T. ROSTOVA1TĖ
Agitatoriai tęsia darbą toliau
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
771/KOS STATYBOMS Rudens arimuos — traktorių paradas — lai Ukrainos brolių dovana. O kiek gražuolių staklių nuo Maskvos ir Stalingrado tau, Lietuva, sesuo respublikų jauna! VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 37 (67) 1951 m. lapkričio 27 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
T IAUDIES teismų rinkimai — Agitpunkto Nr. 58 darbui vadovauja didelė ir atsakinga politinė Istorijos-filologijos fak. partinė ir kampanija, kurioje dalyvauja visa visuomeninės organizacijos ir agitpunktui Nr. 49, kuris yra universi mūsų tarybinė liaudis. teto centriniuose rūmuose, visų kitų Įvykusiuose darbininkų, valstiečių, fakultetų partinės bei visuomeninės tarnautojų ir inteligentijos susirinki organizacijos. Aišku, kad universite muose kandidatais į liaudies teisėjus to partinei, komjaunimo bei profe ir liaudies tarėjus buvo pasiūlyti sinių sąjungų organizacijoms iškilo geriausi mūsų liaudies sūnūs ir duk atsakingas uždavinys — vadovauti ros — stachanovininkaj, žemės ūkio šitam gausiam agitatorių kolektyvui, pirmūnai, geriausi tarybinės inteli atliekančiam svarbų ir atsakingą gentijos atstovai. Mūsų Lenino rajo darbą. ne rinkimams į liaudies tarėjus už Tačiau, kaip tai jau buvo atžymė registruoti „Vilniaus" fabriko darbi ninkas Lukašifinas, „Laisvės" siuvimo ta ir respublikinėje spaudoje, mūsų fabriko darbininkas Potumsis, mūsų universiteto agitatorių kolektyvo universiteto Teisės mokslų fakulteto darbe yra dar ir žymių trūkumų. studentas, Lenino—Stalino komjauni Agitacinis darbas dar nevedamas pilnu užmoju ir kasdien. Iki šiol mo auklėtinis Vaičekauskas ir kt. agitatoriai užsiiminėjo tik rinkėjų Rinkiminėje kampanijoje prasidėjo sąrašų sudarinėjimu. Dėl blogo va naujas, dar atsakingesnis darbo pe riodas — agitacija už lia.udies išsta dovavimo iš agitpunkto Nr. 49 vedė daugęlis tytus kandidatus. Todėl būtina dar jo drg. Fainhauzo pusės labiau sustiprinti bolševikinę agitaci minėto agitpunkto agitatorių nepra ją ir propagandą, gerinti politinį- vedė su rinkėjais pasikalbėjimų apie draugo Berijos pranešimą, skirtą auklėjamąjį darbą rinkėjų tarpe. 34-sioms Didžiosios Spalio socialisti Liaudies teismų rinkimuose daly nės revoliucijos metinėms, neprave vauja visa tarybinė liaudis. Agita dė dar pasikalbėjimų apie liaudies toriai turi išaiškinti rinkėjams tary teismų rinkimų sistemą. binės rinkiminės sistemos demokra Daugelis agitatorių šį atsakingą tiškumą ir TSRS piliečių teises, darbą dirba pirmus metus, neturi įrašytas Stalino Konstitucijoje; išaiš kinti tarybinio teismo vaidmenį mū reikiamo patyrimo, reikalingi meto sų kelyje į komunizmą — ginti nuo diškos paramos. Agitpunkto vedėjas liaudies priešų TSRS valstybinę san drg. Fainhauzas neorganizavo jiems tvarką, socialistinę nuosavybę, sau reikiamos paramos metodikos klausi goti piliečių teises, kurias jiems tei mais. kia tarybinės valstybės įstatymai, Mūsų agitpunkta* savo darbe ne auklėti dirbančiuosius revoliucinio panaudoja gausaus profesorių ir dės budrumo dvasia. tytojų kolektyvo. Profesoriai ir dės Agitatorių pareiga parodyti, kad tytojai maža tepadarė pranešimų, tarybinis teismas — patsai demokra maža tepravedė pasikalbėjimų su tiškiausias teismas pasaulyje, kad rinkėjais. Kai kurie dėstytojai-agitajis vadovaujasi V. I. Lenino nuro toriai, kaip Narvydaitė, Sičkarčiuk dymais, jog mums reikia teisti pa ir kt., tik po kartą teatsilankė agittiems, jog tarybiniai žmonės turi pa punkte. Dauguma agitatorių, kaip tys dalyvauti teismų darbe. Tarybi komjaunuoliai Butkus (Ekonomikos nis teismas išreiškia taikius, kūry m. fak.), Mališauskas (Ist.