VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 38 (68) 1951 m. gruodžio 4 d., antradienis
Kaina 20 kap.
DEMOKRATIŠKIAUSIA KONSTITUCIJA PASAULYJE /> YTOJ sukanka penkiolika me- nialiąją stalininę programą komu *• tų nuo tos dienos, kai Nepa nizmo materialiniams pagrindams su prastajame VIII Visasąjunginiame kurti. Tarybinė liaudis stato didin Tarybų suvažiavime buvo priimta gus įrengimus prie Volgos ir Dono, mūsų šalies Konstitucija. Tuo metu, prie Dniepro ir Amu-Darjos, didina kai buvo priimta naujoji TSRS metalo gamybą, anglies ir naftos ga Konstitucija, mūsų šalyje jau buvo vybą, kovoja už maisto produktų ir sukurta nauja, socialistinė ekonomi vartojimo reikmenų gausumo su ka, nežinanti krizių ir nedarbo, neži kūrimą. Demokratija ir socializmas nenu nanti darbo žmonių skurdo ir nusigyvenimo. Sutinkamai su šiomis galimi. Taikos ir demokratijos jėgos permainomis ekonomikos srityje pa kasdien stiprėja,. Tvirtai žengia į so sikeitė ir tarybinės visuomenės kla cializmą liaudies demokratijos šalys, sinė struktūra. Galutinai buvo pa Kinijos Liaudies Respublika. Vis pla naikintos visos išnaudotojiškos kla tesnis ir galingesnis darosi taikos sės. Tarybinėje visuomenėje pasiliko šalininkų judėjimas — galingiausias dvi draugiškos viena antrai klasės — šių laikų judėjimas. Mūsų šalies šir darbininkų ir valstiečių. Pasiliko dyje — Maskvoje įvykusioje trečio mūsų tarybinė inteligentija, tvirtai joje Visasąjunginėje taikos šalininkų suaugusi su darbininkų ir valstiečių konferencijoje galingai nuskambėjo tarybinių tautų balsas, skelbiąs ne klase. Stalino Konstitucija įstatymiškai palaužiamą mūsų liaudies valią ap įtvirtino tą pasaulinį-istorinį faktą, ginti taiką nuo Amerikos—Anglijos kad socializmas mūsų šalyje tapo imperialistų pasikėsinimų. Tarybinės tikrove, kad TSRS įžengė į naują liaudies asmenyje viso pasa.ulio ko vystymosi laikotarpį, socialistinės votojai už taiką turi tvirtą, sąjun visuomenės statybos užbaigimo ir gininką. laipsniško perėjimo į komunistinę Genialioji Stalino Konstitucija at visuomenę laikotarpį. Tarybinėje vėrė mokyklos duris milijonams dar visuomeninėje ir valstybinėje san bo žmonių. Priešingai buržuazinėms tvarkoje įsikūnijo darbo žmonių sie valstybėms, mūsų tarybinėje šalyje kimai ir lūkesčiai. Už savo laimėji liaudies švietimui skiriamas didžiau mus kovoje dėl socializmo pergalės. sias dėmesys. TSRS darbo žmonės yra dėkingi bol Kasmet vis didesnis moksleivių ševikų partijai, savo didžiajam va skaičius papildo septynmečių, vidu dui ir mokytojui draugui Stalinui. rinių, specialiųjų mokyklų naujus Draugas Stalinas savo pranešime suolus, kasmet vis daugiau žvalios Nepaprastajame VIII Visasąjunginia studentijos sutinkame aukštųjų mo me Tarybų suvažiavime aiškiai pa kyklų auditorijose. Tai darbo žmo rodė tarybinės socialistinės demokra nių vaikai — darbininkų ir kolūkie tijos pranašumą prieš buržuazinę de čių sūnūs ir dukros, kurių jaunystė mokratiją. Stalino Konstitucija iš pa Lietuvoje viešpataujant buržuazijai grindų skiriasi nuo buržuazinių vals būtų prasidėjusi šiurpiu nuskurdusiu tybių konstitucijų. Ji yra demokra piemenavimu, būtų pasibaigusi tam tiškiausia konstitucija pasaulyje. siu, užguitu bernavimu pas vieną ar Buržuazinės konstitucijos, nepai kitą buožę — išnaudotoją, kapita sant visų jų įvairumo, turi vieną listą. Šiandien kitokiomis spalvomis bendrą bruožą — jos vadovaujasi nušvito mūsų jaunosios dienos! Mes kapitalizmo principais. Privatinė ga turime šviesų, laimingą tarybinių mybos įrankių ir priemonių nuosa jaunuolių ir merginų gyvenimą, lei vybė, vieno žmogaus išnaudojimas džiamą erdviuose mokyklų suoluose, kito žmogaus, dirbančiosios daugu skaityklose, kultūriniame, kūrybinia mos engimas ir skurdas viename po me darbe. liuje, nedirbančiosios mažumos tur Šiam begaliniam bolševikų partijos tingumas ir prabanga kitame poliu je — štai buržuazinių valstybių ir tarybinės vyriausybės rūpinimuisi mumis, jaunąja tarybine karta, mūsų konstitucijų atramos. Skirtingai nuo buržuazinių konsti- švietimu, išmokslinimu, mes, tarybi lucijų, Stalino Konstitucija pagrįsta niai studentai, negalime likti abe socializmo principais, įgyvendintais jingi! Prieš mus svarbus uždavinys — mūsų visuomenėje. Socialistinė dar savo drausmingumu, pareigingumu, bo įrankių ir priemonių nuosavybė, geru mokymusi atsidėkoti šlovingaišnaudojimo ir išnaudotojiškų klasių jal Lenino—Stalino partijai, tarybinei likvidavimas — tokios yra pagrindi vyriausybei, pilnai pateisinti tarybi nės socializmo atramos, kuriomis re nio studento vardą. Štai čia pat žiemos sesijos egzami miasi TSRS Konstitucija. Tarybiniai piliečiai turi tokias nai. Mes privalome suburti visas sa nepaprastai dideles gyvybines teises, vo jėgas, tinkamai pasiruošti jiems ir kaip teisę į darbą, poilsį, mokslą, išlaikyti juos tik labai gerais ir ge teisę į materialinį aprūpinimą senat rais pažymiais, tuo parodydami, kad vėje. Jiems suteiktos visos politinės neveltui mes naudojamės ta bran teisės ir laisvės. Šios teisės garan giąja teise, teise į mokslą, kurią už pažangiausioji pasaulyje tuotos, užtikrinti materialiniai gali tikrina mumai pilnutinai jomis pasinaudoti. Stalino Konstitucija, kurią saugoja Vadovaudamiesi Stalino Konstituci visa mūsų liaudis, nepalaužiamai ja, tarybiniai žmonės įgyvendina ge stovėdama taikos sargyboje.
