Gerai pasiruošę sutikime egzaminų sesijų! VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Errommu VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Jjr. 36 (66) 1951 m. lapkričio 20 d., antradienis
Kaina 20 kap.
Už aukštą politini-idėjinį paskaitų lygį Iš visų darbo rūšių su studentais paskaitos universitete užima nema žiau kaip pusę laiko. Jau vien tuo apibūdinama didžiulė jų reikšmė ruo šiant tarybinius specialistus aukšto joje mokykloje. Svarbiausia tai, kad paskaitose studentas netiesioginiai Iš dėstytojo-profesoriaus, docento gau na ne tik žinias, bet Ir kryptį to lesniam žinių gilinimui. V. I. Leninas nurodė, kad nei programos, nei įsta tai, nei darbo kontrolė neturi tokios reikšmės besimokančiojo formavime, kaip idėjinė paskaitos kryptis, peda gogo asmenybė. VKP(b) CK nutari mai ideologiniais klausimais su di džiule jėga iškelia aukšto paskaitų, viso mokomojo-auklėjamojo darbo idėjiškumo reikalavimus. Lietuvos KP(b) CK sekretorius drg. Sniečkus, kalbėdamas LKP(b) Centro Komiteto XV plenume, pabrėžė politinio-idėjinio studentijos auklėjimo pagerinimo reikšmę, ir tai, visų pir ma, liečia paskaitinio darbo pageri nimą. Bolševikinis paskaitų idėjiškumas užtikrins komunistinių pažiūrų, įsiti kinimų formavimąsi. Visi mokslai, ypač visuomeniniai, yra klasiniai, partiniai ir taip vadinamas „objekty vizmas", „klasinis bešališkumas", „profesoriškas akademiškumas“ yra apgavystė, šventeiviškas veidmai niavimas. Atrodytų visa tai aišku, tačiau šie trūkumai dar pasitaiko musų dėsty tojų paskaitose. Štai jaunas dėstyto jas drg. Ivanovas, objektyvistiškai vertindamas lietuvių rašytojo Butkų Juzės biografiją, atskleidė jo poli tinius svyravimus buržuazinėje Lie tuvoje, tačiau neparodė, kokį vaid menį turėjo šio rašytojo idėjinei krypčiai Didžioji Spalio socialistinė revoliucija. Prof. Jonynas, pasisaky damas Lietuvos TSR Mokslų akade mijos paskutinėje sesijoje, gynė prancūzų mokslininko Meije objek tyvumą, sprendžiant opiausią Lietu vos istorijoje politinį klausimą dėl istorinio kalbų artimumo tarp lietu vių ir slavų kalbų. Imperialistinio pasaulio šlykščios tikrovės nutylėji mas paskaitose, mokslinių problemų sprendimas, nesurišant su istorine tikrove, klasių kova, nutylėjimas di džiųjų tarybinio mokslo pasiekimų — tai taip pat buržuazinis objektyviz mas, kuris iškraipo faktus, falsifi kuoja tikrovę. Politinis-idėjinis paskaitų kryptin gumas yra būtina sąlyga mūsų dar be auklėjant jaunimą ir gali būti pasiektas tik moksliškai, giliai at skleidus mūsų socialistinės santvar kos pranašumą, tarybinio mokslo pir mumą, pagrįsto Markso—Engelso— Lenino—Stalino mokslu, panaudojant visa tai, ką pažangaus yra sukūrusi žmonija. Mūsų paskaitos įtikinančiai turi atskleisti tarybinės liaudies žen gimą į komunizmą, demaskuoti impe rialistinį pasaulį, bekilnį kosmopoli
tizmą, keliaklupsčiavimą prieš bur žuazinį individualizmą, ugdyti stu dentuose pasididžiavimo jausmą sa vo socialistine Tėvyne. Svarbiausia aukšto politinio-idėjinio paskaitų lygio sąlyga, susijusi su politiniu jų tikslingumu, — gilus mokslinis turinys ir ryšys su prak tika, socialistine statyba. Vulgarus, paviršutiniškas mokslo pagrindų iš dėstymas, nenukreipiantis į savaran kišką esmės pažinimą, neugdantis studento gabumų kritiškai vertinti faktus, neturi rasti vietos aukštojo je mokykloje. Kad studentai klausy tų paskaitas, reikia duoti daugiau pa vyzdžių, suįdominti klausytojus, pa siekti, kad jie suprastų dėstomą me džiagą. Todėl paskaitos turi būti rimtos, giliai argumentuotos, pareng tos metodologiniu atžvilgiu. Be šito paskaitos turės formalų charakterį, o studentus pavers „kalikais", nesu prantančiais dalyko esmės. Dėstytojas tvirtai turi būti įsitiki nęs savo žinių teisingumu, — tai bū tina geros paskaitos sąlyga. Tai daro paskaitą įtikinama, patraukia studen tus, ir jie tokios paskaitos klausosi atidžiai. Tai visų pirma įpareigoja mus kasdien, sistemingai kelti polltinį-idėjinį lygį, įsisavinti marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, vesti nesu taikomą kovą su priešiškais pasi reiškimais ideologinėje srityje, ir įtraukti profesorių-dėstytojų kolekty vą į visuomeninį gyvenimą. Neseniai įvykęs Istorijos-filologi jos fak. gamybinis pasitarimas paro dė, kad kai kurios katedros (lietu vių k. ir literatūros) neskiria rei kiamo dėmesio paskaitų kokybei. Neužtenka apsvarstyti perskaitytą paskaitą, reikia užbėgti klaidoms už akių, ir katedros privalo iš anksto paskaitą peržiūrėti, ištaisyti klaidas. Nepakankamas dėmesys kontro liuojant paskaitas Medicinos fakul tete privedė prie to, kad prof. Kai riūkščio paskaitos buvo nesusietos su klinikos darbo pagerinimu, t. y. buvo atitrukusios nuo gamybos, for malios ir neturėjo, tokiu būdu, auk lėjamojo charakterio. Paskaitų svarbumas ruošiant spe cialistus, formuojant marksistinęlenininę pasaulėžiūrą, įpareigoja studentus atsakingiau žiūrėti į pa skaitų lankymą, į darbą su paskai tomis. Paskaitų praleidinėjimas to liau negali būti pakenčiamas aukšto joje mokykloje. Į tai turi atkreipti rimtą dėmesį rektoratas ir visuome ninės universiteto organizacijos. Tarp kitko, pas mus yra negražus faktas (žurnalistikos skyrius), kai atskiri studentai praleidinėja didesnę pa skaitų dalį. Nedelsiant baigti su to kiais reiškiniais — tiesioginė mūsų pareiga. Paskaitų kokybės pagerinimu pri valo nuolatos rūpintis ne tik patys dėstytojai, bet ir katedros. Toks da bar yra mūsų uždavinys.
