V/SU &/./U PROLEDIRA/. VIENYKITĖS!
0
O —
Til»tNW VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 16 (87)
1952 m. gegužės 13 d.,
antradienis.
Kaina 20 kap.
ORGANIZUOTAI UŽBAIGTI
MOKSLO METUS J UKŠTOSIOSE mokyklose pra■įsideda atsakingas laikotarpis — mokslo metų užbaigimas. Beveik vienas milijonas studentų gyvena viena mintimi — puikiai užbaigti savo darbą. Jie žino, kad labai geri rodikliai, pasiekti egzaminų metu, bus geriausia jų dovana Tėvynei. Tuo gyvena visa mūsų šalis. Šachtų darbininkai, didžiųjų komunizmo sta tybų kūrėjai, kolūkiečiai, mokslo darbuotojai — visi jie savo pasieki mus skiria Tėvynei. Jų darbas įsi lieja į bendrą visų mūsų šalies dar bo žmonių siekimą — komunizmo sukūrimą mūsų šalyje. Mūsų universiteto kai kurių fa kultetų, kaip Teisės, Gamtos fakul tetų, studentai jau (žengė j pavasario egzaminų sesiją ir išlaikė po kelis egzaminus. Kiekvienas studentas turi stengtis sąmoningai pasiekti kuo ge resnių rezultatų, kuo geresnio visų metų savo darbo įvertinimo. Vargu ar pas mus atsirastų toks kolekty vas, grupė, kurie abejingi būtų ne rimtai, žalingai ir svetimai tarybi niam studentui pažiūrai — nelankyti paskaitų, rengtis egzaminams ne vi sus metus, o tik sesijų metu, „per šokti" kaip nors j sekantį semestrą ar kursą ir pan. Tokia pažiūra yra būdinga buržuaziniam universitetui. Tuo apgausi visų pirma pats save. Tačiau dar pasitaiko studentų ir mūsų universitete, kurie panašiai galvoja. Dėstytojų, visuomeninių or ganizacijų pareiga su šaknimis išrauti tokią pažiūrą iš mūsų studentų są monės. Istorijos-filologijos fakulteto pirmo kurso rusų kalbos ir literatū ros specialybės rusų grupė (seniūnas Ivinskis, gruporgas Mamyševas) die na iš dienos silpnina savo darbą. Gegužės 5 dieną iš 32 studentų pa skaitose nedalyvavo 22, tame tarpe gruporgas, fizorgas ir kiti atsakingi už mokslą ir auklėjimą studentai. Seniūnas nutraukė vesti paskaitų lan komumo apskaitą. Grupėje vyrauja žalingas išpuikimas. Sunku pasakyti, ką apie savo metinius rezultatus gal voja tokie Medicinos fakulteto stu dentai, kaip Sidorina, Gudilinas, Cudakovas. • Būtina, kad atsakingi už kursą dra.ugai (gruporgai, seniūnai, proforgai) organizuotų savo kolektyvus pa reigos jausmui ir atsakingumui pa kelti, visam akademiniam įsiskolini mui likviduotįjttftavalaikiai įskaitas išlaikyti. Studentai ti^K žinoti, kad šioje egzaminų sesij^e iš jų bus reika laujama žymiai daugiau, kaip pra ėjusioje sesijoje. Egzaminą perlaiky ti bus leidžiama tik išimtinais atve
Universiteto kolektyvas vieningai pasirašė Valstybinę paskolą! ★
KARTU SU VISAIS Verčiu „Jaunosios Gvardijos" la pus. Nuostabūs žmonės. Jie pavydė jo savo tėvams praeities — kovin gos, revoliucijos kovose užgrūdintos jaunystės. Mes irgi galime pavydėti jaunagvardiečiams, bet už vis la biausiai ateinančios kartos pavydės mums mūsų dabaities. Jos pavydės mums šių dienų, kuomet žmogaus rankos keičia žemės vaizdą, kuomet šių statybų fone auga naujas žmo gus. Mūsų darbai bus įrašyti į isto riją. Juk mūsų taikus gyvenimas taip pat kova, bet mes kovojame taikioj statyboj, kurdami žmonijai šviesią ateitį. Toli mūsų Nemunas nuo Volgos, Dono. Vilnelės bangų čiurlenimas
nepasiekia Kara-Kumos smėlynų, bet mes — Nemuno šalies žmonės, kar tu su jais, kartu su tais, kurių ran kos valdo ekskavatorius, kartu su tais, kurie paleidžia į darbą galingas turbinas. Pasirašydami paskolą, mes žengiame kartu su jais ir nors maža dalele prisidedame prie šio didžiulio kuriamojo darbo. Ir mūsų poetė V. Valsiūnienė kalba: „Smiltele būk prie statomo mūro, Jeigu akmeniu būt negali". Mūsų lėšos, skolinamos valstybei, dar labiau sustiprins socialistinę Tė vynę — kovos už taiką tvirtovę. L. Abraitytė Istorijos-filologijos fak. I k. lituanistė
jais, o ne taip, kaip tai buvo žie mos sesijos metu. Labai svarbu kaip mokslo, taip Ir auklėjimo atžvilgiu organizuoti eilę kolektyvinių priemonių, kurios padės sėkmingiau išlaikyti egzaminus. Tai kolektyvinis rengimasis egzaminams, vaizdinių priemonių, vadovėlių su kaupimas, tarpusavis žinių patikrini mas, konsultacijų lankymo organiza cija, papildomos konsultacijos, nor malaus režimo sudarymas norint iš vengti pervargimo. Ypatingai būtų gerai, kad studen tai kolektyviai aptartų sunkius prog ramos klausimus, pavyzdžiui, meto dologinio charakterio klausimus, ku rie bus kiekviename biliete. Didelį vaidmenį organizuotai už baigiant mokslo metus turi suvaidin ti mūsų universiteto visuomeninės organizacijos. Visų pirma reikalinga gerai žinoti kolektyvų ir atskirų studentų mobilizuotumą ir padėti su stiprinti grupes, kad galima būtų iš vengti klaidų, pasiekti geresnio studentų buitinio aptarnavimo bend rabučiuose, griežto režimo sudarymo, susirinkimų, posėdžių sumažinimo ir kt.
