visu Saliu proletarai, vienykitės;
0
((Ištrauka iš Istorijos-filologijos fak. IV k. stud. Z. KONDRATO praneši, mo, skaityto V-oje studentų moksli nėje konferencijoje)
C>
TafrtNTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr, 13(84)
1952 m. balandžio 15 d., antradienis.
4yj\
Kaina 20 kap.
parodė studentų
MOKSLINĖ KONFERENCIJA ALANDŽIO 12 d. pasibaigė keturias dienas trukusi penktoji Vilniaus Valstybinio universiteto studentų mokslinė konferencija, ku rioje buvo išklausyta 67 pranešimai, iš kurių 10 padarė Maskvos, Minsko, Tartu, Kauno aukštųjų mokyklų ir Vilniaus Pedagoginio instituto atsto vai. Konferencija parodė išaugusį mūsų universiteto studentų mokslinio darbo lygį, jų siekimą įnešti savo indėlį į komunizmo statybos reika lą. Didžioji pranešimų dalis turėjo gi lų ir savarankišką mokslo tiriamąjį pobūdį, nagrinėjo aktualias proble mas, susijusias su mūsų respublikos liaudies ūkio ir kultūros poreikiais. Teigiamu konferencijos bruožu reikia laikyti ir nemažą kolektyvi nių darbų skaičių, o taip pat ir aukšto, be skubotumo ir šturmavi mo pravestą pasiruošimą eilėje fa kultetų, (Medicinos, Gamtos m. ir kt. fak.). Skirtingai nuo anksčiau bu vusių konferencijų, pristatytų darbų skaičius viršijo skaitytų darbų skai čių, ir to išdavoje galima buvo at rinkti geriausius pranešimus. Universiteto rektorato ir SMD ta rybos buvo atžymėta iš viso 30 dar bų. Pirmąsias vietas gavo M. Ta' mošiūno, V. Būdos, J. Stonio ir J. Maimino darbai, nagrinėjantieji iki šiol marksistiškai neištirtus Lietu vos istorijos, lietuvių tautos kultūri nio palikimo klausimus. J. Petkevi čiaus darbas, kuriame studijuojama viena iš svarbiųjų teisės mokslų problemų, M. Mickaus, J. Kšmenianskajos ir K. Valackos darbai pa grįsti gausia eksperimentine me džiaga ir turintieji nemažos moks linės ir praktinės reikšmės che mijos bei fizikos srityse. K. Valacka savo darbe išnagrinėjo svarbią ma tematikos problemą, A. Merkis mičiurininės biologijos metodais hibri dizacijos bei atrankos keliu pasiekė gerų rezultatų, išvedant naujas ar būzų ir melionų rūšis, pritaikytas Lietuvos TSR sąlygomis. A. Baltakytės, A. Grigelio ir V. Kelešiaus kompleksinis darbas, kuriame nau dojantis nauja tarybinės geologijos metodologija, tiriami LTSR kreidos klodai ir A. Venckausko darbas, ku riame bandymų ir stebėjimų keliu pateikiamas turinčios praktinės reikšmės diagnostinės priemonės. Nemažos vertės turi ir eilė kitų darbų. Įsidėmėtina, kad šioje konfe rencijoje ir atžymėtų darbų ta,rpe nemažą procentą sudarė II bei III kursų studentų darbai. Tai liudija, kad jaunesniųjų kursų studentai vis plačiau įsitraukia į mokslinį darbą. Tačiau galimybės šioje srityje dar, toli gražu, neišsemtos. Konferencija pritraukė žymiai daugiau studentų ir dėstytojų, negu anksčiau. Didesnis buvo ir aktyvu mas. Po daugelio pranešimų išsi vystė gyvos diskusijos. Pranešė jams buvo pateikta nemaža klausi mų. Tai rodo išaugusį studentų su sidomėjimą moksliniu darbu. Tačiau šalia neabejotinų laimėji mų reikia atžymėti ir eilę rimtų
Fizikos - mate matikes fak. V k. stud. K. Valacka konferencijoje skaitė savo ir te paties kurso stud G. Kšemianskajos kompleksini darbą „Švino sulfido fotojautrumas ir ab sorbcija". Darbas įa pažymėtas pirmąja ... J premija. Nuotraukoje stud. Valacka dar bo metu. L. Butkevičiaus nuot.
Lenininė „Iskra“ Lietuvoje
trukumų, kurių pašalinimui turi bū ti atkreiptas dėstytojų, SMD ir vi suomeninių organizacijų dėmesys. Visų pirma, inepakankamas _ ’ organizacinis-agitacinis darbas,. Universiteto SMD taryba ir eilė fakultetų (Istorijos-filologijos, Teisės m.. Eko nomikos m.) nesugebėjo relkiamu laipsniu išpopuliarinti konferenciją, išvengti šturmavimo ruošiant ją. Šiuose fakultetuose darbai buvo pavėluotai padėti į skaityklą, ne vi sur paruoštos ir padaugintos prane šimų tezės. Dėl to nukentėjo stu dentų dalyvavimas konferencijoje, kuris buvo ypatingai žemas Istori jos-filologijos ir Medicinos fakulte tuose, o taip pat plenariniuose kon ferencijos posėdžiuose, nepakanka mas studentų aktyvumas buvo Eko nomikos fakultete, kur bendrojo posėdžio nietu nepasisakė nė vienas studentas ir kt. Neleistinas dalykas, kad konfe rencijos darbo laiku vyko choro re peticijos, tarpfakultetinės krepšinio varžybos ir kitos priemonės, kurios atitraukė studentus nuo konferenci jos. Nepakankamą pagalbą suteikė SMD komjaunimo ir profsąjungos organizacijos. Pakeisti savo pa žiūrą į SMD turi fakuitetiniai prof sąjungos biurai .kurie beveik visiš kai nusišalino nuo studentų moks linio. darbo. Kai kuriose sekcijose — literatūros, teisės moksJų ir prekybos, ekonomikos vis dar vyravo apžval ginio, referatyvinio pobūdžio darbai, už ką kaltę tenka primesti atitinka moms katedroms, kurios nesuge bėjo užtikrinti reikiamo vadovavimo studentų moksliniam darbui, neiš dirbo tiriamojo pobūdžio tematikos. Mažai dar buvo konferencijoje dar bų, nagrinėjančių įmonių ekonomi ką, gamybinį-technologinį procesą, jų pagerinimo klausimą. Ekonomikos, Gamtos, Fizikos-matematikos, Che mijos ir kitiems fakultetams iškilo uždavinys sustiprinti ryšį su liau dies ūkiu, su įmonėmis ir kolūkiais, kuris turi turėti ne atsitiktinį, o nuolatinį ir platų pobūdį, pavirsti kūrybiniu mokslo ir gamybos bend radarbiavimu. Kuo būtų galima pa aiškinti leidimą skaityti konferenci joje studenčių Repšytės, Sapožinikovaitės ir Šležaitės darbą „Neuroinfekcinių susirgimų Lietuvoje TSR klausimu", kuriame vienos ligoninės duomenų analizės išvados išplečiamos visai respublikai, ko išdavoje buvo gautas iškreiptas, visiškai ne atitinkantis tikrovei vaizdas? Dabar universiteto rekforatui, de kanatui ir SMD iškilo svarbus užda vinys — tinkamai pasiruošti artė jančiai Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų apžiūrai. Nėra abejonės, kad rektoratui ir partinei organizacijai vadovaujant, visuomeninėms organizacijoms pa dedant, studentų mokslinis darbas, kuris sudaro svarbią grandį tarybi nių kvalifikuotų kadrų paruošime, bus pakeltas į naują, aukštesnę pa kopą.
