VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
EINA NUO 1950 M.
Draugai studentai!
pasiruošę
sutikime
Gerai žiemos
egzaminu sesija! VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
SVARBUS SIENINES SPAUDOS UŽDAVINIAI savaitę prasideda ATEINANČIĄ žiemos egzaminų sesija — mū
sų darbo valstybinis patikrinimas. Egzaminai parodys profesorių-dėstytojų ir studentų bendro darbo rezul tatus, pasiektus rudens semestro lai kotarpyje. Ruošiantis egzaminams ir egzaminų sesijos metu ypač išauga .sieninės spaudos vaidmuo. Šiuo me tu kiekvieno sienlaikraščio uždavi nys — aktyviai padėti dekanatams, katedroms ir visuomeninėms organi zacijoms tinkamai pasiruošti egzami nų sesijai, organizuotai pravesti ją aukštame idėjiniame-moksliniame ly gyje. Sieninė spauda turi suvaidinti svarbų vaidmenį kovoje už gerą Ir tvirtą mokslo žinių įsisavinimą, už nenukrypstamą egzaminų nuostatų vykdymą. Ruošiantis egzaminams, sienlaikraščių puslapiuose reikia pla čiai išvystyti kritiką ir savikritiką, perduoti mokslo pirmūnų patyrimą. „Tarybinio studento" redakcijos suorganizuotas reidas parodė, kad dauguma fakultetų ir grupių sien laikraščių redkolegijų teisingai su prato sieninei spaudai statomus už davinius ir atkreipė pagrindinį savo dėmesį į pasiruošimą egzaminų sesi jai. Gerai nušviečia pasiruošimą eg zaminų sesijai Gamtos m. fak. sien laikraštis „Tarybinis gamtininkas". Sienlaikraštyje dedama keletas straipsnių apie pasiruošimą egzami nams, griežtai kritikuojami tie stu dentai, kurie silpnai ruošiasi egza minams arba turi nelikvlduotą aka deminį įsiskolinimą. Sienlaikraštyje matome studentų pasisakymus apie ruošimąsi egzaminams. Neblogai pa siruošimą egzaminų sesijai nušviečia Fizikos-matematikos fak. „Už pažan gą", Istorijos-filologijos fak. II k. žurnalistikos spec. „Žurnalistų bal sas", I k. bibliotekininkystės spec. „Kovingoji jaunystė" ir kiti sienlaik raščiai. Tačiau reikia pasakyti, kad visa eilė universiteto fakultetinių ir gru pinių sienlaikraščių dar mažai arba visiškai nieko nerašo apie pasiruo šimo egzaminams eigą, nė vienu žodžiu neužsimena apie įskaitų lai kymą. Kai kurios fakultetinių ir kur sinių sienlaikraščių redkolegijos vi siškai nebeišleidžia sienlaikraščių. Štai, pavyzdžiui, nežinia kur dingo Medicinos fak. sienlaikraštis „Tary binis medikas". Sienlaikraščio red
Gruodžio mėnesį aktyviai kovoja ciniam partijos darbui ir darbui prieš vokiečių ir lietuvių baltagvar profsąjungose. diečius. 1919 m. jis vadovauja Šiau Kazys Giedrys į bolševikų partiją lių, o vėliau Biržų Taryboms. įstoja 1917 metais. 1923 metais va Buržuazijai 6u užsienio interventų, dovauja Mogiliovo apskrities parti nirmoje eilėje JAV, anglų, prancū jos komiteto propagandos ir agita zų ir vokiečių, pagalba pasmaugus cijos skyriui. 1924 m. Lietuvos Ko Tarybų valdžią Lietuvoje, Požėla munistų Partija paveda jam atsakin aktyviai dalyvauja revoliucinėje Lie gą darbą Lietuvoje, tačiau netrukus tuvos darbo žmonių kovoje, telkda jis areštuojamas ir be jokios bylos mas ir mobilizuodamas Lietuvos dar išlaikomas kalėjime iki 1926 metų. bo žmones apie jų interesų gynėją Rapolas Gamas — pats jauniau — Lietuvos Komunistų Partiją. Nuo sias iš keturių komunarų, vienas iŠ 1923 m. jis dirba CK sekretorium. 1921 m. pradžioje ir 1922 metais LLKJS Kauno organizacijos kūrėjų. Požėla suimamas, tačiau jam laimin 1923 m. jis kooptuojamas į LLKJS gai pavyksta pabėgti. 1923 metų CK, bet 1924 m. buvo areštuotas ir pradžioje jis apsilanko Maskvoje, įkalintas iki 1926 metų. kuri paliko jam gilų įspūdį. Visi keturi komunarai, bebaimiai, atsidavę didžiajam Lenino—Stalino Aktyvi Požėlos veikla, jo atsidavi reikalui kovotojai savo „teismo" mas revoliucinei kovai siutino ar komedijoje demaskavo lietuviškuo šiausius lietuvių tautos priešus — sius fašistus, jų artimiausius sėbrus lietuviškąją buržuaziją. 