t
VISU SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO
PARTINIO BIURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS -_anlra^'en's-'
Kaina 20 kap.
DARBO IR LAIMĖJIMŲ METAI P
AŽVELGĘ į TSRS žemėlapį, pamatysime milžiniškus kūrybinio darbo rezultatus, tuos didžiuliūs _pasikeitimus,, įvykusius .. _____ ___ mūsų Tėvynėje po Spalio socialistinės re voliucijos. Nėra dabar pas mus atsi likusių, agrarinių nacionalinių pa kraščių. Yra tik žydinčios socialisti nės respublikos. Palaipsniui pas mus nyksta skirtumas tarp fizinio ir pro tinio darbo. Liaudis-kūrėja kiekvie name savo darbo žingsnyje spren džia sudėtingiausias šių laikų moks lo, meno, technikos problemas, moka panaudoti kiekvieną darbo minutę, kad pasiekus naujų darbo rodiklių. Tarybiniams žmonėms fabrikas, įmo nė, mokykla, įstaiga — kūrybinė la boratorija, kurios kolektyvas spren džia vis naujus ir naujus klausimus. Tarybinis žmogus-novatorlus rodo tokį darbo herojiškumą, kokio nėra, nebuvo ir negali būti kapitalistinėse šalyse. Neįkainojamą reikšmę turi musų tarybinės liaudies patyrimas liaudies demokratijos šalims. Šian dien vengrai, lenkai, rumunai, alba nai tarybinės liaudies herojiškumo įkvėpti, kuria naują gyvenimą. Su darytos draugiškos demokratinių res publikų su Tarybų Sąjunga tarpusa vio sutartys rodo ryžtingą mūsų liaudies siekimą ir norą padėti nau"JS13 liaudies demokratijos respubli koms jų kovoje už socializmo .įgy vendinimą. Tarybinis žmogus nukreipia, upių tėkmes, iškasa naujus kanalus, stato stambiausias pasaulyje hidroelektri nes, pertvarko gamtą ir klimatą di džiuliuose žemės plotuose. Pasaulio demokratinės jėgos karš tai sveikina tarybinę liaudį, pradėju sią didžiąsias komunizmo statybas. Kovotojų už taiką frontas auga. Daugeliui jų tenka kovoti sunkiau siose teroro, šantažo, represijos są lygose, tačiau jie nepalaužiami. Mi lijonai geros valios žmonių visuose žemės rutulio kampeliuose sveikina naują tarptautinės Stalininės premi jos laureatų plejadą, geriausius de mokratinių jėgų atstovus, kaip Kini jos Mokslų akademijos prezidentą Go Mo-žo, parlamento deputatą Petro Nenni, profesorių, parlamento depu tatą Ikuo Ojamą, visuomeninę vei kėją Moniką Felton, rašytoją Zorži Amadu. Naujos ir naujos progresy-
vios jėgos įsilieja į taikos šalininkų gretas, kuriems nušviečia kelius tai kos vėliavininkas didysis Stalinas. Šeši šimtai milijonų parašų po Pa saulinės Taikos Tarybos Kreipimu si — tokie gigantiško darbo vaisiai kovoje už laiką. Vis stipresnis bal sas milijoninių liaudies masių, reika laujančių uždrausti atominio ginklo panaudojimą, karo nutraukimą Korė joje. Musų Tėvynė aukštai vertina mokslo ir kultūros darbuotojus, su daro visas būtinas sąlygas jų sėk mingam darbui. Siekti geriausių rezultatų i— toks yra vieningas mūsų, tarybinio jauni mo ir studentijos — busimųjų ko munizmo statytojų — uždavinys. Praeidamas universiteto fakultetų koridoriais pastebėsi, kaip skuba studentai. Jie šiomis dienomis laikė įskaitas, o prieš akis — žiemos eg zaminų sesija, darbo rezultatų patik rinimas. Praeina dėstytojai. Jų tarpe daug žvalių, dar visai jaunų žmo nių, kurie neseniai baigę aukštąsias mokyklas atvyko dėstyti. Tai nauja, tarybinė inteligentija. Eidamas išgirsi, kaip studentai tar pusavyje kalba apie rytojaus dieną, jie ja gyvena, ji jiems tokia aiški ir pažįstama. Mes svajojame! Ir kiek vieno iš mūsų svajonės išsipildo, mes atkakliai ir ryžtingai siekiame savo tikslo. Tarybinis jaunuolis _ trokšta mokslo žinių, jis jas įgyja. Prieš ke letą metų J. Dubauskas svajojo būti laiyEdįSte valstybės įstatymų gynėju; šiųdojelu jis yra Teisės fak. IV k. studentas, mokslo pirmūnas; L. Simonavičius svajojo būti chemiku — šiandien jis Chemijos fak. studentas, aktyvus visuomenininkas; I. Stupelis šiais mokslo metais baigia Medicinos fak., ruošiasi išeiti į gyvenimą, gy dyti tarybinius žmones. Mums nėra kliūčių, o atvirkščiai, sudaromos palankios sąlygos studi joms ir darbui. Ta,i užtikrina Stalino konstitucija, tarybiniai įstatymai. Tegul ateinantieji metai mus pasi tiks žvalius ir ryžtingus didžiajame kelyje į komunizmą, kuriuo mes žen giame Lenino—Stalino partijos vado vaujami. Su Naujais, 1952 metais, draugai studentai!