Lenininės „Iskros" platinimas Lie tuvoje yra vienas aktualiausių klau simų Lietuvos darbo žmonių revo liucinio judėjimo istorijoje. Revoliucinis judėjimas Lietuvoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje augo ir vystėsi kaip visos Rusijos darbo žmonių revoliucinio judėjimo dalis. Jau 1863 metų sukilimas buvo iš esmės valstiečių revoliucija, vado vaujama rusų revoliucinių demokratų pasekėjų — Kosto Kalinausko, Zig manto Sierakauskio ir Antano Mac kevičiaus, Sukilimas padėjo pradžią būsimajai plačiai liaudies revoliucinei kovai, vadovaujamai darbininkų klasės. Gerceno „Kolokolo" pramintu keliu Lietuvoje buvo nelegaliai plati nami marksistiniai raštai. Jau nuo 1872 m. Vilniuje nelegaliuose revo liucinio judėjimo dalyvių rateliuose buvo studijuojamas Markso „Kapita lo" I tomas, nuo 1883 m. buvo už megzti ryšiai su pirmąja rusų marksistine organizacija — „Darbo iš vadavimo" grupe. Drauge su tuo jau nuo 1861 metų Lietuvoje prasideda darbininkų streikų kova. Tai reiškė, kad mūsų krašte ėmė augti ir bręs ti nauja klasė, darbininkų klasė, ku liai buvo lemta suvaidinti istorinį vaidmenį revoliuciniame judėjime ir kovoje dėl visų darbo žmonių išsi vadavimo iš buržuazijos jungo. „Revoliucinis darbininkų judėji mas Lietuvoje kilo, augo ir vystėsi kovoje prieš visų atspalvių buržua zinį nacionalizmą. Iš didžiųjų darbi ninkų klasės vadų V. I. Lenino ir J. V. Stalino Lietuvos darbo žmonės mokėsi kovoti prieš buržuazinį na cionalizmą, mokėsi stiprinti drau gystę su rusų tauta, su visomis bro liškomis Rusijos tautomis. Revoliu cinis darbininkų judėjimas Lietuvoje augo ir vystėsi, kaip Rusijos revo liucinio darbininkų judėjimo dalis, augant kapitalizmui, formuojantis darbininkų klasei ir aštrėjant Lietu voje klasių kovai. Tai ir sudarė jo jėgą". (V. Niunka. „Dėl kai kurių klaidų knygoje „Sovietskaja Litva"). Didelę reikšmę revoliuciniam Lie tuvos darbininkų judėjimui turėjo V. I. Lenino apsilankymas 1895 m. rudenį Vilniuje, garsusis, proletarinio internacionalizmo jausmų kupinas, Lietuvos darbininkų laiškas streikuo jantiems Peterburgo darbininkams, parašytas 1897 m. sausio mėn. Lie tuvoje. 1895 m. pradėjo savo revo liucinę veiklą Feliksas Dzeržinskis — įžymus bolševikų partijos ir Tarybų valstybės veikėjas. Lenininės „Iskros" platinimo Lie tuvoje nagrinėjimas atskleidžia tą kovą, kurią „Iskra" vedė su oportu nizmu ne tik visos Rusijos, bet ir mūsų krašto darbininkų judėjime, parodo busimųjų bolševikų forma vimąsi jos poveikyje.
