Mes laukiame Jūsų, draugai abiturientai! VISU ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
0°
C>
O
TUbEMTAt t
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 18 (89)
1952 m. gegužės 29 d., ketvirtaditenis
\J
DRAUGAI ABITURIENTAI! Mūsų tarybinis jaunimas yra apgaubtas kasdienio mūsų šlovingosios bolševikų partijos ir asmeniškai draugo Stalino rūpesčio. To rūpesčio dėka jūs baigiate viduriniąsias mokyk las. Prieš jus atsiveria platus tarybinio mokslo kelias, to mokslo, kuris tarnauja liaudžiai, jos gerovės ir kultūros to limesniam pakilimui ir suklestėjimui. Eiti to mokslo keliu yra didelė laimė ir garbė. Universitetas sveikina jus, sėkmingai pradėjusius laikyti išleidžiamuosius egzaminus, ir linki juos sėkmingai užbaigti. Kviečiame jus stoti į Vilniaus Valstybinį universitetą ir tuo pačiu kopti Į pačias aukščiausias tarybinio mokslo viršūnes pagal pasirinktą specialybę. Universitetas laukia jūsų, Tad, iki greito pasimatymo, draugai abiturientai! Prof. J. BUCAS Vilniaus Valstybinio universiteto rektorius
------------------- -♦---------------------
Tarybinių ekonomistų kalvė Moksleiviai paprastai aiškiai neįsivaizduoja, kas tai yra Vii. niaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultetas, ką jis ruo šia. Mūsų fakultete yra trys spe cialybės: pramonės ekonomi kos, prekybos ekonomikos ir finansų. Pramonės ekonomikos specia lybėje ruošiami vadovaujantie ji ekonomistų kadrai socialis tinei pramonei: ekonomistaiplanuotojai, normuotojai, įmo nių vadovai ir pan. Studen tai, baigę šią specialybę, gali dirbti aukštesnėse pramonės valdymo grandyse, respublikos planavimo organuose arba pa čioje gamyboje vadovais. Prekybos ekonomikos specia lybė ruošia vadovaujančius kadrus valstybinei ir koopera tinei prekybai. Tarybinė preky ba yra viena iš svarbiausių šakų, mūsų liaudies ūkio darTarybinės prekybos bas glaudžiai susijęs su pra mone, transportu ir kitomis liaudies ūkio šakomis, Todėl tarybinės prekybos darbuotojai turi būti gerai išsilavinę, sugebą gerai dirbti organizacinį darbą. Baigę šią specialybę, studentai gali dirbti centriniuose prekybos planavimo ir re guliavimo organuose, prekybos organų planuotojais-ekonomistais, ekonomistais-inžinieriais, prekybinių organizacijų vado vais, komerciniais vadovais ir t. t. Finansų specialybė ruošia va dovaujančius kadrus ta rybinei
finansų ir kredito sistemai. Ta rybinė finansų sistema susieja visas liaudies ūkio šakas į vie ną visumą. Tarybinės kredito sistemos pagrindinė funkcija — vykdyti kontrolę rubliu. Abi šios sistemos reikalauja aukš tos erudicijos darbuotojų, su sipažinusių su visomis liau dies ūkio šakomis. Baigusieji šią specialybę dirba finansų organuose ir kredito įstaigose, kaip Finansų ministerijoje, Valstybiniame banke, vykdo mųjų komitetų finansų _ sky riuose ir pan. \įisose specialybėse plačiai yra studijuojama politinė eko nomija. Politinė ekonomija — tai mokslas, kurį sukūrė Mark sas, Engelsas, Leninas ir Stalinas. Ji nagrinėja visuo menės vystymosi dėsnius, ne išvengiamo kapitalizmo žlugi mo ii komunizmo sukūrimo priežastis. Ji studijuoja objektyvinius procesus, kurie atvedė prie istorinės Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pergalės mūsų šalyje. Dalis studentų, kurie visą universitete buvimo laiką labai gerai mokosi ir turi palinkimą dirbti mokslinį darbą, baigę vyksta į Maskvą, Leningradą studijuoti aspirantūroje arba paliekami dirbti dėstytojais universitete ar kitose mokyk lose. Mūsų fakultete dėsto tokie profesoriai, kaip prof. Bučas, prof. Budrys ir kt. M. Bernatavičius Ekonomikos m. fak. IV k. stud
Istorijos-filologijos fakultetas Istorijos-filologijos fakultetas rengia šių pagrindinių specia lybių aukštos kvalifikacijos specialistus: lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir li teratūros, bibliotekininkystės, žurnalistikos ir istorijos. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai gauna bendrą filologo lituanisto išsi lavinimą ir, pradedant trečiuo ju kursu, pasirenka lietuvių kalbos arba lietuvių literatū ros sritį. Tuo pačiu pagrindu specializuojasi ir rusų kalbos specialybės studentai. Istorijos specialybės studentai siaures nės srities dalyku renkasi TSRS istoriją, Lietuvos istoriją, ar cheologiją, etnografiją arba VKP(b) istoriją. Bibliotekinin kystės specialybėje rengiami bibliotekų darbuotojai. Žurna listikos skyriuje studijuoja bu simieji spaudos darbuotojai. Baigusius Istorijos-filologijos fakultetą specialistus laukia plati kūrybinio kultūros dar bo dirva mūsų respublikoje. Kvalifikuotų istorikų ir filologų pareikalavimas yra labai di delis. Istorijos-filologijos fa kultetą baigusieji specialistai skirstomi į įvairias kultūros bei švietimo darbo sritis pa gal specialybę ir sugebėjimus.
