VISU ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS.'
Studentų pedagoginė praktika
’ Jungtinė konferencija $ Neseniai Kaune įvyko jungtinė A Kauno Medicinos instituto ir Vii- A niaus Valstybinio universiteto z j Medicinas fakulteto terapijos bū- a J relių konferencija. A . Vilniaus universiteto Medicinos A , fakulteto studentai kauniečių bu- A į Vo labai gražiai, draugiškai su- A i tikti. A i Konferencijoje gausiai dalyva-A i vo studentai ir mokslo persona- A i las. Konferenciją atidarė Kauno A i Medicinos instituto terapijos A > mokslinio būrelio globėjas doc. A Žiugžda. Jis pasveikino studen- A i tus medikus, užmezgusius draugiš- A i kus santykius tarp abiejų LTSR A i aukštųjų medicinos įstaigų. Vii- A i niaus universiteto Medicinos fa- A i kulteto studentų vardu sveikinimo A i žodį tarė terapijos mokslinio bū- A relio pirmininkas drg. Sargautis. A Po to buvo perskaityti trys re- A feratai, iš kurių — du Kauno A Medicinos instituto: 1) „Leukozių A gydymas embichinu" ir 2) „Anks- A tyvoji plaučių vėžio diagnostika" A Vilniaus universiteto Medicinos A fakultetui atstovavo V k. stud. A P. Breiva, kuris perskaitė refera- A tą „Širdies ydų elektrokardiogra-A fija I-sios Tarybinės ligoninės!/ duomenimis". Visi skaitytieji re- A feratai buvo klinikiniai-eksperi- A mentiniai darbai. A P. Breivio darbas susidėjo iš 80 A charakteringų elektrokardiogra- A mų, esant įvairiems širdies vož- A tuvų susirgimams. A Perskaičius referatus, įvyko A diskusijos, kuriose aktyviai da- A lyvavo ir mūsų medicinos fakul- A te to studentai: Vaickelionis ir A Stupelis. Diskusijose pasisakęs A Kauno Medicinos instituto rėkto- A rius prof. Abraitis pabrėžė aukš- A tą mokslinį-idėjinį konferencijos A lygį ir palinkėjo studentams to- A liau tęsti savo mokslinį tiriamąjį A darbą. Apibendrindamas konfe- A rencijos rezultatus, baigiamąjį A žodį tarė terapijos būrelio globė- A jas doc. Žiugžda. Jis pabrėžė, A kad šių metų terapijos būrelių A konferencijoje išnagrinėti refera- A tai yra žymiai geresni už pereitų A metų konferencijoje pateiktus re- A feratus. Po to, sustodamas ties A kiekvienu referatu atskirai, doc. A Žiugžda pažymėjo, kad Vilniaus A Medicinos fakulteto terapijos bū- A ralis dirba labai gerai. Tą aiškiai A parodo gerai apiformintas ir pa- A ruoštas drg. Breivio pranešimas. A Stud. Breivis gavo 6 klausimus, A į kuriuos atsakė tiksliai ir teisin- į) gai, parodydamas gerą medicininį A išsilavinimą ir gerą širdies su- A sirgimų elektrokordijografijos su- A pratimą. Tai rodo aukštą Vilniaus A Medicinos fakulteto studentų A mokslinį lygį. Drg. Breiviui buvo A įteikta vertinga dovana. A Konferencija buvo baigta susirinkusiųjų bendra mintimi dar draugiškus tvirčiau sustiprinti mokslinius ryšius tarp abiejų aukštųjų medicinos mokyklų. V. Pakevičius ' j
tudentas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 11 (82) 1952 m. balandžio 1 d., antradienis
Kaina 20 kap.
FORMUOKIME STUDENTŲ v KOMUNISTINĘ PASAULĖŽIŪRA 7|<CSŲ universiteto, partinės, Pagerėjus visuomeninių mokslų ėKt komjaunimo ir kitų visuome dėstymui, studentai ėmė labiau do ninių organizacijų vienas pagrindi mėtis marksistine-leninine teorija. nių uždavinių — kovoti už aukštai Apie tai kalba ir žiemos egzaminų kvalifikuotų tarybinės inteligentijos sesijos rezultatai. kadrų parengimą, už parengimą to Tačiau, nežiūrint pasiektų laimėji kių kadrų, kurie gerai žinotų savo mų, marksistinės-lenininės teorijos specialybę, tvirtai butų apsišarvavę dėstyme dar pasitaiko ir rimtų trū priešakiniu mokslu, karštai mylėtų kumų. savo tarybinę Tėvynę, pasiaukojan Visuomeninių mokslų katedrų čiai dirbtų jos labui, kurie pasiti kėtų savo jėgomis, nebijotų jokių mokslinis-metodinis darbas dar vis sunkumų kovoje už Lenino—Stalino atsilieka nuo reikalavimų, kuriuos partijos reikalą, už komunizmo per mums stato partija ir tarybinė vy riausybė. galę. Visose katedrose dar vis silpnai Universitete yra visos sąlygos įvykdyti šį atsakingą uždavinį taip, teišvystytos mokslinės diskusijos. kaip to reikalauja bolševikų partija Pastaruoju metu rektoratas ir fa ii tarybinė vyriausybė. kultetų partinės organizacijos ėmė Jaunojo tarybinio specialisto ap tikrinti paskaitų ir seminarų pravemokymas ir išauklėjimas — kolek dimų lygį. Toks klausimas buvo tyvus reikalas. Kolektyvus mokymo keliamas fakultetų atviruose parti Tačiau