VISLI ĖALILį PROLETARAI. VIENYKITĖS!
O „ c
farcNTM VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 14 (85) 1952 m. balandžio 23 d.,
antradienis.
Kaina 20 kap.
Pagerinti idėjinį—auklėjamąjį darbą bendrabučiuose AUGUMA mūsų universiteto ” studentų gyvena bendrabu čiuose. Šiais metais baigiamas staty ti dar vienas naujas bendrabutis Čiurlionio gatvėje. Studentų mate rialinės gyvenimo sąlygos diena iš dienos gerėja. Mūsų Tauro 4 bend rabučio gyventojai vertai gali di džiuotis ir džiaugtis gyveną viename iš pavyzdingiausių bendrabučių. Stu dentai kambariuose gyvena po 2—4 žmones, kiekviename kambaryje yra radijas, vandentiekis, šviesa, veikia centralinis apšildymas, studentai ap rūpinami valdiška patalyne, j kam barius pristatomi laikraščiai, veikia klubas-skaitykla, kilnojamoji biblio teka; valgykla ir bufetas. Ar galėjome kada nors anksčiau, buržuazijai valdant Lietuvą, mes darbininkų, valstiečių, tarna. ttojų vaikai ir svajoti apie tokias moky mosi sąlygas? Ne! Tai visa mums suteikė tarybinė santvarka. Partija ir tarybinė vyriausybė mums atida rė universitetų ir erdvių bendrabu čių duris, suteikė tą didžiąją teisę mokytis, apie kurią savo jau nystėje svajojo mūsų tėvai — suda rė tam visas sąlygas. Tai, kad dauguma studentų gyvena bendrabučiuose, palengvėjo ir patsai mokymasis bei idėjinis-auklėjamasis darbas. Atrodytų, kur gi lengviau galima būtų suorganizuoti paskaitą, perskaitytos knygos aptarimą, ko lektyvų teatro, kino aplankymą, jei ne bendrabutyje, kur vietoje gyve na iki 400 studentų, kaip pavyzdžiui, Taure. Kur gi, jei ne bendrabutyje, taip gerai galima kontroliuoti stu dentų kasdieninį mokymąsi? Puikią iniciatyvą parodė Univer siteto 1 ir Totorių 5 bendrabučių ta rybos. (Tarybų pirmininkės Z. Šimku tė ir S. Ciemnolonskaitė). Minėtų bendrabučių gyventojos praktikuoja kolektyvų teatrų ir kinų lankymą, kviečiasi pas save lektorius su įdo miomis paskaitomis, stropiai žiuri savo bendrabučiuose sanitarinės švaros ir tvarkos. Į bendrabučius laiku ir tvarkingai pristatoma spau da. To negalėtume pasakyti apie Tau ro 4 ir Čiurlionio 1 bendrabučius. Kaip bebūtų keista, bet šituose dvie juose bendrabučiuose kaip mokoma sis, taip ir idėjinis-auklėjamasis dar bas gyventojų tarpe yra apleistas, nors čia darbo sąlygos yra kur kas geresnės. Jeigu Universiteto i ir Totorių 5 bendrabučiuose į organizuojamas paskaitas atsilanko didžioji daugu ma visų gyventoją, tai Tauro 4 ta rybos pirmininkė K. Vidrinskaiiė am žinai skundžiasi, kad, girdi, gyvento jai nesilanką į bandrab’ičio tarybos organizuojamas paskaitas. Iš tikrųjų, Tauro 4 į paskaitas dažnai mažai tesusirenka klausytojų. Bet būtų neteisinga dėl to apkaltinti gyvento jus. Idėjinį-auklėjamąjį darbą Tauro 4 bendrabučio tarybai reikėtų vesti organizuočiau ir sumaniau. Reikėtų pasimokyti iš kitų universiteto bend rabučių tarybų patyrimo. Reikėtų pakeisti bendrabučio gy ventojuose įsigalėjusią pažiūrą, kad taryba nieko gero ir įdomaus negali suorganizuoti. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dauguma bendrabučio gy ventojų aktyviai dalyvauja visuome niniame darbe, nevisada turi ir at liekamo laiko. Todėl, prieš organi zuodama kurią nors kultūrinę prie monę, taryba turėtų iš anksto apgal voti, kiek ji bus naudinga ir įdomi. Juk dažnai pasitaiko kad, ta pačia tema, paskaitos ir pranešimai skaito mi fakultetuose arba viso universi teto mastu ir po to dar skaitoma bendrabutyje. įdomios, aktualios paskaitos studentai visada įdomiai klausysis, taip kaip Universiteto 1 ir Totorių 5 bendrabučių gyventojos klausėsi prorektoriaus doc. Mitropolskio paskaitos apie komunistinę JT1
moralę arba vyr. dėst. Juršos apie I. P. Pavlovo mokslą. Mūsų bendrabučiuose dažniausia apsiribojama tik paskaitomis. O, juk gyventojai norėtų pamatyti ir moks linių filmų. Kodėl paskaitas nepaiiiustruoti kino filmų pavyzdžiais, kaip tai daroma Gamtos mokslų fa kultete? Kodėl bendrabučiuose neor ganizuoti matytų spektaklių, kino filmų, perskaitytų knygų aptarimus, tuo ir pačius gyventojus aktyviai įtraukiant į darbą? Gerai, kad Universiteto 1 ir Toto rių 5 bendrabučių gyventojos kolek tyviai aplanko teatrą bei kiną. Ne gerai, kad tų bendrabučių tarybos neorganizuoja matytų spektaklių, ki no filmų aptarimų. Argi tai nebūtų įdomu susirinkusioms pasidalinti sa vo įspūdžiais? Teisingai skundžiasi Tauro 4 bend rabučio gyventojai, kad dar dažnai spauda pristatoma pavėluotai, daž nai tik vėlai vakare, kad iš pašto atneštos spaudos niekas nepriima, laiku neišskirsto po