-fil. fak.) binius mūsų liaudies siekimus, jis ir kiti, sąžiningai, komjaunuo'iškai agitatorių, visiškai nepanašus į buržuazinių ša dirba, bet yra ir tokių lių teismus. Agitatorių uždavinys — kaip Vytenytė (Ist.-fil. fak.), Rukšė akivaizdžiai demaskuoti buržuazinių nas (Ekonomikos m. fak.), kurie leng teismų reakcinę veiklą, ginančių vabūdiškai žiūri į savo atsakingas eksploatatorių klasių ir naujo karo agitatoriaus pareigas. kurstytojų interesus, parodyti, kaip Šie faktai rodo esant silpną kont JAV, Anglijos, Prancūzijos ir kitų rolę iš partinės, komjaunimo bei ki buržuazinių šalių teismai ranka ran tų visuomeninių organizacijų pusės, kon su policija ir kariuomene kovo kurių vadovavime nebuvo bolševiki ja prieš darbo liaudį, prieš pažan nio principialumo, nebuvo tampraus giąsias organizacijas, prieš kovoto ryšio su agitatoriais. jus už taiką ir demokratiją. Ateityje universiteto visuomeninės Agitatoriai turi plačiai išaiškinti organizacijos, partinei organizacijai rinkėjams Stalino Konstituciją, skie Vadovaujant, turi pagerinti ir sukon pyti begalinės meilės jausmus jos kretinti savo vadovavimą agitatorių kūrėjui, šviesaus komunizmo švytu kolektyvui ir agitpunktams, geriau riui didžiajam Stalinui, papasakoti žinoti pasitaikančius darbe trūkumus, apie didžiulius mūsų liaudies laimė laiku juos ištaisyti, laiku duoti nu jimus, pasiektus komunistinės staty rodymus. bos baruose Lenino—Stalino partijai Laiko liko labai nedaug, bet rim vadovaujant, parodyti tarybinės san tvarkos pranašumą prieš kapitalisti tu, nuoširdžiu darbu iki rinkimų dar nę santvarką, supažindinti rinkėjus galima padaryti daug. Mūsų uždavi nys iš pagrindų pagerinti ir sustip su kandidatų biografijomis. rinti agitacinį-rinkiminį darbą, kad Mūsų universiteto partinei, kom gruodžio 16 d. visi iki vieno rinkėjai jaunimo ir kitoms visuomeninėms sąmoningai dalyvautų rinkimuose, organizacijoms yra patikėtas agitaci atiduodami savo balsus už komunis nis darbas dviejuose agitpunktuose. tų ir nepartinių bloko kandidatus.
Būrelio susirinkime
Po pranešimo išsivystė diskusijos, kuriose dalyvavo prof. Dagys, vyr. dėst. Kaikarytė, vyr. dėst. Petryla, studentai Merkys, Baubinas, Bokšickaitė ir kt.
Vilniau, atsiteisi,
Kuo atsilyginsite,
GERINKIME AGITACINĮ DARBĄ
Š. m. lapkričio 20 d. įvyko botanikų-genetikų ir fiziologų būrelio susirinkimas. Buvo išklausytas stud. A. Kruopytės pranešimas „Mikroele mentų įtaka kopūstų derliui". Kruopytė papasakojo apie savo bandy mus, atliktus universiteto Botanikos 6ode ir Naujosios Vilnios rajono „Lenino keliu" kolūkyje, davusius teigiamus rezultatus.
Kuo broliams — miestams,
lo pasiekimus plečiant citrusinių kul tūrų auginimą šiauriniuose šalies ra jonuose ir kt.
Baigiamąjį žodį pasakė būrelio globėjas vyr. dėst. Bluzmanas. Jis pabrėžė, kad kapitalistiniuose kraš tuose mokslas yra pajungtas imperia listų interesams, tuo tarpu Tarybų šalyje mokslas tarnauja liaudžiai, pergalingai žengiančiai į komunizmą.
Tarybiniai mokslininkai aktyviai dalyvauja didžiosiose komunizmo statybose, pritaiko savo tyrinėjimus vykdant stalininį gamtos pertvarky mo planą. Mokslinėje spaudoje buvo referuo V. Ravaltytė ti straipsniai apie mičiurininio moks Gamtos m. fak. stud.
mano labrikai?! Prie Volgos Dniepro mūsų širdys tiesias — ten komunizmo kalasi daigai. Visos Tarybų žemės sultys kaupias. — Pavasarį daigai žiedais žydės. — Kanalų trasomis laivai apsunkę plaukios, atgimus stepė javo kilimus išties . . .
Kaip trokšta jaunas pats ten prisidėti:
ar mūryt šliuzą, ar žemsiurbę valdyt! Bet pareiga kiekvieno — savo vietoj, prie savo staklių kaip karys budi. Zinai —
kiekvienas būt tenai negali, — Tebūnie tau draugų užsakymas brangus, ištekink jiems geriausiąją detalę didžion statybon laimės ir taikos! Visoj Tėvynėj liaudies jėgos kaupias, — Taika visoj planetoj nugalės. Ir išblaškytas bus tamsusis karo siaubas šviesos galingos stalininių HES!