Pirmasis lenininės „Iskros" nume ris pasirodė 1900 metų gruodžio' mėn. Busimuoju „Iskros" gabenimu^ į Rusijos gilumą Leninas pradėjo rū pintis dar iki savo išvykimo į už sienį 1900 metų liepos mėn. Per Lietuvą kaip tik ėjo vienas „Iskros" gabenimo į Rusijos gilumą kelias. Iš Miuncheno per Berlyną ir Karaliau čių, o toliau per pasienio miestelius Jurbarką ir Kybartus, „Iskra" patek davo į Kauną, o iš ten — į Vilnių. Iš Vilniaus „Iskra" buvo toliau siun čiama į Peterburgą, Pskovą, Poltavą ir kitas vietas. Kita kryptimi lenininė „Iskra" ėjo per /"Suvalkiją į Šiaulius, iš ten į
Kursiniai darbai baigiami rašyti Daugumas Fizikos-matematikos fa kulteto II k. fizikų grupės studentų susipažino su kursiniams darbams reikalinga papildoma literatūra ir Kursinius kruopščiai ėmėsi darbo. darbus grupės studentai yra pasiry žę baigti iki balandžio mėnesio pa baigos. Komjaunuoliai Levitanas ir Giršovičius savo kursinius darbus jau baigia ir ateinančią savaitę nu mato juos apginti. Tokiu būdu, gru pės studentai galės daugiau laiko skirti egzaminų rengimui. Grupės kursinių darbų temos ak tualios ir įdomios, daugiausia iš pus laidininkių ir optikos srities. Stu dentai jau nuo pirmųjų kursų, rašy dami kursinius darbus, pradeda gi lintis į tą fizikos sritį, kurioje jie vėliau galės dirbti ir mokslinįtiriamąjį darbą. Tai, be abejo, padės parengti dirvą ir busimajam diplominiam darbui. Fizikos-matematikos II k. stud. I. Petraitytė
Latviją, kur ji pasiekdavo net Rygą. Vincas Mickevičius-Kapsukas, kuris Iš Karaliaučiaus „Iskra" patekdavo į palaikė ryšius su „Iskros" laikraščio Latviją taip pat ir pro Klaipėdą bei platintojais. Suaktyvėjus literatūros platinimo darbui Marijampolėje, ku Palangą. Kapsukas ir iš Tokiu būdu lenininės „Iskros" rioje tada gyveno pradėtas literatūros pergabenimas į Rusijos gilumą dau kurios buvo giausia lietė Suvalkiją, Kauną, Vil siuntimas į Kauną, Vilnių, Šiaulius, susilaukta žymių carinių nių, taip pat ir įSiaurinę Lietuvos buvo dalį. Kaip tik čia buvo žymesnieji represijų. V. Kapsukas taip pat užmezgė ry Lietuvos pramonės centrai ir čia „Iskra" galėjo padaryti didžiausią šius su Ryga, iš kurios buvo gau nama socialdemokratinė literatūra. poveikį darbininkams. Lenininės „Iskros" gabenimo per Būdamas užsienyje V. Kapsukas ne Lietuvą darbe aktyviai dalyvavo ir nutraukė ryšių su Lietuva. V. Kapsu Lietuvos darbo žmonės. Kaip tiktai kas panaudoja savo turimas pažintis jiems tekdavo atlikti patį sunkiau su vietiniais knygnešiais ir rūpinasi sią darbą, pergabenant „Iskrą" per marksistinės literatūros gabenimu, pasienį, organizuojant jos tolimesnį V. Kapsukas organizavo literatūros persiuntimą į paskirstymo punktus, pristatymą į Vilnių vietiniams so į kuriuos jau atvykdavo jos pasiimti cialdemokratams, taip pat literatūros gabenimą Šiaulių linkme. galutiniai adresatai. „Iskros“ pasirodymą Diauge su „Iskra" Lietuvoje buvo Dar prieš Vilnius jau buvo revoliucinės mark- platinami ir kiti marksistiniai raštai, sistinės literatūro6 pergabenimo į pirmoje eilėje ankstyvieji V. I. Lenino veikalai. Rusijos gilumą centras. Platus „Iskros" ir jos leidinių, Nuo 1895 metų Vilniuje lankėsi V. I. Lenino veikalų paplitimas ro Kijevo socialdemokratų atstovai. Platūs vilniečių ryšiai su visos do, kad marksistinės literatūros pla Rusijos socialdemokratais ir nulėmė tinimo darbas Lietuvoje jau buvo tai, kad „Iskros" gabenime į Rusi gerokai išaugęs. „Iskroje" spausdi jos gilumą Vilnius užėmė vieną iš nama medžiaga turėjo didelę įtaką pačių svarbiausių vietų, kaip sandė Lietuvos darbo žmonių revoliucinės lis ir bazė tolimesniam „Iskros" kovos stiprėjimui. 1901—1904 metais revoliucinė ko persiuntimui. apimdama ir Savo 1901 m. birželio 26 d. laiš va augo ir stiprėjo, „Iskra" tapo ke „Iskros" agentui N. E. Baumanui Lietuvą; ir Lietuvoje V. I. Leninas užsimena apie litera darbo žmonių ideologiniu ginklu. Revoliucinė Lietuvos žmonių kova tūros 'išsiuntimą į Vilnių, o jo arti miausias padėjėjas ir pagalbininkas atsispindėjo ir „Iskroje". 1901 metų N. K. Krupskaja savo 1901 m. liepos „Iskros" 4 nr. buvo išspausdinta ko mėn. 5 d. laiške rašė, kad Vilniuje respondencija apie 1901 metų gegu yra „Iskros" atstovas, kuriam reikia žės pirmosios demonstracijas Vilniu įteikti siunčiamą marksistinę litera je, Kauno ir Vilniaus gubernijose; tūrą. 5 nr. plačiai buvo aprašyta gegužės Žymią vietą „Iskros" transporta demonstracija Kaune. Žinių iš Lie vime užėmė ir vadinamasis „baltiš tuvos būdavo ir vėlesniuose numekas kelias" (pro Klaipėdą ir Palan riuose. ir„Iskros" _____ ir kitos marksistinės li gą). 1902 m. vasarą karo gydytojas so teratūros poveikyje Vincas Mickevicialdemokratas Gusarovas pervežė 2 čius-Kapsukas pradėjo suprasti poli pūdus iskrinės literatūros iš Kauno tinės kovos reikšmę darbininkų ju į Vilnių, o rugsėjo mėn. Vilniuje vėl dėjime. „Iskra" jam suteikė pagrin buvo gautas naujas „Iskros" trans dines klasių kovos žinias. Paveiktas portas. 