šita ir auklėjimo procesas iš kiekvieno niuose susirinkimuose. universiteto darbuotojo reikalauja gera iniciatyva Medicinos ir Teisės aukšto mokslinio ir idėjinio pagrin mokslų fakultetuose tapo tarsi ko do, dėstant bet kurią mokslinę dis kia tikrinimo kampanija, kai tuo cipliną. Bet kurios disciplinos dėsty tarpu kova už visuomeninių mokslų pakėlimą turi būti mas turi formuoti komunistinę stu- i dėstymo lygio vedama nuolat, kasdien. dentų pasaulėžiūrą. Dar pasitaiko faktų, kad dėstytojų Studentų bolševikinio idėjiškumo auklėjimas — tai ne tik Marksizmo- skaitomos paskaitos yra žemo idėjileninizmo katedros dėstytojų reika nio-teorinio lygio; dar silpnai arba las, bet visų mokomųjų disciplinų visai nesistengiama skaitomo kurso medžiagą sieti su komunistinės sta dėstytojų pareiga. tybos praktika. Pavyzdžiui, profeso Aišku, Marksizmo-leninizmo, Poli riaus Pakarklio (Teisės mokslų fak.) tinės ekonomijos, Dialektinio ir isto paskaitose jaučiamas objektyviškurinio materializmo katedros, paly mas. Profesorius Pakarklis klaidingai ginti su kitų disciplinų katedromis, galvoja, kad teisininkams neverta duoda studentams daugiausia mark užsiiminėti kolūkine tematika. Ne sistinės-lenininės teorijos žinių. Bet atsitiktinai jis ir patsai sužlugdė būtų neteisinga visą šį darbą palikti LTSR Mokslų Akademijos užplanuo tik visuomeninių mokslų katedroms. tą vieną temą kolūkinės statybos Universiteto partinis biuras, fakul klausimais. tetų partinės organizacijos, komjau Vyresnioji dėstytoja Golobergštat nimo komitetas pastaruoju metu ski (Biologijos katedra) savo paskaitose ria žymiai daugiau dėmesio giles įsileidžia į reakcinių teorijų biolo gijos srityje aiškinimą ir beveik ne niam marksistinės-lenininės teorijos kritikuoja jų, nepopuliarina ir neiš įsisavinimui. Tai jau davė teigiamų kelia materialistinių teorijų šioje sri tyje. O profesorius Kaveckas ir kai rezultatų. Paskaitose ir seminariniuose užsi kurie kiti Gamtos mokslų fakulteto ėmimuose ryškiai parodoma neper dėstytojai savo paskaitose užsimena traukiamas revoliucinės teorijos ry apie marksizmą-leninizmą bei apie šys su komunistinės statybos prakti komunistinės statybos praktiką tik kurso arba ka, konkrečiau išryškinama tarybi dėl formos pradžioje nės ūkio sistemos pranašumai prieš paskaitos pabaigoje. Studentų komunistinės pasaulėžiū kapitalistinę, reakcinės idealistinės ir priešakinės materialistinės ideolo ros formavime svarbus vaidmuo ati tenka ir gamtos mokslų dėstytojams. gijos nesutaikomumas. Universiteto ir fakultetų partinės Folitinės ekonomijos ir Dialektinioistorinio materializmo katedrų po organizacijos turi išdirbti gamtos ir sėdžiuose iš anksto apsvarstomos visuomeninių mokslų dėstymo meto atskirų dėstytojų paskaitos dar prieš diką, nesutaikomai kovoti su viso skaitymą, o taip pat ir po skaitymo. kios rūšies iškraipymais, žiūrėti, kad Šiuo metu visos visuomeninių moks ii visuomeniniai ir gamtos mokslai lų katedros studijuoja 1951 metų būtų dėstomi marksizmo-leninizmo lapkričio mėnesį įvykusios diskusi šviesoje, kad jų dėstymas formuotų jos ekonominiais klausimais medžia teisingą, komunistinę studentų pasaulėžiurą. gą. --------------------- ------------------------
Dalyvauja visa grupė II kurso antroji lituanistų grupė mėgsta ir mielai »danko 6avo politužsiėmimus. Dėstytojai drg. Pareigytei vadovaujant, jie praeina gyvai ir įdomiai. Per politužsiėmimus va dovei nereikia ieškoti studento, ga linčio nušviesti kurį nors klausimą. Čia grupės studentai visada paty6 pasisiūlo pasisakyti, o paskui jau vadovė arba kiti draugai kalbėjusį pataiso ar papildo. Paskutinio politužsiėmimo tema šioje grupėje buvo tarptautinė pa dėtis. O. Vištakis, J. Rašauskas, S. Riškutė ir kiti teisingai, remdamiesi faktine medžiaga, nušvietė svar biausius dabartinės tarptautinės pa dėties klausimus. Išanalizuotas kapi talistinėse valstybėse vykstąs suju dimas ryšium su įvykusiu tarptauti niu ekonominiu pasitarimu Maskvo je, Vokietijos taikos sutarties klau simas ir Tarybų Sąjungos pasiūlytas