Studijuojame vadų biografijas Istorijos-filologijos fak. III kurso lituanistų antros akademinės grupės studentai su dideliu atsidėjimu stu dijuoja didžiojo tarybinės valstybės kūrėjo Vladimiro Iljičiaus Lenino biografiją. Studentai, savarankiškai išstudija vę medžiagą, reguliariai susirenka pasidalinti įgytomis žiniomis. Ypač gerai orientuojasi studentė komjau nuolė R. Dambrauskaitė, mokslo pir mūnas J. Kazlauskas, aktyvi savi veiklininkė I. Rusinaitė ir kiti drau gai. Pasikalbėjimuose studentai iškelia V. I. Lenino genialų, bolševikinį va dovavimą partijai ir darbo liaudžiai, pažymi begalinę dirbančiųjų meilę savo didžiajam vadui. Su dideliu dė mesiu nagrinėjami tokie klausimai, kaip V. I. Lenino ir J. V. Stalino draugystė vadovaujant darbo žmonių kovai prieš išnaudotojus, milžiniška V. I. Lenino genialiųjų veikalų, kaip ,,Ką daryti?", „Žingsnis pirmyn, du
žingsniai atgal" ir kitų pasaulinėistorinė reikšmė. V. I. Lenino biografijos studijavi mas grupėje jau baigiamas. V. Kažukauskas Studijuodami didžiųjų vadų Lenino ir Stalino biografijas, patys daly vaudami visuomeniniame gyvenime, mes keliame savo politinį ir kultū rinį lygį. Medicinos fak. VI kurso VII grupės studentai komjaunimo grupės inicia tyva baigė studijuoti J. V. Stalino biografiją ir pradėjo studijuoti V. I. Lenino biografiją. Grupė šiais mokslo metais aplankė ir aptarė ukrainiečių dailės parodą, žemės ūkio parodą, kino filmus „Švie sa Koordėje", „Didis koncertas" ir kt. Komjaunimo grupė, kursinio biu ro vadovaujama, ištaisys dar pasitai kančius darbe trūkumus. J. Rutkauskas Medicinos fak. VI k. stud.
Stalino Konstitucija mums suteikė teisę j mokslą Su beribe meile ir padėka bolš vikų partijai, tarybinei vyriausybei, didžiajam tarybinės liaudies vadui draugui Stalinui šiandien Tarybų Lietuvos liaudis, jos jaunimas mini Stalino Konstitucijos dieną. Mūsų atmintyje dar liko gyvi vaiz dai, primenantieji buržuazinės Lietu vos metus. Žiauri buožių bei fabri kantų eksploatacija, politinis ir eko nominis darbo žmogaus beteisišku mas, skurdas ir neraštingumas — tokie buvo nuolatiniai darbo jaunuo lio palydovai, taip vadinamais „sme toniniais metais". Vargingųjų ir bežemių valstiečių, juodą darbą dirbančių darbininkų vaikams nuolatinis rūpestis dėl duo nos kąsnio, skurdas ir vargas — visa tai sudarydavo neperžengiamą mūro sieną, kuri neleisdavo jiems siekti mokslo, o juo labiau baigti aukštąjį mokslą ir tapti kvalifikuotu specia listu. Tarybinės santvarkos metais mūsų gyvenimo sąlygos iš pagrindų pasi keitė. Stalino Konstitucijos garan tuojamos politinės ir ekonominės jaunimo teisės ir laisvės glūdi mūsų valstybinės ir visuomeninės santvar kos esmėje. Į šviesias mūsų universiteto audi torijas, į institutus ir technikumus pirmą kartą Lietuvos istorijoje atėjo darbininkų, buvusių kumečių ir ne turtingų valstiečių vaikai. Niekada Lietuvoje nebuvo tokio plataus pra dinių, vidurinių mokyklų tinklo. Lie-
tuvos jaunimas gavo naują mokyk batų. Tik tarybinė santvarka davė lą, mokyklą be apgaulės, klastos, be galimybę iš pagrindų pakeisti gyve pragaištingos buržuazinės moralės, nimą. Jos tėvai įstojo į „Kovo 8" kuri buvo skiepijama jaunimui sme kolūkį ir sėkmingai dirba ne sveti toninėse mokyklose, kuri ir dabar miems, o sau, savo šeimai, visos tebeskiepijama kapitalo šalyse. mūsų liaudies labui. Danguolė, sidab Šiandien mūsų universiteto • stu ro medaliu baigusi vidurinę mokyklą, dentai, sėdėdami aukštosios mo įstojo į Chemijos fak. pirmąjį kursą. kyklos suole, su užsidegimu studi Jos krūtinę puošia komjaunimo ženk juoja priešakinį tarybinį mokslą, su liukas. Ji žino, kad už visa tai, ką entuziazmu gilinasi į naujas mokslo jai davė tarybinė santvarka — už žinias, siekia kuo geriau jas įsisa mokslą, už naują gyvenimą ji atsi vinti, kad išeitų iš universiteto dėkos gerai mokydamasi, dar akty aukštai kvalifikuotais tarybiniais viau dalyvaudama visuomeniniame specialistais. gyvenime. Koks likimas laukė mažažemio vals Tai tik paskiri asmenys, bet mes tiečio, turinčio vos 2 ha žemės, duk tokių galime rasti tūkstančius. Dau ters Genės Juknevičiūtės? Jai, kaip gumas jų yra šlovingojo komjaunimo ir jos tėvams, buvo tik vienas ke eilėse, nes jie žino, kad kiekvieno lias — kasdieninė baimė dėl duonos pažangaus jaunuolio vienintelis tei kąsnio netekimo, kova