aukštus ir blo kus. Pavyzdžiui, Il-me aukšte gyve nančios studentės kel as dienas iš eilės negavo laikraščių, kai tuo tarpu laikraščiai krūvomis guli pas tarybos narį atsakingą už spaudą J. Zaikovskį. Jie turi teisę skųstis ir reikalauti, kad taryba ir jos narys drg. Zaikovskis sąžiningai vykdytų savo visuomeninę pareigą. Tauro 4 ir Čiurlionio 1 bendra bučiuose yra klubai-skaityklos, kur ateina centriniai ir respublikiniai laikraščiai bei žurnalai; tačiau j klubą-skaityklą ne visada pateksi: dažnai jie būna uždaryti. O jei ir pateksi, tai rasi tik prieš savaitę, dvi išėjusius dienraščius. Naujausi bū na uždaryti kur tai spintoje, visai neįrišti. Bendrabučių tarybos taiks tosi su tokiais faktais, nesiima ini ciatyvos klube-skaitykloje organi zuoti kasdieninį studentų dežuravimą. Bendrabutis Tauro 4 turi tokią dėkingą auklėjimo priemonę kaip radijo mazgą. Tačiau radijo valan dėlės būna neįdomios, blogai paruoš tos, žemos kultūros ir žemo lygio. Aišku, kad už idėjinio-auklėjamojo darbo apleidimą iš dalies kaltos ir mūsų universiteto visuomeninės organizacijos. Komjaunimo ir profsą jungos komitetas reikiamai nevado vauja bendrabučių tarybų darbui. Fakultetų komjaunimo organizacijos tartum pamiršo bendrabučiuose gy venančius studentus. Fakultetų kom jaunimo biurai išskyrė komjaunuolius, atsakingus už darbą bendrabučiuo se, bet tik išskyrė. Jie nieko nedirba ir bendrabučių tarybos iš jų nesulaukia paramos savo darbe. Tauro 4 bendrabutyje gyvena universiteto studentų profkomiteto pirmininkas drg. Karašauskas, stu dentų kultūros klubo pirmininkas drg. Baltaitis, fakultetų komjauni mo organizacijų sekretoriai drg. drg. Balsys, Ra.tkutė, Simonavičius, Pet raitytė bei fakultetų komjaunimo biurų nariai, mūsų akademinio jau nimo vadovai. Šie draugai dar vis su meškišku nerangumu žiūri į stu dentų idėjinį auklėjamąjį darbą bendrabučiuose, iš jų nei Tauro 4, nei kitų bendrabučių tarybos nesu laukė konkrečios paramos bei vado vavimo. Partinis biuras taip pat silpnai dar vadovauja idėjiniam-auklėja,majam darbui bendrabučiuose. Seminarai kambarių agitatoriams pravedami nereguliariai. Jie būna trumpi ir ne išsamūs, dažniausiai paskutinių mū sų Tėvynės bei užsienio politinių įvykių apžvalga. Aišku, kad tokiuo se seminaruose ir patys kambarių agitatoriai maža ką tegauna, ir ne turi ko įdomaus papasakoti savo kambarių draugams. Partinės, komjaunimo ir profesi nės sąjungos organizacijų uždavi nys — artimiausiu laiku pagerinti idėjinį-auklėjamąjį darbą mūsų uni versiteto bendrabučiuose.
Tarybiniai jaunuoliai ir merginos! Įvaldykite mokslą, techniką, kultūrą! Būkite ištvermingi ir drąsus, pasirengę Įveikti bet kokius sunkumus! Gausinkite savo darbu tarybinės liaudies laimėjimus komunizmo statyboje! Tegyvuoja mūsą šaunusis tarybinis jauuimas! (Iš VKP(b) CK šūkių 1952
☆
☆
metų Gegužės 1)
☆
A/ Pavlovinė kryptis mūsų konferencijoje Žymiai išaugusį studentų mokslinį lygį ftf didelį susidomėjimą jų at siektais laimėjimais parodė V-oji studentų mokslinė konferencija. Me dicinos fakulteto studentų moksliniai darbai kas kartą tampa vis aktua lesni, vis tampriau mokslas siejamas su praktika, nagrinėjami darbai yra aukšto politinio-idėjinio bei moksli nio lygio. Savo darbuose studentai vadovaujasi pavlovinės fiziologijos ir mičiurininės biologijos principais, dialektinio materializmo dėsniais. Pavlovinė-mičiurininė kryptis medi cinoje ištisai atsispindėjo ir šios konferencijos darbuose. Visi konferencijoje skaityti 6 pra nešimai buvo eksperimentinio, klinikinio-tiriamojo pobūdžio, visi jie na grinėjo konkrečius praktinius klau simus. Darbai buvo gerai paruošti, gausiai papildyti vaizdinėmis prie monėmis: lentelėmis ir diagramomis. Pvz., VI k. studento Venckausko dar bas „Ankstyvo vaisiaus gemalinių vandenų nuėjimo diagnostika”, pre mijuotas pirmąja vieta, yra aktualus, turintis praktinės reikšmės, kaip pateikiąs tinkamiausias ankstyvo vaisiaus vandenų nuėjimo diagnosti nes priemones. IV k. studentų Švar co ir Elkonino darbas „Nervų sis temos vaidmuo Švarcmano fenome nui” yra grynai eksperimentinio pobūdžio (darbui panaudota 34 triu šiai), atliktas vadovaujantis Pavlovo mokslo principais. Pranešėjai savo darbe parodo centrinės nervų siste mos įtaką sudėtingoms organizmo imunobiologinėms reakcijoms, aiš kindami jas Pavlovo mokslo šviesoje. III k. studentų Treigytės, Rubiko ir kitų kolektyvinis” darbas „Sąlygi nės vazomotorinės reakcijos į termi nius veiksnius rankos pirštuose", ga vęs trečią vietą, yra konkretus Pav lovo mokslo panaudojimas, aiškinant
