VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
fmirnt VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 8 (38)
1951 m. kovo 6
d., antradienis
Kaina 20 kap.
Grupės komjaunimo organizatorius JT"
OMJAUNIMO grupė yra pagrindinė grandis pirminės kom jaunimo organizacijos darbe. Grupės darbe ryškiai atsispindi kiekvieno komjaunuolio teigiamos ir neigiamos savybės. Grupės darbas apima visą be galo turiningą ir įvairų komjaunuolių gy venimą. Visas ag.tac.nis-propagandinis, mokymosi, sporto ir kultūrinismasinis darbas yra nukreiptas j aukš tosios mokyklos komjaunimo organi zacijos pagrindinį uždavinį — į ta rybinės studentijos komunistinį auk lėjimą. Šio darbo pasisekimą užtik rina nuolatinis partinės organizacijos vadovavimas. Grupės darbe svarbi ir didelė reikš mė tenka gruporgui, kuris yra visos akademinės grupės komjaunimo ko lektyvo darbo organizatorius ir va dovas. Pagrindinis gruporgo uždavinys yra sudaryti sveiką, darbingą ir drau gišką kolektyvą. Išspręsti šį uždavi nį galima tik organizuojant draugiš ką, kolektyvų grupės darbą moky mosi procese. Rimta pažiūra į moky mąsi auklėja studentijoje komunistinę pažiūrą į darbą, didžiulį atsakomybės jausmą prieš tarybinę Tėvynę. Geriausių universiteto komjaunimo grupių darbas parodė, kad yra daug įvairiausių darbo formų, kurios pa deda pakelti studentų grupės moky mosi lygį. Būtina sąlyga šiame dar be yra kasdieninis jautrus gruporgo darbas. Gruporgo pareiga yra veiks mingai padėti profesoriams ir dėsty tojams jų mokymo ir auklėjimo dar be. Būtina pasiekti aktyvų visų gru pės studentų dalyvavimą semina ruose bei kituose užsiėmimuose. Ta čiau šis garbingas uždavinys gali būti išspręstas tik tada, kai gruporgas gerai žinos kiekvieną studentą — komjaunuolį ir nesąįunginį jaunuolį, kai vienam laiku jis galės sutelkti pagalbą, kitam priminti studento-komjaunuolio pareigų, dar kitam nuro dyti, kaip g liau galima išstudijuoti dėstomąjį dalyką. Komjaunuolių ataskaitos apie savo darbą grupėse, reguliarūs pasikalbė jimai su dėstytojais, pravedančiais užsiėmimus grupėse, glaudus ryšys su grupės seniūnu ir proforgu, nuo latinis ir griežtas akademinės draus mės klausimo kėlimas, asmeninis gruporgo pavyzdys — štai keliai ir būdai, kurių pagalba gruporgas pa sieks aktyvaus visos grupės darbo. Komjaunuolių politinio auklėjimo pagrindas yra marksizmo-leninizmo teorijos gilus išstudijavimas, nuolati nis teoretinio lygio kėlimas. Grup orgas turi atkreipti ypatingą dėmesį i gilų marksizmo-leninizmo, marksis tinės-lenininės filosofiios, oolitinės ekonomijos, TSRS istorijos įsisavini mą. Grupės studentų mokymasis turi
būti gruporgo dėmesio centre. Jo pareiga žinoti, kaip studentai studi juoja marksizmo-leninizmo klasikų veikalus, marksizmo-leninizmo enci klopediją — stalininį VKP(b) Istori jos trumpąjį kursą. Būtina dažniau ruošti teoretines konferencijas. Jos daug padeda studentams giliau išstu dijuoti mokslinio komunizmo teoriją. Marksistinlam-lenininiam studenti jos auklėjimui tarnauja ir politužsiėmimai, kuriuose svarstomi svarbiausi tarybinės šalies gyvenimo klausimai bei tarptautiniai įvykiai. Gruporgai turi panaudoti politužsiėmimus tam, kad giliau pažintų savo grupės stu dentus, tam, kad nesąjunginls jau nimas suprastų didžiulę komjaunimo organizacijos reikšmę. Gruporgas turi visapusiškai vado vauti grupės darbui. Būtina geriau organizuoti grupėje agitacinį, kultūrinį-masinį ir sportinį darbą. Šiose įvairiose darbo srityse reikia kelti ir visada paremti sveiką komjaunuo lių iniciatyvą. Laikas ryžtingai page rinti komjaunimo vadovavimą nesąjunginiam jaunimui. Gruporgas turi organizuoti kolek tyvų kinų, teatrų, muziejų, viešų pa skaitų lankymą, naujausios tarybinės grožinės literatūros apsvarstymus. Reikia ruošti susitikimus su įžymiais respublikos žmonėmis. Visas šis dar bas turi remtis konkrečiais mūsų žy dinčio tarybinio gyvenimo reiškiniais. Tik tada jis gerai atliks tą svarbų uždavinį auklėjant studentiją tarybi nio patriotizmo dvasia. Sėkmingas grupės darbas įmanomas tik plačiai išvysčius kritiką ir savi kritiką, nesutaikomai kovojant su trūkumais, abejinga pažiūra į moky mąsi, nedraugiškumu kai kurių stu dentų tarpe. Gruporgas neįvykdys visų tų už davinių, jeigu jis stengsis viską dirbti vienas. Toks gruporgo darbas bus nevaisingas, neapims visų įvairiau sių komjaunimo darbo formų. Teisin gas komjaunuolių įpareigojimų pa skirstymas grupėje užtikrins įdomų komjaunimo grupės darbą, padės su jungti visą grupę į darnų, draugišką kolektyvą, kuris pajėgs nugalėti vi sus sunkumus. Aktyvus visų komjau nuolių dalyvavimas grupės darbe mo ko komjaunimą vadovauti nesąjunginiam jaunimui, iškelia gabius visuo menininkus. Fakultetinių ir kursinių biurų už davinys yra vadovauti gruporgų dar bui, jį kontroliuoti, mokyti gruporgus bolševikinio vadovavimo meno. Kasdieninis, teisingai siekiąs savo tikslo gruporgo darbas užtikrins tų uždavinių, kuriuos aukštųjų mokyk lų konf aunimui nurodė Partija ir Vy riausybė, įgyvendinimą.
