VISLI ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
EINA NUO 1950 M.
Ą
Nr. 39 (69)
Antradienis 1951 m.
gruodžio 11 d„
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
f
Egzaminų sesija—mūsų darbo ataskaita
Ą RTEJA svarbus universi■čl teto kolektyvo gyvenime laikotarpis — žiemos egzaminų sesija. Pasiruošimas egzaminų sesi jai vyksta tuo metu, kai mū sų respublikos darbo žmonės aktyviai ruošiasi rinkimams į liaudies teismus. Kasdien auga ir plečiasi darbo žmonių poli tinis ir gamybinis aktyvumas kovoje dėl geresnių darbo ro diklių, kovoje dėl mūsų so cialistinės Tėvynės galios stip rinimo, dėl taikos pergalės vi same pasaulyje, dėl komuniz mo pastatymo mūsų šalyje. Universiteto kolektyvas, drau ge su respublikos darbo žmo nėmis, aktyviai dalyvauja rin kiminėje kampanijoje. Egzaminų sesija — tai mū sų darbo ataskaita, kuri paro dys universiteto dėstytojų ir studentų atlikto darbo rezulktatus. Patyrimas rodo, kad, noFrint pasiekti gerus egzaminų rezultatus, reikia sistemingai mokytis, gilintis j visus dės tomus mokslo dalykus, nes toks darbo metodas duoda ge riausius rezultatus. Artėjant egzaminų sesijai — mūsų darbo ir jgytų mokslo žinių patikrinimui — akademi nėse grupėse, kursuose ir fa kultetuose jaučiamas darbo pakilimas. Bevelk visuose fa kultetuose jau įvyko kursiniai, grupiniai ir fakultetiniai stu dentų ir dėstytojų susirinki mai, skirti egzaminų sesijos pasiruošimo klausimams ap tarti. Tačiau šis darbo pakilimas iki šiol nėra pakankamas, jis dar neįgija masinio ir vienin go pasiruošimo egzaminams pobūdžio. Blogas paskaitų ir seminarinių užsiėmimų lanky mas, be abejo, atsilieps į egza minų rezultatus. Yra tokių stu dentų, kaip, pvz., Cezarkas, Adomaitis (Chemijos fak. III k.), Rumšas, Strazdas (Fizikos-ma tematikos fak. III, I k.), Ka minskas, Kazakevičius (Istori jos-filologijos fak. II k.), ku rie šį semestrą praleido po 80—120 paskaitinių valandų. Paskaitų praleidinėjimo faktų pasitaiko netgi iš tokių svarbių disciplinų, kaip marksizmoleninizmo pagrindų ir politinės ekonomijos paskaitų bei semi narinių užsiėmimų. Silpnas paskaitų ir seminarų lankomumas yra nepateisina mas reiškinys. Dekanatai ir studentų visuomeninės organi zacijos, visų pirma komjauni-. mo organizacija, turi imtis rimtų priemonių prieš tingi nius ir apsileidėlius, turi at kreipti rimtą dėmesį stiprinant akademinę drausmę. Egzaminų sesijos laimėjimai daug pri klauso nuo to, kaip kiekvie nas studentas individualiai jiems pasiruoš, organizuos sa vo darbą kartojant išeitą kur są. Čia nėra ir negali būti standartinių metodų medžia
gos kartojimui. Visuomeninės organizacijos turi susirūpinti tuo, kad geriausių mokslo pir mūnų darbo patyrimas butų visiems žinomas. Pagrindinis dėmesys turi būti atkreiptas į akademines grupes, į kiekvie ną studentą. Katedrose organi zuojamas grupines ir indivi dualines konsultacijas reikia tinkamai išnaudoti. Dekanatai, visuomeninės organizacijos, visas universiteto kolektyvas turi atkreipti rimtą dėmesį ir teikti visokeriopą pagalbą I kurso studentams, kurie žie mos egzaminų sesijos metu egzaminus laikys pirmą kartą. Sesija yra taip pat ir moks lo personalo nuveikto darbo patikrinimas komunistinio auk lėjimo ir mokymo srityje. Artėjant sesijai, dėstytojai, profesoriai turi sukaupti visas jėgas keliant idėjinį-politinį paskaitų lygį, gerinant kontro lę ir darbo drausmę. Reikia suaktyvinti studentų savaran kišką darbą, kontroliuoti moks linės literatūros įsisavinimą bei pagalbinės literatūros skai tymą. Egzaminų sesijos pasiruoši mo ir eigos metu ypatingą vaidmenį kovoje už gilų žinių įsisavinimą turi suvaidinti sie ninė spauda. Sesijos metu ji turi padėti dekanatams, visuo meninėms organizacijoms su daryti geras sąlygas ruošian tis egzaminų sesijai, užtikrin ti egzaminų taisyklių vykdy mą. Ruošiantis egzaminų sesijai didelę reikšmę turi kritiškas ir savikritiškas mūsų darbo trūkumų iškėlimas, studentų mokomojo proceso patyrimo apibendrinimas.
Vykstant egzaminų sesijai, didelį vaidmenį įgyja moky mosi ir gamybinės drausmės stiprinimas. Šiuo atveju rimtą dėmesį turi suvaidinti visuo meninės organizacijos, ypač universiteto komjaunimo orga nizacija. Reikia pasiekti to, kad egzaminų metu studentai vykdytų visas egzaminų tai sykles, atvyktų laiku į egza minus, būtų drausmingi. Egza minai — ne tik studentų įgy tų žinių, bet ir jų kultūrinio lygio patikrinimas. Universiteto kolektyvas turi visas galimybes, kad egzami nų sesija būtų pravesta aukš tame teoriniame ir idėjiniame lygyje, kad būtų parodytas geras visų disciplinų žinoji mas. Geras pasiruošimas egza minų sesijai, pasiekti aukšti egzaminų rodikliai parodys, kad mūsų universiteto kolek tyvas pilnutinai supranta par tijos ir vyriausybės iškeltus uždavinius ir sugeba juos įvykdyti. Nauji laimėjimai mokymosi srityje bus mūsų kolektyvo in dėlis kovoje už taiką visame pasaulyje, už komunizmo pa statymą mūsų šalyje.