(/
V
Dalis eina dirbti mokslo-tiriamąjį ir pedagoginį darbą Lie tuvos TSR Mokslų akademijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių lite ratūros ir Lietuvos istorijos institutuose, aukštosiose ir vidurinėse mokyklpsė, kita dalis paskirsto įvairiose laikraščių ir lęžflyklų redakci jose, ir kitose įstaigose. je imta rengti aukštos kvali fikacijos specialistus moksliniam bibliografiniam darbui; buržuazinės Lietuvos aukštojoje mokykloje tokios specialybės visiškai nebūta. Pagaliau, Istorijos-filologijos fakultetas suteikia pagrindus busimųjų rašytojų, literatūros kritikų ir kitų literatūros darbuotojų iš silavinimui. Vilniaus Valstybinio univer siteto Istorijos-filologijos fa kultetas ir šiais metais laukia gausaus būrio naujų studentų, kūrybinį pasiryžusių dirbti darbą plačioje kultūros bei švietimo darbo srityje mūsų didžiosios socialistinės Tėvyn ės gerovei. Doc. E. Meškauskas Istorijos-filologijos
fakulteto dekanas
Kaina 20 kap.
Auga tarybinių specialistų gretos
Tarybų šalies jaunimui plačiai atvertos durys į mokslą, jaunuolis ir jauKiekvienas nuolė turi teisę pasirinkti tą mokslą bei kūrybinio darbo jiems labiausiai šaką, kuri patinka, kur jie galės atnešti daugiausia naudos savo tarybi nei Tėvynei. Vilniaus Valstybiniame uni versitete yra 7 fakultetai, ku riuose rengiami įvairių moks lo šakų specialistai. Baigusių Vilniaus universitetą studentų skaičius pokariniais metais ne paprastai išaugo. Jeigu 1945 metais universitetą , baigė 49 žmonės, 1947 metais — 146, 1949 metais — 329, tai šiais, 1952 metais, Vilniaus universi tetas išleidžia jau 503 specia listus. Tai chemikai, fizikai, medicinos darbuotojai, teisi ninkai, ekonomistai ir kt. Respublikos vidurinės mokyk los gaus šiemet 149 pedagogi nio fronto darbuotojus, pa rengtus šiam‘darbui Istori josfilologijos, Fizikos-matematikos, Chemijos, Gamtos ir kituose fakultetuose. Eilė šiemet baigusių universitetą studentų paskiriami dirbti stambiuose šalies praGorkyje, centruose menės pvz., dirbs Fizikos-matematikos fakulteto auklėtiniai J. Cijūnaitis ir I. Glembockis, Mūram ir A. Ba'ltroš, Chemijos fakul teto studentas A. Gaidamavi čius savo įgytas universitete žinias pritaikys dirbdamas naf tos pramonėje. Kiekvienais metais Vilniaus Valstybinį universitetą baigia eilė pasižymėjusių visuomeni niame darbe aktyvistų, kurie ir toliau pasiryžę neapleisti ideologinio darbo fronto, pasi ryžę būti pirmūnai komunizmo statytojų gretose.
