VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Or,
WEIiTA$ VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 6 (36) 1951 m. vasario 20 d. antradienis
Kaina 20 kap.
TARYBINIO MOKSLO KŪRYBINĖ JĖGA , 7TT USXJ liaudies kūrybiniame dar žai be, jos kovoje dėl komunizmo įgyvendinimo didžiulis ir garbingas vaidmuo tenka tarybiniam mokslui. Savo istorinėje 1946 m. vasario 9 d. kalboje draugas Stalinas tarybiniams mokslininkams pastatė uždavinį: „ne lik pavyti, bet ir pralenkti artimiau siu laiku mokslo laimėjimus už musų šalies ribų". Pokarinio penkmečio metais, vyk dydami šitą uždavinį, tarybinio moks lo veikėjai padarė žymų žingsnį prie kin. Po atominės energijos paslapties išaiškinimo mūsų mokslininkai dau gybe kitų stambių darbų ir išradimų padėjo technikos progresui, liaudies ūkio planų įvykdymui ir viršijimui. Socialistinė santvarka sukūlė pa čias geriausias sąlygas mokslui vys tytis, sudarė plačiausias galimybes novatoriškumui, technikos progresui. Socializmas mūsų šalyje sudarė visas sąlygas, kas būtina tokiems uždavi niams, kaip gigantiškų elektros sto čių ir kanalų pastatymas, išspręsti. Komunizmo statybų planai tegali būti įgyvendinti, remiantis naujau siais tarybinio mokslo ir technikos pasiekimais. Jie pareikalaus iš visų tarybinių mokslininkų įtempto darbo. Tarybinio mokslo ir technikos veikė jams reikės atlikti didžiulius tylimo darbus, sukurti naujas tobulas maši nas, prietaisus, išdirbti gamybos jė gos racionaliausio panaudojimo, elekt ros energijos plataus pritaikymo vi sose liaudies ūkio šakose metodus. Pažangiausio tarybinio mokslo jė ga slypi tame, kad jis neatitrūksta nuo liaudies, o tarnauja liaudžiai, stengiasi jai perduoti visus moksli nės minties užkariavimus. Tarybinis mokslas neatskiriamai surištas su praktika, su gyvenimu. „Mokslo duo menys, — 1935 m. pasakė draugas Stalinas, — yra visuomet praktikos, patyrimo tikrinami. Mokslas, nutrau kęs ryšius su praktika, su patyri mu, — koks gi tai mokslas? Jeigu mokslas būtų toks, kokį jį vaizduoja kai kurie mūsų konservatyvus drau gai, tai jis seniai būtų pražuvęs žmo nijai. Mokslas todėl ir vadinamas mokslu, kad jis nepripažįsta fetišų, nebijo pakelti rankos prieš tai, kas atgyvena, sena ir jautriai klausosi patyrimo, praktikos balso". Mūsų mokslo veikėjams pasidarė taisyklė planuoti savo darbą taip, kad jis tarnautų dideliems valstybiniams uždaviniams išspręsti, aktyviai padė tų pramonės, žemės ūkio, kultūros statybos planams įgyvendinti. Pas mus sudarytos visos sąlygos tam, kad pažangiausio mokslo pasie kimai neliktų be vaisių, o būtų trumpiausiu laiku įgyvendinti prakti koje, gamyboje. Kiekvieną dieną au ga ir stiprėja kūrybinis mokslo žmo nių ir gamybos praktikų bendradar biavimas. Maskvos, Leningrado, Ura lo, Donbaso ir daugelio kitų rajonų įmonėse mokslininkai ir gamybos no vatoriai, glaudžiai bendradarbiauda mi, sukuria naujus mašinų, įrengimų tipus, išdirba naujus gamybos tech nologinius procesus, nepakeičiamai kovoja dėl to, kad išspaustų iš tech nikos viską, kas tik galima iš jos iš spausti, pilniau išnaudoti visus vi daus rezervus. Mičiurininės biologi jos veikėjai aktyviai dalyvauja di džiuosiuose darbuose gamtai pertvar kyti, kartu su socialistinės žemdir bystės pirmūnais išveda naujas aukštaderlių augalų rūšis, perkelia auga lus į rajonus, kuriuose jie anksčiau neaugo, paruošia naujas dirvožemio sistemas, naujus būdus laukų derlin gumui pakelti ir gyvulininkystės produktingumui augti.