projektas, padėtis tolimuosiuose Ry tuose, Irane, Egipte, Tunise. Šio politužsiėmimo metu nebuvo skaityta plačių pranešimų, tačiau grupės studentai, vadovui padedant, savo pasisakymais bei papildymais trumpai, bet aiškiai sugebėjo išnag rinėti visus aktualiausius dabarti nės tarptautinės padėties klausimus. Iš to galima padaryti išvadą, jog norint politužsiėmimus padaryti gy vus ir įdomius, reikia, kad jiems rengtųsi ne vienas ar keli studen tai, bet visa grupė. Tik tada, kai visi grupės studentai skaitys laik raščius bei žurnalus, gyvai domėsis visos mūsų šalies ir užsienio kraštų gyvenimu, politužsiėmimų metu bus apie ką kalbėti, pasiginčyti, bus ga lima išgirsti šį tą naujo, politužsiėmimai pasidarys studentų mėgiami ir laukiami, ko jau pasiekė II kur so lituanistų grupė. L. Litvaitytė
Rimtas darbo patikrinimas pamokos. Pravesta daug įdomių už klasinių užsiėmimų. Praktika buvo rimtas studentų pa sirengimo pedagoginiam darbui pa tikrinimas. Pasirengimas literatūros pamokoms nesudarydavo studentams jokių sunkumų. Jie gerai susidoro davo su grožinio kūrinio analizės klausimais. Pastebėta spragų rusų kalbos mo kėjime. Studentai darydavo rašybos, skyrybos ir kirčiavimo klaidų. Tik rindami mokinių sąsiuvinius, stu dentai neteisingai taisydavo moki nių parašytą tekstą. Daug trūkumų buvo pravedant pa mokas lietuvių mokyklose, nebuvo galima, dėstant lietuviams rusų kal bą, liesti lietuvių ir rusų kalbų tar pusavio santykio ir budrumo klau Praktika parodė, kad studentai su simų, vien dėl tos priežasties, kad, pranta auklėjamojo mokymo princi dalis studentų kalbančių rusų kalba, pus bei komunistinio auklėjimo už nesugebėjo per ketverius metus iš davinių atlikimo kelius mokyme mokti lietuvių kalbos. proceso metu. Pamokų temos buvo Artimiausias studentų uždavinys — nuodugniai nagrinėjamos, buvo pa ruošiamos įdomios vaizdinės priemo užpildyti savo žinių spragas, kad, nės. baigus universitetą, būtų galima Daugelis studentų pravestų pamo garbingai atlikti partijos ir vyriau kų įvertinta „labai gerai". Kai ku sybės liaudies švietimo darbuoto rie studentai, įsitraukę į aktyvią jams keliamus uždavinius. praktiką, pravedė po 6—7 pamokas Vyr. dėst. I. Rimdžius nors planuose numatomos tik dvi
Rusų kalbos ir literatūros skyriaus IV kurso studentai -baigė pedagoginę praktiką. Praktiką atliko 60 žmonių. Studen tai labai domėjosi mokyklos gyveni mu. Daug kas dar atostogų metu pradėjo lankyti mokyklą ir stebėti pamokas. Kiekvienas studentas, pa syviosios praktikos tvarka, klausėsi vidutiniškai apie 20 pamokų. Kai kurie studentai žymiai viršijo š; skaičių. Stud. Galnaitytė išklausė 41 pamoką, Nekrašaitė — 35 pamokas. Praktikantai buvo drausmingi. Tik studentė Plakunova sužlugdė Gogoiio minėjimą. Ji įsipareigojo paskai tyti mokyklos vakare pranešimą, ta čiau j vakarą neatvyko ir apie tai neperspėjo mokyklos vadovybės.
Jaudinanti ds dienos Pedagoginę praktiką Istorijos-filo logijos fakulteto rusų kalbos ir lite ratūros skyriaus studentai turėjo nuo 7 vasario iki 7 kovo. Daugelis studentų ėjo į mokyklas (VI vidurinę ir Salomėjos Nėries vardo) jau vasario mėn. pirmosiomis dienomis. Pedagoginės praktikos metu mes turėjome palyginant per trumpą laiką susipažinti su mokomuoju - auklėja muoju mokyklos darbu, išmokti rengti pamokas, pravesti dvi pamo kas bei kitas užmokyklines priemo nes. Su mumis savo patirtimi dalinasi mokytojai. Studentai užsibrėžė užda vinį: kiekviena pamoka turi atitikti visus mokyklos reikalavimus, mūsų pedagoginė praktika turi duoti mo kiniams daug naujo. Mūsų grupė dirba 5-tose klasėse Mes smulkiai nagrinėjame kiekvieną pravestą pamoką. Draugų, grupių vadovų ir dėstyto jų kritika iškelia kiekvieną klaidą, kiekvieną pamokos trūkumą. Kritika mums padės ateityje nekartoti se nų klaidų.
Susirgus mokytojai, mūsų grupei teko Visą mėnesį vesti rusų kal bos ir literatūrinio skaitymo pamo kas. Kiekvienas iš mūsų pravedė po 4—7 pamokas. Mūsų grupės studen tai tikrino sąsiuvinius, pravesdavo susirinkimus. Užklasiniam darbui aš pasirinkau tikrinti mokinių namų skaitymą. Paprašiau jų parašyti sąsiuviniuose, ką jie skaito. Pasirodė, kad penkto kės perskaitė vidutiniškai po 50—60 knygų, gerai jas atsimena. Bemaž visos mokinės skaitė „Jaunesniojo sūnaus gatvę", „Apysaką apie Zoją ir Surą", „Ketvirtąją aukštu mą" ir daug kitų. Mes daug šnekė jomės apie knygas. Aš joms papasakojau apie knygas, apie jų spausdinimą, nuvedžiau jas į universiteto biblioteką. Padėjome mokinėms susistatyti planą, kaip skaityti knygas namuose. Pedagoginė praktika parodė mūsų pasiruošimą savarankiškam darbui. Ketvirto kurso studentai gerai išlai kė šį atsakingąjį egzaminą. I. Taigenbergaitė IV k. stud.
