VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C)
tu»enta$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS ________________ KOMITETŲ ORGANAS Nr. 32 (62) 1951 m. spalio 23 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
šlovingosios, metinės
„Prieš jus statybos uždavinys, ir jūs galite jį išspręstii, tik įsisavinę visas šių laikų žinias, mokėdami paversti komunizmą jiš gatavų, išmoktų for formulių, mulių, patari mų, receptų, receptų, paliepimų, programų tuo gyvu daly ku, kuris vienija tiesio ginį jūsų darbą, paversti komunizmą jūsų prakti nio darbo vadovu. Štai jūsų uždavinys, kuriuo jūs turite vadovautis visos jaunosios kartos švietimo, auklėjimo, pakėlimo darbe, Jūs turite būti pirmieji kovisuomenės munistinės statytojai tarp milijonų kuriais turi statytojų, būti kiekvienas jaunuolis, kiekviena jaunuolė“. V. I. LENINAS
Per 33 stalininės epochos metus labiau padeda partinėms organizacikomjaunimas nuėjo didvyrišką kelią joms, dekanatams stiprinti studentų Pilietinio karo metu, kada, jauną akademinę drausmę, kelti mokslo pa Tarybų valdžią reikėjo apginti nuo žangumą, ruošti juos gerais savo vidaus ir užsienio kontrrevoliucio profesijos žinovais, plėsti mokslinių nierių — aršiausių tarybinės san būrelių veiklą, ruošti respublikai tvarkos priešų, komjaunimas mo tarybinių specialistų kadrus. bilizavo dešimtis tūkstančių revo Kiekvienas universiteto komjau liucinio jaunimo į kovą prieš Kol- nuolis gerai supranta, kad socialisti 4 čaką, Denikiną, Judeničių, Vrangelį, nei statybai reikalingi apsišvietę baltuosius lenkus. Komjaunuoliai žmonės, kurie kūrybiškai mokėtų tvirtai kovojo už Tarybų valdžią, už įgytas universitete žinias pritaikyti priešlaikinį stalininių penkmečių praktikoje. Universiteto studentai vis giliau planų įvykdymą, už socializmo per galę. Pirmieji entuziastai už socia studijuoja politines-visuomenines dis listinio lenktyniavimo išvystymą bu ciplinas, kaip marksizmo-leninizmo vo komjaunuoliai. Komjaunuoliai, pagrindus, politinę ekonomiją, dialek I. Leninas RKJS kai juos pašaukė Tėvynė, stojo į tinį ir istorinį materializmą, vis su III suvažiavime. žūtbūtinę kovą prieš vokiškuosius maniau įsisavina mokslo žinia,s, kū okupantus. „Jaunosios Gvardijos" rybiškiau pritaiko marksistinį metodą komjaunuoliai savo nemirtingais žyg konkretiems gyvenimo klausimams darbiais įrodė, kaip jie mokėjo my spręsti. Žymiai pagerėjo seminarinių Ų Mane išauklėjo komjaunimas lėti tarybinę Tėvynę ir neapkęsti užsiėmimų, paskaitų kokybė, jų turi jos priešų. Pavlo Korčagino, Lizos nys; studentai geriau ruošiasi semi Man, kaip ir daugeliui mūsų res Šiandien mes, universiteto kom ėjau komjaunimo organizacijoje, aš Caikinos, Olego Koševojaus, Alek narams, giliau studijuoja marksizmo- jaunuoliai, sudarome gausią šeimą. publikos jaunuolių ir merginų, sąly šiandien su šviesia viltimi žiūriu į sandro Matrosovo, Marytės Melni- leninizmo klasikų veikalus. Pagyvėjo Mūsų gretose jau yra daugiau kaip savo ateitį, ir matau aš ją — švie gas mokymuisi sudarė tik Tarybų kaitės nemirtingoji karta įkvepia mus ir politinių užsiėmimų aktyvumas 1.400 jaunuolių ir merginų. Komjau siuose komunizmo rūmuose! Tik valdžia. Buržuazinėje Lietuvoje aš, grupėse. naujiems laimėjimams. mažažemio valstiečio sūnus, negalė „Mums reikia siekti, kad mūsų nuoliai pirmauja visose mūsų univer komjaunimo auklėjimo dėka aš gerai jau svajoti net apie vidurinį moks Daugmilijoninis komjaunimo būrys mokausi, dirbu visuomeninį darbą. aktyviai kovojo už priešlaikinį poka studentai patys mokėtų formuluoti siteto gyvenimo srityse — tiek moks Komjaunimas rekomendavo mane lą, nekalbant jau apie aukštąjį. rinio penkmečio įvykdymą, pasiau savo mintis, kad jie savarankiš le, tiek visuomeniniame darbe. Su kandidatu į Lenino—Stalino partijos Šiandien aš studijuoju savo mėgs kojančiai dirba didžiosiose komuniz kai operuotų savo protiniu bagažu, o pasididžiavimu aš tariu lenininio narius. Aš stengiuosi