Nuotraukoje: Universiteto centrinėje skaitykloje studentai ruo šiasi egzaminams. Pirmame plane mokslo pirmūnė Liudo Giros vardo stipendininkė Istorijos-filologijos fak. IV k. studentė B. Jakštaitė. V---------------------------------------------------
-------------- :-------- ;----------- V----Į tolesnes komunizmo pergales
Tarybų Lietuvos liaudis, broliškoje tarybinių tautų šeimoje, kuria sau šviesų ir laimingą gyvenimą. Komu nistų partijos, didžiojo Stalino va dovaujami, mes nenukrypstamai žen giame komunizmo statybos keliu. Ši tos nenukrypstamos pažangos ryš kiausias įrodymas — tai sėkmingas pokarinio penkmečio įvykdymas ir didžiosios komunizmo statybos.
Tuo melu, kai angliškieji ir ame rikiniai imperialistai, apimti artėjan čios savo pražūties siaubo, karštli giškai ir beprotiškai plečia ginklų gamybą liaudies masių apiplėšimo ir nuskurdinimo sąskaita, mūsų didžioji tarybinė Tėvynė plečia civilinę ga mybą, didina plataus vartojimo pre kių apyvartą, vykdo didžiąsias ko munizmo statybas. Todėl kiekvieni tarybinio gyvenimo metai mums at neša vis naujas ir naujas pergales. Tų pergalių rezultate kyla mūsų gerovė ir kultūra. Ir šiandien mūsų gamybinės jėgos pasiekė jau tokio išsivystymo laipsnio, kada pradėjome tiesioginę komunizmo pamato staty bą. Todėl tarybinė liaudis naujus metus sutinka su pasididžiavimu sa vo darbo vaisiais ir 6U pasiryžimu kovoti už dar geresnius darbo rodik lius sekančiais metais. Praėjusieji metai ir mūsų univer sitetui buvo tolimesnio darbo gerė jimo metai. Universiteto kolektyvas, nenukrypstamai vadovaudamasis sa-
vo darbe VKP(b) CK istoriniais nuta rimais ideologiniais klausimais, pa siekė mokslo, mokymo ir auklėjimo darbe žymių laimėjimų. Pagerėjo darbo drausmė, pakilo studentų pa žangumas moksle. Mokslo personalas ir studentija plačiau ir giliau įsisa vina marksizmo-leninizmo mokslo ži nias, dar tvirčiau apsiginkluoja marksistine-leninine ideologija. Tačiau mes negalime sustoti ties pasiektais darbo rezultatais, kokie jie bebūtų dideli, jie visada yra maži prieš uždavinius, kuriuos mums kelia komunizmo statybos. Todėl mūsų šventa pareiga, kartu su visa tarybine liaudimi, — kovoti už to limesnį savo darbo pagerinimą, už jaunuomenės auklėjimą tarybinių tautų draugystės, pasididžiavimo ta rybine Tėvyne dvasia, komuniz mo dvasia. Tą mes pasiekiame nuo latos gerindami savo darbo turinį ir ideologinį lygį, kūrybiškai įsisa vindami marksizmo-leninizmo moks lą, juo vadovaudamiesi praktiškame darbe. Todėl naujais metais mes tu rime dar daugiau sustiprinti politinį-auklėjamąjį darbą, pakelti pa skaitų ir seminarų teorinį ir ideolo ginį lygį, nenukrypstamai vykdyti komunistinį auklėjimo darbą. Su Lenino vėliava, Stalinui vado vaujant, pirmyn į komunizmo galę! Prof. dr. J. BUCAS Universiteto rektorius
Naujais metais i naujus laimėjimus
