VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 19 (90)
1952 m. birželio 5 d., ketvirtadienis.
Draugai studentai ! Atminkite, kad egzaminus išlaikyti gerai ir labai gerai yra pirmoji jūsų pareiga Tėvynei!
Kaina 20 kap.
pradėti sėkmingai Studentų moksliniai darbai v Egzaminai llstorijos-filologijos fakulteto I Į
rp RADICINES studentų moksll-* nių darbų apžiūros, kurios kasmet organizuojamos mūsų šalyje, apibendrina aukštųjų mokyklų veik los rezultatus šioje srityje. Gegužės 31 d. pasibaigusi Vil niaus miesto aukštųjų mokyklų stu dentų mokslinių darbų apžiūra pa rodė, kad sostinės akademinis jaunimas vis plačiau įsijungia j mokslo-tiriamąjj darbą, teikia vis didesnę paramą Tarybų Lietuvos liaudies ūkiui, padeda vystyti na cionalinę savo formą socialistinę savo turiniu kultūrą. Užtenka pa sakyti, kad ši miesto apžiūra iš statytų | ją darbų skaičiumi (350) prilygo 1951 m. respublikinei apžiū rai. Žymiai išaugo darbų idėjinis ir mokslinis lygis. Mūsų universitetas apžiūroje da lyvavo su 165 darbais, t. y. pateikė beveik pusketvirto karto daugiau darbų, negu praėjusiais metais I respublikinę apžiūrą. Iš 139 atžymė tų darbų 97 buvo parašyti mūsų universiteto studentų; 38 darbai už ėmė I vietą. Organizacinis komite tas gerai (vertino mūsų studentijos mokslini darbą: jei universiteto darbai sudarė mažiau kaip pusę visų apžiūros darbų, tai atžymėtų darbų skaičiuje — apie 7Ofl/o. Tatai rodo, kad universitetas studentų mokslinio darbo srityje pasiekė nemažų laimėjimų. Didžioji apžiūrai skirtų darbų dalis turėjo originalų mokslo-tirlamąjl pobūdį, buvo paremta pačių studentų atlik tais tyrimais bei eksperimentais, jų savarankiškai surinkta medžiaga. Daugelis darbų turi svarbios moksli nės ir praktinės reikšmės, sudaro tam tikrą indėli ( mūsų respublikos ekonomini bei kultūrini augimą. Pvz., studentų Kondrato, Maimino, Rieznikovos, Sabaliausko, Šileikaitės, Dubauske)'' darbai nagrinėja ma žai ištirtas visuomeninių mokslų problemas; studentai Mickus, Kochan, Stankevičius, Kazlauskas, Mer-
kys, Tekorius ir kiti savo origina liuose, paremtuose gausiais ekspe rimentais, darbuose sprendžia tiks liųjų bei gamtos mokslų atskirus klausimus, turinčius ir praktinės reikšmės. Tačiau apžiūra parodė ir musų studentų mokslinio darbo trūkumus. Visų pirma, | tikrą mokslo-tlriamąj| darbą Įsijungė dar nedidelė dalis studentų. Per šiuos mokslo metus universiteto studentai parašė virš 2000 (vairių darbų — diplominių, kursinių, seminarinių bei SMD, bet iš jų tik 165 buvo atrinkti | apžiū rą (YPač mažai darbų pristatė Medi cinos fakultetas). Matyt, žymi dalis darbų vis dar atliekama formaliai, be kūrybišku mo; moksliniuose būreliuose vis dar didelis darbų procentas turi aprašo mąjį, kartais — kompiliatyvinl po būdi. Tas yra dėl to, kad atskiros katedros, atskiri dėstytojai abejin gai žiūri | studentų mokslin|-tiriamąj| darbą, nenukreipia studentus_ Į aktualių, glaudžiai susijusių su mu sų ūkio ir kultūros poreikiais, prob lemų gilų nagrinėjimą, 'neužtikrina reikiamo mokslinio vadovavimo. O studentai, kada jiems neparodomas tiesioginis jų darbo susijimas su praktika, jų darbo reikšmė, nesi domi moksliniu darbu, neĮsttraukia | būrelių veiklą. Todėl, sudarant mokslinių būrelių tematinius planus ateinantiems mokslo metams, numatant diplomi nių, kursinių ir seminarinių darbų tematiką, katedros turi atkreipti ypatingą dėmes) Į aktualių komp leksinių, turinčių praktinės vertės, klausimų sprendimą, turi užtikrinti, kad visas mokslo personalas vado vautų studentų moksliniam darbui. Tarybinis mokslas yra nuolat be sivystantis mokslas, ir prie jo to lesnio pakilimo turi prisidėti ir akademinis jaunimas, vykdantis draugo Stalino iškeltą uždavinį — Įsisavinti mokslą.
