VISLI ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
00
Q _ c
WENTA$ VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 10 (81) 1952 m. kovo 25 d., antradienis
Kaina 20 kap.
Bolševikiškai auklėti tarybinę studentiją , Šių metų kovo mėn. 17 d. Lietu\os LKJS CK biuras, apsvarstęs Vil niaus Valstybinio universiteto kom jaunimo organizacijos darbą, pažy mėjo, kad universiteto komjaunimo organizacija pasiekė kai kurių lai mėjimų, padėjo rektoratui ir parti nei organizacijai ruošti tarybinius specie.'istuSj apsiginklavusius pažan giausiu marksizmo-leninizmo moks lu, ugningus socialistinės Tėvynės patriotus. Universitete didesnę studentų dalu sudaro šlovingosios komjaunimo or ganizacijos nariai. Todėl aišku, kad sėkmingas mokymosi proceso orga nizavimas priklauso nuo to, ka.ip komjaunimo organizacijos mobilizuo ja komjaunuolius ir visus studentus kovojant už gerą ir labai gerą mo kymąsi. Praėjusios žiemos egzaminų sesijos rezultatai rodo, kad, nežiūrint kas kart didėjančių reikalavimų, studen tai pradėjo giliau ir nuodugniau stu dijuoti visuomenines ir specialybės disciplinas ir į egzaminus atėjo žy miai geriau. pasirengę. Daugelis komjaunimo aktyvistų-visuomenininkų, kaip Guobys, Simonavičius, Kaz lauskas, Nekrašas ir kt. suderina aktyvų visuomeninį darbą su geru mokymusi. Žiemos egzaminų sesijo je visus egzaminus labai gerai iš laikė 475 komjaunuoliai, kas sudaro 35,1 % visos organizacijos narių.
Pagerėjo ir SMD darbas. Šiuo me tu universitete veikia 61 mokslinis būrelis. Komjaunuoliai Kondratas (Istorijos-filologijos fak.), Kazlaus kas (Gamtos m. fak.), Stankevičius, Jurevičius (Chemijos fak.) ir kiti dirba mokslinius darbus, susijusius su aktualiomis mokslo ir liaudies ūkio problemomis. Tačiau komjaunimo organizacijų darbe, o ypač komjaunimo grupių darbe, silpnai dar kovojama už aka deminės drausmės sustiprinimą ir stu dentų politinio sąmoningumo pakėli mą. komjaunimo komitetas, fakulte tų ir kursų biurai silpnai vadovavo komjaunimo grupėms; dėl to kai ku rios komjaunimo grupės, kaip, pvz.. Istorijos-filologijos fak. II kurso, Fi zikos-matematikos ir kituose fakulte tuose nevedė pastovaus, kasdieninio darbo. Dar pasitaiko faktų, kai komjauni mo organizacijos dirba užsidariusios nuo akadem'nio jaunimo. Gamtos m fakulteto III kurso komjaunimo gru pės svarstydavo visą akademinę gru pę liečiančius klausimus, kaip, pvz., pasiruošimą egzaminams, egzaminų rezultatus ir kita, uždaruose komjau nimo grupių susirinkimuose. Dar pasitaiko komjaunimo organi zacijos darbe formalizmo, ypač svarstant akademinį darbą. Dažnai komjaunimo biurai ir komjaunimo komitetas pasitenkina tik statistikos suvedimu, pvz., kiek ir kokius pažy mius egzaminų sesijos metu gavo studentai, neanalizuodami esminių darbo trūkumų. LLKJS CK biuro diskusijose daly vavę draugai — LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas drg. Marcelis, uni versiteto rektorius prof. Bučas, uni versiteto partinės organizacijos biu ro sekretorius drg. Grigonis, kom jaunimo komiteto nariai ir fakultetinių biurų sekretoriai kritikavo kom jaunimo komiteto ir fakultetų biurų darbą už nepakankamą ryšį su dės tytojų personalu, katedromis, fakul tetų ir universiteto mokslinėmis ta rybomis. Komjaunimo organizacija per silpnai kovoja dėl studentų aka deminių perkrovimų sumažinimo. Taip, pvz., Medicinos fak. V k., Is torijos-filologijos fak. žurnalistikos skyriuje ir kituose fakultetuose stu dentai turi po 10—12 paskaitinių valandų į dieną. Dar pasitaiko eilė dėstytojų ir pro fesorių, kaip prof. Kairiūkštis, vyr. dėst. Natkevičaitė, vyr. dėst. Mar kevičius, kurie silpnai padeda vys tyti studentų mokslinės draugijos
darbą, mažai arba visiškai nevado vauja studentų moksliniams dar bams. Komjaunimo komitetas ir SMD silpnai vadovavo studentams, organi zuojant draugo Stalino veikalo „Marksizmas ir kalbos mokslo klau simai" studijavimą. Buvo pasitenkin ta tik vienos kitos paskaitos išklau symu. Dar iki šiai dienai tik Chemijos ir Fizikos-matematikos fakultetų kom jaunimo organizacijos tėra apsvarsčiusios VLKJS CK VII plenumo nu tarimus. Net toks fakultetas, ka.ip Istorijos-filologijos, kuriame yra ne maža pienierių vadovų, nėra ap svarstęs plenumo nutarimų.