Išvažiuojamoji konferencija S. m. gruodžio mėn. 1 d. Vilniaus Juridinėje mokykloje įvyko Teisės m. fakulteto SMD išvažiuojamoji konferencija. Buvo perskaityti pranešimai: „Bazė ir antstatas socialisti nėje valstybėje" (IV k. stud. Butkutė) ir „Teisės vaidmuo visuomenės perauklėjime per einant iš socializmo į komu nizmą ' (IV k. stud. Rinkevi čius). Pranešimai sukėlė didelį susidomėjimą Juridinės mo kyklos klausytojų tarpe. Pra nešėjams buvo užduota eilė klausimų, po kurių išsivystė
gyvos diskusijos, kuriose be kitų pasisakė Teisės m. fak. vyr. dėst. Pakarklis ir Juridinės mokyklos direktorius drg. Liakas. Ypač plačios diskusijos išsivystė klausimu dėl bazės ir antstato santykiavimo Didžio sios Spalio socialistinės revo liucijos metu ir 1940—41 m. m. laikotarpiu Lietuvos TSR są lygomis. Ateityje numatoma tokias konferencijas rengti dažniau. J. Petkevičius Teisės m. fak. SMD tarybos pirmininkas
J
Teisė dalyvauti rinkimuose
Kiekvienam tarybiniam žmo gui rinkimai yra svarbus įvy kis, bet itin jis svarbus tiems jaunuoliams, kurie pirmą kar tą dalyvaus respublikos liau dies teismų rinkimuose; šių jaunuolių tarpe esu ir aš. Mes prisimename, kieno ran kose buvo teismai Lietuvoje buržuazijai valdant. Buržuazi niai teismai teisė geriausius Lietuvos liaudies sūnus, gynė buržuazijos interesus. Tačiau tie laikai praėjo negrįžtamai. Balsuodamas už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, tuo aš išreikšiu padėką bolše vikų partijai, didžiajam Stalinui, nes tik jų dėka tary binė liaudis dabar yra laisva ir laiminga. Mūsų liaudies teismai gina darbo žmonių reikalus. Aš šiandien galiu mokytis aukštojoje mokykloje. Pasižadu, ją baigęs, savo suge bėjimus ir žinias atiduoti dar bo liaudžiai. A. Kaminskas Fizikos-matematikos fak. I k. stud.
Balsuosiu pirmą kartą Gruodžio 16-ji — liaudies teismų rinkimų diena. Ši diena man dvigubai svarbi ir įžymi — aš juk pirmą kartą balsuo ju! Pagaliau išsipildė tai, ką seniai troškau, apie ką svajo jau. Aš eisiu prie urnos ir ati duosiu savo balsą už geriau sius mūsų tautos sūnus ir dukras. Rinkimų diena man primena beteisę moterų padėtį kapitalistiniuose kraštuose, kur didžioji dalis moterų, suvaržy ta įvairiomis kapitalistų taiko momis priemonėmis, neturi teisės balsuoti, neturi teisės dalyvauti visuomeniniame-politiniame gyvenime. Stalino Konstitucija suteikė mums, jaunimui, teisę ne tik mokytis, bet ir dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Kiek vienas jaunuolis ar jaunuolė, sulaukę 18-kos metų, turi teisę balsuoti. Aš pirmąsyk balsuo siu, būdama Vilniaus Valsty binio universiteto studentė, Lenino komjaunimo šeimos narys. Rinkimų dienos garbei stengiuosi gerai pasiruošti ar tėjančiai egzaminų sesijai, dar aktyviau įsijungsiu į universi teto visuomeninį gyvenimą. R. Urbonaitė Istorijos-filologijos fak. w I k. stud.
SUSITIKIMAS SU KANDIDATAIS Sekmadienį universiteto Ko lonų salėje įvyko rinkiminio punkto Nr. 49 rinkėjų susitiki mas su kandidatu į liaudies teismo teisėjus drg. Vilimiene ir kandidatais į liaudies teis mo tarėjus drg. drg. Laucaitiene, Narbutu ir Boiko. Drg. Vilimienė papasakojo savo biografiją. Jos gyveni mas — tai gyvas pavyzdys, kaip buržuazinėje Lietuvoje ir vokiškosios okupacijos metu buvo engiamas ir persekioja mas darbo žmogus. Kandidatai į liaudies teismo tarėjus — darbo pirmūnai, pa sižymėję darbo inteligentijos atstovai, savo sąžiningu darbu stiprinantieji mūsų socialisti nės Tėvynės — taikos tvirto vės visame pasaulyje — galią. Pasisakę rinkėjai pabrėžė mūsų liaudies teismų demokra tiškumą, jų liaudiškumą ir pasižadėjo gruodžio 16-tą die ną atiduoti savo balsus už kandidatus į liaudies teismo teisėjus ir tarėjus. Po susitikimo Chemijos fak. meninės saviveiklos kolekty vas suruošė rinkėjams koncer tą. Po koncerto buvo parody tas kino filmas. K. Gilys
Kaina 20 kap.