Bibliotekininkų santaupos—valstybei Džiaugsmingai sutiko Mokslinės bibliotekos darbuotojai vyriausybės nutarimą apie naujos Valstybinės pa skolos išleidimą. Bibliotekoje įvyku siame mitinge jie vieningai pareiškė, kad su džiaugsmu skolina savo san taupas valstybei — tolesniam liau dies ūkio vystymui, didžiosioms ko munizmo statyboms, tarybinės liau die gerovės kėlimui.
„Sveikiname naujosios paskolos iš leidimą, — pareiškė komjaunuolė V. Simanavičiūtė. — Ši paskola dar labiau sustiprins galią mūsų Tėvy nės, kuri vadovauja kovai už taiką, prieš karo kurstytojus. Visi kaip vienas pasirašysime paskolą". Pasisakydami drg. drg. Bogoniuk ir Ščikovskienė dėkoja partijai, vy riausybei ir asmeniškai draugui Stalinui už laimingą, džiaugsmingą gyvenimą, duoda faktų, rodančių bolševikų partijos rūpinimąsi darbo žmonių gerove, kviečia susirinkusius vieningai pasirašyti naująją paskolą. Tuojau po susirinkimo prasidėjo vieningas paskolos pasirašymas. Vi si bibliotekos darbuotojai pasirašė paskolą. 10 vai. ryto pasirašymas buvo baigtas. R. Rozetaltė
/
----
Egzaminų sesijai pasirengę
Nuotraukoje: (iš kairės į dešinę) Ekonomikos m. fakulteto II kurso studentai - komjaunuoliai Januškevičius, Cypas ir Grėska rengiasi marksizmo - leninizmo egzaminui. L. Butkevičiaus nuotr.
Pagrindinis ir lemiamas vaidmuo, organizuojant mokslo metų užbaigi mą, ir, visų pirma, užbaigiant kurso paskaitas, praktikos bei seminarinius (Sieninės spaudos skiltyse) užsiėmimus, priklauso katedroms. Paskutinėse paskaitose reikia suves Šiuo metu universiteto studentai Reikšmingas tuo klausimu yra drau ti rezultatus, padaryti programinės su dideliu ryžtingumu ruošiasi artė go L. Simanavičiaus straipsnis, iš medžiagos apžvalgą,' apibendrinti, jančiai egzaminų sesijai. spausdintas Chemijos fak. sienlaik kad studentas suprastų viso išklau „Chemikų balsas" 12 nr. Universiteto sieninės spaudos svar raštyje syto kurso esmę. biausias uždavinys šiuo metu yra Straipsnio autorius nagrinėja kom jaunimo grupės vaidmenį, nurodo Katedros dar savaitę prieš egza nušviesti pasiruošimą egzaminams. gerus fakulteto komjaunimo grupių minus privalo organižuoti įskaitų pri Kaip šį uždavinį išsprendė sienlaik darbo pavyzdžius, kritikuoja dar pa ėmimą griežtai pagal Aukštojo moks raščių redkolegijos, liudija įvykusio sitaikančius trūkumus. lo ministerijos nurodymus. Įskaitos je universiteto sienlaikraščių apžiū Kai kurie sienlaikraščiai, nušvies— ne egzaminai. Tai studentų atlik roje išstatyti sienlaikraščiai. dami atskirų grupių mokymąsi, iš Tenka pažymėti, kad kai kurios tų praktinių darbų, seminarinių užsi kelia tik gerai besirengiančius stu ėmimų suvedimas. Vienu atveju — redkolegijos visiškai išleido iš akių dentus, tačiau nutyli tuos, kurie dar tai visų pagal mokslo planą ir prog Šį svarbų reikalą. Keista, kad Teisės ir dabar nerimtai žiūri į mokymąsi. ramą atliktų praktinių darbų ataskai fakulteto sienlaikraštis „Tarybinis Toks pavyzdys yra stud. Birmanto ta, kitu atveju — tai ataskaita ak teisininkas" 18 nr. apie prasidedan straipsnis Chemijos fak. III k. sien tyvaus, kūrybinio sistemingo darbo čią sesija visai nieko nerašo. Sien laikraštyje „Eenergetikai". Tiems jokie klausi seminaruose, bet visais atvejais — laikraštyje nekeliami sienlaikraščiams priešpastatyti gali mai, susiję su geresniu išeito kurso tai dėstytojo atsakingas studentų ma Medicinos fak. III k. sienlaik darbo įvertinimas ir, neturint nors kartojimu, su kolektyviniu mokymusi, raštį „Šviesusis kelias", kuriame iš vienos įskaitos iš kurio nors daly su pagalba atsiliekantiems draugams. spausdintas stud. Cicėnaitės straips Ne geresnė padėtis ir kursiniuose ko, studentai nebus prileidžiami prie nis. Jame teisingai kritikuojami atsiegzaminų. Ypač svarbu, duodant Teisės mokslų fakulteto sienlaikraš kurie dar permažai arba liekantys draugai — Naverauskas, marksizmo-leninizmo ir kitų visuo čiuose, vičius ir kt. meninių mokslų įskaitas, atkreipti vienpusiškai nušviečia pasiruošimą Teodoro Eilė sienlaikraščių, kaip Istorijosdėmesį j studentų paskaitų ir semi