STUDENTĖ-MOKSLO PIRMŪNE F HT
Nuotraukoje: Fizikos-matematikos fakulteto IV k. stu dentė - mokslo pirmūnė Biru ė Baužaitė ruošia konferencijai darbą — kiekybinė boro analizė dirvožemyje. D. Mikulskio nuotr.
TSRS Ministrų Tarybos ir VKP(b) CK nutarimas dėl naujo mažmeninių kainų sumažinimo — mūsų taikaus darbo pergalė ☆
☆
UŽ DAR GERESNI
GYVENIMĄ Komunistų partijos politika nukreipta į nuolatinį dirbančiųjų materialinės ir kultūrinės gerovės kėli mą. Dirbančiųjų interesai yra parti jos interesai. Tai dar kartą rodo ir š. m. kovo 1 d. naujas kainų sumaži nimas. Ši priemonė daugeliu milijar dų rublių pakėlė dirbančiųjų realų darbo užmokestį. Taip pat pakilo ir studentų stipendijų realusis lygis.
šis kainų sumažinimas nėra tik pa prastas dirbančiųjų materialinio-kultūrinio lygio pakėlimas. Jis įvyko tuo metu, kai buržuazinėse šalyse po tris ketvirtadalius biudžeto skiriama karinei isterijai kelti, kada greitai kyla prekių kainos, krinta realusis darbo užmokestis. Tarybų Sąjungoje vyksta milžiniškos komunizmo staty bos, o Tarybinė vyriausybė suma žino kainas maisto produktams ir pramonės prekėms. Tai tėra galima tarybinėje, socialistinėje šalyje, kur dirbantieji sąmoningai kelia darbo našumą, o to dėka mažinama pro dukcijos savikaina, kas ir duoda ga limybę sumažinti prekių kainas.
Draugai studentai I Mūsų šalies darbo žmonės, atsidėkodami Partijai ir Vyriausybei, viršija gamybos pla nus, pralenkia nustatytas technikines normas. Mes taip pat neturime likti nuošalyje nuo gyvenimo. Mes turime atsidėkoti Partijai ir Vyriausybei už nuolatinį rūpinimąsi studentija geru specialybės žinių, marksizmo-leniniz mo, marksistinės filosofijos įsisavini,, mu, aktyviu dalyvavimu visuomeni niame universiteto gyvenime, kad vėliau sėkmingai galėtume dalyvauti komunizmo statyboje.
Lukoševičius Ekonomikos m. fak. II k. stud.
Ačiū didžiajam STALINUI TSRS Ministrų Tarybos ir VKP(b) CK nutarimą dėl mažmeninių kainų sumažmimo maisto ir pramonės pre kėms Medicinos fakulteto studentai sutiko džiaugsmo mitingais. Prof. Kairiūkštis kovo 1 d. įvyku siame IV kurso studentų mitinge, skirtame paminėti šiam džiaugsmin gam įvykiui, pasakė, kad kainų su mažinimas tokiu momentu, kada ka pitalistai veda ginklavimosi varžy bas, rodo didelį Partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimąsi darbo žmo nių materialiniais reikalais, rodo nuolatinį mūsų ekonom.kos stiprė jimą. Medicinos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Nai kus pabrėžė, kad partijos, vyriausy bės ir drauqo Stalino asmetiiškas rū pinimasis darbo žmonių gerove įpa-
Teisės mokslų fakulteto auditorija užpildyta studentų. Čia susirinko šiandien teisin.nkai pasidalinti džiaugsmu ir išreikšti padėką Parti jai ir Vyriausybei už naują maisto produktų ir plataus vartojimo prekių kainų sumažinimą. Tribūnoje — vyr. dėst. Ziurlys. Sa vo kalboje vyr. dėst. Ziurlys nušvie čia Tarybinės vyriausybės taikingą politiką ir jos nenuilstamą rūpinimąsi darbo žmonėmis. Dėstytojų kolekty vas, — pareiškė vyr. dėst. Žėruolis, — atsidėkodamas Partijai ir Vyriau sybei už nenu.lstamą rūpinimąsi dar bo žmonėmis, stengsis dar labiau pa kelti mokslo lygį Teisės fakultete ir duoti šaliai tik aukštai kvalifikuotus teisininkus. Kalbėję studentai drg. drg. Petkūnaitė, Kuklianskis, Karašauskas išreiš. kė savo didelį džiaugsmą ir padėką Partijai ir Tarybinei vyriausybei.
V
reigoja mus, studentus, dar geriau mskytis, pakelti akademinę drausmę, sustiprinti savarankišką darbą su knyga nuo pat pirmos semestro die nos, kad taptume gerais tarybiniais specialistais. Stud. Nekrašas, paminėjęs, kad jau ketvirtą kartą pokariniu laikotarpiu, mažinamos kainos, kad nuolat kyla liaudies gerovė, pareiškė: — Mes esame dėkingi draugui Stalinui už jo nuolatinį rūpinimąsi mūsų materialiniu gyvenimu, už tai, kad mums suteiktos visos sąlygos kū rybiškai dirbti ir gyventi. A. Vaickellonis Medicinos fak. V k. stud.