neapvilti kom tamą fizikos specialybę, marksizmomo statybose, žengia viso pasaulio ne cituotų pagal knygas ir kad jokiu leninizmo mokslą, man prieinamos pažangaus jaunimo, kovojančio už būdu nebūtų, pagal Plechanovo išsi komjaunimo vardą, kurio nariu esu. jaunimo, kuris manimi pasitikėjo, ir Sutikdamas ištikimo partijos pagal savo geru mokymusi bei visuomeni geriausios laboratorijos, bibliotekos. taiką, avangarde. Nėra tokios darbo reiškimą „apverstomis bebliotekomis“. Aš drąsiai žiūriu į ateitį, nes ži srities, kurioje nebūtų aktyviai da (M. I. Kalininas). bininko šauniojo komjaunimo XXXIII niu darbu pateisinsiu tą aukštą pa nau, kad kiekviena mano pastanga Universiteto studentai įsisavina lyvavęs komjaunimas — ištikimas metines, prisimenu visa tai, ką man sitikėjimą. ras pritarimą ruošiantis atsakingam mūsų partijos padėjėjas. Partija, Vy priešakinį mokslą, techniką, kultūrą, tarybinio specialisto darbui. Iš čia ir davė komjaunimas. Tik komjaunimo V. Karalevičius riausybė ir asmeniška,! draugas kad lengviau galėtų nugalėti visus Ekonomikos m. fak. IV k. stud. kyla noras mokytis, dirbti visuome Stalinas aukštai įvertino komjaunimo sunkumus kelyje į komunizmą. Jie mokyklos auklėjimo dėka, kurią išninį darbą, įnešti bent mažą indėlį nuopelnus liaudžiai. Komjaunimas — kasmet vis aktyviau įsitraukia į į tarybinės liaudies darbą statant ko -----------------į, keturiskart ordininkas. Komjaunuo mokslinį-tiriamąjį darbą. munizmą mūsų šalyje. Universiteto komjaunimo organiza liai parodė politinį subrendimą, mo Būdamas komjaunimo eilėse, pilnu kėjimą spręsti visuomeninius-politi- cija vis ryžtingiau kovoja su bur tinai įsisąmoninau tai, kad visuome nius, orga.nizacinius-ūkinius klausi žuazinio nacionalizmo, kosmopolitiz mus, savo gilų patriotizmą, sugebėji mo, religinių prietarų pasireiškimais Mes gyvename įstabios epochos liaudis dirba kūrybinį darbą, kuria ninis darbas yra neatskiriamas nuo akademinio darbo. Visuomeninis mą auklėti jaunimą begalinio atsi studentų sąmonėje, su bolševikiniu metus, kada visame pasaulyje auga šviesų, laimingą rytojų. darbas Įdiegė man pareigingumo davimo Lenino—Stalino partijai dva principiškumu sprendžia kasdieninius taikos šalininkų judėjimas. Kiekvie VLKJS XXXIII metines aš sutinku jausmą, išmokė būti reiklesniu sau sia, internacionalizmo, tautų draugys gyvenimo klausimus, negailestingai nas sąžiningas pasaulio jaunuolis ir demaskuoja tarybiniam universitetui mergina taria savo ryžtingą „Ne!" šlovingojo komjaunimo eilėse. Kom ir kitiems, mylėti savo tarybinę Tė tės, komunizmo dvasia,. jaunimas — tai komunizmo statyto vynę ir neapkęsti jos priešų. Tik Universiteto komjaunimo organiza svetimus elementus. Komjaunuoliai šventai vykdo naujo karo kurstytojams. Mūsų Tė jų auklėjimo mokykla. Džiugu pri komjaunimo auklėjimo dėka aš stoju cija garbingai saugo šlovingas kom jaunimo tradicijas. Kiekvienas stu Lenine priesaką mokytis ka-ntriai ir vynė stipri ir galinga. Mes, tarybi klausyti didžiulei leniniečių šeimai, į komunistų partijos eiles. Būdamas dentas komjaunuolis yra aktyvus atkakliai, mokytis komunizmo. Kom niai jaunuoliai, didžiuojamės, gyven drauge su visu pažangiu jaunimu šlovingosios Lenino—Stalino partijos nepaprastai brangūs dami tokioje šalyje, kaip mūsų. Ta nenuilstamai žengti pirmyn, skirti eilėse, su padvigubinta energija mo naujo gyvenimo kūrėjas, geras vi jaunuoliams visas savo jėgas kovai už taiką, už kysiuos ir dirbsiu, kad pateisinčiau suomenininkas, mokslo pirmūnas. Lenino žodžiai, pasakyti III komjau rybų Sąjunga yra to milžiniško savo šviesų komunizmo rytojų. man parodytą pasitikėjimą. Kuklus, mažytis komjaunimo ženkle nimo suvažiavime: „Komunistinė Jaunimo Sąjunga turi užmojumi judėjimo už taiką prieš lis puošia daugelio universiteto jau T. Rudytė V. Radvilavičius nuolių krūtines. Universiteto kom būti smogiamoji grupė, kuri bet ku akyje, jo pirmose gretose. Mūsų Gamtos m. fak. II k. stud. Fiz.