«♦--------------------------
Kandidatų siūlymas Š. m. lapkričio mėn. 12 d. uni versiteto Aktų salėje įvyko visuo tinis studentų, profesorių, dėstytojų, administracinio - technikinio perso*alo susirinkimas, skirtas kandidatams į liaudies tarėjus išstatyti į Vil niaus m. Lenino rajono I rinkiminę apygardą ir delegatams į Vilniaus m. Lenino rajono I apygardinį susirinkimą išrinkti. Visuotinį universiteto kolektyvo susirinkimą atidarė partinio biuro sekretorius drg. J. Grigonis. Su didžiuliu pakilimu į Garbės prezidiumą išrenkamas VKP(b) CK Politinis Biuras su didžiuoju Stalinu priešakyje. Visuotiniu, lygiu, tiesioginiu, atviru balsavimu kandidatais į liaudies tarėjus, į Vilniaus m. Lenino rajono I rinkiminę apygardą išrenkami šie draugai: A. Jankovičius — Istorijos-filologijos fak. V k. studentas, mokslo pirmūnas, Tėvynės karo dalyvis, S. Vaičekauskas — Teisės m. fak. II k. studentas, V. Pernatkinas — universiteto mokslinės bibliotekos Vyr. biblio grafas, E. Mirskaja — universiteto užsienio kalbų katedros vyr. dėstytoja, E. Davalienė — universiteto kanceliarijos darbuotoja. R. Paškevičius — Teisės m. fak. III k. studentas. Delegatais į Vilniaus m. Lenino rajono I apygardinį susirinkimą iš nakta 50 uaiversiteto atstovų.
Pagerinti politinės ekonomijos studijavimą Draugas Stalinas moko, kad nega lima būti vien tik pasirinktos moksIo_ šakos specialistu, kad kartu reikia būti politiku-visuomenininku, susipa žinusiu su visuomenės vystymosi dėsniais, sugebančiu pritaikyti šiuos dėsnius, būti aktyviu dalyviu politi niame šalies gyvenime. Marksizmo-leninizmo klasikų vei kaluose mes randame neišsenkamą kūrybinio įkvėpimo šaltinį, metodo loginius principus, kuriais vadovau jantis kuriamas komunizmas. Politinė ekonomija — svarbiausia marksisti nės-lenininės teorijos sudėtinė dalis. Ji turi milžinišką reikšmę, kuriant komunistinę visuomenę ir užima gan svarbią vietą ruošiant kadrus. Politinė ekonomija apginkluoja studijuojančius ekonominių visuome nės dėsnių pažinimu ir sugebėjimu jais naudotis praktiniame darbe, va dovaujant socialistinei statybai. Ypatingai svarbią vietą politinės ekonomijos kurse užima tarybinės ekonomikos problemos. Su ypatinga jėga ir aiškumu parodyti tarybinės ūkio sistemos, jos pažangumo ir pranašumo prieš kapitalistinę ekono miką bruožus — toks yra uždavinys. Politinės ekonomijos studijavimas turi itin svarbią reikšmę. Norint tei singai suprasti tarybinio liaudies ūkio ekonominius dėsnius, spręsti milžiniškus pokarinio laikotarpio už davinius, užbaigiant socializmo sta tybą ir palaipsniui pereinant į ko munizmą, būtina mokytis politinės ekonomijos. Politinės ekonomijos studijavimas būtinas, norint suprasti ir orientuotis sudėtingoje tarptautinėje padėtyje, norint suprasti tarybinės santvarkos neįveikiamumo šaltinius. Iš čia aišku, kiek neteisūs tie drau gai studentai, kurie neįvertina gilaus politinės ekonomijos studijavimo reikšmės.
Mūsų sąlygomis bet kokios liau dies ūkio ir kultūros srities specia listas, nežinantis politinės ekonomi jos, bus nepilnavertis.
Kaip ir kituose visuomeniniuose moksluose, studijuojant politinę eko nomiją, turime tris grandis: paskai tą, seminarą ir savarankišką studen to darbą. Mokymo procese centrinę Vietą užima paskaita. Tačiau tai vi siškai nereiškia, kad galima apsiri-
boti paskaitomis, jog užtenka jas išklausyti, užrašyti, o po to prieš egzaminą peržiūrėti šį paskaitų kon spektą ir manyti esant pasiruošusiu egzaminui. Toks siauras apsiribojimas neleidžia studijuojantiems įsigyti tvirtų žinių. Į paskaitos uždavinį neįeina iš semti visą dėstomo dalyko programą. Programą turi apimti visos trys gran dys. Jeigu lektorius sugalvotų savo paskaitose išsemti visą programą, tai jis suvestų viską į paviršutinišką medžiagos išdėstymą. Todėl paskaita turi atkreipti klausytojų dėmesį į svarbiausius temos klausimus, duoti gilų šių klausimų nušvietimą ir pa žymėti visą tą naują, ką pasiekė mokslas.