Gruodžio 16-ji—rinkimų į liaudies teismus diena! Visi kaip vienas atiduokime savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus! G. ASTRAUSKAS
TAIKOS ALĖJA Iš pelenų pakilo Stalingradas — Čia fabrikai, ten rūmų baliustrada, Aukštais namais griuvėsių krūvos tampa, Ir prie vienos gražiausių gatvių kampo Skubąs praeivis perskaitys priėjęs: Taikos alėja.
Čia vakarais, bulvaruos lempoms šviečiant, Susirenka seni stalingradiečiai. — Pro šitą namą, — vienas draugui sako, — Mes dešimt kartų ėjom į ataką, Kiekvieną pėdą čia krauju apliejom Taikos alėjoj. Močiutės-Volgos vandenys sušvito Naujom pašvaistėm komunizmo ryto; Ir jeigu kartais ponai iš Uolstrito Paliesti mūsų sienas pabandytų, Priminsim tuos, kurie praeit norėjo Taikos alėją.
Agitatorių kolektyvas pagerino darbą Platų agitacinį darbą, ruošiantis liaudies teismų teisėjų ir tarėjų rinkimams, veda Viiniaus miesto agitpunkto Nr. 49 agitacinis kolektyvas, kuriame dirba 80 agitatorių iš universiteto dėstytojų ir studentų tarpo. Agitatorių darbui daug padeda ruošiami instruktyviniai seminarai. Juose kvalifikuoti pranešėjai skaito pranešimus, teikia agitatoriams metodinius nurodymus, kaip pravesti pasikalbėjimus su rinkėjais. Pravesti penki instruktyviniai 6eminarai, kaip pvz., apie liaudies teismų rinkiminę sistemą, tarybinio teismo demokratiškumą, tarybinio teismo auklėjamąjį vaidmenį, drg. Berijos pranešimą, skirtą 34-sioms Didžiosios Spalio socialistinės revoluicijos metinėms, didžiosios komunizmo statybos ir kt. Skaitė Lenino rajono prokuroras drg. Besonovas, Vilniaus Valstybinio universiteto vyr. dėstytojai drg. drg. Chomskis, Pakarklis ir kt. Agitatoriai, išklausę instruktyvinį pranešimą, praveda šia tema pasikalbėjimus su rinkėjais. Instruktyvinių seminarų metu nagrinėjami iškilę klausimai, perduodamas geriausių agitatorių patyrimas, nurodomi darbo trūkumai, sistemingai išklausomos vyr. agitatorių ataskaitos. Ypatingai platų agitacinį darbą praveda Medicinos fak. agitatoriai (vyr. agitatorius drg. Rimšaitė), kurie palaiko glaudžius ryšius su rinkėjais, Agitatoriai drg. drg. Sučyla, Misiura, Jankauskas 3—4 kartus per savaitę aplanko savo rinkėjus, organizuoja specialiūs būrelius tarybinio teismo rinkiminiams nuostatams nagrinėti. Gerai dirba taip pat Fizikosmatematikos fak. ir Gamtos
m. fak. agitatoriai. (Vyr. agitatoriai drg. drg. Zaleskis, Širvytė). Kiekvieną sekmadienį agitpunkto patalpose vyksta rinkėjų susirinkimai. Rinkėjams buvo skaitomos paskaitos apie tarybinio teismo demokratiškūmą, apie Stalino Konstituciją ir kt. Po paskaitų organizuojami meninių saviveiklos kolektyvų koncertai, demonstruojami meniniai ir dokumentiniai kino filmai. Sekmadienį, gruodžio 9 d„ agitpunkte įvyko rinkėjų susitikimas su drg. Vilimiene — kandidatu į liaudies teisėjus ir su liaudies tarėjais. Į prezidiumą buvo išrinkti kandi datai ir rinkėjų atstovai. Kandidatai į liaudies teisėjus ir tarėjus papasakojo rinkėjams savo biografijas, apie savo darbą. Pasisakę rinkėjai kvietė visus kaip vieną gruodžio 16 d. atvykti prie urnos. Agitpunktas yra tinkamai apiformintas, yra pakankamas kiekis rinkiminių lozungų ir plakatų, rinkiminės literatūros, laikraščių, žurnalų. Tačiau agitpunkto darbe yra dar eilė trūkumų. Kai kurie agitatoriai retai lanko rinkėjus, neatvyksta į ruošiamus jiems instruktyvinius pasitarimus, pvz., Terleckas (Ekonomikos m. fak.), Išganaitis, Litvinaitė (Teisės m. fak.), Ogiejevičiutė (Chemijos fak.), Artėjant rinkimams agitatorių kolektyvas dar labiau su stiprins savo darbą ir garbingai atliks jam patikėtas pareigas. Rinkimų diena netoli. Tikime, kad rinkėjai atliks savo pilietinę pareigą — visi kaip vienas atiduos savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. D. Fainhauzas Agitpunkto Nr. 49 vedėjas ♦----------------------------
Teisininkai-diplomantai išlaikė egzaminus Teisės mokslų fakulteto V kurso studentai paskutinę eg zaminų sesiją sutiko įtemptai ir kruopščiai dirbdami. Penkerių metų praktika parodė, kad kolektyvus ruošimasis egzami nams, nuoseklus išeitos me džiagos kartojimas, specialios ir papildomos literatūros skai tymas duoda gerus rezultatus. Tai dar kartą pasitvirtino pas kutinėje egzaminų sesijoje, ku rioje iš 26 kurse esančių stu dentų 17 egzaminus išlaikė vien labai gerais pažymiais. Komjaunuoliai Lapinskas, Vansevičius, Zivelčinskaitė ir kt. yra ne tik mokslo pirmūnai, bet ir aktyvūs visuomeninin kai. Pastaruoju metu V, k. stu dentai pagal ciklus —-j.valstybinės teisės, baudžiamosios tei sės ir civilinės teisės — atlie ka 2 mėnesių gamybinę prak tiką atitinkamuose teisingumo organuose.
