VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Vasario 18-lają vieningai atiduosime savo balsus už stalininio komunistų ir nepartinių bloko kandidatus ☆
☆
☆
Mokslininkas-jaunimo auklėtojas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 4 (34) 1951 m. vasario 6 d. antradienis
Kaina 20 kap.
IDĖJINIS STUDENTIJOS AUKLĖJIMAS ARYBINĖJE aukštojoje mokyk Dideli ir atsakingi uždaviniai išT loje pasibaigė žiemos egzaminųl kyla visuomeninių mokslų kated roms, kurios turi nuolat kelti idėjinį sesija.
Vilniaus Valstybinio universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai ir tarnautojai Vilniaus miesto Lenino rinkiminėje apygardoje Nr. 5 vienin gai iškėlė kandidatu J LTSR Aukš čiausiosios Tarybos deputatus stam biausios mūsų respublikoje aukštojo mokslo įstaigos rektorių, ekonomikos mokslų daktarą, LTSR Mokslų akade mijos narį-korespondentą profesorių J. Bučą. Iš liaudies kilęs mokslininkas bur žuazinėje Lietuvoje tik per didelį vargą galėjo siekti mokslo. Būdamas ištikimas liaudžiai, drg. Bučas jai ir paskyrė visą savo energiją, visą savo mokslinę veiklą. Tačiau tik Tarybų valdžios metais buvo sudarytos kuo palankiausios sąlygos jo mokslineipedagoginei veiklai. Jonas Bučas gimė 1900 m. gruodžio mėn. 24 d. Podžiūnų kaime, buv. Paš vitinio valsč., Šiaulių apskr. Labai sunkiomis sąlygomis, kovojant su materialiniais nepritekliais, jam, vals tiečio sūnui, pavyko baigti vidurinę mokyklą. Nepalaužiamo atkaklumo ir užsispyrimo dėka drg. Bučas baigė traukė vokiškųjų okupantų įsibro gimnaziją, būdamas jau 25 metų am vimas. žiaus. Materialiniai sunkumai lydėjo Didelę žalą padarė vokiškieji fa ir jo mokslo metus Kauno universi šistai sostinės aukštajai mokyklai. tete. Su Tarybų valdžios įkūrimu Lie Okupantai be gailesčio plėšė ir grio tuvoje prasidėjo naujas laikotarpis ir vė Vilniaus Valstybinį universitetą. drg. Bučo gyvenime. Dabar moksli Pažangūs mokslininkai buvo tremia ninkas visą savo energiją atiduoda mi į mirties stovyklas , žudomi lietuviškos tarybinės aukštosios mo Prof. Bučas kartu su savo šeima, kyklos sukūrimui. 1940 m. drg. Bu vengdamas išvežimo, buvo priverstas čas persikelia į Vilnių ir dirba pro slapstytis. Tarybinei Armijai išvadavus mūsų fesoriaus pareigose reorganizuotame Vilniaus Valstybiniame universitete. respubliką ir jos sostinę Vilnių, drg. Tačiau jo našų kūrybinį darbą nu- Bučas aktyviai dalyvauja senojo uni-
versiteto atkūrime. Pokariniais metais drg. Bučas pasireiškia kaip gabus mokslininkas — jam priklauso 18 mokslinių darbų. Prof. Bučas yra ne tik pasižymėjęs mokslininkas, bet taip pat ir sumanus organizatorius, ati duodantis visas 6avo jėgas ir suge bėjimus jaunosios komunizmo staty tojų kartos auklėjimui. Jau treji metai, kai drg. Bučas va dovauja Vilniaus Valstybiniam uni versitetui. Per šį laikotarpį univer sitetas išaugo, sustiprėjo, išplėtė mokslinio-tiriamojo darbo veiklą. Daugelis dėstytojų apgynė disertaci jas moksliniams laipsniams gauti. Žymiai pagerėjo ir mokymo-auklėjimo darbas, universiteto kolektyvas dar aktyviau ėmė dalyvauti visuome niniame gyvenime. Vadovaudamas universitetui, prof. Bučas įgijo didelį autoritetą ne tik universiteto, bet ir visų respublikos mokslo veikėjų tarpe. Kuklus, jaut rus mokslininkas-bolševikas atsida vusiai tarnauja savo liaudžiai. Tarybinė vyriausybė aukštai įver tino drg. Bučo nuopelnus. Jisai ap dovanotas Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu, medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941—1945 m. m.“, LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo Garbės raštu. Vilniaus Valstybinio universiteto dėstytojai, studentai, tarnautojai va sario 18 dieną vieningai atiduos savo balsus už ištikimą liaudies sūnų, nenuilstamą tarybinio jaunimo auk lėtoją, mokslininką-bolševiką, kandi datą į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, profesorių Bučą. Prof. P. Snarskis