VILNIAUS VALSTYBINIS UNIVERSITETAS Vilniaus Valstybinis universitetas — viena iš seniausių aukštųjų mo kyklų Tarybų Sąjungoje, pirmoji aukštoji mokykla Lietu , oje. Ji buvo įkurta 1578 metais ir pavadinta Vilniaus akademija. 1773 metais Vilniaus akademija buvo perorga Vyriausiąją nizuota į Lietuvos mokyklą, kurioje buvo dėstomi visi to universitetiniai meto mokslai. XVIII a. pabaigoje Lie tuva prijungiama prie Rusijos; susidaro netarpiškas lietuvių tautos kontaktas su didžiąja ru sų tauta. Vyriausioji Lie tuvos mokykla 1803 me tais perorganizuojama į Vilniaus universitetą. Jis tapo priešakinės de mokratinės - revoliucinės ideologijos skleidėjas, prilygo pirmaujantiems Rusijos ir Vakarų Euro pos universitetams. 1817 metais susiorga nizuoja slapta studentų filomatų draugija; jos įkūrimo iniciatorių tarpe
buvo ir Adomas Micke vičius, kuris mokėsi uni versitete 1815—1819 m. m. Po sukilimo, 1832 me tais caro įsakymu Vil niaus universitetas buvo uždarytas. Nuo 1887 metų iki 1896 metų buvusio uni versiteto patalpose 1 gimnazijoje mokėsi įžy musis revoliucionierius bolševikas Feliksas Dzeržinskis. Ir tik įkūrus tarybinę valdžią Lietuvoje 1918 metais, bolševikų partija, tarybinė vyriausybė su sirūpino universiteto at kūrimu. 1919 metų kovo 13 d. Lietuvos TSR Liau dies Komisarų Taryba priėmė dekretą apie Vil niaus universiteto atkū rimą. Tik tarybinė santvarka 1940 metais ir, pagaliau, po Vilniaus išvadavimo iš hitlerinių okupantų 1944 metais atkūrė Vil niaus universitetą, kaip tikrą priešakinio tarybi nio mokslo židinį.
v Mokslas, kurį turi žinoti visi Vilniaus Valstybinis universitetas rengia liaudies ūkiui kvalifikuotus, marksiz mo-leninizmo mokslą įsisavi nusius specialistus. Būdami universitete, studentai, nepri klausomai nuo 6avo pasirink tos specialybės, studijuoja marksizmą-leninizmą, tą moks lą,kuris padeda susivokti kiek vienoje situacijoje, suprasti išorinių aplinkybių vidinį ryši, numatyti įvykių eigą ir suprasti, ne tik kur ir kaip plėaplinkybės, tojasi dabarties bet kaip ir kuria linkme turi vystytis visuomenė. Mūsų šalyja kiekvienas ta darbuotojas turi surybinis prasti valstybės uždavinius ir jos vykdomą politiką, Tačiau nepažinę marksizmo-leninizmo teorijos, neįsisavinę bolšezikiškumo, nenugalėję savo politinio atsilikimo, negalime spręsti šalies vadovavimo klausimų. Nuo to, kiek giliai ir tvirtai partiniai ir tarybiniai kadrai įsisavina marksistinę-lenininę visuomenės teoriją, nuo to, koks yra jų politirlis sąmonin-
gumas, priklauso visas tarybi nės liaudies komunistinis auk lėjimas ir kovos už komunizmo pergalę sėkmė. Matydamas būtinumą pa ruošti ir apginkluoti įvairių specialybių kadrus, J. V. Stalinas yra pažymėjęs, kad „yra viena mokslo šaka, kurią būtinai turi pažinti visų moks lo šakų bolševikai, — tai marksistinis-lenininis visuome nės, visuomenės vystymosi dėsnių, proletarinės revoliuci jos vystymosi dėsnių, socialis tinės statybos vystymosi dės nių, komunizmo pergalės mok6. las“. Tikras komunistinės visuo menės statytojas, tikras leni nietis negali būti specialistu vien tik pamėgtos mokslo sri ties; jis turi būti kartu ir visuomenininku, politiku, besi dominčiu savo šalies likimu, pažįstančiu visuomenės vysty mosi dėsnius, mokančiu naudo tis tomis žiniomis ir besisten giančiu būti aktyviu politinio šalies gyvenimo dalyviu. Giliam marksistinės- lenini nės teorijos pažinimui padeda