Mokysimės dar geriau
D Ž I U G I Tuo metu, kai darbo žmonių pra gyvenimo sąlygos kapitalistinėse ža " lyse blogėja diena iš dienos, kai vi# didesnės bedarbių ir badaujančių armijos pripildo gatves, Tarybinės šalies liaudies gerovė nuolat kyla, Tai liudija ketvirtas iš eilės kainų su mažinimas, kuris patvirtina mūsų Partijos, Vyriausybės vedamą taikos politiką.
☆
j
Didžiosios pokarinės statybos, ne nutrūkstamas mūsų šalies galios ir kultūros augimas, — pažymėjo stud. Petkūna.tė, — tai smūgiai, kurie krenta ant karo kurstytojų galvų, tai naujas įnašas į didį viso pasaulio darbo žmonių reikalą, taikos reikalą. Mes, taryb n'.ai teis ninkai, — pa reiškė stud, Kuklianskis, — jausdami tėvišką Partijos ir Vyriausybės, o ypač asmeniškai draugo Stalino rū pinimąsi mumis, pasižadame dar stropiau mokytis, dar atkakliau siekti tarybinio mokslo viršūnių, kad tuo galėtume atsidėkoti mūsų brangia jai Partijai ir Vyriausybei ir mūsų mylimam vadui ir mokytojui, didžia jam jaunimo draugui J. V. Stalinui. Auditorijoje ilgai nenutlo plojimai, išreiškią karštą pritarimą. V. Norkus Teisės m. fak. II k. stud.
D I E N A
Partijos ir Vyriausybės nutarimas dėl kainų sumažinimo ypač džiugiai buvo sutiktas mūsų universiteto stu dentų. Vis palankesnės sąlygos suda romos mums dirbti, mokytis, didėja musų gaunamos valstybinės stipendi jos vertė. Tarybinės liaudies materialinės ge rovės kilimas yra rezultatas pasiau kojančio, didvyriško mūsų darb.nin-
kų, kolūkiečių, tarybinės inteligentijos darbo. Tarybinės vyriausybės nutarimas dar daugiau įpareigoja mūsų studen tiją kuo didžiausią dėmesį skirti mo kymuisi, kad, baigę aukštąją mokyk lą, galėtume sėkmingai tęsti kovą už darbo žmogaus gerovės pakėlimą. Vyt. Statulevičius Fiz.-mat. fak. II k. stud.
,.MOTERYS — MOKSLO IR KULTŪROS DARBUOTOJAI TURI NUKREIPTI SAVO KŪRYBI NIUS GABUMUS Į TOLESNĮ SOCIALISTINES KULTŪROS, MENO, LIAUDIES ŠVIETIMO IR SVEI KATOS APSAUGOS KĖLIMĄ, Į PRIEŠAKINIO TARYBINIO MOKSLO LAIMĖJIMŲ PLATŲ ĮDIEGI MĄ Į PRAKTIKĄ“. (Iš VKP(b) CK nutarimo „Dėl Tarptautinės moters dienos—‘ kovo aštuntosios)
Nėra kliūčių siekiant tikslo Sunki yra kapitalistinių kraštų mo ters padėtis. Virtuvė, vaikai, bažny čia, amžina vyro baimė, be to, jaus mas, kad esi atliekamas žmogus, — štai ir viskas,, kas laukė carinės Ru sijos moterį. Neveltui rusų liaudis sukūrė patarlę, sakančią, kad „40 me tų — bobos amžius". Man 40 metų, bet aš netgi nė karto nepagalvojau, kad mano gyvenimas jau baigtas, kad aš esu nereikalingas žmogus. Prieš mane — tokie dideli ateities planai, kad jiems įgyvendinti reikėtų dar 100 metų. Visa tai yra todėl, kad aš, mano laimei, augau socialistinėje valsty bėje, kurioje moterys naudojasi vie nodomis teisėmis su vyrais, kur mo ters darbas Vertinamas taip pat, kaip ir vyro darbas. Niekas mūsų šalyje moters, dirban čios mokslinį darbą, nepavadins „mė lyna kojine", kaip tai daroma Angli joje. niekas nepareikalaus iš jos, kad ji, tapusi mokytoja, atsisakytų nuo asmeninės šeimos sukūrimo, kaiD tai buvo carinėje Rusijoje ir daugelyje kitų buržuaziniu kraštų. Tarybinėje šalyje nėra kliūčių sie kiant tikslo. Būdama darbininko, išlaikančio 7-nių asmenų šeimą, duktė, aš, ta ryb nės vyriausybės remiama, baigiau aukštąjį mokslą, aspirantūrą ir tapau tarybinio universiteto docentu. Mūsų Tėvynė kaip gimtoji motina augina, globoja jaunimo kartas, at veria jaunimui duris į aukštąsias mokyklas ir vadovauja jo praktinei veiklai. Daug kartų valstybė padėjo man. Mirė tėvas, liko šeima, kurią aš, kaip vyriausioji duktė, turėjau išlaikyti,
o aš vos tebebuvau pirmo kurso stu dentė. Kaip man reikėjo elgtis? Kapita listinėje visuomenėje klausimas bū tų išspręstas taip, kad aš turėčiau galutinai atsisakyti nuo minties baigti aukštąją mokyklą ir vargti iki gyvenimo galo. Visiškai kitaip yra pas mus. Valstybė išskyrė pensiją mano seserims ir broliams, o mane rėmė valstybė ir visuomeninės orga nizacijos. Komjaunimas padėjo su rasti vakarinį darbą. Šios paramos dėka sėkmingai baigiau institutą, o vėliau ir apsirantūrą. Įtemptas mokslas ir darbas karo metu pakirto mano sveikatą. Tary binės vyriausybės rūpesčio darbo žmonėmis dėka, aš nemokamai gy džiausi du mėnesius kurorte ir, ge rai pailsėjus, kupina jėgų ir ener gijos, grįžau prie darbo. Dabar, dirbdama Marksizmo-leni nizmo pagrindų katedroje docentu, mokydama mūsų jaunąją kartą, aš stengiuosi įskiepyti mūsų jaunimui begalinę meilę didžiajam Markso— Engelso—Lenino—Stalino mokslui. Dirbdama aukštojoje mokykloje, aš nuolat svajoju apie savo kvalifika cijos pakėlimą. Aš ruošiuosi vvkti mokvtis į daktaratūrą ir žinau, tikiu, kad ši mano svajonė bus įgyvendin ta, nes mūsų šalyje nėra nenugalimų kliūčių siekiant tikslo. Visada, prisimindama savo gyve nimą, aš jaučiu gilią padėką mūsų bolševikų partijai, tarybinės liaudies vadui ir mokytojui didžiajam Stalinui. Doc. V. Nizovaja Marksizmo-leninizmo pagrindų katedros vedėja