1903—1907 metais „Iskra" „Iskros", V. Kapsukas 1902 metais Vilniuje buvo reguliariai gaunama nutraukė ryšius 6u varpininkais ir ir skaitoma pas Liudo Giros (buvu nuo 1903 metų ima glaudžiau bendsioje Vilniaus) gatvėje ir Šopeno radanbiaGti su darbininkų klasės or Susipažinimas su gatvėje gyvenančius socialdemokra ganizacijomis. tus, taip pat Antakalnyje pas ten marksistine literatūra leido V. Kapsu gyvenančią socialdemokratų Grince- kui, jau įstojus į Lietuvos socialde vičiūtę, kuri platino „Iskrą" tarp mokratų partiją, pastebėti LSDP san chemijos pramonės darbininkų, me tykiavimo su varpininkais - demo talistų ir odininkų. kratais žalingumą, suprasti LSDP „Iskra" gausiai buvo platinama ir darbo kaime trūkumus. Oportunistikitose Lietuvos vietose. 1902 m. lie nė LSDP vadovybė trukdė platinti pos mėn. 30 d., pavyzdžiui, Kauno Lietuvoje lenininius leidinius, trukdė pašte buvo sulaikyta 50 banderolių, spausdinti bolševikinius straipsnius kuriose buvo „Iskra". Tuo pačju metų partijos oficialiame organe — „Dar rugsėjo mėnesį „Iskra" b o plati bininkų balse". Kapsukas jau tada nama po visą miestą. kritiškai vertino LSDP vadovų veiklą Lenininė „Iskra" "* leidiniai ir 1903 metais pradėjo rūpintis nau pasiekdavo ir mažu miestelius bei jo spaudos organo — „Draugo" lei kaimo vietoves. „I ra", pavyzdžiui, dimu. buvo skaitoma Panevėžyje, Jonavo Lenininės „Iskros" kovos už nau je, Molėtuose, Trumpimiškių kaime jo tipo partijos sukūrimą rezultate (Tauragės rajonas), Laukaimyje (Vil 1903 metais susikūrė RSDDP Siau kaviškio rajonas), Joniškyje. „Isk- rės Vakarų Krašto organizacija su ros" atsišaukimai 1962 metais buvo centru Vilniuje, apie kurią būrėsi platinami Vilniuje, Kaune, Šiauliuo kairieji socialdemokratai. se, Raseiniuose. Abiejomis kryptimis per Lietuvą „Iskra" ir kiti marksistiniai raštai „Iskra" buvo gabenama nemažais padėjo Lietuvos darbo žmonėms kiekiais. Taip 1903 metais netoli ideologiniu atžvilgiu grūdintis, stip Jurbarko praėjo transportas, kuriame rėti kovoje prieš išnaudotojų klases buvo 900 „Iskros" egzempliorių, pro ir oportunizmą darbininkų judėjime, Stirbaičių kaimą (Tauragės rajonas) stiprino ir toliau ugdė proletarinį tais pačiais metais buvo pergabenta internacionalizmą. „Iskra" išauklėjo 2.272 egzemplioriai „Iskros", 1904 1905—1907 metų revoliucijos ir Spa metais pro Prišmonto dvaro (tuomet lio revoliucijos dalyvių kartą, ku Kretingos valsčiuje) mišką buvo per rios reikalą tęsiame šiandien, staty gabenta lenininės „Iskros" nr. nr. dami komunizmą mūsų šalyje, va 43—51 3468 egzemplioriai. dovaujami bolševikų partijos ir di " „Iskros“ platinimo darbe dalyvavo džiojo Stalino.
v Dėkinga kursinio darbo tema Mano kursinio darbo tema — „J. Mačys-Kėkštas — pažangiosios lietu vių literatūrinės kritikos atstovas". Straipsniai, kuriuose J. MačysKėkštas išreiškia saVo kritines pa stabas į to meto literatūrą, buvo spausdinti „Aušroje" (1883—1886). Man rūpėjo parodyti „Aušros", kaip liberalinės buržuazijos organo, klasi nį ribotumą, kurios visą literatūrą sudarė romantinė-nacionalistinė lie tuvių poezija. Be Kėkšto, „Aušroje" su kritiniais straipsniais ir recenzi jomis reiškėsi J. Mikšas, J. Zauer veinas ir kt. T.ačiau jie atstovavo buržuazijai, gynė jos interesus, mig dė masių budrumą ir padėjo buržua zijai paimti nacionalinį judėjimą į savo rankas. Todėl J. Mačio-Kėkšto kritiniai straipsniai „Aušroje" išsi skiria iš kitų blaiviomis mintimis, rūpiAimusi valstiečių, liaudies reika lais, pasisakymais prieš reakcinę romantinę poeziją ir realistinio meno principų propagavimu. Vertingos medžiagos Kėkšto vi suomeninėms ir estetinėms pažiū roms bei ideologijai pažinti davė jo polemika^ su kitu to meto idealisti nių pažiūrų kritiku J. Zauerveinu. J. Mačys-Kėkštas teigiamai vertino
tik visuomeninę, realistinę literatū rą, reikalaudamas iš jos didelio me niškumo; jis pirmas mūsų literatūros istorijoje pasisakė prieš įmantrumą, dirbtinumą ir tuščių žodžių eiliavimą aušrininkų poezijoje. Jo straipsniai smogė stiprų smūgį aušrininkų po ezijai, sutrukdė įsigalėti lietuvių li teratūroje reakcniam romantizmui, bei misticizmui. Didelis Kėkšto nuo pelnas yra ir tas, kad jis stengiasi pakreipti mūsų literatūrą, teisinga, realistine kryptimi. Tvirtai stovėda mas materialistinėse pozicijose, jis poezijos vertinimo kriterijumi laikė liaudies interesus. Todėl Kėkštas yra pažangiosios lietuvių literatūrinės kritikos atstovas. To meto istorines sąlygas bei na cionalinį judėjimą teisingai įvertinti padėjo V. Niunkos straipsnis „Dėl kai kurių klaidų knygoje „Sovietskaja Litva". Be to, klasinį J. MačioKėkšto įvertinimą yra davęs V. Mickevičius-Kapsukas („Varpas", 1903), apibūdindamas jį kaip demokratinių valstiečių atstovą.