egzaminams. Štai IV k. sienlaikraš filologijos fak. sieninis laikraštis narų lankymą ir pavyzdinius stu čio „Jaunasis teisininkas" 8 nr. iš „Už tarybinį mokslą" 10 nr., to pa spausdintas straipsnelis „Akademiniu dentus pažymėti. klausimu", kuriame už nepakankamą ties fak. III k. lituanistų sienlaikraš Savalaikiai ir gezai pasirengti eg kurso studentų ruošimąsi egzaminams tis „Lituanistas" savo skiltyse spaus zaminų sesijai, puikiai išlaikyti kaltinamas vienas drg. Berlandas dina mokslo pirmūnų straipsnius, ku egzaminus — viso universiteto ko (akademinio sektoriaus vadovas). riuose pasidalinama darbo patyrimu. Straipsnelio autorė siūlo tik šiam Istorijos-filologijos fak. II k. slavistų lektyvo pareiga. ----------------- ------------------draugui ištaisyti savo darbą, many sienlaikraštis „Junost" teisingai sie dama, kad tai jau pakaks visd kur- ja pasiruošimo egzaminams klausimą 6o geram pasirengimui egzaminų se su akademinės disciplino6, paskaitų sijai pasiekti. Žinoma, kursinis kom ir konsultacijų lankymo stiprinimu. Vykstame dirbti pagal paskyrimus Reikia pažymėti, kad ne visuose jaunimo biuras turi planingai vado Per 6 metus žymiai pasikeitė mu kaimo gyvenimo sąlygose. Grupė vauti studentų mokymuisi, šį vado universiteto sienlaikraščiuose, ypač sų universitetas, mūsų studentai. kurso studentų - komjaunuolių, pvz., vavimą prieš egzaminus dar labiau grupiniuose, pakankamai pilnai nu Studentai supranta liaudies porei sustiprinti, tačiau šiaip ar taip šviečiama pasiruošimo egzaminams kius, rengiasi patys aktyviai įsi Moncevičiūtė, Rostovaitė, Telyčėnas, drg. Berlando pastangos, jeigu jis eiga, nekovojamą -už gerą ir sėk jungti į komunizmo statybą. Ge Svičiulis, tęs mokslinį darbą aspiran dirbs tik vienas, neatneš norimų re mingą studentų mokymąsi. Sieninė riausieji mūsų kurso studentai - vi tūroje Maskvoje ir Leningrade. Gau zultatų. Už sėkmingą studentų pasi spauda šį trūkumą turi ištaisyti. suomenininkai, norėdami geriau pri si grupė gabių organizatorių, kaip ruošimą egzaminų sesijai turi ko taikyti savo žinias bendriems liau V. Kažukauskas voti kiekviena komjaunimo grupė. dies interesams, įstojo į VKP(b) ei komjaunimo auklėtiniai - komunistai les; 70 kurso studentų yra Lenino— Mironovičius, Poprūga, komjaunuo liai — Sviklius, Sakalauskaitė, La Stalino komjaunimo nariai. pinskas, studentai — Jončys, SkvarPer 6 metus daugelis mūsų kurso Prasidėjo egzaminai Gamtos m. ir geochemikų grupė; tik vieno stu navičius dirbs atsakingose rajonų studentų išėjo didelę visuomeninio patenkina Sveikatos skyrių vedėjų pareigose. fakultete. II kurso fizinės geogra dento žinios įvertintos fijos grupė išlaikė dirvožemio geo mai. darbo mokyklą. Komjaunimo auklėti Daug jaunųjų gydytojų dirbs rajoni grafijos egzaminą vien gerais ir la Šios egzaminų sesijos rezultatai nius Mironovičių, Katiną, Astrauską, nėse ligoninėse, padės įgyvendinti bai gerais pažymiais. Ypač gerai pa rodo, kad studentai į egzaminų pa Vikšraitį, Stankevičiūtę, Svičiulį, daug rimčiau, kvalifikuotą medicinos pagalbą kai sirodė drg. drg. Droseikaitė, Geiste- siruošimą pažiūrėjo Černiauską ir kitus pažįsta beveik konspektais, raitė, Maigytė'ir kt. Kai kurie gru jie neapsiribojo vien mui. studijuoja ir skaito ’ pa pės studentai jau išlaikė ir svetimos bet giliai visas mūsų universitetas. Partija, VI kurso studentai kupini dė kalbos egzaminą. pildomą literatūrą. tarybinė liaudis mus paruošė darbui; kingumo jausmo partijai, didžiajam Tačiau to negalima pasakyti apie Meteorologų grupė išlaikė tris Stalino Konstitucija mums užtikrino Stalinui rengiasi valstybiniams eg egzaminus. Vien labai gerais pažy I kurso geologus. Kai kurie studen teisę į jį. miais egzaminus laiko stud. Nevad- tai į egzaminų pasiruošimą žiūrėjo zaminams ir praktiniam darbui. Su dideliu džiaugsmu mes sutiko Medikai - diplomantai atiduos vi nyčėnaitė ir Sinkevičiūtė. Nuo me nepakankamai rimtai, todėl drg. drg. me paskirstymo į darbą dieną. Stu sas žinias mūsų Tėvynės labui, jos teorologų neatsilieka ir II k. biolo Dancevičius, Kanopa iš įvado į geo nepatenkinamus pažy gai. Jie išlaikė zoologijos egzaminą. logiją gavo dentai Aronas, Pabrėžaitė ir kiti, dar didesniam suklestėjimui. Iš 24 studentų 20 išlaikė vien labai mius. o studentu Dicevičiaus, Ma I, Stupelis dirbdami kaimo ambulatorijose, pri gerai ir tik 4 studentai gavo ket žeikos, Sidarovičiaus žinios įvei tin Medicinos fakulteto VI k. tos tik patenkinamai. vertus. taikys priešakinio, tarybinio medi komjaunimo organizacijos (Mūsų koresp.) Taip pat neblogai egzaminus laiko sekretorius cinos mokslo pasiekimus kolūkinio