UŽ KOMUNISTINĮ RYTOJŲ Šaunioji tarybinė liaudis kovo 8-ją švenčia kaip Tarptautinę moters dieną. Si diena simbolizuoja tarybinės ša lies dukrų pasiektus laimėj-mus, ryž tingus ir didžius jų užsimojimus dar be ir kūryboje. Taryb.nė vyriausybė, garbingoji komunistų partija išlais vino ir įkvėpė mūsų šalies moterį, nukreipdama jos kūrybines jėgas tai kingo ir šviesaus gyvenimo kūrybai, Šios šventės reikšmė ypač gerai suprantama mums — moter ms. Ar galėjome mes anksčiau, ikitarybiniais laikais, tikėtis tokių teisių ir parei gų, kuriomis naudojamės šiandien, kurias mums garantuoja tarybinis gyvenimas? Be abejo, ne. Daugelis mūsų universiteto studenčių nebūtų galėję baigti nė vidurinio mokslo, o ką bekalbėti apie aukštąjį... Mano tėvai amatininkai. Šeimoje, be manęs, augo dar trys vaikai. V si žinome, koks sunkus buvo darbinin ko gyvenimas buržuazinėje Lietuvo je, ypač paskutiniais faš stinio reži mo metais. Jei ne Tarybų valdžia, išlaisvinusi darbininką iš kapital.sto priespaudos ir išnaudojimo, mano tė vai nebūtų įstengę leisti mane į aukštąją mokyklą, vargu ar būčiau galėjusi baigti net gimnaziją... Tik Tarybinės vyriausybės dėka, tik mūsų šalies liaudies pasiaukojan čio darbo dėka šiandien aš studi juoju Vilniaus universitete savo mė giamą istorijos specialybę. Šlovinga sis komjaunimas, į kurio eiles aš įstojau 1950 m., išauklėjo mane są moninga studente-vlsuomenininke. Šiandien prieš mano akis šviesus rytojus. Visas savo jėgas ir gabumus ir toliau skirsiu bendram mūsų ša lies darbo žmonių tikslui — komu nistiniam rytojui. Anatolija Beržlnskaitė Ist.-fil. fak. profbiuro pirmininką^
Mano darbas su knyga
Politinį-masinį darbą į aukštesnį lygį (IŠ VVU KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS AKTYVO SUSIRINKIMO)
Š. m. vasario 25 d. įvykęs univer siteto komjaunimo aktyvo susirinki mas apsvarstė Istorijos-filologijos fak. komjaunimo biuro ataskaitą apie politinį-masinį darbą. Istorijos-filologijos fak. komjauni mo biuro sekretorius drg. Stimburytė padarė praneš mą apie pasiektus lai mėjimus ir trūkumus šiame darbe. Po drg. Stimburytės pranešimo pasi sakė eilė draugų, kurie kritikavo Istorijos-filologijos fak. komjaunimo organizacijos biuro darbą, kartu pa liesdami savo pirminių komjaunimo organizacijų darbo trūkumus. Fakulteto komjaunimo organizaci jos biuras silpnai vadovavo kursi niams biurams, nenukreipė jų dėme sio į grupių veiklą, dirbo atitrukęs nuo grupių. Toks darbas privedė prie to, kad žurnalistų II k. studentai ne dalyvauja polltužsiėmimuose, blogai lanko marksizmo-leninizmo pagrindų paskaitas bei seminarus. Neišvystyta paskaitinė propaganda. Į šį darbą ne įtraukiami profesoriai bei dėstytojai. Nepatenkinamai fakultete vedama antireliginė propaganda. Grupių sien laikraščiai silpnai kovoja dėl studen tų disciplinos, blogai, o kartais ir ne-
teisingai atspindi grupių gyvenimą (III k. lituanistų sienlaikraštis); II k. žurnalistų sienlaikraštis tebekabo nuo praėjusių metų gruodžio mėn. pradžios. Kursų komjaunimo organizacijos mažai dėmesio skiria VLKJS CK IV plenumo nutarimams vykdyti. Silpnai dirba meno saviveiklos kolekty vai, pvz., I k. saviveiklos darbas po tarpkursinės apžiūros visai apleistas (kurso komjaunimo biuro kultmasinis sektorius Dektor). Blogai vedamas fakultete sportins darbas. Diskusijų metu pasisakęs Medici nos fak. komjaunimo biuro sekreto rius drg. Markus pažymėjo, kad kom jaunimo biuras nepakankamai skiria dėmesio į jaunų komjaunuolių auk lėjimą. Komjaunimo grupių susirin kimai daugiausia pravedami žemamb lygyje, komiaunuoliai iš anksto nesu pažindinami su dienotvarke. Drg. V. Burkauskas (Chemijos fak.) atkreipė susirinkimo dėmesį į tai, kad komjaunimo komitetas mažai teikia praktinės pagalbos pionierių vadovams. Jis kritikavo kai kuriuos komjaunimo komiteto narius, nuro dydamas, kad jie mažai lankosi fa-