Nuotraukoje: Ekonomikos m. fak. II k. stud. Butkus supažindina rinkėjas — „Aušros" artelės darbi ninkes darbo pirmūnes Rastenytę, Skurkaltę, Korsaitę ir kt. su rinkimų nuostatais. D. Mikulskio nuotr. Ekonomikos mokslų fa kulteto visuomeninės orga nizacijos šių metų pradžio je sudarė agitacinį kolek tyvą iš 15 studentų. Fakul teto agitatoriai pravedė pla tų agitacinį-masinį darbą vykdant parašų rinkimo po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi kampaniją. Da bar agitacinis kolektyvas darbą tęsia toliau. Prasidė jus rinkiminei kampanijai į liaudies teismus, fakulteto agitatoriai pradėjo aiškinti rinkėjams rinkimų nuosta tus, tarybinių teismų demo kratiškumą bei pranašumą prieš kapitalistinius teismus ir kt. Agitatoriai aktyviai da lyvauja organizuojamuose agitpunkte seminaruose, iš klauso paskaitas, kurių pagrindu praveda pasikal bėjimus su rinkėjais. Kiek vienas agitatorius turi ka lendorinį darbo planą. Pa vyzdingai agitacinį darbą dirba agitatoriai Januš kevičius, Griška, Graželis ir kt. Jų pavyzdžiu reikia pasekti draugams Rukšėnui, Baibokaitei, ku rie nepalaiko ryšių su rin kėjais, retai pas juos lan kosi. J. Šataitė Ekonomikos m. fak. vyr. agitatorius
Teisės m. fak. agitkolektyve dirba 13 studentų. Agitatoriai buvo savo dar bą .apleidę, bet dabartiniu metu padėtis pagerėjo. Tuo klausimu man labai daug padėjo fakulteto partinės organizacijos sekretorius ir fakulteto komjaunimo biu ras, kurie nurodė gaires, kaip ruošti atskirus klausi mus. Dabar agitatoriai lan kosi pas savo rinkėjus po du kartus per savaitę. Jau pravesti pasikalbėjimai apie L. P. Berijos kalbą Mask vos Tarybos iškilmingame posėdyje ir aiškinami rinki mų nuostatai. Sekmadieniais agitpunkte ruošiami prane šimai ir koncertai rinkė jams. Agitaciniame darbe daug padeda kas savaitę pravedami universiteto agi tatorių pasitarimai, kur aiš kinami visi neaiškūs klau simai, daromi instruktyviniai pranešimai. Gerai dir ba agitacinį darbą studen tai agitatoriai ' kaip Dvorkina (III k.), Budrys (IV k.). Tačiau dar per mažai lanko savo rinkėjus drg. Dilytė, Balčiūnas ir kt. N. Bogomolovas Teisės m. fak. vyr. agitatorius
Musų darbo g aires 1951 m. rugpjūčio mėn. 10 d. „Pravdos" vedamasis iškėlė mums uždavinį: pakelti visuomeninių moks lų dėstymo lygį, pasiekti, kad stu dentai tvirtai įsisavintų marksistinęlenininę teoriją, gerai suprastų vi suomenės vystymosi dėsnius. Mūsų uždavinys — padėti studentams iš mokti vadovautis marksistine-leninine teorija visame praktiniame darbe, atskleisti ir įsąmoninti kūrybinį marksizmo charakterį. „Pravda" nurodo mums kelią, kaip įgyvendinti šį uždavinį: organiškas marksistinės-lenininės teorijos dės tymo ir studijavimo įyšys su komu nistinės statybos praktika, idėjinis paskaitų kryptingumas, jų teoretinio lygio pakėlimas. Kovodami su prisiskaitėliais ir formalistais, mes pri valome aiškiai ir išsamiai išaiškinti idėjas, išdėstytas VKP(b) istorijos trumpajame kurse, giliai išanalizuo ti istorinius įvykius — parodyti marksizmą-leninizmą veikime.
„Pravdos" straipsnyje visiškai tei singai nurodoma, kad pavasario egzaminų sesijoje mūsų universite to studentai parodė silpnas mark sizmo-leninizmo žinias. Mūsų univer sitete yra visos būtinos sąlygos trukumams visuomeninių mokslų dėstyme ištaisyti: mes turime eilę VKP(b) CK direktyvų dėl visuome ninių mokslų dėstymo, draugo Stalino nurodymus jo genialiajame kūrinyje „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai", Lietuvos KP(b) CK nutarimą dėl padėties ir priemo nių gerinant politinį-auklėjamąjį dar bą respublikos aukštosiose mokyk lose. Į visuomeninių mokslų kated ras ateina nauji, aukštai kvalifikuoti kadrai; mūsų studentija noriai, su didele meile studijuoja marksistinęlenininę teoriją. Negalima paneigti kai kurių pasie kimų universiteto visuomeninių mokslų katedrų darbe. Katedros iš vystė platų darbą, kontroliuojant skaitomas paskaitas, ir pasiekė, kad paskaitoms ruošiamasi atsakingiau, organizuočiau ir aukštame lygyje pravedami seminariniai užsiėmimai, kas neabejotinai atsiliepia keliant idėjinį-teoretinį dėstymo lygį. Labai vertinga tai, kad katedros pradėjo skirti daugiau dėmesio dėstymo me todikai, kabinetų darbui. Būtina pa-
DOC. K. MITROPOLSKIS
☆ žymėti dialektinio ir istorinio mate rializmo katedros (vedėjas doc. Ste panovas) darbą, vadovaujant teoreti niams dėstytojų seminarams, skaitant viešas paskaitas (doc. Byčkovas ir kt.) marksizmo-leninizmo, komunisti nio auklėjimo klausimais, dalyvau jant kūrybinėse diskusijose bendruo se katedrų posėdžiuose. Šiais metais prie visų visuomeninių mokslų ka tedrų pradėjo veikti moksliniai būre liai. Ir vis dėlto pas mus dar daug, labai daug trūkumų.