*________lz_
-------------------------- ★
kurso žurnalistų grupei pirmasis eg zaminas buvo politinė ir ėkonominė geografija. Egzaminui grupės studentai ruošėsi įtemptai. Komjaunuoliai Kairys, Sniukas, Riger, Vilkys, Stuina, Aks tinas ir kiti skaitė brošiūras apie liaudies demokratijos šalis. Ypatin gai gerą žinių įsisavinimą parodė komjaunuolis Kairys. Jam teko pa sakoti apie Kiniją. Jis sugebėjo pla čiai nušviesti kinų tautos istoriją, papasakojo apie jos kovą už laisvę ir nepriklausomybę, draugystę su Tarybų Sąjunga, apie kūrybingą ki nų liaudies darbą vystant pramonę, žemės ūkį, kultūrą, apie kinų tautos reikšmę kovoje už taiką visame pa saulyje. Dėstytojas drg. Kmita stu dento Kairio žinias įvertino labai gerai. Geografijos egzaminą 15 studentų išlaikė tik labai gerai, o kiti — ge rai. I kurso žurnalistai yra pasiryžę išlaikyti visus pavasario sesijos eg zaminus tik gerai ir labai gerai. P. Kretavičius Istorijos-filologijos fak. I kurso žurnalistas
--------1/ Pirmasis egzaminas Gegužės 26 ir 27 d. d. Istorijosfilologijos fak. III kurso lituanistai laikė lietuvių literatūrinės kalbos istorijos egzaminą. Per metus nuo sekliai dėstytą medžiagą prieš egza miną vyr dėstytojas Palionis pagi lino konsultacijomis, todėl studentai egzaminą laikė neblogai. Eilė drau gų (pvz., Dambrauskaitė, Kazlaus kas, Marcinkevičius ir kt.) kūrybiš kai išnagrinėjo bilieto klausimus, susiedami juos su draugo Stalino veikalu „Marksizmas ir kalbos moks lo klausimai“ ir pailiustruodami pa vyzdžiais. Nors, aplamai, egzaminų rezulta tai gana geri, kai kurių studentų mokėjimas nebuvo pakankamas. Ne tvirtai atsakinėjo drg. drg. Mikšytė, Martinėnas, tuo sumenkindami bend rą egzaminų lygį. Tokie pavyzdžiai rodo, kad dar yra nerimtai į spe cialybės disciplinas žiūrinčių studen tų. Egzaminai praėjo aukštame idė jiniame lygyje ir parodė studentų per metus pasiektus laimėjimus. N. Vaitiekūnaitė Istorijos-filologijos fak. III k. stud.
JOS ŽINIOS ĮVERTINTOS LABAI GERAI
Nuotraukoje: Gamtos mokslų fakulteto III kurso studentė D. Naktinytė pas doc. MitropolskĮ atsakinėja pedagogikos egzaminą. Jos žinios (vertintos labai gerai. D. Mikulskio nuotr.
Egzaminai medicinos fakultete
Medicinos fakulteto II kurso stu dentai šių metų pavasario egzaminų sesijoje laiko 7egzaminus. Išlaiky tieji egzaminai parodė, kad studen tai gerai jiems pasiruošė, rimtai dir bo ir todėl pasiekė gerų rezultatų. Mūsų kursas jau išlaikė 4 egzami nus: marksizmo-leninizmo pagrindų, rusų kalbos, anglų kalbos ir fiziolo gijos. Egzaminų rezultatai geri. Dau gumas studentų visus egzaminus lai kė tik gerai ir labai gerai, ir tik du studentai gavo po vieną trejetą. Marksizmo-leninizmo pagrindų eg zaminai parodė, kad per mokslo me tus išaugo studentų sąmoningumas, kad studentai moka įsisavintas ži nias pritaikyti ir praktikoje, sugeba susieti jas su einamuoju momentu, padaryti praktiškas išvadas. Ypatin gai gerą marksizmo-leninizmo žinių įsisavinimą parodė I grupė, kurioje iš 11 žmonių 6 studentai egzaminą išlaikė labai gerai. Gerai atsakinėjo Valstybiniai egzaminai studentai Ganas, Babelis. Jie buvo Valstybiniai egzaminai turi labai gerai susipažinę su marksizmo didelę reikšmę, nes jie parodo, kiek musų jaunimas studijuodamas 