Gamtos m. fakultete įvyk o mokslinė konferencija, skirta O. B. Lepešinsikajos 80 mėtų sukak čiai paminėti. Buvo perskaityti 6 prapra nešimai: „Lepešinskajos „Lepešinsikajos gyvenimas ir veikla" (II k. stud. Butkus), „Ląstelė ir jos kilmė" kilmė“ (IV k. stud. Matusevičiūtė) ir kt. Ta proga buvo surengta pirmoji Gamtos m. fak. studentų gamybinės-molkomosios praktikos metu surinktos kolekcinės ir iliustra cinės medžiagos paroda. Nuotraukoje: V k. st ud. A. Garunkštis skaito referatą „Merkinės apylinkių interstadi alas, jo mokslinė ir ūkinė reikšmė", kuris konferencijoje buvo atžymėtas I vieta. . Nuotr. K. P et r u č i o
Tarybiniai studentai drąsiai žvelgia į ateitį. Jie užtikrinti rytojaus diena, nes kiekviena diena atneša jiems vis naujų laimėjimų mūsų taikaus kūry bingo darbo srityje. Metai iš metų vis gražėja mūsų tarybinės šalies veidas, kyla darbo žmonių materia linis gerbūvis. Tūkstančiai mūsų ša lies jaunuolių kasmet baigia viduri nes ir aukštąsias bei specialias mo kyklas. Tarybiniai studentai turi vi sas sąlygas mokytis. Jie aprūpinami bendrabučiais, stipendijomis, jiems — turtingiausios knygomis bibliotekos. Mūsų šalies studentai įsisavina priešakinį pasaulyje — tarybinį mokslą. Kiekvieni nauji metai kapitalistinių kraštų jaunimui, studentijai atneša vis didesnį skurdą, vis sunkes nes materialines sąlygas. Nors kai kurių kapitalistinių kraštų konstitucijose deklaruojama teisė į mokslą, tačiau iš tikrųjų ta „teisė" neegzistuoja, ji tik popieriuje. Nuolatinis kainų kilimas, mokesčiai už mokslą, stipendijos nebuvimas, bendrabučių, valgyklų stoka, blogas medicininis aptarnavimas — tai vis tie veiksniai, verčiantieji šimtus tūks tančių kapitalistinių ir kolonijinių šalių jaunuolių nutraukti mokslą ir papildyti bedarbių minias. Studen tų padėtis Jungtinėse Amerikos Valstybėse kaskart vis blogėja. Jei pradžioje karo prieš korėjiečių liau dį mokestis už mokslą universitete siekė 600 dolerių, tai šiuo metu jis
siekia, daugiau nei 700 dolerių. Ang lijoje, plečiant ginklų gamybą, stu dentų stipendijos buvo sumažintos 40 procentų. Dar sunkesnės studen tų pragyvenimo sąlygos Prancūzijoje, Olandijoje bei kolonijinėse šalyse. Fašistinėje Ispanijoje studentų val gyklos ir bendrabučiai beveik visiš kai neegzistuoja. Pažangūs pasaulio studentai kovo ja prieš naujo karo kurstytojus, vis aktyviau įsijungdami į parašų rin kimo kampaniją po Pasaulinės Tai kos Tarybos Kreipimusi. Visų pa saulio pažangiųjų studentų, kovojan čių už taiką, priešakyje stovi mūsų šalies studentija. Vilniaus Valstybinio universiteto studentai Naujuosius metus sutinka su žymiais laimėjimais moksle ir vi suomeniniame darbe. Mūsų universi teto studentai vieningai pasirašė po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimo si dėl Taikos Pakto sudarymo tarp penkių didžiųjų valstybių. Universi teto komjaunimo organizacija atlieka svarbų vaidmenį auklėjant studen tus komunistine dvasia. Su Naujaisiais 1952 metais, Istori jos-filologijos fakulteto komjaunimo organizacijos vardu, sveikinu univer siteto komjaunuolius ir studentus, linkiu sėkmės moksle ir visuomeni niame darbe.