nėjąs medžiagų savybes, jų tarpusavio sąveiką (reakcijas) ir sąlygas, kuriose vyksta vie noks ar kitoks procesas. Taigi, chemikas turi reikalo ne su raidėmis ir formulėmis, o su konkrečia medžiaga, su jos savybėmis; jis mokosi ne raidžių kabalistikos, o susipa žįsta su gamtos dėsniais ir jų taikymu praktikoje. Vilniaus Valstybinio uni versiteto Chemijos fakulteto studentai - chemikai išklauso neorganinės, organinės, fizinės chemijos, taip pat medžiagos struktūros kursą; atitinkamose laboratorijose išmoksta anali zuoti, sintetinti, susipažįsta su chemijos, o taip pat medžiagos dėsniais, cheminių reakcijų išmoksta Jie laboratorijose moksliškai protauti ir dirbti, išmoksta naudotis sudėtinga aparatūra. Todėl visai nenuostabu, kad turintiems tokių žinių bagažą Vilniaus Valstybinio universi teto Chemijos fakulteto stu dentams atsiveria plačios dar bo ir veiklos perspektyvos. Jie sėkmingai gali dirbti įvairiose pramonės šakose bei mokslo tyrimo institutuose, o* taip pat dirbti pedagogais vidurinėse mokyklose. E. Kanopkaitė, V. Stankevičius Chemijos fak. V k. studentai
'Viena iš esmingiausių tary binio specialisto, apsišarvavu sio marksistine-leninine teorija, ypatybių yra gilus, moksliškas, kūrybiškas savo darbo traktavimas, mokėjimas glaudžiai susieti teoriją 6u praktika. Visas mokymo ir auklėji mo darbas universitete ir nu kreiptas j kūrybiškumo, nova toriškumo įskiepijimą studen tams. Čia svarbus vaidmuo atitenka studentų moksliniam darbui, kuris pratina busimuo sius specialistus prie savaran kiškų mokslinių tyrinėjimų, padeda įsisavinti mokslinio darbo metodą, leidžia studen tams jau universiteto suole pritaikyti turimas žinias prak tikoje. Studentų moksliniam darbui plačiau išvystyti 1947 m. uni versitete buvo sudaryta Stu dentų mokslinė draugija (SMD). Per penkerius metus ji išaugo į didelę ir stiprią organizaciją, jungiančią savo eilėse virš 1.500 žmonių (t. y. didesnę pusę universiteto studentų), kurie dirba 62-se moksliniuose būreliuose. Tai geriausieji universiteto studentai — moks lo pirmūnai, komunistai ir komjaunuoliai. Geriausieji studentų moksli niai darbai svarstomi konfe rencijose. Šiais metais įvyko devynios fakultetinės ir viena teoretinė konferencija, o ba-
ne tik sąžiningas, bet ir sąmo ningas mokomosios medžia gos studijavimas, proletariato vadų V. I. Lenino ir J. V. Stalino biografijų studijavimas, fakultetuose pravedamos teori nės konsultacijos, dalyvavimas moksliniame būrelyje VlKP(b) istorijai studijuoti ir t. t. Tik ką pasibaigę I ir Ii kur sų Medicinos ir Gamtos moks lų fakultetų egzaminai, o taip pat Medicinos fakulteto vals tybiniai egzaminai parodė, kad studentai yra giliai įsisavinę marksistinę - lenininę teoriją, kad jie gerai orientuojasi mū sų šalies komunizmo statybos praktikoje. Egzaminai parodė, kad studentai įsisavino marksizmą-leninizmą ne prisiskaitėlišk»i, ne talmudiškai, o įsisavino šios teorijos esmę. Marksizmo - leninizmo ka tedros kolektyvas imsis visų priemonių, kad pakeltų mark sizmo-leninizmo teorijos stu dijavimą į VKP(b) CK reika laujamą lygį. Doc, A. ByčkoVas Marksizmo-leninizmo katedros vedėjas
V Studentu mokslinė, draugija Chemijos mokslas labai se nas. Jis gimė senovės Egipte 3000 metų pr. m. e. ir praėjo labai įvairų vystymosi kelią. Be savo milžiniškos praktiš kos reikšmės, chemija kartu yra ir vienas iš tų mokslų, ku ris įrodė skirtumo nebuvimą tarp organinės ir neorganinės medžiagos, kuris padėjo su triuškinti idealistines pasaulio kilmės teorijas. Negalima įsi vaizduoti nei vienos šiuolaiki nės pramonės šakos, nei vieno gamtos dėsnius tiriančio insti tuto, kur nebūtų didesniu ar •mažesniu mastu taikomas šis mokslas. Nežiūrint į tai, kad cheminė pramonė nuolat vystosi, kad kasdieninio vartojimo daiktai, kaip muilas, degtukai, šukos ir kt., yra pagaminti chemikų rankomis, labai dažnai šis mokslas visiškai klaidingai su prantamas: chemijos mokyma sis suvedamas į formulių iška limą, gi pati chemija — į rai džių ir formulių kabalistiką. Jei mums juokingas Gogolio Selifanas, besidžiaugiąs skaity mo procesu, kuris patenkintas, kad iš negyvų raidžių sulipdė žodį, tai dar labiau pajuoktinas tūlas pilietis, kuris chemi joje mato tik raides ir ženk lus, neįžvelgiąs po simboliais glūdinčios esmės. Chemija yra mokslas, nagri-