Tolesnių musų mokslo pergalių sąlyga yra senų mokslo darbuotojų sąjunga su jaunaisiais kadrais, nenu trūkstamai papildančiais mokslo ir technikos veikėjų eiles. Mokslo atei tis, nurodo draugas Stalinas, priklau so mokslo jaunimui. Tik plačiai ati darant visas mokslo duris mūsų ša lies jaunosioms jėgoms, suteikiant galimybę joms užkariauti žmogaus žinojimo viršūnes, mūsų mokslas ga lės vystytis į priekį, aktyviai daly vauti komunizmo statyboje. Mūsų šalies aukštosios mokslo ir mokslo-tyrimo įstaigos kasmet paruo šia tūkstančius jaunų mokslininkų. Tačiau nereti atsitikimai, kada moks liniai vadovai, kuriems patikėtas jaunuomenės auklėjimas, rodo nerei kalingą „nuolaidumą", sumenkina rei kalavimus tiek mokslinių darbuotojų paruošimo proceso metu, tiek ginant disertacijas. Dėl tokio neteisingo po žiūrio disertacijos, pristatytos moks lo laipsniui gauti, dažnai neturi mokslinės vertės. Aišku, kad tokia klaidinga praktika turi būti išgyven dinta. Mokslas negali pakęsti nusistovėjimo ir rutinos, dogmatizmo, prisiskaitėliškumo ir talmudizmo; jis tik tada gali klestėti, kada nuolat vystosi, to bulėja, tvirtėja nauja patirtimi. Daugelis tarybinių mokslininkų ro do mokslo atžvilgiu kūrybiškumo ir drąsaus novatoriškumo pavyzdžius. Kartu su jais pas mus yra dar atski rų mokslininkų ir mokslinių įstaigų, kurie yra atgyvenusių tradicijų ne laisvėje, sustojo savo vystymesi, nežengia į priekį. Kodėl, pavyzdžiui, psichologija ir pedagogika iki šiol rimtai atsilieka nuo dabarties reika lavimų, _ mažai teduoda mokslinių darbų? Šių svarbių mokslo šakų dar buotojai aktyviai nedalyvauja gyve nimui būtinų klausimų tyrime, maža tepraveda kūrybinių mokslinių pro blemų apsvarstymų, silpnai tevysto kritiką ir savikritiką. Rimtų trukumų darbe turi eilė institutų ir moks lo-tyrimo įstaigų, kurios buvo kriti kuojamos neseniai Įvykusiame TSRS Mokslų Akademijos metiniame susi rinkime. Draugas Stalinas moko mus, kad joks mokslas negali vystytis bei tarpti be nuomonių kovos, be kriti kos laisvės. Žinome, kokios didžiulės reikšmės turėjo mokslo vystymuisi paskuti niaisiais meteis pravestos diskusijos filosofijos, biologijos, kalbos mokslo ir fiziologijos klausimais. Jos padėjo mūsų mokslininkams surasti savo dar be klaidas ir trūkumus ir nustatyti teisingo mokslo vystymosi kelius didžiojo marksizmo-leninizmo mokslo pagrindu. Diskusijos reiškia naują etapą tarybinio mokslo vystymesi. Jos pakėlė tarybinius mokslininkus į kovą su buržuazinėmis įtakomis. Didžiulį vaidmenį kovoje dėl pa žangiausio tarybinio mokslo turi at likti mokslinių įstaigų partinės orga nizacijos. Tarybinių mokslininkų kad rų auklėjimas marksistine-leninine ideologiia, platus kritikos ir savikritikos išvystymas, nesutaikoma kova su besiskverbiančiomis buržuazinėmis pažiūromis į tarybinių mokslininkų tarpą, viso pažangiausio, naujo, pro gresyvaus palaikymas, — tokie svar biausieji mokslo jstaigų partinių or ganizacijų uždaviniai. Tarybiniai mokslininkai kartu su visa liaudimi, vadovaujami Lenino— Stalino partijos, vardan komunizmo pergalės atsidavę dirba mūsų didžio sios Tėvynės gerovei. (1951 m. vasario 5 d. „Pravdos" vedamasis)
Tarybinės Armijos dienos garbei Š. m. vasario mėn. 22 d. įvyks uni versiteto studentijos, mokslo ir admi nistracijos personalo iškilmingas po sėdis, skirtas Tarybinės Armijos die nai paminėti. Iškilmingi minėjimai Tarybinės Armijos dienos garbei bus praveda mi universiteto studentų bendrabu čiuose, Istorijos-filologijos ir Medi
cinos fakultetuose ir universiteto ad ministracijos darbuotojams. Universiteto Mokslinės bibliotekos salėje nuo vasario 19 d. iki 27 d. bus atidaryta parod-y kurioje bus pavaiz duotas V. I. Lęnino ir J. V. Stalino vaidmuo kuriai t Tarybinę Armiją, o taip pat Tarybinės Armijos nueitas šlovingasis ko' os kelias.
UŽ DIDĮJĮ STALINĄ-UŽ LAIMINGĄ JAUNYSTĘ! ★
★
★
Meilės ir atsidavimo demonstracija bolševikų partijai, draugui Stalinui Ankstyvas vasario 18 d. rytmetis. Prie universiteto rinkiminio punkto grupuojasi būreliai žmonių. Girdisi gyvos kalbos, juokas. Jie atskubėjo atiduoti savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatą draugą J. Bučą. 6 vai. ryto. Plačiai atsidaro durys ir pirmieji rinkėjai gauna biuletenius. Pirmaisiais į urną nuleidžia biulete nius drg. drg. Sosnauskaitė, Uždavinytė, Sakalinytė. Drg. Uždavinytė Stasė, nuleisdama biuletenį su universiteto rektoriaus
Bučo pavarde, pareiškė, kad, balsuo dama už ekonomikos mokslų daktarą prof. Bučą, ji balsuoja už dar didesnį tarybinio mokslo suklestėjimą, už dar platesnį jo pritaikymą visos liaudies labui. Ateina vis nauji ir nauji rinkėjai. Ateina ištisomis šeimomis. Šiandien visiems šventė. Greitai pasirodo ir saviveiklininkai, kurie rinkėjams duoda koncertą. Tik mūsų tarybinėje šalyje taip laisvai ir su tokiu dva siniu pakilimu kiekvienas pilietis gali pasinaudoti savo balsavimo teise.
Al. Vaickelionis
Išsvajotoji diena Su nekantrumu laukiau vasario 18-sios, visos liaudies džiaugsmo ir triumfo dienos. Aš, kaip ir visi pilnateisiai tarybiniai jaunuoliai, balsuodamas už komunistų ir nepartinių bloką, balsavau už mūsų lai-
rningą jaunystę, didžiąsias komunizmo statybas, už tvirtą taiką visame pasaulyje, už pirmąjį visos liaudies kandidatą — draugą Staliną, a. Cepatas Ekonomikos fak. I k. stud.
-------------------------------------
V
Už tolesni šalies suklestėjimą Yra laimė gyventi ir dirbti stalini nėje epochoje, kur nėra išnaudoji mo, kur darbas yra garbės ir pasidi džiavimo reikalas. Tik Tarybų šaly je darbo žmogus turi teisę į mokslą, darbą ir poilsį. Jo teises šventai saugo didžiojo Stalino Konstitucija. Į negrįžtamą praeitį nuslinko skur do ir priespaudos metai. Draugas Stalinas prikėlė naujam gyvenimui Lietuvos liaudį. Niekad Lietuvoje taip sparčiai nesivystė mokslas, lite ratūra ir menas, kaip Tarybų val džios metais. Padedant broliškosioms tarybinėms tautoms ir asmeniškai draugo Stalino rūpesčiu, Tarybų Lietuva pasiekė milžiniškų laimėjimų, kuriant savąją kultūrą — nacionalinę pagal formą, socialistinę pagal turinį. Balsuodamas už pirmąjį visos liau dies kandidatą draugą Staliną, už stalininio komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, aš balsavau už to lesnį savo didžiosios tarybinės Tė vynės galios augimą, už laimingą ir kultūringą visų darbo žmonių gyve nimą, už tolesnį mokslo ir kultū ros suklestėjimą. P. Pilipavičius Medicinos fak. IV k. stud.
