus ir vis tas pats atsaky mas — „Dar nepasirašė". Netgi vil čių jokių nesuteikia. O čia jau ter minas baigiasi, ir už savaitės turi būti parašytas seminarinis darbas. Pageidautina, kad pagaliau tas reikalas būtų sutvarkytas ir „kančių keliai" diplominiais darbais pasinau doti sutrumpėtų. Tokius pat „kančių kelius" reikia praeiti, norint gauti reikalingą knygą ir iš uždaro fakulteto fondo. Dar iki šiol niekas netvarko šio fondo, nėra jokių kartotekų ir apskritai nežinia, kas iš šio fondo knygas išduoda. Tokia padėtis ilgiau tęstis negali. Reikia užtikrinti sąlygas studentams pasinaudoti pagalbine literatūra.
D. N. B. Ist.-fil.
medžiagos
Devėnaitė, Grinys, Lukšionytė fak. III k. stud.
pėdsakais
„SKAUDŽIOS PAMOKOS"
Tokiu pavadinimu tilpo straipsnis 1951 m. rugsėjo 11 d. „Tarybinio Stu dento" Nr 26(46), kuriame buvo kri tikuojama Fizinio auklėjimo ir spor to katedra ir ASK už blogą sportinį
darbą. Fizinio auklėjimo ir sporto ka tedra apsvarsčiusi straipsnį, praneša, kad kritika iš esmės >ra teisinga. Katedros darbo trūkumams pašalinti priimta atitinkamos priemonės.
Mokslo personalo ir studentų dėmesiui Š. m. spalio mėn. 20 d. 18 vai. SMD narių dalyvavimas būtinas. centrinių rūmų Aktų salėje įvyks Visus studentus ir mokslo perso VVU Studentų mokslinės draugijos nalą kviečiame gausiai dalyvauti. ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Rektoratas ir SMD taryba Dienotvarkėje: 1. SMD tarybos ata skaita už 1950/51 m. m. darbą; 2. SMD tarybos rinkimai. R’ DAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
Redakcija: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3.
LV 11456