MUSŲ DARBO TRUKUMAI Medicinos lak. VI kurso studentai paskutinį semestrą praleidžia subordinatūroje. Dauguma draugų teisin gai suprato subordinatūrai statomus uždavinius: jie, tirdami savo ligo nius, nagrinėja jų ligos eigos savi tumus, kruopščiai studijuoja savo pasirinktos specialybės literatūrą, rengia ligoninėje tematinius prane šimus ir tuo būdu gilina savo išsi lavinimą. Tai drg. drg. Venckauskas, Marcinkevičiūtė, Štakėnas, Sa kalauskaitė, Stupelis, Telyčėnas ir kt. Subordinatoriai studijuoja (pagal sudarytą planą) didžiojo mūsų Tė vynės fiziologo I. P. Pavlovo moks lą, sieja jį su savo darbu klinikoje. Tačiau, nežiūrint pasiektų laimėji mų, subordinatorių darbe yra visa eilė rimtų trūkumų. Srities ligoni nėje praeiną akušerijos-ginekologi jos ir chirurgijos subordinatūrą stu dentai veržiasi į praktinį darbą, no ri kuo daugiau įgyti praktinių savo pamėgtos specialybės įgūdžių, kad, gavę diplomą ir nuvažiavę į perife riją, sugebėtų mokomai atlikti bent paprasčiausias operacijas. Tačiau katedros darbuotojai (asist. Steponėnas) slopina studentų iniciatyvą, pa miršta, kad VI kurso studentai jau yra praėję 4 mėn. gamybinę prakti ką ir jais jau galima būtų labiau pasitikėti. Kodėl negalima subordinatoriams ginekologams atlikti bent ti pines akušerines operacijas? Juk jas periferijoje atlieka vidurinis medi cinos personalas. Kodėl daugiau lais vės gauna vyr. dėst. Gamperio vado vaujama grupė? Kai kurie subordinatoriai (drg. drg. Bereckaitė, Vinickaja, Valiulionytė ir kt.) nesilaiko darbo drausmės, vė luojasi. Subordinatūra parodė kaip stu dentai mokėsi visus metus, kaip jie puošiasi dirbti, ji iškėlė į dienos šviesą nesąžiningus, pritinginčius draugus. Pvz., drg. Starkus. Jis ne
\J
V
moka prieiti prie ligonio lovos, ne turi pačių elementariausių teorinių žinių, nenori mokytis, nekelia savo politinio-idėjinio lygio. Ir tik dėstytojų-egzaminatorių liberališkumu per egzaminus galima aiškinti tą faktą, kad studentas Starkus dabar yra šeštame kurse. Per silpnai dar mūsų studijuoja mas Pavlovo mokslas. Subordinato riai pediatrai, srities ligoninės tera peutai studijavimą apriboja vien tik paviršutiniškai išklausydami katedros darbuotojo pranešimą. Ne ką geres nė padėtis ir kitur. Jei atskiri drau gai (Vikšraitis, Stupelis, Moncevičiūtė, Katinas, Rostovaitė) studijuoja, nagrinėja Pavlovo raštus, tai kiti pamėgdžioja girdėtas frazes, nesu pranta šio mokslo esmės, nesugeba prie jo prieiti iš dialektinio mate rializmo pozicijų. Rimtas darbo trūkumas yra silpnas rengimasis valstybiniams marksizmoleninizmo egzaminams. Drg. drg. Valiulionytė, Spirikavičiūtė, Rukaitė beveik nelanko apžvalginių paskai tų, nestudijuoja marksizmo-leninizmo klasikų. Aišku, kad visų šių ir kitų trūku mų būtų mažiau, jei kurso komjau nimo organizacijos biuras (sekreto rius Stupelis), gruporgai daugiau pa rodytų iniciatyvos, kovotų dėl pašali nimo. Geriausia tam priemonė iškel ti tuos trūkumus. Gruporgai pamirš ta, kad gamybinio darbo sąskaita negalima apleisti politinio darbo, kad kritika-savikritika yra mūsų žengimo priekin laidas. Subordinato rių komjaunimo grupių darbe jau čiamas sustingimas, trūkumų užtušavimas, šeimyniškumas. Visa tai rei kalinga tuč tuojau pašalinti. Gerai užbaigti subordinatūrą, pilnai išnau doti jos teikiamus galimumus, tin kamai pasiruošti valstybiniams egza minams — tokie turi būti pagrindi niai komjaunimo grupių darbo užda viniai. A. Vaickelionis Med. fak. VI k. stud.
^VYKDOME VLKJS CK VII PLENUMO NUTARIMUS PIONIERIAI ATVYKO PAS STUDENTUS Kovo 24 dieną, Fizikos-matemati kos fakulteto komjaunimo organiza cijos ir SMD iniciatyva, srities sąs krydžio pionieriams — jauniems fi zikams buvo surengta paskaita „Domėkimės fizika", kurią skaitė docMisiūnas. Pionieriai atidžiai stebėjo gausių fizikos eksperimentų de monstravimą. Ypač jaunieji fizikai susidomėjo fotoelementu, patys iš mėgino jo veikimą. Panašios paskai tos padeda pionieriams geriau su prasti fizikos reiškinius. Būtų nau dinga tokias paskaitas .pionieriams rengti periodiškai. M. Moizesas Fizikos-matematikos fak. III k.
Pirmasis mokslinio būrelio susirinkimas Kovo mėn. 26 d. Vilniaus Valsty binio universiteto Istorijos-filologi jos fakultete įvyko pirmasis žurna listikos mokslinio būrelio susirinki mas. Vyr. dėst. Šarmaitis savo pra nešime „Pogrindinės bolševikinės spaustuvės ir spauda" nušvietė šlo vingą bolševikinės lietuvių spaudos kelią, jos pergalingą kovą už darbo žmonių laisvę ir išsivadavimą iš ka pitalistinės priespaudos. Įdomų pranešimą apie Vilniaus spaustuvės XVIII amžiuje ir pir muosius laikraščius Lietuvoje pada rė LTSR Mokslų akademijos bendra darbis Z. Abromavičius. Pranešėjas atsakė į būrelio narių duotus klausimus.