landžio mėnesį — V universiteto studentų mokslinė konferencija, kurioje buvo apsvarstyta virš 60 darbų. Pra nešimus skaitė ir svečiai, atvy kę iš Maskvos, Rygos, Minsko, Tartu ir Kauno aukštųjų mo kyklų. Mūsų studentai taip pat dalyvauja minėtų aukštų jų mokyklų studentų moksli nėse konferencijose. Mūsų studentai atlieka ne mažai vertingų, turinčių dide lę praktinę reikšmę, darbų. Taip, pvz., Chemijos fak. stu dentai Voronko ir Jurevičius išrado naują suprastintą tam tikrų cheminių - technologinių matavimų būdą, kuris jau yra pritaikytas „Elfos" fabrike, studentas gamtininkas Merkys keletą metų sėkmingai atlieka mičiurininius bandymus, kurių tikslas — pakeisti arbūzų bei melionų prigimtį, pritaikyti juos Lietuvos klimatinėms są lygoms ir kt. Studentai savo moksliniu darbu prisideda prie mūsų res publikos sustiprinimo, įneša savo indėlį į didžiąsias komu nizmo statybas. Mes tikimės, kad naujieji studentai nuo pat I-jo kurso aktyviai įsijungs į mokslinių būrelių, SMD veiklą. Sveikiname busimąjį mūsų gretų papildymą! J. Malininas SMD tarybos pirmininkas
Mokslinė biblioteka Vilniaus Valstybinio univer siteto mokslinė biblioteka — vienas iš įdomiausių Vilniaus miesto istorinių kultūros pa minklų. Ji įkurta 1570 metais ir yra viena iš seniausiųjų bibliotekų Tarybų Sąjungoje. Savo fondų, sutvarkytų per šimtus metų, turtingumu ir skaičiumi ši biblioteka pralen kia visas Lietuvos TSR biblio tekas. Šiuo metu jos knygų saugyklose saugojama virš 1,2 milijono tomų, pradedant nuo senovinių rankraščių ir pirmų jų spausdintų knygų — XV šimtmečio inkunabulų ir bai giant paskutiniais tarybinių knygų laidiniais. Tačiau V. I. Leninas mus moko, kad viešo sios bibliotekos pasididžiavi mas ir garbė glūdi ne biblio grafinių retenybių gausume, o jos susiejime su kuo platesnė mis skaitytojų masėmis ir jų gerame aptarnavime. Tad ir mūsų biblioteka didelį dėmesį skiria skaitytojų aptarnavimui. Savo fondus ir skaityklas ji stengiasi papildyti naujausia, aktualiausia literatūra. Vien 1951 metais biblioteka gavo apie 51 tūkstantį tomų naujos literatūros. Biblioteka prennmeruoja virš 420 žurnalų ir laikraščių. Biblioteka aptarnauja skai tytojus per savo skaityklų tinklą, abonentą ir bibliografi nį skyrių. Be erdvios ir šviesios cent rinės bibliotekos bendrosios skaityklos, kuri turi apie 150 vietų, veikia dar trys specia lios skaityklos, 7 fakultetinės skaityklos ar 40 bibliotekų prie katedrų ir kabinetų. Visos skaityklos aprūpina-
Mūsų bendrabučiai
1/
MENINE SAVIVEIKLA
mos naujausia moksline li Mūsų partija ir vyriausybė Gyvendami bendrabučiuose, teratūra ir vadovėliais. 1951 nuolat rūpinasi besimokančiu studentai turi visas galimybes metais universiteto skaityklas jaunimu bei jų gyvenimo ma mokytis ir kultūringai bei aplankė apie 180 tūkstančių terialinėmis sąlygomis. Prie naudingai leisti laisvalaikius. skaitytojų. Skaitytojų tarpe — Vilniaus Valstybinio univer Prie kiekvieno bendrabučio ne tik mūsų universiteto stu siteto yra keturi studentų esančiose salėse studentai or dentai, dėstytojai ir profeso bendrabučiai su 830 gyvena ganizuoja poilsio vakarus, riai, bet ir kitų broliškųjų res mųjų vietų. Artimiausiu laiku skaitomos paskaitos. Per bend publikų mokslininkai, aspiran universiteto studentų naudoji rabučiuose esančius radijo tai, eksternai, Vilniaus miesto mui bus perduoti du nauji taškus studentai dažnai gali aukštųjų mokslo įstaigų stu bendrabučiai. Juose gyvens išgirsti geriausių universiteto