Egzaminai ir sieninė
V
Pirmieji rezultatai
V
Pavasario sesijos egzaminus Teisės m. fak. III kursas šiais metais laiko vieną mėnesį anksčiau kaip kiti kursai. Svarstant fakulteto komjauni mo organizacijos susirinkime LLKJS CK biuro nutarimą dėl komjaunimo darbo pagerinimo universitete, buvo iškelti III kurse esami trūkumai, šis kursas buvo nedrausmingas: kai kurie studentai blogai ruošdavo si seminarams, blogai lankydavo pa skaitas. Šiems trūkumams pašalinti balandžio mėnesio pradžioje III k. komjaunimo organizacijos ir profsą jungos iniciatyva buvo sušauktas kurso gamybinis susirinkimas, kuria me buvo svarstoma, kaip geriau pa sirengti egzaminams. Jame dalyvavo fakulteto dekanas doc. Domaševičius, katedrų vedėjai ir dėstytojai. Pasi sakydami studentai kritiškai priėjo prie kiekvieno klausimo, todėl susi rinkimas praėjo įdomiai ir davė nemaža naudos. Buvo kritikuojami atsiliekantieji studentai, kaip Paške vičius, Dūda, kurie sistemingai nepasiruošdavo seminarams. Savo pas.sakymais doc. Domaševičius ir vyr. dėst. Blėka davė studentams daug patarimų. Jau visą mėnesį yra pravedamos konsultacijos. Kai kurie dėstytojai atkreipia studentų dėmesį į sudėtin gesnius klausimus, juos išsamiai iš nagrinėja. Kursinė komjaunimo orga nizacija nuolat kovoja už tai, kad konsultacijos būtų .gausiai studentų lankomos. Be to, kiekvienas studen tas ruošiasi egzaminams individua liai, naudojasi pirminiais šaltiniais, kartoja išeitą kursą. Eilė studentų egzaminams ruošiasi kolektyviai, pvz.: drg. drg. Sasnauskaitė, Užubalytė, Norkus, Mikalauskas, Aperaitis, Orlovaitė, Narūnaitė ir kt.
Artėjant politinės ekonomijos eg zaminui, studentai kreipia didelį dė mesį į proletariato vadų Lenino ir Stalino — socializmo politinės eko nomijos kūrėjų — darbus, juos gerai išstudijuoja. Pirminių šaltinių stu dijavimas yra būtinas ne tik geram politinės ekonomijos žinių, bet ir visų dėstomų disciplinų įsisavinimui. Todėl politinės ekonomijos katedra patarė būtinai kai kuriuos veikalus užkonspektuoti. Tam, kad būtų ga lima kontroliuoti, kaip vyksta konspektavimas .gruporgai tikrino studen tų konspektus.
Gegužės mėn. 5 d. III k. 1-oji gru pė laikė civilinės teisės egzaminą. Pirmasis žinių patikrinimas parodė neblogus rezultatus. Drg. Antanėlio žinios iš šios disciplinos įvertintos labai gerai, drg. drg. Aperaičio, Aižėnaitės — gerai. Savalaikis ir geras pasirengimas egzaminams, be abejonės, duos ne blogų rodiklių ir kitų disciplinų eg zaminuose. K. Motieka Teisės m. fak. III k. komjaunimo organizacijos sekretorius
Negęstanti studentų draugystė Š. m qegužės mėn. 1 d. 280 mūsų universiteto saviveiklininkų buvo nuvykę į tradicinį susitikimą su Baltarusijos Lenino vardo Valstybi nio universiteto studentais. Mūsų universitetą atstovavo akademinis choras, liaudies dainų ir šokių an samblis, Istorijos-filologijos fakulteto merginų oktetas. Nors į Minską mes atvykome vėlai naktį, tačiau mūsų pasitikti atvyko gan didelis, virši jantis 300 žmonių. studentų būrys. Aidint studentų himno garsams ru sų, baltarusių ir lietuvių kalbomis, minskiečiai įteikė mūsų delegacijai gėles. Pasisakę Baltarusijos universi teto Istorijos-filologijos fakulteto studentas, mūsų universiteto kom jaunimo komiteto sekretorius drg. Burkauskas pažymėjo, kad puikioji draugystė tarp dviejų broliškųjų universitetų studentų, užsimezgusi dar 1949 m., padeda mūsų universi tetų studentams darbe bei moksle ir auklėja juos atsidavimo bolševikų partijai dvasia, ragina juos į dar didesnius laimėjimus!