Miesto meno saviveiklos apžiūrai artėjant Partija ir vyriausybė daug dėme sio skiria jaunimo auklėjimui. Tam suteikta mums teisė į mokslą, suda rytos visos sąlygos lavinti savo ga bumus. Tačiau tarybiniu jaunuolis neturi užsidaryti vien studijose. Jis turi būti aktyvus visuomeninkas, 'sportininkas, saviveiklininkas. Ryšium su artėjančia Lietuvos TSR literatūros ir meno dekada Mask voje visa respublika rengiasi meno saviveiklos apžiūrai. Netrukus bus Vilniaus miesto meno saviveiklos apžiūra, kurioje dalyvaus ir VVU meno saviveiklos kolektyvai, kaip Akademinis choras, Liaudies dainų ir šokių ansamblis bei eilė fakultetinių meno saviveiklos ratelių. Mū sų kolektyvai turi gerai pasirodyti šioje apžiūroje ir .apginti universiteto garbę. Tam reikalingas intensyvus darbas.
kodėl jos pavėlavo net 30 minučių,, jos šaltai su ironija atsakė, kad esąl pereitą kartą joms tekę palaukti re peticijos, todėl šiandien ir pavėla vusios. Toks elgesys nepateisinamas. Tai disciplinos laužymas. Su pana šiais dalykais reikia kovoti.
sideda prie chemikų. Vos keli studentai dalyvauja chore. Ekonomikos, Teisės, Medicinos fakultetuose šiandien šokių rateliai nedirba, kai tuo tarpu kiti rateliai kaip, pvz., Teisės fak. dramos, eko A nomikos fak. choras dirba neblogai. Blogiausia padėtis yra Gamto3 Mažai dėmesio į centrinius ratehus kreipia visuomeninės organiza mokslų fakultete, kur saviveikla vi cijos: komjaunimas, profsąjunga, o siškai apmirė. O kas kaltas dėl to? ypač stud. kultūros klubas (atsak. Didžiausia kaltė tenka dekanatui. už centrinius ratelius klubo narys Dekanas drg. Chomskis kelis kartus „užtenka savi Dambrauskaitė). Silpnai vedamas, yra pareiškęs, kad arba, tiksliau pasakius, visai neve veiklų ir sportų — reikia mokytis". damas politmasinis darbas saviveik Drg. Chomskio pažiūra yra klaidin Produktingai paskirsčius laiką, lininkų tarpe. Reikia daugiau va ga. karų saviveiklininkams, per kuriuos galima pavyzdingai mokytis ir pri pasirodymų metu būtų iškeliami trū klausyti saviveiklos rateliui. kumai tiek vadovų, tiek saviveikli Į Gamtos m. fak. nekreipia dėme ninkų darbe. Tik per kritiką ir sa sio nei komjaunimo, nei profsąjun vikritiką mes sužinosime klaidas, iš gos organizacijos, nei studentų kul kurių galėsime pasimokyti. tūros klubas. Su Gamtos m. fak. me Akademinio choro repeticijos Šalia universiteto centrinių meno no valdyba nepalaikė ryšių drg. Ta vyksta normaliai. Tačiau pažiūrėki saviveiklos kolektyvų turi egzis- mulytė (kult, klub, fakultetų sekto me kaip jos lankomos. Lankomumas tuoti ir fakultetų saviveiklos rate- rius). Klubo paramos neprašė ir pati blogas, ypač vyrų — tenorų. Tuo liai. Pagal VLKJS CK IV plenumo fakulteto meno vadovė drg. Lapins Įvyko universiteto saviveiklininkų vakaras, kuriame pasirodė reikalu daug kartų į choristus krei nutarimą, saviveiklos kolektyvai turi kaitė. To viso rezultatas ir yra vi geriausi mūsų saviveiklos kolektyvai. Po meninės dalies įvyko pėsi dirigentas drg. Sližys, tačiau nuolat egzistuoti, nuolat dirbti. Ta siškas saviveiklos apmirimas Gam žiūrovų konferencija. Kalbėjusieji Respublikinio radijo komiteto padėtis nepagerėjo. Per mažai su čiau pas mus to, galima sakyti, tos mokslų fakultete. vokalinio ansamblio vadovas drg. Gimžauskas, universiteto aka choristais dirba valdyba (pirminin nėra. Šiuo momentu reikia atkreipti deminio choro dirigentas drg. Sližys, Stalininės premijos laureatas kas drg. Strumskis). Šiame semestre drg. Lingys atžymėjo, kad universiteto saviveiklininkai yra pa Po VI-os universiteto tarpfakul- ypatingą dėmesį į universiteto cent pravestas tik vienas gamybinis su siekę žymių laimėjimų, o taip pat iškėlė trūkumus. rinius meno saviveiklos kolektyvus, tetinės meno saviveiklos apžiūros sirinkimas. Nuotraukoje: Stalininės premijos laureatas drg. Lingys kalbasi dauguma ratelių fakultetuose nusto su universiteto saviveiklininkais. L. Butkevičiaus nuotr Negeresnė padėtis ir su Liaudies jo dirbę, o kai kuriuose fakultetuo nepaliekant savieigai ir fakultetinių ratelių. Mūsų universitetas turi ma dainų ir šokių ansambliu. Lankomu se saviveiklos visai nėra. —------------------* *--------------------mas ir čia blogas. Ypač blogai lan siškai dalyvauti miesto meno savi ko repeticijas draugai: Asūnaitė, Kiek geresnė padėtis yra Chemi veiklos apžiūroje, sėkmingai pasiro EKRANAS Jurgutytė, Marionytė (Istor.