su skurdu ir singas kelias — žengti petys petin vargu. Tik tarybinė santvarka sutei su komjaunimu į šviesų komunizmo kė Genei sąlygas baigti vidurinį rytojų. Visi jie yra aktyvūs visuo mokslą, įstoti į aukštąją mokyklą. menininkai, nes jie supranta, kad Dabar Genė, po sėkmingų keturių greit teks vadovauti kolektyvams, mokslo metų, ruošiasi baigti Fizikos- dirbti fabrike, gamykloje, mokyk matematikos fakultetą. Tik Stalino loje. Konstitucija garantavo drg. drg. Lai Šiandien, dėkodami draugui Stalinui mai Drazdauskaitei, Danutei Patėjūnaitei ir šimtams kitų darbininkų ir už rūpinimąsi mumis, mes pasižada neturtingųjų valstiečių vaikų pilną me dar sąžiningiau mokytis, dar ak tyviau dalyvauti studentų visuome teisę į mokslą. Danguolė Stancikaitė gerai atsime niniame gyvenime, būti gerais ta na tuos laikus, kada jos tėvas iš rybiniais specialistais, komunistinės paskutiniųjų stengėsi išmaitinti pen visuomenės statytojais. kių asmenų šeimą. Jis tarnavo pas V. Burkauskas buožes, sunkiai kaukšėdavo namuose Vilniaus Valstybinio universiteto vakarais taisydamas vieną kitą porą komjaunimo komiteto sekretorius
Už aukštą egzaminų sesijos lygį Po trejeto savaičių prasideda žie mos egzaminų sesija — profesoriųdėstytojų ir studentų bendro darbo valstybinis patikrinimas. Egzaminai parodys, kas yra pasiekta kvalifikuo tų komunizmo statytojų kadrų ren gimo ir jų komunistinio auklėjimo darbe, kokie yra objektyvūs mūsų darbo rezultatai. Egzaminai taip p.at parodys, ką mes pasiekėme vykdy dami draugo Stalino nurodymus dėl kūrybiško kalbos ir kitų mokslų dėstymo, dėl gilaus marksizmo-leni nizmo įdiegimo į mokslo darbą. Aišku, geras pasirengimas egzami nams reikalauja našaus studentų darbo per visą semestrą. Darbo na šumas semestro metu labai daug pri klauso nuo to, kaip buvo dirbta pra ėjusiais metais. Gilus ir sąmoningas mokslo disciplinų įsisavinimas — tai ne dienų ar savaičių darbas. Reikia dirbti nuolat ir nepertraukiamai. To dėl specialus ikisesijinis rengimasis egzaminams turi pasireikšti sukaup tų žinių susisteminimu ir užbaigimu viso semestro darbo, užpildymu to darbo spragų. Trumpas laikas, likęs iki egzaminų sesijos, fakultetų, katedrų, atskirų dėstytojų, komjaunimo bei profsą jungos organizacijų ir studentų turi būti kuo racionaliausiai išnaudotas. Egzaminams rengimosi darbo sėkmin gumas priklausys nuo jo konkretu mo. Pagrindinis dėmesys turi būti nukreiptas į mokymosi grupes, į kiekvieną studentą individualiai. Katedros, organizuodamos konsul tacijas, visą savo dėmesį turi nu kreipti į pagalbą studentų savaran kiškam darbui su pirminiais šalti niais. Reikia peržiūrėti ir patikrinti studentų daromus konspektus, padėti jiems teisingai suprasti pirminių šal tinių prasmę marksistinės-lenininės metodologijos pagrindu. Neturi likti
nė vieno studento, kuris nebūtų per skaitęs ir įsisavinęs marksizmo-leni nizmo klasikų veikalų, liečiančių stu dijuojamąją mokslo discipliną. Klai dingu keliu nueis tos katedros, ku rios konsultacinę pagalbą studentams supras kaip sutrumpintą kurso me džiagos pakartojimą, pavers konsul tacijas apžvalginėmis paskaitomis ir tuo pratins studentus prie paviršuti niškumo, prie antimokslinio atskirų toiginių „iškalimo", prie dogmatizmo. Egzaminų sesijai rengimosi darbe didelį vaidmenį turi suvaidinti stu dentų komjaunimo ir profsąjunginės grupės, padėdamos katedroms ir dės tytojams individualiai prieiti prie kiekvieno studento, padėti jiems skubiai ištaisyti jų semestrinio dar bo trūkumus. Reikia konkrečiai iš tirti atsiliekančių studentų atsilikimo priežastis ir bendromis katedros ir visuomeninių organizacijų pastango mis kiek galima jas pašalinti. Ypa tingais atvejais patartinas ir grupi nis egzaminams rengimasis, savitar pio pagalba tame darbe. Gera egza minams rengimosi darbo organizaci ja turi privesti prie to, kad egza minų sesijoje nebūtų „netikėtumų", kad iš anksto būtų žinoma, kaip dir bo per semestrą kiekvienas studen tas. Tik tuomet mes galėsime pasa kyti, kad savo pareigas rengiantis žiemos egzaminų sesijai mes tinka mai atlikome. Jei mes visi, ir dėstytojai, ir stu dentai, suprasime savo atsakingumą mūsų tarybinei valstybei, mūsų par tijai, jei mes dirbsime taip, kaip mus moko didysis Stalinas, artėjanti egzaminų sesija bus dar vienas žingsnis pažangos keliu.