1926 metais — krikdemus, liaudininkus ir social Požėla pakliūna j kalėjimą, tačiau demokratus, uolius užsienio buržua zijos tarnus, savo pavyzdžiu mokė netrukus paleidžiamas. Šnipų nuolat Lietuvos darbo žmones kovoti iki sekiojamas, nepaisydamas jokių pa galutinės pergalės. Keturių komuna vojų, jisai tvirtai toliau kovoja su rų žodžiai „Visiems, visiems drau gams linkim gyventi, dirbti ir pa augančia fašizmo grėsme. siekti savo tikslą" — tapo Lietuvos Juozas Greifenbergeris — smul darbo žmonių kelrodžiu. kaus amatininko sūnus, 1918 m. ak Su keturių komunarų vardais lū tyviai įsitraukęs į komjaunimo dar pose, vadovaujami šlovingosios bol bą, vienas iš LLKJS kūrėjų ir orga ševikų partijos, Lietuvos darbo žmo nizatorių. 1921 m. Juozas įeina į nės šiandien sėkmingai žengia į šviesų komunizmo rytojų. Mūsų lai LKP(b) CK sudėtį, mėjimai taikioje statyboje, mūsų Beveik aštuoneris metus dirba ryžtas ateičiai’— geriausias pamink sunkiausiomis nelegaliomis sąlygo las keturiems komunarams. mis, daug dėmesio skiria organiza Z. Kondratas
----
Egzaminų išvakarėse
Tačiau dar yra visa eilė draugų, kurie į pasiruošimą egzaminams žiū ri labai abejingai, nelanko konsulta cijų ir galvoja ruoštis tik prieš pat egzaminus. Bet, kaip parodė pavasa rio egzaminų sesijos rezultatai, to
U
Gerai pasiruošime egzaminams
Kiekvieną egzaminų sesiją mes sutinkame vis geriau pasiruošę, o šiai, paskutinei kursinių egzaminų sesijai, Medicinos fak. VI k. VIII gr. studentai ypač gerai ruošiasi. Kad nereikėtų egzaminų sesijos metu at likinėti praktikos darbų, grupėje iš vystytas geras praktikos darbų lan kymas. Atliekant praktikos darbus Kartu su pasiruošimu egzaminams stengiamasi įsisavinti kuo daugiau vyksta ir įskaitų laikymas. Daugu žinių. Visa grupė įskaitas išlaikė ma kurso studentų jau išlaikė be prieš laiką, kad butų daugiau lai ko rengtis egzaminams. veik visas įskaitas. Didelį dėmesį studentai skiria po Dabartiniu metu egzaminams mes litinei ekonomijai, kruopščiai studi ruošiamės individualiai. Prieš pat juojami pirminiai šaltiniai. egzaminus susirinksime visi kartu, Mūsų grupė praeitose egzaminų se kad išsiaiškintume pasitaikančius ne sijose pasiekė neblogų rezultatų, šioje egzaminų sesijoje tikimės pa aiškius klausimus. siekti dar geresnių laimėjimų.
kie draugai labai klysta. Tai dau giausia liečia studentus Kukenį, But kų (prekybos spec.), kurie dar ne sugebėjo viso semestro bėgyje lik viduoti politinės ekonomijos įsisko linimo, Damulevičiūtę (finansų spec.) ir kt.
Jury komisijos sprendimu pirmoji vieta buvo pripažinta 6tud. Grigai čiui, antrąją vietą pasidalino kolek tyvinis IV k. studento Lukoševičiaus P. Abrajnavičiūtė ir II k. studento Damidavičiaus pra nešimas „Ekonominis LTSR išvysty Ekonomikos m. fak. II k. stud. mas — ryškus lenininės-stalininės nacionalinės politikos įgyvendinimas" ir IV k. studento Grigorjevo „Drau * J / / . s.avo ūruPes draugams, kai metais Vytas baigia pradigo Stalino veikalo „Marksizmas ir /\A ri K r> ĮJLlIlLLLlLCLS D/ r m II n n C Jlems kyla neaiškūs klau- nę mokyklą. Fašistinė okukalbos mokslo klausimai" reikšmė / K i Ul\ d L U «mai. pacija atima jam bet ko. ekonomikos mokslų išvystymui", ypąč pamėgo Vytas kias galimybes toliau moIII vieta teko IV k. studentui AnTruputj jaudindamasis mokslinį - tiriamąjį darbą, kytis. Išlaisvinus Tarybų cevičiui už pranešimą „Didžiųjų ko Vytautas Statulevičius įžen-Nuo to laiko praėjo dveji įklausydamas matematiLietuvą, jis dirba pradžioje Vytautas k°s moksliniam būreliui, jis apylinkės pirmininku, pasmunizmo statybų reikšmė didinant gė į priėmimo komisijos su puse metų. kambarį. Ir kaip nesijau- Statulevičius jau trečio dirba skaičių teorijos sri- kui vienerius metus mokosi prekių fondus". dinti. Šiandien svarbus kurso studentas. Savo pa- ^YJe' sekančiam semestrui žemės ūkio mokykloje, ir įvykis Vyto gyvenime: jis žado jis tvirtai laikosi, ruošia darbą „Varingo iš čia Vytą pasiunčia moA. Augustinavičiūtė stoja į