-rfil. fak.) jos fakultete, kur jaučiamas meno nepakankamai lankosi Ignatavičius, valdybos darbas (meno vadovė drg. dyti respublikinėje apžiūroje ir pa Maurukas (Ekon, fak.) ir daugelis Kazokaitė). Čia sistemingai repetuo tekti į Lietuvos TSR literatūros ir kitų. ja choras, tautiniai šokiai bei kiti meno dekadą Maskvoje, Tam mes Pasitaiko ir tokių draugų, kurie į rateliai. Chemijos fakultete saviveik turime visus galimumus, Tik dauFilmas veda mus per respublikos Neseniai mūsų grupė kolektyviai įepeticiją vėluoja be rimtų priežas lininkai dirba drauge su Fizikos-ma giau darbo, drausmės, organizuotu< žiūrėjo naują meninį-dokumentinį fabrikus ir įmones, aprūpintus pa tematikos fakulteto saviveiklinin čių. Tai drg. Rykliūtė ir Vaitai tė kais. technika, rodo mums Bet tas sujungimas yra for mo. Tad įsijunkime į darbą, drau filmą „Tarybų Lietuva". Šio filmo žangiausiąja kadruose prieš mūsų akis atsisklei šviesų kolūkių gyvenimą, amžiams (Teisės m. fak ). Paklaustos ansamb malus. Faktiškai Fizikos-matema gai! dė gimtosios šalies vaizdas, aiškiai išlaisvinusį darbo valstietį iš vargo A. Kaukėnas lio valdybos pirmininko drg, Stonio, tikos fakulteto studentai mažai pri-j parodas, kokius didžiulius laimėji ir skurdo, supažindina mus su įmo mus pasiekė mūsų liaudis, vadovau nių ir kolūkių pirmūnais, apdova jama šlovingos komunistų partijos notais garbingais Socialistinio Darbo ir glaudžiai bendradarbiaudama su Didvyrio vardais, su mokslininkais, savo kūrybiniu darbu prisidedan broliŠKomis respublikomis. Jau pati filmo pradžia — nuosta čiais prie liaudies gerovės kėlimo. Lietuviai myli nuo 6eno darbą ir biai švelniomis ir aiškiomis spalvo Profkomiteto kultmasinės komisi Jis atlieka ne tik savo, bet ir kitų veiklos apžiūra, rinkimų metu duota mis perduota gamta, mėlyni ežerai dainas. Neužmiršo dainos ir laimin jos darbas rišasi su kultūros klubo klubo narių darbą, O kaip kiti na- keletas koncertų agitpunktuose. Šį ii sriaunūs upeliukai Rytų Aukštai gi tarybinės šalies žmonės. Priešin darbu. Taigi, nutariau u'žmegsti tvir riai dirba? Na, tai aš sužinosiu po- semestrą buvo suorganizuota nema čiuose, plikos smėlio kopos ir jas gai, liaudies menas tapo dar masiš tus ryšius su klubo nariais, nes jie sėdžio metu, kada susirinks visi klu ža įdomių vakarų, kaip, pvz., M. J. daužančios bangos Baltijos pajūryje kesnis ir dar populiaresnis. Iš visų Pažįstamos Glinkos kūrybos vakaras, susitikimas — patraukė mūsų dėmesį. Ir toliau, gimtojo krašto kampelių patys j profkomiteto kultmasinę ko bo nariai, — galvojau. susirinko misiją niekada nesikreipia. klubo patalpos. Su viltimi žiūriu į su konservatorijos studentais, keli iki pat filmo pabaigos, mes negalė jaunimas į jubiliejinę dainų šventę Vilniuje, kad daina ir šokiu dar kar Einu į klubą. Žinau, kad budima duris, sienas, deja . . . darbo grafiko minėjimai, kaip, pvz., moters dienos, jome atitraukti akių nuo ekrano. tą išreikštų savo meilę ir atsidavi nuo 15 vai. Klube randu drg. Timo nėra. Pasirodo, kad klubo nariai nie Gogolio 100-jų mirties metinių minė Išaugo ir atsistatė mūsų kraštas šenko — fakulteto sekretorių. Skai kaip negali nustatyti pastovaus dar jimas ir kt. Tačiau ar daug prie šių per šį dešimties metų laikotarpį, su mą komunistų partijai, jos vadovui vakarų organizavimo prisidėjo vaka bo laiko, nes savaitėje yra tik sep to knygą .. . vadinasi, — dirba. klestėjo jo miestai ir kaimai, sun — mylimam liaudies mokytojui ir Klausiu drg. Timošenko, koks jos tynios dienos, o klubo narių — vie rų organizavimo sektorius (drg. Ku- kiomis javų varpomis suvilnijo pla draugui Stalinui. Didingu ir jaudi darbas, kuo ji padeda fakultetui? nuolika. Tai kaipgi pasiskirstyti sa linič) ir kiti klubo nariai? Dirbo tik tieji kolūkių laukai. Prieš musų akis nančiu dainų šventės vaizdu baigia drg. Kuklianskas ir Drg. Timošenko, gūžtelėjusi pečiais, vaitės dienas? Tikrai, šią problemą drg. Baltaitis, ekrane iškyla senoji šalies sostinė si filmas, prieš mūsų akis atskleidęs atsako: „Nežinau, man niekas nieko išspręsti yra „labai sunku". Tačiau drg. Zolubas. Tačiau vienas ar du — Vilnius. Čia susispietė visos tarybinių tautų draugystėje klestin nesakė, ką turiu dirbti. Iki šiol aš jeigu negali jos išspręsti medikai ir asmenys negali padaryti to, ką at aukštosios mokyklos, meno įstaigos čios Lietuvos laimėjimus. nieko nedariau". Klausiu, kada galiu teisininkai, tai gal išspręstų organi liktų visi kultūros klubo nariai, dirb ir Mokslų Akademija, čia nuolatos Filmas „Tarybų Lietuva" — dide dami drauge. Kodėl kultūros klubo rasti kitus klubo narius. Bet ji to ne zacinio sektoriaus