V GERAI
sudėtingas ir painias gyvybines or ganizmo funkcijas. Ne mažesnės ver tės yra ir V k. stud. Matulio, IV k. stud. Olozaitės, Adomaitytės darbai. Konferencijoje buvo taip pat per skaityta 4 labai įdomūs ir vertingi svečių pranešimai. Tiek iš mūsų, tiek ir iš Kauno, Tartu ir Rygos studentų pranešimų matyti, kad pagrindinę, vyraujančią vietą visų studentų moksliniuose darbuose užima pavlovinė kryptis, iškelianti vadovaujamą centrinės nervų sistemos vaidmenį visoms or ganizmo funkcijoms, nurodanti orga nizmo nedalomą vientisumą ir orga nizmo tamprų ryšį su aplinka. Stu dentai jau pilnai atsikratė nemoks liškomis ir reakcinėmis Virchovo pa žiūromis į organizmą ir jo patologi ją, Veismano—Morgano rasistinėmis „teorijomis”. Konferencijos pranešimai sukėlė didelį susidomėjimą. Jų klausė gana didelis studentų ir dėstytojų skai čius. Konferencijoje išsivystė gana gyvos diskusijos, pranešėjai gavo apie 90 klausimų. Konferencijos ei goje studentų mokslinės draugijos buvo išleistas papildomas numeris „Biuletenis — žaibas”. Tačiau negalima būtų pasakyti, kad konferencija praėjo be trūkumų. Kaip jau baigiamajame posėdyje pažymėjo prof. Jankauskas, konfe rencijos dalyvių skaičius nebuvo gausus, nors per abu posėdžius atsi lankė apie 300 studentų ir 30 dėsty tojų. To priežastis iš dalies buvo paskaitų apkrovimas, ypač V-tam kursui, ir didelis VI kurso abejingu mas konferencijai; jų konferencijoje dalyvavo labai maža. Medicinos fakulteto studentų mokslinės konferencijos visuomet pasižymi savo gausiomis ir kritiško mis diskusijomis, o tai yra neabejo
PASIRUOŠĘ
S. m. balandžio mėn. 16 d. Gam tos m. fakultete, ryšium su artėjan čia pavasario egzaminų sesija, įvy ko gamybinis susirinkimas. Išsa mų pranešimą padarė Gamtos m. fakulteto dekanas doc. Chomskis. Egzaminų sesija yra objektyvus mūsų darbo per visus mokslo me tus rodiklis. Egzaminų rezultatai pri klauso nuo to, kaip mes rengiamės egzaminų sesijai. Vienas iš pagrin dinių pasirengimo metodų — siste mingas mokymasis per visus metus. Didelė^dalis studentų naudojosi šiuo metodu, stropiai lankė paskaitas, tvarkingai atlikdavo praktikos dar bus. Šie studentai rengiasi tapti tikrai aukštai kvalifikuotais tarybi niais specialistais. Tačiau praėjusi žiemos sesija pa rodė, kad dalis Gamtos m. fakulteto studentų blogai mokosi, nesistengia įsisavinti tai, ką jiems savo paskai tose duoda profesoriai ir dėstytojai. Jie buvo kritikuojami, kai kurie vie šai pasižadėjo ištaisyti savo klaidas. Žymi dalis šių studentų pasitaisė, o kiti, deja, taip ir liko „studentauti". Pavyzdžiui, II k. geologijos spec. studentas Leonas Varnas praleido 93 akad. valandas? IV k. geografas Cepinskas, žiemos sesijoje neišlai kęs politinės ekonomijos egzamino, šį semestrą spėjo jau praleisti 57 akad. valandas. Taip pat ir G. Kaziulytė (II k. biologijos spec.) jau praleido 50 vai., IV k. geologijos
SUTIKIME
tinai teigiamas reiškinys. Tačiau negalima būtų pasakyti apie šią konferenciją. Nors diskusijose daly vavo 6 studentai ir trys dėstytojai, tačiau atsiminkime, kad buvo per skaityta 10 pranešimų. Negalima būtų pasakyti, kad šį kartą prane šimai buvo neįdomūs. Atvirkščiai, pranešimai buvo gana vertingi ir įdomūs; negalima sakyti, kad stu dentai būtų nesugebėję pasisakyti. Visiškai ne. To priežastis buvo per didelis pranešimų skaičius dienotvar kėje. Kiekvieną dieną klausytojai tu rėjo išklausyti po 5 pranešimus. Dėl to nukentėjo diskusijos, nes ne visi koreferentai galėjo pasisakyti. Disku sijos turi didžiausios reikšmės stu dentų lavinimuisi, ir jų nebuvimas perpus sumažina pranešimo ir visos konferencijos vertę. Dar vienas stambus ir taisytinas trūkumas buvo tai, kad jau eilė me tų nedirba patologinės fiziologijos mokslinis būrelis, kuris turėtų užimti vadovaujančią ir svarbiausią vietą mūsų fakulteto studentų mokslinėje veikloje. Jo nebuvimas neigiamai atsiliepia i visą SMD darbą. Fakul teto SMD ne kartą, kreipėsi į pato loginės fiziologijos katedrą, norėda ma teigiamai išspręsti šį klausimą, tačiau pati katedra visuomet liko abejinga šiam pageidavimui. Į tai ateityje turėtų atkreipti rimtesnį dėmesį fakulteto mokslinė taryba ir rektoratas. Nežiūrint šių trūkumų, konferenci ja aplamai praėjo sklandžiai, aukš tame politiniame-moksliniame lygy je, draugiškai bendradarbiaujant su broliškųjų respublikų ir Kauno Medi cinos instituto studentais. Svečiams studentams, skaičiusiems pranešimus, buvo įteiktos dovanos. C. Kunevičius Medicinos fak. V k. stud.