5—6 metus aukštojoj mokykloj, subren do politiškai ir kaip jis yra pasi ruošęs darbui savo specialybės sri tyje. Šį pavasari mes vieni iš pirmųjų Valstybiniams egzaminams reika lingas tinkamas tiek studentų, tiek visame universitete užbaigėme eg ir egzaminų komisijos narių pasi zaminų sesiją. Kada kituose kur rengimas. Studentai turi laikomos disciplinos žinias ne mechaniškai suose egzaminai pačiame įkarštyje, iškalti, o įsisavinti giliai ir kūrybiš mes jau galime prisiminti pasiektus kai. Komisijos nariai ir egzaminato laimėjimus, apsvarstyti trūkumus. riai turi daugiau kreipti dėmesio ne Laikėme 6 egzaminus (4 iš visam į greitus, mechaniškus atsakymus, kursui bendrų disciplinų ir 2 iš bet j studento teisingą, logišką galvojimą. Todėl egzaminuojantieji siauresnės specialybės dalykų). Pir neturi kliudyti studentui, atsakan muosius egzaminus išlaikėme ba čiam į klausimą, neskubėti duoti landžio mėnesį. Iš koloidų chemijos papildomus klausimus. ir neorganinės sintezės, o t. p. iš Per valstybinius egzaminus visų mokslo šakų studentai, be žinių iš specialybės egzaminų gavome tik savo specialybė.s ir marksizmo- gerus ir labai gerus pažymius. Sun leninizmo kurso turi turėti supra kiau buvo su istorinio materializmo timą ir apie mūsų krašto vidaus egzaminu. Čia vėl pasikartojo įpras bei užsienio politiką, o taip pat nusimanyti ir apie mokslus, Pavlo tos klaidos. Studentai, kurie lanky vo, Mičiurino ir Lepešinskajos, ku davo paskaitas, aktyviai pasisaky rie sugriovė užsienio mokslininkų davo seminaruose, egzaminą lai antimokslines teorijas ir pagrindė kė tik gerai ir labai gerai. Bet atsi materialistinį mokslą. Tarybinė visuomenė laukia ne rado ir tokių draugų (pvz., Lautik gerų įvairių _ sričių specialistų, menskas, Jakucevičius), kurie blo bet ir puikių musų šalies patriotų, gai lankė paskaitas ir seminarus. sugebančių dirbti ir visuomeninį Tik sesijos pabaigoje, papildomai darbą. Nuo baigusių aukštąją mo kyklą sugebėjimo tinkamai atlikti pasimokę, jie istorinio materializmo jiems pavestą darbą žymia dalimi egzaminą išlaikė gerai. Rusų kalbos priklausys ir tų apylinkių žmonių, egzaminą visi išlaikė gerai ir la kuriose jie dirbs, kultūrinis augimas. bai gerai, o lietuvių kalbą (nelietu Doc. M. Marcinkevičius viai) — tik labai gerai.
-—/
klasikų veikalais. Dėstytojai jų ži nias įvertino labai gerai. Fiziologijos egzaminas — vienas iš sunkiausiųjų šios sesijos egzami nų. Bet egzaminų rezultatai parodė, kad ir šią sunkią kliūtį studentai įveikė, gerai pasiruošė egzaminui ir gerai jį išlaikė. Studentai Babelis, Girdzijauskaitė ir eilė kitų egzami nus laiko tik labai gerai. Išlaikyti egzaminai mums aiškiai rodo, kad gerų rezultatų galima pasiekti tik sistemingai dirbant vi sus mokslo metus. Mūsų kursui liko laikyti dar 3 egzaminai: anatomija, biochemija, histologija. Šiems egzaminams turi me ypač gerai pasiruošti. Iš šių eg zaminų dėstytojai sprendžia, kiek mes išmokome per du mokslo me tus ir esame gerai pasiruošę teore tiškai, ar ateinančiais metais įau galėsime pereiti prie praktikos dar bo ligoninėje. G. Banytė Medicinos fakulteto II k. stud.
Egzaminų sesiją užbaigus
Nuotraukoje: Vilniaus miesto aukštųjų darbų paroda universiteto Kolonų salėje.