Sekantį rytą, lydimi gausaus būrio minskiečių, aplankėme Baltarusijos universiteto naująsias statybas. Minskas karo metais buvo 90% su griautas. Dabar gi Minskas atsistatė ir pagražėjo. „Sovietskaja" gatvė, kuri buvo visiškai nušluota nuo že mės paviršiaus, dabar — minskiečių pasididžiavimas. Minsko statybose yra vartojami kompleksiniai darbo metodai, jas aptarnauja naujoji, pui ki tarybinė technika. Atvykimo dienos vakare mūsų ko lektyvai pasirodė su savo programo mis Baltarusijos universiteto studenti jai. Aukšto įvertinimo susilaukė lie tuvių liaudies šokių siuita, liaudies žaidimai „Dobilėlis" ir „Kolūkio pir mininkas", kuriuos atliko liaudies dainų ir šokių ansamblis, dainos — Dunajevskio „Entuziastų maršas", Sviešnikovo „Šlovė", liaudies daina „Ar aš ne vyšnelė", Aleksandrovo „Kantata apie Staliną", atliktos aka deminio choro, Siulivano „Prancūzų dokininkų daina", Novikovo „Myli mas Stalinas" — merginų okteto. Ai dint Tarptautinio studentų himno
Sekmadienį su pakilia nuotaika ir kupini įspūdžių, lydimi broliškojo universiteto studentų, mes grižome atgal tvirtai įsitikinę, kad šių dviejų unv'ersitetų studentų draugystė ne paliaus stiprėjusi. S. Kuklianskis Universiteto SKK pirmininko pavaduotojas
Svečiuose pas Minsko darbininkus (Kelionės įspūdžiai) Plačiomis, naujais namais pa sipuošusiomis Minsko gatvėmis rieda autobusai. Gegužis. Gatvės pilnos šventiškai nusiteikusių žmonių. Sustoja. Klausosi. „Iš kur čia Minske nepažįsta mų dainų skambesys, nepriprasti matyti tautiniai drabužiai?“ — tartum klausė smalsios minskiečių akys. Daugeliui jau buvo žino ma, kad pas Baltarusijos univer siteto studentus vieši vilniečiai. Mes vykom j automašinų ga myklą. Dar keletą kilometrų at stume mus pasitiko išrikiuotų bal tų, raudonstogių namų eilės. Tai darbininkų miestas. Didysis Spa lis nušlavė mažutes, sukrypusias bakūžes, nušlavė vargą. Vokiškų jų plėšikų padarytas žaizdas jau baigia užgydyti. Miestas tapo dar gražesniu. Vadovas mus nuvedė j pačią automašinų gamyklą. Mus nuste bino atskirų cechų dydis, erdvu mas ir įvairių mašinų daugybė. Čia lydomas metalas, supilamas j formas. Atlietos detalės apdirba- I
NAUJAS Vilniaus Valstybinis Pedagoginis institutas, po universiteto, yra di džiausia aukštoji mokykla sostinėje, kuri ruošia kvalifikuotus tarybinių pedagogų kadrus. Gegužės Pirmąją instituto profeso riai, dėstytojai ir studentai sutiko su naujais laimėjimais. Apie tai vaiz džiai pasakoja institute išleistas daugtiražinio laikraščio „Tarybinis studentas" pirmasis numeris. Veda majame „Žmonijos pavasario šven tė" laikraštis, remdamasis faktais ir skaičiais, parodo tuos laimėjimus, kuriuos pokario metais pasiekė mū sų tarybinė Tėvynė, o kartu ir in stitutas, paruošęs nemažą tarybinių pedagogų būrį. Pirmame puslapyje po bendru pa vadinimu „Mus išauklėjo šlovingoji
mos, sumontuojamos. Įdomiausia surinkimo ceche, kur iš atskirų dalių sudedamos mašinos. Didžiulj įspūdį mums padarė mašinos, skirtos komunizmo statyboms. Mašinos tokios didelės, jog net ratai už daugelį mūsų buvo aukš tesni. „Koks galingas tarybinis žmogus, kokie didingi jo darbai!“ — galvojome išeidami iš gamyk los.
