SU LENINO VĖLIAVA, STALINUI VADOVAUJANT, PIRMYN, į KOMUNIZMAI VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
_______
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 34 (64) 1951 m. lapkričio 6 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
DIDYSIS SPALIS „Draugai! Darbininkų ir valstiečių revoliucija, apie kurios būtinumą visą laiką kalbėjo bolševikai, įvy ko. .. Iš pagrindų bus sudaužytas sena sis valstybinis aparatas ir bus sukur tas naujas valdymo aparatas tarybi nių organizacijų asmenyje. Nuo šiol prasideda naujas puslapis Rusijos istorijoje, ir šioji trečioji ru sų revoliucija turi savo galutinėje išdavoje privesti prie socializmo per galės". Šiais žodžiais pradėjo savo kalbą proletarinės revoliucijos vadas V. I. Leninas Petrogrado darbininkų ir kareivių deputatų tarybos posė dyje spalio 25 dieną (lapkričio 7 d.) 2 vai. 35 min., tuo pačiu momentu, kai Petrogrado gatvėse vyko kova dėl valdžios. O j dienos pabaigą, kai pergalingasis sukilimas Petrograde jau buvo pačiame įkarštyje ir val džia sostinėje jau faktiškai buvo Petrogrado Tarybos rankose, 10 va landą 45 min. vakaro buvo atidary tas II Visos Rusijos Tarybų suva žiavimas, kuris, „remdamasis darbi ninkų, kareivių ir valstiečių milži niškos daugumos valia, remdamasis įvykusių Petrograde darbininkų ir įgulos pergalingu sukilimu", paėmė valdžią į savo rankas. Didžioji Spalio socialistinė revoliu cija atvėrė naują erą žmonijos isto rijoje. Įvykdyti šią savo istorinę mi siją Rusijos proletariatas buvo pa ruoštas bolševikų partijos, didžiųjų vadų Lenino ir Stalino. Jie apgink lavo proletariatą visanugatinčia revo liucine teorija, užtikrino jos ideolo ginį, organizacinį, taktinį ir teorinį pagrindus, užgrūdino proletariatą jo kovoje su gausiais priešais. Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos tarptautinė reikšmė yra ne tik ta, kad ji parodė didžią ini ciatyvą vienoje šalyje pralaužiant imperializmo sistemą ir sukuriant so cializmo židinį, bet ir ta, kad ji bu vo pasaulinės revoliucijos pradžia ir galinga bazė jai toliau vystyti. Spalio revoliucija išklibino visą pasaulinio kapitalizmo sistemą, iš pa grindų pakeitusi jėgų santykį kapi talizmo stovykloje. Pasaulis suskilo j dvi sistemas. Šių dviejų sistemų — mirštančio kapitalizmo ir nugalėjusio socializmo kova įgavo lemiamą reikšmę pasaulinėje istorijoje. Nuo Spalio revoliucijos prasidėjo kapita lizmo, kaip sistemos, žlugimo era, nes visa istorijos raida po Spalio re voliucijos kalba apie tai, kad socia lizmo sistema nuolat stiprėja. Tai aiškiai rodo įvykiai po antrojo pa saulinio karo, kada Centrinės ir Piet ryčių Europos šalyse susikūrė liau dies demokratijos santvarka. Visa pasaulinės istorijos raida rodo, kad be Spalio socialistinės revoliucijos pergalės, be socializmo pergalės TSRS, be Tarybų. Sąjungos, sutriuški nusios vokiškąjį ir japoniškąjį im perializmą, nebūtų buvusi galima so cialistinių revoliucijų pergalė Euro pos liaudies demokratijos šalyse, ne būtų buvusi galima liaudies revoliu cijos pergalė Kinijoje. Didžiojo Spalio revoliucijos reika lo tolesnis išvystymas buvo musų pergalė Didžiajame Tėvynės kare.
Pasaulinė-istorinė Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos jėga ir so cializmo pergalės TSRS tvirtumas iš laikė sunkius istorinius išmėginimus Didžiojo Tėvynės karo metais.