dentai, partiniai bei tarybiniai 470 studentų. studentų pasisakymus apie sa darbuotojai. Bendrabučiuose apgyvendi Didelę pagalbą skaitytojams nami patys geriausieji studen vo darbo metodus, išklausyti suteikia bibliografinis biuras. tai - visuomenininkai, sporti studentų pageidavimų koncer Susiorientuoti knygų jūroje_ ir ninkai, saviveiklos dalyviai. tus. surasti reikalingą literatūrą skaitytojui kartais sunku be bibliografo pagalbos, 1951 metais bibliografinis biuras suteikė skaitytojams 43 tūkstančius informacijų. Knygas į namus skaitytojas gauna per abonentą, kuriuo šiuo metu naudojasi virš 2800 žmonių. Viena iš studentų komunisti viveiklininkai palaiko glau Knygų pareikalavime pir nio auklėjimo ir atliekamo džius ryšius su Baltarusijos mauja Markso, Engelso, laiko kultūringo praleidimo studentais. Neseniai universi Lenino, Stalino veikalai, tary priemonių yra daLyvavimas teto akademinis choras, liau binė grožinė literatūra, ru6ų ir meninėje saviveikloje. Univer dies dainų ir šokių ansamblis, lietuvių literatūros klasikų siteto meno saviveikla jungia Istorijos-filologijos fakulteto kūriniai, vadovėliai. Biblioteka apie 1500 studentų. Salia cent oktetas ir universitetinis dūdų praktikuoja knygos propagan rinių korektyvų, kaip antai: orkestras viešėjo pas Minsko dą per knygų parodas. Biblio akademinio choro, liaudies studentus, kur suorganizavo du tekos organizuojamos didžiųjų dainų ir šokių ansamblio, dū gerai pasisekusius koncertus. musų šalies politinių veikėjų, dų orkestro, veikia visa eilė Reikia pažymėti, kad toks su mokslininkų, rašytojų jubiliejifakultetinių saviveiklos rate sitikimas labai daug padėjo nės parodos visada sukelia lių. kolektyvų sustiprėjimui. gyvą miesto visuomenės susiUniversiteto meninės savi domėjimą. Energingo studentų ir vado Universiteto biblioteka yra Nuo trauk* j e: Universiteto studentų bendrabutis Tau veiklos masiškumą, ir augantį vų darbo dėka universiteto me jos idėjinį-meninį lygį parodė no saviveiklos kolektyvai pa tikras socialistinės kultūros ir ro g-vėje 4. VI tarpfakultetinė meno savi siekė gerų rezultatų Vilniaus mokslo židinys. Ji atlieka di veiklos apžiūra, kurioje daly miesto meninės sari veiklos ap delį vaidmenį mūsų jaunimo vavo 1328 studentai ir ypač ge žiūroje. komunistinio auklėjimo darbe. rai pasirodė Teisės mokslų, Is L. Vladimirovas Draugai abiturientai! Stoda torijos-filologijos ir Chemijos- mi į Vilniaus Valstybinį uni Mokslinės bibliotekos Komjaunimo organizacija, mantas ir kiti yra šlovingose Fizikos-matematikos fakultetai, direktorius būdama partijos padėjėjas ir komjaunirfio eilėse. kurie pasidalino pirmąsias tris versitetą, jūs savo jaunatviška energija papildykite mūsų pagalbininkas, yra aktyvi uni Komjaunuoliai drg. drg. vietas. versiteto partinės organizacijos Kondratas, Abelskytė, AnceviUniversiteto saviveiklos ko centrinius saviveiklos kolek ir rektorato talkininkė, pade čius ir kt. yra aktyvūs Studen lektyvai yra dažni svečiai še tyvus ir nuo pirmų savo stu dijų dienų įsijunkite į univer augalų apsaugos stotyse, zoo- danti parengti marksistinės tų mokslinės draugijos nariai fuojamose įmonėse ir Molėtų siteto visuomeninį gyvenimą. užgrūdintus ir organizatoriai. rajono kolūkiuose. Jie daly fermose, rezervatuose ir įvai pasaulėžiūros Aštuoniasdešimt studentų - vavo visoje eilėje poilsio ir A. Raudeliūnas riose mokslinėse ekspedicijose, aukštos kvalifikacijos tarybi komjaunuolių dirba atsakingą tematinių vakarų, organizuotų Universiteto komjaunimo palaipsniui įsijungia į katedrų nius specialistus. Glaudžiai bendradarbiaudama propagandistų darbą miesto universiteto studentams. komiteto kultūrinio-masinio mokslinį-tiriamąjį darbą. Baigę Universiteto