STUDENTŲ
LAIKRAŠTIS
KOVOS IR PERGALĖS DAINIUS (MININT 5-ĄSIAS PETRO CVIRKOS MIRTIES METINES) Šių metų gegužės mėnesį sukanka penkeri metai, kai mirė vienas ta lentingiausių tarybinės lietuvių lite ratūros kūrėjų Petras Cvirka. Visą savo milžinišką talentą rašy tojas atidavė kovai už mylimosios liaudies gerovę. neturtingo Petras Cvirka gimė valstiečio šeimoje. Labai anksti pažinęs sunkų darbo žmogaus kapita listinėje santvarkoje likimą, jis aist ringai, su būdingu jam karštumu, paskelbia kovą supuvusiai buržua zinei santvarkai. Savo pirmajame ei lėraščių rinkinyje „Pirmosios mišios", kurį Lietuvos buržuazija pasiskubi no konfiskuoti, paskelbė protestą buržuazijai, vedančiai Lietuvos dar bo žmones į pražūtį. Ir nenuostabu, kad šis pirmasis talentingo jauno rašytojo kūrinys taip sujudino bur žuazijos balą: Petro Cvirkos asme nyje jie pamatė ne vien talentingą rašytoją, bet ir agitatorių. Ypač tai išryškėja vėliau, kada jis ima bend radarbiauti pažangiame žurnale „Trečiame fronte". Jis skelbia progUžs. Nr. 00781
instrumentų muzika iš karto sudomino žiūrovus. Gausiais aplodismentais darbininkai palydėjo liaudies šokius „Paukštininkų polką", „Siuitą", ,,Dobilėlį" ir kt.
Koncertas baigtas. Vikriu šuo liu ant scenos užšoka energingas jaunuolis. „Iš širdies dėkoju iabriko darbininkų vardu už puikų koncertą. Neužmirškit mūsų ir toliau," — sujaudintas kalba vai Priartėjome prie klubo. Mus kinas. pasitinka darbininkai. Besišypsą Nuoširdus įvertinimas mūsų veidai, džiaugsmu spindinčios liaudies meno, karšti padėkos akys, nuoširdūs žodžiai, — visa žodžiai — lai mūsų darbo įverti tai sužadina mumyse norą kuo nimas, kurį mes padėjom čia, geriau jiems padainuoti, pašokti, Vilniuje, repeticijų metu. Mes padeklamuoti. laimingi, kad galėjom suteikti „Išstoja Vilniaus universiteto džiaugsmo broliams baltarusiams. akademinis choras", — praneša Is Sugrįžę iš Minsko, mes dar torijos-filologijos fak. stud. drg. kruopščiau dirbsim, kad dainos Kulinič. Skamba darnios dainos žodžiais „Ačiū, Staline už laimę, viena po kitos. Plojimų audra pa Vade mylimas brangus“ mes dar lydima baltarusiška liaudies dai geriau apdainuotume savo laimę, na „Bulba". šviesų gyvenimą. Pasirodo ansamblis: margi kos E. Liegiūtė tiumai, linksmi veidai, liaudies Ekskursijos dalyvė
bolševikų partija" išspausdinti stu dentų ir dėstytojų pasisakymai. Di džiojo Tėvynės karo dalyvis IV kur so studentas drg. V. Pauliukonis ra šo: „Baigęs institutą, visas savo jė gas atiduosiu darbui dėl tolesnio mūsų respublikos liaudies švietimo ir kultūros kėlimo" To paties kurso studentas P. Norkūnas straipsnelyje „Ačiū partijai" rašo:: „Šiais metais aš baigiu institutą, Švęsdamas Gegūžės Pirmąją tariu nuoširdų ačiū brangiajai bolševikų partijai už su teiktą man aukštąjį moksią. Kilnų tarybinio pedagogo vardą aš pateisinsiu, auklėdamas jaunąją kartą ko munistine dvasia". Antrame puslapyje išspausdintas instituto direktoriaus pavaduotojo mokslo ir mokymo reikalams drg.
raminius darbininkų klasės žodžius: „Ponus nuverst, dalyti dvarus, Reik viską jaiedniem atiduot“. (Eil. „Sūnaus agitatoriaus dalia"). Visas tolimesnis rašytojo kelias buvo tampriai surištas su pažangiąja revoliucine Lietuvos darbo žmonių kova. Iš vienos pusės jis atskleidžia niūrų darbo žmonių gyvenimą, paro dydamas tuos gilius klasinius priešta ravimus, kurie neišvengiamai liaudį atves į kovą („Saulėlydis Nykos valsčiuje"), iš kitos pusės, — rašy tojas pilnas šviesaus optimizmo, ti kėjimo geresne ateitimi. Ypač tas ryšku „Žemės maitintojos" romane. Demaskavęs buržuazinę žemės refor mą, nuplėšęs kaukę nuo buržuazijos, kuri tariamai „rūpinosi" darbo žmo nių gerove, Petras Cvirka karčiai iš juokia valdančiuosius smetoninės valdžios sluoksnius, kurie, apsirūpinę dvariukais ir centriukais, užmiršta apie sunkią krašto būklę. Siame fone ir iškyla Juras Tarutis kaip kovotojas. Jo sąmonė ima šviesėti, jis ima suprasti, kad, tik pakeitus
GEGUŽĖS l-OSIOS PARADE
garsams ir šūkiams, šlovinantiems didįjį Staliną, mūsų saviveiklinin kams buvo įteikta vertinga dovana — Poliesės meistrų gamybos dėžutė su „Tėvynės ryto" paveikslu jos viršelyje ir šilkiniu vimpilu, kuriame įrašyti žodžiai: „Vilniaus Valstybi nio universiteto studentams nesu griaunamos draugystės ženklan nuo Minsko V. I. Lenino vardo univer siteto studentų". Antrą Minske buvimo dieną ap lankėme Tėvynės karo muziejų, Pio nierių rūmus, namelį, kuriame vyko I RSDDp suvažiavimas, Jankus Kupalos muziejų, bei kitas kultūrines vietas, surengėme didelį koncertą automobilių fabriko darbininkams.