Lygiagrečiai su gamybine praktika pradėta ruoštis diplo minių darbų rašymui bei gyni mui. Prieš akis dar atsakingiau sias mokslo etapas — valsty biniai egzaminai. Teisės moks lų fakulteto diplomantai dės visas pastangas, kad pateisin tų partijos ir. vyriausybės į juos dedamas viltis ir taptų gerais specialistais, tikrais ta rybiniais teisininkais. J. Karpavičius Teisės m. fak. V k. stud.
Draugystės koncertas Praėjusią savaitę mūsų uni versitetą aplankė Tartu Vals tybinio universiteto studentų choras. Scenoje sustoja 148 choro dalyviai. Pilnutė salė žmonių; juos pasitinka ilgai nenutylan čiomis ovacijomis. Vienas iš svečių prašo priimti karštus broliškosios Tarybų Estijos respublikos studentų linkėji mus. Ir vėl karšti, ilgai trunku plojimai. Tai dviejų broliškų — Tartu ir Vilniaus — universi tetų studentai išreiškia tautų meilės ir draugystės jausmus.
Kiekvieną svečių dainą ly dėjo aplodismentai. Svečiai pa dainavo „Dainą Stalinui", „Dai ną dainai", vyrų choro ištrau ką iš operos „Ivanas Susaninas", „Kareivių maršą“ iš operos „Faustas". Nepaprastai didelio pasisekimo sulaukė atlikta lietuvių liaudies daina „Ant kalno gluosnys" ir kitos estų ir broliškųjų tarybinių respublikų tautų liaudies dai nos. Koncertas susilaukė didžiu lio pasisekimo. Svečiai buvo apdovanoti gėlėmis ir jubilie jiniu albumu „Tarybų Lietuva". Lietuvių, rusų, estų kalbomis galingai išsiveržia iš studentų krūtinių „Tarptautinės studen tų sąjungos himnas": „Giedro dangaus ir žėruojančios saulės Niekam neleisim užtemdyt gaisrais".
Mūsų jaunystės nepalaužti angliškiesiems - amerikietiškie siems karo kurstytojams. Jai nebaisios nei patrankos, nei bombos — tautų draugystės jėga yra tvirtesnė už jas. Bro liškosios tarybinės tautos, su sitelkusios apie komunistų par tiją ir didįjį Staliną, tvirtai V stovi taikos sargyboje ir kuria Nuotraukoje: Istorijos-filolcgljos fak. saviveikli žmonijos laimę — komunizmą. ninkai atlieka montažą „Liaudies demokratijos šalys kovoje už talką'. Nuotr. D. Mikulskio M. Bernatavičius
Nė vieno studento be laikraščio Mūsų tarybinė spauda, bū dama giliai principinė, bolševi kinė spauda, auklėja žmones komunistine dvasia, kovoja prieš kapitalizmo liekanas žmo nių sąmonėje, organizuoja ir veda tarybinę liaudį į komu nizmo pergalę. Mes visi žino me, kokią didelę reikšmę spau dai skyrė didieji mūsų parti jos vadai Leninas ir Stalinas. Studentijai tarybinė spauda taip pat yra neatskiriama po litinio brendimo, auklėjimosi dalis. Todėl dabar, kada vyks ta spaudos prenumerata 1952 m., visuomeninės universiteto organizacijos turi skirti rimtą dėmesį šiam klausimui, sie kiant šimtaprocentinio periodi nės spaudos užsiprenumeravimo universitete. Darbo patyrimas rodo, kad ne visuose fakultetuose spau dos platinimas vyksta patenki namai. Iš tokių paminėtini Isto rijos-filologijos fak., Teisės, Medicinos fakultetai. Šie fa kultetai dažniausiai neįvykdo spaudos platinimo planų. Istorijos-filologijos fak. kai kuriose grupėse, kaip pvz., li tuanistų III k., istorikų II k., spaudos pasirašymas 1952 me tams dar nepradėtas. Teisės m.