J. Marcinkevičius Istorijos-filologijos fak. III k. stud.
J. V. STALINO veikalo „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" reikšmė gamtos mokslams (Iš Chemijos m. fak. IV k. stud. V. Vinciūno pranešimo, skaityto V-oje studentų mokslinėje konferencijoje)
J. V. Stalino veikalas ,.Marksiz mas ir kalbos mokslo klausimai" at vėrė naują istorinį etapą marksiz mo-leninizmo ir kitų specialių moks lo šakų bendradarbiavimui plėsti. Šiame veikale randame visapusiš kai išanalizuotus visos eilės visuo meninių reiškinių vystymosi klausi mus. Visiems visuomeniniams reiš kiniams yra būdinga tai, kad jie visi aptarnauja visuomenę. Mokslas, kaip visuomeninis reiš kinys, jo įvairios ypatybės irgi rei kalauja išaiškinimo. Iškyla klausi mas, kaip mokslas yra susijęs su gamyba, gamybinėmis jėgomis, kas yra klasinio moksle, kada visuomenė susiskirsčiusi į klases. Gamtos mokslai visuomenei gali suteikti ypatingai daug žinių, nes jie objektyviai atspindi gamtą. Gam ta nėra vienos epochos produktas. Gamtos mokslų dėsningumai perei na iš vienos bazės į kitą. Jie yra panaudojami kaip vienoje visuome ninėje santvarkoje, taip ir kitoje. Sankaupa objektyvių mokslinių ži nių, teorijų neįeina nei į bazę, nei į antstatą. Mokslinės objektyvios tie sos nėra nė žmonių bendravimo priemonė, nors jos specifiškai ir su sijusios su gamyba, baze, antstatu. Aplamai, visi naudingi moksliniai iš radimai, padaryti egzistuojant vienai kuriai bazei, pasilieka ir toliau, ap tarnauja vėlesnes bazes. Mokslas, priešingai antstatui, atitinka atsira dusią naują progresyvią bazę vietoj senos, atgyvenusios. Mes socializ me sėkmingai naudojame praėjusių visuomeninu formacijų išradimus, mokslo laimėjimus. Teisingas marksistinis mokslo, kaip visuomeninio reiškinio, supratimas reikalauja žiūrėti į mokslo išsivys tymą, kaip į istorinį procesą. Tokiais momentais, kuomet vyks ta įvairūs revoliuciniai perversmai, likviduojasi senoji bazė ir antsta tas, vyksta smarkūs pakilimai moks le. , Kiekviena gamtos mokslo šaka vystėsi ir vystosi griežtu mokslinių žinių paveldimumo pagrindu, kritiš kai perdirbdama ir panaudodama jau pasiektus mokslo laimėjimus. Mičiurinas ir Lysenko, apibendrinę ir kri tiškai peržiūrėję visa, kas buvo su kurta biologijoje daugiau kaip per 100 metų, sukūrė naują mokslą apie gyvybę, nustatė naujų rūšių išvedi mo sąlygas, tuo būdu paversdami biologiją į revoliucinį kūrybinį mokslą.
Skirtumas tarp antstato ir gamtos mokslų taip pat išryškėja palietus dar vieną antstato ypatybę. Antsta tas nėra susijęs betarpiškai su ga myba; jis susijęs su gamyba per bazę. O gamtos mokslų ypatinga savybė yra ta, kad jie yra tiesiogiai susiję 6u gamyba. Gamtos mokslai pasireiškia kaip galinga gamybinių jėgų vystymo priemonė. Gamtos mokslai per savo eksperimentinę techniką yra glaudžiai susiję su ga mybine technika, o pati gamybinė technika remiasi mokslo duomeni mis. Mokslo atradimai iššaukia tech nikos tobulinimą, pakeitimą. Moks las susijęs su gamyba, su technika. Bet kokio atradimo chemijoje, fizi koje, mechanikoje įtaka pasireiškia tada, kada nauji dėsniai įgyvendi nami techniškai. Elektra neturėjo reikšmės, kol Jabločkovas nebuvo išradęs savo žvakės, elektrotechni ka nedavė mums galingų generato rių ir motorų. Tačiau marksistinis požiūris reika lauja mokslo ir technikos santykia vimo, visapusiškos analizės. Taigi, reikia žiūrėti ne tik į tai, ką duoda mokslas gamybai, bet taip pat ko kia yra gamybos įtaka mokslui. Ga myba yra mokslo varomoji jėga. Ga myba stato mokslui uždavinius, ku riuos reikia spręsti norint toliau vys tyti gamybą, darbo našumą. Tuo būdu mokslas lyg ir atlieka gamy bos iškeltus uždavinius, gamyba su daro mokslui būtinas sąlygas, be kurių mokslas būtų bejėgis. Moks las yra betarpiškai susijęs su gamy ba, ir čia keliamas vaidmuo priklau so gamybai. Trumpai gamtos mokslus galime apibrėžti: tai sankaupa objektyvių tiesų, kurios yra atrandamos ir aiš kinamos praktikos, eksperimentų pagrindu ir kurias sujungia, nukrei pia, išdėsto tam tikra pasaulėžiūra. Gamtos moksluose yra pastebimos dvi pusės: 1) objektyvioji — faktai, dėsniai ir 2) šių dėsnių traktavimas, priklausomas nuo žmonių, nuo jų klasinių pozicijų. Jeigu norime, kad faktų rinkinys taptų mokslu, tai tu rime šiuos faktus, sujungti ideolo giniu jų aiškinimu. Kaip tik čia ir glūdi filosofinis, ideologinis gamtos mokslų pagrindas. Tikrai mokslinė ideologija, skirtingai nuo religinės ideologijos, nuo idealistinės filoso fijos turi savyje objektyvų momen tą ir vystosi kartu su perėjimu į aukštesnę visuomeninio išvystymo fazę.