vadovas. lis jaunos lietuvių kinematografijos dirba ir rūpinasi krašto gerove Ta pirmininkas drg. Baltaitis nenurodo žino. Dairausi darbo grafiko. Jo taip pasiekimas, visai pelnytai apdova Laukiu prasidedant posėdžio. Pa darbo tiems nariams, rybų Lietuvos vyriausybė ir Lietu pat nėra. Liūdnoka kultūros klube galiau jau yra penki klubo nariai: konkretaus vos Komunistų partijos (bolševikų) notas Stalinine premija. Mes, suža kurie tikrai galėtų gerai dirbti, kaip, Bet tai buvo tik rudens semestro drg. drg. Baltaitis, Kuklianskas, Zovėti jo puikiųjų- vaizdų, ryškiai at pvz., drg. Timošenko? Kodėl niekas Centro Komitetas, pradžioje. lubas, Timošenko ir Dambrauskaitė. anksčiau neatkreipė dėmesio į tai, Užvis įdomiausi mums buvo tie spindinčių tarybinę tikrovę, ilgai gė Prasidėjus antram mokslo metų se O kur kiti klubo nariai? To negali kad toks svarbus darbas, kaip kny kadrai, kur pamatėme savo senąjį rėdamiesi svarstėme atskirus kadrus ir gyvai dalinomės įspūdžiais. Argi galima ką gų svarstymas paliktas mestrui, aš vėl susidomėjau klubo pasakyti niekas. savieigai? universitetą. Jis dabar tapo stambiu J. Račkauskas nors rimto apsvarstyti, kada net' pu Drg. Baltaitis turi dirbti ne vien tik šalies mokslo centru ir kasmet iš darbu. Ist.-fil. II kurso stud. sės narių nėra? Truputį pasitarę, su drg. Kukliansku, bet įtraukti į leidžia šimtus jaunų specialistų, ap „Alio, drg. Kuklianskai!" — šau nariai išsiskirsto. Tai buvo vasario kiu prabėgančiam kultūros klubo pir 23-ji diena. Lygiai tokie pat posė darbą visus klubo narius. Klubo na sišarvavusių pačiais naujaisiais ta riai turi pagaliau pajusti, jog jiems rybinio mokslo pasiekimais. Valia ir mininko pavaduotojui. — Ar bus džiai įvyko ir kovo 1 d., ir kovo viso universiteto studentai patikėjo energija trykštančiais veidais, su Draugiškos tinklininkų rungtynės šiandien klubo narių posėdis?—„Bus" j 18 d., ir eilę kitų dienų. atsakingas pareigas — rūpintis jų diplomais rankose jaunuoliai palieka — atsako drg. Kuklianskas ir dings- , Praėjusį sekmadienį, kovo 23 d., ta Centrinių universiteto rūmų ko-1 Negalima neigti to, kad kultūros kultūriniais reikalais. Jie turi patei- j Aktų salę, kad plačiai išsisklaidytų mūsų universiteto sporto salėje įvy gimtosios šalies kampeliuose ir neš ko draugiškos tinklinio varžybos tarp Pir- sinti tą pasitikėjimą. ridoriuje. Taip, drg. Kuklianskas I klubas yra nemaža nuveikęs, E. Liegiūtė I tų šviesą jos liaudžiai. amžinai bėga, skuba klubo reikalais. | mąjį semestrą buvo pravesta savi USK moterų tinklinio rinktinės ir Plungės tinklininkių, dalyvavusių respublikinėse žiemos tinklinio pir nežymiais svyravimais lovą reikia atskirti nuo aplinkinių menybėse atvirame ore. Po atmai40°C) su paprastai laikosi 3—-4 dienas, po to, užuolaida iš lengvai plaunamos me ningos kovos pergalė teko plungielydima gausaus prakaitavimo, pa- džiagos (pvz., paklode) tam, kad ji tėms rezultatu 2:1. laipsniui mažėja, Per sekančias 5—10 trukdytų gripo sukėlėjui plisti ore, Rungtynės parodė, kad, nežiūrint prie aštrių už- nizmo greit žūsta. Nuo išdžiūvimo, i dienų pastebimas žymus silpnumas, ligoniui kosint, čiaudant ir t. t. La pasiektų laimėjimų tinklinio žaidimo Gripas priklauso krečiamų ligų grupės ir, kaip visos saulės spindulių, jie žūsta palyginti suglebimas, sumažėjęs darbingumas. bai svarbu, kad ligonio lova butų technikoje, studenčių komandoje yra užkrečiamos ligos, lengvai persiduo labai greitai. Esant lengvai gripo formai, tempe švariame, saulėtame kambaryje, nes kai kurių trūkumų: stoka ryžtingumo Nusilpęs organizmas (dėl nemigos, ratūra aukštai nepakyla, susirgimas saulės spindulių įtakoje gripo mik ir orientacijos lemiamais žaidimo da nuo sergančio sveikam žmogui. Daugumos mokslininkų nuomone, mitybos, neteisingo gyvenimo būdo pasireiškia tik bendrais negalavi robai greitai žūsta. momentais, netikslūs pasai ir kirti gripo sukėlėjas yra mažyčiai mikro ir kt.) gripo sukėlėjams yra neatspa mais, silpnumu, šalčio krėtimu, ne Ligonio slaugymas turi būti paves mai. bai, kurių negalima pamatyti net rus ir todėl greičiau suserga ir sun stipriais galvos skausmais, sloga, ko tas kuriam nors vienam asmeniui, o Mūsų tinklininkės ir dažniau da tobuliausiu, smarkiai padidinančiu kiau pakelia gripą, negu sveikas, suliu, skausmais įvairiose kūno da kitiems sveikiesiems artintis prie li rys draugiškas rungtynes su kitomis mikroskopu. Tokie maži mikrobai stiprus, fiziniais pratimais ir sportu lyse, juosmeny, krūtinėje, galūnėse, gonio nepatartina. Kosulio, čiaudėji komandomis, siekdamos geriau pasi pereina net per smulkiausiai akytus užgrūdintas organizmas. nervingumu ir t. t. Ligos ilgumas mo metu ligonis privalo užsidengti rengti respublikinei studentų sparta Žinoma, didelę reikšmę gripo su labai įvairus ir priklauso nuo komp burną, nosį nosine, jokiu būdu ne kiadai. filtrus, ir todėl juos vadiname filt sirgime turi kūno atšalimas, ryšium likacijų pobūdžio. Viena iš dažniau leistina bučiuotis, sveikintis rankų ruojančiais virusais. V. Žilinskaitė Patekę į žmogaus organizmą, mik su žymiu aplinkos temperatūros nu- sių gripo komplikacijų yra bronchi paspaudimu ir t. t. robai greitai dauginasi ir išskiria kritimu. Tuo ir paaiškinama, kad tas, kurį lydi stiprus, kankinan Sveikieji privalo vengti tiesioginio ypač nuodingas medžiagas (toksi daugiausia gripu sergama rudenį, tis sergančiais gripu, kosulys. Ligonis atkosti glei bendravimo su „Mūsų medžiagos pėdsakais" pastebimas vingus ar gleivingai pūlingus skrep kruopščiai laikytis asmeninės higie nus), kurios nuodija organizmą ir žiemą ir pavasarį, kai žymus oro temperatūros svyravimas, lius, o tai labai išsekina ligonį. Dar nos taisyklių. sugelia susirgimą. Gripas persiduoda sveikiems išim drėgnumo padidėjimas ir t. t. Viena iš pagrindinių priemonių „Kurgi stalo teniso sekcija?" pavojingesnė komplikacija gripo me Rūkymas, alkoholinių gėrimų var tu yra plaučių uždegimas. Todėl pa apsisaugoti nuo gripo — tai laiky tinai tik nuo sergančiųjų. Tokiu bū USK valdyba, apsvarsčiusi „Tary du apsikrėtimo šaltiniu yra sergąs tojimas mažina organizmo atsparumą sireiškus pirmiesiems gripo susirgi tis kūno, drabužių, indų, visų gyve binio Studento" 7(78) nr. korespon infekciniams susirgimams, taigi, taip mo reiškiniams, būtina kreiptis į gy namųjų bei darbovietės patalpų šva denciją „Kurgi stalo teniso sekcija?" žmogus. Gripo sukėlėjai daugiausia būna pat padeda susirgti gripu. dytoją. Pagrindinė taisyklė gripu ros. ir valdybos posėdyje išklausiusi ant sergančiojo nosies, ryklės glei Reikia stengtis ko daugiau būti stalo teniso sekcijos vadovo GrigeGripas paprastai prasideda tempe sergančio ligonio atžvilgiu — tai iš vinės. Čiaudėjimo, kosulio, kalbos ratūros pakilimu ir bendrais negala laikyti ligonį lovoje tol, kol visiškai lauke, daugiau laiko skirti fizinei lio ataskaitos praneša, kad kritika metu seilių, gleivių lašeliai išpurkš- vimais. Tą pačią dieną ar po 2—3 nukrinta temperatūra. Lovoje gulėji kultūrai: rytinei mankštai, kūno įtri- yra teisinga. čiami iki 3 metrų nuo ligonio. Ap- dienų atsiranda sloga, kosulys, smar mo laiką kiekvienu atveju nustato nimams drėgnu rankšluosčiu, leng Sužlugdžiusiam stalo teniso sekcisikrėtimas gripu įvyksta įkvėpus kus ryklės paraudimas. Kai kurie li- gydytojas. Svarbiausia gripu sergan vam sportui, gimnastikai, protingam jos darbą sekcijos vadovui Grigeoro, kuriame yra gripo sukėlėjų. I goniai jaučia stiprius galvos skaus čio ligonio gydyme — tai rūpestin naudojimuisi saule, grynu oru, van liui USK valdyba pareiškė griežtą deniu ir t. t. Gripo susirgimui plisti padeda ran mus, svaigimą, ūžimą ausyse, balso gas, sumanus slaugymas papeikimą. USK valdyba ėmėsi prie Racionali fizinė kultūra, sistemin monių gauti stalo teniso kamuoliu kų paspaudimas sveikinantis, pasibu užkimimą, laužymą visose kūno da Tam, kad būtų pašalintas infekci čiavimai, bendrų indų (stiklinių, . lyse, bendrą silpnumą, žmogus jau jos šaltinis, visi sergantieeji gripu gai pravedama kiekvieną dieną, yra kų ir kitą stalo teniso sekcijai rei šaukštų ir kt.), bendros patalynės čiasi lyg sumuštas, dingsta apetitas, privalo būti izoliuoti nuo sveikų geriausia priemonė organizmui už kalingą inventorių. naudojimas. Galimas gripo perdavi atsiranda apatija, ypatingas jautru- žmonių, Sergąs gripu privalo būti grūdinti, geriausias apdraudimas nuo mas per ligonio vartotus rankšluos- i1 mas šalčiui, triukšmui ir t. t. Kartais izoliuotas nuo aplinkinių atskirame visų susirgimų, o tuo pačiu ir nuo REDAKTORIUS .ligonis jaučia skausmą burnoje, ryk kambary, privalo turėti atskirą lovą, j susirgimo gripu. čius, nosinaites, servetėles ir pan. Docentas I. Bujakas A. VASILIAUSKAS Gripo mikrobai be žmogaus orga- lėje. Aukšta temperatūra (apie o nesant atskiro kambario, ligonio
ŽYDINČIOS TĖVIŠKĖS VAIZDAI
Kai trys dirba už vienuolika
r
Užs. Nr. 00551
l
\J
pas
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-70; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
LV 06440