fak. komjaunimo organizacija šį klausimą pamiršo, o fakul teto biuro narys — spaudos sektoriaus vadovas drg. Levitinas darbą apleido. Komjauni mo organizacija turi padėtį ati taisyti: artimiausiu laiku apsvarstyti spaudos platinimo darbą ir pareikalauti at6akingumo iš draugų, kuriems pavesti šį darbą organizuoti. Ekonomikos m. fak. komjauni mo biuro spaudos sektoriaus vadovas drg. Demendžiūnaitė nusišalino nuo spaudos plati nimo darbo, palikdama tuo rū pintis tik proforgams. Kol dar nevėlu, spaudos pla tinimą būtina pagerinti. Spau dos prenumeratos pravedimo kontrolę turi paimti fakultetų komjaunimo ir profsąjungos organizacijų biurai. Respubliki nių laikraščių prenumerata bai giasi gruodžio mėn. 25 d„ to dėl pasirašymą reikia pravesti jau dabar, o gavus stipendiją beliks surinkti pinigus. Draugai studentai, visi kaip vienas užsiprenumeruokime pe riodinę spaudą 1952 metams! V. Kažys VVU komjaunimo komiteto spaudos sektoriaus vadovas
Štai klausimas, kuris siuo gėsi liūdnai: iš trijų pjesės metu iškyla kiekvienam Istori- veiksmų, kaip kad buvo užsi studentui, brėžta, tesugebėjome suvaidin jos-filologijos fak. klausimas, kuris iškyla ryšium ti tik vieną ir dar kaip? O su mūsų fakulteto pralaimėji taip, kad negavome nė vieno mu tarpfakultetinėje meno sa taško. viveiklos apžiūroje. Kodėl taip Negeriau „repetavo" ir mon vyko? Kai kas, aišku, pasa tažas. „Iš didelio debesio — kys: „O kas čia nuostabaus? maža lietaus", — sako liaudies Visi ruošėsi, stengėsi. Pirmoji patarlė. Išėjo taip ir su mon vieta turėjo kam nors atitek tažu, kurį vargu ar begalima ti". Taip, tai visiškai teisinga. vadinti šiuo vard Greičiau Visi ruošėsi, tik ar visi vieno tai buvo kolektyvinė deklama dai? Taigi, kad ne. Prisimin- cija, kurią per klaidą kažkas kime, kaip ruošėsi šiai apžiū pavadino montažu. Tiesa, buvo rai mūsų, Istorijos-filologijos montažas, bet tik popieriuje, fakultetas. tik planuose. Visa tai atsitiko Vėlokas vakaras. Koridoriu- dėl tos pačios priežasties, dėl je prie 23 auditorijos stovi- kurios sužlugo drama. Nuotraukoje: fak. saviveiklininkai, ap- niuoja keletas merginų, O choras? Kur jis? Tokio Kas žiūroje užėmę I vietą. Nuotr. D. Mikulskio jos ir ko jos čia laukia? Tai niekas nematė ir negirdėjo, —---------------------------- e ♦--------------------------- I kurso žurnalistė Jūra Baužy nors dar spalio mėn. skelbimų tė ir to paties kurso lituanis lentoje mirguliavo didžiausi tės Sirvinskaitė ir Radžiūnaitė. skelbimai apie organizuojamą Laukia gi dramos ratelio rusų chorą, vėliau tapusį miš rusų-lietuvių, o dar vė Gruodžio 1—2 d. d. Aktų sa sirodymų, kurie buvo ne visai repeticijos. Tačiau nesulaukė riu: lėje įvyko VI tarpfakultetinė paruošti, pvz., Gamtos fak. jos repeticijos, nes į ją, išsky liau ... (skelbimai apie tai net merginas ir vadovą nenujautė!) nustojusį egzis meno saviveiklos apžiūra. Ap grupinė deklamacija, ritminė rus tas niekas dau tuoti. žiūroje dalyvavo visi fakulte mankšta su pušų šakelėmis drg. Makauską, giau neatvyko. Nesulaukė jos Belieka padaryti išvadą: mū tai. Studentų tarpe apžiūra ir kt. sukėlė didelį susidomėjimą. Kai kurie pasirodymai, nors nei I kurso žurnalistų drg. drg. sų fakultete nebuvo organizuo Fakultetinių saviveiklos ko ir buvo geri, bet per ilgi. Fridmano ir Dačinsko, nei III tumo, pavieniai asmenys ne lektyvų programa buvo gana Ypač tai liečia dailųjį skaity k. stud, Jūratės Strazdaitės. Ir jautė pareigos atvykti į repe kruopščiai paruošta. Nė vieno mą ir solinius numerius forte- štai dar kas: tai ne vieninte ticijas. lis atsitikimas, ne pirma tokia Tarpfakultetinė meno savi fakulteto saviveiklininkai ne pionu. galėtų pasigirti, jog jie pasi Pasitaikė nemaža pasikarto „repeticija". Tokios „repetici veiklos apžiūra parodė organi rodė žymiai geriau už kitus. jimų, pvz., TulikoVo „Tary jos" vyko visą laiką. Iki pat zuotumo stoką mūsų fakultete, Argi tai koncertai? Kiekvienas kolektyvas suge binio jaunimo maršas" buvo apžiūros mes ir nepasiekėm to, kurį mes būtinai turime paša Fakultete komjaunimo Darbo žmonių ir mokslo geidauja didelių, nuoširdžių bėjo rasti ką nors įdomaus, atliktas net 6 kartus, lietuvių kad į repeticiją atvyktų visi linti. šokis „Suktinis" — saviveiklininkai. Girdi, kam čia bei profesinės sąjungos orga bei kultūros darbuotojų drau draugystės vakarų, bendrų originalaus, ko kiti neparodė, liaudies žiūrovai labai šiltai sutiko 4 kartus, „Rugučiai" — 3 kar „pyktis" su žmonėmis, repetuo- nizacijos turi iš to