universitetą. Dar Egzaminus Vytas laiko vien problema". Neseniai įvyku- kytis į parengiamuosius Ekonomikos m. fak. SMD Tarybos pradinėje mokykloje pamė- labai gerais pažymiais. Fa- sioie jungtinėje Maskvos, kursus prie Vilniaus Vais pirmininkas ūs® matematiką, jis nedve- kultete jį pažįsta ne tik Baltarusijos ir Vilniaus tybinio universiteto, jodamas pasirinko šią moks- kaip mokslo pirmūną, bet Valstybinio universitetų FiPirmosios dienos univerlo šaką, kai, sidabro^ meda- ir kaip aktyvų visuomeni- zikos-matematikos fakultetų sitete susijusios su jo sto. . . ’ ninką. Jau pirmame kurse Konierencijoje jo darbas jimu į komjaunimą. Vytas kursus, stojo į Vilniaus įstojęs į šlovingojo, kom „Giroskopinės stabilizacijos gali drąsiai pasakyti, kad nio principiškumo. Pasitaiko studen Valstybinį universitetą. jaunimo eiles, jis sąžinin atvejąs" užėmė pirmą vietą. jį išauklėjo komjaunimas. tų, kurie dar vis blogai lanko paskai Čia jis išmoko būti ištver Kada Vytas atsisėdo už gai atlieka visus įpareigo tas, praleidžia marksizmo-leninizmo raudona gelumbe apdengto jimus, gyvai domisi fakul mingu kiekviename darbe, pagrindų seminarus. Ir štai Vyto gyvenime nepasitenkinti pasiektais stalo, komisijos narių teto gyvenimu. Daugiausia Pranešimą apie šefavimo darbo žvilgsniai nukrypo į švie jam teko dirbti^ profsąjun vėl nepaprasta diena. Jis laimėjimais. Štai kodėl jis pagerinimą padarė Aukštųjų mokyk siaplaukį, gyvų akių jau- gos darbe, ir kaip prityręs stoja į partiją. Nemažiau tapo pirmūnu tiek moksle, lų ir mokslo darbuotojų Respubliki nuolį. vadovas jis šiemet buvo jaudindamasis kaip ir prieš tiek visuomeniniame darbe, nio profsąjungos komiteto pirminin dvejus su puse metų, kai į ir kiekvienas gali pasigė — Nelengvą mokslo šaką išrinktas fakulteto profbiuko pavaduotojas drg. S. Šimukonis. jį buvo nukreiptos visų pri rėti jo nueitu keliu. ro pirmininku. pasirinkai, — pasakė viePranešėjas iškėlė pasiektus laimėji komis'ijos narių Vytas ne tik pats gerai ėmimo Žvilgsnių lydimas, Vytas nas jų, — reikės daug mus, o taip pat ir eilę rimtų tru mokosi, bet kartu padeda akys, jis eina į tribūną pa eina iš tribūnos, o jo akys dirbti, ar sugebėsi? kumų šefavimo darbe. ir savo draugams. Dirbda sakoti savo biografijos. byloja, kad šiandien jis Svarstytais klausimais profsąjun — Jau seniai pamėgau mas bendrosios matemati Prieš jo akis lyg ekrane pasiryžo dar atkakliau mo gos aktyvo susirinkimas priėmė išsa matematiką, o darbo taip kos katedroje laborantu, jis gyvai praslenka sunkūs ne kytis ir dirbti, kad patei mius nutarimus. pat nebijau, manau, kad praveda I kurso studentams tolimos vaikystės metai. sintų garbingą tarybinio nesuklupsiu, — atsakė Vy- teorinės mechanikos kon- Mato jis gyvenimą mažaže- studento ir partijos kandiJ. Jekelevičius tas. sultacijas. Mielai padeda ir mio valstiečio šeimoje. 1941 dato vardą. L. Lltvaitytė
Profsąjungos aktyvo susirinkimas Įvykusiame universiteto profsąjun gos aktyvo susirinkime buvo ap svarstyta klausimai „Apie priemones mokomajam ir metodiniam darbui pagerinti" ir „Apie priemones šefavimo darbui sustiprinti". Pirmuoju klausimu pranešimą pa darė VVU prorektorius drg. Mitropolskis. Pranešėjas paminėjo, kad universitetas nuveikė nemažą darbą ruošiant aukštai kvalifikuotus tary binius specialistus. Tačiau nežiūrintį eilę pasiektų laimėjimų, pažymėjo drg. Mitropolskis, universiteto dar be dar yra nemaža rimtų trūkumų. Kai kurių dėstytojų paskaitos silpnai surišamos su praktika, trūksta parti
Gruodžio 27 d. yra atmintina kiek vienam Tarybų Lietuvos darbo žmo gui. Tą dieną nuo lietuviškųjų fa šistų, pikčiausių Lietuvos darbo žmonių priešų rankos krito keturi Lietuvos darbo žmonių vadovai: LKP(b) CK sekretorius Karolis Po žėla, LKP(b) CK narys Juozas Greifenbergeris, Lietuvos Raudonosios pagalbos CK narys Kazys Giedrys ir LLKJS CK narys Rapolas Gamas. Tai buvo pirmosios fašizmo aukos Lietuvoje.