-mat. fak. IV k. stud. jaunimo organizacija jungia pažan riame darbe teikia savo pagalbą, giausius studentus. Komjaunimo or rodo savo iniciatyvą, pirmoji prade ganizacijoje išaugo tokie mokslo da. Sąjunga turi būti tokia, kad bet pirmūnai ir visuomenininkai, kaip kuris darbininkas matytų joje žmo A. Kondratas (Gamtos fak. III k.), nes, kurių mokslas, gal būt, jam ne H. Uziela (Teisės fak. IV k.), V. Ki- suprantamas, kurių mokslu jis iš seliovas (Istorijos-filologijos fak. karto, gal būt, ir nepatikės, bet iš II k.), A. Grigaitis (Ekonomikos fak. kurių gyvojo darbo, iš kurių veik Traukinys skriejo lauKuo ji atsilyginssavo Algį Baltakįsutikau Draugai nuoširdžiai iš III k.), A. Sadūnas (Chemijos fak. los jis matytų, kad tai tikrai tie kaiš. Pro šalį prabėgdavo liaudžiai?—nesykį klaus- aną vakarą. Lauke tirštė- sikalbėjo. Jie suprato, III k.), Nekrašas (Medicinos fak. V k ) žmonės, kurie jam rodo tikrąjį ke miškeliai, pievos, nuvin- davo savęs. jo sutemos, šalo, ir didie-kad vilktis gyvenimo lią". ir daugelis kitų. vasarq S(asė pra_ ji universiteto rūmai uodegoje — ne jiems, Universiteto komjaunuoliai, sutik giuodavo mėlynas upelio Universiteto komjaunimo organiza cijai partinė organizacija, rektoratas dami VLKJS XXXIII metines, da.r kaspinas. Abiturientė Sta- IeicĮ0 panevėžyje. Ji su skaisčiai švietė žiburiais, žvaliems studentams, būpatikėjo garbingą uždavinį — auk ryžtingiau kovos dėl didžiojo Lenino sė Ciemnolonskaitė sto- džiaugsmu matė, kaip — Kur & tu? Vėloka? simiems tarybinės kultūlėti studentus komunistine dvasia. —Stalino partijos reikalo, diegs stu lan- sparįjaj plečiasi, auga — paklausiau spausda- ros darbuotojams. Jie Fakultetinės, kursinės komja.unimo dentijai marksistinę-lenininę pasau vėjo prie atviro go. Vejas linksmai tar- gjmtasįs mjestas/ Stasė mas Algio ranką. turi kovoti už pažangą, organizacijos, komjaunimo grupės vis lėžiūrą. --------------šė josplaukus, nešė negajgj0 atsilikti nuo šiRepeticija, įkalba už taiką, už Lenino—
mr -
p
W M/į i '
Ačiū ko n i j a u n i m u i
Už taiką, už šviesų rytojų
Žengiame drauge
KOMJAUNIMO KOMITETE Š. m. spalio mėn. 16 d. įvykusiame komjaunimo komiteto posėdyje naujai išrinktas komitetas pareigomis pasiskirstė sekančiai: sekretorius — J. Grigonis, pavaduotojas — J. Timofejevas, politmasinis sektorius — V. Burkauskas, A. Ratkutė, mokymo sektorius — I. Venclovič, L. Gaidys, akademinis sektorius — E. Žilys, kultmasinis sek torius — A. Raudeliūnas, šefavimo sektorius — S. Vaičekauskas, spau dos sektorius — V. Kažys, sporto sektorius — V. Zakrys, D. Jankevi čiūtė, buities sektorius — J. Bernotavičius, organizacinis sektorius — T. Šapko, J. Sinica.
V
SMD ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas
Spalio 20 d. Aktų salėje įvyko VVU studentų mokslinės draugijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ataskaitinį pranešimą padarė VVU studentų mokslinės draugijos tarybos pirmininkas drg. Vikšraitis, nurody damas pasiektus laimėjimus ir savi kritiškai iškeldamas darbo trūkumus bei klaidas. Įvykusiose diskusijose pasisakė
VVU prorektorius mokslo reikalams prof. Jankauskas, komjaunimo komi teto narys E. Žilys, studentai Kond ratas, Lelešius ir kt. Susirinkimas studentų mokslinės draugijos darbą įvertino patenkina mai. Buvo priimtas išsamus nutari mas SMD darbui pagerinti. Po susirinkimo buvo demonstruo jamas kino filmas.
svaigų žiedų kvapą. Stasei buvo gera. Ji važiuoja j sostinę „Mokytis, mokytis... dainuoja vagono ratai, ir mergaitė vėl prisimena, kaip atsisveikindama mama slapčiomis nubraukė mažytę džiaugsmo ašarėlę, o tėvas pasakė: — Laimingai, dukryt.. . iai buvo daugiau kaip prieš porą metų. Vilniųje ją pasitiko Istorijosfilologijos fakultetas, su erdviomis skaityklomis, auditorijomis. Stasė čia rado daug puikių draugų, pamažu įprato j rimtą studijų darbą. Ir skaitydama laikraščiuose apie niūrias graikų jaunuolio arba prancūzės mergaitės dienas, Stasė ėmė suprasti tarybinio gyvenimo grožį ir džiaugsmą.