E. Meškauskas Istorijos-filologijos fak. dekanas
AGITATORIAUS TRIBŪNA
Kaip aš pravedu, pasikalbėjimus Artėjant rinkimams į liaudies teis mus, musų fakulteto agitatoriai su stiprino agitacinį darbą rinkėjų tarpe. Su rinkėjais aš dirbu jau nebe pir mi metai, todėl žinau, kokiomis prie monėmis geriau prie jų prieiti, su artėti su jais. Šioje rinkiminėje kampanijoje sa vo darbą pradėjau pasikalbėjimu apie mūsų tarybinį teismą. Kalbėdamas šia tema, aš papasakoju rinkėjams apie tarybinio teismo demokratišku mą, jo tarnavimą liaudžiai. Sį pasi kalbėjimą aš susiejau su kapitalis tinių kraštų teismu, jo reakcingumu, tarnavimu supuvusiam, žlungančiam imperializmui. Savo pasikalbėjimus aš nepamirštu susieti ir su mūsų ša lies taikiąja politika, didžiosiomis komunizmo statybomis, tarybinių žmonių kova už aukštus darbo rodik lius pramonėje, žemės ūkyje. Dabar, artėjant Stalino Konstitucijos dienai, aš savo rinkėjams pasakoju apie tai, ką davė mūsų respublikos darbo žmonėms Stalino Konstitucija — pati pažangiausia ir demokratiškiau sia konstitucija pasaulyje. Dirbdamas su rinkėjais, matau, kad mūsų darbo žmonės nepaprastai do misi kiekvienu tarybinės liaudies laimėjimu. Jie duoda klausimų, į ku riuos aš stengiuos paprastai, supran tamai atsakyti. J. Mališauskas Istorijos-filologijos fak. agitatorius
BROLIŠKOSIOS RESPUBLIKOS SOSTINĖJE
Kolektyvą s—jėga.
Praėjusią savaitę broliškosios res publikos sostinė Ryga šventė savo 750-ąsias metines. Joms pažymėti įvyko draugiškos sportinės varžybos, į kurias buvo pakviesti Maskvos, Talino ir Vilniaus sportininkai. Jie dalyvavo tinklinio ir krepšinio var žybose. Mūsų sostinę šiose varžybose at stovavo ir jaunieji mūsų universite to sportininkai: drg. drg. Jakštaitė, Krutytė, Pajuodis, broliai Ignatavičiai ir kt. Dėl blogo pasiruošimo (di delė kaltė tenka miesto sporto ko mitetui), mes šiose varžybose pasirodėme blogai, neiškovojome nė vie nos pergalės.
Geriausiai pasirodė Rygos sporti ninkai. Jų pergalės — puiki dovana šventės proga savo miestui. Iš rygiečių sportininkų mes pasimokėme aukštos žaidimo technikos, ypač žai džiant tinklinį. Laisvu laiku mes apžiūrėjome miestą, jo architektūrinius pamink lus. Tik tarybinio gyvenimo metais mieste išsivystė pramonė, sparčiai išaugo kultūrinės ir mokslo įstaigos. Savo 750-ąsias metines rygiečiai suti ko su naujais laimėjimais pramonėje ir kitose ūkinio bei kultūrinio gyve nimo srityse. V. Žilinskaitė Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
Socializmo sąlygomis bet koks sugebėjo duoti tinkamus atkirčius rimtai žiūri į visuomeninius įpareigo darbo kolektyvas, tame tarpe ir stu pasitaikančioms žalingoms nuotai jimus. Komjaunimo kurso biuras pa dentų, yra galinga jėga, nes mūsų koms kurse. Kolektyvas teisingai iš siekė to, kad kiekvienas studentas kolektyvo neskaldo nei klasiniai, nei sprendė klausimą, siūlydamas Bart- dirba visuomeninį darbą. Visuomeni nacionaliniai prieštaravimai, nei pa ninką, kaip netarybinį studentą, iš nis darbas ne tik kad netrukdo, bet, saulėžiūrų skirtingumai. Pas mus vi braukti iš studentų tarpo. Ne kartą priešingai, padeda gerai mokytis. Ir suomeniniai interesai neprieštarauja mūsų kolektyvas pajusdavo, kad jis nenuostabu, kad kurso geriausi vi asmeniniams interesams, o yra glau vėl susiskaldo, bet reikiamu momen suomenininkai, komjaunuoliai yra džiai tarpusavyje susiję. tu komjaunimo organizacija suspėda mokslo pirmūnai; tai Petkevičius, Prieš trejus metus, susirinkę į vo užkirsti tam kelią, duodavo ryž poškutė, StaroVolskis ir eilė kitų, Teisės m. fak. pirmąjį kursą iš įvai tingą atkirtį kolektyvo ardytojams. kurie turi atsakingus visuomeninius rių respublikos vietų, mes mažai pa Pavyzdžiu galima paimti ir tai, kad įpareigojimus. Mūsų studentai dirba Dešimtys žinojome vienas kitą. Tuomet dar praeitais metais kolektyvo reikšmę ir už universiteto ribų. nebuvo žinomas universiteto gyveni nenorėjo suprasti drg. Salikaitė, o komjaunuolių dirba miesto komjau mas. Tai buvo pirmieji mūsų kolek šiandien ji jau yra komjaunimo eilė nimo švietimo tinkle, nuolatiniais tyvo žingsniai. Bet jau pirmame kur se. „Mane išauklėjo kolektyvas", — propagandistais, instruktoriais, lek se išryškėjo komjaunimo organizaci pasakė drg. Salikaitė, stodama į toriais, pionierių vadovais. jos, kaip jaunimo