MOKSLINĖJE TARYBOJE
Sustiprinant vadovavimą-pagerinti mokslotiriamųjų darbų vykdymą Šiomis dienomis įvykusiame Moks linės tarybos išplėstiniame posėdyje buvo apsvarstyti mokslo-tiriamojo darbo rezultatai už praėjusius metus. Posėdyje platų pranešimą apie moks lo-tiriamojo darbo plano vykdymą padarė rektorius prof. J. Bučas, iš keldamas pasiektus laimėjimus ir trūkumus darbe. VVU mokslo personalas praėjusiais metais atsiekė kai kurių laimėjimų mokslo-tiriamojo darbo srityje. Moks linių darbų problematika ir tematika tapo aktualesnė. Buvo atlikta visa eilė rimtų, praktiškai vertingų darbų. Eilė dėstytojų apgynė disertacijas mokslo kandidato laipsniui įgyti (Paševič, Neupokojevas, Kulikauskienė, Iljinas, Laucevičius, Paulauskas ir kt.), parašė eilę vertingų straipsnių (doc. Jucys, prof. Kairiūkštis, v. d. Kaveckis ir kt.). Tačiau, nežiūrint pasiektų laimėji mų, mokslo-tiriamajame darbe dar yra rimtų trūkumų, kuriuos reikia tuojau pat šalinti. Dar žymus skaičius dėstytojų (87) nėra įtraukti į mokslo-tiriamąjį dar bą, nekelia mokslinės kvalifikacijos ir iš viso nedirba jokio mokslinio darbo, nerašo jokių darbų. Nesant reikiamos kontrolės ir vadovavimo, darbai daugiausia vykdomi sava ini ciatyva, savieigos keliu.
Rektoratas, dekanai ir katedrų ve dėjai nekontroliavo mokslo-tiriamųjų darbų eigos, nepadėjo šalinti iškilu sių trūkumų. Todėl mokslo-tiriamųjų darbų planas nebuvo pilnai įvykdy tas. Daugelis mokslo-tiriamųjų darbų nebuvo parašyti, arba, pasiėmus te mą, net nepradėta rašyti. Blogiausiai mokslo-tiriamieji darbai buvo vykdomi Istorijos-filologijos fakultete. Čia iš 12 kandidatinių di sertacijų parašyta tik 2. Kitos diser tacijos dar nebaigtos arba rašytos Maro mokslo įtakoje yra per dirbamos, remiantis nauia medžiaga kalbos mokslo klausimais. Rimto su sirūpinimo kelia ir aspirantų diserta ciniai darbai, kurie juda labai lėtai.
„Vienu iš rimtų fakulteto mokslo- Gamtos mokslų fakultetas ir jo dar tiriamųjų darbų trūkumų, — pažy buotojai paruošė 2 disertacijas moks mėjo rektorius, — reikia laikyti blo lo kandidato laipsniui gauti (v. d. gą mokslo-tiriamųjų darbų planavi Bluzmanas ir v. d. Basalykas). mą, vadovavimo ir kontrolės nebuvi Geriausiai mokslo-tiriamųjų darbų mą iš dekanų ir katedrų pusės". Ei planą įvykdė Medicinos fakultetas. lė temų buvo užplanuotos nesusipa Čia buvo paruošti 28 moksliniai dar žinus su realiomis jų įvykdymo gali bai, nagrinėjantieji sekančias proble mybėmis, kai kurios dėl neaktualu- mas: medžiagų apykaitą, infekciją ir mo, menkavertiškumo ar literatūros imunitetą, tuberkuliozę, reumatizmą, rašomu klausimu trūkumo buvo kei skrandžio, širdies ir piktybines ligas. čiamos ir nutraukiamos rašyti. Taip, Apgintos 4 disertacijos medicinos pvz., v. d. Narvydaitė ir v. d. Kuo mokslų kandidato laipsniui gauti. saitė metė rašiusios disertacinius Tačiau Medicinos fakultete silpnai, darbus ir pasirinko kitas temas. dažnai formaliai vadovaujama moks darbams. Dažnai jaunam Fakultetas nesugebėjo į mokslo-ti liniams riamąjį darbą įtraukti visą mokslo mokslo personalui tenka atlikti di personalą; kai kurių katedrų, kaip delius bereikalingus darbus, arba rusų ir svetimų kalbų, elementarinio keisti darbų temas. Tolesniam mokslo-tiriamojo dar kurso dėstytojai tenkinasi vien peda goginiu darbu. Katedros mažai kreipė bo pagerinimui reikia imtis konkrečių dėmesio mokslo-tiriamajam darbui ir veiksmingų priemonių. Mokslo (rusų, lietuvių k. ir svetimų kalbų personalas turi vykdyti savo įsipa katedros), mažai svarstė mokslo-ti- reigojimus „ ir į mokslo-tiriamuosius Todėl riamuosius darbus savo posėdžiuose. darbus nežiūrėti formaliai. mokslo-tiriamieSilpnai mokslo-tiriamasis darbas reikia sustiprinti išvystytas ir Teisės m. fakultete. Čia siems darbams vadovavimą. Dekanai apginta tik viena disertacija (v. d. ir katedrų vedėjai turi kontroliuoti O. Ruželytės) mokslo kandidato laips darbų vykdymą, konkrečiai susipažin niui gauti ir parašyti du moksliniai dami su pačiais darbais, svarstyti straipsniai. Visiškai nuo mokslo-ti juos katedrų posėdžiuose ir rašan riamųjų darbų vykdymo nusišalino čiam visokeriopai padėti. Būtina jau Civilinės teisės ir proceso katedra, nus dėstytojus pritvirtinti prie pro kuri net nepradėjo vykdyti mokslo- fesorių, kurie vadovautų jų darbams ir sustiprinti ryšius su broliškųjų tiriamojo darbo. respublikų aukštosiomis mokyklomis. Geresnė padėtis