Visiškai neleistinas reiškinys yra tai, kad kai kuriuose Istorijos-filo logijos fak. skyriuose ne visi lanko seminarinius užsiėmimus, o fakulteto komjaunimo organizacija daugiau už siėmusi saviveiklos apžiūra, kova už choro, šokių ratelių lankymą, negu seminariniais studentų užsiėmimais. Šį darbą reikia mokėti derinti. Juk dar negirdėta iki šiol, kad kada nors Istorijos-filologijos, Teisės m. fakultetai būtų tai pasiekę, kad stu dentai grupėse, susirinkimuose atvi rai, akis į akį pasakytų tikrą tiesą apie principinį neleistinumą žiūrėti į marksizmo-leninizmo seminarinius už siėmimus nerūpestingai, paviršutiniš kai. Šiais klausimais konkrečiai nuo latos turėtų užsiimti ir universiteto komjaunimo komitetas, ir dekana tai, kurie turi pasiekti, kad kiek viena akademinė grupė, kiekvie nas gruporgas, proforgas, seniūnas organizuotų savo kolektyvą, siekiant įvykdyti Lietuvos KP(b) CK nutari mą, mūsų universiteto partinės or-, ganizacijos nutarimą dėl politinio auklėjimo darbo pagerinimo univer sitete.
Kodėl negalima rengiantis eiliniam seminarui organizuoti grupėje tarpu savio patikrinimą, apsvarstyti arba tiesiog patikrinti studentų konspek tus iš marksizmo-leninizmo klasikų veikalų? Kaip tai sustiprintų kolek tyvą, pataisytų apsileidėlius, išmoky tų gerbti kolektyvą! Dėl darbo gru pėse neįvertinimo esame kalti mes, o taipogi ir visuomeninių mokslų
katedros, kurių nariai dar nepriėjo iki grupių. Neabejotinai kaltės dalis yra ir čia, kad nekontroliuojama, kaip apkrauti studentai darbu. Stu dentai skundžiasi, kad nesureguliuo tas klausimas su namų darbais. Jie perkrauti privalomos literatūros iš įvairių dalykų skaitymu, ypatingai filologai. Visuomeninių mokslų katedrų dar be didelis trūkumas yra tai, kad jos silpnai išvystė diskusijas tiek savo katedrose, tiek bendrame darbe su kitomis katedromis, ypatingai su Gamtos, Teisės mokslų. Sėkmingas marksistinės-lenininės metodologijos įdiegimas dėstant šias disciplinas Gamtos m. ir kituose fakultetuose žymia dalimi priklauso nuo visuome ninių mokslų katedrų darbo. Iš savo patyrimo mes žinome, kaip kartais mūsų dėstytojai siaurai praktiškai suvokia tokius atradimus, kaip O. Lepešinskajos, nepastebi jų filosofi nio pagrindo. Juk negalima pamiršti, ką rašė F. Engelsas, kreipdamasis į tyrinėtojus, kad ar jie to nori ar nenori, bet juos valdo filosofai.
Ruošiant kadrus pagrindinai lietu vių tautybės,. visuomeninių mokslų katedros taip pat dar maža ką pada rė. Iki šiol neužpildytos aspirantų laisvos vietos, o moksliniuose būre liuose prie visuomeninių mokslų katedrų, ypač dialektinio ir istori nio materializmo, dar per mažai stu dentų lietuvių.
Pirmieji naujų mokslo metų trys mėnesiai parodė, kad katedros, va dovaujant universiteto partinei orga nizacijai, vystydamas kritiką ir sa vikritiką savo darbe, gali ir turi pa siekti laimėjimų gerinant visuomeni nių mokslų dėstymą. Atskleisdamos kūrybinį marksizmoleninizmo charakterį, parodydamos nenutrūkstamą ryšį revoliucinės te orijos su praktiška komunizmo staty ba, aštriau ir pilniau keldamos klau simus apie socialistinės ūkio siste mos pranašumus, ugdydamos studen tuose tarybinį patriotizmą, atsidavi mą socialistinei Tėvynei ir Lenino— Stalino partijai, visuomeninių moks lų katedros pasieks laimėjimų komu nistiškai auklėjant studentus.