kultetų komjaunimo biuruose bei grupėse ir nepadeda jiem^ vietose. Prorektorius drg. Mitropolskis savo pasisakyme iškėlė fakultetinių kom jaunimo organizacijų darbo trūkumą, kreip.ant dėmesį į komjaunimo organizac.jų pagrindinį vienetą — gru pes. Pažymėjo ir tai, kad tiek Isto rijos-filologijos, tiek ir kitų fakul tetų komjaunimo organizacijos neiš kėlė į re.kiamą lygį politmasinio darbo, per mažai kovoja su dar pasi taikančiais tarybiniame universitete antitarybiniais elementais ir akade minės disciplinos laužytojais. Nerei kia užmiršti, kad kritika ir savikri tika yra varomoji jėga, o jos susi rinkime vis dėlto buvo maža. Drg. Mitropolskis pabrėžė, kad kritika bei savikritika turi būti kovingesnė ir aštresnė, kad kai kurie kalbėjusieji draugai per mažai kritikuoja kitų darbo trūkumus, o apie save beveik visai neužsimena. Komjaunimo aktyvas, išanalizavęs Istorijos-.ilologijos fak. komjaunimo biuro politmasinį darbą, nurodė priemones tolesnio darbo paqer nimui. A. Ratkutė, V. Kiseliovas
v Šių metų vasario 6 d. sukako 90 metų vienam iš žymiausių mokslinin kų akademikui Nikolajui Dimitrijevičiui Zelinskiui. N. D. Zelinskio mokslinio darbo sritis labai plati. Jis visą savo moks linę veiklą skiria liaud.es ūkio gero vei kelti. Jau pirmieji jo moksliniai darbai, būdami daugiau teoretinio pobūdžio, nėra atitrūkę nuo prakti kos. Imperial.stinio karo metais N. D. Zelinskis išrado dujokaukę, išgelbė jusią daugelio žmonių gyvybę. Carinėje Rusijoje N. D. Zelinskis, kaip ir daug kitų mokslininkų, netu rėjo tinkamų sąlyqų moksliniam dar bui. Tik po Didžiosios Spalio revo liucijos prasidėjo mokslui naujas pe riodas. Akademikas N. D. Zelinskis su savo mokiniais dirbo naftos tyri mo srityje. Pilietinio karo metais, kada jauna tarybinė valstybė buvo atskirta nuo naftos šaltinių, N. D. Zelinskis išrado būdą gauti benzinui iš didelio molekulinio svorio ang liavandenių. Taip pat jis daug dirbo baltymų chemijos srityje. Akademikas N. D. Zelinskis ne tik genialus moks lininkas, bet ir geras organizatorius — jis į savo darbą įtraukė ir išauk lėjo eilę dabar garsių tarybinių mokslininkų. Akademikas N. D. Zelinskis Visą laiką dalyvauja visuomen niame gy venime. Ir dabar jis aktyviai kovoja už taiką. Partija ir Vyriausybė aukštai įver tino jo nuopelnus: akadem'ko N. D. Zelinskio krūtinę puošia Socialistinio Darbo Didvyrio medalis, keturi Lenino ordinai, du Darbo Raudono sios Vėliavos ordinai. Jis — tris kar tus Stalininės premijos laureatas. Chemijos fakultetas akademiko N. D. Zelinskio 90-ties metu sukak čiai paminėti šių metų vasario 28 ir kovo 1 dienomis suruošė mokslinę konferepciją. Su dideliu įdomumu auditorija iš klausė stud. Kanopkaitės išsamų re feratą apie akademiko N. D. Ze'inskio gyvenimą ir mokslinę veiklą. Studentės Mončytė ir Ogijevič'ūtė padarė pranešimą apie N. D. Zeli”skio darbus baltymų srityje. Praneši-
me buvo išdėstyti jo didžiuliai nuo pelnai mokslui ir materialistinei filo sofijai. Apie akademiko N. D. Zel.nskio darbus naftos tyrime prane šimą padarė stud. Labrincas. Konferencijoje buvo referuoti ir eksperimentiniai darbai iš fizinės chemijos srities, kurie susilaukė di delio susidomėjimo. Darbai atlikti aktualiomis mūsų liaudies ūkiui te momis. Stud. Voronko (IV k.) ir Jedeikinas (V k.) papasakojo apie savo darbo rezultatus, tyrinėjant supras tintus pH matavimo būdus. Konferencijoje dalyvavo ir Kauno Politechnikos instituto cheminės tech nologijos fakulteto atstovai, iš kurių V kurso stud. I. Šlekytė referavo trijų studentų kolektyviai dirbamą eksperimentinį darbą „Vietinių ža liavų tyrimas sukepusiai keramikai". Tai viena iš labai aktualių temų liau dies ūkiui. Stud. Šlekytės ir kitų pasiekti rezultatai rodo, kad mūsų respublikoje yra žaliavų, tinkamų sukepusiai keramikai gam nti, tačiau buržuazinėje Lietuvoje į tai nebuvo kreipiama dėmesio. Savo pasisakymuose Chemijos fa kulteto SMD mokslinis vadovas doc. Griškun ir Kauno Politechnikos in stituto cheminės technologijos sek cijos SMD pirmininkas drg. Urbona vičiūtė iškėlė mokslo įstaigų studen tų bendradarbiavimo svarbą, palin kėjo ateityje glaudžiau bendradar biauti — dažniau pasikeisti moksli nio darbo patyrimu. Pasibaigus praneš'mams ir pasisa kymams, konferencijos dalyviams bu vo įteiktos dovanos. Įvykusi konferencija rodo, kad stu dentai įvertina Partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimąsi ir teisingai pasirenka darbo temas, surištas su aktualiausiais liaudies ūkio klausi mais. Tačiau pas mus į eksperimentinįtirįamąjį darbą įs'traukė tik nedi delis studentų skaičius. Reikia siekti, kad sekančioje konferencijoje būtų daugiau eksperimentinio pobūdžio darbų. R. Stonytė Chemijos fak. III k. stud.