EGZAMINŲ
spec. I. Sereiskis, visada sunkiai lai kąs egzaminus, Jau praleido 45 akad. valandas.; J k. biologijos spec. studentė Sabanavičiūtė viešai atvira me I-ojo kurso susirinkime pasiža dėjo pasitaisyti, tačiau iki šiol savo pažado nevykdo. Ji jau praleido 40 akad. valandų. Visi šie minėtieji draugai turi labai susirūpinti ir tin kamai pasirengti artėjančiai pavasa rio egzaminų sesijai. Mokslo reikšmę pilnutinai suprato ir įvertino didelė Gamtos m. fak. stu dentų dauguma. Jiė uoliai studijuo ja šias disciplinas, gerai laiko jų egzaminus. Tačiau kai kurie studen tai, kaip Viščiulytė (geografijos spec. II k.), Rudytė (biologijos spec. II k.), nepakankamai dar ruošiasi marksizmo - leninizmo seminarams. Studentai Liūgą (geografijos spec. II k.), Cepulionytė (geografijos spec. II k.), Pranckūnaitė (biologijos spec. II k.) dažnai praleidžia marksizmoleninizmo seminarus. Kiekvienų sesiją mums statomi vis didesni ir didesni reikalavimai. Todėl mes turime visu rimtumu su tikti šią pavasario sesiją, kad, atėję prie egzaminų stalo, pateisintume tarybinio studento vardą. Kalbėjusieji drg. drg. Sakalaus kas, Rajackas (geologijos spec. IV k.) nušvietė savo kurso padėtį prieš egzaminų sesiją. „Mūsų kurse, — sako drg. Rajackas, — nuo pat šio semestro pradžios sudarytos grupės,
SESIJĄ
kuriose yra kartojama išeitoji me džiaga. Geriausiai dirba V. Rogatkos vadovaujama grupė. Si grupė renkasi 3 kartus į savaitę kolekty viai kartoti kursui. Prof. Kavecl»'s kalbėjo apie kon sultacijų reikšmę, prof. Minkevičius — apie praktiką, kurios metu rei kia parodyti daugiau savo iniciaty vos, parodyti daugiau susidomėjimo. Vyr. dėst. 'Petrulis, Vyr. dėst. Žeiba kalbėjo apie II k. geologų mokomąją praktiką, įvyksiančią Kryme, kuriai reikia taip pat rimtai pasirengti. Kalbėjusieji studentai Sldauga, Sveistytė, Skuodis, Stripeika ir kiti iškėlė praeitų mokslo metų darbo trūkumus, ypač pasireiškusius prak tikos metu. Jie visi pabrėžė tai, kad visi fakulteto studentai turi pa siryžti mokytis ir dirbti taip, kad ateityje tie trūkumai nesikartotų. Reikia pažymėti, kad Gamtos m. fakulteto gamybiniuose susirinkimuo se paprastai daugiausia kalba geo logijos spec. studentai. Taip įvyko ir šiame gamybiniame susirinkime. Kodėl neiškelia savo trūkumų bio logai, geografai? Jie tyli, o juk trū kumų yra ir jų darbe. Po diskusijų buvo priimtas nuta rimas, siekiąs pagerinti studentų mokslo lygį pavasario egzaminų se sijoje. E. Venclovaitė II k. geologijos spec. stud.
☆ NUOTRAUKOJE: Maskvos Vals tybinio
universiteto
studentai
Kozlova
ir šeremet,
dalyvavę
mūsų
universiteto
V
studentų
mokslinėje konferencijoje, kalba si su Ekonomikos fak. studentais ir vyr. dėst. Gregorausku.