Imperialistinės Vokietijos sutriuški nimas buvo ne tik fašizmo pralai mėjimas Vokietijoje, bet ir fašizmo pralaimėjimas tarptautiniu mastu. Tai buvo pasaulinė-istorinė socializ mo pergalė prieš juodžiausias ir pik čiausias kapitalizmo jėgas? TSRS iš gelbėjo žmoniją nuo fašistinio bar bariškumo, ir čia, gludi vienas di džiausių Tarybų Sąjungos nuopelni; žmonijai. Antrojo pasaulinio karo metu įvy kusių istorinių pasikeitimų rezulta tas — naujas politinių jėgų persigrupavimas, atvedęs į dviejų sto vyklų susikūrimą. Pirmoji stovykla,— antiimperialistinė, demokratinė, tai kos ir socializmo stovykla. Šiai sto vyklai vadovauja didžioji Tarybų Sąjunga — taikos ir tautų saugumo tvirtovė. Ši stovykla apima didesnę žemės rutulio gyventojų pusę. Šiai galingai, nenugalimai taikos, socializmo ir demokratijos stovyklai stovi priešais pasmerkta neišvengia mam žlugimui imperialistinė, antide mokratinė stovykla, kurios pagrindi nė jėga yra JAV. Paprasti kilnūs žodžiai — kova už taiką — suburia dabar apie taikos stovyklos kelrodinę žvaigždę, šios stovyklos tvirtovę — Tarybų Sąjun gą — šimtus milijonų žmonių viso se pasaulio šalyse. Viso pasaulio dorieji žmonės žiūri j Tarybų Są jungą, kaip į jėgą, ginančią ir su gebančią apginti kilnųjį taikos rei kalą visame pasa.ulyje. Parašų rinkimo po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi dėl Tai kos Pakto sudarymo tarp penkių di džiųjų valstybių kampanija suburia šimtus milijonų geros valios žmonių. Ir šios nesuskaičiuojamos taikos jė gos visame pasaulyje sugebės ap ginti taiką. „Taika bus išsaugota ir sustiprinta, — sako draugas Stalinas, — jeigu tautos paims taikos išsaugo jimo reikalą į savo rankas ir gins jį iki galo". Tačiau kova dėl talkos visame pa saulyje anaiptol nerodo mūsų silp numo. Jei Tarybų Sąjunga pati viena nugalėjo priešo jungtines tarptautinės reakcijos jėgas Didžiajame Tėvynės kare, tai dabartiniu metu, kai Tary bų Sąjungą tarptautinėje arenoje pa laiko Europos liaudies demokratijos šalys, Kinija, Korėja, Vietnamas, Vokietijos Demokratinė Respublika, tarptautinis kovotojų už taiką fron tas, jokios karo kurstytojų pinklės negali musų įbauginti.
Sutikdami 34-ąsias Didžiosios Spa lio socialistinės revoliucijos metines, mes, tarybiniai žmonės, didžiuojamės tuo, jog gyvename šalyje, kur nuga lėjo Didžioji Spalio revoliucija, nu rodžiusi visoms tautoms, kad kapita lizmo amžius baigiasi, kad atviri ke liai j visuotinę taiką ir didžiąją tautų pažangą. „Mes gyvename tokia me amžiuje, kada visi keliai veda į komunizmą" (Molotovas). ------------------
Iš dail. S. Dudniko paveikslo
„Auroros šūvi s".
Ačiū tarybų valdžiai Bolševikų partija, didysis Stalinas nuolat rūpinasi jaunimu. Mums už tikrinta teisė į darbą, į mokslą, į poilsį. Niekur ir niekada nebuvo to kio plataus mokslo įstaigų, mokyklų ir kultūros-švietimo įstaigų tinklo ir tokio didelio besimokančiųjų skai čiaus, kaip mūsų šalyje. Tarybinė valdžia suteikė visas galimybes tiek miesto, tiek ir kaimo jaunimui mo kytis, siekti žinių. Tik tarybinė santvarka man sutei kė galimybę pasiekti aukštąjį moks lą, tik tarybų valdžios ir bolševikų
partijos nuolatinio rūpinimosi jaunai siais specialistais dėka . aš. šiandien galiu dirbti universitete ir mokytis Maskvos Lenino ordino M. V. Lo monosovo vardo Valstybinio univer siteto neakivaizdinėje aspirantūroje. Sutikdamas XXXIV Didžiosios Spa lio socialistinės revoliucijos metines, aš su dar didesne energija ir pasi ryžimu įsisavinu mokslo žinias, ruo šiuosi tapti aukštai kvalifikuotu ta rybiniu specialistu. A. Jablonskis