Diskusijose pasisakę draugai — Lietuvos LKJS CK sekretorius Raguo tis, Lietuvos LKJS CK sekretorius Apyvala, VLKJS CK studentų sky riaus vedėjo pavaduotojas Smirno vas — griežtai kritikavo komjaunimo komitete vadovavimą fakultetų ir kursų biurams. Dar kursinių komjau nimo organizacijų, komjaunimo gru pių, komiteto darbe yra daug akademiškumo. Dažnai komjaunimo komi tetas savo nutarimų nepriveda iki komjaunimo grupių, ir dėl to jie lie ka tik popieriuje. Komjaunimo ko miteto nariai retai būna grupėse, kursiniuose susirinkimuose ir biurų posėdžiuose. Komjaunimo komiteto posėdyje dažniausiai svarstomi tie klausimai, kurie iškyla tuo momentu, o ne tie, kurie turi bendrą visam universitetui charakterį. Taip, pvz., iki šiai dienai universiteto komjau nimo komitetas nėra apsvarstęs nė vienos komjaunimo grupės. Nepakankamai išvystytas ir fakul tetų bei kursų sienlaikraščių darbas. Juose dažnai talpinami neaktualūs, atitrūkę nuo kurso gyvenimo straipsniai. Nepakankamai pilnai akademinį darbą ir komjaunimo gy venimą nušviečia ir „Tarybinis Stu dentas ’. Artėja Vilniaus miesto saviveiklos apžiūra ir respublikinė dekada. Ta čiau centriniai kolektyvai, (akademi nis choras, liaudies ansamblis) nėra pilnai susicementavę ir savo darbe turi daug trūkumų. Komjaunimo or ganizacijos silpnai kovoja dėl šių centrinių kolektyvų darbo pagerini mo. LLKJS CK biuras priėmė išsamų nutarimą. Šis nutarimas bus svars tomas komjaunimo organizacijų su sirinkimuose, ka.d artimiausiu laiku būtų pašalinti iškeltieji komjaunimo organizacijos darbo trūkumai.
Universiteto kolektyvas ryžtingai protestuoja prieš Amerikos imperialistų nusikaitimus ★ > ’ ? i
★
Kovo 21 dieną prasidėjo savo nepalenkiamą valią ap vykdomus žiaurumus Korėjoje 5 Pasaulinė jaunimo savaitė. ginti taikos reikalą, sužlugdy ir Šiaurės Rytų Kinijoje. Pirmose kovotojų už taiką < Šiomis dienomis viso pasaulio ti nusikalstamus amerikinių gretose, kaip ir visada, žengia ; jaunimas vieningai išreiškia imperialistinių žmogžudžių tarybinis jaunimas.
. Gilus pasipiktinimas Amerikos imperialistų piktadarybėmis 1952 m. kovo 20 dieną Vilniaus miesto I-oje Tarybinėje ligoninėje įvyko universiteto Medicinos fakul teto studentų, mokslinio ir pagalbi nio personalo protesto mitingas prieš baisų Amerikos imperialistų nusikal timą — bakteriologinio ginklo pa naudojimą Korėjoje ir Šiaurės Rytų Kinijoje. Atidaręs mitingą, medicinos moks lų kand. Laucevičius savo kalboje pareiškė, kad medikai, kartu su visa pažangiąja pasaulio žmonija smerkia šį baisiausią, iki šiol is torijoje dar nematytą nusikaltimą prieš žmoniją, kurio nesiryžo grieb tis net hitleriniai barbarai. Toliau drg. Laucevičius nušvietė tarybinio mokslo pasiekimus kovoje su užkre čiamomis ligomis. Mūsų mokslas sie kia apsaugoti žmoniją nuo mirtį ne šančių ligų, tuo tarpu 4.000 impe rialistinių kraštų mokslininkų, ap akusių nuo amerikinių dolerių, sėdi laboratorijose tam, kad tų ligų išolitimo grėsme būtų palaužta Ko rėjos liaudies valia jos kovoje už laisvę ir nepriklausomybę. Baigda mas savo kalbą, drg. Laucevičius pa reiškė, kad greitai ateis toji diena, kai Amerikos agresoriai susilauks naujo Chabarovsko proceso, kuria me jie turės atsakyti už savo nusi kaltimus prieš žmoniją, už savo pik tadarybes. Po to kalbėjęs doc. Marcinkevičius taip pat išreiškė savo pasipiktinimą nusikalstamais Amerikos imperialistų darbais. „Mes didžiuojamės tuo, — pasakė doc. Marcinkevičius,—kad mū
\
^ Uždrausti bakteriologinį ginklą!
sų Didžioji Tėvynė eina kovos už taiką avangarde. Mes esame įsitiki nę, kad Pasaulinė Taikos Taryba im sis visų reikiamų priemonių, siek dama užkirsti kelią nežmoniškai amerikinių agresorių savivalei. Studentų vardu kalbėjęs drg. Auželis pareiškė: „Dar iš istorijos pus lapių neišdilo Chabarovsko procesas, o Amerikos agresoriai, nesiskaityda mi su pasaulio dorų žmonių nuomo ne, naudoja bakteriologinį ginklą prieš laisvę mylinčias korėjiečių ir kinų tautas. Mes, medikai, reikalau jame bakteriologinio karo rengėjus pasmerkti ir atiduoti į taikingų tau tų teisingumo rankas". Mitinge rūs čiai praskambėjo drg. drg. prof Kor. chovo, studentės Stankevičiūtės, Ka raliūno pasipiktinimo protestai, rei kalaujantieji pastatyti prie žmonijos gėdos stulpo Amerikos agresorius — pirmuosius pasaulyje panaudojusius bakteriologinį ginklą masiniam tai kių žmonių žudymui Mitinge buvo priimta rezoliucija, kurioje sakoma: „Medicinos fakulte to studentai, dėstytojai ir pagalbinis personalas, kaip ir visa tarybinė liaudis, palaiko Kinijos Taikos gyni mo ir kovos su amerikine agresija komiteto pirmininko Go-Mo-Žo pa reiškimą ir Pasaulinės Taikos Tary bos pirmininko Frederiko Zolio-Kiuri kreipimąsi, kviečiantį visas pasaulio tautas pareikšti savo rūstų protestą prieš amerikinių agresorių piktadary bes ir neleisti visos žmonijos inte resais naudoti bakteriologinį gink lą J. Stirblys
Ryžtingas protesto baisas
Šio mėn. 20 d. įvyko gausus Eko nomikos mokslų fakulteto studentų ir darbuotojų protesto mitingas prieš negirdėtas piktadarybes Amerikos agresorių, pavartojusių bakteriologi nį ginklą prieš nepalaužiamą Korė jos ir Kinijos liaudį. Mitingą atidarė fakulteto dekanas drg. Pauliukonis, kviesdamas vienin gai prisidėti prie agresorių nusikals tamų darbų uždraudimo. „Šiandien mes negalime tylėti! — pareiškė II k. stud. Čibiraitė. — Mes negalime laikytis pasyviai, kai Amerikos žmogėdros, tiesdami savo pūvančias letenas j Korėjos žemę, vartoja bakteriologinį ginklą. Mes pareiškiame protestą prieš ameri kinių barbarų žvėriškumus ir tuč tuojau reikalaujame nutraukti bak teriologinį karą".