Ekonomikos moks Po rektoriaus pranešimo prasidėjo lų fakultete, kurio moksliniai dar buotojai paruošė 3 disertacijas, iš gyvos diskusijos, kuriose aktyviai kurių 2 apgynė (v. d. Gregorauskas dalyvavo jauni mokslo darbuotojai. ir v. d. Lukoševičius). Fizikos-mate V. d. Jurša plačiai išnagrinėjo Me matikos fakultete gerai mokslinį-ti- dicinos fakultete vykdomus moksloriamąjį darbą vykdė teorinės fizikos tiriamuosius darbus, griežtai kriti katedra (100%), tačiau kitos kated kuodamas prof. Korchovą ir v. d. ros (Astronomijos kat.) mažai ką te Pakonaitį už nusišalinimą nuo moks lo-tiriamojo darbo. nuveikė. Diskusijose dalyvavo prof. J. Da Nepatenkinamai mokslo-tiriamasis darbas buvo vykdomas ir Chemijos gys, v. d. Žeiba, doc. Nefiodovas, d. Simonavičius, v. d. Jasinskas, fakultete. Čia iš 6 kandidatinių diser v. tacijų parašyta tik viena (v. d. Paše- Paulauskas ir kt. Mokslinė taryba svarstytais klau vič). Tačiau paskutiniu metu darbas vykdomas aktyviau ir surišamas su simais priėmė platų nutarimą, numa tantį konkrečias priemones mokslo'mūsų liaudies ūkio poreikiais. tiriamajam darbui pagerinti. Vieną reikšmingą darbą „Kuršių marių žemesnių augalų flora" įvykdė A. Sprindis -----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ruoškimės IV-ajai studentų mokslinei konferencijai Studentų mokslinis-tiriamasis dar bas mūsų universitete metai iš metų vis auga ir įgauna vis naujas for mas. Jei 1946 m buvo skaitomi tik referatinio pobūdžio darbai, tai 194849 metais jau buvo plačiai vykdomi, mokslo personalui vadovaujant, tiria mieji darbai, gi šiandien studentų darbai jau yra kompleksinio pobū džio. Šiandien studentų moksliniaitiriamieji darbai skirti spręsti liau dies ūkio muihs statomiems uždavi niams. Mūsų SMD-ja gvildena tokius aktualius klausimus, kaip kolūkių sustambiniipas, pramonės išvystymas ir prekybos tinklo išplėtimas; ji ti ria lietuvių liaudies revoliucinę pra eitį, nagrinėja kultūrinį lietuvių tau tos palikimą. šiuo metu visuose 54 studentų moksliniuose būreliuose vyksta in tensyvus darbas. Būreliuose aptaria mi nuveikto darbo rezultatai, atren kami geriausi pranešimai ir siūlomi tradicinei viso universiteto studentų mokslinių darbų apžiūrai — IV-jai studentų mokslinei konferencijai, kuri įvyks 1951 m. balandžio mėn. 5—8 d. d. Konferencija vyks septy
niomis sekcijomis (Istorijos-filologi jos, Ekonomikos, Teisės, Medicinos, Gamtos, Chemijos ir Fizikos-matema tikos). Kiekvienoje sekcijoje bus ap svarstyta iki šešių pranešimų. Ple nariniai posėdžiai vyks VVU Biblio tekos salėje. Juose bus išklausyti 4 pranešimai aktualiausiais mokslo ir musų respublikos gyvenimo klausi mais, pvz., „Gyvosios medžiagos vaidmuo celės ir mikroorganizmų atsiradime", „Kolūkių sustambinimas — nauja kaimo buities ir kultū ros pakilimo pakopa" ir kt. Konfe rencijos darbuose dalyvaus ir svečiai iš Maskvos, Leningrado, Tartu, Ry gos ir Minsko aukštųjų mokyklų. Ge riausieji konferencijos darbai bus skirti respublikinei studentų moksli nių darbų apžiūrai, kuri įvyks gegu žės mėn. pirmoje pusėje. Balandžio 1 d. bus atidaryta VVU Studentų mokslinės draugijos paroda (paro dos organizavimo komisijos pirminin kas doc. Griškun), kuri apims visą musų mokslinių būrelių veiklą, pra dedant nuo 1946 m. Kad konferencija sėkmingai pra eitų, musų moksliniai būreliai turi
šiandien sutelkti visas jėgas mokslotiriamiesiems darbams geriau paruoš ti, apiforminti juos diagramomis, lentelėmis, kreivėmis, nuotraukomis ir pan. Kiekvieną darbą prieš tai reikia apsvarstyti moksliniame būre lyje, po to katedros posėdyje ir, tik ištaisius trūkumus, jį galima siūlyti skaityti studentų mokslinėje konfe rencijoje. Konferencijai turi būti at rinkti patys geriausieji studentų moksliniai-tiriamieji darbai. Moksli niai būreliai turi aktyviai prisidėti paruošiant SMD veiklos parodą, iš statant joje eksponatus, savo darbo planus, geriausius darbus ir pan. Ruošiantis konferencijai, turi ak tyviai dalyvauti ne vien fakultetiniai SMD-jos skyriai, bet ir fakultetinės komjaunimo ir profsąjungos organi zacijos. Konferencijos pasisekimas priklausys nuo tinkamo mūsų visų bendradarbiavimo. Iki konferencijos liko tik apie pus antro mėnesio, todėl pats laikas rim tai susirūpinti jos geru paruošimu. C. Vikšraitis
ATKAKLIAI MOKYTIS IŠ PIRMŲ SEMESTRO DIENŲ *