Vykdykime LLKJS VI suvažiavimo nutarimus
Sesijq sutiksime gerai pasiruošę praleidinėtojus, nekviečia Lietuvos LKJS VI suvažiavimas paskaitų įpareigojo aukštųjų mokyklų komjau juos į konsultacijas. nimo organizacijas sustiprinti savo Komjaunimo biuras svarstė kom darbą kovojant už studentų mokslo jaunuolius Karklelį ir Klebanovą, pažangumą. Tai suprato Fizikos-ma nurodė jų nerimtą pažiūrą į mark tematikos fak. komjaunuoliai. Drg. sizmo-leninizmo pagrindų studijavi drg. A. Raudeliūnas, I. Petraitytė, mą ir pareikalavo padaryti išvadas V. Statulevičius, I. Kšemianskaja ir iš kritikos. visa eilė kitų moka teisingai sude Geru pasiruošimu politinės ekono rinti visuomeninį darbą su kasdieni mijas seminarams III ir IV kursai niu dėstomų disciplinų studijavimu. reikiamai susidomėjo tik paskutiniu Nuolat dirbdami bibliotekose, skai metu. Bet III kurso fizikų grupėje tydami pagrindinę ir papildomą lite seminarai vis dar praeina blogai. ratūrą, sąžiningai atlikdami prakti Lapkričio 24 d. įvyko fakulteto kos ir laboratorinius darbus, jie viso semestro bėgyje ruošėsi egzaminų komjaunimo organizacijos atviras su sesijai, kurioje susilaukia tik labai sirinkimas, skirtas pasiruošimui eg zaminų sesijai apsvarstyti. Konkretų gero žinių įvertinimo. pranešimą tuo klausimu padarė kom Ypatingas dėmesys yra skiriamas jaunuolė stud. E, Girdzijauskaitė. Iš visuomeninių mokslų disciplinų stu drg. Girdzijauskaitės ir pasisakiusių dijavimui. Komjaunimo grupės pra jų paaiškėjo, kad dar nepakankamai dėjo žymiai daugiau rūpintis geru gerai įsisavinamos ir specialios dis pasiruošimu seminarams, paskaitų ciplinos, silpnai kovojama su paskai iankymu fakultete. Tie klausimai tų praleidinėtojais (pvz., I k. stud. sistemingai svarstomi grupių akade Strazdas praleido 62 vai., IV k. stud. minėse apžvalgose. Tačiau kai ku Kokšta — 52 vai., II k. stud. Kara rios akademinės grupės vis dar atsi liūnas — 46 vai.). Aišku, kad toks lieka. Kai kurie I kurso studentai praleistų valandų skaičius negali ne (Viskupaitis, Karklelis, Ogiala, Maš- atsiliepti į egzaminų sesiją, todėl nauskas, Savickas) nesiruošia semina komjaunimo organizacija stengiasi rams, Strazdas, Klebanovas blogai visomis priemonėmis kovoti prieš lanko marksizmo-leninizmo pagrindų tokius praleidinėtojus. paskaitas. Ne visi II kurso studentai Vesdama nuolatinę kovą su pa atidžiai klauso paskaitas, dėl ko ir seminaruose jie laikosi pasyviai. skaitų praleidinėtojais, komjaunimo Tenka pasakyti, kad marksizmo-leni organizacija mobilizavo visas grupes nizmo pagrindų dėstytojai iš I—II geram dėstomų dalykų įsisavinimui. kursų studentų permažai reikalauja Čia daug padeda tokia organizuoja ir nepakankamai kreipia dėmesio į moji priemonė, kaip vyresniųjų kur-
sų studentų susitikimai su I kurso studentais. Pavyzdžiui, neseniai įvy ko I ir IV kursų fizikų susitikimas, dalyvaujant prof. P. Brazdžiūnui ir marksizmo-leninizmo pagrindų dėsty tojai Gricevič, kurio metu I kureo studentai gavo daug praktiškų, nau dingų patarimų. Komjaunimo grupėms dabar iškel tas uždavinys — gerą pasiruošimą sesijai laikyti svarbiausiu savo dar bu. Sėkmingam šio uždavinio įvykdy mui būtina sudominti visus studen tus konsultacijomis, žiūrėti, kad studentai gerai joms pasiruoštų. Dės tytojai, kaip, pvz., prof. P. Brazdžiū nas, asistentas K. Užpalis, doc. A. Misiūnas, vyr. dėst. Grincevičius ir kiti, sistemingai praveda konsultaci jas, tačiau tai negalima pasakyti apie visus dėstytojus. Konsultacijų lankymui mūsų dėstytojai turėtų būti reiklesni, — taip pažymėjo at viras komjaunimo susirinkimas. Fizikos-matematikos fak. komjau nimo organizacija yra pakankamai stipri, ir ji įstengs pašalinti esan čius trūkumus, trukdančius toliau kelti pažangumą moksle. Ateinančią egzaminų sesiją mes sutiksime gerai pasiruošę, kaip to iš mūsų reikalau ja Lietuvos LKJS VI suvažiavimo nutarimai. E. Sosnauskas Fizikos-matematikos fak. komjaunimo organizacijos sekretorius
0