vadovo, vaidmuo. VLKJS eiles. Kolektyvo pasisekimų Ryšium su artėjančiais rinkimais į Fakulteto tinklinio varžybos Ji, subūrusi jaunųjų šeimą, pradėjo yra daug. Tačiau kalbant apie mūsų iiaudies teismus, eilė studentų, kaip Istorijos-filologijos fakultete įvyko dos. Fakulteto ASK valdyba laimė politinj-auklėjamąjį darbą. Greit iš nueitą kelią, mes prisimename ir drg. drg. Litvinaitė, Dvorkina, Lipryškėjo to darbo rezultatai. Į kom tuos trūkumus, kurie mums trukdė šic, aktyviai įsijungė į agitacinį dar tarpkursinės tinklinio pirmenybės tojams įteikė pasižymėjimo lapus ir jaunimo eiles stojo pažangiausi kur vykdyti užsibrėžtus uždavinius. Pa bą. Tačiau yra dar mūsų kurse at Stalino Konstitucijos dienai pažy asmenines dovanas. so draugai: Sarkūnėlis, Dūda, Sas grindinis stabdys, ypač pradžioje, tai skirų studentų, kuriuose pasireiš mėti. Pirmąsias vietas iškovojo I kur L. Šilelkaitė nauskaitė, Konkulevičius, kurie šian buvo nesupratimas vedamojo darbo kia individualizmas, atitrūkimas nuo so moterų ir II kurso vyrų koman dien yra jau komjaunimo organizaci tikslų. Mes susirinkome jauni, mums bendro kolektyvo gyvenimo, visuojos vadovai, geri visuomenininkai. atrodė, kad suburti kolektyvą galima meninio darbo. Štai drg. Lukoševi Komjaunuoliai nuo pirmųjų mokslo ir be ilgo, sistemingo darbo. Parti čius beveik visai nelanko atvirų dienų užsibrėžė suburti tvirtą, nepa nei organizacijai padedant, mums komjaunimo susirinkimų, neatvyksta Didžiosios Spalio socialistinės re rybinis gamtininkas"; VII — Fizi laužiamą kurso kolektyvą. Vadovau pavyko pasirinkti teisingą darbo į didžiųjų vadų biografijų nagrinė damas kurso politiniam gyvenimui, kryptį. jimą, nesidomi mūsų šalies visuome- voliucijos 34-jų ir komjaunimo 33-jų kos-matematikos fak. — „Už pa aktyviai padedant dekanatui, komjau Ir šiandien, kaip nuolatinio kom niniu-politiniu gyvenimu. Individua metinių garbei įvyko universiteto žangą". Kursiniai ir grupiniai sienlaikraš nimas tapo tikruoju kolektyvo va jaunimo organizacijos įtempto darbo lizmas pasireiškia ir pas tokius drau sienlaikraščių apžiūra. Fakultetiniai dovu, apie kurį susicementavo vi III k. rezultatas — nemaži kolekty gus, kaip Ličnarovskis, Katilius, Lu- sienlaikraščiai vietomis pasiskirstė čiai vietomis pasiskirstė taip: I—II sas kursas. Pradėjome geriau pažinti vo laimėjimai. Komjaunimo orga koševičiūtė, kurie iki šiol dar neįsi sekančiai: I — Istorijos-filologijos vietas pasidalino Istorijos-filologijos Vienas kitą. Komjaunuoliai dėjo vi nizacija išaugo ir sustiprėjo, pakilo jungė į bendrą kolektyvo darbą, ne fak. sienlaikraštis „Už pažangųjį fak. II k. rusų k. ir literatūros spec. sas pastangas nurodyti jaunimui ke jos autoritetas, Į šlovingojo komjau dalyvauja visuomeniniame darbe. mokslą"; II — Chemijos fak. sien sienlaikraštis „Junost" ir III k. lie lią į komjaunimą. Draugystę dar la nimo eiles stojo drg. Bartašiūnaitė, Tie draugai dar nesupranta, kokia laikraštis „Chemikų balsas"; III — tuvių k. ir literatūros spec. sienlaik Medicinos m. fak. „Tarybinis medi raštis „Lituanistas"; III vieta atiteko biau stiprino kolektyvus ruošimasis Salikaitė. Dabar komjaunimo organi milžiniška jėga kolektyvas. kas"; IV — Ekonomikos m. fak. — egzaminams, įskaitoms, seminarams. zacija jungia savo eilėse 36 studen Visas mūsų socialistinės šalies gy „Tarybinis ekonomistas"; V — Tei Istorijos-filologijos fak. II k. žurna Gražūs pavyzdžiai, sakysim, geras tus, t. y. 72 proc. visų kurso studen politmasinio-visuomeninio darbo su tų. Dažnai komjaunimo organizacija venimas yra pagrįstas kolektyvu, jo sės m. fak. — „Tarybinis teisinin listikos spec. sienlaikraščiui „Žurna Jury komisija derinimas su aukštu mokslo lygiu rengia atvirus komjaunimo susirinki ugdymu. Komjaunimo organizacija kas"; VI — Gamtos m. fak. — „Ta listų balsas". (daugumas mokslo pirmūnų, kaip mus, kuriuose svarstomi įvairūs turi dėti ir dės visas pastangas, kad StaroVolskis, Fišas, Murauskas, Poš- kolektyvo klausimai. Atviri komjau mūsų kursas taptų tokiu kolektyvu, kutė, Antanėlis, buvo komjaunuoliai), nimo susirinkimai praeina mūsų kur kuriame su kurso interesais būtų aktyvus komjaunuolių dalyvavimas se įdomiai, išvystoma bolševikinė kri susirišęs kiekvienas komjaunuolis, Medicinos fak. VI k. stud. Vaicke- bių išsiaiškinti