Katedra, siekdama pagerinti politi nės ekonomijos studijavimą, numatė eilę priemonių. Visų pirma, tai koliokvijumų organizavimas tiems stu dentams, kurie neatvyksta į semina rą arba atvyksta nepasiruošę. Toki* studentai turi išlaikyti įskaitą iš se minaro medžiagos; antra, ruošiantis seminarams dėstytojas duoda indi vidualinę ir grupinę konsultaciją; trečia, seminaruose turi būti išaiš kinta, kaip studentai susipažinę su pirminiais šaltiniais; ketvirta, pakelti seminarų vadovo vaidmenį. Jis turi nukreipti seminaro eigą, ištaisyti klai Paskaita turi sukelti klausytojų das, papildyti, kas praleista, įvertinti susidomėjimą dėstoma medžiaga, mo studentų pasisakymus. bilizuoti studentus darbui šioje sri Trečioji mokymo proceso grandis tyje. Todėl paskaitos uždavinys — yra savarankiškas studento darbas. padėti pagrindą klausimo studijavi Studentai turi atkakliai ruoštis semi mui, duoti pagrindinius teiginius. narams, skaityti ir konspektuoti pir Antra grandį? mokymo proceso minius šaltinius. grandinėje — seminaras. Seminaras Kai kurie draugai skundžiasi, kad turi tikslą, pirma, išmokyti studentą sunku skaityti K. Markso „Kapitalą". giliai ir savarankiškai studijuoti pa Taip, sunku. Kiti sako, kam, girdi, grindines kurso problemas, geriau jas rašomos brošiūros, išleidžiamos pa įsisavinti ir, antra, išmokyti savaran skaitų stenogramos, matyti, kad jo kiškai ir teisingai suprasti tą ar kitą mis pasinaudotume. Taip pat teisinga ekonominę problemą. mintis. Tačiau, seminaruose dalyvauja toli Tačiau brošiūros, paskaitų steno gražu ne visi studentai, kai kurie laikosi per seminarus pasyviai, o yra gramos ir pan. — visa tai turi būti ir tokių, kurie seminarų visiškai ne tarpine grandimi tarp paskaitos ir pirminių šaltinių skaitymo. Sakysime, lanko. Štai, pavyzdžiui, lapkričio 9 d. Tei jums sunku pagal K. Markso „Kapi sės m. fak. III k. trečioje grupėje į talą" suprasti žemės rentą; perskai seminarą atvyko iš 15 tik 5 studen tykite K. Ostrovitianovo paskaitos stenogramą, o po to perskaitykite, tai. dar geriau, užkonspektuokite Markso, Tokie studentai, kaip Rukšėnaitė, Lenino, Stalino veikalus. Ypatingai Baronas (Ist.-fil. fak. III k.), Potaš- tai liečia Ekonomikos, Teisės, Istori nikov, Surginas, Timofejevas, Užuba- jos-filologijos fak. studentus. Stu lytė, Sarkūnėlis (Teisės m. fak. III k.), dentai turi atminti, kad geras pirmi šiais mokslo metais nė karto neda nio šaltinio konspektas visuomet bus lyvavo politinės ekonomijos semina reikalingas. ruose. Chemijos fak. studentai KundDaugelis studentų skundžiasi, kad ra, Karvelis seminaruose dalyvavo tik vieną kartą. Tiesa, tokių studentų studijuoti politinę ekonomiją iš viso nežymi mažuma, o kurie per semi labai sunku. Ryšium su tuo aš galiu narus laikosi pasyviai, dar yra gana jiems priminti K. Markso nurodymą apie tai, kad tik tas pasiekia mokslo daug. Universitete yra visos sąlygos po spindinčias viršūnes, ka6 nebijo eiti litinės ekonomijos studijavimui, ir jo akmenuotais takais. tie draugai, kurie noriai studijuoja, Doc. M. Lola pasiekė gerų rezultatų. Tai studen tai Sarkiūnaitė (Gamtos fak.), BubePolitinės ekonomijos katedros lis (Chemijos fak.), Statulevičius vedėjas
Kaip aš ruošiuosi seminarams Trumpai noriu pasisakyti, kaip aš studijuoju marksizmą-leninizmą, kaip ruošiuosi marksizmo-leninizmo semi narams. Iš paskaitos užsirašau svarbiausias mintis, teiginius, ir tokiu būdu susi darau bendrą vaizdą apie kalbamąjį dalyką. Nuodugnesniam marksizmo-leniniz mo pagrindų studijavimui panaudoju klasikų Markso—Engelso—Lenino— Stalino veikalus. Nurodytus dėstyto jo ir seminarų planuose veikalus per
v
ę
skaitau ir konspektuoju. Konspektavimas man padeda ne tik įsisavinti dalyką, bet yra taip pat pakartojimo medžiaga. Marksizmo-leninizmo atski rus klausimus pailiustruoju pavyz džiais iš dabartinio gyvenimo. Šią medžiagą randu laikraščiuose, žurna luose, panaudoju duotus paskaitų metu dėstytojo pavyzdžius dabarti nės politikos klausimais.
D. Bačkytė
DAUGIAU DĖMESIO STUDIJOMS!