Daugiau dėmesio DOSAAF‘o organizacija
SIENINES SPAUDOS SKILTYSE
Kursiniai sienlaikraščiai Grupės geras mokymasis, tinka mas pasirengimas egzaminams daug oriklauso ir nuo sieninės spaudos, nuo to, kaip joje keliami drausmės, mokymosi klausimai. Kovingas, geras sienlaikraštis ne tik padeda iškelti grupės ar kurso pasiektus laimėjimus, bet tuo pačiu išryškina trūkumus, tų trūkumų priežastis. Kaip gi nušviečia pasirengimą .ar tėjančiai egzaminų sesijai Ekonomi kos m. ir Teisės m. fakultetų II kur sų sienlaikraščiai? Prieš mus Teisės m. fak. II kurso sienlaikraštis „Teisininkas". Jau iš pirmo žvilgsnio šis sienlaikraštis su daro blogą įspūdį. Neaišku, nei ka da jis išleistas, nei kelintas tai nu meris. Numerio vedamasis skirtas šiuo metu svarbiam ir opiam klausi mui — studentų kursinių darbų ra šymui. Straipsnyje pastebima, kad kai kas dar nėra parašęs kursinių darbų, ra ginama laiku juos parašyti. Bet ir tokia svarbia ir aktualia tema para šytas vedamasis neatliks savo rei kiamo vaidmens, nes jis abstraktus; nerandame nė vienos pavardės, pa vyzdžio. Kitame straipsnyje, skirtame semi narų ir pratybų lankomumui, rašo ma, kad ,,. . .II kursas yra atsilikęs moksle — ir tai ne paslaptis". Kyla j teisėtas klausimas, kodėl sienlaikįaščio redkolegija nepanaudoja spau dos tiems trūkumams iškelti, nenušviečia, kaip studentai rengiasi pa vasario sesijos egzaminams? neįve da pirmūnų tribūnos, kur studentai-
pirmūnai papasakotų, kaip geriau pasirengti egzaminams. Didaktinio pobūdžio yra drg. Ba reikienės straipsnis „Mokslinei kon ferencijai artėjant". Iš antraštės at rodo, kad skaitytojas sužinos, kaip studentai rengiasi artėjančiai kon ferencijai, su kokiais darbais jie pasirodys ir t. t. Bet čia randame tik bendrus, nereikšmingus posakius, kad reikia dalyvauti konferencijoje, reikia rengtis ... Visai apie artėjančius egzaminus pamiršo Ekonomikos fakulteto II kurso prekybos specialybės sienlaik raštis „Už pažangą". Sienlaikraščio medžiagą sudaro trys ilgi, nieko ne pasaką straipsniai. Kad būtų galima operatyviai rea guoti į svarbiausius klausimus, Eko nomikos fakultete yra leidžiami ko vos lapeliai. Kovos lapeliai turi lies ti pačius svarbiausius dienos klausi mus, kovoti už seminarų kokybę, paskaitų lankomumą, nušviesti gru pės gyvenimą, komjaunimo darbą, nuolat prisiminti apie nuoseklų, ge rą studentų mokymąsi. Deja, ir ko vos lapelis šiuos klausimus nušviečia blankiai. Geras ir laiku parašytas yra tik straipsnis „Rimtai studijuokime sve timas kalbas" (balandžio 7 d. kovos lapelyje), kuriame visi studentai ra ginami gerai lankyti svetimų kalbų paskaitas, parengti namų skaitymus. Iškelti trūkumai rodo, kad kai ku rių kursų sieninė spauda, mokymosi klausimą yra visai pamiršusi ir jį kelia tik egzaminų sesijos išvaka rėse. J. Lilytė.
Ruoškimės geriau Šį semestrą iš marksizmo-leniniz mo pagrindų mes turėjome semina rams temas ,,18-si^ partijos suvažia vimas" ir „Didysis Tėvynės karas". Pirmieji seminarai tema „18-sis partijos suvažiavimas" praėjo gerai, tačiau „Didžiojo Tėvynės karo" te ma buvo tik paviršutiniškai išnagri
Užs. Nr. 00644
Mokslas — tai klasių kovos lau kas, kuriame pasireiškia priešakinių ir reakcingų krypčių kova. Klasių kovos įtaka pasireiškia gamtos mokslų išsivystymo tempuose, jų formose, pasireiškia gamtos moks luose toje srityje, kuri liečia ideolo giją. Jau K. Marksas parodė, kad mokslas net pramoninio kapitalizmo laikotarpiu, kada buržuazija yra aukščiausiame savo revoliucingumo laipsnyje, yra kapitalistų brangina mas tiktai tiek, kiek jis tarnauja pelno gavimui. Ypač neigiamai mokslą ir jo vystymąsi veikia žlungančiojo kapitalizmo-imperializmo sąlygos. Reakcingoji imperializmo pasaulėžiūra prikiša į mokslą viso kių religinių prasimanymų, 6tumia žmonių galvoseną metafizikos ir idealizmo bėgiais, stengiasi priversti mokslines teorijas tarnauti išnaudo tojų klasių interesams. Priešingai antimokslinei buržuazi nei pasaulėžiūrai, priešingai idealiz mui, metafizikai, dialektinis mate rializmas padeda mokslo augimui, jis yra kūrybingas kelrodis mokslo vys tymuisi. Bolševikų partija kovoja, kad moksle, mokslinių darbuotojų sąmo nėje būtų likviduotos kapitalizmo, buržuazinės ideologijos liekanos, pasireiškiančios kosmopolitizmo, buržuazinio mokslo nekritiško pasi savinimo ir kitokiais pavidalais. Pasiremiant draugo Stalino nuro dymais, eilėje mokslo šakų buvo demaskuoti nukrypimai nuo marksistinių-Ienininių tarybinio mokslo pa grindų. J. V. Stalino nurodymai, kad moksle neleistinas prisiskaitėliškumas ir talmudizmas, kad būtinas ne varžomas pasikeitimas nuomonėmis, kad reikalinga vystyti kritiką ir sa vikritiką, — turi padėti visų mokslų vystymuisi. Gamtos mokslai — tai sudėtingas visuomeninis reiškinys, glaudžiai su sijęs su gamyba, priklausantis nuo bazės ir antstato. Gamtos mokslas priklauso nuo klasių kovos: savo ideologinėje pusėje jie atspindi kla sinius interesus. Tarybiniai gamtos mokslai, vystydamiesi dialektinio materializmo pa grindais, įgavo visiškai kitokį po būdį, negu kapitalistinių šalių mokslas. Gamtos mokslai mūsų šaly je vystosi sparčiau ir jų gamtos pa žinimas darosi vis išsamesnis. Gam tos mokslai tapo komunizmo pasta tymo įrankiu.
nėta. .Dėstytojas Kuzmickas nebuvo patenkintas mūsų žinojimu. Reikėtų daugiau kreipti dėmesį į rengimąsi seminarams, nes, kitu at veju, egzaminų sesijos rezultatai bus nepatenkinami. M. Kiškytė Chemijos fak. II k. stud.