irgi pasi gystė turi milžinišką reikšmę knygų aptarimų, paskaitų, kon komunizmo statybai mūsų ša certų. „Kada mes iš jūsų to Medicinos fakulteto vyrų ok tus, „Lenciūgėlis" ir „Šustas" sim atskirom scenom, o paskui mokyti. B. Švenčionytė gerai po 2 kartus ir t. t. Nejaugi sulauksime?", — klausė mus tetą, kuris iš tikrųjų lyje. Istori jos-filoloqi jos lak. sudainavo. Studentei Ustino- trūksta tarybinių dainų arba jau vieni juokai sujungti į vi Istorijos-filologijos fakulte darbininkai-saviveiklininkai. I k. stud. vai (Medicinos fak.), padekla lietuvių liaudies šokių pasirin sumą. Tačiau tie „juokai" baitas šefuoja „Laisvės", Vyto Šiuo metu yra visos galimy vardo, M. Melnikaitės vardo bės atitaisyti blogą studentų, mavusiai vaiko balsu 2 eilė kimui? Netgi atskirų fakul fabrikus Vilniaus mieste. Kaip kaip šefų, Vardą. Pasibaigė sa raščius, pavyko ne tik gerai tetų programose buvo labai iš tikrųjų atrodo fakulteto viveiklos apžiūra. Meniniai perduoti vaiko kalbos būdą, panašių pasirodymų, pvz., Eko šefuojamasis darbas? Štai kolektyvai pilnai pasiruošę ir bet ir visą laikyseną. Didelį nomikos fak. Masanduko ir M. Melnikaitės vardo fabriko gali bei turi duoti šefuojamų pagyvėjimą salėje sukėlė Che Zakrio laisvi pratimai, IstorijosTeisės m. fakulteto pirminė žiūroje pasirodė vos 40 stuvisuomeninės organizacijos objektų dirbantiesiems puikius, mijos fak. parodyta balinių filologijos fak. akrobatinis du komjaunimo organizacija sky dentų. Dauguma dalyvių blogai etas ir solo Stuina, Medicinos kviečia mūsų saviveiklą duo aukšto meninio ir idėjinio ly šokių siuita. Gamtos fak. mer rė ypatingą dėmesį ruošiantis lankė repeticijas, dėl ko, žino ti koncertą darbininkams Spa gio koncertus, suorganizuoti gaičių choras gražiai atliko fak. vyrų oktetas ir mergaičių šeštajai tarpfakultetinei meno ma, sušlubavo ir choro me lietuvių liaudies dainą „Sau trio atliko irgi tą pačią dainą. saviveiklos lio socialistinės revoliucijos draugystės vakarus. Mūsų kolektyvo apžiūrai. Buvo ninis lygis. Negalima nepaminėti ir dra lutė tekėjo". Originali studen 34-ųjų metinių minėjime. Ta Gerą pavyzdį parodė Eko tės Venclovaitės (Gamtos fak.) mos ratelių pasirodymo, įvy kruopščiai išnagrinėtas VLKJS laimėjimas VI tarpfakultetinė čiau į koncertą tenuvyko vos nomikos mokslų CK IV plenumo nutarimas dėl je saviveiklos apžiūroje įpa fakultetas, dvi deklamatorės, kurios buvo tuojau pat po saviveiklos ap Salomėjos Nėries eilėraščio kusio gruodžio 2—3 d. d. Ry meninės saviveiklos politinio- reigoja mus dar daugiau dirb šių klube. Jei Teisės fak., pa „20 su" inscenizacija. Gerai pasiruošusios deklamuoti lie žiūros Stalino Konstitucijos idėjinio lygio pakėlimo, supa ti šioje srityje, gerinti savi tuvių poetų kūrinius lietuvių dienos garbei surengęs pui pasirodė Ekonomikos fakulteto statęs B. La^įrenevo pjesę žindinti su šiuo nutarimu visi veiklos repertuarą tiek meni pasirodė saviveiklininkai. kalba, tuo tarpu kai fabrike kius koncertus „Tauro" alaus choras, instrumentinis ansamb „Amerikos balsas", Apžiūros niu, tiek idėjiniu atžvilgiais dauguma dirbančiųjų supranta gamykloje ir Pionierių rūmuo lis, kuriam ypač gerai pavyko labai gerai, tai kiti fakultetai programa buvo sustatyta me ir ateityje išlaikyti iškovotąją stovi žemiau kritikos. Ypač Novikovo „Čiuožykloje". Karš tik rusiškai. Kur buvo fakulte se. Ekonomistų pavyzdžiu turi no valdybos, apsvarstyta sa pirmą vietą. to oktetas, liaudies šokių rate pasekti tiek filologai, tiek che tų plojimų susilaukė Istorijos- buvo blogas Ekonomikos fak. viveiklininkų. J. Petrauskas Kedrovo pjesės „Taikos esta filologijos fak. studentų Sak ir liai, meninė gimnastika? Teisės m. fak. komjauni mikai, tiek kitų fakultetų sa Stuina atliktas akrobatinis du fetė" pastatymas. Palyginus su Beveik visą laisvą nuo Panašus „koncertas" įvyko viveiklininkai. mo biuro kultmasinio etas. Iš visų dainavusių solis savo galimybėmis dramos ra mokslinio darbo laiką fakul ir „Laisvės" fabrike. Pasirodė sektoriaus vadovas teto studentai skyrė saviveik Reikia atsiminti, kad, bolše čių, geriausiai pasirodė stud. telių varžybose nepaprastai paskubomis sulipdytas vyrų los apžiūrai. Drg. drg. Norkus, vikų partijai ir didžiajam silpnai pasirodė ir IstorijosPalėjytė (Istorijos-filologijos kvartetas ir trejetas deklama Biliūnaitė, Galdikas, Zalytė net SAVIVEIKLOS APŽIŪROS torių (taip pat Spalio socia Stalinui vadovaujant, pasiekti fak.). Truputį per tyliai, bet filologijos fakultetas. REZULTATAI