visus iškilusius klau sporte, saviveikloje, moksliniuose tika ir savikritika. Kurso kolektyvas kad kurso interesai taptų kiekvieno gyvenime svarbiausiąja lionis atsiuntė į „Tarybinio studen simus. būreliuose ir platus aiškinimas ne- su pakilimu įsijungė į didžiųjų vadų studento to" redakciją laišką, kuriame nusi Politinės ekonomijos katedra, ap 6ąjunginiam jaunimui visuomeninio V. I. Lenino ir J. V. Stalino biogra dalimi. Kiekvienas studentas turi gi skundžia, kad Medicinos fak. VI kur svarsčiusi stud. Vaickelionio straips darbo reikšmės, sudarė sąlygas iš fijų studijavimą. Neblogai vyksta liai įsisąmoninti, kad be stipraus ir se politinės ekonomijos seminarai nį, praneša, kad kritika yra teisinga. augti komjaunimo organizacijos au politiniai užsiėmimai. Šiemet ap- vieningo kolektyvo nebus galima pravedami nepakankamai aukštame Katedra nutarė sustiprinti pagalbą toritetui. Diena iš dienos augo kurso svarstėme Trifonovo apysaką „Stu sukurti komunizmo, taip nurodė lygyje. Taip, pvz., dėst. Boreikaitė studentų politinis sąmoningumas. Ir dentai", Ragausko knygą „Krikščio mums V. I. Leninas, taip moko mus seminarus praveda net keturioms jauniems dėstytojams, kaip drg. drg. Boreikaitei, Baranovai, kurios toles štai jau antrame kurse komjaunimo niškoji dorovė — darbo žmonių iš draugas Stalinas. akademinėms grupėms vienu metu, I. Orlovaitė, V. Mikalauskas, organizacija išaugo iki 33 narių. Iš naudojimo įrankis". Kurse sustip kas neleidžia įtraukti studentus į ak niame savo darbe atsižvelgs į pada augo puikūs visuomenininkai, kaip rėjo kolektyvizmo jausmas. Studentai M. Petuchauskas tyvų temos svarstymą, nėra galimy rytas jiems pastabas. Teisės m. fak. III k. komjaunimo Timofejevas, Šarkūnėlis ir kt. aktyviai kovoja už komjaunimo or Kolektyvo nuopelnas tas, kas jis ganizacijos pravedamas priemones, organizacijos biuro nariai
Sienlaikraščių apžiūros rezultatai
v
V
Musų darbo patyrimas Tikslu pasidalinti darbo patyrimu, laikant pavlovinius darbo metodus, glaudesniems bendradarbiavimo ry šiams tarp dviejų kaimyninių aukš tųjų mokyklų mokslinių būrelių už megzti, neseniai buvo surengta pir moji jungtinė Kauno Valstybinio me dicinos instituto ir Vilniaus Valsty binio universiteto Medicinos fakul teto SMD akušerijos - ginekologijos būrelių mokslinė konferencija. Didelę paramą organizuojant pirmąją jungti nę dviejų mokslinių būrelių konfeįenciją organizaciniam komitetui su teikė Medicinos fak. dekanatas, par tinė ir komjaunimo organizacijos. Konferencijos pasisekimą didele da limi užtikrino Akušerijos-ginekologi jos katedros mokslo darbuotojų vyr. dėst. Gamperio, asistentų gydytojų Steponėno ir Skruibio nuolatinė pa rama. Po konferencijos abiejų moks linių būrelių kolektyvas aptarė toli mesnio. bendradarbiavimo kelius, pa
sidalino darbo patyrimu ir nutarė antrąją jungtinę konferenciją pra vesti pavasario semestre Kaune ir dirbti bendrą kompleksinį-kolektyvinį darbą gimdymo pagalbos istori|os Lietuvoje klausimu. Reikia tikėtis, kad jungtinė Kauno Valstybinio medicinos instituto ir Vilniaus Valstybinio universiteto Medicinos fakulteto akušerijos-gine kologijos būrelių mokslinė konfe rencija, būdama pirmoji tokio pobū džio bendradarbiavimo priemonė, pa tarnaus ne tik šių dviejų mokslinių būrelių tarpusavio ryšiams sustiprin ti bei abiejų aukštųjų mokyklų stu dentų mokslinių draugijų veiklai propaguoti, bet susilauks visuotinio pritarimo ir kituose moksliniuose būreliuose. A. Venckauskas VVU Medicinos fak. SMD akušerijos-ginekologijos mokslinio būrelio seniūnas
Mūsų oktetas susikūrė tik šiais mokslo metais, o intensyviai dirbti pradėjom nuo lapkričio mėn. pra džios. Nežiūrint tokio trumpo laiko, savo repertuare turim jau keletą dainų, kaip Fratkino „Daina apie Stalingradą”, Siulivano „Prancūzų dokininkų daina" ir kt. Nors įtemptai ruošėmės VI tarpfakultetinei meno saviveiklos apžiūrai, tačiau spėjom duoti ir visuomenei du koncertus: mūsų fakulteto šefuoja mame Vitenbergo vardo fabrike ir agitpunkte Nr. 58. Abu koncertai tu rėjo didelį pasisekimą. Jeigu pradėdamos dirbti mūsų ok teto merginos buvo tarp savęs be veik nepažįstamos, tai dabar — mes stiprus, susigyvenęs, draugiškas ko lektyvas ir ateityje sieksime vis ge resnių rezultatų. R. Vidrinskaitė Istorijos-filologijos fak. III k. stud.