ir seminarinių užsiėmimų Daugelyje universitetų ir institutų. paskaitų Tuo tarpu dar ne visose aukš egzaminai parodė, kad dėstomojo; lygį. tosiose mokslo įstaigose visuomenidarbo kokybė vis labiau ir labiau ky. nių mokslų katedros vykdo Joms išla. Sesijos metu daugelis tūkstan. keltus uždavinius. Aukštojo Mokslo čių studentų pademonstravo geras) Ministerija iki šiol dar nepakankamai teorines žinias, savo sugebėjimus kū. vadovauja visuomeninių dės rybiškai spręsti sudėtingus mokslo ir tymui šalies aukštosiose mokslų mokyklose. technikos klausimus. Ji neskiria reikiamo dėmesio visuo Tarybinės aukštosios mokyklos lai meninių mokslų dėstytojų kadrų pa mėjimai — komunistų partijos, Tary rinkimui, mažai rūpinasi tų kadrų pabinės vyriausybės, draugo Stalino1 ruošimu. Nepakankamai išvystyta nuolatinio dėmesio ir rūpinimosi re mokslo-tiriamoji veikla visuomeninių zultatas. Didžiulį vaidmenį, gerinant mokslų katedrose. Gilus, turiningas, aiškus marksiz visą aukštosios mokyklos darbą ir ypač idėjiškai auklėjant studentiją, mo-leninizmo pagrindų dėstymas kai suvaidino istoriniai partijos Centro kuriais atvejais pakeičiamas abejingu Komiteto nutarimai ideologiniais klau atskirų teorinių teiginių išdėstymu. simais, o taip pat diskusijos svarbiau Sausai, neįdomiai, žemame idėjinia siomis tarybinio mokslo problemomis. me lygyje skaitomos, pavyzdžiui, Tarybinė aukštoji mokykla padeda marksizmo-leninizmo pagrindų pa mūsų jaunimui įsisavinti visas žmo skaitos Kišiniovo medicinos fakulte nijos sukauptas žinias. Nuostabi tary te. Maža teduoda čia ir seminariniai binės mokyklos auklėtinių savybė užsiėmimai, kurie turi padėti sava yra begalinis atsidavimas Lenino— rankiškam studentų darbui, išvystyti Stalino reikalui, komunizmo reikalui. jų suinteresuotumą ir domėjimąsi MOKSLINĖJE TARYBOJE „KOMUNISTINĖS DOROVĖS PA visuomeninių mokslų studijavimu. Visuomeninių mokslų katedrų dar GRINDĄ SUDARO KOVA DĖL KO buotojai, mokslo įstaigų MUNIZMO SUSTIPRINIMO IR GA partinės ir aukštųjų komjaunimo organizacijos LUTINIO ĮGYVENDINIMO. ŠTAI turi užtikrinti marksizmo-leninizmo Prorektorius Mitropolskis nurodė, Šiomis dienomis VVU Mokslinės Dz. Budrys) neužtikrino seminarinių KUR YRA IR KOMUNISTINIO AUK dėstymą aukštame idėjiniame lygyje, Tarybos išplėstiniame posėdyje buvo užsiėmimų pravedimo ir neparuošė kad reikia kelti paskaitų kokybę, LĖJIMO, ŠVIETIMO IR MOKYMO stucienių gilų įsisavinimą ,,VKP(b) apsvarstyti žiemos egzaminų sesijos studentų egzaminams. Taip pat dės šalinti trūkumus, katedrų darbe iš PAGRINDAS", — moko V. I. Leninas. istorijos trumpojo kurso" ir mark rezultatai. Prorektorius Mitropolskis tytojai nepakankamai įvertino VKP(b) vystyti kritiką ir savikritiką, kūrybisizmo-leninizmo klasikų veikalų, ku padarė platų pranešimą, nušviesdal CK nutarimą ideologiniais klausimais, nes-mokslines diskusijas, ypatingai Tarybinė aukštoji mokykla iš pa rių studijavimą numato aukštosios mas egzaminų eigą ir išsamiai išnag- draugo Stalino veikalą „Marksizmas atkreipiant dėmesį į jaunuosius grindų skiriasi nuo kapitalistinių ša mokyklos mokslo planas. Reikia griež rinėdamas trūkumus bei šalintinas 'ir kalbos mokslo klausimai", o taip kadrus. lių mokslo įstaigų, kur iš katedrų tai pagerinti visuomeninių mokslų klaidas tolimesniame mokymo darbe. pat diskusinę medžiagą kalbos moks Po pranešimo prasidėjo diskusijos, skelbiamos reakcinės, antimoksli- dėstymo metodus, galutinai pašalinti Žiemos egzaminų sesijoje daugu lo ir fiziologijos klausimais. Kated kuriose Dasisakė visa eilė VVU pronės, fašistinės ir pusiau fašistinės formalizmą ir mokykLškumą, talmu- ma universiteto studentų parodė la rose nebuvo išvystyta principinė bol fesorių ir dėstytojų. . .. Doc. Griškun „teorijėlės“, pateisinančios milijonų dizmą ir prisiskaitėliškumą dėstyme. bai geras ir geras žinias, ypač vi ševikinė kritika ir savikritika. Dėl to kritiškai apžvelgė Fizinės chemijos Už studentijos idėjinį