Karšti plojimai palydėjo studentės žodžius. Tribūnoje dėst. Kiuberis. Jis pa reiškia: „Trūksta žodžių išreikšti pasipiktinimui. Amžius žmonija ko vojo prieš marą, badą, tuo tarpu ka pitalistai panaudoja bakterijas žmo nėms žudyti. Mes reikalaujame už drausti bakteriologinį ginklą".
Plačiai Amerikos agresorių pikta darybes nušvietė vyr. dėst. Simonavi čius. Mitingo dalyviai vieningai iš reiškė pasipiktinimą Uolstrito nusi kalstamais darbais, reikalaudami tučiuojau nutraukti bakteriologinį karą. A. Caikauskaitė Ekonomikos m. fak. I k. stud.
TURIME DU BTI GERIAU
Ekonomikos mokslų fakulteto komjaunimo organizacija per pastaląjį laikotarpį savo darbe pasiekė kai kurių laimėjimų. Savo eilėse ji jungia 128 komjaunuolius. Susikūrė pirminės komjaunimo organizacijos kursuose. Komjaunimo grupės tapo Universiteto mokslinė taryba savo pagrindiniu komjaunimo darbo bran posėdyje numato apsvarstyti studen- j duoliu. Tačiau fakulteto komjaunimo or tijos ideologinio auklėjimo klausi ganizacijos darbe yra rimtų trūku mus. mų. Komjaunimo organizacijos biu Komjaunimo organizacijoms iškyla ro nariai mažai būna grupėse, mažai svarbus uždavinys — gerai pasiruošti padeda gruporgams pravedant eina susirinkimams, kad jie būtų kritiški mąsias priemones. ir savikritiški, iškeltų fakultetų, gru Fakulteto komjaunimo organizaci pių, atskirų studentų ir dėstytojų trū jas biuras per mažą kreipė dėmesio kumus, numatytų priemones tiems į mūsų šalies vadų Lenino ir Stalino trūkumams pašalinti. Reikia, kad ap biografijų studijavimą, eilėje grupių svarstant LLKJS CK biuro iškeltus nebuvo patikrinta, kaip vyksta šis uždavinius, aktyviai dalyvautų stu studijavimas. dentai, dėstytojai, profesoriai. Dar pasitaiko komjaunuolių, prapaskaitas (Terleckas, Minėtiems trūkumams pašalinti ir ’ leidžiančių sėkmingai nutarime iškeltiems užda Račinskas, Raginskas ir kt.). Kom aktyviai viniams įvykdyti būtina iš pagrin jaunuoliai nepakankamai seminaruose. Kursinės dų pagerinti fakultetinių, kursinių dalyvauja komjaunimo organizacijų ir grupių organizacijos mūsų fakultete įsikūrė darbą. Kiekvienas komjaunuolis tu neseniai. Jų biurams reikia ypatin ri jausti atsakomybę, nuolatos kovo gai daug padėti organizaciniame ti už nutarimų įvykdymą. darbe, bet fakulteto biuro nariai Kiekvienas studentas turi suprasti mažai jiems padeda, nedalyvauja savo pilietinę pareigą gerai mokytis, biuro posėdžiuose, laiku nenu-odo įsisavinti marksizmo-leninizmo moks lą ir, dar labiau susitelkus apie par daromas klaidas. Taip III kurse bu tinę organizaciją, ruoštis būti geru, vo organizuotas atdaras komjaunimo aukštos kvalifikacijos tarybiniu spe organizacijos susirinkimas. Klausi cialistu. mai susirinkimui nebuvo paruošti; Tik energingai dirbdama, universi susirinkimas praėjo blankiai ir ne teto komjaunimo organizacija įvyk įdomiai. Kurso komjaunimo organi dys partijos patikėtą uždavinį — iš augins mūsų Tėvynei tvirtos valios, zacijos biuras visiškai nekreipė dė visapusiškoj išsimokslinusius tarybi mesio į tokią svarbią komjaunimo nių specialistų kadrus. organizacijos darbg priemonę, kaip
atdaro susirinkimo organizavimą. Nepadėjo kursiniam būriui tame pat kurse esantieji fakulteto komjauni mo organizacijos biuro nariai Gri gaitis ir Lukoševičiūtė. Sieninė spauda fakulteto gyveni me vaidina didžiulį vaidmenį; >' pa deda pašalinti darbo trūkumus. Ta čiau reikia pasakyti, kad kai kurios mūsų fakulteto sienlaikraščių redko legijos dirba nepatenkinamai. Grupių sienlaikraščiai išeina neregu.iariai, medžiaga juose nekonkreti, neliečia grupių gyvenimo, neiškelia trūku mų, esančių grupėje, blogai veda mas darbas su korespondentais. Fakulteto komjaunimo organizaci ja pajėgi tuos trūkumus ištaisyti. Fakulteto komjaunimo organizacijos biuras numatė eilę priemoni'i esi padėčiai ištaisyti: sumažino biuro posė.džių skaičių, daugiau dirba gru pėse. Fakultete nėra nė vieno kom jaunuolio be įpareigojimo. Siekia ma to, kad įpareigojimus turėtų vi si studentai. Sudaromi paskaitų lan komumo grafikai. Praleidinėjantieji paskaitas studentai tuoj pat apsvarstomi grupėse. Pagyvėjo komjaunimo organizacijos ryšys su katedromis ir visuomeninėmis organizacijomis. Partinės organizucijos vadovauja ma, Ekonomikos m. fak. komjaunimo organizacija nugalės visus sunku mus ir pasieks naujų laimėjimų auk lėjant tarybinę studentiją komuniz mo dvasia.