studentai ir sąsektoriaus vadovas universitetą, įgytas žinias gili su katedrų dėstomuoju perso įmonių kolektyvų tarpe ir na ir pritaiko praktikoje, dirb nalu, o pirmoje eilėje su po- pionierių vadovų darbą vidu litinių-visuomeninių disciplinų, rinių mokyklų moksleivių tar dami įvairiose mokslo-tiriamose ir gamybinėse įstaigose t. y. marksizmo-leninizmo pa pe. L a i s v a I a i k i o metu Fakultetų ir kursinių kom bei mokyklose, išmoksta pagal grindų, politinės ekonomijos ir dialektinio-istorinio materia jaunimo organizacijų uždavi Mičiurino—Ly6enkos metodus turiningą ir planingai keisti augalų ir gy lizmo katedromis, nuolatinės nys — visą šį universiteto partinės organiza platų darbą nukreipti tinkama vulių’ prigimtį. Studentų geografų tikslas — cijos vadovavimo dėka uni linkme, teisingai paskirstyti pažinti geografinę aplinką, jo versiteto komjaunimo organi visuomeninio darbo apkrovimą, sios struktūrą ir tos struktū zacija pasiekė nemažus laimė stiprinti pirmoje eilėje aka ros erdvinio pasiskirstymo bei jimus. Kiekvienoje komjauni deminio darbo drausmę ir ki mo grupėje (kurių yra univer tus mokomojo ir tiriamojo po vystymosi dėsnius. Mokslo-tiriamose ekspedici sitete 155) mes rasime komjau būdžio klausimus. aktyviai dirbančius Neužilgo į mūsų universite jose, kurios eilę metų dirbo nuolius, Kuršių mariose, užliejamose atsakingą visuomeninį darbą, ir to auditorijas įsilies naujas Nemuno žemupio pievose, pirmoje eilėje gerus studentus- jaunųjų studentų būrys. Uni versiteto komjaunimo organi šiaurinėje ir pietryčių Lietuvo mokslo pirmūnus. Komjaunuoliai - aktyvistai, zacija, jungianti savo eilėse je, dalyvavo didelė dalis ir universiteto Gamtos mokslų pvz., drg. drg. Patiejūnaitė, daugiau kaip 1500 komjaunuo fakulteto studentų geografų, Simonavičius, Sapko, Petraity lių, šiltai sutiks savo jaunuo tė, dirbdami atsakingą visuo sius draugus ir padės jiems Nuotraukoje: Gamtos biologų ir geologų. Gamtos mokslų fakulteto meninį darbą, yra kartu ir įsijungti į aktyvų visuomeninį mokslų fakulteto V kurso stu geri studentai, mokąlo pirmū darbą. dentas komjaunuolis R- Kaz studentai geologai, rengdamiesi nai. Iki pasimatymo, jaunieji lauskas zoologijos muziejuje atsakingam ir įdomiam darbui, Eilė ge/iausių universiteto draugai! kasmet, kartu su geografais ar studijuoja paukščius. sportininkų, aktyvių meninės atskirai keliauja po Lietuvos saviveiklos dalyvių, pvz., drg. V. Burkauskas TSR ir kitų broliškųjų respubli Vilniaus Valstybinio uni Nuotraukoje: Musų buriuotcjai sekmadienį Trakų drg. Jakštaitė, Strumskis, NeUniversiteto komjaunimo versiteto Gamtos mokslų fa kų teritorijas , natūralioje ap vadničėnaitė, Cičerkaitė, Birežere. komiteto sekretorius kultetas galutinai susiformavo linkoje susipažįsta ir tiria įvai 1945 metais. Jame šiuo metu rias uolienas, sluoksnius, mo SPORTU OJA STUDENTAI yra vienuolika katedrų, kurios kosi atkurti jų geologinę pra rengia keturių šakų specialis eitį, įsisavina lauko tyrimų Įstojęs į universitetą, stu įvairaus masto rungtynėms, tus: botanikus, zoologus, geo metodiką. Fizikos-matematikos fakulte algebra bei skaičių teorija. dentas nelieka nuošaly ir nuo vykdo studentų spartakiadas, Netrukus tūkstančiai jaunuo te studijuoja dviejų specialy Fizikos-matematikos fakultetas fizinio lavinimosi. logus ir geografus. Antrame ir Jis lanko vadovauja eilei sporto sekcijų trečiame kursuose studentai lių baigs specialias ir viduri bių studentai — fizikos ir ma turi labai gerai aprūpintą va akademinius užsiėmimus ir pa (krepšinio, tinklinio, lengvo pasiskirsto pagal siauresnes nes bendro lavinimo mokyk tematikos. Šios rūšies specia dovėliais ir moksline literatū sirinktosios sporto šakos tre sios