auklėjimą, suomeniniuose moksluose (dialektinis egzaminų eigoje pasireiškė Maro teo katedros darbą, pažymėdama, kad darbo žmonių engimą ir beteisiškumą, naujojo imperialistinio karo ruošimą už aėsiymo Kurtybės gerinimą, už ta materializmas, marksizmas-leniniz- rijos įtakos likučiai, kosmopolitizmo Chemijos fak. studentai šioje sesijo ir kurstymą. Amerikos universitetai ir rybinės inteligentijos visapusiškai mas, literatūros istorija). Egzaminai įtaka (vyr. dėst. Fainhauzas) ir stu je geriau buvo pasiruošę egzaminams koledžai sužaloja, morališkai suluoši išmokslintų kadrų sėkmingą paruoši praėjo su žymiai aukštesniais reika dentų nemokėjimas surišti teorines ir geriau juos išlaikėna jaunimą, kultyvuoja žemus, mi- mą, ypač yra atsakingos aukštojo lavimais studentams ir labiau orga žinias su praktiniu darbu. Pažymėtina, kad visa eilė dalyva zantropiškus instinktus. Pavyzdžiui, mokslo įstaigų partinės ir komjau nizuotai, palyginus su praėjusiais Taip_ pat kai kurie dėstytojai (rusų vusių diskusijose pasisakė nesavikri Niujorko universiteto dėstytojas Fili- nimo organizacijos. Visas partinis ir metais (ypač Fizikos-matematikos ir literatūros, istorijos, mikrobiologijos tiškai, neišanalizavo vadovaujamų pas Koksas pažymi, kad padidėjęs komjaunimo darbas aukštojoje mo Gamtos mokslų fakultetuose). ir kt.) liberaliai vertino studentų ži katedrų, arba savo darbo. Nesavikri muštravimas „atbukina jaunimą ir su kykloje turi būti pajungtas bolševi nias, aiškiai nusikalsdami egzaminų tiškai nuskambėjo doc. J. Dagio, prof. Žiemos egzaminų sesijos rezultate augusius, laiko juos nuolatiniame ne- kinio studentų auklėjimo uždaviniams. 2.476 studentų išlaikė egzaminus taisyklėms. Silpnai buvo kovojama Dz. Budrio ir prof. Girdzijausko pa išsivystyme". Aukštasis mokslas ka Jis turi įdiegti studentams kilnų sie iš 2.417, t. y. 96,4%, tame skaičiuje la dėl akademinės drausmės. Dėl to 21 sisakymai. Jie neišanalizavo trūku kimą pasiaukojamai tarnauti savo pitalistinėse šalyse — išnaudotojiškų bai gerai išlaikė 693 studentai arba studentas neatvyko į egzaminus, iš mų, stengėsi juos net nutylėti. klasių privilegija. socialistinei Tėvynei, savo liaudžiai, Pasėdyje pasisakė VVU rektorius 27,7% visų studentų; labai gerai ir kurių net 19 Istorijos-filologijos fak. komunizmo reikalui. Aukš prof. Bučas, ypač pabrėždamas kriti Mūsų šalyje mokykla prieinama didžiajam gerai — 1.233 studentai arba 51,2%. Nepakankamą dėmesį katedros krei kos ir savikritikos reikšmę mokymo mokyklos partinės ir komjau plačiausioms darbo žmonių masėms. tosios nimo organizacijos turi kultyvuoti ta Geriausių rezultatų parodė Medicinos pė j jaunus dėstytojus, nepadėjo ša 'ir auklėjimo darbe. Jis pažymėjo, Joje mokosi visų tautybių darbinin rybinį nesutaikomai ko fakulteto studentai, kur iš 564, t. y. linti jų darbe pasitaikančias klaidas kad būtina tuojau pat pradėti kon kų, valstiečių ir tarybinės inteligen voti supatriotizmą, išlaikė 244 stu- (Istorijos katedra). tarybinių žmonių dvasiai sve- 99,6%, labai gerai sultacijas studentams, išgyvendinti tijos vaikai. timais, demoralizuojančiais buržuazi** lentai, arba 43,6%. Istorijos-filologijos, Ekonomikos ir liberalizmą egzaminų metu ir ryžtin egzaminų sesija parodė ir Teisės mokslų fak. dekanai, Universi gai pagerinti paskaitų kokybę. ~ Tarybų Sąjungoje yra aštuoni šim nės ideologijos pasireiškimais. Auk- Tačiau tai aštuoniasdešimt aukštųjų mokslo lėjant studentus proletarinio interna eilę trukumų mokymo darbe. Dau teto Ūkio dalis ir atskiri dėstytojai Diskusijose dalyvavo prof. Ig. Jo įstaigų, kuriose mokosi 1.230.000 stu cionalizmo, nesugriaunamos tautų gelio studentų atsakymai iš filoso neįvertino organizacinio pasiruošimo nynas, prof. Z. Žemaitis, doc. Mar dentų — keturiais šimtais tūkstančių draugystės dvasia, būtina negailes fijos, istorijos, politinės ekonomijos egzaminams. Egzaminų metu buvo cinkevičius ir kt. žmonių