I. Ariskino straipsnis „Gerai pasi ruošti egzaminų sesijai". Duoti pasisakymai studentų, stoju sių į komjaunimo eiles, išspausdinti straipsniai apie mokslinį-tiriamąjį darbą, sportą ir kt. Puslapyje įdėtos dvi nuotraukos: Gamtos-geografijos fakulteto studentai Biologinėje sto tyje atlieka lauko praktiką ir Peda goginio instituto kiemo stadione Fi zikos-matematikos fakulteto studen tai ruošiasi tradicinei studentų spar takiadai. Daugtiražinis Pedagoginio instituto laikraštis „Tarybinis ptudentas" dar glaudžiau suburs instituto kolektyvą ruošiant naujus, tarybinius pedago gus, keliant studentų ir dėstytojų politinį-idėjinį lygį. J. Jakelevičius Istorijos-filologijos fak. III k. stud.
visą išnaudojimo sistemą, įmanomas laimingas valstiečio rytpjus. Roma nas baigiasi sukilimo vaizdu — tai pranašas to perversmo, kuris įvyko jau 1940 metais, nuvertus Lietuvoje buržuazinę santvarką. Petras Cvirka demaskavo tiek Lie tuvos, tiek užsienio buržuaziją. Šiandien, paėmus į rankas buržuazi jos 'laikais parašytą romaną „Frank Kruk", pamatome, kad rašytojo sa tyra amerikinių imperialistų adresu aktuali ir nūnai. Pranas Krukelis — tai tipiškas -amerikietis, apgavimu ir darbo žmonių plėšimu susikrovęs turtą. Tai kosmopolitas, neturįs nei tėvynės, nei artimųjų; jo gyvenimo esmė — doleris. Kaip giliai Petrui Cvirkai pavyko įsiskverbti į impelistinės Amerikos gyvenimą, ir kaip taikliai jis nuplėšė kaukę nuo ameame rikinio gyvenimo būdo! Tačiau pilnai rašytojo talentas at siskleidžia tarybinės santvarkos me tais. Savo neišsenkamas rašytojo komunisto jėgas jis atiduoda kovai dėl jaunos Tarybų Lietuvos stiprini mo. Didžiojo Tėvynės karo metais Petras Cvirka rašo kupinus neapy kantos fašistiniams grobikams apsa kymus. Tokie apsakymai, kaip „Šuli nys", „Brolybės sėkla", „Lakštingala"
Toli per Gedimino gatvę nusitie administracijos darbuotojai dar kar sia Vilniaus Valstybinio universite tą pademonstruoja savo begalinę to kolona. .. meilę ir atsidavimą bolševikų parti Dalyvaudami Tarptautinės darbo jai, didžiajam taikos reikalui ir ge žmonių šventės — Gegužės 1-osios demonstracijoje, universiteto pro nialiajam Stalinui, vedančiam mūšų fesoriai, dėstytojai, studentai ir šalį į komunizmą. Nuotraukoje: Universiteto kolona Gegužės Pirmosios parade. J. Žvejo nuotr.
\j
Plaukymo sportą vystyti nuolat
VIII VLKJS CK plenumas nurodė, kad tarybiniai sportininkai turi siekti pasaulinių rekordų pagrindi nėse sporto šakose. Viena tokių sporto šakų yra plaukymas. Kaip gi mūsų universitetas vykdo šiuos plenumo iškeltus uždavinius? Neseniai pasibaigusios tarpfakulte tinės plaukymo varžybos leidžia su vesti darbo rezultatus. Varžybose pasiekta trys II atskyrio, ir 15 III atskyrio rezultatų. Atsiminus nepa prastai nepalankias sąlygas, kuriose vyko varžybos (varginanti kelionė sunkvežimiu, nenormalus miegas, la bai šaltas vanduo), tai reikia pasa kyti, kad rezultatai yra patenkinami. Bet jei pažiūri giliau, padėtis visiš kai pasikeičia. Daugelis plaukikų per žiemą nieko neišmoko, o kai kurie daug ką užmiršo. Reiškia, žiemos metu plaukikai per mažai dirbo. Jeigu I semestrą treniruotės sausu moje vyko normaliai, daugumas sek cijos narių jas lankė, tai pavasarė Plaukymo jant jos visiškai iširo, sekcijos valdyba, kuriai vadovauja D. Mikulskis, nesugebėjo užtikrinti net prieš treniruočių lankomumo tarpfakultetinės varžybas. Varžybos parodė, kad Ekonomikos ir Istorijos-filologijos fakultetai, ku rių plaukikai u?ėmė pirmąsias vietas, varžyboms ruošėsi geriausiai. Ypač gerą laitą parodė Istorijos-filologi jos fakulteto I k. studentas D. Juk nevičius, kuris 100 m krūtine nu plaukė per 1 min. 26 sek. Jo rezul tatas artimas I visasąjunginiam at skyriui. Taip pat neblogą laiką pa rodė A. Marcinkevičius, A. Gražytė, T. Giraitis, Z. Bukelytė ir kt. Vi siškai blogai pasirodė Gamtos ir Teisės fakultetai, kurie ir užėmė paskutines vietas. Tuojau atšils vanduo, plaukikai galės treniruotis atvirame ore. Grei tai jrrasidės III aukštųjų mokyklų
V