kolegija, matyti, iš viso nutarė ne beleisti savo sienlaikraščio, o Medi cinos fakulteto komjaunimo organi zacija žiūri į tai visiškai abejingai, neįvertina sieninės spaudos vaid mens ruošiantis egzaminų sesijai. Egzaminų sesijos metu sienlaikraš čių redkolegijoms patartina po kiek vieno išlaikyto egzamino išleisti ko vos lapelius, kuriuose ne tik butų informuojama apie išlaikytą egza miną, bet taip pat giliai išanalizuo jami pasitaiką trūkumai, apibendri Lietuviškieji fašistai, nužudydami namas mokslo pirmūnų patyrimas. šiuos tauriausius liaudies sūnus, tfSienlaikraščiuose ir kovos lapeliuo kėjosi pasmaugti revoliucinį judėji se būtina taip pat spausdinti egza mą Lietuvoje, atidaryti kelią atvi minatorių atsiliepimus apie laikytą ram užsienio imperialistų šeiminin egzaminą. Egzaminatorių atsiliepi kavimui. Tačiau Lietuvos darbo žmo mai turi parodyti kurso arba grupės nės suprato šiuos kėslus, šventai studentų mokymosi patyrimą, iškelti saugojo keturių komunarų atminimą, Karolio Požėlos žodžius „Draugai! trūkumus. Dirbau, kiek galėjau, mirsiu už mū Žiemos atostogas šimtai universite sų bendrą tikslą. Linkiu ir jums to studentų praleis įvairiose musų dirbti, dirbti, kovoti iki laimėsite". respublikos vietose. Daugeliui jų teks garbė vesti agitacinį ir politinįKarolis Požėla gimė 1896 m. vasa masinį darbą kolūkiečių tarpe. Sien rio 17 (29) d. Bardiškių kaime, Pa laikraščių redkolegijos privalo skirti nevėžio apskrityje, pasiturinčio vals didelį dėmesį paruošimui propagan tiečio šeimoje. Mokėsi Mintaujos dininkų politiniam-masiniam darbui gimnazijoje, kur tapo socialistu. Bai atostogų metu. Sienlaikraščių pusla gęs gimnaziją studijavo Tartu uni piuose turi pasisakyti geriausieji versitete. Ten 1916 m. prisidėjo prie propagandininkai, perduoti savo pa bolševikų grupės ir aktyviai joje tyrimą visiems studentams, nurodyti dirbo. Tartu Požėla išbūna iki 1918 dar pastaikančius trūkumus politi- m. pradžios, dirbdamas partinį ir ta niame-masiniame darbe atostogų me rybinį darbą. tu. Negalima taip pat užmiršti ir 1918 metais Požėla grįžta į vokie pasiruošimo kultūringam studentų poilsio praleidimui žiemos atostogų čių okupuotą Lietuvą, kur spalio mė metu. Masinių priemonių rengimas, nesį dalyvauja pirmame Lietuvos sportinio darbo organizavimas atos partijos suvažiavime. togų metu turi atsispindėti kiekvie Komunistų no sienlaikraščio puslapiuose. Sėkmingas egzaminų sesijos pravedimas yra valstybinės reikšmės dalykas, kilni kiekvieno mokslo dar-'Artėjanti žiemos egzaminų sesija buotojo ir studento pareiga. Sieninė spauda — pirmas partinės, komjau — tai musų darbo semestro bėgyje nimo, profsąjungos organizacijų ir patikrinimas. Dauguma mūsų kurso dekanatų pagalbininkas pravedant draugų egzaminams ruošėsi regulia egzaminų sesiją, ruošiant aukštai kvalifikuotus tarybinius specialistus. riai per visą semestrą. Dabar, kada Kiekvieno sienlaikraščio redkolegi iki sesijos teliko vos keletas dienų, jos pareiga skirti rimčiausią dėmesį pasinaudodami grupinėmis ir indivi sėkmingam egzaminų sesijos prave dualiomis konsultacijomis, kartojame dimui. Kiekvienas studentas turi su Gerai egzaminams kaupti visas jėgas sėkmingam egza praeitąjį kursą. minų išlaikymui ir tuo pateisinti par ruošiasi drg. drg. Grėska (prekybos tijos ir tarybinės vyriausybės rūpi spec.), Vengrys, Lancuncevičiūtė nimąsi ruošiant bolševikinius kadrus. (pramonės spec.), Čepaitis (finansų spec.) ir kt.
Mokslinė konferencija Ekonomikos m. fakultete Gruodžio mėn. 21—22 d. d. Ekono mikos m. fakultete įvyko studentų mokslinė konferencija. Konferencijos tema — „Socialistinio gamybos budo pranašumai prieš kapitalistinį gamy bos būdą”. Buvo perskaityti šeši pra nešimai. Konferencija parodė žymų studen tų mokslinio lygio pakilimą, gilų vi suomeninių disciplinų įsisavinimą ir susilaukė didelio susidomėjimo fakul teto studentų ir dėstytojų tarpe. Ypač didelį susidomėjimą ir karštas disku sijas sukėlė IV k. studento S. Grigorjevo pranešimas „Draugo Stalino veikalo „Marksizmas ir kalbos moks lo klausimai" reikšmė ekonomikos mokslų išvystymui" ir III k. studen to Grigaičio pranešimas „Apie skir tingumų tarp miesto ir kaimo išgy vendinimo kelius".
' Didvyriškieji komunistų partijos sūnūs
Sistemingai kelti dėstytojų idėjinį-politinį lygį Pasiekimai auklėjant studentiją komunizmo dvasia, parengimas pilna verčių tarybinių specialistų, visų pirma, yra sąlygojami to, koks yra mūsų profesorių, dėstytojų idėjinisteorinis lygis. Be visuomenės vysty mosi dėsnių pažinimo, be marksizmoleninizmo mokslo įsisavinimo nega limas žengimas pirmyn tiek moksliniame-tiriamajame, tiek mokomajame-gamybiniame darbe. Draugas Stalinas mus moko, kad juo aukštesnis valstybinio ar parti nio darbo srities darbuotojų politi nis lygis, jų sąmoningumas, tuo vai singesnis pats darbas, tuo efekty vesni to darbo rezultatai. Dėstant mokslo disciplinas, o taip pat pertvarkant atskirų katedrų dar bą, Istorijos-filologijos fakultete pa siekti kai kurie laimėjimai, kurie yra netarpiškai susiję su idėjiniupolitiniu dėstytojų augimu. -Politiniu švietimu apimti visi Istorijos-filolo gijos fakulteto profesoriai ir dėsty tojai. Daugelis jų baigė Marksizmoleninizmo vakarinį universitetą arba išlaikė kandidatinį minimumą ir da bar kelia savo idėjinį-politinį lygj teoretiniuose seminaruose. Teoretinių seminarų pranešimų problematika iš pranešėjo ir semi naro dalyvių reikalauja nuoseklaus ir atidaus pirminių šaltinių studija vimo. Seminare, remiantis marksiz mo-leninizmo mokslu, kūrybišką^ sprendžiami sudėtingi vienos ar ki tos specialybės klausimai. Pvz., svarbią reikšmę teoretiniame semina re turėjo tema „Literatūros liaudiš kumas"; pranešimas buvo glaudžiai susijęs su praktiniu darbu, skaito mais kursais, specseminarais fakul tete. Svarbią vietą keliant dėstytojų politinį lygj užima jų mokymasis Marksizmo - leninizmo vakariniame universitete. Šiais mokslo metais ja------------------------
„TARYBINIO STUDENTO" REIDAS
Sienlaikraščių apžiūrai praėjus...