A. Balsys Ist.-iil. fak. komjaunimo organizacijos biuro sekretorius
AUGA KOMJAUNIMO GRETOS Mūsų universiteto komjaunimo or ganizacijos gretos nuolat auga. Jas papildo pažangiausi studentai, akty vūs visuomenininkai. Paskutinėmis gruodžio mėnesio dienomis į garbingojo Lenino— Stalino komjaunimą buvo priimti Mediciifos fakulteto III kurso stu dentės Milda Treigytė ir Danutė Sau dargaitė, Chemijos fakulteto II kur so studentai Aldona Ivanauskaitė, Ignas Jakubas ir kt.
Diena iš dienos mūsų universiteto komjaunimui ateina nauja pamaina.
Nuotraukoje: Chemijos fak. diplomantai Adutavičiūtė ir Stanke vičius darbo metu. Nuo t r. D. Mikulskio
------------------ r-------------------------------
Pirmieji metai universitete Dar vidurinėje mokykloje labai pamėgau fiziką, todėl baigusi mokyk lą neabejojau, ką studijuosiu. Buvo visai aišku — stosiu į Fizikos-mate matikos fakultetą. Į universitetą atėjau dar su vi durinės mokyklos nuotaikomis. Greit pajutau, kad patekau į didelę, ener gingą tarybinių studentų šeimą, į stiprų komjaunimo kolektyvą. Pama čiau, kad geriausi, pažangiausi mūsų fakulteto studentai ne tik gyvai do misi savo specialybe, bet dirba svar bų visuomeninį darbą. Įsijungiau ir aš į fakulteto gyvenimą. Labai greit praėjo I semestras Naujus metus mūsų šalis sutinka su naujais laimėjimais įvairiose dar bo, mokslo srityse. Artėja žiemos sesija. Stengsiuos ir aš gerai išlaikyti eazaminus. Aš no riu geru mokymusi prisidėti prie ko munizmo statybos mūsų šalyje.
S. Žvironaitė Fizikos-matematikos fak. I k stud.
Dirbsime ir mokysimės dar geriau
Įsikūrus Lietuvoje tarybų valdžiai, Vilniaus Valstybinis universite tas plačiai atvėrė savo duris darbo žmonių vaikams. Vis daugiau ir dau giau jaunuolių ir merginų atvyksta J universitetą mokytis iš įvairių mū sų respublikos vietovių. ■ Nuotraukoje: mūsų universiteto studentai-visuomenininkai, moks lo pirmūnai komjaunuoliai V. Barysas, B. Gurauskas, B. Poškutė, B. Poš kus, P. Abramavičiūtė, E. Bukauskaitė, P. Puodys, D. Patėjūnaitė ir G. Juknevičiūtė. E. Kalnaičio niotr.
SU NAUJAIS 'METAIS Su Naujais metais! Aišku, 6unku rasti ribą tarp naujų ir senų metų, kada kiekviena diena mūsų šalyje nauja, (kada kiekviena diena atneša mums naujas pergales, džiaugsmus, kada kiekvieną dieną mes pasiekia me naujų laimėjimų pramonėje, že mės ūkyje, moksle, mene, literatūro je ir pasiekiame tokių laimėjimų, apie kuriuos kalbama visame pasau lyje, kurie randa atgarsį viso pasau lio dirbančiųjų širdyse... Cimlianskaja, Volga—Donas ir kitos didžiosios komunizmo statybos... O žmonės! Mūsų tarybiniai žmonės! Perskaityki me „Žemės kraują' , „Šachtininkus", ir iš karto pajusite mūsų tarybinio kolektyvo pulsą, ryžtingo, galingo kolektyvo pulsą, savo kelyje į ko munizmą. Su kiekviena diena kolek tyve auga nauji žmonės, su nauja komunistine pasaulėžiūra, žmonės, pertvarką pasaulį.