Mokysiuos dar geriau. Spalio socialistinė revoliucija turi milžinišką reikšmę Tarybų Lietuvos jaunimui. Jos dėka tūkstančiai jau nuolių mokosi vidurinėse ir aukš tosiose mokyklose, kuriems mokslas buvo anksčiau nepasiekiamas. Prisimenu Krakių miestelį, kuria me aš gimiau, prisimenu vakaro prie blandoj verkiančią motiną, kai rei kėdavo mokėti nepakeliamus mokes čius už menką žemės sklypą. Sunku buvo tėvams leisti Kėdainių mieste mokytis brolį. Jis laikė egzaminus į III gimnazijos klasę, kad tik galėtų greičiau baigti keturias gimnazijos klases. 1940 m. Tarybų valdžios dėka ---------- --------------- *
Krakių miestelyje buvo įsteigta gim nazija. Tai man palengvino tęsti mokslą. Dabar, kai aukštosiose mokyklose mokamos stipendijos, aš galiu tęsti mokslą Vilniuje. Atsidėkodamas par tijai ir vyriausybei už rūpinimąsi darbo žmonėmis, stengiuosi atlikti visuomeninius įpareigojimus, moky tis labai gerai. Tai yra mano svar biausias uždavinys. Spalio socialis tinės revoliucijos XXXIV metinių proga aš dar daugiau pasiryžtu dirbti didžiosios Tėvynės labui. J. Birma.ntas Chemijos fak. III k. stud. *---------------------------
DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 34-JŲ METINIŲ MINĖJIMAS
VVU partinės organizacijos ataskaitinisrinkiminis susirinkimas Šių metų lapkričio mėn. 2 d. įvyko VVU partinės organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. _ Ataskaitinį pranešimą padarė VVU partinio biuro sekretorius drg. Paševič. Susirinkimo darbe dalyvavo LKP (b) Lenino rajono komiteto sekreto rius drg- Jacenko, LKP(b) Vilniaus miesto komiteto sekretorius drg. Abeciunaitė ir LKP(b) CK mokslo skyriaus vedėjas drg. Lazutka. Diskusijose dalyvavo komunistai drg. drg. Bučas, Grigonis, Bičkovas, Mirskaja, Ušakovas, Meškauskas ir kt. Ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas priėmė platų, išsamų nutarimą iškeltiems trūkumams pašalinti ir nurodė gaires tolimesnei partinės orga nizacijos veiklai. Partinis susirinkimas į naują VVU partinį biurą išrinko drg. drg. j. Bučą, E. Boreikaitę, A. Bičkovą, J. Grigonį, K. Mitropolskį, K. Rulį, V. Paševič, N. Stepanovą, G. Stasiu konytę, V. Sviatčenkovą, D. Škliarinskį. Susirinkimas taip pat išrinko delegatus į Lenino rajono partinę kon ferenciją.
Didįjį Spalį sutinkant XXXIV Didžiojo Spalio metines VVU Medicinos fakultetas sutinka su dideliu pakilimu. Medicinos fakultete pasiruošimas tai įžymiajai datai prasidėjo nuo pat pirmos šių mokslo metų dienos. Ypač smarkiai ėmėsi darbo savi veiklininkai: liaudies šokių, okteto, seksteto, trio, choro dalyviai. Ryž tingas komjaunuolių Dambrauskaitės, Kilytės, Saudargaitės ir kitų draugų darbas ir energija patraukė į meno kolektyvus visą eilę naujų draugų. Saviveiklininkų pavyzdžiu seka ir fakulteto sportininkai, kurie šiuo metu švenčių garbei pravedė tarpkursinį šaškių-šachmatų turnyrą ir tarpkursines tinklinio pirmenybes. Visose akademinėse grupėse Spalio socialistinės revoliucijos XXXIV me tinių garbei vyksta įtemptas Lenino t—Stalino biografijų studijavimas, kas tarybinius studentus įkvepia dar geriau dirbti ir būti tokiais, kaip Leninas—Stalinas, būti lenininiostalininio tipo politiniais veikėjais. Šiomis istorinėmis dienomis dauge lis geriausių fakulteto studentų, kaip Ciobat, Rajeckaitė, Mažeikaitė, Bradelis ir daugelis kitų, stojo į šlo vingojo Lenino—Stalino komjaunimo gretas. Vykstančiuose grupiniuose ir kur siniuose susirinkimuose studentai, pa sižada dar geriau mokytis, dar giliau pažinti marksizmą-leninizmą, politinę ekonomiją, pasižada studijuoti taip, kad galėtų tapti gerais tarybiniais specialistais, ištikimai stovėti darbo žmonių sveikatos sargyboje, tarnauti liaudžiai, komunizmo reikalui. E. Nekrašas Medicinos fak. V k. stud.