Nauju keliu Chemijos fakultetas. Jau korido riuose jaučiasi specifiškas, tik šiam fakultetui būdingas, chemikalų kva pas. Vienoje iš laboratorijų sklinda pilkšvi dūmai. Čia trečiasis chemikų kursas atlieka laboratorinius darbus. Ant darbo stalų išdėstyti įvairūs elektros prietaisai, mėgintuvėliai, di delės ir mažos kolbos, chemikalai. Mergaitės pasilenkusios prie savo darbų. — Birute, bęnzoinas visai nesikristalizuoja. Ateik, pažiūrėk... — kvie čia prie savo stalo Aldona tamsia plaukę Birutę Matukaitę. — Pažiūrėk, Birute, ar gerai pada riau? — susirūpinusi Regina rodo ne dideli mėgintuvėlį, pripildytą gelsvo skysčio. — Biručiuk, nematei kur grūstuvą padėjo? Niekur negaliu rasti! — gir disi neramus Jadzės balsas. Ir Birutė turi visur spėti: parodyti kur grūstuvas padėtas, paaiškinti Al donai, kodėl jai nepasisekė... Birutę Matukaitę žino visi chemi jos fakulteto dėstytojai ir studentai. Kaip aktyvią visuomenininkę bei sa viveiklininkę žino ją ir visame uni versitete. Birutę galima matyti aka deminiame chore, fakulteto tautinių Už«. Nr. 00279
Knygos skaitymas nėra vien me chanines, bet kartu ir kūrybinis dar bas. Skaitant pasisavinama faktinė medžiaga, kuri stimuluoja atsiradimą naujų minčių, asociacijų, išvadų. Tiek mokslinės, tiek ir grožinės literatū ros studijavimo pagriifBe glūdi akty vus, kritiškas darbas. Kritiškas gal vojimas įgyjamas skaitant ir lyginant su tikrove. Pavyzdžiais, kaip reikia dirbti su knyga, gali būti didieji žmonijos ge nijai K. Marksas, V. I. Leninas, I. Pavlovas ir kiti, kurių veikalai liu dija jų nepaprastą mokėjimą ir įgu dimą dirbti su knyga. Kaip aš dirbu .su knyga? Pirmiau sia susipažįsta su knygos ar žurnalo išorinėmis žymėmis, paviršutiniškai peržiūriu knygą. Susipažįstu su pava dinimu, bendra kompozicija, iliustra cijomis, išvadomis. Toliau knygą skaitau ištisai arba tik man reikalin gą skyrelį. Pakartotinai skaitydama referuoju, o kiekvieną kilusią skaity mo metu mintį užfiksuoju. Pradžioje
spogmi Susirūpinti krepšinio sporto padėtimi
Už draugišką bendradarbiavimą
Šiais metais visa Tarybų šalis šven čia akademiko N. D. Zelinskio 90-tąsias metines. Į jo garbei suruoštą konferenciją VVU Chemijos fakulte tas pakvietė ir mus, Kauno Politech nikos instituto cheminės technolo gijos fakulteto studentus. Mes su įdomumu konferencijoje išklausėme pranešimus, kurių tematika glaudžiai susijusi su mūsų liaudies Ūkiui ak tualiais klausimais. Tokios konferen cijos yra sveikintinas reiškinys, nes jose atskiros aukštosios mokyklos gali pasikeisti savo darbo patyrimu. Draugiškai bendradarbiaudami, mes pasieksime didesnių rezultatų. Todėl aš linkiu, kad mūsų fakultetų drau gystė nepasibaigtų vien šia konfe rencija, bet kad ji išaugtų į didžius draugiškumo ryšius. M. Urbanavičiūtė KPI Cheminės technologijos fak. SMD pirmininkas
Mano darbas fizinės chemijos moksliniame būrelyje
Tris mėnesius Politechnikumo spor to salėje vyko Vilniaus m. krepši nio pirmenybės. Kaip ir kiekvienai metais, mūsų universitetą atstovavo gausus krepšininkų būrys: 5 vyrų ir 2 moterų komandos. Štai šiomis dienomis pasibaigė varžybos, ir matome rezultatus: iš 5 vyrų komandų, dalyvavusių varžy bose, ASK II komanda sugebėjo lai mėti I-moje grupėje vos Vl-tą vietą, o ASK I-moji liko VIII vietoje ir ASK IilI-čioji — 8-toje, priešpaskuti nėje vietoje. Kame priežastys, kad mūsų univer siteto toks gausus krepšininkų kolek tyvas pralaimėjo visų aukštųjų mo kyklų ir vidurinių mokyklų kolekty vams ir geriausia komanda iš 10 da lyvavusių užėmė tik Vl-tą vietą? Pirmiausia, Fizinio auklėjimo ir spor to katedra (vedėjas drg. Noskovas), ASK (pirmininkas drg. Kačinskas) paliko krepšinio sekcijos darbą visiš kai likimo valiai. Komandos daugu moje eidavo į rungtynes visai nesitreniravę, nebuvo visiškai krepšinio trenerio ir nebuvo jokios kontrolės krepšinio sekcijos veiklos pagerini mui. Ar žino, ir kaip žiūri į tai Fi zinio auklėjimo ir sporto katedros
Tirpalų rūgštingumo laipsnis (pH) vaidina labai didelį vaidmenį gam toje ir žmogaus gyvenime. Jis yra svarbus med cinoje. biologijoj, že mės ūkyje, galvanostegijoje, cukraus, alaus, o^os pramonėje ir daugelyje kitų mokslo ir pramonės sričių. Ry šium su tuo didelę reikšmę turi rūgš tingumo nustatymo klausimas. Mano darbo tikslas buvo išbandyti, ar negalima rūgštingumo laipsnį ma tuoti tam tikru suprastintu metodu, naudojant stibio elektrodą. Iš gautų rezultatų galima padaryti išvadą, kad šitas matavimo būdas yra geras ir gali būti pritaikytas pra monėje. Jis yra gana tikslus, papras tas ir nereikalauja iš darbininko ypa tingos kvalifikacijos.