Gausiai susirinko š. m. kovo mėn. 19 d. Gamtos mokslų fakulteto pro fesoriai, dėstytojai, mokslinis perso nalas ir studentai į mitingą, skirtą protestui prieš naują Amerikos im perialistų piktadarybę — bakteriolo ginio ginklo pavartojimą Kinijoje ir Korėjoje. Susirinkimą atidarė prof. Snarskis. Pranešimą apie Amerikos interventų nusikalstamus veiksmus Korėjoje padarė vyr. dėst. Petryla. „Mes, Valstybinio universiteto profeso riai, dėstytojai ir studentai, pri jungiame savo balsą prie visų pa žangiųjų pasaulio jėgų galingo pro testo, nukreipto prieš bakteriologinio ginklo vartojimą, prieš taikių, kūry binį darbą dirbančių Korėjos ir Ki nijos gyventojų žudymą" — pareiš kė vyr. dėst. Petryla.
Pasisakę profesoriai Jankauskas, Šleževičius, vyr. dėstytojai Bluzmanas, Kraužlienė, išreiškė neapykan tos kupiną pasipiktinimą ameriki niais žudikais, kurie mokslo pasie kimus panaudojo ne taikiam, kūry biniam darbui, ne žmonių gerovei kelti, bet patiems žemiausiems tiks lams — masiniam žmonių žudymui ir naikinimui.
Ryžtingai nuskambėjo studentų Kazlausko, Ciunio, Drazdauskaitės, Patiejūnaitės, Merkio žodžiai, kuriais jie išreiškė tvirtą tikėjimą kovojan čių už taiką demokratinių jėgų ga lia, tikėjimą tuo, kad tolimesni nu sikalstamieji Amerikos imperialistų veiksmai bus sustabdyti, o nusikal tėliai bus nubausti. „Mes pasižada me, — pasakė jie, — kelti mokymo si lygį, stiprinti drausmę, pasižada me dar tvirčiau ir atkakliau įsisa vinti tarybinį mokslą, nes kiekvie nas mūsų pasiekimas — tai tvirtas inuėlis į komunizmą ir tuo pačiu yra smūgis karo kurstytojams Amerikos imperialistams, kurie, ma tydami savo neišvengiamą galą, griebiasi šlykščiausių kovos būdų — bakteriologinio ginklo. Mes už tai ką, už tolimesnį mūsų šalies sukles tėjimą. Savo atsidavimą didžiajam taikos ir komunizmo reikalui įrody sime gerais egzaminų rezultatais". (Mūsų koresp.).
Ruošiamės artėjančiai egzaminų sesijai Ruošiantis aukštosios matematikos egzaminui buvo surengtas koliokviu mas. Kai kurie draugai, kaip Ivanauskatė, Levinskas, Zolubas gerai pasiruošė jam. Tačiau ne visi kurso draugai supranta nuoseklaus mokymosi reikš mę. Tas ypač liečia ’ II kurso mergaičių grupę. Tik dvi šios gru pės studentės atėjo išlaikyti koliok viumą. Kurso komjaunimo organizacija at virame abiejų grupių susirinkime, dalyvaujant iakulteto partorgui vyr. dėstytojai Paševič ir aukštosios ma tematikos dėstytojui Miliušiui, ap svarstė toKį kurso draugų pasielgimą. Susitarus su dėstytoju, studentai, neatėję laiku į koliokviumą, įsipa reigojo artimiausiu laiku įsiskolini mą likviduoti. A. Šiaučiulytė Chemijos fak. II k. stud.
V AKTYVIAI DAIYVAUKIME SEMINARUOSE Žymiai pakilo mark;sizmo-len.nizmo seminarų lygis I-marhe geologijos kurse. Marksizmo-leninizmo moksli: kandidato drg. Poseliaįiinos praveda mi seminarai yra aukšto idėjinio lygio, studentai aktyviai juose daly vauja, daugelis iškylančių klausimų sprendžiami draugiškų diskusijų būdu. I-ojo geologijos kurso’ komjauni mo grupė turi atkreipti dėmesį j at silikėlius, padėti jiems, stengtis pa siekti šimtaprocentinio seminarų lan komumo. Visa tai teigiamai atsilieps į artėjančios egzaminų sesijos rezul K. Matijošius tatus. Ekonomikos m. fak. komjauni A. Triponis, mo oi g. sekretorius Gamtos m. fak. II k. stud.