Praeitais mokslo metais mūsų gru pės studentai, dirbdami kolektyviai, pasiekė gerų rezultatų. Kolektyvinio darbo dėka grupės studentai egzami nus laikė tik gerai ir labai gerai; politinės ekonomijos egzaminą išlai kėme vien labai gerai, iš geometri jos pagrindų egzamino gauta tik 2 ketvertai, kiti — penketai. šį patyrimą panaudojame ir šiai6 mokslo metais. Nutarėme kiekvieną savaitę ruošti konsultacijas iš mate matinės fizikos lygčių, ruošti politi nės ekonomijos seminarų prieŠ6eminarius. Gaila tik, kad tai pilnai ne įvykdoma. Būtent, į matematinės fi
zikos lygčių konsultacijas nors ir ateiname, bet, be Kabailos ir Rišku tės, niekas daugiau joms tinkamai nepasiruošia. Minėti priešseminariai nevisuomet įvyksta, o kad ir įvyks ta, tai praeina žemame lygyje. Mums reikia kiekviename žingsnyje prisi minti, kad svarbiausia mūsų parei ga — studijos. Todėl būtina arti miausiu laiku ištaisyti esamus trūku mus, visu rimtumu ruoštis konsulta cijoms, nes egzaminų sesija jau ne toli, o ją mes privalome sutikti tvir tomis žiniomis. L. Antanaitis Fiz.-mat. fak. IV k. stud.
Egzaminai Ekonomikos fakultete
Ekonomikos fakulteto IV kurso stu dentai, išklausę eilės disciplinų kur są, pradėjo laikyti tarpsesijinius eg zaminus. Lapkričio 15—16 d. d. IV kurso finansininkai laikė biudžeto apskaitos egzaminą. Grupė egzaminą išlaikė vien labai gerais ir gerais
(Fiz.-mat. fak.), Fišas, Starovolskis (Teisės m. fak.), Galnaitytė, Kažukauskas (Istorijos-filologijos fak.) ir kt.
pažymiais. Vyr. dėstytojas Jakubėnas studentų Maimino, Karalevičiaus, Vitkūno, Augustinavičiūtės, Pociaus ir kitų žinias įvertino labai gerai. Grupės išlaikyto egzamino bendras vidurkis — 4,5. (Mūsų koresp.)
UGDYKIME PRADEDANČIUOSIUS RAŠYTOJUS
Šalia daugelio mokslinių būrelių universitete veikia ir Literatūros-kritikos būrelis. Būrelio darbo apimtis įdomi ir plati. Jame turi būti nagri nėjami naujausi mūsų tarybinės li teratūros kūriniai, svarstoma prade dančiųjų kūryba. Būrelio uždavinys —- nukreipti pradedančius rašyti tei singa linkme, kelti jų politinį-idėjini 'Y9i *r meninį meistriškumą, pa dėti įsisavinti socialistinio realizmo principus^ mūsų literatūroje. Būrelis turėtų būti tribūna, iš kurios mūsų universiteto studentai galėtų susi pažinti su augančiomis literatūrinė mis jėgomis. Kasmet į universitetą ateina nauji draugai, kurie mėgsta ir domisi mū sų literatūra, bando rašyti patys. Šiems draugams reikalinga vyresnių jų draugų parama. Tačiau Literatūros-kritikos būrelis nesugebėjo tin kamai organizuoti savo darbo, maža padėjo naujai atėjusiems draugams. Praėjusiais mokslo metais buvo pravesti keli susirinkimai, kuriuose buvo apsvarstyta Žilinskaitės, Dulinsko, Palikevičiaus ir kt. kūryba, suruoštas literatūrinis vakaras, skir tas kovai už taiką ir kt. Susirinkimai praeidavo žemame organizaciniame fygyje, todėl ju06e dalyvaudavo ne daug studentų. Būrelis dirbo be darbo planų, ir visą darbą stengėsi atlikti buvęs pirm. drg. Šulcaitė, tuo tarpu paski ri valdybos nariai visai nieko ne dirbo. Naujai išrinkta valdyba turi pa gerinti darbą, pravesti daugiau va karų, j kuriuos būtų pakviesti mū sų tarybiniai rašytojai, kur jie pa pasakotų apie savo kūrybinį kelią, pamokytų, kaip rašyti. Pats ataskaitinis - rinkiminis susi rinkimas praėjo žemame lygyje, be diskusijų. Komjaunimo komitetas ir kultūros klubas turėtų padėti naujai išrink tai valdybai, kad mes išvengtum* praėjusių metų klaidų. J. Lilytė Būrelio valdybos narė
SPOUTUt
PARTIJOS GYVENIMAS
Gerinti partini vadovavimą
i
VVV^
STUDENTŲ SPORTO VAKARAS
(IŠ V VU ATASKAITINIO-RINKIMINIO PARTINIO SUSIRINKIMO) Spalio mėnesio 13 d. mūsų univer ChemijosJizikos-matematikos fakul Aukštųjų mokyklų partinių orga nešėjas Pakarklis stengėsi šį klausi buvo darbo posūkio punktu visose siteto sportininkai susirinko į tradi tetas. Atskirų varžybų šakų nugalė Lietuvių kalbos cinį sporto vakarą, įvykusį Karinin tojams prorektorius drg. Mitropolskis nizacijų uždavinys — ruošti aukštai mą aiškinti tik iš teorinės pusės, kitose katedrose. įteikė diplomus, palinkėdamas jiems kvalifikuotus kadrus įvairioms socia nesurišdamas jo su Lietuvos TSR gy katedrai vadovavo vyr. dėstytojas kų namų patalpose. Įžanginį žodį tarė universiteto siekti dar puikesnių pergalių mūsų venimu, 6U kolektyvizacija ir kova Kruopas, pasinaudodamas bolševiki listinės statybos sritims. Vy- socialistinės Tėvynės gerovei. Per ataskaitinį laikotarpį universi prieš buožinius elementus. Diskusi nės kritikos nebuvimu katedroje ir Sporto katedros dėstytojas gontas. Jis įdomiai pasakojo apie