[O juįraus gyvenimo: ji AI9is, — saviveiklos ap- Stalino partijos reikalą, nueidav0 • jahrikus, kaI. žiūra ant nosies. Spau- Ir draugai pasiryžo, bėdavosi su darbininkais, dž‘amės! Neseniai pas mus, III skaj^ jiems paskaitas Baltakis — fakulteto lituanistų kurse, buvo Qpje didžiųjų elektrinių men0 saviveiklos vado-didelė šventė. Trys gejr statybas. Min- vas' Koncertai, saviveik- riausi mūsų grupės draut^s apje staiininės _ lininkų išvykos, oktetai, gai — Stasė CiemnolonsckQS žjburjus ten kuT liaudies šokių rateliai, —kaitė, Algis Baltakis, Aldar įiandjen begalinius visur iis sPė)a- Kartu su fonsas Maldonis stojo į dykumų plotus vien sau- <u0 dilba daug Paikių, VLKJS gretas. Mes ilgai Jė kaitjnai iki sjejos gek žvalių, energingų draugų plojome, kai kurso kom miq jaudino ją. Ir Stasė komjaunuolių. Štai Vy- jaunimo organizacijos pasilyžo būti pirmosjose tautas Mikuličius, Osyal- sekretorius V. Kvedaraikomunizmo statytojų qre. das Aleksa, — Algis su tė mūsų vardu pasveiki[0Se jais ištisas dienas pralei- no jaunuosius draugus, džia, o vis dėlto jis dar O jie stovėjo šalia vieSį rudenį Stasė sugrįžo ne jų tarpe. . . Vaikinas nas kito. Taip jie kartu pas mus žymiai išaugu- ilgai ir rimtai galvojo, laikė egzaminus, drauge si, idėjiškai subrendusi. Taip, jis bus komjaunuo- mokėsi, linksminosi, Draugams prašant, ji lis! džiaugėsi. Ir dabar, pamielai padėjo leidžiant Kas iš filologų nepa- davę vienas kitam ranpirmąj mūsų sienlaikraš- žįsta draugo Maldonio? kas, jie drauge žengė čio „Lituanistas“ numerį, Alfa — puikus krepšiniu- svarbiausią žingsnį savo gerai vadovauja mergai- kas. Jis mokosi gerai ir gyvenime, čių bendrabučio Totorių 5 knygai paskaityti surantarybai. da laiko. V. KAŽUKAUSKAS
(/
PARTIJOS
GYVENIMAS
Ataskaitiniai - rinkiminiai susirinkimąi
Laukiame paramos, o ne pažadų Istorijos-filologijos fakulteto savi veikla iki šio laiko dar dirba silp nai, todėl nenuostabu, kad ji yra dažnai kritikuojama, ypač iš studen tų kultūros klubo pusės (pirmininkas drg. Vilimavičiūtė). Tačiau reikia ne vien tik kritikuoti, bet ir suteikti konkrečią paramą. Kaip kultūros klubas padeda mūsų fakulteto savi veiklininkams? Visiems suprantama, kad norint su daryti chcrą, oktetą, liaudies šokių grupę, reikia turėti tokias minima lias sąlygas, kaip vietą repeticijoms ir muzikos instrumentus. Mūsų uni versitete yra keletas fortepionų. Kul tūros klubas nustatė fakultetams re peticijų grafiką. Fortepionų, kuris yra mūsų fakulteto 7 auditorijoje, naudojosi teisininkai, ekonomistai ir filologai. Grafikas yra neblogas dalykas, kai jo laikomasi, bet, deja... mums paskirtu laiku 7 auditorijoje vyksta paskaitos, todėl repetuoti ne įmanoma. Kai prieš dvi savaites dėl šios priežasties sužlugo pirmoji rusų choro ir vyrų okteto repeticija, klu bui buvo apie tai pranešta, ir jis, aišku, pažadėjo viską sutvarkyti. Kai sužlugo ir antroji choro repeticija, drg. Vilimavičiūtė dar kartą paža dėjo viską sutvarkyti. Padėtį betai sant, sužlugo ir trečioji repeticija. Ketvirtosios repeticijos metu (X. 15) buvo vėl kreiptasi į klubo pirminin ką ir į prorektorių drg. Mitropolskį. Pagaliau tą dieną žmonės jau galėjo repetuoti, nors laukdami veltui tu rėjo sugaišti pusantros valandos. Mums vėl buvo užtikrinta, kad ne normali padėtis bus ištaisyta. Bet. . . atėjo ketvirtadienis (X. 18), nauja repeticija, ir vėl ji sužlugo. Nėra ko stebėtis, kad ateinančių į repeticiją choristų skaičius reguliariai mažėja. Jei ir toliau taip tęsis, tai choro mūsų fakultete visiškai nebus. Gali ma įsivaizduoti, kokios nuotaikos kyla ir choro vadovui, konservatori jos stud. Budrevičiui, kuris nuošir džiai ėmėsi darbo.