Pagerinkime diplominių darbų atlikimų
DIPLOMINIS DARBAS V t
v
Studentai, einantieji fizikos moks-1 su sunkumais, negu tie, kurie visai lūs universitetuose bei kitose aukš- i nedirbo juose arba tik formaliai te tosiose mokyklose, jpaskutiniame priklausė būreliams. Be *to, rašant (dešimtame) semestre privalo pa- diplominius darbus, paaiškėjo anks rengti diplominį darbą, Diplominis tyvesniojo laboratorinio parengimo darbas turi savarankaus mokslinio- trūkumai: laboratorijose per maža tiriamojo darbo pobūdį; jame atsi- dėmesio kreipiama j savarankišku spindi mokymosi metu įgytų teori mo, iniciatyvos ugdymą, racionalų nių žinių apimtis ir gylis, mokėji darbo planavimą. Kai kurie diplo mas naudotis moksline literatūra, mantai nesugeba planuoti savo dar taikyti teorines žinias praktikoje. bo, blaškosi. Šiuos trūkumus ateity Diplomantas parodo savo sugebėjimą je reikia ištaisyti. dirbti mokslo-tiriamąjį darbą, mokė Katedrų materialinės bazės trūku jimą kritiškai vertinti tyrimo rezul mai taip pat lėtina diplominių darbų tatus. Vienu žodžiu, diplominis dar vykdymo spartumą. Dažnai tenka bas parodo studento, baigiančiojo diplomantams dalintis tarpusavyje aukštąjį mokslą, pasiruošimą pasi matuojamąja aparatūra, laikinai rinktai specialybei. skolinti ją iš kitų laboratorijų, o tai Šiais mokslo metais fizikos moks reikalauja daug laiko. Ateityje ka lus Vilniaus Valstybiniame universi tedros, patiekdamos temas diplomitete baigia, palyginus su ankstyves niams darbams, privalėtų numatyti niais metais, gausus studentų skai įeikalingą duodamiems darbams čius— iš viso 20 žmonių. Iš jų 12 aparatūrą bei medžiagas ir iš anksstudijavo eksperimentinę fiziką, 6- to paruošti jas. teorinę ir 2-astrofiziką. Ne visi diplomantai rodo didelį Visi diplomantai jau yra įsitraukę uolumą atliekant diplominius dar į darbą. Vieni jų baigė parengia bus, ne visi pilnai laikosi grafiko, muosius darbus — reikalingos tyri k dažnai pralaidžia darbo valandas, mams aparatūros montažą, jos vei teisindamiesi įvairiomis priežastimis. kimo tikrinimą ir perėjo prie tie Tuo tarpu laiko nedaug beliko — sioginių tyrimų, o kiti yra tik įpu artėja pavasario semestro pabaiga. sėję. Eksperimentiniame darbe di Ir jeigu kai kurie draugai (Kirša, džiausią laiko dalį užima parengia Baltroš ir kt.) ir toliau taip abejin masis darbas, kuris kartais trunka gai vykdys duodamus uždavinius, ištisus mėnesius, o pats tyrimas tę tai gali nespėti atlikti diplominių siasi savaitę kitą. darbų. Pagaliau, skubotai dirbant Atliekant diplominius darbus, di I nukenčia ir diplominio darbo koky delę reikšmę turi laboratorinis įgu bė. Taigi, imkimės uoliau darbo, kad dimas ir patyrimas, Todėl aktyviai laiku ir tinkamai parengtume diplo dalyvavę moksliniuose būreliuose minius darbus. diplomantai (Baužaitė, Kšemianskaja, I Prof. P. Brazdžiūnas Zalevskis ir kt.) lengviau susidoroja
V
Lituanistų mokyklinė praktika lituanistai kasKetvirtojo kurso met pavasario semestre atlieka mo kyklinę praktiką. Šiais mokslo me tais praktika vyksta I ir II viduri nėse mokyklose. Mano vadovaujama studentų gru pė dirba II vidurinėje mokykloje. Čia jiems padeda savo konsultacijo mis tokie patyrę mokytojai, kaip drg. drg. Maceikienė, Mackevičienė, Steponavičius ir kt. Studentai, stebėdami mokytojų ir savo draugų pamokas, analizuodami jas, patys ruošdamiesi praktikos pa mokoms ir dirbdami su mokiniais, o taip pat atlikdami visą eilę auklėja mųjų uždavinių, pratinasi įgytąsias žinias taikyti praktikoje. Per pirmąsias praktikos pamokas kai kurie studentai labai jaudinda vosi, ir tatai atsiliepdavo į pamokų kokybę. Baimė, kad gali ką užmirš ti, atitrūkti nuo plano, nespėti vis ko išdėstyti, varžydavo praktikantus. Todėl jie kartais mažai tesek davo mokinių atsakymus, netaisyda vo mokinių kalbos, stiliaus klaidų. Nelengva būdavo sudominti klasę
įtraukti visus mokinius į darbą ir t. t. Tačiau bedirbdami praktikantai susigyveno su mokykla, įveikė daug metodinių sunkumų, ir antrosios jų pamokos buvo žymiai geresnės. Labai gerai atliko praktikos pa mokas drg. drg. Kardelytė, Lankutis, Kazilionis, Lauciūtė, Butkutė, Jonai tytė, Ulba ir kt. Drg. Cicėnaitė, kuri turėjo supa žindinti 8 klasę su Vilniaus univer siteto istorija, atsivedė mokines į universitetą, o po to ir universiteto istorija buvo joms įdomesnė. Ruošdamiesi pamokoms, studentai parodė daug kruopštumo, rūpestin gumo, įdėjo daug sąžiningo darbo. Mokyklos mokytojai studentų pamo komis patenkinti. Mūsų medžiagos pėdsakais Praktikos pamokos būtų, be abejo, dar geresnės, jei studentai praktikos metu bent 3-4 savaitėms būtų at leisti nuo paskaitų ir visą laiką Svarbus klausimas" skirtų tik mokyklinei praktikai. Ta da jie galėtų dar geriau padirbėti, Tokiu pavadinimu „Tarybinio Stu Universiteto studentų profkomiteImtasi priemonių padėčiai ištai besiruošdami atsakingoms tarybinės dento" 8 (79) nr. buvo išspausdintas tas, kovo 14 d. {vykusiame posėdy syti: papildyta buities komisija, arti mokyklos mokytojo pareigoms. straipsnis, kuriame buvo kritikuoja je apsvarstęs šį straipsnį, redakcijai ma universiteto profsąjungos komi pranešė, kad iškelti faktai pasitvir miausiu laiku bus pravestas profaktyvo apmokymas. Dėstytoja E. Orvidienė teto veikla. i tino.