Scenoje pasirodė geriausieji uni teto partinė organizacija, vadovau joje praslinko mintis, kad, esą, lie mokslinėje taryboje, Kruopas apgy visasąjuftgines krepšinio pirmenybes, versiteto gimnastai. Jie atliko eilę nė aiškiai antimokslinį darbą ir tik damasi istoriniais VKP(b) CK nuta tuviškas buožė nepavojingas. Seminariniai užsiėmimai šiais vėliau buvo atstatytas iš vadovau kuriose asmeniškai atstovavo mūsų pratimų. Žiūrovai susidomėję sekė rimais ideologiniais klausimais, respubliką. parodomąsias rungtynes durtuvais, LKP(b) VI suvažiavimo nutarimu, mokslo metais pravedami žymiai ge jančio posto, o jo darbas neužskaiSporto katedros vedėjas drg. Nos- rapyromis ir espadronais. tytas. Buvęs katedros vedėjas Kruo riau, tačiau buvo keletas atsitikimų, draugo Stalino genialiais darbais kovas paskelbė Komjaunimo taurės Buvo pademonstruotas kino filmas „Marksizmas ir kalbos mokslo klau kada seminarai neįvykdavo dėl blo pas nesugebėjo organizuoti katedros spartakiados rezultatus. Pirmąją vie sportinės kronikos. go dalyvių lankomumo. Konsultaci kolektyvo tų uždavinių vykdymui, simai", nuveikė žymų darbą. Mūsų sportininkams, ypač jaunie kurie buvo iškelti prieš katedrą, pa tą šiose varžybose iškovojo IstorijosKomunistiniai auklėjant mūsų uni jos, paskaitų tezių apsvarstymas sirodžius Stalino darbams kalbos filologijos fakulteto sportininkų ko siems, šis vakaras paliko malonų 7 — 10 dienų prieš skaitymą, darbo versiteto studentus ir dėstytojus, mokslo klausimais, buvo vengiama lektyvas. Susirinkimui karštai prita įspūdį, paskatino juos ir toliau iš pakilo studentų ir dėstytojų politinis patyrimo pasidalinimas tarp semina nagrinėti aktualius klausimus kalbi riant, fakultetui-nugalėtojui įteikia tvermingai lavintis mėgiamose spor rų vadovų, stropesnis ruošimasis se sąmoningumas, jų bolševikinis bud ma Komjaunimo taurė. Antrąją vietą to šakose. nėje srityje ir vystyti diskusijas. rumas ir principialumas. Tačiau po- minariniams užsiėmimams ir didesnė spartakiadoje iškovojo Gamtos moks V. Žilinskaitė fakultetinių partinių organizacijų Partinė organizacija maža dėmesio lų fakulteto sportininkai, o trečiąją — litmasinis darbas universitete atsi Ist.-fil. fak. II k. stud. lieka nuo žymiai išaugusių poreikių kontrolė sustiprino discipliną, page skyrė visuomeninių-ekonominių dis ciplinų katedrų veiklai reguliuoti pereinamajame laikotarpyje iš socia rėjo seminarų dalyvių aktyvumas. STALO TENISO VARŽYBOS Žymi komunistų dalis savarankiš (Marksizmo-leninizmo pagrindų, Poli lizmo į komunizmą. VVU partinė organizacija praveda kai studijuoja marksizmo-leninizmo tinės ekonomijos). Egzaminų rezulta Lapkričio 14 d. „Tauro" bendrabu tikimą rezultatu 12:5 laimėjo Kauno momis priemonėmis siekė užtikrinti klasikų veikalus. Veikė dvi politmo- tai parodė, kad studentai dar paly čio salėje įvyko draugiškos stalo te „Žalgirio" komanda. ASK komando kyklos, kuriose mokėsi administraciginti blogai žino šiuos dalykus, pa nuolatinį profesorių-dėstytojų, stu niso varžybos tarp TSRS 8-nių mies je gerą ir apgalvotą žaidimą parodė dentų politinio-idėjinio lygio kėlimą, nis-ūkinis personalas, 8 rateliai, ku stebimas atskirų marksizmo-leniniz tų turnyro nugalėtojo Kauno „Žalgi A. Saunoris, kuris laimėjo visus su riuose buvo studijuojamos didžiųjų mo teiginių iškalimas, nemokėjimas auklėti kolektyvą, atsidavusį didžia rio" ir Vilniaus ASK komandų. „Žal sitikimus. partijos vadų Lenino ir Stalino bio jų pritaikyti konkrečiose istorinėse jam Lenino—Stalino reikalui. Varžybos sukėlė didelį susidomėji grafijos, įsteigti 4 rateliai VKP(b) sąlygose. „Bolševikų partija visada girio" komandos sudėtyje žaidė stip Per ataskaitinį laikotarpį partinės istorijos trumpajam kursui studi skiria daug dėmesio marksizmo mo riausieji TSRS stalo tenisininkai — mą ir atgarsį studentų tarpe. Numa turnyro nugalėtoja Žilevičiūtė, LTSR organizacijos darbas buvo nukreiptas juoti. kymuisi. Pas mus negali būti nė kal rinktinės dalyviai Onufrijenka, Paš toma organizuoti ir daugiau tokių ta linkme, kad kiekvienas partinės bos apie blogą darbą šioje srityje. kevičius, Urbanavičius, Minkus. ASK susitikimų su Kauno Politechnikos Partinio biuro priimtame nutarime instituto, Rygos universiteto koman organizacijos narys ir kandidatas, Įsitikinęs, kad universiteto partinei visa partinė organizacija stiprintų nurodoma, kad komjaunimo ir kitų organizacijai vadovaujant Marksiz komanda — Valančienė, LTSR rink domis. auklėjamąjį darbą fakultetuose. Fa visuomeninių organizacijų pareiga mo-leninizmo pagrindų katedra gar