Mokslų metų pradžioje universi teto DOSAAF'o organizacija suren gė auto ir moto mėgėjų kursus. Kursai studentų buvo sutikti su di deliu entuziazmu. Per visą žiemą vakarais vykdavo paskaitos, kurias ypač gausiai lankė Istorijos-filologi jos, Medicinos ir Fizikos-matemati kos fakultetų studentai. Kiek pasy viau į šį reikalą žiūrėjo Chemijos fak. DOSAAF'o organizacijos nariai.
Štai jau baigiamas skaityti teori nis kursas. Tačiau per 6 mėnesius rektoratas neprisirengė išskirti pa talpos, kur būtų patalpintas motoras ir kitos auto ir moto sudedamosios dalys, su kuriomis studentai galė tų praktiškai susipažinti. Tokie praktiniai užsiėmimai būtų labai įdomūs ir naudingi. Studentai leng viau įsisavintų dėstomąjį dalyką. Tačiau rektoratui nesudarius tinka mų mokymuisi sąlygų, kursų lanko mumas pastaruoju laiku pablogėjo. Nutirpus nuo laukų sniegui, turi prasidėti mokomasis važinėjimas. 73 moto kursų lankytojai turi prava žiuoti 730 mokomojo važinėjimo va landų. Tam, kad iki pavasario egza minų sesijos mokamasis važinėjimas būtų baigtas ir būtų galima laikyti egzaminus motociklisto teisėms gau ti, pagal tikslų apskaičiavimą, būti nai reikalingi 3 motociklai. Tačiau universiteto DOSAAF'o organizacijo je yra vos 2 seni, sugedę, važi nėjimui netinkami motociklai. Rude nį, norėdami mokytis, studentai bu vo priversti savo lėšomis juos tai syti. Tačiau dabar šie motociklai rei kalauja jau kapitalinio remonto. Čia kaip tik reikalinga rektorato mate rialinė pagalba. Be to, kaip jau mi nėta, norint nesužlugdyti universite to DOSAAF'o organizacijos pradėto motociklistų mėgėjų parengimo, yra būtina mokomąjį važinėjimą praves ti trimis motociklais. Savaime aišku, jeigu ir toliau taip bus, tai, nors ir taip sėkmingai or ganizacijos pradėtas, darbas negalės būti kaip reikiant užbaigtas.
G. Augustinavičiūtė
Daugiau iniciatyvos ir kovingumo V komjaunimo darbe Įvyko Medicinos fakulteto uždaras komjaunimo susirinkimas, skirtas Lietuvos LKJS CK biuro nutarimui dėl Vilniaus Valstybinio universi teto komjaunimo organizacijos dar bo apsvarstymo. Pranešimą padarė fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Nekrašas. Medicinos fakulteto komjaunimo organizacija, partinės organizacijos vadovaujama, aktyviai dalyvauja tiek moksliniame, tiek visuomeni niame darbe. Pastaruoju metu page rėjo studentų mokymasis, pagerėjo studentų auklėjimas tarybinio pat riotizmo, atsidavimo socialistinei Tė vynei, Lenino—Stalino partijai dva sia, nesutaikomumo su buržuaziniu nacionalizmu dvasia. Pažymėtina eilė komjaunuolių visuomenininkų — aktyvistų, kaip antai: drg. drg. Stupelis, Guolis, Gerasimenko, Rim šelis ir eilė kitų, kurie aktyviai da lyvauja visuomeniniame darbe ir egzaminus laiko labai gerai. Prane šėjas pažymėjo, kad fakulteto kom jaunimo organizacijos darbe buvo ir žymių trūkumų. Dalis studentų blo gai mokosi. Pasitaiko faktų, kada komjaunuoliai (Sudakov, Dregunaitė ir eilė kitų) pro pirštus žiuri į savo pagrindinį uždavinį — mokymąsi, neparodo meilės darbui. Fakultete 26 studentai išlaikė žiemos egzaminų sesiją nepatenkinamais pažymiais. Jaunimo ateitis, kaip ir visos ša lies ateitis, priklauso nuo to, kaip jaunimas sugebės įsisavinti mokslą. 247 studentai gilina savo_ žinias, dirbdami moksliniuose būreliuose. Tačiau SMD fakulteto pirmininkas drg. Kirsnys per mažai domisi narių augimo klausimu. Yra tokių studen tų, kurie turi teisę būti priimti į SMD, tačiau iki šiol jie dar nepri imti. Taip pat pasitaiko studentų (Nemčinova, Meška), kurie, pasiėmę temas, neparašo darbų per ištisus metus, o po to visai atsisako rašyti. Fakulteto komjaunimo organizacija mažai padeda šalinti esamus trūku mus SMD darbe. Fakulteto komjaunimo organizacija didelį dėmesį skiria studentų politi-
SPORTAS
tiniam-idėjiniam lygiui kelti. Tuo tikslu buvo organizuota eilė temų politiniais, ideologiniais, antireligi niais klausimais, apie didžiąsias ko munizmų statybas, diegiamas neapy kantos jausmas amerikiniams-angliškiesiems imperialistams dėl jų žvė riško pasielgimo, panaudojant bakte riologinį ginklą. Antra vertus, eilėje grupių sužlug dytas didžiųjų vadų biografijų nag rinėjimas (IV kurso I ir II grupėse). Tenka pažymėti, kad eilėje grupių politiniai užsiėmimai dar vis vyksta nereguliariai. Fakultete nebuvo imtasi jokių priemonių studentų meniniam ir lite ratūriniam akiračiui praplėsti. Nesi domima ir grožine literatūra, mažai skaitoma tarybinių rašytojų kūri nių. Nebuvo organizuota fakultete nė viena priemonių studentų akira čiui praplėsti meno ir literatūros srityje. Tuo kaip tik ir galima pa aiškinti saviveiklos sustingimą fa kultete. Išstojusieji draugai pažymėjo, kad komjaunimo biuro sporto sektoriaus vadovas drg. Repšys irgi nesugebė jo atatinkamai vadovauti. Diskusijose kalbėjęs universiteto prorektorius drg. Mitropolskis ypač pabrėžė I. P. Pavlovo mokslo įsisa vinimo reikšmę ir jo pritaikymą kasdieninėje praktikoje. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas drg. Timofiejevas kvie tė komjaunuolius daugiau parodyti iniciatyvos ir kovingumo, nesitaiks tyti su trūkumais. Medicinos fakulte to partorgas drg. Kušneris ypač pa žymėjo studentų politinio lygio kėli mo svarbą rengiant kvalifikuotus tarybinius kadrus. Medicinos fakulteto komjaunimo organizacija Lietuvos LKJS CK biu ro nutarimą ims savo darbc> pagrin du, vadovausis partinės organizaci jos ir aukštesniųjų komjaunimo or ganų nurodymais, stengsis ištaisyti iškeltus trūkumus.