Nazymas Chikmetas —kovotojas už taiką Kalbėdami apie šių dienų brangiausius žmonijos siekimus — taiką, laisvę ir demo kratiją, mes dažnai susiduriame ir su turkų poeto-komunisto, Tarptautinės Stalininės Tai kos premijos laureato Nazyrno Chikmeto var du. N. Chikmetas savo nuopelnais darbo liau džiai užsitarnavo ne tik turkų, bet ir viso pa saulio pažangiųjų žmonių pagarbą. Žiaurūs Turkijos reakcijos persekiojimai ir daugiau kaip dvylika kalinimo metų nepakirto N. Chikmeto. neužgniaužė jo tiesos žodžio, ku riuo jis prabildavo ir dabar prabyla į impe rialistų engiamą liaudį. Naujo karo kurstytojai šiandien yra žiau riausi žmonijos priešai. Jie kraujuje skandina ištisas tautas, gyvybiškus žmonijos interesus, stengiasi užgniaužti kiekvieną liaudies demo kratinį judėjimą, karu . graso laisvę išsikovo jusioms šalims. Todėl, draugo Stalino žodžiais tariant, „plati kampanija už taikos išsaugoji mą, kaip priemonė karo kurstytojų nusikals tamoms machinacijoms demaskuoti, dabar turi pirmaeilę reikšmę". Turint galvoje draugo Stalino nurodytą tai kos išsaugojimo kampanijos reikšmę, galima puikiai suprasti, kaip aktuali šiandien N. Chikmeto kūryba, išreiškianti kilniausius žmonijos siekimus, kovą už taiką ir demokra tiją. N. Chikmetas gimė 1902 m. Solonikų mies te aukšto valdininko šeimoje. Tačiau jis, išsi žadėjęs savo kilmės, tampa prispaustos, so cialinius neteisingumus kenčiančios liaudies draugu. „Aš pamačiau, rašo Chikmetas, kad mano liaudis, mano tėvynė tapo žais liuku saujelės parsidavusių žmonių rankose, pamačiau svetimų engėjų kruvinus darbus, daromus mano šalyje ir pasiryžau atverti lan gą iš tamsos į šviesą”. Taigi, N. Chikmetas, išgirdęs priespaudą kenčiančios liaudies bal są, tampa engiamųjų dainiumi, revoliucionie rium. Jau Anatolijos išsivadavimo judėjimo metu Chikmetas buvo žinomas turkų reakci jai kaip poetas „maištininkas”. Todėl Jam Turkijos vyriausybė uždraudė dalyvauti turŲžs. Nr. 00497
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Savo diplominiam darbui pasirin STUDENTAI — Mes, studentai - geologai, esa kau temą „Buržuazinės Lietuvos kri KOMUNIZMO STATYBOSE me laimingi. Mes dirbome di I tika A. Venclovos prozoje". Rašy džiose komunizmo statybose. Tai tojas Venclova, Stalininės premijos t Vasarą man teko dirbti inži buvo puiki mokykla. laureatas, yra vienas žymiausių kri nierinė je-geologinėje ekspedici tinio realizmo atstovų, nuo pat sa Stengsimės gerai mokytis, ruoš joje, kuri atliko tyrinėjimo dar damiesi svarbiam ir sudėtingam I vo kūrybinio darbo pradžios stovė bus Stalingrado hidromazgn sta I jusių demokratinėse pozicijose. Jo savo specialybės darbui. tyboje. Dirbau techniku nustatant kūriniai, demaskuoją buržuazinės G. Kočkinas I filtracijos koeficientą ir aprašant santvarkos esmę Lietuvoje, vertingi („Leningradskij universitet ") I gręžiamuosius klodus. ne tik kaip praeities dokumentas, Kitoje ekspedicijoje dirbo hibet aktualūs ir šiądien, yra viena PRIE VOLGOS—DONO • drogeologijos bei dirvožemio priemonių kovoje su buržuazinės mokslo katedrų V kurso studen ideologijos liekanomis žmonių sąAnkstyvą rytą mes paliekame tai. Susitikdavome ir su mūsų Rostovo prieplauką. Kateris plau monėje. fakulteto studentais - biologais, kia vis greičiau. Studentai bū A. Venclova, plačiai pavaizdavęs kurie dirbo agromelioracinės riuojasi ant denio ir grožisi pro buržuazinės Lietuvos gyvenimą, pa ekspedicijos nariais. juos praslenkančiais miesto vaiz lietė įvairias to gyvenimo sritis. Iš Jaudinančios buvo tO6 dienos, dais, uosto įrengimais, kateriais kėlęs buržuaziniame kaime viešpa kada aš dirbau statybų aikštelė ir valtimis, raižančiomis ramų taujantį išnaudojimą, buožių saviva se. Mano vaizduotėje formavosi upės paviršių. liavimą, ir jų gyvenimo perteklių, o didžiosios statybos bruožai. Čia iš antros pusės — darbo valstiečių Štai Viktoras Tarasjevas už kyla miestai. Sudarytas galingas skurdą, rašytojas parodė apgaulingą grojo bajanu, ir virš bundančio transporto ūkis, pastatyta nauja buržuazinio kaimo idealizavimo geležinkelio stotis, įrengti san Dono nuskrido daina „Dideli ke skraistę, kuri tarnavo kaimo klasi liai prieš mus..." dėliai, garažai. niams prieštaravimams pridengti. Daug šviesių įspūdžių mums Šalis davė didžiųjų statybų kū Kalbėdamas apie buržuazinio miesto rėjams tobuliausias mašinas. Ma paliko kelionė į didžiąją Volgosgyvenimą, rašytojas plačiai palietė Mes lankėmės tydamas galingą vaikščiojantį Dono statybą. lietuviškosios buržuazijos bei bur statybose, dalyvavome mitinge ekskavatorių, galvoji, kad tarybi žuazinės inteligentijos buitį, parody leidžiant Dono vandenį per už nis žmogus, apginkluotas tokio damas jos parazitiškumą, išryškin mis mašinomis, tampa tikrai ne tvanką, kelis kartus koncertavo