Nuotr. L. Butkevičiaus
☆
Yra pietūs, vietos nėra, yra vietos pietų jau nėra Tarybų valdžia sudarė mums visas sąlygas mokytis — aprūpina bend rabučiais, stipendijomis, teikia pa šalpas, išskiria atilsines j sanatori jas, poilsio namus. Dauguma studentų naudojasi val gykla, esančia Tauro 4. Ja naudojasi ir didelė dalis studentų, gyvenančių ne bendrabučiuose. Tačiau valgyk la Tauro 4 nepatenkina studentų poreikių, valgyklos darbe yra daug trūkumų. Šioje valgykloje maitinasi įvairūs pravažiuojantieji, atvažiuojantieji, laikinai gyvenantieji Vilniuje, įvairių kursų klausytojai, neakivaizdinių institutų klausytojai, įvairių suva žiavimų dalyviai, geležinkelininkai, kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų stu dentai, artistai, įvairūs tarnautojai ir t. t. ir pan. Anksčiau studentai sugaišdavo daug laiko stovėdami didžiulėje ei lėje. Dabar yra dvi kasos, kurių viena aptarnauja pašaliečius, o ant roji — studentus. Atrodytų, kad vis kas gerai. Deja, ne. Kaip žinome valgykla atidaroma 13,30 vai. Tuo laiku studentai dau giausia klauso paskaitų, o valgyklo je pilna pašaliečių; visi stalai užim ti, daugelis jų laukdami stoviniuo ja prie stalų. Jeigu tuo metu ateina studentai, tai jie yra priversti gero kai laukti prie kasos ir prie užim tų stalų. Ne nuostabu todėl, kad
dažnai studentus galima matyti val gant miesto valgyklose. Tačiau daugiausia studentai pra deda rinktis į valgyklą pasibaigus paskaitoms, tai yra apie 17 vai. O dabar valgykloje padėtis kita: vie tą jau gausi, bet užtat pietų negausi, nes visi arba beveik visi patiekalai būna išpirkti. Ne naujiena, kad dažnai šiuo laiku nėra nei pirmųjų, nei antrųjų patiekalų. Taip buvo, pavyzdžiui, ir praėjusį ketvirtadie nį (IV. 17), ir daug kitų dienų. Pastaruoju metu Tauro 4 įvyko dar viena naujovė. Iki šiol studen tai kiekvieną rytą gaudavo virin tą vandenį. Neseniai bendrabučio administratorius drg. Vileita įsakė vandens virimą nutraukti. Dabar gi studentai privalo vėl eiti į valgyk lą, vėl stovėti eilėje ir pirkti arba tą, kurios vėliau vakare jau ir ne gausi, nes 20 vai. valgykla uždaro ma. Universiteto vadovybė, visuomeni nės organizacijos turi atkreipti rim tą dėmesį į šį taip svarbų studen tų buities klausimą, kad artimiau siu metu valgykla Tauro 4 tvarkin gai aptarnautų studentus, kaip ir pridera studentų valgyklai.
Vykdykime VLKJS CK VIII plenumo \j nutarimus Kodėl nesirūpinama? Artėja respublikinė studentų spar takiada. Mūsų universiteto vyrų ir moterų tinklinio rinktinės deda vi sas pastangas tinkamai pasirengti šiam svarbiam įvykiui. Bet USK ir Fizinio auklėjimo ir sporto katedra nesudaro reikiamų sąlygų tinklininkų treniruotėms. Rinktinės treniruo jasi nepripūstais, blogos kokybės kamuoliais, ir tų pačių nėra pakan kamai. Kamuolius sutvarkyti priva lo laborantas, bet jis savo pareigų neatlieka. Kartais laborantas nebūna savo darbo vietoje, neišduoda sporto inventoriaus, ir dėl šios priežasties treniruotės neįvyksta. Esant tokioms sąlygoms, neįmanoma gerinti žaidi mo technikos. USK ir Fizinio auklėjimo ir spor to katedra privalo kuo greičiausiai išspręsti šį klausimą. V. Lappo, j J. Adamavičiūtė, V. Žilinskaitė
TSRS 10 miestų krepšinio turnyre
M. Bernatavičius, V. Damidavičius, Kovo mėnesį Kijeve įvykusiame TSRS 10 miestų krepšinio rinktinių A. Lydeikytė, V. Jovaiša
Tauro 4 bendrabučio gyventojai tradiciniame turnyre pirmą kartą dalyvavo Vilniaus miesto moterų krepšinio rinktinė, kurią atstovavo Kai nieks n evadovauja me daugiausia mūsų universiteto Kada mane paskyrė bendrabučio spintą, studentai negauna jų pasi studentės bei dėstytojos drg. drg. vyresniąja agitatore, Čiurlionio 1 skaityti. Kartais jie iškyla į dienos Kulakauskienė ir Motiejūnaitė. Mes pamatėme geriausių šalies bendrabučio administratorius drg. šviesą, bet tokios metamorfozės J. Bernatavičius mane ramino: „Su- įvyksta ne dažniau, kaip kartą į mė komandų žaidimą, geriausius krep šinio technikos meistrus drg. drg. darysim planus, bendrabučio taryba nesį. jums padės, ir dirbsite". Rudens semestre bendrabučio ta Lisovą (Talinas), Konevą (Maskva), Bėgo dienos, tarybos sudarytų ryba parūpino bendrabučiui kelias Korkiją (Tbilisi), Alekslejevą, Mak planų politmasiniam darbui dirbti paskaitas. Šį semestrą klausėmės tik simovą (Maskva). Kolektyviškumą, mes neišvydome. Ir norisi paklausti vienos paskaitos apie gripą, kurią taiklius metimus, ištvermę ir susižaldimą pademonstravo Maskvos bendrabučio tarybos pirmininką drg. skaitė vyr. dėstytojas