Atviras komjaunimo susirinkimas S. m. vasario mėn. 16 d. įvykęs Teisės mokslų fakulteto atviras kom jaunimo susirinkimas turėjo ypatingų reikšmę fakulteto gyvenime. Praneši mą apie praeito semestro rezultatus ir uždavinius sekančiam semestrui padarė universiteto prorektorius mo kymo reikalams doc. Mitropolskis. Pranešėjas atžymėjo tą didelį darbą, kurį atliko fakulteto dekanatas, par tinė, komjaunimo, profsąjungos or ganizacijos ruošiant studentus žie mos sesijai. Atlikto darbo dėka dau gelis studentų egzaminus išlaikė tik gerais ir labai gerais pažymiais. Dekanato žygių dėka žymiai page rėjo paskaitų lankomumas, kas tei giamai atsiliepė į egzaminų rezul tatus. Tačiau šalia pasiektų laimėjimų pranešėjas atžymėjo eilę stambių klaidų ir trūkumų fakulteto darbe. Dėstytojai mokslo metų eigoje daž nai apsiribodavo tik formaliu pa-
skaitų skaitymu, nepalaikė glaudžių ryšių su studentais. Pranešėjas atkreipė dėmesį į būti numą nedelsiant pakeisti darbo sti lių, metodologiją, griežtai pareika lauti iš studentų 100°/o paskaitų lan kymo, pripratinti studentus dirbti su knyga, giliai išnagrinėti dėstomą da lyką. Būtina aukščiau iškelti kritiką ir savikritiką ir' tuo pašalinti esamus trukumus. II kurso stud. Antanėlis atžymėjo neleistinus studentų, kaip Dvarkinas ir kt., pakartotinius egzaminų laiky mus. Netinkamą darbo stilių ir blogą pasiruošimą egzaminams atžymėjo kalbėję ir kitų kursų studentai. Po pasisakymų buvo priimtas pla tus nutarimas apie uždavinius sekan čiam semestrui. G. Fišas
Teisės m. fak. II k. stud.
Žiemos egzaminų rezultatų apsvarstymas Š. m. 15 d. Chemijos fak. įvyko at Fakulteto partinės organizacijos viras komjaunimo organizacijos su sekretorius drg. V. Paševič savo iš sirinkimas, kuriame buvo apsvarstyti samiame pasisakyme aiškiai pabrėžė, žiemos egzaminų sesijos rezultatai. kad, norint išvengti praeityje pasi Bendras fakulteto pažymys pasku taikiusių trukumų, reikia juos ryžtin tinėje sesijoje — 4,17. Fakultete gai dabar ištaisyti, o neatidėti se jaučiamas darbo pakilimas, studentai mestro pabaigai. Susirinkimas apsvarstė paskaitų įsijungia į mokslinį darbą. Tai įrodo ir tai, jog 58 studentai sesiją užbai lankomumo klausimą. Dalyvavęs susirinkime prorektorius gė vien labai gerais pažymiais. Dau gelis jų — komjaunuoliai, aktyvūs mokymo reikalams drg. K. Mitropols visuomenininkai, pvz.: Borodin, Ta kis papasakojo, kad broliškų respub mašauskaitė, Dubovič, Matukaitė, Si likų universitetuose paskaitų lanko manavičius, Birmantas, Sadūnas, Pup- mumo klausimas seniai nebesvarsto kevičiūtė, Jurgelevičius, Šiaučiulytė, mas, nes ten lankomumas nuolat yra 100%. Levinskas ii kt. Buvo nuspręsta atkreipti kursų se Salia to negalima buvo nepažymėti niūnų dėmesį kovai su nedrausmin ir visos eilės trūkumų. Kai kurie gais studentais. studentai egzaminus išlaikė vos pa Pasisakę dėstytojai _ ir studentai tenkinamai ar net visai jų neišlaikė nurodė ištisą eilę būdų pasitaikiu (Jablonskaja, Beganskas ir kt.). Šie siems trūkumams pašalinti. draugai, matyti, į mokslą nekreipė Susirinkimas buvo užbaigtas su pakankamai rimto dėmesio nuo pat pasiryžimu iš pirmųjų semestro semestro pradžios. Tai kartu rodo, dienų dirbti ir siekti dar geresnių kad gruporgai bei proforgai per ma rezultatų. ža dėmesio kreipė į silpnesnius J. Savickaitė draugus. Chemijos fak. II k. stud.
/ n a u j q semestrą C
Prasidėjus pavasario semestrui, Ekonomikos mokslų fak. surengė at virą komjaunimo susirinkimą, skirtą aptarti praėjusio semestro rezulta tams ir nubrėžti darbo gaires atei čiai. Susirinkime kalbėjęs fak. dekanas Pauliukonis pabrėžė, kad praėjusieji egzaminai praėjo aukštesniame poli tiniame, idėjiniame ir moksliniame lygyje, negu ankstesnieji, kad dauge lis studentų pateisino į juos deda mas Tarybinės Vyriausybės viltis ir egzaminus išlaikė tik gerais ir labai gerais pažymiais. Tai drg. Sadūnas, Maiminas ir kt. Bet buvo ir tokių studentų, kurie egzaminus laikė blo-
gai, pvz., drg. drg. Dudėnaitė, Sablevičiutė, Šatas ir kt. Universiteto rektorius prof. Bučas savo kalboje pabrėžė mokslo reikšmę žengiant į komunizmą. Prorektorius mokymo reikalams doc. Mitropolskis pabrėžė, kad fakul tete silpnai išvystyta kritika. Susi rinkime pasisakę studentai maža kri tikavo dekanatą, visuomenines orga nizacijas, neiškėlė esminių trūkumų jų darbe kovojant už mokslo pakė limą. Susirinkimas parodė fakultete esa mus trukumus ir padės tinkamai pa siruošti pavasario egzaminų sesijai. V. Ancevičius III k. stud.