daugiau, negu prieš karą. tingai kovoti su nacionalizmo, kos buvo nepakankami, neparodė gilaus keičiamos auditorijos, sauvališkai Mokslinė Taryba svarstytais klau dalyko įsisavinimo bei apsiskaitymo. nutraukiami egzaminai arba net per simais priėmė platų nutarimą, numa mopolitizmo pasireiškimais ir kelia Jaunųjų specialistų paruošimo ko klupsčiavimu prieš buržuazinę kul Kai kurie dėstytojai (politinės eko keliami j kitą dieną (Medicinos ir tantį konkrečias priemones mokymokybė mūsų šalyje nenutrūkstamai tūrą. nomijos, istorijos katedros) nekėlė Istorijos-filologijos fak.). Nerūpestin auklėjimo darbui pagerinti. gerėja. Bet kartu didėja ir reikala •studentams reikiamų reikalavimų, o gai buvo sudaryti bilietai (Istorijos j Ypatingo dėmesio reikalauja kulvimai aukštajai mokyklai. Ji turi politinės ekonomijos katedra (prof. katedra). A. Sprindis ruošti išsimokslinusius žmones, giliai turinis-masinis darbas studentų tar Reikia auklėti gerą mūsų jauni įsisavinusius jų pasirinktosios specia- pe. j skonį, plačiai propaguoti geriau lybės žinias, žmones su plačiu kultu- mo ' literatūros ir meno veikalus, pa riniu akiračiu. Ji turi praturtinti dva- sius 1 studentų saviveiklos suklestėjl- X sinį studentijos pasaulį, sukelti jos dėti 1 suaktyvinti studentų mokslinių 0 suinteresuotumą, domėjimąsi aktyvia mui, 1 ☆ ir meno ratelių darbą, viso- X visuomenine veikla, kūryba, išauklėti draugijų ' Žiemos atostogų metu keriopai vystyti fizinę kultūrą ir X jaunąją kartą budrią, tikinčią mūsų ' X Vilniaus Valst. universiteto didžiuoju reikalu, nebijančią kliūčių, sportą. ' ekskursija pabuMūsų šalyje jauniesiems specialis- V studentų pasiruošusią įveikti visokias kliūtis. yra suteikiamos plačiausios ga- X voj o mieste-didvy ryj e — Lenin Aukštoji mokykla turi apginkluoti tams ] mūsų jaunimą Markso—Engelso— limybės pritaikyti savo žinias, gali- X grade. Čia jie susipažino su mybės įkvėptai kūrybinei veiklai, X Leningrado universitetu, aplan Lenino—Stalino mokslu. Didžiosios komunizmo statybos, stali- X kė istorines vietas ir kultūros ...... YRA VIENA MOKSLO SA- 1 nlnis gamtos pertvarkymo planas be- X paminklus — Valstybinį ermimūsų šalies plotuose, reika- X tažą, Rusų meno muziejų, KaKA, — moko draugas Stalinas, — ribiuose ] lauja didžiulės įvairiausių kvalifika- X rinj-jūrų muziejų, V. I. Lenino, KURIĄ BŪTINAI TURI PAŽINTI VI- cijų , specialistų armijos. Dirbti šiose X S. M. Kirovo, Mendelejevo mu sų mokslo Sakų bolševikai,— istatybose, bet kuriame ūkinės ir kul- X ziejus, Petropavlovsko tvirto statybos bare — didelė gar- X vę, didžiausią Tarybų Sąjungo TAI MARKSISTINIS-LENININIS VI- tūrinės ’ kiekvienam tarybiniam specia- s' je kino teatrą „Velikan" ir kt. SUOMENĖS, VISUOMENĖS VYSTY- bė Į listui. > X Nuotraukoje: ekskursi MOSI DĖSNIU, PROLETARINĖS RE Tarybų Sąjunga — priešakinio X dalyviai studentai: O. CiVOLIUCIJOS VYSTYMOSI DĖSNIŲ, 1mokslo citadėlė. Mūsų aukštąją mo- X jos čirkaitė, V. Rastauskas, G. Stekyklą remia ir myli visa liaudis. Ji X SOCIALISTINĖS STATYBOS VYS- 1 panovaitė, N. Misiurejeva, didelį vaidmenį komunistiš- X V. Narkus, S. Petrauskas, V. T* MOSI DĖSNIŲ, KOMUNIZMO vaidina ’ kai auklėjant tarybinį jaunimą, ruo- X Jovaiša, D. Repšytė, P. Vaitie PERGALĖS MOKSLAS". šiant aktyvius komunistinės visuc- X kūnas, G. Rostovaitė, M. Ber Per paskutiniuosius metus marksiz menės statytojus. Tarybinis jauni- & natavičius ir R. Kazlauskas su mo-leninizmo pagrindų dėstymas mas budriai ir įsitikinęs žiūri į atei- X Leningrado universiteto kom aukštosiose mokslo įstaigose pagerė tį. Jam atviri visi keliai. Jam kelią X jaunimo organizacijos sekreto visanugallnčios X riumi prie universiteto centri jo. Tarybiniai studentai rodo didelį į ateitį nušviečia X nių rūmų. susidomėjimą marksistine-leninlne li Lenino—Stalino idėjos. Nuotr. S. S o 1 o m i n o teratūra, savarankiškai studijuoja kla sikinius Markso, Engelso, Lenino ir Stalino veikalus.