Nuotraukoje: Fizikos-matematikos fakulteto I kurso studentai atlieka laboratorinius darbus. Nuotr. D. Mikulskio
Lapkričio 3 d. universiteto Aktų salėje įvyko iškilmingas profesorių, dėstytojų, studentų, administracijos personalo susirinkimas, skirtas Di džiosios Spalio socialistinės revoliu cijos XXXIV metinėms paminėti. Iškilmingą susirinkimą atidarė uni versiteto rektorius prof. Bučas. Su didžiu pakilimu susirinkimo dalyviai į Garbės prezidiumą išrinko VKP(b) CK Politinį Biurą su draugu Stalinu priešakyje. Pranešimą apie Didžiojo Spalio XXXIV metines padarė doc. Bulavas. Susirinkime dalyviai pasiuntė svei kinimo laišką didžiajam tautų vadui ir mokytojui, geriausiam tarybinio jaunimo draugui didžiajam Stalinui.
aina mųjų dienų ji pasižymėjo kaip aktyvi visuomenininke, gera ir draiijSminga studentė. II kurse jai teka vadovauti profsąjungos darbui. Ma rytė stropiai domėjosi ir rūpinosi studentų gyvenimu. Šiemet IV ku'se drg. Miciūnaitė yra išrinkta fa kulteto komjaunimo biuro nariu, kur vadovauja organizaciniam fakulteto komjaunimo organizacijos darbui. Liuda Kasparavičiūtė universitet? dar tik antri metai, tačiau jau su gebėjo išaugti kaip gera organiza torė ir visuomenininke. Pirmais me tais ji buvo išrinkta kurso seniųn., taip pat pasirodė, kaip puiki agi tatorė rinkiminių kampanijų metu. Šiemet ją patvirtino neetatine pio nierių vadove. Visus savo gabumus ji atiduos jaunosios^kartos auklėji mui, busimiesiems komunistinės vi suomenės kūrėjams.
N u o t r a u k oj e: Stefa Kudre šovaitė skaito sa vo draugėm; Liu dai Kasparavičiū tei ir Marytei Miclūnailei iš Udmurlijos ATSR vie nos pionierių drau govės gautą laiš ką. D. Mikulskio nuotr.
žvalios susitiko jos Linksmos universiteto bendrabutyje „Taure", kai po vasaros atostogų vėl grįžo į senąjį Vilnių toliau gilinti ir plėsti savo žinias. — Sveika, Maryte, šiemet mes drauge gyvensim, — kalbėjo Stefa Kudrešovaitė, pamačiusi savo bend rakursę draugę „Tauro" vestibiulyje su čemodanu rankoje. Paskirtame gyventi 215-me kamba ryje jos jau rado betriūsiančią Liudą Kasparavičiūtę, Teisės m. fakulteto II kurso studentę. —- Kaip puiku, — džiaugėsi Mary tė, — visos vieno fakulteto, o mudvi su Stefa net vieno kurso. Tai geri brfc drauge mokytis ir gyventi. -— Šiemet mums, teisininkams, skir tas antras aukštas, — pasakojo Ste fa Kudrešovaitė. — Lengviau bus organizuoti kolektyvinį mokymąsi, o taip pat ir kultūringą laisvalaikio praleidimą. Ilgai tą vakarą jaukiame, naujai atremontuotame kambaryje nenutilo kalbos. Jos dalinosi įspūdžiais iš va saros atostogų. Stefa Kudrešovaitė praleido atosto gas Valakumpiuose su savo jaunai siais pionieriais, kur ji, kaip vyr. pionierių vadovė, gyveno įdomų ir linksmą savo jaunųjų draugų gy venimą stovykloje. Dideli laužai dažnai nušviesdavo Neries pakran tes, o iš pionierių krūtinių skambė davo dainos apie laimingą vaikystę. — O aš vasarą praleidau kol ūkiuose, — pasakojo Marytė Miciū-
naitė. — Musų neetatinių lektorių brigada aplankė beveik visus stam biuosius Kaišiadorių rajono kol ūkius. Džiugu matyti, kaip auga ir vystosi socialistinis Lietuvos kaimas. Į Liuda Kasparavičiūtė vasarą gyve- j no Šiauliuose. Čia ji skaitė paskai-, tas miesto įmonių bei fabrikų darbi- . ninkams įvairiomis tarybinio gyveni-; mo temomis, kaip „Tarybinis jauni- į mas kovoje už taiką", „Didžiosios komunizmo statybos" ir kt. *** Jau nebe pirmi metai jos mokosi i universitete. Drg. Kudrešovaitė, 1948 I metais baigusi Vilniuje parengia muosius kursus, tų pačių metų ru I denį įstojo į Vilniaus Valstybinio universiteto Teisės mokslų fakultetą. — Aš pasirinkau teisę todėl, kad labai mėgstu visuomeninį darbą. Būti teisininku, visuomenininku mano svajonė, — kalbėjo Stefa savo drau gėms. Jau 1946 m. Stefa įstojo į komjau nimą. Jai teko dirbti įvairų visuo meninį darbą. Parengiamuose kur suose drg. Kudrešovaitei buvo pati kėtos atsakingos kurso gruporgo pa reigos. Įstojus į universitetą, ji bu vo paskirta vyr. pionierių vadove VI septynmetėje mokykloje.