Tarp kitko, vargu ar galima ir patį instrumentą, dėl kurio susilaukiama tiek vargų, vadinti skambiu fortepiono vardu. Fcrtepionas turi pasižy mėti ta būtina savybe, kad paspau dus klavišą pasigirstų tam tikro aukštumo apibėžtas tonas, o jokiu būdu ne keturi ir dar lydimi klai kaus nutrūkusių stygų akomponimento; be to, paspaustas klavišas taip ir pasilieka įspaustas. Dėl šito kių instrumento savybių nekartą bu vo pranešta kultūros klubui, tačiau praėjo jau dveji metai, o klubas tik tiek šioje srityje padarė, kad prieš dvi savaites įtaisė fortepionui raktą, tur būt, nenorėdamas, kad pertraukų metu fortepiono muzika gadintų stu dentams nervus. . . Yra trūkumų ir liaudies šokių gru pės darbe. Didžiausi to kaltininkai mes patys. Štai šokėjas stud. Jonušis, akordeonistas Kadžiulis jau ke lintą kartą neatvyksta į repeticijas. Mūsų fakultete vakarais ypač sunku rasti laisvą auditoriją, o jeigu ir pa siseka, tai repetuodami mes trukdo me Vakarinio marksizmo-leninizmo universiteto klausytojams. Vyrų oktetas ateityje numato re petuoti Gamtos mokslų fakulteto pa talpose. Tai, be abejo, mūsų fakul teto studentams nėra patogu. Cent rinių rūmų 33 auditorijoje yra pui kus instrumentas, kuris mūsų repeti cijų metu (ketvirtadieniais 20 vai. ir pirmadieniais 11 vai.) nenaudojamas. Kultūros klubas galėtų pasirūpinti, kad mes gautume leidimą tomis die nomis juo naudotis. Kultūros klubas turi ne tik kriti kuoti fakulteto saviveiklą, reikalauti perspektyvinių planų, bet ir užtik rinti saviveiklininkams elementariausias darbo sąlygas. N. Duba.uskaitė Ist.-fil. fak. komjaunimo biuro narys, G. Kanovič Ist.-fil. fak. rusų choro seniūnas
Universiteto fakultetų partinėse na „ ... paskirstyti darbuotojus tarny U Kekomjaunuoliška pažiūra organizacijose prasidėjo ata.skaitiniai- bose tokiu būdu, kad kiekvienas dar į visuomenini darbq rinkiminiai susirinkimai. Fakultetų buotojas jaustųsi esąs vietoje, kad Daugelis „Tauro" gyventojų skun partinės organizacijos susumuoja kiekvienas darbuotojas galėtų duoti savo darbo per ataskaitinį laikotarpį mūsų bendram reikalui maksimumą džiasi, kad laikraščius gauna pavė rezultatus, iškelia pasitaikančius tru to, ką jis apskritai sugeba duoti pa luotai, o kai kurie ir visai negauna. kumus ir numato konkrečias priemo gal savo asmeninius ypatumus, kad Viso to priežastis dažnai yra kai nes aukštai kvalifikuotų tarybinių bendroji kadrų paskirstymo darbo kurių studentų, įpareigotų išnešioti specialistų paruošimui pagerinti. kryptis visiškai atitiktų reikalavimus laikraščius po kambarius, nekomjauTam, kad galima būtų užtikrinti sėk tos politinės linijos, kurios vykdymo nuoliška pažiūra į visuomeninį dar bą. Pavyzdžiui, I kurso žurnalisti mingą šio uždavinio vykdymą, nu vardu daromas tas paskirstymas". Reikia klausyti masių balso, mo kos specialybės studentas Fridmanas rodo VKP(b) CK, būtina sistemingai gerinti partinį-organizacinį ir ideolo kyti jas ir mokytis iš jų, visada lai nesąžiningai atlieka savo pareigas, ginį darbą. Partinio-politinio darbo ku ateiti į pagalbą, taisyti jų klai mėgindamas tai paaiškinti tuo, jog išvystymas kaip tik ir yra mūsų žen das, siekti įpareigojimų, duotų ko jam nepatogu anksčiau keltis. Todėl gimo į komunizmą pagrindas. Tam, munistams ir nepartiniams pilno dažniausiai naujas laikraštis „Tauro" kad mūsų partinių organizacijų dar įvykdymo. Būtina nuolat kontroliuoti gyventojus pasiekia tik pavakarėje. bo lygis atitiktų stovinčius prieš priimtų nutarimų vykdymą, šalinti Istorijos-filologijos fakulteto I kurso žurnalistikos komjaunimo grupė tu mus uždavinius, būtina taikyti bolše pasitaikančius trūkumus. Svarbiu momentu partinių ataskai rėtų apsvarstyti stud. Fridmano el vikinio vadovavimo metodą komjau nimo organizacijai, profsąjungai, ka tinių susirinkimų pravedime yra pa gesį, įpareigoti jį sąžiningai atlikti tedroms, dekanatams, rektoratui ir siruošimas jiems. Reikia pasiruošimą visuomenines pareigas. A. Piročkinas kitoms mūsų visuomeninėms ir admi- organizuoti taip, kad komunistai iš J Ist.