Vystant kritiką ir savikritiką—šalinti trūkumus
MIESTE - DIDVYRYJE
SEKIME PIRMŪNŲ PAVYZDŽIU
SERGIEJUS IVANOVIČIUS VAVILOVAS
Egzaminų sesijai pasibaigus Katilius, Morkūnienė ir kai kurie kiti egzaminus laikė nepatenkinamai. Dar kiti draugai, kaip Balčiūnas, Uždavinytė, egzaminus laikė žemiau sa vo lygio, daug blogiau, kaip pavasa rio sesijos metu. Reikia pažymėti, kad nemaža da lis studentų atėjo blogai pasiruošę i dialektinio materializmo egzaminą, nes net 12 draugų gavo nepatenki namus pažymius. Čia ypač „pasižy mėjo" prekybos specialybės studen tai. Šioje grupėje iš 14-os studentų 5 gavo dvejetus ir tik vienas pen ketą. Kitose grupėse irgi panašus vaizdas. Mokslo lygio nusmukimas labiau siai pastebimas prekybos specialy Tačiau šalia studentų — mokslo bėje. Čia mes turime tik vieną pirmūnų, mūsų kurse yra eilė atsi mokslo pirmūną. Kitose grupėse liekančių studentų. Drg. drg. Šatas, mokslo lygis žymiai aukštesnis, bet
Ekonomikos m. fakulteto trečia sis kursas žiemos egzaminų sesijoje laikė egzaminus iš eilės svarbių da lykų, kaip dialektinio materializmo, teisės, buhalterijos. Todėl ši egzami nų sesija pareikalavo iš studentų ypatingai gero pasiruošimo ir me džiagos įsisavinimo. Dauguma mūsų kurso studentų egzaminams pasiruo šė tinkamai, dėl to ir rezultatai ne blogi. Eilė studentų, kaip Maiminas, Augustinavičlūtė, Sadūnas, Lukoševičius ir kt, egzaminus išlaikė vien iabai gerais pažymiais. Jie ne tik puikiai mokosi, bet ir aktyviai dalyvauja fa kulteto visuomeniniame gyvenime.
ir ten kai kurie studentai silpnai ži nias įsisavino. Egzaminų sesija ryškiausiai paro dė, kad blogai laikė egzaminus kaip tik tie studentai, kurie nelankė pa skaitų, silpnai ruošdavosi semina rams. Nemaža kaltė už egzaminų rezul tatų pablogėjimą tenka seniūnams, gruporgams ir proforgams, kurie rei kiamai nekovojo su atskirų studentų akademinės drausmės laužymu. Siame semestre būtina sustiprinti kavą dėl paskaitų ir seminarų lan kymo. Reikia dėti visas pastangas, kad studentai dirbtų semestro eigoje, o ne vien sesijos metu. Tik tuomet pakils bendras mokslo pažangumo lygis. A. Vitkūnas Ekonomikos fak. III k. stud.
Pavyzdinga komjaunimo grupė Medicinos fak. V kurso VII gr. komjaunimo grupė šioje egzaminų sesijoje pasiekė didelį laimėjimą. Vi si komjaunuoliai sesijos egzaminus išlaikė tik labai gerais pažymiais. Grupės komjaunuoliai suprasdami, kad geras mokymasis yra pirmutinis ir pagrindinis jų uždavinys, jau nuo pat pirmųjų rudens semestro dienų karštai ėmėsi darbo: stropiai lankė paskaitas ir praktikos darbus, skaitė naujausią tarybinę literatūrą iš dėsto mų disciplinų. Komjaunimo grupės susirinkimuose nuolat būdavo svars tomas komjaunuolių mokymasis. To kiu- būdu, sistematingai dirbdami vi so semestro eigoje, atėjus sesijai, visi buvo jau gerai įsisavinę dėsto sesijos metu komjaunuoliai nesnau mas disciplinas. Tačiau ir egzaminų dė. Visi kolektyviai pakartojo išeitą
kursą, pilnutinai išsiaiškindami ne suprantamus dalykus. Po tokio pasi ruošimo, ir nenuostabu, kad visi komjaunuoliai per egzaminus atsaki nėjo tik labai gerai. Intensyviai mokydamiesi grupės komjaunuoliai rado laiko ir visuo meniniam darbui. Visi komjaunuoliai semestro eigoje aktyviai dalyvavo ir visuomeniniame darbe, pvz., drg. Rostovaitė G. — kursiniame komjau nimo biure ir fakultetinėje SMD ta ryboje, drg. Labalauskaitė — kursi niame biure, drg. Slivinskaitė vado vavo kurso sportiniam gyvenimui ir kt. J. Sargantis Gruporgas
Pagerinti agitacinį darbą rinkėjų tarpe Visa mūsų liaudis 6U didžiuliu pa kilimu ruošiasi rinkimams į respubli kos Aukščiausiąją Tarybą. Į rinki minį darbą įsijungė ir VVU studen tų bei dėstytojų kolektyvas. Mūsų partinė organizacija vadovauja dv ejų ągitpunktų — Nr. 53 (c. biblio tekos rūmuose) ir Nr. 54 (Pionierių rūmuose) veiklai. Šiomis dienomis VVU partinis biu ras apsvarstė agitpunkto Nr. 54 darbą. Agitpunktas nuveikė nemažą darbą ruošdamasis rinkimams. Eilė agitato rių reguliariai lanko savo rinkėjus, aiškina didžiuosius Stalino Konstitu cijos principus, Rinkimų nuostatus, pasakoja apie mūsų šalies laimėjimus, supažindina su kandidato į deputatus biografija. Gerai dirba studentai