atletikos ir kt.). sritis. Gamtos mokslų fakulte las. Dauguma jų norės toliau listų mūsų kraštui dar labai ra biblioteką ir skaityklą. Prie niruotes. Šiems užsiėmimams Geriausieji savo kultivuoja te yra trys pagrindinės studi mokytis aukštosiose mokyklo trūksta, todėl 1952 metais abi katedrų veikia visa eilė moks vadovauja Fizinio auklėjimo ir mos šakos sportininkai įeina į jų formos: paskaitos, labora se. Kiekvienas jaunuolis ir turientų bus priimta dvigubai linių būrelių, kuriuose studen sporto katedra. universiteto sportininkų rink toriniai darbai ar pratybos ir jaunuolė, prieš stodami į aukš daugiau, negu praeitais metais. tai, padedami dėstytojų ir Svarbų vaidmenį studentų tines. kiekvieną vasarą organizuoja tąsias mokyklas, turi gerai pa Mokslas fakultete išeinamas asistentų, Universiteto sportininkų ko gyvenime turi užsiima specialiais sportiniame mos mokomosios-gamybinės galvoti, kurią specialybę ji'e per 5 metu6; paskutinieji me moksliniais tyrimais. Darbas Universiteto sporto klubas. lektyvas džiaugsmingai sutin pasirinks. sportininkus, {sto praktikos (2—3 mėn.) tai skiriami daugiausia diplo moksliniuose būreliuose pade Didelė dalis studentų yra šio ka gerus Fakultetas laukia abiturientų, minio darbo parengimui. Studentai biologai, pagilinę da išsamiau pažinti studijuoja klubo nariai. USK valdyba or jančius į universitetą. Jie ga studijuoti gamtos teorines žinias vasaros prak norinčių Fizikos specialybėje, greta mą discipliną ir dažnai sudaro ganizuoja studentų sportines1 lės ir toliau kelti savo sporti E. Cervinskas tikos metu, įgiję patyrimą ko mokslus. fizikos, matematikos ir che- rimtą pagrindą diplominiam varžybas, išstato komandas niu^ sugebėjimus. Kartografijos katedros lektyviniuose ir tarybiniuose mijos teorinių paskaitų, daug darbui, o kartais net ir kan asistentas ūkiuose, selekcijose, bandymų ir laiko skiriama darbui iįzinėse didatinei disertacijai. Baigusieji fizikos ir matema *------------------ laboratorijose, kur studentai -------------------- * savarankiškai atlieka įvairius tikos specialybę galės dirbti eksperimentinius ir fizinius ma gamyboje, laboratorijose, tyri mų institutuose, o kas turės tavimus bei tyrimus. Matematikos specialybėje pedagoginio darbo pamėgimą mokslas yra labiau . teorinio — taip pat ir vidurinėse arba pobūdžio, tačiau ir čia yra aukštosiose mokyklose. Fizikos įvesta vienų metų fizikos ir matematikos mokslai suda dabartinei praktika fizikos laboratorijoje. ro pagrindą visai sėkmingai Be visos eilės specialių mate; technikai, kuriai matinių disciplinų ir fizikos, vystytis reikalingi ne tiktai matematikos specialybėje išei geri praktikai, bet taip pat ir namas taip pat astronomijos žmonės, moką spręsti teorines kursas su trumpa praktika, at ir matematines problemas. To liekama Vilniaus universiteto dėl jau šiais metais j gamy observatorijoje. Matematikos bą ir pramonę, greta fizikos specialybėje taip pat yra ke specialistų, buvo pareikalauta Nuotraukoje: „Sovietskaja Litva" estafetės nugalė lios siauresnės sritys, kurias ir matematikos specialistų. tojai studentai lengvaatlečiai, visam laikui laimėję per Doc. H. Horodničius gali pasirinkti pastudentai einamąją kristalinę vazą. D. Mikulskio nuotraukos Fizikos-matematikos ir gal savo pamėgimą, būtent: Nuotraukoje: III kurso geologai, vadovaujami vyr. REDAKTORIAUS PA V. G. BRAClENE Chemijos fakultetų dekanas funkcijų teorija, geometrija ir dėstytojo Martinaičio, tyrinėja uolienų sudėtj.
;
r.
Komjaunuoliai-aktyvus visuomenininkai
Studijuokime gamtos mokslus
Fizikos-matematikos fakultetas
Užs. Nr. 00909
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto gt. 3, telef. Nr. 2-10-38, Spau dė „Tiesos“ spaustuvė.
LV 06189