Drg. Miciūnaitė įstojo į komjaunimą jau universitete. Nuo pat pir-
Moksliniame būrelyje Akušerijos-ginekologijos mokslinis būrelis praeitais mokslo metais bu vo vienas iš pirmaujančiųjų. Stu dentų mokslinėse konferencijose bū relio narių skaitytiems pranešimams buvo paskirtos pirmos vietos. Ir šiais mokslo metais akušerijos-ginekologi jos būrelis savo darbą pradėjo su dar didesniais užsimojimais. Būrelis kiekvieną mėnesį reguliariai leidžia sienlaikraštį, kuriame atsispindi visa būrelio veikla, iškeliami trūkumai. Šiais mokslo metais būrelio darbo tematika įdomi ir aktuali, nustatytos pranešimų paruošimo datos, kurių griežtai laikomasi. Būrelio darbo pla ne numatyti darbai studentų moks linei konferencijai, skirtai šefuojamosioms įmonėms. Būrelis aktyviai bendradarbiaus ir palaikys tamprius ryšius su Kauno Medicinos instituto būreliu. akušerijos -’ ginekologijos Mokslinio būrelio darbui energingai vadovauja stud. Venckauskas (būre lio globėjas doc. Baronas).
Įvykusiame būrelio susirinkime buvo perskaitytas Koposovo ir Žandarovo pranešimas, tema „Septiniai pogimdyviniai susirgimai ir jų gydy mas penicilinu ir tulfanamidais Vil niaus srities ligoninės duomenimis". Pranešimas buvo paruoštas įdomiai, susilaukė didelio susidomėjimo ir aktyvių diskusijų. Susirinkime daly vavo daugiau kaip 60 studentų ir keturi katedros atstovai. Diskusijos vyko aukštame moksliniame lygyje. Aktyviai pasisakė stud. Stupelis, Segelis, Auželis, parodydami domėjimą si naujais mokslo laimėjimais. Kas dien kyla studentų mokslinis lygis; moksliniai būreliai sudaro sąlygas ir galimybes atlikti mokslinius-tiriamuosius darbus ir moko savarankiškai studijuoti. * D. Repšytė Medicinos fak. komjaunimo biuro akademinio sektoriaus vadovas
(Pasaulinei jaunimo dienai artėjant) — Jeigu būtų degę mūsų miestai, — Jūs jau pasirašėte, ser? Ne? Tai reikia nedelsiant padaryti, laikas ne jeigu mūsų šeimoje dar būtų neišblėsęs kritusiųjų atminimas, jūs taip laukia. Kareivis sustojo, priėjo labai arti. neklaustumėte!. . Tamsoje buvo sunku išskirti mergai — Gal būt, jūs teisi, gal būt. .. tės veidą. Bet aš pagalvosiu, aš turiu pagalvoti. — O kodėl aš turiu tai pasirašyti? Kareivio figūra dingo tamsoje. Mergaitė skubiai prašneko: Po keletos dienų jie vėl susitiko. — Tai Pasaulinės Taikos Tarybos Dabar jau buvo trys kareiviai. Kreipimasis. Karas mums nereikalin — Mes laukėme jūsų, mis! Mes gas. Aš girdėjau, kad jus ruošiasi pasiųsti į Korėją. Pagalvokite, jūs apsisprendėme. Jūs visuomet čia bueinate į karą! Už ką jūs kariaujate? nate? Gal būt, dar kas nors ateis iš Už ką, ser? Negalima laukti, kol pa mūsiškių.. . sirašys jūsų brolis ar kaimynas.. . i Nueidami jie paklausė: — Kuo jūs vardu? Kareivis įdėmiai žiūri į mergaitės — Kelli, Karoli Kelti. . . veidą. Pagaliau jis kalba, kalba pa . . . Esant bet kokiam orui, bet kolengva, užsikirsdamas: — Aš ilgai ieškojau darbo, bada kiam paros laikui, galima išvysti šią vau. . . Dabar aš armijoje. .. Tai bebaimę mergaitę Vankuvero, dide lio uosto Kanados vakaruose, gatvė mums draudžiama. — Draudžiama? Kas gali uždrausti se. Ją čia jau pažįsta, daugelis susi jums gyventi? Karas — tai draugų, tikę sveikina. — Jūs dar nepasirašėte po Kreipi artimųjų mirtis... Musų vaikams neužtenka mokyklų. Jas reikia pa musi, ser? — raginančiai skamba jos balsas. statyti. .. . . . Sutemos. Siauroje gatvėje tylu. Kareivis tyli. Mergaitė žino; jis tuojau duos klausimą, kurį duoda Ryškiai apšviesti bilijardinės langai daugelis. Ji laukia šito klausimo. Ir meta į šaligatvį lygius šviesos pluoš tus. Ten lošia, girdėti rutulių bil jis klausia: desys, skambūs balsai. — O rusai pasirašo už taiką?