Nauji tarybinės biologijos pasiekimai citologijos srityje Prof. J. Dagys (Tęsinys iš Nr. 5)
Lepešinskajos tyrimas su sevriūgos kiaušiniais parodė, kad šios žu vies neapvaisintas kiaušinis visai neturi, susiformavusio branduolio. Tik praslinkus 38 minutėms po apvaisini mo branduolinė medžiaga pradeda telktis krūvon ir sukuria branduolį, kuris paskui pradeda dalintis ir duo da pradžią gemalui. Šie tyrimai pa rodė, kad žuvies gemalo entogenezės eigoje pakartojama ir visų anksty viausioj! neląstelinė gyvybės vysty mosi stadija — šioj stadijoj kiauši nis primena monerą. Pagaliau O. Lepešinskajos tyrimai su hidra parodė, kad ląstelės gali susi formuoti ir iš mechaniškai sutrinto organizmo gyvos plazmos, centrifu gavimo būdu atskirtos nuo ląstelių atlaužų likučių, visiškai homogeni nės ir skaidrios. Stebint šios neląstelinės masės ląšą mikroskopu, jau po valandos pasirodo joje smulkūs blizgantieji rutulėliai, kurie palaips niui didėja ir per 3—4 vai. persifor muoja į ląsteles, iš pradžios neturin čias branduolio, o paskui ir bran duolys jose išsidiferencijuoja. To kios naujai susidariusįps ląstelės ima dalintis, duodamos iš vienos Užs. Nr. 00197
ląstelės visą grupę, sudarytą iš 30— 35 ląstelių. Sis ląstelių atsiradimas' iš beformės gyvos masės buvo už fiksuotas mikrokino aparato pagalba.
Prof. O. Lepešinskajos darbai įnešė naujos šviesos į gyvybės atsiradimo aiškinimą. Šios problemos žinovas akad. A. Oparinas aiškina, kad pir miausia žemės paviršiuje iš neorga ninių medžiagų atsirado organiniai junginiai, jų tarpe ir baltyminiai. Ptadžioje šie baltymai buvo ištirpę vandenyje, paskui koacervacijos ke liu įgijo paskirų lašelių formą, o tie lašeliai evoliucionavo į primity vius nediferencijuotus organizmus, nuogos protoplazmos gabalėlius. Bet klausimą, kaip iš šio gyvojo baltymo gabalėlių susiformavo ląstelės, akad. Oparinas paliko atvirą. Be to, jis tvirtino, kad gyvybės atsiradimas šiuo metu esąs negalimas, nes da bartiniu metu atsiradusi primityvaus pavidalo gyvoji medžiaga, jo many mu, tuojau būtų bakterijų užpulta ir jų fermentais suardyta. Ši pažiūra iš esmės buvo idealistinė, ir Lepešinskaja savo darbais įrodė jos klaidin gumą. Ji nustatė, kad ir neląstelinės formos gyvoji medžiaga, pvz., su
Filosofijos būrelis Filosofijos būrelis sukurtas tam, kad studentams būtų lengviau spręs ti sudėtingus filosofijos klausimus, kad jie geriau galėtų įsisavinti pa gal programą išeinamą kursą. Būre lio pranešimų tematika sudaryta atsi žvelgiant į visų fakultetų studentų interesus, pav., Istorijos-filologijos fak. studentai skaitė pranešimą te ma „Lietuvių buržuazinių ateistų ko va prieš religiją buržuazinėje Lietu voje". Praėjusiame semestre mū sų būrelyje buvo perskaityti to kie pranešimai: „Praktikos reikšmė pažinimo teorijoje", kuris parodė praktikos, kaip tiesos kriterijaus, vaidmenį ir jos dialektinį ryšį su teo rija; „Kalba kaip visuomenės reiški nys", kuriame buvo smulkiai nušvies tas naujasis stalininis mokslas apie kalbą, kaip apie visuomeninį reiškinį, ir kt. Skaityti pranešimai pa rodė, kad studentai gerai susivokė nagrinėjamuose klausimuose. Šiuo metu būrelis ėmėsi vykdyti 1951 m. pavasario semestro planą. Fizikos-matematikos fak. IV k. stud. Rodomiselskis ruošia pranešimą apie dialektinio materializmo dėsnių tai kymą fizikoje, to paties kurso stu dentas Gabrieljanas nušvies filosofi nes didžiojo rusų matematiko Lobačevskio pažiūras, Ist.-fil. fak. IV k. studentės Varšavskaja ir Kaskevič ruošia temą „Formos ir turinio san tykis" ir 1.1. Universitete yra daug studentų, besidominčių filosofijos klausimais. Tai liudija tas faktas, jog bū relio susirinkimus lanko studentai, kurie nėra jo nariais. Nuostabu, ko dėl į būrelį įsirašė tik 14 žmonių. Fa kultetų komjaunimo biurai turėtų pa dėti būrelio vadovams pritraukti į jį daugiau narių. Būrelio darbo patyri mas rudens semestre parodė, kad bū relis padėjo jo nariams įsisavinti dia lektinį materializmą. Iš 10 būrelio narių, šioje sesijoje laikiusių dialek tinio materializmo egzaminą, 8 išlai kė labai gerai, 2 — gerai. Aš esu tikra, kad šio semestro pra nešimai padės būrelio nariams geriau įsisavinti istorinio materializmo kur są, todėl kviečiu ir kitus studentus tapti filosofijos būrelio nariais. S. Kaskevič būrelio narys 7 ------------------
Kaip mes ruošiamės N. D. Zelinskio jubiliejinei sesijai
ŠALIES KŪRYBINIO DARBO SARGYBOJE (Tarybinių Ginkluotųjų Pajėgų trisdešimt treciąsias metines sutinkant)