me mokosi 19 Istorijos-filologijos fakulteto dėstytojų, iš jų — 5 VKP(b) nariai ir kandidatai. Daugelis jų yra reiklūs savo mokymuisi, rodo pride ramą atsakingumo jausmą, mokymąsi derina su sėkmingu dėstymu ir vi suomeniniu darbu (drg. drg. Steciūrina, Zorina, Rimdžius ir kt.). Tačiau šiame svarbiame mūsų darbo bare iki šiol neišgyvendinti esminiai trūkumai. Fakulteto parti nis biuras nepasiekė dar šimtapro centinio teoretinių seminarų, Mark sizmo-leninizmo vakarinio universi teto užsiėmimų lankymo. Nepateisi namas yra tas faktas, kad vyr. dės tytojas Gentvila iki šio laiko ne atėjo nė į vieną teoretinio seminaro užsiėmimą, dėstytojas Zinkevičius, vyr. lab. Lukauskaitė dažnai praleidinėja užsiėmimus Marksizmo-leni nizmo vakariniame universitete, dar nepradėjo laikyti įskaitų. Fakulteto partinis biuras praveda pasikalbėjimus su seminarų dalyviais, Marksizmo-leninizmo vakarinio uni versiteto klausytojais, išklauso ka tedrų ataskaitas apie politinį-auklėjamąjį darbą dėstytojų tarpe. Svars tant rusų kalbos katedros darbą, pa grindinis dėmesys buvo atkreiptas j tai, koks yra katedros narių politi nio švietimo stovis. Po apsvarstymo trys tos katedros dėstytojai įstojo į Marksizmo-leninizmo vakarinio uni versiteto 1 kursą ir sėkmingai jame mokosi. Partinis biuras numato artimiausia me posėdyje išklausyti teoretinio se minaro vadovo drg. Meškausko ata skaitą, dalyvaujant ir kitų seminarų vadovams. Pasikeitimas darbo paty rimu, be abejo, pakels vadovavimo ir seminarinių užsiėmimų kokybę, sparčiau bus vykdomi planai. N. Mitropolskaja Istorijos-filologijos fak. partinio biuro narys
Neseniai įvykusi universiteto sie ninės spaudos apžiūra parodė au gantį sienlaikraščių kovingumą, ope ratyvesnį redkolegijų darbą. Apžiū roje taip pat buvo iškelti redkolegi jų darbe pasitaiką trūkumai, nuro dytos priemonės jiems pašalinti. Dauguma redkolegijų ėmėsi ryžtin gai šalinti esamus trūkumus ir pa siekė neblogų laimėjimų auklėjant studentus komunistine dvasia, kovo jant už tinkamą pasiruošimą žiemos egzaminų sesijai.. Pasiruošimo egzaminų sesijai eiga gerai nušviečiama Gamtos m. fak. „Tarybiniame gamtininke", Fizikosmatematikos fak. „Už pažangą", Is torijos-filologijos fak. II k. žurna listikos spec. „Žurnalistų balse", To torių 5 bendrabučio „Bendrabučio balse" ir kituose sienlaikraščiuose. Šiuose sienlaikraščiuose dedami konkretūs, veiksmingi straipsniai, aiškiai parodą pasiruošimo egzamiminų sesijai eigą, perduodamas mokslo pirmūnų patyrimas, griežtai kritikuojami apsileidėliai ir tinginiai. Tačiau visa eilė sienlaikraščių red kolegijų, praėjus sieninės spaudos apžiūrai, ne tik nesiėmė priemonių pagerinti darbą, o, priešingai, žy miai susilpnino jį. Kai kuriuose sien laikraščiuose blogai arba visiškai nenušviečiamas pasiruošimas egza minams, nieko nerašoma apie įskai tų laikymą. Jei Gamtos m. fak. sien laikraštis „Tarybinis gamtininkas" neblogai nušviečia pasiruošimą eg zaminų sesijai, tai kursiniai sien laikraščiai šį klausimą paliečia tik prabėgomis. Čia nė viename nume ryje nerasi mokslo pirmūnų pasida linimo savo patyrimu, nekritikuoja mi apsileidėliai, paskaitų praleidinėtojai. Štai IV k. geologų grupėje studentai Sereiskis ir Sabaliauskas vien tik gruodžio mėnesį praleido po 30 paskaitų, tačiau sienlaikraštyje apie juos net neužsimenama.