mokyklų
studentų
D. Mikulskio nuotr.
Vadovaujamės Mičiurino mokslu Vadovaudamasis mičiurininės bio logijos mokslu ir jo laimėjimais, nuo 1950 m. ėmiausi darbo pakeisti ar būzų ir melionų prigimtį, paversti juos atviro grunto kultūra LTSR są lygose. Šiam uždaviniui išspręsti pa naudota lytinė, vegetatyvinė hibridi zacija ir atranka. Darbai atlikti uni versiteto botanikos sode ir Augalų anatomijos ir fiziologijos katedros laboratorijoje. Didelę paramą man teikė katedros mokslinis personalas ir ypač šio darbo mokslinis vadovas vyr. dėstytojas P. Bluzmana6. Buvo ištirta 13 arbūzų ir melionų veislių. Arbūzų veislė „Stoks" ir melionų — „kolchoznica“ ir ,,Nr. 61" pasirodė esančios tinkamos mūsų res publikos sąlygoms, ir jas, toliau pa gerinus, būtų galima rekomenduoti ■auginti kolūkiams ir tarybiniams ūkiams. Be to, hibridizuojant arbū zus ir melionus su moliūgais, buvo
gauti hibridai pakitusiais morfologi niais požymiais ir sutrumpėjusiu ve getacijos periodu. Jų vaisių kokybė tuo tarpu išlieka nepablogėjusi. Mes esame užplanavę iki 1955 me tų išauginti tinkamas mūsų krašto klimatinėms sąlygoms šių vertingų daržovių veisles. Darbo metu gauti rezultatai rodo, kad ŠĮ uždavinį iš spręsime. Apibendrindamas gautus rezultatus V-oje Vilniaus Valstybi nio universiteto studentų mokslinėje konferencijoje, padariau pranešimą ,,Arbūzų ir melionų prigimties pakei timas lytinės ir vegetatyvinės hibri dizacijos bei atrankos keliu“. Šie rezultatai gauti pasinaudojant Ivano Vladimirovičiaus Mičiurino mokslo lobynu, kuris duoda vienintelį tei singą metodą apvaldyti augalų pri gimčiai ir jai keisti mums norima linkme. Studentas A. Merkys
Komjaunuoliai Jončaitė, Bukaveckas, Pajėda, Eberlin, Vinciūnas, Daugirdas, Abramavičiūtė, Dubovič, studentė Tininytė visus egzaminus išlaikė tik labai gerai. Šiuo metu nuo gegužės mėn. 19 d. IV kurso studentai įvairiuose fabrikuose atlieka gamybinę prak tiką. Mokslo pirmūnai Vinciūnas ir Eberlin gilina studijų metu įgy tas teorines žinias didžiuliame TSRS stiklo fabrike Vorošilovgrade. Kvedaravičiūtė, Stonytė, Šuopaitytė, vadovaujamos prityrusio inžinie riaus Guzevičiaus, susipažįsta su insulino gaminimu socialistinėje pramonėje Kaune ^Maisto“ fabrike. Eilė draugų atlieka gamybinę prak tiką Vilniuje: Dobkevičiūtė, Dubo vič — Eidukevičiaus vardo odos ir avalynės kombinate, Jončaitė, Dau girdas — „Elfoje", kiti — skaitik lių fabrike, elektrinėje, „Tauro“ alaus darykloje. Tik esant tarybinei santvarkai galimas toks teorijos ir praktikos vieningumas, visapusiškas studento parengimas. B. Matukaitė Chemijos fak. IV k. stud.
\J
Mes dirbsime ekspedicijose
KOMJAUNIMO AKTYVISTO TRIBŪNA
Jaunųjų komjaunuolių auklėjimas Svarbiausias komjaunimo organi zacijos uždavinys — auklėti jau nimą komunizmo dvasia. Kalbėda mas III Visos Rusijos Jaunimo Są jungos suvažiavime, V. I. Leninas pabrėžė: „Reikia, kad visas šių lai kų jaunimo auklėjimas, švietimas ir mokymas būtų ugdymas jame komunistinės moralės.“ Komunisti nės moralės ugdymas, studentų auklėjimas komunizmo dvasia ir yra mūsų pirminės komjaunimo organi zacijos uždavinys. Ypatingai svarbią vietą užima jaunųjų komjaunuolių auklėjimas. Įstojęs į komjaunimą studentas turi pasijusti pilnateisiu organizacijos nariu, parodyti visus 6avo gabumus visuomeniniame darbe ir moksle. Tam reikia nuo pat pirmųjų įstoji mo į komjaunimo organizaciją die nų juo rūpintis, žinoti jo poreikius, visuomet ir visur jam padėti. Tai yra labai atsakingas darbas. Šiais mokslo metais mūsų kurse į VLKJS priimta 14 naujų narių. Dabar pas mus kurse iš 58 komjau nuoliško .amžiaus studentų — 51 komjaunuolis. Įstojusiems nariams duodavome įpareigojimus, ugdančius atsakingumo jausmą, iškeliančius norą dirbti kolektyvui, rūpintis jo reikalais. Dar mokslo metų pradžio je į VLKJS eiles priėmėme studen tą Gorbač. Jį įpareigojome platinti kurse „Tarybinį Studentą". Drg. Gorbač šį darbą atlieka gerai. Jau nam komjaunuoliui drg. Žilėnui bu vo patikėtos grupės proforgo parei gos. Dabar drg. Žilėnas yra vienas iš geresnių mūsų kurso proforgų. Pirminės komjaunimo organizaci jos biuras bei atskiros grupės svars tydavo įpareigojimų vykdymą,