Vasario mėn. 23 d. visa tarybinė liaudis iškilmingai atžymi Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno tris dešimt trečiąsias metines. Gimusios Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos ugnyje, didžiųjų tarybinės liaudies vadų Lenino ir Stalino sukurtos ir išugdytos, Tarybi nės Ginkluotosios Pajėgos jau tris dešimt tris metus budriai stovi mūsų socialistinės Tėvynės sargyboje. Per trisdešimt trejus metus Tarybinė Ar mija praėjo didžiai garbingą kelią. Pilietinio karo ir užsienio inter vencijos metais Tarybinė Armija su triuškino gausingas baltagvardiečių gaujas ir keturiolikos kapitalistinių valstybių armijas, puolusias mūsų jauną tarybinę valstybę. Tarybinės Armijos ir tarybinio ka rinio mokslo kūrėjas draugas Stalinas nenuilstamai rūpinosi mūsų armijos stiprinimu, jos mokymu ir auklėjimu. Visų rimčiausias ir sunkiausias iš mėginimas mūsų Ginkluotosioms Pa jėgoms, mūsų liaudžiai ir tarybinei valstybei buvo Didysis Tėvynės ka ras, pasibaigęs šauniu Tarybinės kArmijos laimėjimu ir įrodęs visam pa sauliui tarybinio karinio mokslo bei karinio meno ir tarybinės socialisti nės santvarkos pranašumą prieš vo kiškąjį fašistinį karinį mokslą, vals tybinę kapitalistinę santvarką. Tarybinės Armijos istorinių perga lių šaltinį sudaro nenugalimoji ir neišsenkama tarybinės valstybės ir tarybinės visuomeninės santvarkos jėga, išmintinga komunistų partijos ir tarybinės vyriausybės politika. Tarybinių karių kovos žygdarbių ir didvyriškumo fronte bei pasiauko jančio tarybinių žmonių darbo užnu garyje šaltinį sudaro gaivinantis ta rybinis patriotizmas, beribė meilė ta rybinei Tėvynei, teisingas, išvaduoja masis Didžiojo Tėvynės karo pobū dis, moralinė-politinė tarybinės liau dies vienybė, nesugriaunama mūsų šalies tautų draugystė, išmintingas bolševikų partijos, didžiojo Stalino vadovavimas. „Tai mūsų laimė, kad sunkiausiais karo metais Raudonąją Armiją ir ta rybinę liaudį vedė pirmyn išmintin gas ir išbandytas Tarybų Sąjungos vadas didysis Stalinas" (Molotovas). Didžioji Tarybinės Armijos pergalė Didžiajame Tėvynės kare išgelbėjo lietuvių tautą nuo baisios fašistinių grobikų vergovės, įgalino ją sujungti visas savo žemes į vieningą Tarybų Lietuvos Respubliką, sukurti tikrą savo valstybingumą, tikrąją nepri klausomybę, atkurti hitlerinių oku pantų žiauriai sugriautą savo pramo nę ir žemės ūkį, vystyti visas liau dies ūkio šakas, kelti mokslą ir liau dies švietimą, vystyti kultūrą, tau tinę savo forma, socialistinę savo turiniu. Lietuvių tauta yra didžiai dėkinga broliškoms tarybinėms tautoms, visų pirma didžiajai rusų tautai, Tarybi nei Armijai, bolševikų partijai, di
Vasario 6 d. sukako 90 metų, kai gimė žymus rusų chemikas -— Socia listinio Darbo Didvyris akademikas Nikalo.jus Dimitrijevičius Zelinskis. N. D. Zelinskis 65 metus savo gy venimo paskyrė darbams chemijoje. Ypač daug jis pasidarbavo organinės ir fizinės chemijos srityse. Chemijos fak. studentai, norėdami giliau susipažinti su akad. Zelinskio darbais, ruošiasi mokslinei sesijai, kuri vyks vasario 28 ir kovo 1 die nomis. Sesijos metu studentai perskaitys 3 referatus ir pademonstruos 2 eks perimentinius darbus, susijusius su Zelinskio darbais chemijos srityje. Svečiai, atvykę iš Maskvos Valst. universiteto, supažindins musų stu dentus su akademiko Zelinskio gy Tarpfakultetinėmis slidinėjimo pir venimu ir darbais. menybėmis prasidėjo VVU IV stu J. Jakubonytė dentų spartakiada. Varžybose dalyva Chemijos fak. I k. stud. vo visų fakultetų komandos. Pirmą vietą iškovojo Chemijos fakultetas, antroje vietoje liko Ekonomikos m. trintų hidrų protoplazma, yra atspa fak. ir trečioje — Istorijos-filologi ri bakterijų poveikiui, jeigu tik ap jos fak. slidininkai. Šiandien prasideda tarpfakultetinės linkoje yra jai maitintis, asimiliuoti tinkamos medžiagos. Kartu ji įrodė, tinklinio varžybos. Šiais metais spar kad gyvoji medžiaga turi savybę takiada pravedama 14-je sporto ša telktis krūvon ir pereiti į sudėtin kų (k. a. krepšinio, lengv. atletikos, gesnę formą, diferencijuotis, priimti ląstelinį pavidalą. Šių dėsningumų pažinimas atveria kelią į ląstelių su MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS sidarymo apvaldymą, į dirbtinį gy vybės sukūrimą. Medicinai svarbus yra prof. O. Le pešinskajos įrodymas, kad naujų ląs S. m. vasario 10 d. Medicinos fak. telių susidarymas pasireiškia žaizdų užgijimo procese, būtent, iš suirusių partinis biuras, apsvarstęs „Tarybi kiaujo kūnelių kuriasi naujos rege niame Studente" Nr. 3 (33) tilpusį neracinės ląstelės. To atradimo re straipsnį „Pakelti sieninės spaudos zultate klinikose iau yra išbandytas lygį" ir laišką „Kada gausime «Taryir davė gerų rezultatų „kraujo raiš binį Studentą®?", ir išklausęs fakul čių" panaudojimas žaizdų gijimui teto sienlaikraščio redaktoriaus drg. Goldbergo ataskaitą, pripažino, kad pagreitinti. „Tarybiniame Studente" išdėstyti Galimas daiktas, kad ir vėžio li gos atveju pakitęs piktybinis audi faktai yra teisingi. nys susidaro ne ląstelių dalijimosi keliu, bet kaip naujų ląstelių forma vimasis iš palaidos organinės me džiagos. Vykdant VLKJS CK IV plenumo Didelės reikšmės Lepešinskajos darbai turi ir genetikai, pvz., lytinių nutarimus, universitete yra steigia ląstelių pakitimams išaiškinti vege mas muzikinis lektoriumas. Muzikinio lektoriumo koncertai-patatyvinės hibridizacijos atveju arba vienos rūšies išvirtimui kita rūšimi skaitos įvyks: suprasti — kviečio pavirtimas rugiu, 1. Kovo 1 d. — Kas tai yra muzi sėjamosios avižos — tuščiąja aviža ka ir kaip jos klausytis. ir kt. 2. Kovo 15 d. — M. Glinka. 