Daunytė, Zaksaitė ir kiti. Į rinkiminį Partinis biuras įpareigojo sustip darbą įsijungė visa eilė Istorijos-fi rinti agitpunkto darbą. Vienas iš neatidėliotinų uždavi lologijos fak. dėstytojų. nių — rinkėjų sąrašų patikrinimas. I Partinis biuras nurodė agitpunkto vadovams rimtus trūkumus. Dėl, Šį darbą turi aktyviai įsijungti ir kontrolės stokos visa eilė agitatorių apylinkės rinkiminė komisija, kuri pradėjo retai lankyti rinkėjui; kai ligi šiol stovėjo nuošalyje. Agitato kurie agitatoriai apsiribojo tik sąra riai turi išvystyti platų aiškinamąjį šų patikrinimu, nevedė gilaus aiški namojo darbo. Dalis agitatorių tik darbą, supažindinti visus rinkėjus su pirmą kartą veda agitacinį darbą, bet mūsų kandidato — prof. Bučo bio jiems neteikiama reikiama metodinė grafija. pagalba. Į rinkėjų susirinkimus atei Partinis biuras savo nutarime pri na labai nedidelė rinkėjų dalis. Kai kurie rinkėjai nusiskundžia dar visai ėmė eilę ir kitų priemonių, kurių nematę agitatorių. įvykdymas įgalins agitpunktą sėk Istorijos-filologijos fakulteto parti mingai atlikti pavestus jam uždavi nė organizacija susilpnino vadovavi- nius. I. Lempertas mą agitpunktui.
Darbo rezultatus s u ve d u s Baigėsi pirmasis semestras. Šiuo metu suvedami ne tik studentų, profesorių-dėstytojų, bet taip pat ir agi tatorių darbo rezultatai, vedusių agi tacinį darbą akademinėse grupėse. Iš viso universitete buvo sudarytos 148 akademinės grupės, kuriose dirbo 148 agitatoriai. Agitatoriai pravedė 15 pasikalbėjimų įvairiomis aktualio mis temomis, k. a., apie Lenino kalbą III-me komjaunimo suvažiavime, apie didžiąsias komunizmo statybas, apie socialistinio žemės ūkio išvystymą ir kt. Pažymėtina, kad šiais mokslo me tais agitkolektyvo sudėtis žymiai stipresnė, negu anksčiau. Ypač gerai dirba agitatoriai drg. drg. Rickevičiūtė (Ist.-fil. fak.), Levinas, Gineų tienė, Tokeris (Medicinos fak.), Bluzmanąs, Butkevičius (Gamtos m. fak.), Paševič, Sargautytė (Chemijos fak.) ir eilė kitų dėstytojų. Teigiamas reiš kinys yra tai, kad dauguma agitato rių užsiėmimus praveda gyvo pasi kalbėjimo forma. Vis dėlto, kai kurie agitatoriai dir bo ne taip, kaip privalėtų dirbti. Silpnai dirbo agitatoriai Didžiulvtė, Lisaitė (Gamtos m. fak.), Neverauskaitė, Fiodorovas (Ist.-fil. fak.) ir kiti. Nepaisant to, kad semestro ei-
goję buvo pravesti 2 užsiėmimai me todiniais klausimais, iki šiol dar yra agitatorių, ypač Teisės ir Gamtos m. fakultetuose, kurie tebenaudoja paskaitinį metodą. Taip pat reikia pažymėti, kad ir instruktažo metu ne visi pranešimai buvo reikiamo lygio. Agitkolektyvui iškyla dideli ir su dėtingi uždaviniai: auklėti mūsų stu dentiją komunistine dvasia, galutinai išgyvendinti buržuazinės ideologijos liekanas studentų sąmonėje. Sį užda vinį agitatoriai galės įgyvendinti tik ■tuomet, jei jie patys stengsis tobulai įsisavinti marksistinę-lenininę teoriją, jei patys atkakliai dirbs, nesitenkin dami vien instruktažais seminarų me tu. Toksai sistemingas darbas, keliant 6avo idėjinį lygį, atvedė į tai, kad eilė agitatorių įstojo į partiją (drg. drg. Iljinas, Zygas ir kiti). Antra, agi tatoriai turi sugebėti užsiėmimus or ganizuoti taip, kad jie studentams būtų įdomūs. Negalima pravesti už siėmimus vienodai, pav., V-me ir I-me kurse. Reikia siekti, kad agitatoriai gerai žinotų savo studentus, ir ne tik tai, kaip jie mokosi, bet ir kaip jie el giasi privačiame gyvenime, kad, rei kalui esant, laiku būtų galima pa-