Dar blogiau pasiruošimą egzaminų sesijai nušviečia Medicinos fak. sie ninė spauda. Sienlaikraščiai „Mūsų jėgos" (IV k.) ir „Studentų drau gystė" (I k.) deda nedidelius straips nelius apie artėjančius egzaminus, kur kalbama apie studento pa reigas, jam suteiktas teises, koks turi būti tarybinis specialistas ir t. t., tačiau nieko nepasakoma konkrečiai, kaip šie kursai ruošiasi egzaminams, kokių priemonių ima masi, kad visi sudentai gerai jiems pasiruoštų. Jei minėti sienlaikraščiai prabėgomis užsimena apie egzami nus, tai II k. sienlaikraštyje „Tik ruoju keliu" nerasime nė vieno straipsnio apie pasiruošimą egzami nams. Fakulteto sienlaikraščio „Ta rybinis medikas" redkolegija, užuot vadovavus kursiniams sienlaikraščiams, dingo iš horizonto su visu savo sienlaikraščiu, ir šiandien nė vienas medikas negali pasakyti, kur ir kada išleidžiamas „Tarybinis medik as". Labai maža apie pasiruošimą egza minų sesijai rašo ir Istorijos-filolo gijos fakulteto sienlaikraščiai. Sien laikraščiuose „Jaunos jėgos", lietu vių k. ir literatūros spec. II k.), „Lenino keliu" (istorijos spec. II k.), „Laimingoji jaunystė" (rusų k. ir li teratūros spec. I k.) ir kituose blo gai nušviečiamas pasiruošimas egza minų sesijai. Talpinami straipsniai blankūs, nekonkretūs, juose nevys toma kritika ir savikritika. Visa ei lė sienlaikraščių, kaip „Pažangos keliu" (svetimų k. IV k.), „Su tary knyga" (bibliotekininkystės bine spec. III k.), o taip pat ir fakulteto sienlaikraštis „Už pažangųjį moks lą", universiteto sienlaikraščių ap žiūroje laimėjęs I vietą, nė vienu žodžiu neužsimena apie artėjančią egzaminų sesiją. Universiteto sien laikraščių apžiūroje gerai pasirodęs rusų k. ir literatūros spec. sienlaik
raštis „Junost" apsvaigo nuo laimė jimų ir užmigo ant laurų. Jame vi siškai nekalbama apie pasiruošimą egzaminų sesijai. Pasiruošimo egzaminų sesijai klau simų nekelia ir kai kurių bendra bučių sienlaikraščiai. Štai „Tauro" bendrabučio sienlaikraštyje „Tary binis studentas" nematome nė vieno straipsnio, skirto pasiruošimui egza minų sesijai. Čiurlionio 1 bendrabu čio sienlaikraštyje „Ciurlionietis" įdėtas drg. Sėliuko straipsnis „Pasiruoškime egzaminų sesijai" ne konkretus, nekovingas. Straipsnyje nerandame nė vienos pavardės. Au torius rašo: „Ypač sustiprėjo kai kurių kambariui?) studentų pažangu mas. Pradėjo aktyviau lankyti pa skaitas. (?)" Straipsnyje sakoma, kad dauguma studentų ruošiasi egzami nams, tačiau nepaminėtas nė vienas tų, kurie jiems nesiruošia. Visi šie faktai kalba apie tai, kad fakultetų, grupių ir bendrabučių sienlaikraščių redkolegijos mažai skiria dėmesio pasiruošimui egzami nų sesijai ir jos pravedimui. Kai ku rios redkolegijos, praėjus apžiūrai, visiškai nebeišleidžia sienlaikraščių. Fakultetų ir kursų komjaunimo or ganizacijos neįvertina sieninės spau dos vaidmens ruošiantis egzaminams, nekontroliuoja redkolegijų darbo. Sienlaikraščių redkolegijos turi tuoj pat ištaisyti esamus trūkumus. Plačiai nušviesti pasiruošimą egzaminams, jų eigą, perduoti mokslo pirmūnų patyrimą, sudaryti nepakantumo at mosferą daginiams ir apsileidėliams — štai svarbiausias uždavinys, kuris šiandien stovi prieš kiekvieno sien laikraščio redkolegiją.