Už turiningesni redkolegijų darbą
Užs. Nr. 01577
Mūsų
medžiagos
pėdsakais
MES — DRAUGIŠKAS KOLEKTYVAS
SIENINĖS SPAUDOS SKILTYSE
Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 34-ųjų ir komjaunimo 33-ųjų metinių garbei universiteto komjaunimo komitetas ir „Tary binio studento" redakcija organizavo sieninės spaudos apžiūrą. Apžiūra parodė augantį sie ninės spaudos kovingumą, operatyvesnį red kolegijų darbą. Tai aiškiai matyti iš sienlaik raščių tematikos, kuri vis giliau ir išsamiau atspindi mokomąjį-auklėjamąjį ir studentų komunistinio auklėjimo darbą, kelia vis ak tualesnius klausimus. Bet, iš kitos pusės, sienlaikraščių apžiūros jury komisija pažymėjo, kad dar esama tokių sienlaikraščių, kurių siaura tematika apsiri boja tik informacinio pobūdžio dalykais, jau nekalbant apie sugebėjimą įvairių spau dos žanrų pagalba (pvz., feljetono, apybrai žos, vaizdelio, iliustracijos) įdomiai išdėstyti ir suplanuoti talpinamą medžiagą. Sienlaikraščiams, nepatenkinantiems stu dentijos reikalavimų, priklauso Chemijos fa kulteto IV kurso sienlaikraštis „Su mokslu į gyvenimą" Nr. 3, Istorijos-filologijos fakul teto I kurso žurnalistikos spec. „Jaunasis žurnalistas" Nr. 3 ir kt. Šių sienlaikraščių redkolegijos dar per ma žai analizuoja akademinių grupių, atskirų kursų darbą, retais atvejais randame pasisa kymų, kaip studentas dirba su knyga, studi juoja pagrindinius marksizmo-leninizmo klasi kų šaltinius, kaip aktyviai studentai dalyvau ja moksliniuose būreliuose, koks tų būrelių
Iš nepaskelbtų laiškų redakcijai
mokslo-tiriamojo darbo užmoiis, kaip visuo menines organizacijos kovoja už gerą studen tų mokomąjį-auklėjamąjį darbą. Neišryškina ma svarbiausia mintis, kad visų svarbiausias studentų uždavinys — gerai mokytis. Teisingai pasielgė Chemijos fakulteto sien laikraščio „Chemikų balsas" redkolegija, skir dama daug vietos Nr. 3 (64) .mokslo pirmūnų tribūnai. Joje pasisako dėstytojai apie geriau sius fakulteto studentus, studentai — apie savo pažangius mokslo draugus. Didelis sienlaikraščio redkolegijos „Už pa žangųjį mokslą" nuopelnas, tai, kad ji Nr. 4 (29) sugebėjo neblogai nušviesti, kaip Istori jos-filologijos fak. įvairių akademinių grupių studentai studijuoja marksizmo - leninizmo mokslą. Po bendra antrašte „Geriau įsisavin kime marksizmo-leninizmo teoriją" dedama visa eilė pasisakymų. Tokie straipsneliai, kaip „Blogai ruošiamasi seminarams", „Apie semi narų lankymą" papildo pasisakymo „Taikyki me marksizmą-leninizmą praktikoje" turinį, sudaro pilnesnį vaizdą. Geras savo turiniu ir tematika yra straipsnis „Mokslinis-tiriamasis darbas katedroje". Tokios temos straipsnių pasigendame kituose sienlaikraščiuose, daly vavusiuose apžiūroje. Sienlaikraščių redaktoriai dar neskiria rei kiamo dėmesio dėstytojų, katedrų, dekanatų atstovų pasisakymų organizavimui. Iš visų sienlaikraščių, dalyvavusių apžiūroje, tik 3, t. y. Istorijos-filologijos fak. sienlakraštyje
„Giliai studijuokime marksizmą-leninizmą" Tokio pavadinimo korespondencija buvo išspausdinta „Tarybinio stu dento" Nr. 35 (65), kurioje buvo nu rodyta, kad kai kurie Medicinos fak. II k. studentai blogai ruošiasi mark sizmo-leninizmo pagrindų semina rams. Medicinos fak. II kurso komjau-
nimo biuras praneša, kad šis klau simas buvo apsvarstytas kureo biu ro posėdyje ir imtasi konkrečių prie monių padėti atsiliekantiems studen tams, sustiprinta marksizmo-leniniz mo pagrindų seminarų lankomumo kontrolė.