dėti patarimais. Reikia vieną kartą galutinai užbaigti su deklaratyviškumu užsiėmimų metu. Agitatoriai galės dirbti gerai tik tuomet, kada jie susilauks paramos seminarų metu, o taip pat pagalbos iiš partinės organizacijos pusės. Šiais mokslo metais nėra nė vienos par tinės organizacijos, kur nebūtų bu vęs svarstytas agitacinio darbo klau simas, tačiau agitatorių darbo kont rolė vis dėlto tebėra dar silpna. Yra agitatorių (Medicinos, Gamtos m., Ekonomikos m. fak.), kurių darbo niekas netikrino, nesuteikė jiems pa ramos. Istorijos-filologijos fakultete šiuo metu, išskyrus partinės organizacijos sekretorių, nėra žinoma, kas vado vauja agitatoriams. Todėl nenuosta bu, kad šio fakulteto agitatoriai ne reguliariai lanko seminarus. Taip šio mėn. 15 d. iš Istorijos-filologijos fa kulteto į seminarą neatvyko nė vie nas agitatorius. Reikia pasiekti, kad ateinančio 6emestro_ metu agitacinio darbo trūku mai būtų pašalinti, ir agitatoriai pil nai įvykdytų jiems iškeltus uždavi nius. Doc. Nizovaja
Su giliu liūdesiu tarybinė visuome nė sužinojo apie TSRS Mokslų Akademijos prezi dento Sergiejaus Ivanovičiaus Va vilovo mirtį. Ta rybinis mokslas patyrė milžinišką nuostolį, netekda mas stambaus mokslininko fizi ko, didžiausio mū sų šalies optikos specialisto, pui kaus mokslinio ti riamojo darbo or ganizatoriaus ir vadovo, liepsningo kovotojo už mark sistinių - lenininių idėjų triumfą, liepsningo kovoto jo už taiką visa me pasaulyje. Nepaprastai vi sapusiška buvo S. I. la. Greta savo pagrindini TSRS Mokslų Akademijos pre: to pareigų, jisai buvo TSRS . čiausiosios Tarybos deputatu, vado vavo Visasąjunginei politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijai, buvo vyriausiuoju Didžiosios Tarybi nės Enciklopedijos redaktoriumi. Tačiau mėgiamiausia jo darbo sri timi, kurioje S. I. Vavilovo vardas liko įamžintas naujai nustatytais dės niais ir atradimais, — buvo fizika, konkrečiau — fizinė optika. Įvairių medžiagų švitėjimo sužadinimas vei kiant spinduliavimui — reiškiniai žy mimi bendru fotoliuminescencijos vardu — buvo svarbiausiu jo paties ir jo sukurtos mokyklos tyrimų ob jektu. Šie tyrimai daugiausia kon centravosi MA Fizikos Institute, ku ris, S. I. Vavilovo vadovaujamas, iš nedidelės laboratorijos pavirto į vie ną stambiausių ir labiausiai nripš’kinių mūsų krašto mokslinių institutų. Visapusiškas fotoliuminescencijos reiškinių pažinimas, pagrindinių dės nių ir priklausomybių nustatymas, privedė jį prie labai svarbaus prak tinio šio reiškinio pritaikymo — va dinamųjų liuminescentinių arba „die nos šviesos" elektrinių lempų išradi mo. Šios lempos gali pagal reikalą duoti įvairaus sąstato šviesą, be kita ko, ir tokią, kokią duoda dienos švie sa. Bet svarbiausias liuminescentinių lempų privalumas yra jų labai dide lis ekonomiškumas: suvartodamos tiek pat energijos, kaip normalios kaitinamosios lempos, jos duoda tri gubai daugiau šviesos. Musų pramo-
___ t nė šiuo metu vis daugiau gauna liuminescentinių lempų ir vis dau giau įmonių per eina j šį naują, tobulesnį, apšvie timo būdą. Kitas labai di delės reikšmės mokslinis atradi mas, vykdytas S. I. Vavilovui va dovaujant, buvo nustatymas naujos rūšies spindu liavimo, gaunamo judant medžiago je elektronams greičiu, didesniu, negu šviesos grei tis toje pat medžiagoje. Šis at radimas, gavęs aukšta Stalininės premijos jvertini' mą, labai praplėtė i apie šviesą ir parodė musų i jos atsiradimo galimumus, suminėtos tik dvi svarbiausios Vavilovo mokslinio darbo sritys. Jo mokslinis palikimas — apie šimtas įvairių darbų — apima daug ir kitų gretimų fizikos klausimų, ku rie negali būti trumpame straipsne lyje paminėti. Būtina, tačiau, pami nėti dar du charakteringus S. I. Va vilovo mokslinės veikios bruožus: ryšį su praktika ir mokslo skleidimą masėse. S. I. Vavilovas apie 15 metų buvo Leningrado Valstybinio Optikos Insti tuto (GOI) moksliniu vadovu. Per tą laiką institutas išaugo į įstaigą, va dovaujančią visai mūsų optinei pra monei, aprūpinančiai visą kraštą su dėtingiausiais ir preciziškiausiais op tiniais aparatais. Didžiojo Tėvynės karo metu šiame institute