3. Kovo 29 d. — Galingasis sam Svarbūs O. Lepešinskajos pasieki mai, įnešantieji daug šviesos ne tik būris. į citologiją, bet ir j kitas biologi 4. Balandžio 12 d. — P. S. Čai jos mokslo sritis, skatina mūsų ša kovskis (romansai, kamerinė ir ope lies mokslininkus tolesniems tary rinė muzika). binės biologijos laimėjimams. 5. Balandžio 25 d. — Lietuviška ta
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79. Spaudė „Ti
džiajam Stalinui už išvadavimą ir suteiktas galimybes statyti naują gyvenimą, žengti į savo suklestėji mą — į komunizmą. Tarybinių Ginkluotųjų Pajėgų tris dešimt trečiąsias metines lietuvių tauta, kaip ir visa mūsų šalis, sutin ka naujais laimėjimais visose srity se. Auga naujos pramonės šakos, ku riasi naujos įmonės, virš 90% dar bo valstiečių susibūrė į kolūkius. Puikiai klesti mūsų šalyje švieti mas, mokslas, menas, literatūra — visa tarybinė kultūra. Tačiau imperialistinis pasaulis, draskomas ekonominių sunkumų bei klasinių prieštaravimų, kursto naują pasaulinį karą. Amerikiniai imperia listai atmetė visus Tarybų Sąjungos pasiūlymus taikiu būdu sureguliuoti tarptautinius klausimus, akiplėšiškai skelbia savo pretenzijas į pasaulinį viešpatavimą. Amerikoniškieji impe rialistai ginklu grasina sunaikinti demokratiją ir socializmą. Tačiau pasaulio tautos nenori pa sikartojimo naujojo karo nelaimių. Visi pasaulio darbo žmonės žino, jog Tarybų Sąjunga nuosekliai gina taiką. Pasaulio demokratijos ir taikos jė gos, kurių priešakyje stovi galingoji Tarybų Sąjunga, nuolat auga ir stip rėja. Jos yra milžiniškos ir jų pa kaks visiems amerikinių karo kurs tytojų planams sužlugdyti. Draugas Stalinas savo pasikalbėji me su „Pravdos" korespondentu, pa skelbtame š. m. vasario mėn. 17 d., nurodė: „Taika bus išsaugota ir su stiprinta, jeigu tautos paims taikos išsaugojimo reikalą į savo rankas ir gins jį iki galo". Tarybiniai žmonės su milžinišku patriotiniu pakilimu yra užimti kū rybiniu darbu, nukreiptu mūsų šaliai sutvirtinti, tarybinės liaudies gerovei kelti. Visų Lietuvos TSR darbo žmo nių uždavinys yra stiprinti mūsų di džiosios Tėvynės jėgą ir galybę. Musų visos tarybinės liaudies dar bo žygdarbių įkvėpti, tarybiniai stu dentai turi su dar didesniu uolumu gilinti savo politines ir mokslines ži nias, stiprinti drausmę, didinti bolše vikinį budrumą, dar griežčiau kovoti prieš keliaklupsčiavimą, prieš pseudomokslinį buržuazinį mokslą, kul tūrą ir religinius prietarus. Reikia, kad visi universiteto pro fesoriai, dėstytojai ir studentai būtų Laisvanoriškos draugijos Armijai, Laivynui, Aviacijai remti aktyviais nariais, kad mūsų studentija grūdin tųsi fiziškai ir siektų dar didesnių laimėjimų fizinio auklėjimo ir spor to srityse.
Mūsų šalies kūrybinio darbo sar gyboje budriai ir nepajudinamai sto vi Tarybinės Ginkluotosios pajėgos, sugebančios bolševikų partijai, drau gui Stalinui vadovaujant, apsaugoti ir užtikrinti tarybinės liaudies perga lingą kelią į komunizmą. Doc. V. Karvelis
Prasidėjo IV studentų spartakiada gimnastikos, futbolo, bokso ir 1.1.).
fechtavimo,
Spartakiadai kai kurie fakultetai jau ruošiasi, tačiau eilėje sporto ša kų, kaip krepšinio, fechtavimo, bokso ir kt. nematyti jokių sistemingų tre niruočių, ypatingai tai pasakytina apie Medicinos ir Ekonomikos m. fakultetus. (Mūsų koresp.).
„Pakelti sieninės spaudos lygi“ Priimtas nutarimas dėl redkolegijos darbo pagerinimo. Drg. Goldbergas įpareigotas išleisti sienlaikraštį ne rečiau dviejų kartų per mėnesį. Im tasi priemonių sukomplektuoti ir su stiprinti fakultetinio sienlaikraščio redkolegiją. „Tarybinio Studento" platintoju Medicinos fak. yra paskirta komjau nuolė Pechauskaitė.
Muzikinis lektoriumas universitete rybinė kamerinė instrumentalinė ir vokalinė muzika. 6. Gegužės 10 d. — Tarybinė ma sinė daina. Muzikinis lektoriumas veiks nuro dytomis datomis 20 vai. Aktų salėje. Bilietus platins akademinių grupių proforgai. VVU Studentų kultūros klubas
ATSAKINGASIS REDAKTORIUS D. ŠKLIARINSKIS
spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt 3, teief. nr. 2-20-42.
LV 01749