— Draugai! — pasigirsta auditori joje, pilnoje linksmo pertraukos triukšmo, Birutės balsas. — Reikia pasiekti, kad mūsų grupėje visi ge rai pasiruoštų egzaminams. Ir... pa sistengti, kad būtų kuo daugiau pir mūnų! — baigė Birutė. — Teisingai, Birute! Teisingai! — pritarė visa grupė. — Žinote, ką? Ruoškimės kolekty viai, — pasiūlė Maja. — Taip mes tikrai pasiruošime egzaminams. Tu, Birute, padėsi Aldonai ir Jadzei, Si gita dirbs su Onute ir Čilė su Irena. Egzaminų rezultatai parodė, jog kolektyvinis ruošimasis daugeliui padėjo pilniau ir giliau pasiruošti egzaminams. Grupėje yra šeši moks lo pirmūnai. Aktyviai dalyvauja Birutė Matukaitė ir moksliniuose būreliuose. Ji — organinės chemijos mokslinio būrelio seniūnė. Šis būrelis yra vienas gausiausių ir veikliausių. Reguliariai vyksta susirinkimai, kurių metu skaitomi eksperimentinio pobūdžio darbai. Draugės Matukaitės vadovau jamo būrelio nariai skaitė keletą dar bų ir konferencijoje, skirtoje aka demiko N. D. Zelinskio 90-sioms gi mimo metinėms paminėti.
šokių grupės repeticijose, krepšinio aikštelėje treniruočių metu. Ji visa da linksma, judri, pilna naujų užmo jų, naujų sumanymų. Birutė — mokslo pirmūnė. Ji ge rai įsisavina dėstomas disciplinas, plečia savo žinias skaitydama savo specialybės knygas, žurnalus. Dažnai ją galima matyti bibliotekoje, sklaidančią žurnalus „Uspiechi chimii", „Vokrug svietą", ,,Znanije sila" ar akademiko N. D. Zelinskio darbus. Ypač Domisi Birutė ir literatūra, mėgsta naująsias tarybines knygas, Su giliu susidomėjimu Birutė perskaitė Š. Babajevskio „Aukso Žvaigždės Kavalierių" ir V. Ažajevo „Toli nuo Maskvos". Salomėja Nėris — jos mėgiamiausia poetė. *** Dažnai galima matyti Birutę ap suptą grupės draugų. Ji — trečiojo kurso II-sios grupės seniūnė. Jai rūpi kiekvienas grupę liečiąs .reikalas. Ruošiantis žiemos sesijos egzami nams, trečiojo kurso chemikams sto vėjo svarbus uždavinys — išlaikyti egzaminus tik gera's ir labai oe.rais pažymiais. Toks buvo visos grupės Gimė Birutė Mikoliškių kaime (da siekimas. Bet kain 'a; pasiekti? Gru bar Pandėlio rajonas). Tėvai buvo pėje įvyko pasitarimas.