J. Lilytė, V. Žilinskaitė „Tarybinio studento" reido briga dos dalyviai
Pasidalinome darbo patyrimu Vilniaus Valstybinio universiteto Teisės m. fak. SMD tarybai pakvie tus, mes, Maskvos Lenino ordino Valstybinio Lomonosovo vardo uni versiteto Teisės m. fak. studentai, dalyvavome mokslinės konferencijos darbuose. Konferencijoje, tema „Ta rybinė valstybė ir teisė laipsniško perėjimo iš socializmo į komunizmą laikotarpiu", buvo išklausyti penki pranešimai, tame skaičiuje ir Mask vos Lenino ordino Valstybinio Lo monosovo vardo universiteto stud. Cirkino pranešimas. Viena iš teigiamų konferencijos pravedimo pusių buvo tai, kad joje gausiai dalyvavo Teisės m. fak. stu dentai. Vilniaus Valstybinio univer siteto Teisės m. fak. studentų prane šimai, pašvęsti aktualiems klausi mams spręsti, buvo pailiustruoti eile pavyzdžių iš Tarybų Lietuvos gyve nimo. Pranešimai buvo paruošti aukš-
Kas nedega, tas smilksta! (15-osioms N. A. Ostrovskio mirties metinėms paminėti) Ostrovskis, nors ir kaip išvargęs, skųstųsi savo darbu. Net ir palauž tas ligos, netekęs regėjimo, Ostrovs kis randa jėgų sušukti: „Tegyvuoja gyvenimas! Tegyvuoja kova!" Jis nutaria imtis plunksnos, parašyti knygą apie šaunųjį tarybinį jaunimą. Nikalojus Ostrovskis niekada ne pasitenkino tuo, ką buvo pasiekęs. Darbas — tai džiaugsmingiausia, ką pergyvena rašytojas. Neapykanta priešams pagimdė Ostrovskyje pasišlykštėjimą bailiais, iš duodančiais bendrus visos liaudies reikalus. Ir jis griežtai pasmerkė to kius „kovotojus": „Mes žinome, kad kovos ir sunkumų metu visuomet atsiras bailios, kiškio sielos žmonių, netinkančių kovai. Jie painiojasi po kojomis, trukdydami pulti. Revoliu cijos banga atmeta juos į pašalį". Milžinišką reikšmę įgyja šie bolševi ko Ostrovskio žodžiai šiandien. Tūpčiojimas vietoje, bailumas ir nesu pratimas naujų tarybinio gyvenimo reikalavimų, atitrūkimas nuo šian dienykščio gyvenimo — tai taip pat „kiškio sielos žmonių" bruožai. Ir jie turi būti, demaskuoti taip pat griežtai, kaip ir prieš 15 mėtų juos demaskavo Ostrovskis. Didysis rašytojas aukštai vertino kplektyvo vaidmenį socialistinėj vi suomenėj. Jis parodė, kad tik visuo menė, tik kolektyvas išauklėja tik rąjį tarybinį žmogų. „Visuomet tvir tai jausk po kojomis gimtąją žemę, gyvenk su kolektyvu, nepamiršk, kad jis tave išauklėjo. Toji diena,
Yra knyga, kurią žino visas tary binis jaunimas. Ir ne tik tarybinis, — viso pasaulio pažangūs jaunuoliai ir merginos mokosi iš šios knygos. Tai Ostrovskio „Kaip grūdinosi plie nas" — puikus pasakojimas apie Pavlą Korčaginą ir jo bendražygius pilietinio karo ir pirmaisiais taikios statybos metais. Korčagine įkūnyti geriausi tarybinio jaunimo bruožai, kuriuos išauklėjo Lenino—Stalino partija, komjaunimas. „Mane išauklėjo Lenino komjauni mas, ištikimas partijos padėjėjas, ir, kol plaka mano širdis, iki paskutinio tvinksnio, visą savo gyvenimą ski riu bolševikiškai auklėti mūsų so cialistinės Tėvynės jaunąją kartą", taip N. A. Ostroskis 1935 metais rašė savo laiške draugui Stalinui. Nikalojus Ostrovskis labai mylėjo savo socialistinę Tėvynę. Visą savo gyvenimą jis atidavė bolševikų parti jos nurodytiems uždaviniams vykdyti. „Partija auklėja mumyse šventą jausmą — kovoti iki tol, kol yra likusi nors kibirkštis gyvybės", — kalbėjo Ostrovskis. Keturiolikos me tų berniukas jis drauge su senais bolševikais kovoja Kotovskio pul kuose, drąsiai neša revoliucijos vė liavą Budiono Raitelių armijoje. Su mušus interventų gaujas, Ostrovskis — nenuilstamas politinis darbuoto jas. Komjaunimo sekretoriaus darbas reikalauja iš jaunuolio milžiniško jėgų įtempimo: kiekvieną dieną jis dirba nuo 6 vai. ryto iki 2 vai. nak ties. Niekad nebuvo atsitikimo, kad
Užs. Nr. 01687
kada tu atitruksi nuo kolektyvo, bus pabaigos pradžia", — taip kalbėjo Ostrovskis. Visa savo širdimi jis neapkentė individualistų ir egoistų. „Egoistas žūsta pats pirmasis. Jis gyvena savyje ir sau", — rašė Ost rovskis. Jis parodė, kad paskirai kiekvienas žmogus, kad ir kaip ta lentingas, gali suklysti. Tuo tarpu kolektyvo jėga — nenugalima. Ost rovskis teisingai įvertino kritikos ir savikritikos vaidmenį socialistinėj visuomenėj. Jis aukštai iškėlė gyve nimo ir kovos vėliavą. „Tegyvuoja gyvenimas šalyje, iškėlusioje pasaulinės revoliucijos vėlia vą. Tegyvuoja kova. Kas nedega, tas smilksta — tai įstatymas. Tegy vuoja liepsningas gyvenimas". Su to kiu šūkiu didysis bolševikas-kovotojas pergyveno savo nuostabiai gra žų gyvenimą. Praėjo 15 metų nuo Nikalojaus OstroVskio mirties, bet jis gyvas mūsų tarpe ir šiandien. Komjaunuo lių — Didžiojo Tėvynės karo daly vių mėgiamiausia knyga buvo „Kaip grūdinosi plienas". Šia knyga neši ni, jie ėjo į mūšius ir visada laimė davo. Yra šimtai pavyzdžių, kurie pasakoja, kaip Ostrovskio knyga pa veikė savo skaitytojus. Kai 1947 me tais viena drąsiausių Graikijos par tizanių Afina Toska žuvo kovose su imperialistais, jos žygio krepšyje buvo rasta į graikų kalbą išversta Ostrovskio knyga „Kaip grūdinosi plienas". Didysis čekoslovakų liau dies didvyris, bolševikas Julius Fučikas, 1934 metais perskaitęs šią knygą, kalbėjo: „Komunistui nieko nėra baisaus. Tokia yra knygos iš vada. Toksai pats autoriaus gyveni mas". E. Krušinskaitė
tame politiniame-teoretiniame ly gyjeMusų delegacijos nariai taip pat skaitė pranešimus ir moksliniuose būreliuose. Studentas Ignatenko Valstybinės teisės būrelyje perskai tė pranešimą apie Kinijos revoliuci ją ir liaudies demokratinę diktatūrą Kinijoje. Diskusijos, išsivysčiusios dėl šio pranešimo, o taip pat ir diskusijos konferencijoje praėjo la bai gyvai. Pasitarimuose su visuo meninių organizacijų ir dekanato atstovais mes pasikeitėme darbo pa tyrimu, nuomonėmis dėl konferenci jos pravedimo, o taip pat SMD dar bo klausimais. > Naudodamiesi draugišku Teisės.