tinės dalyvis A. Saunoris, GofmaA. Grigelis kultetuose pagerėjo skaitomų paskai šiais mokslo metais užtikrinti visų bingai atliks jai uždėtas pareigas", — nas, Venckauskas, Vaintraubas. Susi tų turinys, agitkolektyvų darbas, par studentų savarankišką ir gilų mūsų kalbėjo drg. Byčkovas. APLEISTAS SPORTINIS DARBAS tinių organizacijų vadovavimas kom- proletarinės revoliucijos vadų gyve Ataskaitiniame pranešime nurody jaunimui. Partinė organizacija nuvei nimo ir veiklos studijavimą. ta, kad visos dėstomos universitete Pereitų mokslo metų pavasario var anksto sudaryta lengvaatletų koman kė didelį darbą pertvarkydama kated Žymiai išaugo idėjinis .politužsiras Stalino genialių darbų „Marksiz ėmimų, pravedamų akademinėse disciplinos turi būti pagrįstos mark žybose Ekonomikos fakulteto studen da. Dėl ko varžybose dalyvavo ne mas ir kalbos mokslo klausimai" pa grupėse, lygis. Pravedamos te sistine pasaulėžiūra, turi rodyti tary tai užėmė pirmą vietą. Atskiri spor pakankamas skaičius sportininkų. Kai grindu. Partinis biuras išklausė Rusų mos liečia aktualius šių dienų vi binės santvarkos pranašumą, turi auk tininkai taip pat pasiekė neblogų kuriose varžybose nedalyvavo nė vienas fakulteto atstovas (pvz., 110 kalbos katedros, Valstybinės teisės, daus ir užsienio politikos klausimus. lėti studentijoje meilę savajai Tėvy rezultatų. Bet vaizdas visai pasikeitė šių metrų kliūtiniame bėgime). ASK val TSRS istorijos katedrų darbą, kas Eilėje akademinių grupių (Medicinos nei, ugdyti pasididžiavimo jausmą jos kultūra, mokslu, vesti griežtą kovą mokslo metų rudens sporto varžybo dyba ir lengvosios atletikos sekčija žymia dalimi padėjo persitvarkyti ir fak., Istorijos-filologijos fak.) politkitoms katedroms. Svarstant Valsty užsiėmimai nutrūkdavo. Nepakanka su buržuaziniu objektyvizmu, vergiš se. Ekonomikos fakulteto sportinin (sekcijos vadovas drg. Buzas) nedėjo binės teisės katedros darbą (katedros ma kontrolė ir vadovavimas iš par ku lankstymusi prieš pūvančią kapi kai įvykusiose varžybose, kovodami pastangų šiems trūkumams pašalinti. vedėjas drg. Bulovas), buvo iškelti tinių organizacijų pusės (Gamtos m. talistinių kraštų kultūrą, vesti nesu dėl Komjaunimo taurės, teužėmė tik Krepšinio komanda, turėdama savo rimti katedros trūkumai. Katedra fak., Medicinos fak.), neretais atve taikomą kovą prieš marksizmo-leni ketvirtą vietą. Šioms varžyboms iš tarpe pajėgių krepšininkų, pasirodė nebuvo apsvarsčiusi Stalino darbų jais visas darbas ir atsakomybė bu nizmo mokslo iškraipymą. Šie užda anksto beveik visai nebuvo ruošia nesėkmingai dėl lengvabūdiškų pa kalbos mokslo klausimais, neišvystė vo suverčiami vyr. agitatoriams, o viniai stovi prieš kiekvieną katedrą, masi. Buvo visai užmirštas atskirų žiūrų į varžybas. Buvęs fakulteto ASK pirmininkas kūrybinės diskusijos atskirais teori vadovai apsiribojo tik pasikalbėji prieš kiekvieną dėstytoją ir studentą. sporto šakų dalyvių pasiruošimas Fakulteto lengvaatletai drg. Galaburda nusišalino nuo vado Mokslinių-tiriamųjų darbų vykdy varžyboms. nio pobūdžio klausimais. Katedroje mu su jais. Tas, žinoma, negalėjo vyko formalus, nekritiškas ir nenrin- neatsiliepti į agitkolektyvų darbą mas universitete turi palyginti mažą iki šiol kasmet pirmavo universitete. vavimo sportiniam darbui. Lauksime, užmojį. Blogai vykdomas 1951/52 Šiais metais nei lengvaatletams, nei kada naujai išrinkta ASK valdyba cipialus atskirų dėstytojų paskaitų akademinėse studentų grupėse. m. m. planas. Mažai populiarinami tinklininkams nebuvo suruošta nė pakels fakulteto sportinę garbę. apsvarstymas, ir, aišku, tai negalėjo Paskaitinė propaganda universitete respublikinėje periodinėje spaudoje viena treniruotė. Aišku, tai žymiai duoti naujo impulso kovoje už aukš atliko didelį vaidmenį politiškai auk profesorių-dėstytojų pasiekimai šioje atsiliepė ir į varžybų rezultatus. G. Vaitkūnas tą paskaitų turinio kokybę. lėjant studentiją. Tačiau partinė or Be to, prieš varžybas nebuvo iš1 Ekonomikos fak. IV k. stud. Svarstant TSRS istorijos katedros ganizacija, visuomeninės organizaci srityje. Savieigai paliekami aspirantų darbą, partinis biuras nurodė nepa jos nepasiekė masinio paskaitų lan darbai, jiems mažai padeda moksli tenkinamą dėstytojų kadrų būklę ka kymo. Paskaitų klausėsi palyginti niai vadovai. Silpna universiteto pa tedroje; ne visi dėstytojai užtikrino maža studentų auditorija. Kaip pa rama respublikos liaudies ūkiui, Į aukštą paskaitų dėstymo lygį, nebu žymėjo VVU ataskaitiniame-rinkimi- dar palyginti silpnas katedrų ir fa vo ryžtingai