-fil. fak. II k. stud. nistracinėms-ūkinėms organizacijoms. anksto ruoštųsi susirinkimams, akty dalyvautų da,rbo ataskaitų Kartais pasitaiko, kad mūsų partinės viai Atsilieka nuo gyvenimo organizacijos, matydamos atskirų svarstyme, įneštų konkrečius pasiū Mūsų, tarybinių studentų, uždavi universiteto darbo baro grandžių ne lymus partiniam darbui pagerinti. Tvirtu partinės organizacijos pa nys yra gerai mokytis, kelti savo patenkinamą darbą, pačios mėgina dirbti už jas ir tuo pačiu susilpnina grindu yra partinė demokratija. Ne politinį-idėjinį lygį. Tačiau tą užda idėjinį-politinį darbą dėstytojų perso nukrypstamas jos principų laikyma vinį dar nevisiškai supranta kai sis yra tolimesnio plačių partinių kurie Medicinos fak. VI k. III gr. nalo ir studentų tarpe. Viena iš partinių organizacijų dar-* masių aktyvo pakėlimo laidas, parti studentai. Greta tokių studentų, kaip Daunoravičius, Gasiūnas, Jančys ir bo pagerinimo priemonių, visų pirma, nėj disciplinos stiprinimo sąlyga. Pravedamų partiniij susirinkimų kt., kurie uoliai lanko paskaitas ir yra komunistų aktyvumo kėlimas, fakultetinių partinių ir komjaunimo or aplinka turi būti tokia, kad kiekvie praktikos darbus, nevėluoja į juos, ganizacijų kūrybinė veikla, profsą nas komunistas galėtų drąsiai, lais rimtai ir sistemingai ruošiasi politjunginių organizacijų, katedrų akty vai kritikuoti darbo trūkumus, nežiū užsiėmimams, yra ir tokių, kaip drg. vus, veiksmingas ir kūrybinis darbas. rint į asmenis, kad kiekvienas ko drg. Jučaitė ir Cieško, kurios, nors Bolševikiniam vadovavimui būtinas munistas būtų tvirtai įsitikinęs, jog viena kitą ir kritikuoja už pavėla operatyvumas ir konkretumas. Veiks partinė organizacija apgins jį nuo vimus, tačiau abi kiekvieną dieną sistemingai vėluojasi. Nerimtai į mingas vadovavimas reikalauja iš biurokratų, nemėgstančių kritikos. Tik griežtai laikantis bolševikinių praktikos darbus žiūri ir drg. S. Dūpartinių organizacijų sekretorių ir biurų nuolat palaikyti glaudų ryšį su vadovavimo principų visuomeninėms daitą, kuri ne tik nepasiruošia prak komunistais, gerai pažinti žmones, ir ūkinėms organizacijoms, gerinant tikos darbams, bet ir kelia didžiau mokėti teisingai paskirstyti esamus partinį-organizacinį ir politinį-auklė- sią triukšmą, jei kas nors drįsta ją kadrus. Draugas Stalinas mus moko: jamąjį darbą, partinė organizacija už tai pakritikuoti, o apie savikriti „Teisingai parinkti kadrus, tai dar sėkmingai įvykdys tuos uždavinius, ką, tai nėra ko ir bekalbėti. Politužsiėmimai mūsų grupėje pra nereiškia prisirinkti pavaduotojų ir kuriuos mūsų universitetui stato ko padėjėjų, sudaryti kanceliariją ir iš munistų partija, Tarybinė vyriausybė eina dar nepakankamame lygyje. Kai kurie studentai neskaito laikraš ten leisti įvairius nurodymus". Būti- ir asmeniškai draugas Stalinas. čių, todėl nežino svarbiausių vidaus ir užsienio padėties klausimų, atsi Mūsų ateitis aiški: mes einame gavusiems nepatenkinamus pažymius. lieka nuo gyvenimo. Štai drg. Cieško statyti komunizmo. Kad tai galėtume Proforgai buvo įpareigoti kas dvi ne tik nežino, kas šiandien vyksta kuo greičiau įvykdyti, mes turime savaites daryti grupių susirinkimus, Norvegijoje, bet net nežino, kas ta gerai mokytis, lavintis politiškai ir kuriuose turėjo būti apsvarstytas Sekmadienio rytas. Į M. Gorkio prabėga Bariūnų miestelis, akmenų Norvegija -ir kur ji yra. daug dirbti. Mes privalome giliai įsi grupės paskaitų, politužsiėmimų lan Toks visiškas studento užsidary gatvę įvažiuoja pilna mašina ke laukai, kurie buvo sunešti tekan savinti visas universitete mums tei komumas, ruošimasis seminarams. mas vadinamajame „mediciniškame čių vandenų erozijos. Mašina lė leivių. Tai Gamtos m. fak. II ir III k. kiamas žinias. Kiekvieno tarybinio Tokius susirinkimus gerai organizavo kiaute ” , nesidomėjimas tuo, kas geografai daro ekskursiją Vilnius— tina greitį ir pagaliau sustoja. Atvy studento svarbiausia pareiga yra I k. bibliotekininkai, III k. lituaiiisKrėva. Ekskursijoje dalyvauja vyr. kome į paskutinį kelionės tikslą — vyksta mūsų šalyje, užsienyje, yra mokytis gerai ir labai gerai; kiek tai. Bibliotekininkai (proforgas Sas dėst. Šinkūnas, Garmus, Basalykas, Krėvą. Ši vietovė turi gerai mums ži svetimas tarybiniam studentui. Mes, vienas privalo tapti geru savo spe nauskas) pirmame semestre pravedė Kmita, .asist. Krasauskas. Išvažia nomą istoriją. Krėvos pilyje 1383 m. augančioji inteligentijos karta, turi cialybės žinovu. 