Tokeris. Šaulinską bei atsakingą už politmaNorėtųsi žinoti, ką apie tai gal moterų komanda, neturėjusi sau ly sinį darbą tarybos narį drg. Stani voja universiteto komjaunimo komi gių priešininkų turnyro metu. La ką, kodėl Čiurlionio 1 bendrabuty teto politmasinio sektoriaus vadovas, bai apgalvotai taktikos atžvilgiu, o je nedirbamas joks politmasinis kodėl jis taip pro pirštus žiūri į to taip pat kolektyviai ir darniai su darbas. Mes suprantame politinio- kią svarbią darbo sritį, kaip poli- žaidė Tbilisi vyrų komanda, iškovo auklėjamojo darbo reikšmę, mes ži tinis-masinis darbas studentų tarpe. jusi pirmąją vietą. nome, kad tas darbas turi būti or Turnyre pabandėme ir mes savo Laikas pabusti, drg. drg. Šaulinsganizuotas. Visa nelaimė, kad mi kai, Stanikai! Ir jums, drg. J. Ber jėgas. įveikėme gruzines (40:32), nėti draugai nenori jo organizuoti, natavičiau, kaip universiteto kom Erevanę (41:32), Sverdlovską (57: nenori atlikti savo tiesioginės parei jaunimo komiteto nariui, reikia 41). Lygiomis sužaidėme su Kijevo gos. Mokslo metų pradžioje paskirti daugiau padėti bendrabučiui, kurio komanda ir tik po pratęsimo pralošėme. Tačiau eilė rungtynių su kambarių agitatoriai nedirba, nes administratoriumi esate. Maskvos, Rygos, Leningrado koman jiems niekas nevadovauja. Skaityk E. Petrauskaitė domis parodė, kad mums dar trūks lai gaunama spauda numetama į Čiurlionio 1 gyventoja ta ištvermės, kad mes netaikliai mė tome, blogai pasuojamės. Norint pa Kursinis darbas apie vulkanus siekti gerų rezultatų, šiuos trūkumus Dar mokyklos suole aš troškau mai rinkau įvairią medžiagą, skai pirmiausia reikia pašalinti. Turnyre plačiau sužinoti apie įvairius fizi čiau mokslinę literatūrą. Ir šiandien mes užėmėme 6 vietą. nius reiškinius gamtoje, jų tarpe ir TSRS 10 miestų turnyras davė apie vulkanizmą. Aš domėjausi vul tai, kas anksčiau man buvo nesu mums daug patyrimo, parodė klai kanų atsiradimo ir išsiveržimo prie prantama, pasidarė aišku ir pa das ir tą kelią, kuriuo einant gali žastimis. Ir kada baigiau vidurinę prasta. ma būtų pakelti savo sportinį meist mokyklą, aš pasirinkau geografijos Šis kursinis darbas man padės riškumą, pakelti krepšinio lygį Vil specialybę, kuri man ir duos atsa niuje, pasekant stipriausiųjų šalies visapusiškai išstudijuoti vulkanizmo komandų kymus į panašius klausimus. pavyzdžiu. reiškinius. Kada šiais metais buvo skirsto B. Jakšta.itė mos kursinių darbų temos, aš pasi A. Michelevlčiūtė TSRS 10 miestų krepšinio rinkau darbą apie vulkanus. Šiai teGamtos m. fak. II k. stud. turnyro dalyvė
laukų drėkinamoji sistema — Leonardo ran kų darbas. Milane, Santa Maria della Gražia vienuo lyne, Leonardo pradeda piešti savo žymiau siąjį darbą „Paskutinę vakarienę". 'Siame kūrinyje išreikštos visos klasikinės 16 a. ita lų tapybos, vad. Cinkvenčento estetinės pa žiūros: griežta kompozicijos lygsvara, figūrų pajungimas veiksmo vientisumui. Apaštalų figūros — gyvi žmonės, kuriuose nėra nie ko religinio, nieko mistiško. Juos jungia pa sipiktinimas, nustebimas, pagieža — visa žmogiškų Jausmų gama. Gilus veikėjų psi chologiškas individualizmas yra pagilinimas bendros veiksmo kompozicijos. Tam pačiam jo kūrybos periodui priklauso ir kitas žymus Leonardo darbas „Madona tarp uolų". Poe tiniai paveikslo jąusmai, gilus figūrų lyriz mas yra išryškinamas subtilaus peizažo, pa dengto žavingais šešėliais. 1499 m. į Milaną įsiveržia prancūzų ka riaunos. Leonardo su savo draugu matema tiku Luką Pačioliu apleidžia Milaną. Apke liavęs visą šiaurinę Italiją, 1501 m. Leonar do sugrįžta į Florenciją. Nenuilstama kūry binė Leonardo asmenybė vėl duoda pasau liui naujus genialius kūrinius. Tai „Sv. Ona" ir „Mūšis prie Angiaros". Svarbiausias to periodo Leonardo teptuko kūrinys — Flo rencijos damos Mona Lizos portretas, žino mas visam pasauliui „Džiokondos" vardu. Reikia pažymėti, kad daugelis didžiųjų tep tuko meistrų, kaip Fra Bartolomeo ir Rafaelis, atvirai pripažino Leonardo savo moky toju. Portrete Leonardo pirmas tapybos istori joje sugebėjo parodyti žmogaus veide sudė tingą jo vidaus gyvenimą, jo prieštaringu mą, jo nepastovumą. Ramus ir rimtas gra žios moteries veidas yra pagyvinamas nuslystančios lūpų šypsenos ir lyg pajuokian čių akių. Portreto foną gilina kupinas poe tiško žavingumo peizažas. Iki Leonardo pei zažas tarnavo tik kaip dekoratyvinė portre to puošimo priemonė, tuo tarpu šio portreto peizažas lyg atspindi vidinę paveikslo pras mę. 1515 m. Leonardo išvažiuoja į Prancūzi