kovojama prieš buržua niame partinės organizacijos susirin kultetų ryšys su ministerijomis, ūki nėmis ir kultūrinėmis įstaigomis, ta zinės ideologijos pasireiškimus. kime komunistas drg. Voronkovas, rybiniais ir kolektyviniais ūkiais. Įvairiomis politinio švietimo for „agitkolektyvo darbas kai kuriais Apie žemą mokslinį-tiriamąjį dar momis buvo apimti visi komunistai atvejais turi formalų charakterį. Ma bą universitete kalbėjo drg. drg. „Tauro" bendrabučio administrato Tačiau laisvesnių nuo visuomeni ir beveik visas profesorių-dėstytojų žai skiriama dėmesio metodiniam Bučas, Stepanovas ir kt. rius drg. Vileita nutarė paskirti nio darbo gyventojų yra, ir admi kolektyvas. Buvo vystomas siste pravedamų užsiėmimų klausimui. Vi Eilė pasisakiusiųjų komunistų pa bendrabučio IV aukšto vyrų bloko nistratoriui jie buvo nurodyti, bet. . . mingas darbas marksizmo-leninizmo sai nepakankama yra universiteto paseniūną. Jis apsistojo ties Istorijos- drg. Vileita savo nutarimų keistiteorijos įsisavinimo srityje. Žymiai skaitinės propagandos kontrolė. At žymėjo, kad ataskaitinis pranešimas filologijos fak. II k. studentu Kise- nemėgsta. neturėjo gilios darbo analizės pobū pagerėjo mokymosi procesas, paskai skirų disciplinų paskaitos nepakan liovu: „Šis bus tinkamas — jis dir „Iki lapkričio 13 d. sudarykite sa tų kokybė, ypač tai liečia teoretinius kamai iliustruoja tarybinio mokslo džio, daugiausia buvo kalbėta apie ba kursinio komjaunimo biuro sek vo bloko gyventojų sąrašą", — trum faktus, mažai daryta išvadų. seminarus. Marksizmo-leninizmo va pasiekimus, rusų mokslininkų priori retoriumi ir seniūnu dirbti sugebės". pai įsakė ir, nenorėdamas girdėti Drg. Grigonis ir drg. Balsys apsi kariniame universitete mokėsi 66 tetą". Drg. Mltropolskis pažymėjo, Nutarta — padaryta. Jokie drg. Ki- drg. Kiseliovo prieštaravimų, greitai žmonės. Besimokančių dauguma mo kad „auklėjamajam darbui studenti stojo ties komjaunimo organizacijos seliovo prieštaravimai ir aiškinimai, išėjo iš kambario. kėsi rimtai, giliai 6tudijavo progra jos tarpe vesti iki šiol buvo skiria darbu ir visai teisingai pažymėjo, kad vienas žmogus tiek pareigų at Kyla klausimas: kiek vienas žmo minę medžiagą ir sėkmingai užbaigė ma maža dėmesio. Reikia paskaitas kad maža buvo kontrolės iš partinio likti negali, nepadėjo — jį „pasky gus gali turėti visuomeninių pareigų, biuro pusės vadovaujant kasdieniame mokslo metU6. Šiais 1951/52 m. m. nukreipti ta linkme, kad svyruojąs rė" seniūnu. kurias galėtų tinkamai vykdyti? Rei iš profesorių-dėstytojų sąstato, ne studentas įsitikintų esąs neteisus. komjaunimo darbe. Drg. Balsys pa „Pas mus laisvesnių žmonių nėra", kia tikėtis, kad drg. Vileita savo nu baigusių ar nesimokančių Marksiz Būtina sustiprinti partinio biuro lek žymėjo būtinumą daugiau skirti dė mėgino pateisinti savo keistą nutari tarimą pakeis. mo-leninizmo vakariniame universi toriumo veiklą, atkreipti itin rimtą mesio ir kitoms visuomeninėms orga mą drg. Vileita. V. Gardaitis tete, paliko tik keletas žmonių. Ta dėmesį antireliginei propagandai, nizacijoms, kaip profsąjungai. Dau čiau kai kurie draugai nerimtai žiū kasdien studentų tarpe auklėti ko giau dėmesio skirti jaunų komunis rėjo į užsiėmimus, blogai juos lan lektyviškumo, pareigingumo, garbės tų auklėjimui. Į partijos eiles galima buvo priimti žymiai daugiau studen kydavo, reikiamai nesiruošdavo, lai jausmą”. tų, ypač komjaunimo organizacijos ku neišlaikydavo seminarų. To re Partinės ir visuomeninės organiza „Tarybinio Studento" skaitytojai nesiskaitė su susirinkimo pasiūlymais zultatas — 20 proc. besimokančiųjų cijos dar iki šiol blogai veda darbą auklėtinių. nebuvo prileisti prie egzaminų sesi bendrabučiuose, nevadovauja bendra LKP(b) CK mokslo ir aukštųjų studentai V. Murauskas (Teisės m. įvesti naujas kandidatūras, balsavi jos (Klebanienė, Topper, Starkienė, bučių taryboms. Dažnai draugų pa mokyklų skyriaus vedėjas drg. La fak.), I. Kupo, Z. Charlušas, A. Bil- mas nebuvo pusiau slaptas, kaip to Jodelienė, Frolovas). Tai rodo nepa mirštama, kad po paskaitų didelę zutka savo išstojime pažymėjo, kad kytė, I. Kšemianskaja, E. Naruševi reikalauja SMD įstatai. Balsavime kankamą kontrolę iš partinės orga laisvalaikio dalį studentai praleidžia partinė organizacija per ataskai čius (Fizikos-matematikos fak.) pra dalyvavo universiteto SMD narių nešė redakcijai, kad įvykusiame mažuma. nizacijos ir komjaunimo pusės. bendrabučiuose. Partinių ir visuome tinį laikotarpį atliko nemažą darbą, ataskaitiniame-rinkiminiame universi Redakcija šiuo