stengdavosi laiku nurodyti klaidas, padėdavo jas ištaisyti. Jaunųjų komjaunuolių auklėjimui didelės reikšmės turi paskaitos poli tinėmis, mokslo populiarizacijos, antireliginėmis temomis. Didelės auk lėjamosios reikšmės turėjo J. Ra gausko knygos „Krikščioniškoji dorovė — darbo žmonių išnaudoji mo įrankis“ apsvarstymas kurse. Knygos apsvarstyme aktyviai pasi reiškė ir jaunieji komjaunuoliai. Buvo organizuojamos ekskursijos, išvykos, o po to ir jų apsvarstymas. Atskiros komjaunimo grupės aplan kė ir apsvarstė Dramos teatro spektaklius „Neužmirštamieji 1919 metai“, „Putinų giraitė" ir kt., kino filmus „Tarybų Lietuva", „Taras Ševčenko", „Traukiniai eina neregu liariai“, aplankė Dailės muziejų, uk rainiečių dailės parodą, Istorinį-revoliucinį muziejų. Aptariant šiuos spektaklius ir išvykas, aktyviai da lyvavo ir jaunieji komjaunuoliai. Žinoma, mūsų darbe dar yra gana daug trūkumų. Kursinis biuras per mažai kontroliuoja atskirų grupių darbą. Per visus mokslo metus III grupėje į komjaunimą buvo priimtas tik vienas jaunuolis, ši grupė savo auklėjamąjį darbą nesugebėjo nu kreipti teisinga linkme. Mūsų kurso komjaunimo organiza cija pasiryžusi ir toliau auklėti jaunuolius ir komjaunuolius gerais kolektyvo nariais, žvaliais, energin gais komunizmo statybos dalyviais. K. Šeškaitis Medicinos fakulteto I kurso komjaunimo organizacijos sekretorius
Nenormali padėtis lietuvių literatūros katedroje
Istorijos-filologijos fakulteto IV kurso lituanistams dėstoma, be kitų disciplinų, ir lietuvių literatūros isto rija. Šiais metais paskutinį jos pe riodą skaitė vyr. dėstytojas Ivanovas. Nežiūrint šios disciplinos svarbumo ir nežiūrint to, kad šį se mestrą šis kursas yra įtrauktas į egzaminų tvarkaraštį, dėstytojas Iva novas neatkreipė reikiamo dėmesio į studentų paruošimą ir praleido 32— 36 vai. Katedrai (vedėjas drg. Luk šienė) ir dekanatui tai buvo žinoma, tačiau padėtis iki šio laiko nepage rėjo. Studentai kiekvieną šeštadie nį ir pirmadienį nuo 9 vai. susiren ka į auditoriją, tačiau dėstytojo ne sulaukia. Studentams ne tik gaišina mas brangus laikas, bet taip pat toks katedros nerūpestingumas truk do gerai įsisavinti patį svarbiausią lietuvių literatūros istorijos periodą. Katedra, norėdama ištaisyti savo apsileidimą, pasiūlė studentams lik viduoti atsilikimą per 3—4 pridėtines santraukines paskaitas, tačiau dėsty tojas Ivanovas ir į šias susitartas paskaitas neatvyksta. Studentai šį egzaminą siūlo nukelti į IX semest rą, kada katedra, pakeitusi dėstyto ją, galės tinkamai paruošti studen tus tokiam svarbiam specialybės kursui. Tačiau dėstytojas ir katedra kažkodėl siūlo egzaminą laikyti iš pusės kurso. Tačiau ir tai neįmano ma, nes iš lituanistikos seminaro yra išnešta kai kuri reikalinga literatū ra. Tuo būdu net patiems savaran kiškai studijuoti šį kursą yra atim tos visos galimybės. IV kurso lituanistai prašo rekto ratą pašalinti tokią nenormalią pa dėtį lietuvių literatūros katedroje ir teptuko jos turėjo pieštuką, nuo sudaryti sąlygas studentams tinka kurio klijai tikėdavo ant stalo. mai pasiruošti ne tik kursiniams, bet Aš pagalvojau, kad iš tikrųjų ga ir valstybiniams egzaminams. lima pasibiaurėti tokiu darbu. Ta čiau kodėl gi joms pačioms nesu V. Būda, I. Lauciūtė, T. Za siprasti, nepareikalauti, kad biblio jančkauskaitė. V. Cicėnaitė ir kiti tekininkystės specialybės vadovai IV kurso lituanistai rimčiau žiūrėtų į studentų prakti —e— ką. Neužtenka kalbėti apie tai, kad visa gerai organizuota Leningrado bibliotekose. Reikia ir pas mus su ŠALIES AUKŠTOSIOSE daryti ne blogesnes, o dar geresnes sąlygas studentų praktikai. Ir stu MOKYKLOSE dentai turi teisę reikalauti ne tik IRKUTSKO UNIVERSITETAS teptuko, bet ir balto rankšluosčio ir t. t. Jie turi reikalauti tikrai kultū Mūsų šalyje plačiai išsivystė di ringo knygų sutvarkymo, kaip ir Leningrade, ir mokytis iš geresnių džiųjų komunizmo statybų rajonų dirvožemio tyrimo