Tie faktai rodo, jog į dramos ir didžiausio darbo įkarštyje, ugdant puikiai paskaitė A. P. Čecho revoliucijos 34-ųjų milžiniški laimėjimai listinės susirgus vienam iš pagrindinių VI tarpfakultetinėje meno proga). liaudies kultūrą bei meną, ir vo novelę „Paklydėliai" Istori ratelių darbą niekur nekreipia- 1dramos veikėjų, nenusiminė, metinių minėjimo studentas mas reikiamas dėmesys. saviveiklos apžiūroje I vietąDraugai, argi tai universiteto dėl to dirbančiųjų kultūriniai jos-filologijos fak. VI tarpfakultetinė meno sa- o' dirbo toliau. laimėjo Teisės m. fak., surinsaviveiklos koncertai? Juk tai poreikiai žymiai išaugę, jų Šiliaginas. Gerai pasirodė St. Šeštos tarpfakultetinės savi kęs 48 taškus, II — Istorijostokie musų Tamošiūnaitė (Ist.-fil. fak.), viveiklos apžiūra parodė, jog akademinio jaunimo garbės nebepatenkina skambindama kanklėmis. Įdo mūsų sąlygomis yra galima ir veiklos apžiūros komisija pri filologijos fak. — 46,5 tšk., žeminimas, Labai teisingi ir „koncertukai". Teisės m. fakultetui III — Chemijos-Fizikos-mate; Už tvirtą, nuoširdžią drau- miai paskaitė novelę „Markas toliau sparčiais tempais vys- pažino kartūs tada buvo jaunų „Laisvietą. Tai didelis mū matikos fak. — 34 tšk., IV — j vės" fabriko darbininkų žo- gystę su darbo jaunimu, drau- ir Bilis" stud. Sukelis (Teisės tyti meno saviveiklą universi- pirmąją i saviveiklos laimėjimas. Tie Ekonomikos m. fak. — 31 tšk., fak.). Stud. Novickas (Teisės tete, kad mūsų kolektyvas pa- sų Darbininkai sa- gai studentai! džiai mums. sa, buvo pas mus nemaža trū V — Medicinos fak. — 29 tšk. jėgus pilnutinai įgyvendinti fak.) su birbyne labai gerai kėši iš mūsų laukę daug dauatsitiko ir VI — Gamtos m. fak. — atliko porą liaudies dainų. Vi VLKJS CK IV plenumo nuta kumų ir klaidų; tai I. Baranauskaitė, giau. „Laisvės” fabrike susiordėl kai kurių draugų apsilei 26 tšk. sų gerų pasirodymų čia nė rimus. V. Kažukauskas ganizavo liaudies šokių rate dimo. Pavyzdžiui, iš turėjusių Jury komisija neįmanoma išvardinti. Istorijos - filologijos fak. lis, studentai galėtų jam pa S. Makauskas dalyvauti chore 50 žmonių, apTiesa, pasitaikė ir tokių pastudentai ' dėti tobulėti. Darbininkai pa-
VI menines saviveiklos apžiūra
v
Siekime nauju laimėjimu
MUMS RAŠO
J/ ii
J. ŽEMAITĖ APIE AMERIKA (30-ąsias mirties metines minint) Lietuvių liaudies rašytoja ja į Ameriką rinkti aukų nuo lietuvių nukentėjusiai Julija Žymantienė - Žemaitė, karo kurios 30-sias mirties metines liaudžiai. Amerikoje Žemaitė šiuo metu minime, yra brangi išbuvo keletą metų, Ji savo mūsų liaudžiai kaip pobaudžia akimis matė tą išgirtąją šalį, vinio lietuviško kaimo talen kur tuo metu kapitalizmas iš tinga vaizduotoja, kaip nuo augo į aukščiausią stadiją-imsekli kovotoja už liaudies rei perializmą, kur prieštaravimai kalus. Eilė Žemaitės kūrinių tarp darbo ir kapitalo, tarp iš rodo ją stovėjus demokratinė naudojamųjų ir išnaudotojų Žemaitė, se pozicijose. Žemaitė nepriėjo tapo itin ryškūs. iki mokslinio socializmo supra- nors ir iš smulkiaburžuazinių timo, bet jos talentingi raštai pozicijų, visgi daugelyje atve giliai nagrinėja to meto socia jų teisingai matė ir suprato kaime kapitalizmo piktžaizdes. Savo linius prieštaravimus raštuose ji vaizduoja sunkų bei mieste. emigravusių lietuAmerikos klausimas Žemai gyvenimą tės kūryboje nėra atsitiktinis. vių, kurie išvyko svetur dėl Dar 1905 m. apysakoje „Ne nepakeliamų gyvenimo sąlygų laimingi vaikai" rašytoja duo ir carinės tautų engimo polida gan teisingą amerikietiš likos. Nuvažiavusi į Ameriką rašykojo kapitalizmo įvertinimą. Apysakoje vaizduojama, kai loja bando atskleisti kai kutėvui išvažiavus į Ameriką, rias Amerikos gyvenimo pumiršta vaikų motina, likusi sės. Tvirtos marksistinės pa Lietuvoje; miršta ir du vaikai. saulėžiūros nebuvimas daro „O tėtušėlis nieko nemato, jos mėginimus nenuosekliais, prarijo jį Amerika! .. Ameri tačiau daugelyje atvejų rašy ka tas baisus tur būt žvėris, toja teisingai mato ir apibudi kur gyvus žmones ryja... ko na amerikietiškojo gyvenimo kie jo dantys, kokie nasrai, būdo tikrovę. Ji pastebi kapi gerklė... kaip šulinė kur pra talistinėje Amerikoje tą pačią darbo ryja žmogų"!" — skundžiasi socialinę priespaudą, vaikai. Ir autorė prakeikia žmonių išnaudojimą, kokią ji Ameriką: „Kad ne ta prakeik matė carinėje Rusijoje. Savo „Darbininkiškas", ta Amerika, viskas butų buvę rašinėlyje kuris yra jos parašytas gy kitaip..." 1916 metais Žemaitė važiuo- venant Amerikoje, rašytoja.