reikalu kreipėsi į pakilo į aukštesnę pakopą. „Univer Viena iš partinio švietimo tinklo ninių organizacijų uždavinys padėti teto SMD susirinkime, pravedant universiteto mokslinę tarybą, kuri sitetas pralenkė kitas organizacijas, sričių buvo teoretiniai seminarai, studentams teisingai organizuoti lais naujos universiteto SMD Tarybos rin pranešė, kad skaitytojų iškelti fak pravedami fakultetuose. Seminarinių valaikio praleidimą, kultūringą po išleido daug naujų specialistų. Mes kimus nebuvo laikomasi SMD įstatų. tai pasitvirtino. Universiteto taryba temų planas viršytas Medicinos fa ilsį, sudaryti palankias sąlygas stu daug jėgų išeikvojome kovoje su Susirinkimo pirmininkas drg. Ance- nutarė rinkimus į universiteto SMD tuo, kas sena. Dabar prieš mus stori kultete. Tai buvo kiekybinio plano dentams mokytis. uždavinys naujose sąlygose padvigu vičiu6 bandė pravesti kandidatus į tarybą laikyti negaliojančiais, šią vykdymo susiviliojimas ir dalis te Partinis biuras per universiteto binti mūsų pastangas auklėjant stu SMD tarybos narius be apsvarstymo, savaitę bus pravesti nauji rinkimai. mų išnagrinėta paviršutiniškai, blo mokslinę tarybą, fakultetines moks gai, o kai kurios iš jų perkeltos į lines tarybas, dekanatus, katedras dentiją. O auklėjamasis darbas turėjo sekančius mokslo metus pakartoti kontroliavo dėstymo kokybę, padėjo visų daugiausiai trūkumų. Po kiek vieno katedrų darbo išklausymo žy nai. Trys seminarai buvo sujungti į likviduoti pasitaikančias politines miai persitvarkydavo katedrų darbas. Mūsų medžiagos pėdsakais vieną bendrą pranešimą, vietoje se klaidas ir metodinius trūkumus. Šiuo metu reikia kelti naujus užda minaro klausimų detalaus išstudija Drg. Mirskaja pažymėjo, kad „par vinius ir žymiai didesnius. Visuome vimo. Seminarinis planas buvo ne įvykdytas Istorijos-filologijos fakul tinis biuras atliko nemažą darbą ninių mokslų dėstymo kokybės geri tete. Ekonomikos m. fakultete ne gerinant darbo turinį visame, univer nimas yra vienas svarbiausių užda Atsakydama į redakcijos paklausi tams naudotis diplominių darbų fon visi seminariniai užsiėmimai vyksta sitete, atskirų katedrų, tame skai vinių, stovinčių prieš mus. Nesi aktyviai ir reikiamame lygyje. Per čiuje ir Užsienio kalbų katedros". taikstymas su trūkumais turi atsi mą, Lietuvių literatūros katedra pra du duos ne tik katedros vedėjas teoretinio seminaro užsiėmimą išstojo Kalbėjusi apsistojo ties moksliniu ka spindėti visame partinės organizaci neša, kad, apsvarsčiusi koresponden M. Ročka ir pavaduotojas P. Ivano ciją „Kančių keliai" („Tarybinis vas', bet ir kiekvienas katedros dės Gregorauskas, kurio kalba turėjo tedros darbu, pažymėdama, kad vie jos ir partinio biuro darbe". Vilniaus Valstybinio universiteto studentas" Nr. 31 (61), 1951 m. spa tytojas, vadovaująs seminariniams ar ryškų nacionalizmo pasireiškimo po nas iš katedros pagrindinių darbo būdį. Jo manymu, Spalio socialistinė trūkumų buvo tas, jog teorinį kursą partinės organizacijos ataskaitinis- lio mėn. 16 d.), katedra pripažino diplominiams darbams. revoliucija — tai grynai rusiškas vedė palyginti siauras žmonių ratas, rinkiminis susirinkimas išreiškė įsiti kritiką jos adresu visiškai pagrįsta reiškinys, o tarybų valdžia Lietuvoje taip vadinami „teoretikai", kitiems kinimą, kad partinė organizacija, ir teisinga. REDAKTORIUS Nurodytiems trūkumams pašalinti įkurta ne Tarybų Sąjungos įtakoje gi dėstytojams buvo duota vesti tik vystydama bolševikinę kritiką ir A. VASILIAUSKAS ir ne jai padedant. Drg. Pauliukonis praktinio pobūdžio turinčius užsiėmi savikritiką, mobilizuos universiteto katedra nutarė, kad leidimą studen (seminaro vadovas) nedavė reikiamo mus ir tuo būdu neleido jiems augti. kolektyvą geram paruošimui aukštai Dabartiniu metu žymiai sustiprintas kvalifikuotų tarybinių specialistų, atkirčio. STUDENTŲ DĖMESIUI! Teisės m. fak. (vadovas Domaše katedros kadrų sąstatas, dauguma komunistinės visuomenės statytojų, Patikrinimas vyks lapkričio 22—23 katedros narių pradėjo ginti kandi Universiteto liaudies dainų ir šo begaliniai atsidavusių Lenino — Stalino vičius) seminariniuose užsiėmimuose kių ansamblis skelbia vyrų (choris d. d. „Tauro" bendrabučio salėje. partijai. tema „Stalininis mokslas apie buo datinį minimumą. Ansamblio valdyba tų ir instrumentalistų) priėmimą. G. Bračienė Tačiau partinio biuro nutarimai ne žių, kaip klasės, likvidavimą", pra
<JL°
N utarta — padaryta
Iš nepaskelbtą laišku redakcijai
„Kančių keliai“
Už®. Nr. 01499
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
L V 12638