8 tokius gamybinius susirinkimus. vus už Vilniaus, prasideda priešpas Jogaila klastingai nužudė kunigaikštį me nuolat kelti savo politinį-idėjinį Istorijos-filologijos fakulteto prof Profbiuras įpareigojo griežtai sekti 1Y91. giliai įsisavinti mokslo žinias, Kęstutį, išgarsėjusį savo žygiais prieš kutinio apledėjimo suformuotas rel biuras, gerai suprasdamas šį užda grupės studentų paskaitų lankomu jefas, Lietuvos—Baltarusijos aukštu amžinus lietuvių tautos priešus — kad taptume aukštai kvalifikuotais vinį, jau nuo pat pirmųjų savo darbo mą ir drausmę. Kai kuriose grupėse, ma, kurios grandinė tęsiasi iki Smo kryžiuočius. XV a. ši pilis buvo to specialistais, aktyviais komunizmo dienų atkreipė rimtą dėmesį į stu kaip, pvz., žurnalistų I k., buvo suda lensko. Nors šaltas vėjas gairina torių sugriauta. Ilgainiui iš visos pi statytojais mūsų šalyje. dentų ruošimąsi egzaminų sesijai, rytos tam tikros komisijos, kurios V. Janonis veidus, bet mūsų nuotaika pakili. lies paliko tik istorinis paminklas. paskaitų lankomumą ir drausmę. Už tikrino studentų lankomumą ir duo Keletą kilometrų į rytus Lietuvos — Viskas nauja, įdomu. Žvalgydamiesi akademinio ir mokymesi darbo orga davo griežtus įspėjimus už nepatei po apylinkes, pastebime Medininkų Baltarusijos aukštuma pasiekia aukš nizavimą buvo atsakingi studentai sinamai praleistas paskaitas ir netin MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS Tai Debesų kalnas, pilies griuvėsius. Tai XIV a. feoda čiausią vietą. Tokie Stonys ir Bagdonas. Tuo reikalu bu kamą elgesį paskaitų metu. lizmo liekana. Si pilis buvo pasta turįs 301 m aukščio. Bet tai nėra vo sušauktas proforgų susirinkimas, nedrausmingi studentai, kaip A. Mar tyta apsaugai nuo totorių ir kryžiuo koks didelis staigiai iškilęs kalnas, „Pažadėjo ir į šalį atidėjo" kuriame buvo aptartas grupių kolek cinkevičius, G. Kiršaitė, buvo griežtai čių. Apžiūrėję pilį, važiuojame toliau. nes, kaip minėjau, aukštuma prasi tyvinis pasirengimas egzaminų sesi įspėti ir perduoti dekanatui apsvars deda netcli Vilniaus ir pamažu kyla Tokio pavadinimo straipsnis buvo jai. Proforgai buvo įpareigoti savo tyti. Artinamės prie Ašmenos. Pakeliui aukštyn. išspausdintas „Tarybinio Studento" grupėse sudaryti mokymosi grupeles Tačiau profbiuras neišnaudojo visų aplenkiame daugelį kolūkiečių, va Nuo Krėvos dar pasukome į šiau 1951 m. spalio 2 d. Nr. 29. Univer iš 3—5 žmonių, kurios kolektyviai galimybių ir kai kuriose srityse sa žiuojančių į Ašmenoje suruoštą že rės rytus ir pro Smurgainius, Žiupsiteto prorektorius administracijos- ruoštųsi egzaminams. Ypač aktyviai vo darbą apleido. Nepakankamai bu mės ūkio parodą. Mes ją taip pat rėnus vėl grįžtame į Ašmeną, o iš ūkio reikalams drg. Skabajtinas pra šios grupės dirbo ruošiantis pavasa vo išvystytas mokymosi grupelių aplankome. Parodoje išstatytos že čia — į Vilnių. nešė, kad straipsnyje iškelti faktai rio egzaminų sesijai. Taip ruošėsi darbas, profbiuras per daug pasiti mės ūkio mašinos linams rauti, sėja Mums, geografams, ši ekskursija pasitvirtino. Dabartiniu metu „Tau egzaminams I k. žurnalistai, I k. bib kėjo proforgų sudarytais planais ir mosios, kombainai, puikūs galvijų buvo labai įdomi ir naudinga. ro" studentų bendrabutyje atidaryta liotekininkai, IV k. lituanistai ir kt. netikrino jų darbo. Dėl to pavasario eksponatai, aukštos kokybės žemės skalbykla. Artimiausiu laiku bus at Kolektyvinis darbas davė gerus re egzaminų sesijoje 42 studentai gavo ūkio kultūrų pavyzdžiai ir kt. V. Ilevičius remontuoti sugedę radijo reproduk zultatus, padėjo silpniesiems studen nepatenkinamus pažymius. Naujai iš Gamtos m. fak. II k. stud. toriai. Ir vėl riedame plentu. tams geriau įsisavinti žinias. rinktas profbiuras turi atkreipti rim Po egzaminų sesijos buvo sušauk tą dėmesį į mokslo pažangumo kė tas seniūnų, gruporgų ir proforgų limą, nuolat kontroliuoti proforgų me. Dvasininkai .skleidžiu šias reli susirinkimas, kuriame buvo apsvars darbą, teikti jiems paramą. RECENZIJOS gines dogmas, yra aršiausi liaudies tyti egzaminų rezultatai ir priemo Pr. Palikevičius priešai. Istorijos-filologijos fak. II k. stud. nės padėti silpnesniems studentams, J. Ragausko brošiūroje parodomas aiškus skirtumas tarp krikščioniško sios moralės ir mūsų, komunis tinės moralės. Komunistinė moralė auklėja žmoguje meilę darbui, savo Neseniai įvykęs ASK krepšinio sielgdavo taip, kaip jokiu būdu ne liaudžiai, ji- ugdo jame kilniausius sekcijos ataskaitinis-rinkiminis susi pridera elgtis tarybiniam sporti troškimus, skiepija pasitikėjimą sa Kova prieš religinius prietarus ją, parodydami ją kaip pikčiausią vo jėgomis, meilę kolektyvui. Komu rinkimas iškėlė daug trūkumų sekci ninkui. Vilniaus Valstybinio universiteto žmonių sąmonėje, tai kova prieš darbo žmonių priešą, ginančią sau nistinė moralė žmogų išugdo kovin jos darbe. Pasisakiusieji draugai krepšinio