Uis. Nr. 01429
Medicinos fakulteto vyrų oktetas buvo suorganizuotas 1949 m. Iš pat pirmųjų savo veiklos dienų mes pa sistatėme sau uždavinį: nešti tary binę dainą į plačiąsias darbo liau dies mases. Ir nuo to uždavinio mes nenukrypome visą laiką. Per visą trijų metų laikotarpį mes I dirbome nuosekliai ir su dideliu už sidegimu. Kiekvienas mūsų kolekty vo narys stengėsi kuo geriau įsisa vinti tarybinių liaudies dainų, kla sikų muzikos kūrinių charakterį, kad daina būtų artima ir suprantama klausytojui. Atrodo, kad įtempto darbo dėka to mes pasiekėme. Respublikinėje me no saviveiklos apžiūroje mūsų ko lektyvas laimėjo I vietą. Po laimė jimo mes nesudėjome rankų, o su dar didesniu užsidegimu dirbome toliau. Mūsų kolektyvo daina skambėjo naujojo socialistinio kaimo klubuose, mokyklose, įmonėse ir koncertų sa lėse. Visur mes matėme besišypsan-
į
mases!
čius darbininkų veidus ir džiaugsmu spindinčias kolūkiečio akis. Mes buvome nuvykę pas broliš kosios respublikos Minsko studentus, kur parodėme Vilniaus Valstybinio universiteto atsiekimus meninės saviveiklos srityje. Įvairiose vietose mes jau davėme 97 koncertus ir savo repertuare turime, apie 30 lietuvių liaudies ir tarybinių kompozitorių dainų. Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos XXXIV metinių garbei mes esame pasiryžę duoti koncertus Vilniaus miesto dirbantiesiems, no rime tuo įdėti kad ir mažą indėlį į bendrą taikos reikalą. Dabar mūsų kolektyvas ruošiasi 100-jam koncertui: atnaujinamos anksčiau dainuotos dainos ir ruošia mos naujos. Visi okteto dalyviai nekantriai laukiame šimtojo savo koncerto. V. Baltaitis Okteto dalyvis
Nežiūrint šių visuomeninių įsipa reigojimų, „Tauro" bendrabučio 215 kambario gyventojos gerai mokosi, o taip pat įdomiai ir naudingai pra leidžia savo laisvalaikį. Jų etažerė pilna naujos grožinės ir politinės literatūros. Stefa ypač mėgsta teatrą, ji malė beveik visus naujuosius operos bei dramos teatro pastatymus. Marytė — kambario seniūnė. Jų kambarys vienas iš švariausių ir tvarkingiausių „Taure". Tiesa, jos mažai tebūna namuose. Paskaitos, susirinkimai — visur rei kia dalyvauti. Dažnai jas galima at rasti ir fakulteto katedrose bei skai tyklose skaitant mokslinę bei poli tinę literatūrą. Tačiau nežiūrint to, jos jau susigyveno ir gerai pažįsta viena kitą. Nesunku pažinti tarybi nio studento bruožus. Tik tarybų val džia atvėrė joms kelią į mokslą ir šviesią, kūrybinę ateitį. Atsidėkodamos Partijai ir Vyriausybei už bega linį rūpinimąsi tarybiniu jaunimu, jos ruošiasi tapti gerais savo srities specialistais, puikiais visuomeniniais darbuotojais, komunistinio rytojaus kūrėjais. L. Litvaitytė III k. žurnalistė
Paraudusi vakaro saulė pasislėpė — Mes apskaičiavome, — atsako už horizonto. Užsidega šviesos. Ant inžinierius, — ir pasirodė, kad jeigu namų fasadų pasakiškai gražiom sudėtume plytas į vieną juostą, tai šviesom žiba Spalio lozungai ir trans- jos apjuostų žemės rutulį. parentai. Aukštai vakariniame Mask Seka klausimas po klausimo-. Ir vos danguje mirga didžiųjų statybų kiekvienas atsakymas kelia klausyto ugnys. Lenino kalnuose ryškiai išsi jams pasididžiavimo ir nusistebėjimo skiria milžiniškų daugiaaukščių nau jausmą. Jie sužino, kad iškastos pa jųjų Maskvos Valstybinio universi stato pamatams žemės svoris