spartakiada. Tačiau nei plaukymo sekcijos valdyba, nei treneris drg. Subačius tuo nesirūpina. Abejingai į tą dalyką žiūri USK valdyba bei Fizinio auklėjimo ir sporto katedra. Matyt, ruošiamasi, kaip ir ankstes niaisiais metais, išleisti plaukikus į varžybas nepasirengusius. Dar iki šiol nėra sukomplektuota komanda, nežinoma, kas kokią distanciją plauks. Argi tai normali padėtis? Reikia ko greičiausiai sudaryti ko mandą, intensyviai ją treniruoti ir gerai paruošti atsakingoms varžy boms. Partija ir vyriausybė nepaprastai rūpinasi sportininkais, suteikia pa čias palankiausias treniruotėms są lygas. Mūsų universiteto vadovybė baseino statybai paskyrė 120 tūks tančių rublių. Bet štai praėjo jau daugiau kaip 3 mėnesiai, o baseino statyba iš vietos nė nepajudėjo. Kas gi kliudo? — Nėra projekto! Štai kaip žlugdoma baseino staty ba. Štai kaip įšaldomos valstybinės lėšos. Dėl to kalta plaukymo sekcijos valdyba, kuri laiku nepateikė dokumentų ir nekontroliavo, kaip ruošiamas projektas. USK valdyba, kuri ypač turėjo rūpintis projektu, laikė si visai abejingai ir nieko konkre čiai nenuveikė. Nieko tuo klausimu nepadėjo taip pat ir Fizinio auklė jimo ir sporto katedra. Tarpfakultetinės plaukymo varžybos parodė didelį studentų susidomėjimą plaukymu, Nepaisant nepalankių sąlygų, jie visą žiemą važinėjo treniruotis į Kauną. Todėl USK valdyba ir plaukymo sekcija turi daug geriau suorganizuoti vasaros treniruotes ir suteikti visas sąlygas, kad treniruotis galima būtų ištisus metus. A. Kancleris Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
Lauko teniso sezono atidarymo vari
Šešiolika tenisr^Bti dalyvavo vy Vilniaus Valstybinio universiteto lauko teniso aikštelėje gegužės mėn. rų grupėje. PirmąHį vietą iškovojo 1—5 dienomis vyko lauko teniso V. Korkutis (Gamtos m. fak.). Moterų grupėje kova vyko tarp sezono atidarymo varžybos, skirtos šešių tenisininkių. Pirmąją vietą, Gegužės 1-sios garbei. nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo, iškovojo A. Tulevičiūtė (Gamtos m. — kupini neapykantos fašistams, ma fak.), finale įveikusi N. Kazan6kytę ru užpuolusiems mūsų taikų kraštą, (Medicinos m. fak.) santykiu 2:0. Šiais metais lauko teniso sekcija nuniokojusiems mūsų žydinčius so džius. Rūsti ir nepermaldaujama ta pasidarė žymiai gausesnė. Joje da rybinių žmonių neapykanta grobi bar priskaitoma daugiau kaip 60 na kams, tikėjimas pergale — štai bū rių. Jei praėjusiais metais komandas dingiausi šio meto Petro Cvirkos turėjo tik trys fakultetai, tai šiais kūrybos motyvai. metais yra sudarytos visų fakultetų ruošiasi artėjan Išlaisvinus Tarybų Lietuvą, Petras rinktinės, kurios Cvirka su nauja jėga savo kūriniuo čioms tarpfakultetinėms varžyboms. se apdainuoja darbo ir atstatymo Kalbant apie fakultetų komandų su patoso kupiną tarybinių žmonių gy darymą, reikia pastebėti, kad Teisės venimą. Svarbiausiu jo kūrybos mo m. fakulteto USK per mažai kreipia tyvu tampa tautų draugystės („Bro tam dėmesio: teisininkai nesilanko lybės sėkla"), naujos, kolūkinės san nei į yaržybas, nei į treniruotes, o tvarkos tema („Daina"). Šiuose pas tai vėliau, be abejo, atsilieps į var kutiniuose savo apsakymuose Petras žybų rezultatus. Cvirka, liepsningas patriotas - rašy Būtina, kad visų fakultetų tenisi tojas, atskleidžia socialistinės san ninkai gerai lankytų pravedamas tvarkos pergalę mūsų kaime. treniruotes, keltų savo žaidimo Petras Cvirka mirė pačiame 6avo meistriškumą. Tada universitete pa talento žydėjime. Jauna tarybinė li kils teniso lygis, rinktinė galės tin teratūra neteko talentingo rašytojo • kamiau pasirengti artėjančioms komunisto daug davusio savo liau aukštųjų mokyklų spartakiados var džiai, ir daug dar galėjusio duoti. Tačiau ir tai, kas palikta, Petro žyboms. V. Korkutis Cvirkos vardą padarė žinomą broliš Universiteto lauko teniso sekcijos kų tarybinių tautų liaudyje, laisvose pirmininkas demokratijos šalyse. Greta Salomėjos Nėries, Liudo Giros, Petro Cvirkos REDAKTORIAUS PAVAD. kūryba įėjo į auksinį mūsų tarybi G. BRACIENĖ nės literatūros fondą. V. Šulcaitė
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gi- 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė.
LV 04651