rimčiau Artinasi žiemos egzaminų sesija ;— studentų darbo per semestro eigą patikrinimas ir įvertinimas. Dauge lyje grupių ir kursų svarstomas klau simas, kaip geriau pasiruošti artėjan čiai egzaminų sesijai. Neseniai Isto rijos-filologijos fakulteto penktame kurse įvyko atviras komjaunimo su sirinkimas, į kurį atvyko fakulteto dekanas drg, Meškauskas, katedrų vedėjai ir dėstytojai. Susirinkime buvo apsvarstyti du labai svarbūs klausimai: pasiruoši mas artėjančiai žiemos egzaminų se sijai ir apie diplominius darbus. Žie mos sesijoje mes turime filosofijos istorijos egzaminą. Tačiau studentai Radaitis, Dūdys, Stankevičius ir kiti blogai lanko paskaitas. Profesorius Gabrieljanas ruošia konsultacijas, bet ir čia studentai neparodo domėjimo si. Nors konsultacijos atskiroms gru pėms buvo net po kelis kartus, bet eilė draugų, kaip Radaitis, Jakelaitis ir kiti, nė karto dar nedalyvavo. Negeresnė padėtis ir su nurodytos literatūros skaitymu bei konspektavimu. Dauguma studentų konspektuo ja smulkius dalykėlius, o tokius vei kalus, kaip ,,Anti-Diuringas", „Gam tos dialektika“, „Marksizmas ir em piriokriticizmas" atidėlioja vėlesniam laikui. Bloga padėtis ir su svetima kalba. 53 studentai dar nėra išlaikę svetimos kalbos egzamino. Kai kurios grupės jau susitarė su dėstytojais, turi konsultacijas ir ruošiasi egza minui, bet yra grupių, kur šis klau simas netvarkomas. Reikia atkreipti
V
rimtą dėmesį, nes po žiemos sesijos visą laiką diplomantas turės skirti vien tik diplominių darbų rašymui. darbų rašymas jau Diplominių klausimas, šiuo metu yra svarbus nes jų gynimas prasidės nuo 1952 m. kovo mėn. 1 d. Daugelis studentų jau yra surinkę literatūrą, sudarę planus ir pradėję rašyti. Tačiau yra ir tokių studentų, kurių vadovai dar nematė ir negali surasti. Į diplominių darbų rašymą reikia kreipti daugiau dėmesio, konsultuotis su vado vais. Laikas bėga, todėl turime rim tai susirūpinti! Kurse yra dar žmonių, kurie turi akademinius įsiskolinimus. Kaip jie galvoja pereiti prie diplominių dar bų, jei dar nesutvarkytos senos sko los? Anglų kalbos specialybėje KaTimfavičiūtė, Dzingel ir ladytė, įsiskolinimus iš Juodzevičiūtė turi Kalbėjusi tos specialybės dalyko, specialybės dėstytoja drg. Kamenecgrupėje yra kaitė pažymėjo, kadI net tokių studentų, kurie neskaito laikraščių, nesidomi politiniu gyven imu. Artėja egzaminų sesija, artėja dip lominių darbų gynimas. Mums pats laikas pradėti rimtai dirbti. Laukti nebegalima! Mes turime gerai išlai kyti žiemos sesijos egzaminus. Pro fesorius Gabrieljanas pažymėjo, kad svarbu ne tik išlaikyti, bet svarbu ir kaip išlaikyti. B. Poškutė Istorijos-filologijos fak. V. k. stud.
Skamba studentų daina Š. m. lapkričio mėn. 16 d. įvykęs akademinio choro ataskaitinis susi rinkimas pažymėjo savo laimėjimus populiarinant lietuvių, , broliškųjų respublikų kompozitorių ir liaudies dainas, keliant savo idėjinį ir meni nį pajėgumą. Akademinis choras jungia savyje apie 200 dainininkų ir yra stam biausias mūsų universiteto studen tų meninės saviveiklos kolektyvas. Vadovaujamas dirigento drg. Slyžio, jausdamas nuolatinę universiteto komjaunimo ir visuomeninių organi zacijų paramą, kolektyvas savo dar be pasiekė nemaža laimėjimų. Akademinis choras, vadovaudama sis draugo Stalino nurodymu, apie tai, kad tik ugdant nacionalinį me ną gali būti ugdomas internaciona linis menas, žymią choro repertuaro dalį skyrė lietuvių kompozitorių ir liaudies kūriniams („Kolūkietiškas ačiū", „Sviesi naktis mėnesiena", „Tylus vakarėlis", ištrauka iš Karnavičiaus operos „Gražina" ir kt.). Di delę repertuaro dalį užėmė klasiki nės muzikos kūriniai (ištraukos iš Smetanos operos „Parduotoji nuota ka", Rubinšteino operos „Demonas", Mocarto „Lopšinė"), tarybinių kom pozitorių (Aleksandrovo, Novikovo, Bielyj, Sviešnikovo) ir broliškųjų respublikų liaudies dainos (rusų —
Užs. Nr. 01542
„Baltoji ievužė", „Uola", „Stepė", ukrainiečių — „Nubalnoti jau žirge liai", baltarusių — „Bulba"). Akademinis choras, meniškai at likdamas tokias dainas, kaip Bielyj „Taikos sargyboj", Tulikovo „Tary binio jaunimo maršas", Kuprevičiaus „Mes už taiką, jaunieji draugai", Galkausko „Odė Didžiajam Taikos Vėliavininkui" ir kt., savo balsu pri sijungė prie viso pasaulio kovotojų už taiką reikalavimo pašalinti naujo karo grėsmę. Apie nuolatinį choro meninio ir idėjinio pajėgumo augimą liudija ir jo populiarumas ne tik universiteto studentų, bet ir plačiosios visuome nės tarpe. Pirmoje ir antroje respub likinėse profsąjunginės saviveiklos apžiūrose akademinis choras laimėjo pirmąją vietą; kaip tvirtas, pajėgus kolektyvas nekartą buvo pažymėtas respublikos ir sąjunginėje spaudoje. Apie choro pasirodymą respublikinė je saviveiklos apžiūroje štai kaip atsiliepiama žurnale ^Sovietskaja Muzika" (1951 Nr. 6): „Aukšto me ninio lygio buvo Vilniaus Valstybi nio universiteto mišraus choro (diri gentas Sližys) pasirodymas. Choras su dideliu pakilimu atliko Aleksand rovo „Kantatą apie Staliną", Gal kausko „Odę Didžiajam Taikos Vė liavininkui".