ją. Jis nenutraukia ir čia savo darbo. 1519 m. gegužės 2 d. Leonardo mirė. Sunku atskirai vertinti Leonardo moksli nį palikimą. Jeigu ir meno srityje jo kūry binis diapazonas nesiriboja vien tapyba — jis buvo ir genialus skulptorius, ir architek tas, jo vardas ir muzikos, ir literatūros (liko jo facetijos — tam tikro literatūrinio žanro kuriniai) istorijoje stovi anaiptol ne pasku tinėje vietoje, tai tiksliųjų mokslų srityje mes matome nepaprastai plačią ir vaisingą asmenybę. Leonardo pasaulėžiūrai būdingas materia lizmas. Jis neigia dievo ir dvasios buvimą. Prieš bažnytinę-idealistinę „dieviškojo proto teoriją Leonardo pastato sensualistinio mate rializmo principą". Leonardo materializmas yra metafizinio ir mechanistinio pobūdžio, bet savo laikams tai buvo pažangiausias mokslinės ir filosofinės minties pasireiški mas. Leonardo palikimas yra nemirtingas. Jo realistinė estetika ir z nūdien kovoja prieš buržuazinio meno išsigimimą. Buržuaziniai meno istorikai — amerikoniškojo imperializ mo tarnai stengiasi nuneigti didžiojo rene sanso genijaus, didžiojo humanisto puoselėtas tradicijas. Italų buržuaziniai pseudomokslininkai, kaip Papini bei Oldžati, neigia italų renesanso reikšmę pasaulinei kultūrai, įrodi nėja, kad nei Leonardo, nei Rafaelis, nei Mikelandželo neįnešė į meną naujo turinio, naujų formų. Antrojo imperialistinio karo metais amerikoniškųjų gangsterių bombos, kurios dėl „kažkokių tai priežasčių" nekrito į fašizmui kalančių ginklus kapitalistų fab rikus, sugriovė Santa Maria della Gražia vienuolyną. Tik vargais negalais pasisekė restauruoti šedevrą „Paskutinę vakarienę". Amerikoniški banditai ir dabar norėtų be gailesčio sunaikinti didžiojo italų menininko kūrinius, kaip nūdien naikina nuostabius Ko rėjos kultūros paminklus. Kova už taiką — tai kova už tą kultūrą, kurios vienas iš geriausių atstovų ir buvo Leonardo da Vinči. J. Pilypaitis
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
LV 04590
LEONARDO DA VINČI (500-ųjų gimimo Neseniai Pasaulinės Taikos Tarybos nuta rimu visas pažangusis pasaulis minėjo vieno iš didžiųjų žmonijos genijų — italų daili ninko ir mokslininko Leonardo da Vinči 500 metų gimimo sukaktį. Jo nemirštami kūriniai nepaprastai brangūs visai pažangia jai žmonijai. Leonardo da Vinči brangus ne tik kaip genialus menininkas, įžymus mokslininkas, bet taip pat ir kaip didelis humanistas, kaip žymiausias renesanso epochos atstovas. Re nesanso epocha su savo vidiniais ir išoriniais prieštaravimais vaizdžiai parodo, kokia buvo kultūra jaunos, pilnos kūrybinių jėgų kla sės — kylančios, progresyvios, revoliucinės buržuazijos, jos intensyvių kovų su atgyve nusiu feodalizmu. Renesanso kultūra buvo pirmoji buržua zinės Vakarų Europos kultūros stadija. Ją pagimdė kapitalistinių santykių formavima sis feodalinės visuomenės gelmėse. Buržua zija, nešdama naują kapitalistinį gamybos būdą, tuo metu veikė kaip revoliucionuojanti klasė. Epochos optimizmą, iliuzijas į ateitį kaip tik ir apsprendė renesanso žmonių tikė jimas darniu buržuazinės visuomenės vysty musi ir jos laimėjimu. Klasišką tos epochos žmonių įvertinimą davė Fr. Engelsas: „Žmo nės, sukūrusieji dabartinį buržuazijos vieš patavimą, buvo kas tik norite, bet tik ne buržuaziškai ribotų gabumų žmonės. . . Tuo met nebuvo beveik nė vieno stambaus žmo gaus, kuris nebūtų keliavęs po tolimus kraš tus, kuris nebūtų mokėjęs kalbėti keturiomis ar penkiomis kalbomis, kuris nebūtų blyks telėjęs keliose kūrybos srityse. Bet kas ypač jiems būdinga, tai tas, kad jie beveik visi gyvena savo epochos interesais, dalyvauja praktinėje kovoje, pritampa prie tos ar ki tos partijos ir kovoja, vieni žodžiu ir plunks na, kiti kalaviju, o treti ir tuo, ir tuo. Iš čia tas charakterio pilnumas ir jėga, kuri daro juos žmonėmis tikra šio žodžio prasme. Užs. Nr. 00679
Lenino—Stalino komjaunimas gar-, tikos ir vyrų krepšinio sekcijose. bingame jaunimo auklėjimo darbe Mažai rūpinamasi plaukymo sekcija, daug dėmesio skyrė ir skiria kūno nežiūrint, kad plaukimas yra įtrauk kultūrai bei sportui. Komjaunimo tas į LTSR aukštųjų mokyklų spar iniciatyva 1931 metais buvo įves takiados programą. tas PDG komplekso normų laiky Universiteto sporto klubas ir Fi mas. Komjaunuoliai aktyviai daly zinio auklėjimo ir sporto katedra per vauja sportiniame darbe, keldami maža reaguoja į sportininkų signa savo sportinį meistriškumo lygį. lus ir pageidavimus. Mūsų Universiteto sporto klubas VLKJS CK VIII plenumas įparei kartu su Fizinio auklėjimo ir spor goja