darbai. Šie tyri pavyzdžių. Gėda, kad pieštukas vartojamas mo darbai vykdomi specialių ekspe vietoj teptuko, kad knygos suteptos dicijų. Į vieną iš tokių ekspedicijų klijais ir kad, svarbiausia, mergaitės išvyksta ir ghipė universiteto stu su viskuo taikstosi, kad jos nesuge dentų — III—IV kursų dirvožemio ba savo kolektyve apsvarstyti žinovų. Eilė studentų atliks gamy ekspedicijoje, daly praktikos darbų, pareikalauti iš va binę praktiką gamtos pertvarkymo dovų daugiau rūpestingumo ir, ap vaujančioje lamai, nesugeba suorganizuoti visa plano Chakazijos autonominėje sri taip, kad darbas būtų malonus, įdo tyje įgyvendinime. „Za naučnyje kadry“ mus ir naudingas. M. Kostaitis
Auklėti m iilę darbui Trys bibliotekininkystės specia lybės II kurso studentės kažką dir bo kabinete prie stalo. Iš jų veidų matėsi, kad tai, ką jos dirbo, buvo joms svetima, nereikalinga. Jos dažnai numodavo rankomis, tartum norėdamos atsikratyti nuo kažko nemalonaus. Čia jos atliko biliotekininkystės specialybės praktiką. O juk neseniai tos pačios mergaitės žavėjosi savo vyresniųjų draugų pasakojimais apie Leningrado bib liotekų darbą. Kodėl taip greit pasi keitė jų pažiūra į mėgiamą darbą? Pavargo? Ne! Jos jaunos, sveikos. Įsižiūrėjau j jas; su kokiu pasi bjaurėjimu jos dirbo kabinete! Jos klijavo etiketes ant knygų. Šalia knygų stovėjo indas su klijais. Kli jų dėmės blizgėjo ant stalo, blizgė jo ant jų rankų, lipo prie visko. Drobiniai knygų viršeliai aplink pri klijuotas etiketes taip pat blizgėjo nuo klijų. Etikttės pagelto, pasidarė nešvarios. Dėl to, kad jos prispaus davo etiketes prie įvairių spalvų knygų įrišimų, jų rankos buvo įvairiaspalvės ir lipnios. Prie rankų, prie knygų lipo popierėliai. Vietoj
DIDŽIOJO LATVIŲ LIAUDIES POETO „RINKTINĖ Neseniai mūsų respublikos knygy nuose pasirodė išversta į lietuvių kalbą didžiojo latvių liaudies poeto Rainio „Rinktinė", į kurią įeina eilė raščiai iš įvairių jo rinkinių. Į „Rink tinę“ įdėti ir tie Rainio eilėraščiai, kurių buržuazinės santvarkos metais pats autorius išspausdinti negalėjo.
Rainis yra „pagrindinės klasės" (tuo vardu jis vadina proletariatą) vargų ir kovų dainius, ryškiausiai prabilęs 1905 m. revoliucinės kovos laikotarpiu. Rinktinė pradedama eilė raščiu „Nulaužtos pušys", kur poe tas vaizduoja carizmo 1897 m. įvyk dytą pažangaus latvių visuomeninio sąjūdžio „Naujosios srovės" sutriuš kinimą ir kartu išreiškia nepalaužia mą įsitikinimą busimąja pergale. Pušys nulaužtos, tačiau jos nežū va, jos:
. .. iškilo stiebais virš laivų, Vėl stato prieš vėtrą krūtinę, Vėl stoja kovon žūtbūtinėm ... Gali mus daužyti, skelti ir laužti, Pasieksime tolį, kur saulė aušta. (38 psl.) Artėjant 1905 metams, Rainis vis drąsiau ir atviriau šaukia liaudį su kilti ir nusimesti slegiančią priespau dą. Kelkis ir skubink Į aikštes, gatves, Senąją buitį Numesk nuo savęs! (40 psl.) Poetas sako, kad savo jėgomis iš kovoti laimėjimai yra tikri ir greiti, kad geriausias kelias — kovos kelias.
Ujžs. Nr. 00972
Tikėti ir laukt yra gerai, Maldaut, prašyt taip pat nebloga, Bet dar geriau — nelaukt ilgai Ir nemaldaut — paimt patiems. (81 psl.) Išnaudotojams pranašauja rūstų, (jiems priderantį, per ilgus išnaudo jimo metus užsipelnytą atpildą:
Ir atsivers Gelmė plati, Ir žemė jus Praris pati.
(67 psl.)
Sunki proletariato buitis, žudan čios žmogų darbo sąlygos ryškiai at sispindi eilėraštyje „Fabriko mer gaitės daina". Anksti man reikia rytą eit, Kur ratai, šeivos sukas greit, Kur rūksta lempos, kur tamsu, Kur žūsta dienos mūs visų, — Ten slenka valandos lėtai, Ten saulės žvilgsnio nematai. (52 psl.) 1 Savo eilėraštyje „Samdinių turtas“ Rainis parodo skurdžią neturtingųjų kaimo žmonių — samdinių dalią kelia jų neapykantą išnaudotojams. Vargšas neturi „Nei menkos žolelės nei grūdelio javo". Jam liko tik vie nas, amžinai priklausantis ir neati mamas turtas — neapykanta išnau dotojams: „Kerštas man priklauso, jis yra dar mano". Prasidėjus 1905 revoliucijai, Rainis atvirai šaukia „eit nuimti javo, ko vose kurs sužaliavo" (40 psl.).