J. Žukauskas (Mūsų koresp.)
\J
Tarpfakultetinės krepšinio varžybos Susitikimai tarp fakultetų krepši nio rinktinių vyksta toliau. Praėju sią savaitę įvyko 9 rungtynės. Jose nė vieno pralaimėjimo nepatyrė jMedicinos fakulteto krepšininkai, užtik rintai nugalėję ekonomistų, filologų, gamtininkų ir teisininkų komandas. Medicinos fak. rinktinė — rimčiau sias pretendentas į krepšinio var žybų čempionus. Po vieną pralaimėjimą medikams turi Fizikos-matematikos, Chemijos fak. ir Ekonomikos m. fak. krepši ninkai. Šių komandų susitikimas iš aiškins II ir III vietas po lygų lai mėjimų skaičių taip pat turi filologai ir gamtininkai, t. y. po vieną laimė jimą ir tris pralaimėjimus. Ne vie no laimėjimo neiškovojo Teisės m. fak. rinktinė — ji turi 4 pralaimė jimus.
MUMS
Vienas įdomiausių susitikimų įvy ko tarp filologų ir ekonomistų rink tinių. Nuo pat pirmųjų žaidimo mi nučių iki antro kėlinio vidurio ko mandos kėlė savo rezultatus taškas į tašką. Įpusėjus II-jam kėliniui, eko nomistai toli pralenkia filologus. Bet keliais tiksliais metimais filolo gai išlygina rezultatą. Susitikimas baigiasi minimalia ekonomistų per svara — 32—31. Varžybos rodo, kad mūsų univer sitete yra daug gerų krepšininkų. Tiksliais metimais pasižymi ekono mistas Pajuodis, gera gynyba — fi lologas Artomonovas ir kt. Tačiau kai kurioms komandoms (ypač Istori jos-filologijos ir Gamtos m. fakulte tų) trūksta susižaidimo.
M. Valiušaitė
RAŠO
Ne laiku ir ne visiems
y
Gamtos m. fakultete kiekvieną šeš tadienį demonstruojami vertingi ta rybiniai mokslo populiarizacijos fil mai. Tų filmų demonstravimas stu dentams turi didelės mokomosios svarbos, nes jie padeda geriau pa žinti ir įsisavinti Tarybų Sąjungos •atskirus administracinius ir gamti nius rajonus, fauną ir florą, pagilinti paskaitose gaunamas žinias. Filmai demonstruojami paskaitų metu nuo 9 iki 11 vai. išimtinai tik geogra fams, kas yra labai keista, tačiau į jį patenka nemaža dalis ir kitų stu dentų. Aišku, nuo to nukenčia pa skaitos. Tokių filmų, kaip „Krymas", „Elbįusas", „Kazachstanas", „Altajus",
„Turkmėnija" peržiūrėjimas yra nau dingas ne tik geografams, bet ir geologams, ir biologams, ir kitiems. Moksliniai filmai yra tinkamiausia mokomoji-vaizdinė priemonė. Pagei dautina, kad Gamtos m. fak. dekana tas atsižvelgtų į studentų negeografų pageidavimą ir numatytų mokslinių-populiarinių filmų demonstravi mą ne paskaitų metu, kad galėtų atsilankyti daugiau studentų ir dės tytojų. V. Skuodis Gamtos m. fak. IV k. stud.
Vilniaus Valstybinio universiteto Vietinis komitetas praneša, kad 1952 m. II-am ketvirčiui yra gauti šie ke’ lialapiai: Į SANATORIJAS: 1. Kulautuva 1 kel nuo V. 17 iki VI. 30. 2. Birštonas 1 kel. nuo V. 18 iki VI. 16. 3. Birštonas 1 kel. nuo VI. 23 iki VII. 20. 4. Palanga 1 kel. nuo VI. 1 iki VI. 24. 5. Palanga 1 kel. nuo VI. 26 iki VII. 19. 6. Druskininkai 1 kel. nuo V. 5 iki VI. 1. 7. Druskininkai 1 kel. nuo VII. 2 iki VII. 29.
8. Moršino 1 kel. nuo V. 6 iki VI. 3 9. Moršino 1 kel. nuo V. 5 iki VI. 1. Į POILSIO NAMUS 1. Valakumpiai 1 kel. nuo V. 18 iki V. 29. 2. Valakumpiai 1 kel. nuo VI. 11 iki VI. 22. 3. Palanga 2 kel. nuo VI. 17 iki VI. 28. 4. Palanga 2 kel. nuo VI. 29 iki VII. 10. 5. Palanga (motinos ir vaiko sanatorija) 2 kel. nuo VI. 16 iki VI. 27. 6. Palanga (motinos ir vaiko sana torija) 2 kel. nuo VI. 29 iki VII. 10. Norintieji gauti kelialapius, kreipiasi į Vietinį komitetą. Vietinis komitetas A LV 04653
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaust uvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
REDAKTORIUS
A. VASILIAUSKAS