damas buržuazinę moralę, kultūrą. nugalimas gamtos pertvarkytojas. me. Teisingas istorinės raidos suprati Mūsų meninės saviveiklos da Dabar Stalingrado hidroelektri mas suteikė jo raštams didelę visuo- . nės kūrėjams, kaip ir milijonams lyviai stengėsi padaryti savo pa meninę auklėjančią reikšmę. Bur- ( kitų tarybinių žmonių, yra jų gy sirodymus įdomiais. Jų klausėsi žuaziniais laikais jie kėlė kapitalis venimo svarbiausias tikslas. Du — tie, kurie kuria istoriją, bolševi tinės santvarkos negeroves, jos vi tris kartus viršytos gamybinės už kų partijai vadovaujant, įkūnija dines priešingybes, rodė kapitalisti liaudies svajonę. duotys, — tai įprastas čia daly amžiną rusų nės sistemos išsigimimą, neišvengia Kiekviena mūsų atliekama pro kas. mą buržuazinio pasaulio žlugimą, Džiugu matyti, kad į didžiąsias gramos dalis sulaukdavo teigia skiepijo tam neapykantą ir naujo, komunizmo statybas nemažą in mo žiūrovu įvertinimo. geresnio gyvenimo troškimą. V. Tyrtlšnij dėlį įneša geologai. Jie pirmai Demaskuodamas vokiškųjų oku t Rostovas prie Dono siais ateina į statybų vietas. Jie, pantų ir jų tarnų — lietuviškai-voI (,,Za sovietskuju nauku") kaip žvalgai, tiesia kelius kitiems. kiškųjų buržuazinių nacionalistų nu J sikalstamus darbus, A. Venclova duoda mums ne tik rūsčių kovų meto dokumentą, bet ir skatina ’ Apleistas kultmasims darbas siekti komunistinės ateities, dėl ku rios kovota Didžiojo Tėvynės karo Fizikos-matematikos fakulteto prof- atsakingumas. Dabar to visiškai ne metu. Šiandien A. Venclovos anti biuro ir meno valdybos jungtiniame matyti. fašistiniai apsakymai demaskuoja fa posėdyje išklausyta kultmasinio sek Mes šefuojame Molėtų rajono kol šizmą ir jo kruvinus darbus, ugdo toriaus vadovo drg. Žvironaitės ata ūkius, fabriką „Elfą", bet tas šefadarbo žmonių budrumą, ideologiškai skaita. Tiek iš pranešėjos ataskaitos, vimas yra formalus. Ką mes šian apginkluoja liaudies mases prieš tiek iš kalbėjusių šiuo klausimu dien galime parodyti kolūkiui, jei Amerikos imperializmą. draugų pasisakymų aišku, kad mū neturime geros fakulteto saviveiklos A. Venclovos proza iš buržuazinės sų fakultete kultmasinis darbas vi programos?! Lietuvos kritikos — negrįžtančios sai apleistas. Darbo rezultatų nėra. Sį klausimą turi tinkamai apsvars praeities puslapiai, įėję į mūsų lite Praėjusi meno saviveiklos apžiūra tyti visų grupių studentai, nes tik ratūros istoriją, kaip vienas iš to lai parodė, kad mūsų fakultetas galė bendromis jėgomis galima pasiekti kotarpio dokumentų, vaizduojančių jo pridėti prie chemikų saviveiklos teigiamų rezultatų kultmasinio dar tamsią epochą mūsų tautos gyveni tik keletą choristų. Kodėl gi anks bo srityje. me. čiau mes galėjome geriau pareikšti S. Venclovaitė, mūsų fakulteto kūrybinius sugebėji Merkys, Istorijos-filologijos fak. V k. mus? Todėl, kad tuomet dar buvo Fizikos-matematikos 'ak. stud. jaučiamas didesnis grupių vadovų III k. stud.
kų
liaudies
kovoje
už
nepriklausomybę.
1921 m. išsipildo N. Chikmeto aistringai puoselėta svajonė: jam pavyksta patekti į Ta rybų Sąjungą, kur jis mokosi Komunistiniame universitete Rytų šalių darbo žmonėms, susi pažįsta su pažangiąja rusų kultūra, su jauna tarybine literatūra. Didelę įtaką Jam padaro Majakovskis. Būdamas Tarybų Sąjungoje, Chikmetas ne užmiršta ir savo tėvynės. Jis domisi ir sielo jasi savo liaudies reikalais, rašo ir siunčia į Turkiją eilėraščius, kuriuose išreiškia neapy kantą liaudies engėjams, parodo Tarybų Są jungos darbo žmonių pasiekimus. Šie Chik meto eilėraščiai, kaip liaudies kovos prieš engėjus išraiška, žinoma, nepatiko kemalistinei Turkijos vyriausybei. 1924 m. Chikme tas grįžta į Turkiją, kur jis tais pačiais me tais įstoja į komunistų partiją. Grįžęs į savo tėvynę, Chikmetas pasireiškia kaip aktyvus komunistų veikėjas. „Aš grįžau į tėvynę, — rašo Chikmetas, — apsiginklavęs šventomis išsilaisvinimo idėjomis. Aš jau nebegalėjau tylėti. Visomis jėgomis, kiekvienu savo eilė raščiu aš stengiausi praverti akis daug ken čiančiai liaudžiai, parodyti jai tiesą”. Chikmetui dabar kovoti dar sunkiau: reakcinės Turkijos policija jį pradeda persekioti. 1931 m. Chikmetas patraukiamas teismo atsako mybėn už komunistinę propagandą. Tardo mas jis pareiškia: „Aš esu komunistas ir noriu būti dar geresniu komunistu”. Dėl kaltinamųjų argumentų stokos Chikmetas išteisinamas. Tačiau 1932 m. vėl teisiamas. Prokuroras reikalauja, kad Chikmetas būtų nuteistas mirti. Poetas, sėdėdamas kalėjime, parašo savo garsųjį eilėraštį „Laišką žmo nai", kuriame jis, išreikšflamas savo — nesuspėjusio įvykdyti uždavinį komunisto-kovotojo — jausmus, patirtus mirties akivaizdoje, rašo: Nešuos, mylimoji, kapan Ne tingumą, ne maudulį nykų. Aš gėlą nešuos, kad man Pabaigt giesmės nepavyko.