lygus teto rūmų siluetas. paties pastato svoriui, kad apimti Triukšminga švenčių išvakarėse mi jam nėra lygaus pasaulyje, kad šių gigantiškų rūmų statybos aikš namo-milžino paties aukščiausio taš tėje. Iš visų pusių čia renkasi žmo ko svyravimo amplitudė neviršija nės. Visi jie nori pamatyti didinguo 13 cm. sius mokslo rumus su 238 metrų Didžiulėje universiteto teritorijoje aukštyje šviečiančia milžiniška jau išplanuotos alėjos, gazonai, žvaigžde. skverai, pastatytos skulptūros, įreng Ekskursantai su džiaugsmu apžiū ti neužšąlantys fontanai ir baseinai. rinėja šitą puikų tarybinės architek Pastato viduje baigiami įrengimo tūros kūrinį. darbai. Vorošilovgr'ado kalnų technikumo Vakaro ugnys nušvietė didžiulį moksleivis Petras Sopovas atsinešė su savim Gerceno knygą „Praeitis ir plakatą su įrašu: „Mes stovime stagodos". Jis primena draugams, kad chanovinėje taikos sargyboje". Ore šitoje vietoje, kur stovi universite netylantis mašinų dundėjimas, eks tas, kadaise didieji rusų demokratai kavatorių griežimas. Į taikos sargybą stojo išgarsėju Gercenas ir Ogariovas prisiekė vie nas kitam būti iki galo ištikimais sios Aleksandro Avramenko tinkuo liaudies išvadavimo reikalui. Socia tojų, Vasilijaus Forbinskio mūrinin listinio Darbo Didvyris Vasilijus Vi- kų, Nikolajaus Lebedevo stalių, Alek nogradovas smulkmeniškai papasa siejaus Ačensovo tekintojų komjaukoja savo giminaičiui, VI klasės mo nimo-jaunimo brigados. kiniui Toliai Vasiljevui, apie pastato . .. Kupini neišdildomų įspūdžių išmatavimus. Dujotiekio „Saratovas— ekskursantai grįžta namo, Lenino Maskva" operatorius Georgijus Suras kalnų papėdėje jie dar kartą atsi ATLIEKAME PRAKTIKĄ gyvai domisi architektūrinėmis deta gręžia į universiteto miestelio žibu lėmis. Viskas čia stebina ir džiugi rius ir su pasididžiavimu kalba: Daugeliui iš mūsų, baigusiems na lankytojų akį! — Puikūs mūsų mokslo rūmai! Istorijos-filologijos fak., teks dirbti — O kiek reikėjo plytų statybai? pedagoginį darbą, auklėti jaunąją — klausia inžinieriaus-statybininko J. Frolovas, kartą komunizmo dvasia. Kad geriau studentas ukrainietis Aleksiejus KriV. Avtomonovas susipažinus su mokytojo darbu, mū-„. vošejevas. . („Smena") sų fakulteto studentai atlieka peda goginę praktiką. V k. istorikų grupės studentai jau visi atliko po vieną pamoką (vad. dėst. Krutulytė). Studentai į pamo kas atėjo gerai pasiruošę, nes tai Praėjusią savaitę broliškasis BalUniversitetas išauklėjo daug Tary buvo ' pirmieji jų pedagoginio darbo tarusijos Lenino vardo Valstybinis bų Baltarusijos mokslo, meno ir lite bandymai. Pamokos pravestos aukš universitetas iškilmingai paminėjo ratūros veikėjų, kaip Stalininės pre tame idėjiniame-politiniame, o taip savo trisdešimtąsias metines. mijos laureatą, rašytoją ir dramatur pat ir metodologiniame lygyje. Pa Baltarusijos Lenino vardo Valsty gą K. Krapivą, Stalininės premijos mokas aptariant, vyko gyvos disku binis universitetas buvo įkurtas 1921 laureatą, Baltarusijos TSR Rašytojų sijos ir pasisakymai, iškeltos pada m. Pradžioje universitetas turėjo sąjungos sekretorių P. Brovką, rašy rytos klaidos. Daugelis pravestų pa vos tris fakultetus. Per praėjusius tojus P. Glebką, K. Ciornyj ir dau mokų įvertintos labai gerai. Geriau metus universitetas žymiai išaugo, gelį kitų. Universitetas paruošė tūks siai pamokas pravedė studentai Še- tapo stambiausiu mokslo centru res tančius aukštai kvalifikuotų mokypublikoje. Stalininių penkmečių me tojų ir mokslo darbuotojų. mėtaitė, Būtėnas, Beržinskaitė ir kt. tais buvo įkurti tokie fakultetai, Trisdešimtųjų metinių proga įvykaip filologijos, istorijos, geologiG. Drulytė ko universiteto mokslo tarybos ir jos-geografijos, fizikos-matematikos, Ist.