teisėjų kolegija savo pasi krepšininkai teisingai kritikavo sek buržuazinės ideologijos liekanas. jelės kapitalistų interesus. Dvasinin gą, energingą, užgrūdintą, galintį cijos valdybą už tai, kad ji nerea tarime apsvarstė krepšininkų KaNeseniai pasirodžiusi J. Ragausko kija visur ir visada ėjo išvien su nugalėti visus sunkumus. guodavo į krepšininkų tarpe pasitai pačiausko (Medicinos fak.) ir Ignobrošiūra — „Krikščioniškoji doro darbo žmonių išnaudotojais, savo Kokį gi žmogų išugdo krikščioniš kiusius nusižengimus drausmei bei tavičiaus (Ekonomikos fak.) išsišoki vė — darbo žmonių išnaudojimo skleidžiamais religiniais prietarais koji moralė? Ji sužaloja jį, išauklėja mus, padarytus rungtynių metu, ir įrankis"*) supažindina skaitytojus su temdė ir nuodijo darbo žmonių są pasyvų, užsidariusį savyje, nekovin- sportinei etikai. Nei krepšinio sek nutarė: Kapačiauską už grasinimą cija, nei Medicinos fakulteto kom katalikų dvasininkijos „moralės" pa- monę. Būdama išnaudotojų klakės gą, neveržlų, nepasitikintį savo jėorganizacija neapsvarstė teisėjui —- diskvalifikuoti 6 mėne grindiniais principais, parodo tikrąjį įrankis, ji laikė liaudį nuolatiniame gomis, gyvenanti baimėje prieš ta- jaunimo krepšininko Jasudėno nesportiško siams ir Ignotavičių už keiksmus bažnyčios tarnų veidą. nuolankume, baimėje prieš išnaudo riamą dievą. Ši moralė sužlugdo elgesio, parodyto praeitais metais prieš teisėją — diskvalifikuoti 3 mė Brošiūros autorius medžiagą patei tojus, o tuos, kurie ryžosi stoti į ko žmogaus iniciatyvą. Žmcgus rūpinasi nesiams. Minske. kia gyvai, paprastai. Brošiūra parodo vą prieš socialines negeroves, reli vien tuo ,kas laukia jo pomirtiniame Tai yra rimta pamoka ir kitiems Praėjusiose komjaunimo taurės mokslinio komunizmo, paremto gam gija baugino pragaro kančiomis. Iš gyvenime. tarpfakultetinėse krepšinio varžybo krepšininkams bei ASK, kuris silp santvarką bažnyčia tos ir visuomenės vystymosi dėsnių naudotojišką Religija, norėdama atitraukti liaudį pažinimu, nesutaikomumą. su religija, skelbia dievo duota, o pasipriešini nuo klasinės kovos, nuo kovos dėl se buvo nemaža faktų, kai atskiri nai kovoja su sportininkų nedraus K. Petraitis krepšininkai arba net komandos pa- mingumu. stovinčia išnaudotojų klasės pusėje. mas šiai santvarkai reiškia nusikal materialinių sąlygų pagerinimo, skel Religiją K. Marksas pavadino opiu timą prieš dievą. bia, kad pomirtinis gyvenimas yra Gyvenime negali būti nepriklauso svarbesnis už tikrovę. mu žmonių sąmonei nuodyti. Ilgus Tinklinio varžybos J. Ragauskas ryškiais pavyzdžiais šimtmečius religija laikė darbo žmo mos nuo žmogaus materialinio gyve Jau savaitę laiko vyksta Komjau pateko Gamtos, Medicinos I, Ekono nimo dorovės. Klasinėje visuomenė parodo ir pačių bažnyčios tarnų „mo nes tamsoje, norėdama juos paversti je dorovė, aišku, klasinė. Krikščio ralę". Veidmainystė, apgaulė, pelno nimo taurės tarpfakultetinės tinkli mikos ir Istorijos-filologijos I ko sau pavaldžiu įrankiu. Marksizmo- niškoji dorovė ir yra klasinė doro vaikymasis, prietaringumas, didžiau nio varžybos. Vyrų grupėje dalyvau mandos. Vyrų grupėje finale turi leninizmo klasikai demaskavo religi vė, nes ji remia išnaudotojus. Si sias moralės supuvimas, — štai tie ja 12 komandų, moterų — 9. Vyrų teisę dalyvauti Medicinos I, Teisės dorovė — priešinga liaudies masėms, pagrindiniai bruožais, kurie būdingi komandos burtų keliu susiskirstė į II, Istorijos-filologijos II, Ekonomi *) J. Ragauskas. „Krikščioniškoji do nukreipta prieš jas. Klasinėje visuo- krikščioniškosios „dorovės" skleidė tris pagrupes, moterų komandos — kos I, Gamtos I ir Chemijos-fizikosrovė — darbo žmonių išnaudojimo jams. Brošiūra naudinga tuo, kad ji į dvi. Į finalą iš kiekvienos pagru- matematikos I komandos. menėje religija yra tas įrankis, ku- parodo tariamą dvasininkų dorovę, jų pės įeis po dvi komandas. įrankis". Išleido Valstybinė politinės Po savaitės įtemptų kovų išryškė REDAKTORIAUS PAV. ir mokslinės literatūros leidykla riuo išnaudotojai stengiasi išlaikyti kenkėjišką Veiklą, jų tarnavimą kaA. LITVAITIS J. Lilytė jo finalistai. Moterų grupėje į finalą Vilniuje, 1951. 63 psl., kaina 0,95 rb. liaudį tamsoj, baimėje, prietaringu- pįtaliai.
■z Kovoje dėl mokslo pažangumo ir drausmės
Knyga, demaskuojanti krikščioniškąją dorovę
Užs. Nr. 01352
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaust uvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
Pamoka kitiems
LV 11481