Mūsų universitetas — tarybi nės tikrovės dalis. Jis ne tas jau, koks buvo anksčiau. Mūsų partinė organizacija, komjaunimas — pir masis partinės organizacijos pagal bininkas, mūsų jaunimo organizato rius. Mūsų akademinė grupė — pra dinė studentiško kolektyvo grandis, kurioje išsivysto kova už laimėjimus moksle, moksliniame darbe. Pas mus yra visos sąlygos, kad naujais metais pasiektume dar di desnių laimėjimų savo darbe. Linkiu mūsų dėstytojams ir stu dentams plačiau išvystyti paskaitose, moksliniame, visuomeniniame darbe savo kūrybinius gabumus, siejant juos su gyvenimu. Linkiu džiaugsmo jums, žengian tiems pirmyn į komunizmą, mūsų bolševikų partijai ir didžiajam Stalinui vadovaujant. Doc. K. Mitropolskis Prorektorius mokymo reikalams
Su pakilia nuotaika, didedės atsa komybės prieš Tėvynę jausmu sutin kame mes, VI kurso studentai, nau jus, 1952 metus. Šių metų pavasarį mes atsiskaitysime prieš partiją, ta rybinę liaudį už savo darbą 6 metų bėgyje, parodysime, kaip mes pasiruošėme atsakingam tarybinių gydytojų darbui. Praėję 1951 metai man buvo įtempto mokymosi ir visuomeninio darbo metai. Ypatingą reikšmę mano aki račiui praplėsti turėjo politinės eko nomijos studijos, tolimesnis mark sizmo-leninizmo klasikų veikalų na grinėjimas, kurių dėika aš ir mano draugai galėjome geriau orientuotis pasaulio įvykiuose, suprasti kiekvieno mūsų Tėvynės laimėjimo pasaulinęistorinę reikšmę. Daug laiko skyriau praėjusiais metais didžiojo rusų fi ziologo I. P. Pavlovo ir jo mokinių darbams studijuoti, nes be materia listinio fiziologijos supratimo šian dien negalima pilnai suprasti nė vie nos problemos medicinoje. Aktyvus visuomeninis darbas kom jaunime visados padėdavo man sėk mingai mokytis, kritiškai žiūrėti į sa vo klaidas ir jas suprasti bei ištai syti. Prieš akis — paskutiniai sesijiniai egzaminai, 'kuriuos, kaip ir visuo met, ruošiu drauge su grupės drau gais, siekiame ne tik atskirų studen tų gerų rezultatų, bet ir bendro visų grupės studentų aukštų mokymosi rodiklių. Jau dabar mūsų kurso stu dentai įtemptai ruošiasi egzaminams, giliai studijuoja puikius tarybinių mokslininkų darbus. Man, augusiam nuo 12 metų be tė vo, sunkiomis karo sąlygomis turė jusiam, dėka tėviško tarybų valdžios, bolševikų partijos rūpinimosi, galijnybę užbaigti vidurinįjį ir aukštąjį mokslą, norisi sėkmingai baigti uni versitetą, kad galėčiau savo darbu tarybinės medicinos mokslo srityje atsidėkoti tarybų valdžiai už visa tai, ką ji man davė. Taip galvoja vi si mūsų kurso studentai, kurie irgi nekantriai laukia 1952 metų — pir mųjų savistovaus darbo metų. Įtemptu darbu prie knygų ruošiamės juos sutikti aukštais rodikliais artė jančioje egzaminų sesijoje. Ir todėl, sutikdamas Naujuosius metus, aš ir mano draugai pirmoje eilėje dėkingi partijai ir mylimajam Stalinui už mums, tarybiniam jaunimui, suteik tą laimingą gyvenimą. I. Stupelis Medicinos fak. VI k. studentas
Uz aktyvų mokslinį darbui
Senųjų metų atsisveikinimo
v)
SĖKMĖS SPORTE