-fil. fak. V k. stud. chemijos ir kt. Kai kurie fakultetai studentų mokslinės draugijos jubilie išaugo į savarankiškus institutus. jinės mokslinės sesijos. Metinių gar Taip išaugo Medicinos, Teisės, Poli Tik ką pasirašė pagyvenusi mote technikos institutai, Liaudies ūkio bei universitete buvo suorganizuota ris. Ir staiga. . . institutas, A. M. Gorkio vardo peda didžiulė paroda, vaizduojanti univer — Tau būtų geriau iš čia išsi goginis institutas. siteto nueitą kelią. kraustyti. Pakliūsi į nuovadą! Tai policininkas. Jis priėjo nepa stebimai. Sekundę buvo baisu. Kur dingti? Gal būt, pasislėpti toje pat bilijardinėje? Tik pagalvojusi, Karoli ryžtingai atsakė: — Aš niekur neisiu, mano vieta „Nesgmoningi draugai" čia. Tokio pavadinimo korespondencija giu pasitvirtino. Šie studentai buvo — Tuomet aš tave suimu. Šitą sceną matė darbininkas miš buvo išspausdinta ,.Tarybinio studen apsvarstyti atvirame komjaunimo or ko kirtėjas. Jis greitai įėjo j bilijar- to" 1951 m. spalio 9 d. Nr. 30 (60). ganizacijos susirinkime. Šiuo metu dinę. Už minutės Kelli buvo apsup Teisės mokslų fakulteto III kurso minėti studentai aktyviai dalyvauja ta glaudžiu darbininkų žiedu. Visi, komjaunimo biuras pranešė, kad kri kas buvo tuo metu bilijardinėje, pa tika studentų Lukoševičiūtės, Ladavi- politužsiėmimuose, turi visuomeni dėjo savo parašus už Taikos Paktą. čiaus, Venckevičiūtės ir kitų atžvil- nius įpareigojimus. Ir štai Karoli Kelli Tarybų Sąjun goje. Tarybiniai žmonės nuoširdžiai „Nekomjaunuoliška pažiūra j visuomeninį darbą" sutiko jauną kanadietę — didvyrišką kovotoją už taiką. Jai iš viso 16 Tokio pavadinimo korespondenci apsvarstytas komjaunimo susirinki metų, bet ji jau spėjo daug pada ja buvo išspausdinta „Tarybinio stu I me. Drg. Fridmanas pasižadėjo atei ryti: Kelli surinko 2.800 parašų po dento" Nr. 32 (62). tyje sąžiningai, kaip pridera komjau Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipi Istorijos-filologijos fakulteto pir musi! mo kurso komjaunimo biuras prane nuoliui, vykdyti visuomenines pa — Aš akivaizdžiai įsitikinau, — šė, kad drg. Fridmano elgesys buvo reigas. pasakoja ji, — kad tarybiniai žmo nės nenori karo, neleis jam kilti. Taika jiems tai pats gyvenimas. Ma „Pagerinti skaityklų darbų" no karščiausias troškimas — padėti Tokio pavadinimo korespondencija tiniu metu skaityklų darbas pratęs įsisąmoninti šią tiesą mano gimto sios Kanados liaudžiai. Mes išsiveši- buvo išspausdinta „Tarybinio stu tas iki 23 vai. Egzaminų sesijos me me tiesą apie TSRS, kuri padės dento" Nr. 30. VVU Mokslinės bib tu skaityklos veiks ir sekmadieniais. liotekos direktorius drg. Vladimiromums mūsų kovoje. REDAKTORIUS vas mums praneša, kad kritika bib F. Tamarkin A. VASILIAUSKAS liotekos adresu yra teisinga. Dabar(„Smena")
universiteto XXX metinės
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
LV 12614