Kaip mes ruošiamės egzaminams Artėja žiemos egzaminų sesija. Mums, I kurso medikams, šioje se sijoje yra du egzaminai: anatomijos ir neorganinės chemijos. Studentai nuo pat pirmųjų dienų kibo prie knygų ir kruopščiai ruošiasi egza minams. ruošiasi Geriausiai egzaminams komjaunuoliai V. Jonaitis, K. Seškaitis, Ochlopkova, A. Brosakina, S. Jakobson, V. Ščeglov; studentai Žilinskienė, V. Teperienė ir kt. Jie ne tik tiesiogiai ruošiasi egzami nams, bet labai gerai lanko paskai tas, puikiai atlieka chemijos, biolo gijos, anatomijos praktikos darbus, visuomet pasiruošę ateina į mark sizmo-leninizmo seminarus ir, be to, gilina mokslines žinias, dalyvaudami anatomijos būrelio (vad. medicinos mokslų kandidatas Povilonis) darbe. Tačiau šalia šių, suprantančių sa vo pareigą, studentų yra visa eilė, kurie dar negalvoja apie egzaminus, blogai lanko paskaitas, nesiruošia marksizmo-leninizmo pagrindų semi narams. Tai studentai A. Mačerauskaitė, A. Buiko, I. Gorbač, E. Bubnova ir kiti. Kurso komjaunimo organizacija, matydama blogą padėtį, apsvarstė šį klausimą, ir šiuo metu stipresnieji studentai padeda atsiliekantiems, vi si lanko konsultacijas, kur išsiaiški na nesuprantamus dalykus, nagrinė ja kolektyviai mokslinėmis temomis padarytus pranešimus, referatus. M. Sakalinskas Medicinos fak. I k. stud.
LAIŠKAS DIPLOMANTUI Drg. P e č e I i ū n a i, nepasmerkite manęs kaip mer ginos, kuri pirmoji rašo nepažįs tamam jaunuoliui. Tiesa, iš mano pusės tai labai drąsu, bet aš nutariau nepaisyti viešosios opinijos, nes mano no ras pasidalinti su jumis savo mintimis yra labai didelis. Ir tai paskatino mane taip drąsiai pa sielgti. Eikime tiesiai prie reika lo. Kaip pasirodo, jūs ir aš esame „Tauro" bendrabučio gyventojai (apie tai sužinojau skaitydama mūsų bendrabučio sienlaikraštį). Kaip tik dėl šio sienlaikraščio ir rašau jums. Nekalbėsiu jums apie tai, kad „Tauro" bendrabučio sienlaikraštis neįdomus, kad ja me nerašoma apie mūsų — tautie čių gyvenimą, kad jame daugiau sia frazės, kad jis nerūpestingai išleistas. Reikalas liečia jūsų ei lėraštį „Kremliaus žvaigždės", kuris patalpintas paskutiniame sienlaikraščio numeryje. Jūs savo eilėraštį pradedate šiais žodžiais: Ilgus amžius kentę priespaudą, nevalią, Mes pakilom jąją nuo pečių nublokšti, Per audras ir kovą mums pražydo Spalis Ir suspindo žvaigždės viršum Kremliaus bokštų . ..
poezija. ..", bet kai jūs, taip aukštai pakilęs j poezijos tolius, Kremliaus žvaigždes padarote auksinėmis, negaliu apie tai nu tylėti. Toliau jūsų eilėraštis skamba taip: Veržėsi į žygį, didį ir atkaklų Miestų darbo žmonės, darbštūs kolūkiečiai...
Atrodytų, kad ginti Tarybų val džios nuo Kolčako, Denikino ir kitų interventų stojo „darbštūs kolūkiečiai". Tais laikais, apie kuriuos jūs rašote: „mes visi ša lelę, Spalio laimę gynėm .. kovojo, kiek aš žinau, ne kol ūkiečiai, o darbininkai ir valstie čiai kareivių milinėse, nes kol ūkiai buvo pradėti kurti vė liau. Pasakyti, kad kolūkiečiai dalyvavo kovose už Tarybų valdžią Spalio revoliucijos laiko tarpiu, yra politiškai neteisinga. Jūs esate diplomantas, ir man kažkaip nemalonu jums priminti tai, ką puikiausiai šiandien žino kiekvienas vidurinės mokyklos moksleivis.
Jūs, rašydamas apie mūsų di džiąją stalininę epochą, sakote, kad kolūkių žemę aria „traktorių noragai". Jūs suprantate, kad no ragas sudėtinė traktoriaus dalis. Jei taip, tai be didelio sąžinės graužimo galima būtų pasakyti: O toliau: „arklių noragai", tuo tarpu kaip žinome, kad noragas yra plūgo Kai pasmaugt Tarybas plūdo dalis. priešų gaujos, Mes visi šalelę, Spalio laimę Taigi, draugas Pečeliūnai, iš vi gynėm. so to seka išvada, kad norint bū Ir skaisčiau mums švietė už ti poetu, reikia ne vien sugebėti skaisčiausią saulę suritmuoti bei surimuoti, bet rei Šitos Kremliaus žvaigždės, kia pažinti mūsų tarybinę tikrovę spindinčios, auksinės. jos revoliuciniame vystymesi, bū Drg. Pečeliūnai, jūs, kaip ir aš, ti pakankamai išsilavinusiu. O žinote, kad jauniems poetams kai šis eilėraštis rodo, kad jūs dar kas atleidžiama. Jie sako: „snai toli gražu nepateisinate diploman gės krito kaip vyšnių žiedai" ar to vardo. ba: „vyšnių žiedai kaip snaigės", R. Ž1CKYTĖ mes šypsomės ir sakome: „Ką gi, Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
T arpsesijiniai egzaminai Ekonomikos fak. IV ir V kursuose vyksta tarpsesijiniai egzaminai. Eg zaminų rezultatai rodo, kad studen tai gerai įsisavino dėstomus dalykus ir į egzaminus atėjo gerai pasiruo šę, susipažinę su reikalinga literatū ra. Štai IV kurso pramonės specia lybės studentai laikė TSRS žemės ūkio ekonomikos egzaminą. Egzami ną išlaikė visi grupės studentai, o studentų-visuomenininkų ir mokslo pirmūnų, kaip Demendžiūnaitės, Lu koševičiaus, Medelinsko ir kt., žinios
buvo įvertintos labai gerai. Laiky dami tą patį egzaminą, pramonės specialybės studentai taip pat paro dė gerą žinių įsisavinimą. Iš 14 stu dentų 4 atsakė labai gerai, o likusieji gerai. Reikia tikėtis, kad žiemos egzami nų sesijos metu studentai parodys dar geresnį žinių įsisavinimą ir eg zaminus laikys tik gerai ir labai ge rai. M. Jankivskis Ekonomikos m. fak. k. stud.