„Nutarta—padaryta" „Tauro" bendrabučio taryba praneša, kad, apsvarsčiusi „Tarybiniame studente" Nr. 36 (66) išspausdintą korespondenciją „Nutarta — padaryta“, kritiką pripažįsta teisinga, Studentas Kiseliovas iš IV aukšto
seniūno pareigų atleistas ir jo vieton paskirtas kitas. Bendrabučio tarybos nurodymu, administratorius, skirdamas „Tauro" bendrabučio gyventojus visuomeniniam darbui, tarsis su taryba.
„Ką noriu-tą leidžiu" Pranešame Jums, kad Čiurlionio 1 leidžiu", kritiką pripažįsta teisinga, studentų bendrabučio taryba, ap- Taryba nutarė į rengiamus šokius svarsčiusi feljetoną „Ką noriu — tą leisti tik universiteto studentus.
„Už pažangųjį mokslą", Chemijos fak. sien laikraštyje „Chemikų balsas", Medicinos fak. — „Tarybinis medikas", pasisako dėstytojai. Netenka abejoti, kiek daug mums gali padėti dėstytojų kolektyvas savo patarimais, iš savo darbo praktikos. Iš Ekonomikos mokslų fakulteto sienlaik raščio redkolegijos buvo tikimasi žymiai ge resnių rezultatų. Kaip reikia vertinti tokį red kolegijos poelgį, kada kai kuriuose kursuose (pvz., IV) egzaminai vyko pilnu įkarščiu, o fakulteto sienlaikraštis Nr. 4 neužsimena apie tai nė vienu žodžiu? Jame nerandame nė vie no straipsnio apie tai, kaip studentai mokosi politinių-ekonominių disciplinų. Daugelyje straipsnių, o ypač įžanginiuose, skaitytojas neranda konkrečios medžiagos. Pvz., „Tarybinio gamtininko" Nr. 10 vedama jame „Kaip mes sutinkame 33-ąsias komjauni mo metines" skaitome: „Visumoje mūsų or ganizacija be paliovos stiprėjo, ji išaugo ko kybiškai, pakilo komjaunuolių sąmoningumas. Fakulteto studentai komjaunimo metines su tinka žymiais laimėjimais (?). Pažangiausieji studentai (?) stoja į šlovingąsias komjaunimo eiles. Ir tai natūralu. Tai — kruopštaus dar bo (?) rezultatas. Kitaip yra III ir IV biolo gijos skyriaus kursuose. Kas trukdo visapu siškam augimui? Svarbiausia, kad jų (?) darbe nebuvo principialumo, nuoseklaus aiškinamo jo darbo studentų tarpe.. ." Žinoma, toks pa viršutiniškas minčių išdėstymas bendromis frazėmis negali atlikti tų uždavinių, kurie yra statomi bolševikinei spaudai. Dar vienas pa vyzdys iš to paties sienlaikraščio. Straipsnyje „Ruoškimės meno saviveiklos apžiūrai" rašo ma: „Pereitais metais įvykusi tarpkursinė ap žiūra parodė kylantį meninį lygį ir augantį saviveiklininkų skaičių. Tačiau, nežiūrint to,
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
buvo eilė trūkumų (?). Tuos trūkumus reikia kuo greičiausiai pašalinti. Na, kaip gi juos pa šalinsime, jei nedirbsime?" Skaitytojui tuojau iškyla klausimas šio straipsnio autorei ir sien laikraščio redkolegijai, kaip pašalinti pasitai kančius trūkumus saviveiklos darbo srityje, kaip Gamtos m. fakulteto saviveiklos kolekty vui iškopti į pirmaujančių saviveiklininkų gretas, jei nežinomi trūkumai ir jų priežastys? Tokie grupiniai sienlaikraščiai, kaip „Litua nistas" (III k. lituanistų spec.), „Junost" (II k. rusų kalbos ir literatūros spec.), pasižymi te matikos aktualumu, mokėjimu įdomiai per teikti turinį skaitytojui aiškiu dedamos me džiagos minčių dėstymu, kalbos kultūra, sko ningu medžiagos planavimu. Iš šių redkolegi jų darbo patartina pasimokyti daugeliui sien laikraščių redkolegijų. Sienlaikraštyje „Litua nistas" daug dėmesio skiriama antireliginei propagandai, kovai su buržuazinės ideologijos liekanomis studentų sąmonėje. Šie grupiniai sienlaikraščiai šiuo metu savo talpinamos medžiagos apimtimi, dalyvaujančių studentų masiškumu pralenkia visus kitus grupinius ir kursinius sienlaikraščius. Redkolegijų uždavinys — sieninėje spaudo je plėsti bolševikinę kritiką ir savikritiką, kuri suteikia mūsų darbui naują impulsą. Universiteto visuomeninės organizacijos turi nuolat gerinti sienlaikraščių turinį, aktyviau įsijungti į sieninės spaudos darbą, užtikrinti aukštą sieninės spaudos idėjinį-politinį lygį.
G. Bračienė
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS LV 13201