Poetas aiškiai įsitikinęs, kad esa moji santvarka iš pagrindų turi pa sikeisti:
Gamtos mokslų fakulteto studen tai, sėkmingai užbaigę mokslo me tus, tvirtai įsisavinę teoretines ži nias, nuo birželio 1 d. išvyksta at likti mokomąją ir gamybinę praktiką plačiosios Tėvynės rajonuose. Studentai turės progos pritaikyti savo teoretines žinias praktikoj. Pla čiau pažins savo krašto klimatą, augmeniją, dirvožemį, geologinę są rangą, įvairias sėklų bei vaisių kul tūras, plačiau išvystys naudingų iš kasenų paieškojimus. Štai trečio gegologijos kurso studentai 6 savai čių bėgyje atliks praktiką Kryme, Bachčisarajaus rajone. Krymas — tai vienas iš įdomiausių Tarybų Są jungos kampelių. Savo grožiu nuo seno vilioja turistus, keliautojus-tyrinėtojus. Ištisos kalnų grandinės, putojantieji kalnų upeliai, puikus atodangumas, sluoksnių išsidėstymo aiškumas palengvina tyrinėjimus. Kas nenori iš mūsų pamatyti Juodosios jūros, jos žavingų pakraščių, pasi klausyti bangų ošimo. Jalta, Alupka, Alūštas, didvyriškasis Sevastopolis — tai miestai-kurortai, kuriuose il sisi tūkstančiai darbininkų bei kol ūkiečių, pionierių, inteligentų. Tačiau geologai važiuoja ne tik pasimokyti, pakeliauti, bet ir atsa kingą darbą dirbti ekspedicijose. Štai ketvirto geologų kurso studen tai važiuoja į Sverdlovską atlikti pirmą gamybinę praktiką. Uralas — i tai lobių kalnas, kuris savo naudin- i gų iškasenų gausumu ir vertingumu j neturi sau lygaus mūsų planetoj. 1
\J
Įvairūs brangakmeniai, rūdos, meta lų telkiniai — tai jų, jaunų specia listų darbo objektas. Geologai — gel mių žinovai išaiškina neišsemiamus mūsų šalies turtus ir juos perduoda visai liaudžiai. Puikiai praktiką praleis ir geogra fai. Kurį laiką jie dirbs respublikos ribose: tyrinės žemės paviršių, fizi nes—geografines sąlygas, dirvožemį. Po to jie išvyksta į Kaukazą susi pažinti su plačiąja Tėvyne. LTSR Mokslų akademijos Biolo gijos instituto pietryčių ekspedici joj dalyvaus gausus biologų būrys. Čia studentai galės plačiai įsijungti į mokslo-tiriamąjį darbą. Be šios ekspedicijos, dalis studentų atliks gamybines praktikas Kuršių marių ekspedicijoj, Kauno botanikos 6ode, Dotnuvos selekcijos stoty. Tai vieni už kitus įdomesni rajonai, mokslotiriamieji ūkiai. Nėra tokio kurso fakultete, kuris neturėtų atlikti praktikos. Tik teori ja tampriai surišta su praktika auk lėja stiprius komunistinės visuome nės specialistus. Tik tarybinė santvarka plačiai at vėrė duris Lietuvos darbo jaunimui į aukščiausias mokslo viršūnes. Visos sąlygos yra suteiktos jaunimui kū rybingai išvystyti savo jaunatviškus gabumus, tapti gerais specialistais, atsidavusiais liaudies reikalui. V. Kondratas Gamtos mokslų fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
Užmiršta sporto šaka
Universitete naujausia sporto ša ka yra šaudymas. Šis sportas pra dėtas kultivuoti labai neseniai, bet jau pasiekė kai kurių laimėjimų. Kol kas pas mus šaudymo sportas nėra masiškas ir juo užsiiminėja tik mėgėjai. Kyla klausimas, ko dėl universiteto sportininkai taip nesidomi šia sporto šaka. Atsaky mas aiškus: daugumas sportininkų ir sporto vadovų galvoja, kad šau dymas — tai joks sportas, kad šau dyti gali kiekvienas be jokių di delių pastangų ir treniruočių. Tai yra labai klaidinga nuomonė, nepa teisinama tarybinių studentų, o ypač sporto vadovų tarpe. Visose Tarybų Sąjungos aukšto siose mokyklose šaudymo sportas labai išvystytas, ir yra pasiekta ne mažų laimėjimų. Pas mus taip pat šiam sportui plisti yra visos galimy bės. Neseniai įvykusios tarpfakultetinės pirmenybės akivaizdžiai parodė, kokiame lygyje fakultetuose yra šaudymas. Varžybų nugalėtoju antrą kartą iš eilės tapo Istorijosfilologijos fakulteto komanda. Šios komandos nariai jau seni šauliai, nuolatos treniruojasi, todėl ir pa siektas laimėjimas visai teisėtas.