Puikios studento A . Saunorio pergales Tačiau choro ataskaitinis susirinki mas iškėlė eilę žymių trūkumų. Cho ristų tarpe neretai pasitaikydavo ne drausmingumo, neatsakingumo jaus mo pasireiškimas. Choristai dažnai neatsakingai žiūrėdavo į eilinius koncertus. Tuo tarpu tokiam kolek tyvui negali būti „eilinių" ir „neei linių" koncertų, reikia jaudintis dėl kiekvieno pasirodymo. Pasitaikydavo choristų, kurie retai lankydavo re peticijas, o atvykdavo tik ... į kon certus. Vien tik dėl repeticijų blogo lankymo kartais chore būdavo jau čiamas dainavimo metu nepakanka mas susikaupimas ir įsijautimas, ne visiškai išlygintas skambesys. Susirinkimas pažymėjo, kad nors komjaunimo komitetas ir kultūros klubas atliko didelį darbą, nemaža padėjo choro valdybai, tačiau per mažai kreipė dėmesį į repertuarinių dainų parinkimą, nevisada reikiamai vertindavo choro repeticijas —- pa grindinę priemonę choro meniniam lygiui kelti. Mūsų akademinis choras yra aukš to pajėgumo kolektyvas ir pasitai kiusius trūkumus gali ir turi paša linti. Darbe jam turi padėti universi teto komjaunimo ir visuomeninės or ganizacijos. Iš šio kolektyvo lūpų turi dar skambiau ir dar plačiau pa sklisti daina apie taikų mūsų šalies žmonių darbą, pasaulio žmonių kovą už taiką, apie geriausiąjį jaunimo vadą ir mokytoją — didįjį Staliną. R. Maliukevičius
Vilniuje vykstančiose TSRS 6talo teniso pirmenybėse dalyvauja Me dicinos fak. stud. Algimantas Saunoris. Jau nuo pat pradžių Saunoris parodė puikų žaidimą, pasiryžimą pergalei pasiekti ir nugalėjo tokius stiprius varžovus, kaip TSRS stip riausiųjų stalo tenisininkų 1950 metų turnyro nugalėtoją V. Variakojį, Moldavijos antrąją raketę Perelma-
ną bei kitus ir tokiu būdu pateko į aštuoniukę. Tačiau ketvirtfinalyje Saunoriui nepasisekė — jis pralai mėjo prieš patyrusį žaidėją, Estijos čempioną S. Frantsą. Po to Saunoris susitiko su Moldavijos čempionu Grinbergu. Kova vyko dėl penktosaštuntos vietos. Saunoris laimėjo re zultatu 3:2. Tokiu būdu Saunoris sau užtikrino penktą vietą.
Draugiškcs stalo teniso varžybos Lapkričio 18 d. Tauro salėje įvy ko draugiškas susitikimas tarp Kau no Politechnikos instituto ir Vil niaus ASK stalo tenisininkų koman dų. Politechnikos institutą atstovavo Morkūnaitė, Talevičius, Rajeckas,
Mūsų
//
Vaivada ir Baltakis-, Vilniaus Valst. universitetą — Valančienė, Saunoris, Gofmanas, Venckauskas ir Vaintraubas. Varžybas rezultatu 9:5 laimėjo kauniečiai.
medžiagos
pėdsakais
Paskaita ar rankdarbių ratelis"
Istorijos-filologijos fak. II k. kom jaunimo biuras praneša, kad, ap svarstęs „Tarybinio studento" Nr. 31 (61) patalpintą korespondenciją „Pa skaita ar rankdarbių ratelis", kritiką pripažino teisinga. Kursinio komjaunimo biuro nuro dymu, visose grupėse buvo apsvars tytas marksizmo-leninizmo paskaitų lankymas bei kai kurių studentų ne drausmingas elgesys paskaitose.
R- akcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tieso. g. 3.
Drg. Augustinavičiūtės elgesys marksizmo-leninizmo paskaitų metu apsvarstytas grupėje. Grupės draugai nurodė drg. Augustinavičiūtės nepa tenkinamą mokymąsi.
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS LV 12941