pagaminti aparatai nemaža prisidėjo prie sėk mingo priešo sutriuškinimo. Daug dėmesio S. I. Vavilovas sky rė mokslo populiarizacijos darbui. Jisai paliko keletą pavyzdingų vei kalų, kuriuose puikiai ir suprantamai išdėsto naujausio mokslo laimėjimus. Be to, jis varė platų paskaitinį dar bą įmonėse ir fabrikuose. S. I. Vavilovo gyvenimas, jo visa pusiška, mokslinė, valstybinė bei vi suomeninė veikla, jo beribis atsida vimas Lenino—Stalino reikalui yra pavyzdys visiems mūsų didžiosios Tėvynės mokslininkams ir studijuo jantiems. Šio brangaus mums žmo gaus atminimas visada paliks mu myse. Doc. II. Horodničius
Sienlaikraštis kovoje už studentų mokslo pažangumą Studentų mokymasis Ekonomikos fak. sienlaikraščiui „Tarybinis Eko nomistas" visą laiką buvo vienu iš svarbiausių klausimų. Egzaminams — studentų žinių patikrinimui — pra dėta ruoštis jau nuo pat rudens se mestro pradžios. Kad būtų galima pasiekti geresnių egzaminų rezulta tų, reikalinga gerai lankyti paskai tas, aktyviai dalyvauti seminaruose, skaityti spec. literatūrą ir 1.1. Eilėje sienlaikraščio numerių buvo keliami pasitaiką trūkumai Ekono mikos fak. studentų paskaitų lanky me, signalizuota dekanatui apie pa stebėtus nenormalumus paskaitų metu (2, 3 Nr.). Ir tikslas beveik vi suomet būdavo pasiekiamas, sien laikraštis dažnai galėjo teigiamai atsakyti savo „Spausdintos medžia gos pėdsakuose". Straipsniuose „Ruoškimės egzami nams", „Egzaminų sesijai artėjant", „Kaip aš ruošiuosi egzaminams" (3, 4 Nr.) ir kt. buvo iškelti trūkumai, pasitaiką studentų ruošimesi egzami nams, darbe su knyga, be to duoti teigiami pavyzdžiai. Norėdama patikrinti studentų ruo šimąsi egzaminams, redkolegija pa siųsdavo į akademines grupes padė čiai ištirti savo atstovą (4 Nr., „Gru pėj apsilankius").
Pasitaikė dar ir daugiau trūkumų darbe. Pav., sienlaikraštis nepakan kamai kovojo už spausdinamos me džiagos veiksmingumą. Pasitaikė to kių straipsnių („Paskaitų lankomu mas" — 3 Nr., „Grupėj apsilankius" — 4 Nr., „Iš grupės gyvenimo" — 2 Nr.), kuriuose iškelta kritika nera do atgarsio nei grupėje, nei deka nate bei visuomeninių organizacijų biuruose. „Tarybinio Ekonomisto" redkolegija šios sesijos metu nesu gebėjo vadovauti kovos lapelių iš leidimui kursuose, grupėse. Bendrai, ši egzaminų sesija paro do, kad Ekonomikos fak. pasiekta nemažų laimėjimų. Matyti geresnis ir sąmoningesnis studentų mokslo žinių įsisavinimas, mokėjimas jas sieti su praktika. Turėdami prieš akis visus šiuos pasiekimus, galime konstatuoti, kad „Tarybinis Ekonomistas" kaip tik ir buvo viena iš geriausių priemonių, padedančių mūsų fakulteto dekantui kovoti už gerą studentų pasiruošimą egzaminų sesijai. A. Demendžlūnaltė „Tarybinio Ekonomisto" redaktorius
ATSAKINGASIS REDAKTORIUS D. BKLIARINSKIS
PROFESORIŲ, DOCENTŲ IR DĖSTYTOJŲ ŽINIAI
Studentų ekskursijos į Maskvą ir Leningradą Žiemos atostogų metu Vilniaus Valstybinio universiteto mokslo pir mūnų ir visuomenininkų grupės bu vo išvykusios ekskursijomis į mūsų šalies sostinę Maskvą bei Leningra dą. Čia jie susipažino su universite tų visuomeninių organizacijų bei
Užs. Nr. 00090
mokslinių būrelių darbu ir pasidali no savo pasiekto darbo rezultatais. Maskvoje mūsų studentai aplankė Lenino kalnus, kur vyksta milžiniška universiteto statyba. Studentai ap lankė V. I. Lenino mauzoliejų, Puš
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt.
kino vardo muziejų Tretjakovskio vardo galereją ir kt. žymias sostinės vietas. Šiomis dienomis ekskursantai grį žo į Vilnių ir su dar didesniu ryžtu pradės naują semestrą.
3. Telef. 2-37-78.
Paskelbta papildoma prenumerata žurnalui „Vestnik vysšej školy" (Aukštojo Mokslo Ministerijos organas) Išeina vieną kartą į mėnesį. Prenumeratą priima visi „Sąjunginės spaudos" skyriai. Prenumeratos kaina: metams — 72 rb. 6 mėn. — 36 rb.
Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt 3, telef nr. 2-20-42.
LV 01901