mokslo fak. studentų svetingumu, mes apžiūrėjome Lietuvos TSR sos tinę Vilnių, istorinius paminklus, buvome operos ir baleto teatre, uni versiteto meno saviveiklos nugalė tojų koncerte. Mes nuoširdžiai dėkojame mūsų draugams — Vilniaus Valstybinio universiteto studentams už jų šiltą svetingumą, už tą puikų įspūdį, kurį mums, paliko gerai organizuota stu dentų mokslinė konferencija.
—
Ignatenko, Cirkin, Saryčev, Bogatikov Maskvos Lenino ordino Valstybinio Lomonosovo vardo universiteto studentai
Vykdykime VLKJS CK VII plenumo nutarimą Neseniai įvykęs VLKJS CK VII plenumas atskleidė rimtus trūkumus V. I. Lenino vardo pionierių organi zacijos darbe ir priėmė išsamų nu tarimą, kuris įpareigoja komjauni mo organizacijas sustiprinti ir page rinti vadovavimą jauniesiems pio nieriams Universiteto komjaunimo organiza cijos darbe su pionieriais yr.a visa eilė trūkumų. Komjaunimo komitetui, šefavimo sektoriaus vadovui drg. Vaičekaus kui gerai žinoma, kad eilė universi teto komjaunimo organizacijos na rių — vyresniųjų pionierių vadovų buvo svarstomi komjaunimo Lenino rajono komiteto biure už blogą darbą su pionieriais mokyklose (pvz., pionierių vadovės Abramova, Ivano vą — 14-oji septynmetė mokykla). Neleistinas ir toks reiškinys, kuo met komjaunimo grupės kursinės organizacijos studentus — pionierių vadovus skiria kitam darbui, o į jų vietas paskiria kitus, neturinčius šiam darbui reikiamo patyrimo. Universiteto pionierių vadovai nė ra Dlačiai supažindinami su geriau siųjų draugovių, būrių, grandžių dar bu, neturi galimybių pasidalinti dar bo metodais ir formomis dirbant su vaikų kolektyvu. Universitete yra nemaža etatinių pionierių vadovų, kurie daug kuo galėtų padėti ir pa tarti tik ką pradedantiems draugams. Pionierių vadovas gerai žino, kad seminarai yra didelė praktikos mo kykla, tačiau jie žino ir tai, kad šį semestrą neturėjo progos susirinkti visi ir aptarti juos dominančius, gy vybiškai svarbius klausimus. Univer siteto komjaunimo komitetas šiais metais vyresniesiems pionierių va dovams nesuorganizavo nė vieno se minaro bei instruktažo. Tačiau net į organizuojamas Vilniaus miesto ra jonų komitetų masines priemones atsilanko nedaugiau kaip pusė iš
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
pionierių vadovų. Aišku, kad aukš čiau stovinčių komjaunimo organų mokyklų skyriai negali patikrinti kiekvieno pionierių vadovo darbo kokybę. Tiesioginė pareiga tai pada ryti — pirminėms komjaunimo or ganizacijoms, kurios šiuos draugus rekomendavo ir pasitikėjo jais. VLKJS CK VII plenumo nutarime nurodoma, kad aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų pareiga pa siųsti į mokyklas geriausius studen tus, vadovauti dalykiniams būre liams, kaip, pvz., mičiurininkų, .aviomodelistų, technikų, geografų, kraš totyrininkų, istorikų, literatų ir kt. Šiuo klausimu daug gali padėti uni versiteto SMD, Gamtos, Chemijos, Fizikos-matematikos, Istorijos-filolo gijos fakultetų visuomeninės organi zacijos. Jau praėjo daugiau kaip du mė nesiai nuo tos dienos, kaip buvo pri imtas VLKJS CK VII plenumo nu tarimas, tačiau iki šiol jis dar neap svarstytas nė vienoje fakultetinėjf komjaunimo organizacijoje, su juo nesupažindinti organizacijos nariai Kursinių, fakultetinių komjaunim' organizacijų, komjaunimo komi te; o pravedamų priemonių planuose, su sirinkimų dienotvarkėse neužsimena ma apie įvykusį VLKJS CK VII ple numą. O tai atsitiko ne todėl, kad komjaunimo aktyvas nebūtų žinoję apie tokio plenumo nutarimo vykdy mo būtinumą, bet todėl, kad šis ple numas, anot kai kurių vadovų, tie sioginiai neliečia universiteto kom jaunimo organizacijos darbo, todėl it nebuvo jokių nurodymų iš komjau nimo komiteto pusės, kaip nutarimą vykdyti gyvenime. Universiteto kom jaunimo organizacija privalo .arti miausiu laiku ištaisyti šiuos trūku mus. G. Bračienė REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
LV 1411