Grupė lengvaatlečių žengia salėje 23,2 sek., Odesoje visasąjunginėse ratu. VPSCT pirmenybėse 400 m prabėgo — Viens-du, viens-du, viens-du, per 52,7 sek., Minske TSRS lengvo sparčiau, sparčiau, sparčiau! — ko sios atletikos pirmenybėse jis atsto manduoja salės viduryje atsistojęs vavo Lietuvos TSR rinktinę 4X100 treneris, respublikos kūjo bei disko bei 4X400 m estafečių varžybose. metimų čempionas Viktoras Barkala- Universiteto tarpfakultetinėse varžy bose 100 m jis prabėgo per 11,3 sek. ja. — Bėgte marš. Toks yra trumpas praėjusių metų jo Tak, tak, tak, — girdisi švelnūs sportinių pergalių kelias. Jis matė ritmingi žingsniai. Bėgimą, kaip jau garsiuosius mūsų Tėvynės meistrus, įprasta, veda universiteto trumpų pačiam su jais teko parungtyniauti. nuotolių čempionai Anta Nevadničė- Rymantas gerai žino šią šventą tai naitė arba Rymantas Pajėda. Trene syklę, kurią ką tik treneris pasakė ris atidžiai stebi bėgančiuosius. Įgu Antai. Bėgimo take nėra laiko kadi dusi akis beregint pastebi visus ne sušilti, todėl prakaituok, dirbk dabar, tikslumus. jei nenori likti paskutinis prie finišo — Rankas atmesk daugiau atgalKrūtinę pirmyn! Laisviau ir aukščiau juostelės. kelk kelius! — be perstojo aidi jo Atrodo, kad tai supranta ir Vy balsas. tautas Buzas, ir Gediminas AstrausLengvaatlečiai išsirikiuoja visu ra- kas. Iš Vytauto kietos rankos patu ir eidami bei vietoje atlieka įvai- leista ietis praėjusią vasarą įsmigo rius pratimus. Paskui jie pereina prie už 51 m, o Gediminas 800 m bėgime lygiagrečių, prie švediškų sienelių, visuomet būdavo pirmas iš visų unikopia virve, šokinėja per ožį, kilno- versitėto bėgikų. Ir jie, ir naujai atėjusios į grupę lengvaatletės Zosė ja štangą. Visa tai ugdo jėgą ir ištvermingu- Kukarevičiūtė, Elvyra Čeponytė, El mą, kurie taip labai bus reikalingi vyra Žukauskaitė dirba sąžiningai ir bėgimo takuose bei varžybų sekto- nuoširdžiai. riuose. Šiandien paskutinė treniruotė šiais Anta užsideda ant pečių štangą ir metais. Viktoras Barkalaja ją baig daro prisėdimus, Vienas, du, trys, damas linki lengvaatlečiams sėk mingų metų, linki atkakliai dirbti ir keturi.. — Oi, kaip sunku! — nejučiomis nugalėti kovoje.
išsprūsta iš merginos lūpų. — Nieko, nieko, kam sunku čia salėje, tam lengva bus stadione, — šypsodamasis ramina ją treneris. O štai virve nusileidžia Rymantas Pajėda. Jo kakta rasota, veidas iš raudęs. Šią vasarą Rymantas turėjo rimtų ir įtemptų kovų. Lietuvos TSR pirmenybėse 200 m bėgime jis parodė antrą laiką per visą sportinį sezoną
Ateis vėl gegužis. Sužaliuos sta dionų kilimai. Suplevėsuos pavasario spindulių nužertos vėliavos. Į bėgi mo takus, į varžybų sektorius išeis vėl Anta, Rymantas, Gediminas, Vy tautas. .. šiandien sporto salėje jie jau ka la savo busimąsias pergales. Linkime jiems sėkmės!
A. Valiūnas
N u o t r a u k oj e: Universiteto krepšininkės Il-je LTSR studentų spartakiadoje iš kovojusios pirmą ją vietą iš dešinės į kairę: F. Palubeckaitė, V. Ži linskaitė, ,B. Juk naitė, D. Džiugaitė A. Burbaitė, D. Ge.lvydytė, B. Jakštaitė ir T. Vorobiejūtė. Nuotr. D. Mikulskio
/> Medicinos fak. SMD sekcijoje <<per praėjusius 1951 metus moksliSSnių būrelių ait'liikitieji darbai buvo //klinikinio, tiriamojo bei elksperimen<<tinio pobūdžio. Tą ryškiai paitivirtino SS fakultete įvykusi studentų mokslinė //konferencija, kuriai pakeiktieji dar ybai buvo vertingi savo moksiiniu-tibriamuoju pobūdžiu. Ypač vertingi '/darbai buvo V k. situd. Tekoriaus, <IV k. studentų Matulytės ir Daudesrio, V k. stud. Jasiūnaiitės, VI k. >stud. Moncevičiūtės ir lct. Iš geriau siai veikiančių būrelių tenka pažySmėti: akušerijos-ginekologijos būrelį /(mokslinis vadovas katedros vedėjas :doc. Baronas), hospitalinės terapijos >būrelj (seniūnas Sargautis, mokslinis Plačiai yra mėgiamas mūsų uni ►vadovas medicinos mokslų kandida- versitete šachmatų sportas. Dešimt Jtas Laucevičius), kuris suruošė jung universiteto šachmatininkų