Chikmetas buvo nuolat persekiojamas ir ke letą kartų teisiamas, kol pagaliau 1938 m. turkų reakcinė vyriausybė jį pasmerkia ka lėti 28 m. 4 mėn. Chikmetas, paklaustas ka lėjime, už ką Jį nuteisė tokiam ilgam kalini mui, atsakė: „Mane nuteisė už tai, kad aš labai, labai mylėjau savo liaudį ir tėvynę”. Sėdėdamas kalėjime, Chikmetas domėjosi liaudies reikalais, rašė eilėraščius, kurie, slapta išnešti iš kalėjimo, buvo platinami paprastų žmonių tarpe. Taigi, Turkijos reak cionieriai apsiriko, tikėdamiesi ilgu poeto kalinimu izoliuoti jo skelbiamą tiesos žodį nuo liaudies masių Tikrovė parodė, kad tie sos žodžių negali sulaikyti nei kalėjimo sie nos, nei žiauriausi persekiojimai. Tačiau Tur kijos vyriausybė neišdrįso visiškai sunaikinti poetą-revoliucionierių, nes jo kūrybinis žodis, skambėdamas paprastų žmonių tarpe, sutelkė milijonus poeto gynėjų. Protesto balsai, rei kalaują Chikmetą išleisti laisvėn, pasigirdo ne tik Turkijoje, bet ir už jos sienų. Turkijos vj riausybė, pagaliau įveikta liaudies protesto, 1950 m. liepos mėn. 15 d. Chikmetą išleidžia laisvėn. Tais pačiais metais Chikmetas daly vauja Il-me Taikos šalininkų kongrese Varšu voje. Sis kongresas paskiria Chikmetui, ly giai kaip ir čekų tautos herojui J. Fučikui ir žymiam Cili poetui Pablui Nerudai, Tarptau tinę Stalininę Taikos premiją. Cnikmetas žinomas pažangioje literatūroje kaip poetas, dramaturgas ir publicistas. Jis, kūrybiškai įsisavinęs Majakovskio poetinį meistriškumą, savo eilėraščiuose išreiškė liau dies protestą prieš engėjus, pavaizdavo jos kovą už laisvę, parodė Tarybų Sąjungos nau jai kuriamą gyvenimą ir pasiekimus. Chik meto eilėraščiai „Dvidešimtas amžius", „Po liui Robsonui", „Penktąją badavimo dieną", „Karti laisvė", „Anri Marteno balsas", „Šir dis mano ne čia", „Laiškas žmonai" ir kiti yra nemirštami pažangiosios literatūros pa vyzdžiai tiek meniniu, tiek idėjiniu požiūriu. Komunistiniu optimizmu persunktuose Chik meto eilėraščiuose, skambančiuose kovingu tonu, skaitytojas randa tokius kovotojus-hero jus, kurie, nešdami taikos ir demokratijos vėliavą, nepalūžta prieš imperialistų žiauru me, kaip kad nepalūžo ir pats poetas.
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
Engiamos liaudies kovos vaizdai, randami Chikmeto eilėraščiuose, persunkti kovinga lyrika, išreikšti proletarinio internacionaliz mo dvasia. Proletarinis internacionalizmas bei Intymi didžiulės proletariato kovotojų ar mijos draugystė yra nesunaikinama poeto mo ralinė parama. Tai ypač ryšku Chikmeto eilė raštyje „Penktąją badavimo dieną", kurį poe tas parašė 1950 m. kalėjime, bado streiko metu. Kaip kovingo gyvenimo didis testamen tas skamba žodžiai: „Mirt aš nenoriu, ir Jeigu kalėjime niekšai mane nukankins Nemirsiu aš visvien! Aš būsiu tarp Jūsų Drauge su jumis — Dainoj Polio Robsono, skambiose eilėse Aragono, balandy taikos ant vėliavų Jūsų raudonų, Prancūzijos dokerlų juoke, sūnų nepamiršiu šaunių Aš gyvensiu pasauly tarp žmonių dėl žmonių. Čia *— aš jėgų randu. Čia — didybę randu, Čia— laimę, draugai, randu".
Chikmeto eilėraščiai, nors daugiausia pa rašyti kalėjime, tačiau puikiai atspindi socia listinio gyvenimo pulsą, paprastos liaudies neapykantą savo engėjams ir kovingu tonu primena nenugalimą progreso srovę. Jie savo bolševikiniu optimizmu pasiekia jautriausias pavergtosios liaudies širdies ker teles.
Tokiu būdu, Chikmeto kūryba yra bran gus indėlis į pažangiąją literatūrą. Tai me niška darbo žmonių kovos išraiška, ypač ak tuali mūsų dienomis, kada liaudis kovoja už taiką, kada, Gorkio žodžiais tariant, „vergai tampa žmonėmis". A. Alkimavlčius, Istorijos-filologijos fak. V k. stud. REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS LV 04627