Užs. Nr. 01619
kalbėdama apie emigravusių frakcijos, o valdžia visus pa masina, lyg trauka kokia trau kia". (Raštai, IV, 245 psl.). lietuvių buitį, sako: „o ar ne žabojusi slegia". Žemaitė matė ir atskleidė Apybraižoje „Įspūdžiai" ma tokią pat laisvę ir čia darbi ninkai atrado tokį pat iš to Žemaitė beteisę moterų pa šlykščiausius dolerinės mora Amerikoje: „Amerikos lės bruožus: pelno vaikymąsi, naudojimą ir skurdą reikia dėtį kovojančioms už individualizmą. Savo „Feljeto ant savo sprando nešti, vos moterims, tik kvėpuoja darbininkai pris balsavimo teisę, policijos per nėlyje" bei „Amerikos lietu (Lietuvių sekiojamoms —■ užuojautos ne vių gyvenime" ji plaka Ame lėgti kapitalizmo:...................... literatūros instituto darbai, I, reikia, nes balsavimas darbi rikos lietuvių gyvenimo ydas, ninkėms nieko neatneš. Bur jų „biznieriškumą", turtinges 88 psl.). susmulkėjimą, Straipsnyje „Svetur" Žemai žujams tik bus gerai. O dar nės jų dalies tė prieina išvados, kad išgir bininkės, užsivilkusios overal- suburžuazėjimą. Darosi aišku, kodėl rašytoja, toji „privatinės iniciatyvos lais, fabrikuose gali dirbti už laisvė" kapitalistinėje Amerir mažesnį užmokesnį, negu vy pasibaigus karui, nenorėjo lik koje yra tik darbo liaudies rai. Jų vaikai namie be prie ti gyventi Amerikoje, todėl apgaudinėjimo ir mulkinimo žiūros palikti gali akis bady- ji veržėsi į savo kraštą. Bet priemonė, darbo žmogui nuo ties, plaukus svilinties, dargi sugrįžusi į Lietuvą ji vėl pa jos ne kiek negeriau gyventi: ir gaisrus sukelti, kaip daug matė čia tas pačias kapitalis Tas de tines piktžaizdes. „Lietuvon „Kas link turtų, vėl suvisu ki atsitikimų girdėti. . . taip, kaip buvo pasakota ir mokratiškai, darbininkiškai čia sugrįžau, Lietuvos neberadau", ir manyta: doleriai niekur ne- apie tokius dalykus a nė mur — skundžiasi sugrįžusi į Lietu Apie maisto brangumą vą rašytoja. . semiami, įgijami tik kruvinu mur. Tarybiniam skaitytojui Že darbu, kas... sveikatos nusto vėl tyla, nes proletarė gali maitintis, maitė yra brangi savo kūry ja, tam leistina skursti, vargti sausomiss bulvėmis (Raštai, bos Turtuose — tai ne naujiena". arba badu stipti, liaudiškumu, realizmu. rūmuose IV, 264 psl.). paskendę puikiuose Brangi ji mums ir todėl, kad Pabrėžtina, kad susidurusi savininkai auksuoti, sidabruo ti, švytantys, blizgantys; kalba Amerikoje su organizuotu pro ji, kaip ir didieji rusų rašyto Majakovskis, jų kitoniška, negalima susiro- letariato veikimu, Žemaitė ro jai Gorkis ir kuoti, per tai nė susiartinti. do ryškų posūkį socialistinės matė esmines piktžaizdes kaJie aukštai laksto, o didesnė pasaulėžiūros linkme. Ameri pital'.stinės Amerikos, stovin žmonių dalis ant žemės pilvus koje užtiko Žemaitę ir žinia, įtraukę slankioja" (Raštai, kad rusų proletariatas nuvertė čios dabar karo kurstytojų IV, 233 psl.). Tą savo mintį caro valdžią ir paėmė valdžią stovyklos priešakyje. Žemaitės rašytoja pagilina straipsnyje į savo rankas. Rašytoja sraips- pasisakymai apie Ameriką ska pasisako tina mus dar ryžtingiau kovo „Moterų klausimas". „Dabarti nyje „Svetur" pati niame surėdyme visi darbinin buvusi Rusijos socialistinės „Kilo ti komunizmo statybos baruo kai abiejų lyčių baisiai skriau revoliucijos masinama: Mano se, savo darbu stiprinti taikos džiami, laisvesnė mintis sle revoliucija Rusijoje.. . giama, tvirtesniųjų gniaužia kelionės draugai galvotrūkčiais reikalą. išskubėjo, iškeliavo tolimu ke ma". J. Pilypaitis Viename savo laiške Žemai liu aplink visą svietą namo. . . Istorijos - filologijos žmonės būriais plaukia iš tė parodo amerikietiškosios fak. III k. stud. „laisvės" esmę: „partijos, Amerikos. Rusijos revoliucija
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
Blogai įrengtas bufetas Po ilgo studentų laukimo, Istorijos - filologijos fakultete buvo atidarytas bufetas. Ti kėjomės, kad tai bus gerai įrengtas bufetas, tačiau... jį patalpino pereinamame kam baryje, ir dulkės, kurias suke lia praeinančių į keturias au ditorijas studentų kojos, leng vai ir patogiai nugula ant pro duktų. Tačiau to maža. Bufete studentai užkandžiauja stovė dami, nes nėra kur atsisėsti. Į klausimą: „Kodėl nėra stalų, kėdžių?", — pardavėja lakoniškiai atsako: „Komendantas ne išduoda". Be to, trūksta indų. Valgydamas kompotą, studen tas gauna šakutę(!), kurią pa naudoja kaip žeberklą abriko sų gaudymui stiklinėje. Be to, neaišku, kodėl cent riniuose rūmuose yra bufetas, priklausąs studentų valgyklai, o Istori jos-fil jogijos fakultete bufetas priklauso užkandinei Nr. 3, todėl ir kainos žymiai aukštesnės, nes pridedamas tam tikras procentas už aptarnavi mą. Reikia manyti, kad rektora tas susirūpins šiuo klausimu ir užtikrins kultūringą studentų aptarnavimą bufete, išskirs tinkamas patalpas ir reikalingus baldus. A. Valytė
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
LV 12981