turi I vi tines konferencijas su Kauno Medi sasąjunginį atskyrį. Tai vienintelė cinos instituto atitinkamais būreliais, sporto šaka universitete, turinti tiek tvaikų ligų būrelį (seniūnas Tumėnai daug pirmaatskyrininkų. Universite tė, mokslinis vadovas katedros vedė to šachmatininkai yra vieni iš pir jas Baublys) ir kt. maujančių Vilniaus mieste. Studentas Sutikdami Naujuosius metus, linki Grigonis (Gamtos m. fak.) 1950 m. me V k. studentams aktyviau įsi buvo Vilniaus miesto čempionu, MaSUFLERIAMS jungti į mokslinių būrelių veiklą. tuliauskas (Fiz.-mat. fak.) tuomet už Atsižvelgiant į tai, kad šiandien#Draugai medikai, leiskite Medicinos ėmė trečią vietą. 1951 m. gruodžio . . , . . • <<fak. SMD tarybos vardu palinkėti mėn. įvykusiame respublikiniame jie ir teatre jau nebereikalingi, su->> metais dgr ]abiau įsi. pirmaatskyrininkų šachmatų turnyre prasti ir patiems giliai įsisąmoninti,jungij į mokslinį-itiriamąjį darbą, Kandidato į TSRS sporto meistrus ba lui gauti iš 13 dalyvių 3 buvo mūsų jog tuo labiau jie nepageidautini\< v. Kirsnys aukštojoje tarybinėje mokykloje. Ką?/ Medicinos fak. SMD tarybos universiteto studentai. Praėjusią savaitę pasibaigė du gi, susiraskite rimtesnę specialybę,^ pirmininkas
Musų šachmatininkų pergales
tik penketas minučių. Ką gi jums galėčiau atsisveikindamas palinkėti? Malonu man prisiminti vi sus universiteto šaunaus kolektyvo laimėjimus, pasiektus per praėjusius metus. Senieji metai neprabėgo vel tui ir tai džiugina mano, senelio, šir dį. Visa tai labai gerai. Linkiu atei nančiais metais pasiekti dar puikes nių laimėjimų, dar šauniau mokytis ir dirbti. O dabar dar atskirai norėčiau pa linkėti: draugai sufleriai.
GAMTININKAMS MIEGALIAMS Sutvarkyti apleistą
Neatsilikite nuo mūsų liaudies tempų, nes atsiliekančius muša, negalvokite, kad kada nors rektorius išleis įsakymą apie tai, kad kiekviena pirmoji paskaita būtų dubliuojama 15 minučių vėliau. To jūs nesulauksite. Tad pasispauskite ir pritapkite prie viso kolektyvo.
Užs. Nr. 01734
universiteto
botanikos
sodą; ne tik tvora atžymėkite jo teritoriją,
bet ir iškeldinkite iš jo senuosius prižiūrėto jus— vištas ir ožkas, padarykite iš jo tikrai
mičiurininį botanikos sodą.
SPORTININKAMS Nelaukti, kada ASK bei Fizinio lavinimo ir sporto katedrai nusibos vieną kartą posė džiauti, patiems susirūpinti savo sportine gar be ir daugiau nebepralošinėti vidurinių mo kyklų moksleiviams.
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesas" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
mėnesius trukusios Vilniaus miesto 1951 m. komandinės šachmatų pirme nybės. Jose dalyvavo 40 komandų. Mūsų universitetą atstovavo trys komandos, kurios visos pateko į fina lą. ASK I komanda, kurios sudėtyje A. Grigonis, Sabaliauskas (abu Gamtos m. fak.), Krimeris, Salmanas (abu Teisės fak.), Aufmanas (Ekonomikos fak.) ir kt. iškovojo I vietą ir tapo 1951 m. Vilniaus miesto čempionu. Pažymėtina, kad ASK I komanda jau trečius metus iš eilės iškovojo Vil niaus m. čempiono vardą, o pereina moji taurė atiteko universiteto nuo savybėn. A. Sabaliauskas
BENDRABUČIŲ TARYBOMS Ateinančiais metais sutvarkyti spaudos pri statymą. Pasirūpinti, kad mūsų tarybinė spau da bendrabučių gyventojams būtų pristatoma taip anksti iš ryto, kaip vėlai ji būdavo pri statoma vakare... Štai, kurantai muša dvylika. Su Naujais metais, draugai! Karikatūros H, Kapačiausko REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
LV 00507