vadovybė, kad dėstytojas Karkauskas treniruoja Žemės ūkio technikumo krepšininkų komandą, o universiteto komandos trenerio neturi. Visiškai apleistas yra sportinisauklėjamasis darbas sportininkų tar pe. Kiek sykių būdavo, kad koman dos neatvykdavo j .rungtynes, kaip tai pasakytina apie IV ir V ASK ko mandas, arba atskiri žaidėjai neat vykdavo į rungtynes, kaip dažnai kartodavosi su ASK I komandos žai dėju Jasudėnu ir kt. Šitos iškeltos priežastys ir nusmukdė mūsų universiteto vyrų krepšinio žaidimo lygį. Fizinio auk lėjimo ir sporto katedra, ASK ir pa galiau visuomeninės organizacijos turi susirūpinti krepšinio padėtimi musų universitete ir ištaisyti visus trūkumus. Reikia pasakyti, kad kur darbas gerai vykdomas, paimkime moteris, kurios visada su savo tre neriu drg. Kulakauskiene visą laiką intensyviai dirbo, ten ir rezultatai geresni. Jos laimėjo I-mą vietą Vil niaus mieste. Tai gali ir turi pasiekti ir vyrai. A. Vasiliauskas, M. Bernatavičius
Ketvirtoje studentų spartakiadoje
Pasibaigė tinklinio tarpfakultetinės varžybos, kuriose dalyvavo po aštuonias moterų ir vyrų komandas. Mo terų grupėje I-mą vietą laimėjo Me dicinos fak. komanda, surinkusi 14 taškų, antroje vietoje liko Istor.-fil. fak. I komanda, surinkusi 13 taškų, ir trečioje vietoje Fizikos-matema tikos fak. su 11 taškų. Vyrų grupėje kova vyko įtemptai ir pirmos vietos laimėtoju tapo Gamtos m. fak., su rinkęs 13 taškų, antroje vietoje, su tiek pat taškų, tač?au blogesniu setų santykiu, liko Medicinos fak. ir tre čiom vietoje Chemijos m. fak. su 12 taškų. Bendrai sulyginus moterų ir vyrų komandų taškus, fakultetai vietomis pasiskirstė sekančiai: 1. Medicinos fak., 2. Gamtos m. fak., 3. FizikosA. Voronko Chemijos fak. IV k. stud. matematikos fak., 4. Teisės m. fak.,
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79. Spaudė „Tiesos"
sunku numanyti, kas yra svarbiausia, todėl, negailėdama laiko, rašau vis ką, kas sudaro temos branduolį. Ra šau į bloknotą (ant vienos pusės) ar ba į standart nes korteles. Vėlfau to kią už'bibliografuotą medžiagą susi tvarkau alfabetine ar chronologine tvarka, nes toks medžiagos sutvar kymas man padeda rasti norimą iš vadą ar citatą kiekvienu momentu. Aišku, kad taip skaityti ir refe ruoti knygą aš sugebu dėl to, kad mokausi, dirbu ne vien egzaminų se sijos metu, bet ištisą semestrą. Se sijoje skirtas laikas man reikalin gas jau tik kursui pakartoti, pagilinti atskiras jo dalis. Metodiško darbo su moksline literatūra dėka, nuosek laus užrašų vedimo dėka mano žinios pasidaro pilnesnės, visapus'škesnės ir įgalina daryti tam tikras išvadas, api bendrinti praktikos darbų metu gau namus duomenis. J. Tumėnaitė Medicinos fak. V k. mokslo pirmūnė
mažažemiai valstiečiai Šeimoje buvo aštuonetas vaikų. Sunku buvo Anta nui Matukaičlui aprengti, pavalgydin ti ir išmokyti tokią gausią šeimą. Bi rutė — vyriausia, jai tekdavo padėti tėvams, globoti mažesniuosius. Bai gusi keturius skyrius ji dvejus me tus nesimokė. Vėliau stojo 4 Pan dėlio gimnaziją, kuria baigusi atvy ko mokytis universitetan. • Universitete Birutė pažino naujus draugus, tokius pat kaip ir ji, kilu sius iš valstiečių ar darbininkų šei mų. Ji kartu su jais įsiliejo į ver dantį universiteto gyven mą. Birutė įstojo į komjaunimą. Tuo metu ir jos tėvai taip pat pasuko nauju, kol ūkiniu keliu.
— Aš laiminga, mergaitės, kad ga liu mokytis, — pasakoja Birutė ap supusioms ją draugėms. — Mano tė vai dabar kolūkyje. Visi broliai ir seserys mokosi. Net mama pradėjo mokytis. Graudu žiūrėti, kaip ji su grubusiais piršta s vedžio’a raides. Jai padeda mažiausias broliukas Al gis. Kovo 8-tąją aš parašysiu mamai laišką: — Mano miela mama! ši diena — tai šventė kiekvienai moteriai. Mes kartu, mama, einame nauju tarybinio gyvenimo keliu. B. Kazlauska’tė Ist.-fil. fc . II k. stud.
sp. Vilniuje.
5. Ekonomikos m. fak., 6. Istor-filol. ir 7. Chemijos m. fak. Sekmadienį (III.4) Tauro 4 salėje vyko pirmieji susitikimai tarpfakultetinėse ____ r__________ ---------- stalo —„.j teniso pirmenybėse. Čia pajėgi Medicinos fak. komanda (Saunoris, Venckauskas, Jasudėnas ir Slivinskaitė) įveikė augančius Chemijos fak. stalo tenisininkus (Papilskis, Baselis, Gudas ir Lazersonaitė). Gamtininkams neatvykus, Istori jos-filologijos fak. komanda lengvai laimėjo. Tolesnės varžybos vykdomos kas dien Tauro 4 salėje nuo 17 vai. (Mūsų koresp.)
ATSAK. REDAKTORIUS D. ŠKLIARINSKIS
STUDENTŲ DĖMESIUI Gauti kelialapiai į: 1. Cchaltubą — sanatorija — 1951.III.17 — IV.5 ir III.26—IV.14,
2. Palangą — sanatorija 1951.VI.15 —VII.8, poilsio namai — VI.13 — VI.24, VI.28 — VII.9, VI.2 —VII.13 ir VI.24—VII.5. 3. Choostą — sanatorija — 1951. V.30 — VI.25.
4. Druskininkus sanatorija 1951.VI.2 — VI.29. 5. Valakumpius — poilsio namai — 1951.VI.20 — VII.l, VI.8 — VI.19 ir V.27 — VI.7. Studentai, norintieji gauti kelia lapius, kreipiasi į VVU profkomitetą nuo 17—19 vai. VVU Studentų Profkomitetas *#*
S. m. kovo 15 d., 20 vai. Rusų dra mos teatre VVU studentams įvyks uždaras spektaklis „Lutoninų šeima". Bilietai gaunami profkomitete ir pas kursų proforgus. VVU Kultūros klubas
L V 01769
f