komjaunimo, organizacijas to to katedra, padedant visuomeninėms liau vystyti masinį sporto sąjūdį organizacijoms, šiais mokslo metais plačiųjų jaunimo masių tarpe. Kiek sportiniame darbe pasiekė žymių vieno komjaunuolio pareiga regu laimėjimų. Fakultetyviniuose užsi liariai užsiiminėti fizine kultūra ir ėmimuose dalyvauja 700 su vir sportū, nuolat rūpintis sportinio šum studentų. PDG komplekso žie meistriškumo kėlimu, ugdyti kolek mos normų planas viršytas. Gerai tyviškumo jausmą. Tačiau to nema vykdomas atskyrininkų planas. Šiuo tyti Istorijos - filologijos fakulteto metu universitete I atskyrį turi 31, komjaunimo organizacijoje. Istori II — 135, III — 378 studentai. jos-filologijos fakulteto sporto klu Kasdien vis daugiau studentų užsi bas, visuomeninės organizacijos ir iminėja sportu. Sąžiningai atlieka dekanatas po rudens Komjaunimo savo pareigas ir gerai dirba spor taurės varžybų visai pamiršo spor tinės gimnastikos sekcija (atsakingas tinį darbą. Nežiūrint to, kad fakul v. d. Alioškinas), šachmatų sekcija, tete yra pakankamai sportinių jėgų, moterų krepšinio rinktinė (atsakin Jis V-je spartakiadoje velkasi pas gas v. d. Kulakauskienė), fechtavi kutinėje vietoje. Klaidingos nuomo mo sekcija (v. d. Timonovas) ir ki nės laikosi Istorijos-filologijos fa tos. Šiais mokslo metais sportinis kulteto komjaunimo biuras, esą, rū darbas diena iš dienos gerėja. pintis sporto išvystymu turi tik spor Tačiau vis dėlto ir jame yra dar tinės organizacijos. VLKJS CK žymių trūkumų. Daugelis V-tos VIII plenumo nutarime nurodyta, spartakiados varžybų atidėtos gegu kad komjaunimo organizacijų užda žės mėnesiui, o tada kaip tik vyks vinys yra „drauge su fizkultūrinėta intensyviausias rengimasis pava mis organizacijomis ir profsąjun sario egzaminų sesijai. Dėl to, aiš gomis užtikrinti tolesnį masinioku, nukentės organizacinis-praveda fizkultūrinio sąjūdžio pakilimą, masis varžybų darbas. Praveda įtraukti į jį plačiuosius jaunimo moms varžyboms USK ir Sporto ka sluoksnius, pakelti sportinio meist tedra reikiamai nepasirengia. Prie riškumo lygį". V universiteto spartakiados organi Komjaunimo organizacijų uždavi zavimo menkai prisideda visuomeni nys — šalinti visus trūkumus spor nės organizacijos, ypač profsąjun tiniame darbe, gerai pasiruošti ir gos. Blogai dirba universiteto krep kovingai sutikti vasaros sporto se šinio, slidinėjimo teisėjų kolegija, zoną. į tinklinio tarpfakultetines varžybas V. Zakrys dažnai neatvykdavo net patys teisė universiteto komjaunimo jai. Silpnai treniravimosi ir auklė komiteto sporto sektoriaus jimo darbas vyksta lengvosios atle vadovas
metinių proga) Kabinetiniai mokslininkai buvo tada išim tys. . .“ Leonardo gimė 1452 m. balandžio 15 d. netoli Florencijos, kalnuotose Vinči mieste lio apylinkėse. Jo tėvas buvo Florencijos no taras, motina — Toskanijos valstietė. Jam buvo 20 metų, kai jo vardas tapo plačiai žinomas. Mokęsis žinomo dailininko Andrea Veroki studijoje, Leonardo greitai parodo savo plačius ir originalius sugebėjimus. Jo genialaus proto šakotumas vertė jį šalia ta pybos domėtis tiksliaisiais mokslais: jis draugauja su žinomu matematiku Paolo Toskaneliu, jis aistringai domisi Florencijos pra monės įrengimų tobulinimu. Daugelis jo sugalvotų mašinų, aparatų bei prietaisų bu vo praktiškai pritaikyti įvairiose dirbtuvėse. Leonardo neužmetė ir negalėjo užmesti ta pybos. Daug kas iš jo pirmųjų kūrinių liko iki mūsų laikų. Tam jo kūrybos periodui pri klauso Leningrado Ermitaže esantis meno šedevras „Madona Benua" ir nūnai Vienoje saugomas „Žynių linkėjimas" — pirmas di delės apimties Leonardo kūrinys. Šiam pe riodui priklauso ir bažnytine tematika nuta pytas „Sv. Jeronimas". Temos ribotumas nesukliudė didžiajam menininkui su susižavė jimu piešti galingą vyro kūno grožį, religi nis fanatizmas „šventojo" veide yra giliai prieštaraujantis vidinei kūno harmonijai. 1481 m. Leonardo važiuoja į Milaną, kur jį kviečia faktinis Milano valdovas — Liud vikas Sforca. Sis feodalas tikėjosi paversti genialų mokslininką ir menininką klusniu savo grobuoniškos politikos įrankiu. Istori nės sąlygos (pasibaigė karas su Venecija) leido didžiajam dailininkui išlieti savo kū rybinę energiją į meną, statybą. Jis rengia grandiozinius hidrotechninius planus Milano apylinkėse. Tam buvo reikalingas platus ka nalų tinklas. Mes nežinome, ar Leonardo planai buvo įvykdyti, bet ir dabar Milano apylinkių valstiečiai yra įsitikinę, kad jų
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS