VISLI ŠALILį PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Atkaklus mokymasis nuo pirmų semestro dienų užtikrins tvirta žinių įsisavinimą ☆
☆
☆
ŠALINTI T RŪKUMUS
VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 7 (37)
1951 m. vasario 27 d., antradienis
Kaina 20 kap.
STUDENTŲ SAVARANKISKAS DARBAS ILNIAUS Valstybinio univer siteto mokslo personalas ir F studentija kasmet pasiekia vis di desnių laimėjimų mokymo bei moky mosi dMrbe. Žymiai pagerėjo paskai tų idėjinis ir teorinis lygis. Studentai geriau įsisavina dėstomus dalykus, daugiau supranta mokymosi svarbą ir reikšmę. Žiemos egzaminų sesija aiškiai parodė studentų pasiekimus, liudijančius apie studentų mokymosi lygio kilimą universitete. Siekiant dar didesnių laimėjimų, didžiulės reikšmės studentų mokymo si darbe turi savarankiškas darbas. Atkaklus dėstomų dalykų studijavi mas. savarankiškas darbas bibliote kose, seminaruose ir laboratorijose padeda studentams giliai įsisavinti savo specialybės dalykus, praplečia mokslinį ir idėjinį akiratį, užtikrina gerą egzaminų išlaikymą, seminari nių bei laboratorinių darbų atlikimą. Žiemos egzaminų sesija rodo, kad tie studentai, kurie semestro eigoje dirbo savarankiškai, nesitenkino vien paskaitų klausymu, geriausiai išlaikė egzaminus. Taip Medicinos fak. V. k. VU gr. visi studentai komjaunuoliai (Sargautis, Rostovaitė, Labanauskaitė ir kt.j, rimtą dėmesį skyrę savaran kiškam darbui, pasiekė gerus rezul tatus — egzaminus išlaikė vien la bai gerais pažymiais. Atkakliai dirb dami savarankišką darbą, daugelis studentų tapo studentais - pirmūnais. Tai rodo, kad studentai mokymosi darbe jokiu būdu negali pasitenkin ti vien paskaitų klausymu ir paskai tų užrašais, bet turi dirbti savaran kišką teorinį ir praktinį mokymosi darbą, siekti, vis gilesnio žinių įsi savinimo. Profesorius - dėstytojas paskaitoje nurodo gaires, duoda kryptį savaran kiškam studento darbui. Toliau jis pats turi gilinti savo žinias, viena ar kita tema pasirinkti medžiagą ir ją giliai išstudijuoti. Dėstytojas turi studentą patraukti, paskatinti sava rankiškai dirbti, patarti ir nurodyti reikalingą literatūrą. Vienas iš mokymo būdų, daugiau sia skatinantis studentus savarankiš kam darbui, yra kursiniai, semina riniai ir laboratoriniai darbai. Stu dentas, bedirbdamas tokį darbą, turi išstudijuoti dėstytojo nurodytą lite ratūrą ar atlikti reikalingus prakti kos darbus. Čia studento savaran kiškam darbui pasireikšti suteikia mos neribotos galimybės. Jis gali pilnai parodyti savo sugebėjimus ir, praktiškai spręsdamas duotą uždavi nį, pagilinti savo teorines ir prak tines žinias. Tarybinė santvarka suteikė stu dentams geriausias sąlygas mokytis. Tarybinėse aukštosiose mokyklose, o taip pat ir Vilniaus Valstybiniame universitete, yra puikiai įrengtos la boratorijos, turtingos bibliotekos ir skaityklos, kur studentas gali rasti reikalingiausią literatūrą iš visų mokslo sričių, gali susipažinti su naujausiais tarybinio mokslo laimė jimais. Tačiau studentai per mažai naudo josi laboratorijomis ir bibliotekomis savarankiškam darbui dirbti, savo mokymosi lygiui kelti. Kaip taisyk
lė, bibliotekos ir skaityklos užpildo mos tik prieš egzaminų sesiją, kai priverčia būtinas reikalas. Semestro eigoje vis dar mažas studentų skai čius lanko bibliotekas ir seminarų skaityklas. Žiemos egzaminų sesija, be ne ginčijamų pasiekimų, iškėlė ir eilę klaidų bei trūkumų, iš kurių ryškiau sias — mažas studentų domėjimasis savarankišku darbu ir jo vykdymas. S) trūkumą reikia kuo greičiausiai pašalinti numatant konkrečias prie mones. Pirmiausia, reikia sustiprinti ka tedrų darbą, kelti paskaitų mokslinę ir idėjinę kokybę ir patraukti stu dentus prie atkaklaus savarankiško darbo. Katedra turi domėtis, kaip dėstytojai įtraukia studentus į sa varankišką darbą, kaip padeda stu dentams patiems mokytis, kaip kont roliuoja jų mokymąsi. Dėstytojai turi skiepyti studentams savaran kiško darbo reikšmę, domėjimąsi moksline literatūra, moksliniais žur nalais. Reikia reikalauti, kad studen tų kursiniai ir seminariniai darbai būtų atlikti savarankiškai, panaudo jant reikalingą, ypač naujausią tos ar kitos specialybės literatūrą. Ne galima taip pat prileisti liberalizmo įvertinant studentų darbus. Jie turi būti atlikti nustatytu laiku ir aukš tame moksliniame-idėjiniame lygyje. Studentų diskusijos svarstant semi narinį darbą turi parodyti gerą studento apsiskaitymą, svarstomojo dalyko pažinimą. Reikia su šaknimis išrauti tokią praktiką (Ist.-fil. fak.), kai studentai diskusijoms pasiruošia vien iš to paties kursinio ar semina rinio darbo arba ir visai nedalyvauja diskusijose. Dėstytojo pareiga reika lauti, kad studentas gerai pasiruoš tų ir žinotų ypač naujausią literatū rą, dėstomo dalyko klausimais. Įtraukiant studentus į savarankiš ką mokymosi ir mokslinį darbą, di delis uždavinys tenka Studentų mokslinei draugijai ir skait'ingiems moksliniams būreliams. SMD turi į savo eiles įtraukti kuo didesnį skaičių narių, išplėsti ir išvystyti savo darbą. Tačiau SMD iki šiol dar maža apima studentų, o atskirų būrelių veikla yra visai nepatenki nama. SMD turi skleisti ir propa guoti studentų tarpe savarankiško darbo mintį, skiepyti meilę tarybi niam mokslui. Didelis vaidmuo čia tenka komjau nimo ir kitoms visuomeninėms orga nizacijoms. Grupės susirinkimuose reikia apsvarstyti ne tik studentų mokymąsi, bet ir jų savarankišką darbą, reikia siekti, kad Į savaran kišką studijų darbą įsitrauktų visa studentija. Savarankiškas studentų darbas — savos specialybės studijavimas ir gi linimasis laboratorijose, bibliotekose Ir kabinetuose turi būti dirbamas be pertraukos, ne vien tik prieš egza minus. Tik atkakliai ir savarankiškai dir bant galima pasiekti žymių rezulta tų, pateisinti Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi aukštąja mokykla ir tapti aktyviais komunistinės visuomenės statytojais.
Universiteto komjaunimo organizacijos aktyvas S. m. vasario 25 d. įvyko Vilniaus Valst. universiteto komjaunimo or ganizacijos aktyvo susirinkimas. Aktyvo susirinkimo prezidiume: LKP(b) Lenino rajono komiteto sek retorius drg. Abišala, universiteto partinio biuro sekretoriaus pavaduo tojas drg. Ęarzdaitis, prorektorius doc. Mltropolskis, komjaunimo sekre torius drg. Grigonis, Marksizmo-leni nizmo katedros vedėjas doc. Nizo Ją ją, Vilniaus m. komjaunimo komiteto sekretorius drg. Pigaga ir kt. Susirinkimo dienotvarkėje: Istorijos-filologijos fak. komjauni mo-biuro ataskaita apie politinį-ma sinį darbą. Ataskaitą padarė Istorijos-filologi jos fak. komjaunimo biuro sekreto rius drg. Stimburytė.
Diskusijose pasisakė drg. drg. Ti mofejevas, V. Narkus, R. Svinariova, V. Burkauskas, M. Gutmanas, E. Sosnauskas, V. Nizovaja, J. Stupelis ir kt. Kalbas pasakė universiteto pro rektorius doc. K. Mitropolskis, ir LKP(b) Lenino rajono komiteto sek retorius drg. Abišala. Aktyvo susirinkimas priėmė platų nutarimą politiniam-masinia.m darbui Istorijos-filologijos fak. pagerinti.
Su dideliu pakilimu aktyvo susi rinkimas pasiuntė sveikinimo -laišką didžiajam tautų vadui, genialiajam mokslo korifėjui, taikos vėliavinin kui, tarybinio jaunimo gerinusiajam bičiuliui ir tėvui Josifui Visarionovičiui Stalinui.
aukštame politiniame-idėjiniame ly gyje buvo pravedamos politvalandėlės. Jos nesudomino studentų ir didelė jų dalis jose nesilankydavo. Grupės sienlaikraštis išeina neregu liariai, jame nekeliami opiausi gru pės gyvenimo klausimai. Komjauni mo organizacijos biuro kultmasinis sektorius per maža dėmesio kreipė į saviveiklos išvystymą kurse. Kalbėjusi žurnalistikos spec. stu dentė komjaunuolė Beinoraitė iškėlė rimtus trūkumus grupės darbe. Gru pėje yra įsigalėjęs sistematingas pa skaitų praleidinėjimas. Štai stud. drg. Marcinkevičius I semestro eigo je praleido 240 akademinių valandų. Daug paskaitų praleido studentai Marcelis, Kaminskas, Sliažaitė. Diskusijose dalyvavę studentai Astrauskas, Janavičiūtė, Charina, Daugėla ir kt. griežtai kritikavo proforgus Barinovą, Urniežiūtę ir kt., kurie visiškai nusišalino nuo politinio-auklėjamojo darbo. Nėra glaudaus_ ryšio grupėse tarp gruporgų, seniūnų ir proforgų. Rimtos kritikos susilaukė fakulte to dekanatas dėl paskaitų tvarkaraš čio netvarkingumo. Buvo pažymėta, kad dekanato sekretorės biurokratiš kai elgiasi su atsilankančiais į de kanatą studentais. Trūkumams pašalinti susirinkimas priėmė platų nutarimą. A. Balsys Istorijos-filolog. fak I kurso komjaunimo org. sekretorius
Neseniai įvyko Istorijos-filologijos fak. I kurso atviras komjaunimo or ganizacijos susirinkimas. Apie I se mestro darbo rezultatus ir studenti jos uždavinius II semestre pranešimą padarė univefsiteto prorektorius doc. Mitropolskis. Po to sekė eilė pasisakymų. Kal bėję studentai pažymėjo, kad kom jaunimo organizacija I semestre at liko nemažą darbą, auklėjant studen tus komunizmo dvasia, stiprinant akademinę drausmę, kovojant su paskaitų praleidinėjimu. ■ Semestro eigoje komjaunimo grupėse bu vo išnagrinėtos tokios temos: „Va tikanas dviejų pasaulinių karų lai kotarpyje", „Religij-a ir jos klasinė esmė“, „V. I. Leninas ir J. V. Stalinas apie komunistinę moralę", apsvarstyta Maicevo knyga „Iš visos širdies" ir kt. Atviruose komjaunimo grupių susirinkimuose buvo svars tomi nuolatiniai akademinės draus mės laužytojai. Atvirame komjauni mo organizacijos susirinkime buvo apsvarstytas ■ pasiruošimo egzami nams klausimas. Iš 180 kurse esan čių studentų 57 studentai egzaminus išlaikė labai gerais pažymiais, 115 studentų gerais ir labai gerais pa žymiais. Tačiau komjaunimo organizacijos darbe buvę ir eilė trūkumų. Savo pasisakyme komjaunuolė drg. Dubauskaitė pažymėjo, kad I semestro eigoje rusų kalbos ir literatūros (lie tuvių gr.j grupėje nepakankamai
Plačiau vystyti bolševikinį kritikį ir savikritika Medicinos fak. V kurso komjauni mo organizacijos atviro susirinkimo, įvykusio š. m. vasario 15 d., svar biausiu dienotvarkės klausimu buvo žiemos egzaminų sesijos rezultatų ir pavasario semestro uždavinių ap svarstymas. Fakulteto dekanas drg. Bujokas savo pranešime pažymėjo, kad V kursas pasiekė kai kurių laimėjimų ir todėl išėjo į pirmą vietą fakultete žiemos egzaminų sesijoje (pažymių vidurkis 4,6). Tačiau pasitaikė šiame kurse ir trūkumų. Drg. drg. E. Valiulionytė ir V. Starkus, nusižengdami tarybi nio studento etikai, bandė apgauti dėstytoją ir neteisingai gauti akių ligų įskaitą.
Drg. Bujokas pažymėjo, kad kurse yra ir nedrausmingų draugų, kurie iš atostogų parvažiavo 2—4 dienas pa vėlavę, pvz., drg. Z. Gudmanas. Bet drg. dekanas nenurodė, kokių konkre čių priemonių imsis dekanatas, kad sudraustų drg. Gudinaną, Kalbos šio draugo neveikia. Jis šių mokslo me tų rudenį pavėlavo 9 dienas, apie savaitę pavėlavo pereitų mokslo metų pavasario semestre. Drg. Gudmano elgesys buvo kritikuojamas kurso sieninėje spaudoje, susirinki muose. Tačiau viskas tuo ir baigda vosi. Baigdamas dekanas ragino su stiprinti akademinę drausmę, nuo pat pirmos dienos kruopščiai ruoštis
praktikos darbams, studijuoti litera tūrą, nes tik sistemingas, savaran kiškas darbas užtikrina gerus rezul tatus. Diskusijose dalyvavę drg. drg. Vi gelis, Stupelis, Kazakovas ir kt. pa reiškė dekanatui eilę pageidavimų dėl paskaitų tvarkaraščio, dėl moko mojo darbo fakultete pagerinimo at skirose katedrose (hospitalinė chirur gija). Pažymėtina, kad šis susirinkimas praėjo nesavikritiškai, be gilesnės egzaminų sesijos analizės. Kodėl draugai nepaminėjo ir nepasmerkė to fakto, kad, jau pačioje semestro pradžioje kurso studentai nesilaiko nustatytos drausmės? Argi norma lu, kad į politinės, ekonomijos pa skaitą iš kai kurių grupių ateina vos 50% (IV gr.; seniūnas drg. Kapočiūtė)? Ar pateisinama, kad hospitalinės chirurgijos paskaitoje dalyvauja 80—85% kurso studentų? Su tokiais reiškiniais komjaunimo ir profsąjun ginė kurso organizacijos bei dekana tas privalo griežtai kovoti. Susirin kimuose reikia ne slėpti tokius fak tus, o savikritiškai pažvelgti j juos, sukritikuoti tokią praktiką. Laikas nuo kalbų apie kritikos-savikritikos reikšmę pereiti prie šio ginklo pa naudojimo gerinant visą mūsų darbą.
☆
Diplominiai darbai Daugelis diplomantų geografų jau įpusėjo savo diplominius darbus. Studentai Šapoka, Gabnytė, Kamins kas, Abramavičiūtė ir kt. juos jau beveik užbaigė ir dabar ruošiasi valstybiniams egzaminams. Tačiau mūsų tarpe yra dar ir tokių studen tų, kaip Lapėnaitė, kuri diplominį darbą tik pradėjo ruošti. Drg. Lapėnaitei reikėtų stipriai susispausti ir pavyti pirmaujančius draugus. Ji turėtų rimtai pažiūrėti į draugų bei komjaunimo grupės jai teikiamą pa galbą ir raginimus. Visas kursas, aplamai, dar nepa kankamai ruošėsi diplominių darbų gynimui ir valstybiniams egzami nams. Dėl to į tai rimtą dėmesį tu rėtų atkreipti dekanatas. Matijošius t/ V kurso geografas
Kovokime su akademinės drausmės laužytojais Teisės m. fak. II kursas jau pir momis šio semestro dienomis ėmėsi priemonių akademinei drausmei su stiprinti, pasiekti šimtaprocentinį pa skaitų lankymą. Įvykusiame kurso komjaunimo organizacijos biuro posė dyje buvo iškelta eilė trūkumų aka deminiais klausimais. Egzaminų sesi ja parodė, kad blogiausiai laikė eg zaminus tie studentai, kurie daugiau sia praleido paskaitų ir pratybų. Pa našioms klaidoms išvengti ateityje visa kurso komjaunimo organizacija įsipareigojo vesti griežtą kovą su akademinės drausmės laužytojais. Nustatytu laiku neatvykę j užsiėmi mus ^draugai, bus svarstomi grupių atviruose susirinkimuose. Dėl kiek vienos praleistos paskaitos kurso stu dentai turi duoti raštiškus pasiaiški nimus seniūnui, kuris savo ruožtu apie tai praneš dekanatui. Sudaryta me paskaitų lankomumo grafike kiekvieną savaitę bus registruojamas praleistų valandų skaičius. Kovodami su akademinės drausmės laužytojais, užtikrindami šimtaprocentinį paskai tų bei seminarų lankomumą, mes pa sieksime, kad visi mūsų kurso stu dentai pavasario semestro egzami nus išlaikys tik , gerais ir labai ge rais pažymiais. V. Aperaitis * Teisės m. fak. II k. komjaunimo organizacijos biuro narys
Planuokime savo darbq
Žinodamas, kad mokytis, savaran kiškai dirbti reikia nuosekliai, nesiblaškant, aš ir stengiausi mokslo ži nias įsisavinti sistemingai, pagal pla ną, iš anksto numatydamas terminą tam ar kitam veikalui perskaityti. Vien tik paskaitų klausymas ir konspektavimas, žinoma, dar neduoda ga limumo įsigilinti į studijuojamą me džiagą. Dėl to aš skaičiau pirminius šaltinius, kad medžiaga būtų geriau įsisavinta. Be to, perskaitytus vei kalus konspektavau. Dėl to egzami nus aš išlaikiau tik labai gerais pa žymiais. Lukoševičius Br. Stankevičiūtė Ekonomikos fak. III k. stud. Medicinos fak. V k.i studentė
IV KURSO LITUANISTŲ PEDAGOGINE PRAKTIKA Istorijos-filologijos fak. studentai, baigę uhiversltetą, dirbs auklėjamąjį-pedagoginį darbą, ugdys jaunąją kartą, ginkluos ją giliomis teoretinė mis žiniomis, formuos marksistinęlenininę jaunimo pasaulėžiūrą. Daugelis IV kurso lituanistų, tei singai suprato šį atsakingą uždavinį. Tai parodo pedagoginė praktika, ku rią minėtas kursas atlieka vidurinė se mokyklose (Salomėjos Nėries var do, I-je ir Vll-je vidurinėse mokyk lose). Studentai atidžiai ruošiasi praktikos pamokoms: stebi ir studi juoja mokyklos gyvenimą, gilina sa vo teorines ir pedagogines žinias. Dėl to eilė IV kurso studentų mi
nėtose mokyklose sėkmingai praveda lietuvių kalbos ir. literatūros pamo kas. Tai gerai supranta ypač stu dentai komjaunuoliai — Važgauskaitė, Leonovaitė, Nikšaitė, Subačius. Jų pravestos pamokos pripažintos labai geromis. Neatsilieka ir nesąjunginis kurso jaunimas — Valiūtė, Makutėnaitė ir kt. Jų pravestos pamokos įvertintos labai gerai ir gerai. Šie faktai rodo minėtų draugų są žiningumą tiesioginėms savo parei goms, tinkamą pedagoginio pasiruo šimo įvertinimą. Deja,' dar ne visi kurso draugai pilnai tai yra įsisąmo ninę. Iš tokių paminėtini Lapenas, Sivickas ir komjaunuolė Budrytė,
kurie į pamokas atėjo blogai teoriš kai pasiruošę. IV kurso lituanistų praktikos dar bams vadovauja patyrusi vyr. dėsty toja Žukauskaitė, kuri, negailėdama laiko ir energijos, padeda studen tams teoriškai ir praktiškai. Studen tai aktyviai dalyvauja kiekvienos pravestos pamokos aptarime, kur, dėstytojai padedant, visapusiškai iš analizuojamos ir apsvarstomos pasi taikančios metodinės ir kt. klaidos. Šiuo metu kursas intensyviai įsi traukė į pedagoginės praktikos dar bą ir sistemingai tęsia jį toliau. D. Rudzlnskaitė (Mūsų koresp.)
KOMANDA -NUGALĖTOJA S. m. vasario mėn. 25 d. 12 vai. prie Černiachovskio aikštės buvo duotas startas tradiciniam Vil niaus m. pėsčiųjų žygiui, pašvęs tam Tarybinės Armijos XXXIII metinių garbei. Mūsų universitetą šia# metais atstovavo 11 koman dų po 10 dalyvių kiekvienoje — penkios komandos moterų ir še šios vyrų. Mūsų universiteto pir moji moterų rinktinė pasiekia baigmę per 30.01 min. Po varžybų universiteto mote rų komandai įteikiamas II laips nio diplomas ir pereinamoji tau rė, vyrams, užėmusiems II vie tą — trečio laipsnio diplomas. Nuotraukoje: VVU mote rų rinktinė, iškovojusi pirmą vie tą pėsčiųjų žygyje, skirtame Ta rybinės Armijos 33-jų metinių garbei. L. Mikulskio nuotr.
Volgos—Dono laivybos kanalas Prieš Didįjį Tėvynės karą buvo pradėtas statyti labai svarbus Vol gos—Dono laivybos kanalas, kuris turėjo sujungti Baltąją, Baltijos ir Kaspijos jūras su Azovo ir Juodąja jūromis. Karas nutraukė pradėtąją statybą. Prieš trejus metus statybos darbai vėl buvo atnaujinti. 1950 m. pabai goje TSRS Ministrų Taryba nutarė dviem metais sumažinti anksčiau nustatytąjį laiką šiam vandens keliui sukurti. Pagal šį nutarimą Volgos— Dono laivybos kanalas su visais įren gimais galutinai turės būti baigtas ir perduotas eksploatavimui iki 1952 metų pavasario. 101 kilometro ilgio Volgos—Dono laivybos kanalas prasidės prie Vol gos upės, Stalingrado rajone, ir pa sibaigs ties Kalačo miestu prie Dono upės. Kanalas turės 13 šliuzų, tris užtvankas, siurblių stotis, prieplau kas, tiltus ir kitus įrengimus. Iškasus Volgos—Dono laivybos ka nalą, Maskva taps penkių jūrų uostu. Kad Dono upės vandenį galima butų panaudoti laukams drėkinti bei iriguoti, Dono Cimlianskos stanicos rajone bus įrengtas didelis hidro maz gas su užtvankomis, dviem laivybi-
niais šliuzais, upės uostu ir 160 tūks tančių kilovatų pajėgumo hidroelekt rine, kuri aprūpins pigia elektros energija drėkinamosios žemdirbystės rajonus ir pramonę. Laukų drėkinimo tikslams 1951— 1956 metais bus iškastas 190 km ilgio Dono magistralinis kanalas, ku ris eis nuo Cimlianskos vandens rezervuaro iki Proletarskos stanicos. Be to, bus iškasti 568 km bendro il gio 7 skirstomieji kanalai. Visa irigacijos sistema įgalins 750 tūkst. ha žemės drėkinti ir 2 milijonus ha že mės iriguoti. Drėkinamosios žemės Rostovo ir Stalingrado srityse bus išnaudojamos kviečiams ir medvilnei sėti. Kaip ir kitos didžiosios komuniz mo statybos, taip ir Volgos—Dono laivybos kanalo statyba yra nauja Tarybų Sąjungos galios ir taikingos politikos išraiška. Žengti pirmyn taikos ir progreso keliu, pajungti gamtos jėgas liaudies gerovei ir lai mei — toks yra socialistinės visuo menės vystymosi kelias, kuriuo mus veda didysis Stalinas į laimingą ir džiugų komunistinį rytojų. S. Tarvydas Geografijos mokslų kandidatas
Sienlaikraščių redkolegijų pasitarimas Š. m. vasario 23 d. įvyko „Tary binio Studento" redkolegijos komjau nimo komiteto ir universiteto profsą jungos organizuotas sienlaikraščių redkolegijų pasitarimas. Svarbiausias susirinkimo uždavinys buvo išnagri nėti dviejų fakultetinių sienlaikraš čių — „Tarybinio Ekonomisto" ir „Tarybinio Gamtininko" darbą, iškel ti pasitaikančius sienlaikraščių darbe trūkumus ir pasidalyti darbo patyri mu. • Savo pasisakyme „Tarybinio Eko nomisto" ats. redaktorius drg. Demendžiūnaitė savikritiškai išanaliza vo sienlaikraščio' redkolegijos darbą. „Tarybinis Ekonomistas" pasižymi savo temų aktualumu, straipsnių gausumu, mokėjimu laiku ir tinka mai atspindėti fakulteto gyvenimo įvykius. Didelis redkolegijos darbo pliusas yra tai, kad į sienlaikraščio darbą yra įtraukiamas didelis stu dentų skaičius. Tačiau nežiūrint pasiektų rezulta tų, kuriuos pažymėjo drg. Demendžiūnaitė ir „Tarybinio Studento" korespondentas drg. Paškevičius, „Tarybiniame Ekonomiste" yra ir kai kurių trūkumų. Jis dar per mažai at spindi grupių gyvenimą, nepakanka mai nušviečia komjaunimo ir prof sąjungos vadovaujantį vaidmenį gru pėje. Dažnai pasitaiko, kad sienlaik raščio straipsniai būna perdaug bendro pobūdžio, atitrūkę nuo fakul teto gyvenimo. Trūksta apybraižų, feljetonų, maža karikatūrų ir foto nuotraukų. „Tarybinio Gamtininko" ats. re daktorius drg. Šlepetytė vis dėlto nesavikritiškai ėmė vertinti sienlaik raščio redkolegios darbą, didžiausią kaltę suversdama buvusiam „Tary binio Gamtininko" ats. redaktoriui drg. Grigoniui. Tiesa, nauja red kolegija nutarė pakeisti darbo stilių, palaikyti tampresnius ry šius su grupėmis ir vadovauti kursi nių redkolegijų darbui, tač'au, kaip parodė rezultatai, padėtis nedaug tepagerėjo. Nors yra sudarytos dvi
redkolegijų grupės, kurios pakaito mis leidžia fakulteto sienlaikraštį, tačiau rezultatai rodo, kad šis dar bas yra atliekamas skubotai ir gana nerūpestingai. Pasitarime kalbėję drg. drg. Vaickelionis, Litvaitytė ir kiti pažymėjo, kad „Tarybinis Gamtininkas" dar ne tapo organizuojančiu ir mobilizuojan čiu fakulteto organu. Fakulteto ir kursiniai sienlaikraščiai beveik visai neatspindi grupių gyvenimo, nekelia tokių aktualių fakulteto gyvenimo klausimų, kaip ideologinis studentų auklėjimas, religinių prietarų liekanų likvidavimas ir kt. Sienlaikraščių straipsniai dažnai būna sauso, infor macinio pobūdžio, juose trūksta sti listinio apiforminimo, karikatūrų, vi siškai nėra nuotraukų. Savo pasisakyme drg. Kedaitis nu rodė konkrečius sienlaikraščių darbo pagerinimo pavyzdžius iš kitų mūsų šalies universitetų patirties. Sienlaikraščių redkolegijų semina ras praėjo gana aktyviai ir turės at nešti nemaža naudos tolesniame sieninių laikraščių redkolegijų darbe. Pasidalinimas darbo patyrimu parodė, kad ten, kur į sienlaikraščio leidimo darbą buvo įtrauktas gausus kolekty vas (Ekonomikos m. fak.), kur į darbą buvo žiūrima su atidumu 'bei rūpes tingumu, kur svarbiausias dėmesys kreipiamas į aktualiausius studentų gyvenimo klausimus, — ten sienlaik raštis tapo veiksmingu ir mobilizuo jančiu fakulteto organu, šaukliu į dar aukštesnį studentų mokslo, kultū rinį ir idėjinį lygį. Susirinkime buvo iškeltas klausi mas, kad atskirų fakultetų partinės ir komjaunimo organizacijos silpnai vadovauja sienlaikraščių redkolegijų darbui. Draugas Stalinas yra nurodęs, kad „spauda yra pats aštriausias ir galingiausias partijos ginklas", todėl nuo to, kaip sieninė spauda sugebės tapti mobilizuojančia ir organizuo jančia fakulteto jėga, — didele dali mi priklausys ir studentų mokslinio bei idėjinio lygio augimas.
Mes buvome Leningrade Grupė studentų žiemos atostogės praleido mieste-didvyryje Leningrade. Ten iš pat pirmos dienos prasidėjo puikus ir įspūdingas gyvenimas. Leningrado Valstybinio Lenino ordino A. A. Ždanovo vardo universiteto visuomeniniiį organizacijų atstovai mus, kaip ir kitus svečius iš visų Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų, sutiko šiltai ir draugiškai. Mūsų tikslas buvo kiek galima geriau susipažinti su miesto-didvyrio įžymybėmis ir kuo daugiau pasimokyti iš leningradiečių turtingos visuomeninio darbo praktikos. Brangi kiekviena minutė. Pamatėme daug ko, kas niekuomet neišnyks iš mūsų atminties. Leningradas — pirmosios pašaulyje socialistinės revoliucijos lopšys, kuriame nuo pat jo jkūrimo pradžios nėra įžengusi priešo koja. Jame pirmą kartą pasaulyje didysis Leninas paskelbė darbininku valdžią. ' Koks milžiniškas savo didumu ir Užs. Nr. 00224
kolūkiniame kaime Visa eilė studentų rinkimų į Lie tuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą metu buvo komjaunimo organizaci jos komandiruoti į Lietuvos TSR ra jonus dirbti politmasinį darbą. Iš Teisės mokslų fakulteto išvyko taip pat nemaža grupė studentų (Mika lauskas, Stanionis, Norkus ir kt.). Jų tarpe išvykau ir aš. Man teko dirbti Kauno srities Sim no rajone. Ten, be darbo agitpunkte, aš skaičiau kolūkiečiams paskaitas rinkiminėmis temomis. Skaitydamas paskaitas, aš aplan kiau keletą kolūkių, jų tarpe ir Simno rajono kolūkį „Tikrasis ke lias”. Kolūkis pasiekė didelių lai mėjimų: pastatyta kolūkio hidroelekt rinė, kuri aprūpina elektra ne tik kolūkį, bet ir rajono centrą ir kt. Daugelis darbų, kaip kūlimas, jau elektrifikuoti. Kolūkiečių namuose, ten, kur anksčiau galėjai pamatyti tik spinksinčią žibalinę lempą, dabar ten šviečia Iljičiaus lemputės; radiįo imtuvai atneša tolimą didžiosios mū sų sostinės Maskvos balsą. Pasikeitė ir patys žmonės. Skaitydamas paskai tas, iš kolūkiečių susidomėjimo ir duodamų klausimų matai, kaip išaugo kolūkiečių politinis sąmoningumas, jų domėjimasis šalies visuomeniniupolitiniu gyvenimu. Kolūkyje „Tikra sis kelias" ir eilėje kitų yra parti nės grupės ir komjaunimo organiza cijos. Priešakinio kolūkio „Tikrasis kelias" pirmininkas drg. Ažukas už energingą darbą keliant kolūkiečių gerbūvį buvo iškeltas kandidatu į LTSR Aukščiausiosios Tarybos depu tatus. Kolūkiečiai labai anksti, dar prieš prasidedant balsavimui, su šventiška nuotaika .rinkosi prie rinkiminės apy linkės, kad atiduotų savo balsus už stalininio komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, už tolesnį musų kolūkinės santvarkos suklestėjimą. M. Petuchauskas Teisės m. fak. II k. stud.
Vilniaus miesto meno saviveiklos kolektyvų apžiūroje Sekmadienį aktų salėje vyko Vil niaus miesto vokalinių numerių ap žiūra. Buvo išklausyta miesto savi veiklos kolektyvų atliekamos 6olo dainos, duetai, vokaliniai ansambliai. Apžiūroje dalyvavo ir mūsų univer siteto saviveiklininkai. Darniai nu skambėjo Istori'jbs-filologijos fak. mergaičių okteto atliktos dainos Blanterio „Auksiniai kviečiai", Kavecko „Taikos daina" ir kt. Gera balsine medžiaga pasižymėjo Ist.-fil. fak. studentė Sruogytė, pui kiai sudainavusi Grečianinovo „Žvaigždutę" ir Kačenausko „Vai, gražu, gražu". Medicinos fak. vyrų oktetas pasi rodė kaip stiprus ir muzikaliai su brendęs kolektyvas. Jo atliktos dai nos „Tykus buvo vakarėlis", vyrų choro ištrauka iš Verdi operos „Ri goleto" ir Dunajevskio „Studentų daina" klausytojų buvo šiltai su’ tiktos. Apžiūroje pasirodė Pedagoginio instituto, Komunalinio ūkio ministeri jos ir kiti meno saviveiklos 'kolek tyvai.
Gamtos mokslai kovoje su religija Kai mokslas žengia žingsnį pirmyn, prietarai pasitraukia žingsnį atgal. Ir taip mokslas, nuolat kovodamas su religija ir prietarais, žingsnis .po žingsnio žengia į priekį, nušviesda mas žmonijai kelią j vis šviesesnę ir šviesesnę ateitį. Didelė mokslo galia — numatyti ateitį. Taip, pvz., dialek tinis materializmas, Markso, Engelso, Lenino, Stalino sukurtas mokslas apie visuomenės vystymosi dėsnin gumą, nurodo žmonijai pačius tik ruosius ir artimiausius kelius į ko munizmą. Gamtos mokslai, savo naujais atra dimais praturtindami materialistinę filosofiją, suteikia žmonijai vis ga lingesnius ir galingesnius ginklus ko voje su prietarais ir religija. Štai, pvz., kiekviena religija, spręsdama gyvybės problemą, tvirtina, kad gy vybę yra sukūręs toks ar kitoks die vas — dvasia. Katalikų bažnyčia tvirtina, kad dievas yra sukūręs žmogų iš molio, o Ievutę iš jo šon kaulio. Tuo pačiu metu jis sukūręs ir kitas nekintančias būtybes. Bet kai mokslas įrodė, kad gamtoje viskas keičiasi ir vystosi, keičiasi ir tobu lėja gyvi padarai, kad sudėtingi gy viai yra išsivystę iš paprastesnių, bažnyčia pasitraukė žingsnį atgal,
apsikasė naujuose apkasuose ir ėmė tvirtinti, kad dievas sutvėrė gyvą ląstelę, iš kurios visa kita galėjo iš sivystyti. Bet štai 1950 metais tarybiniai mokslininkai — O. P. Lepešinskaja biologijoje ir Bošjanas bakteriologi joje — bandymais įrodė, kad ląste lė išsivysto iš neturinčios ląstelinės struktūros medžiagos. Lepešinskaja sugriovė Virchovo reakcinę pažiūrą, kad ląstelė išsivysto tik iš ląstelės. Bošjanas nustatė, kad bakterijos ga li virsti virusais (neturinčiais ląsteli nės struktūros padarais), o šie gali virsti baltymų kristalais, tik krista lai vėl gali tapti virusais, pastarieji vėl ląstele-bakterija. Tie darbai dar kartą parodo, kad gyvybė išsivystė iš neorganinės me džiagos per organinę į ląstelę ir aukštesnes gyvybės formas — auga lus ir gyvulius. Kur dabar trauksis bažnyčios „mokslas", nežinia. Kelio atgal jam nėra. Jis neturi jokios ateities. Bažnyčios „mokslas" su visa savo idealistine filosofija nuolat au gančio dialektinio materializmo mokslo ir marksistinės filosofijos yra galutinai pasmerktas žūtf:
Sportinis gyvenimas Teisės fakultete Pradėjus ruoštis artėjančiai 1951 m, tarpfakultetinei spartakiadai, Teisės m. fak. studentai aktyviai įsijungė į šį darbą. Jau įvykusios kelios var žybos parodė, kad teisininkai šiais metais yra pasiryžę gauti vieną pir mųjų vietų. Studentai - sportininkai Stanionis, Michinas, Bereika, Židelytė ir kt. suprato sportinio pasiruoši mo svarbumą. Teisės mokslų fakulteto ASK val dyba, pravedė tarpkursines tinklinio ir šachmatų-šaškių varžybas. Arti miausiu metu ji numato pravesti stalo teniso ir slidinėjimo varžybas. Geriausiai šiose varžybose pasiro džiusius sportininkus šiandien jau matome atstovaujančius ir ginančius fakulteto garbę tarpfakultetinėse varžybose.
Iš
Nežiūrint šių laimėjimų, Teisės m. fak. ^sportinis gyvenimas vis dar ne pasiekia .reikiamo lygio. Neveikia atskiros sekcijos, nes nėra jų va dovų. Sportininkų tarpe pastebimas nedisciplinuotumas (pvz., per tinkli nio varžybas). Pasitaiko, kad į var žybas teisininkai atvyksta ne pilnai joms pasiruošę. (Taip buvo su tink linio vyrų komanda, kurios kapito nais IV k. stud. Jofe). Reikia manyti, kad Teisės m. fak. ASK valdyba rimčiau žiūrės į vyks tančias tarpfakultetines varžybas. Tai užtikrins pasisekimą tiek šiose, tiek ir pavasarį įvyksiančiose leng vosios atletikos varžybose. V. Mikalauskas Teisės m. fak. stud.
nepaske I b t ų
„Tarybinio Studento" redakcija ga vo laišką, kuriame rašoma apie blo gą Fizinės chemijos mokslinio būre lio/darbą. Būrelio seniūnas V. Stankevičius pranešė, kad laiške iškelti faktai tei singi. Fizinės chemijos katedros po sėdyje būrelio darbas buvo apsvars tytas ir numatytos priemonės jam
laiškų
pagerinti. Vienas eksperimentinis darbas yra padarytas. Trys eksperi mentiniai darbai ruošiami. Dabartiniu metu yra paruoštas drg. Rostovskio pranešimas, kuris bus perskaitytas šiomis dienomis. Fizinės chemijos mokslinio būrelio susirinkimai bus pravedami du kartu per mėnesį.
MUMS RAŠO
Neleistini faktai
Net ir šiuo metu, kada jau vyksta IV spartakiados tinklinio varžybos, drg. Vitartaitė neateina pravesti tre niruočių. Reikia tikėtis, kad artimiausiu lai ku Fizinio lavinimo ir sporto kated ra neleis panašiems reiškiniams pa sikartoti. Studentai: V. Korkutis, istorinių paminklų buvo Smolnis. Neužmirštamas taip pat ir V. Jackevičius, Iš Smolnio didieji socialistinės Leningrado aukštųjų mokyklų ir J. Michailovas, valstybės kūrėjai Leninas ir svečių draugystės vakaras, kuris A. Ignatavičius
Chemijos ir Gamtos fakultetų fizi nio lavinimo fakultatyvinius užsi ėmimus turi pravesti dėst. Vitartaitė. Deja, drg. Vitartaitę studentai per visą pirmą semestrą matė tik keletą kartų. Ne kartą studentai, atėję į treniruotę ir pavaikščioję prie salės durų geroką pusvalandį, turėjo grįžti namo.
koks puikus savo architektūri- Stalinas vadovavo Didžiajai Spa- įvyko Kirovo vardo kultūros rū niais ansambliais šis Lenino mies- lio socialistinei revoliucijai, čia muose. Programoje pasirodė tas. Kiek čia kultūros paminklų, buvo generalinis štabas Lenin- Maskvos ir Leningrado saviveiklisodų, parkų, aukštųjų ir vidur i- grado blokados metu. ninkai. Milžiniškos ir turtingos niųįų mokyklų rūmų, puikiai atstaMes aplankėme Valstybinį er- salės pilnos studentų, būsimųju tytų gyvenamųjų namų, įmonių, mitažą, kuris įrengtas buvusioje gerai kvalifikuotų tarybinių spefabrikų, kur dirba milijonai tary- carų buveinėje — Žiemos rūmuose, cialistų, kurie atvyko čia mokytis binių piliečių! Visa tai sukurta Jame patalpinti ne tik rusų, bet ir iš Turkmėnijos, Ukrainos, Baltaruleningradiečių su dideliu kūrybi- viso pasaulio žymieji meno kūri- sijos, iš visos Tarybų Sąjungos, niu drąsumu ir tikru bolševikiniu niai. Mes aplankėme Petropav- Ir visus šiuos jaunuolius jungia užmoju. lovsko tvirtovę ir ten apžiūrėjo- viena idėja, vienas jausmas — į Nevos ledą Įšalusi didvyriš- me celes, karcerius, kuriuose ka- meįIė didžiajai mūsų Tėvynei, koji „Aurora" primena apie pla- daise kalėjo didieji revoliucioniedraugystei. Ir mes Tarybų čiuosius jūros tolius, apie rusų riai Cerniševskis, Pisarevas ir kt. ' / laivyno garbę. Ir kiekvienam pra- Nepaprastą įspūdį palijo mums Lietuvos stu en ai, šitoje didziueiviui brangus garsusis kreiseris. Rusų nacionalinio meno muziejus Įėję tautų šeimoje jautėmės savi kurio vardas tapo legendariniu. ir tarybinių dailininkų paroda. jr laimingi. Kartu su visais linksKreiseris „Aurora" pirmasis pa- Nepamirštamas ir Karinis-jūrų mjnomės, dalijomės įspūdžiais, skelbė pasauliui apie pradžią Di- muziejus, kur atvaizduota visa dainavome tarybines dainas džiosios Spalio socialistinės revo- rusų karo istorija ir tarybinių ■ vi • liucijos. Kaip gyvas istorijos pa- žmonių patriotizmas Didžiojo TėGrįžome į i mų, į savo senąjį minklas „Aurora" stovi prie Ne- vynės karo laikotarpiu. Mes ma- universitetą, įgavę energijos ir vos krantų. tėme skeveldrų sudraskytus, kul- pasiryžimo dar geriau mokytis ir Lankydami Leningrado istorines komis peršautus ir sukruvintus dirbti savo didžiosios Tėvynės lavietas, mes prisiminėme visą di- komjaunimo bilietus su didvyrių buį džiosios rusų tautos kelią nuo prierašais, už ką jie eina mirti. Petro 1 laikų iki šių dienų. VieAplankėme visus geriausius M. BERNOT AVlClUS nas iš pirmųjų mūsų aplankytų Leningrado teatrus, operą, baletą. A. JABLONSKIS ___ Redakcija Vilniuje, Universiteto gt.
Prof. Girdzijauskas
3. Telef. 2-37-79.
ATSAK. REDAKTORIAUS PAVAD. R. KRUTULYTfi MOKSLO DARBUOTOJI] IR ADMINISTRACIJOS PERSONALO DĖMESIUI LTSR Aukštųjų mokyklų ir moks lų įstaigų darbuotojų Profesinės są jungos respublikinis komitetas Vil niaus Valstybinio universiteto dar buotojams išskyrė kel.alapius į ku rortus ir sanatorijas (po 28 dienas): 1. Druskininkų sanatorija — 1 ke lialapis nuo 1951 m. birželio 2 d.. 2. Piarnu (Estijos TSR) — 1 kelia lapis nuo 1951 m. kovo 11 d. Į poilsio namus (po 12 dienųjį 1. Palanga (mot.nos ir vaiko poil sio namuose) — 2 kelialapiai nuo birželio 24 d. 2. Palanga (poilsio namai) — 3'ke lialapiai nuo 1951 m. birželio 2 d., 12 d„ ir 24 d. , 3. Valakumpiai (poilsio namai) — 3 kelialapiai nuo 1951 m. gegužės 15 d. ir birželio 8 d. (du). Norintieji pasinaudoti kelialapiais, paduoda pareišk mus universiteto Profsąjungos vietiniam komitetui. VVU Profsąjungos Vietinis komitetas
‘ paudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt 3, telef.
LV 01963