Turtingas jis, bet minkštaširdis: Vargdienio raudą vos išgirdęs, Tuoj į kišenę ranką bruka Ir išsitraukia — nosinukę. .. (58 psl.)
Taip likt negali ir neliks: Čia viskas pasikeis, naujaip Į „Rinktinę" įdėtą dramą „Pūsk, įvyks! vėjeli" pats Rainis laikė penkių (82 psl.) veiksimų liaudies daina. Ir iš tikrųjų Atslūgus 1905 metų revoliuciniam tai yra daina-pasaka apie motinos pakilimui ir mažatikiams pradėjus dukras ir našlaitę, pas kurias atva taikstytis su slopintojais, Rainis ra žiuoja piršliai. Atvažiuoja pas moti šo eilę satyrų, nukreiptų prieš prole nos dukras, bet išsirenka našlaitę. tariato išdavikus. Eilėraštyje „Ramy Panaudodamas menkus raminančios bės partija" pašiepia prisitaikėlius, pasakos rėmus, Rainis į juos įdeda rodo jų asmeniškus siaurus tikslus: daug gyvenimo tiesos. „Iš kitų Rai nio dramų ji skiriasi sukauptos me . . . Gera tarnyba — mūsų siekis, džiagos koncentracija ir klasikinės Ji duos mums pinigų. (91 psl.) poetikos trijų vienumų reikalavimų išlaikymu — veiksmas vyksta tą Poetas ryškų prisitaikėlio vaizdą pačią dieną ir tuose pat namuose". duoda eilėraštyje „Buvusis drau (A. Upitis. Realisms literatūra, 101 gas", kur vaizduoja draugą, plau psl.). kusį ieškoti naujo kelio. Tačiau, Rainis save laikė proletariato kla smarkaus vėjo nuneštas į krantą, sės dainiumi. Eilėraštyje „Tau, pa jis tarė: grindine klase" poetas aiškiai ir tei singai apibūdindamas istorinę prole ....... Čia lizdą sukt man leimta; tariato misiją, rašė: Arti juk laimė, ją mokėk suprast"' Tau, pagrindine klase — (59 psl.) Garbė didžiausia būt tavu kariu' Žmoniją tu vedi neklystamu Darbo žmonių ir kapitalistų inte keliu. resų bei padėties nesutaikomumą (111 psl.) Rainis parodo epigramoje „Laikas — Latvijos proletariatas jau pirmai pinigai". siais tarybų valdžios metais savo revoliucinių kovų dainių paskelbė Turtuolis sako: „Laikas — liaudies poetu, o išleidus 13 tomų pingai". Rainio raštų leidinį, jo literatūrinis Taip, pinigai kišenėj skamba palikimas tapo prieinamas platiems jam. skaitytojų sluoksniams. Prof. K. Kor Išties, netrūksta laiko to ir man, sako išversta į lietuvių kalbą Rai Bet trūksta — pinigų tikrai. nio „Rinktinė" supažindina lietuvių (105 psl.) skaitytoją su dalimi geriausių kūri nių ir padeda didžiojo poeto kūry Poetas demaskuoja kapitalistų „rū bai pasklisti lietuvių liaudyje. pinimąsi" vargstančiais žmonėmis sa vo epigramoje ,.Labdarys": O. Vištakis
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
Kitų fakultetų komandos treniruotes pradėjo lankyti tik prieš varžybas, todėl ir jų rezultatai žymiai blo gesni. Individualinėse varžybose pirmąsias vietas taip pat iškovojo Istorijos-filologijos fakulteto ko manda. Pirmą vietą iš MK šautu vo laimėjo Valunta, surinkęs iš 300 galimų 232 taškus; iš MK pistoleto pirmą vietą iškovojo Palikevičius, surinkęs iš 100 galimų 82 taškus. Merginų tarpe šaudyme iš šautuvo ir pistoleto pirmą vietą laimėjo Augustinavičiūtė, surinkusi šaudyme iš šautuvo 230 taškų, o šaudyme iš pistoleto — 74 taškus. Universiteto DOSAAF organizaci ja ir sporto klubas turi rimtai su sirūpinti šaudymo sportu, padaryti jį masiniu, pasiekti, kad reguliariai būtų rengiamos treniruotės bei už siėmimai, kad būtų organizuojamos varžybos ne tik tarp fakultetų, bet ir tarp kursų. Reikia vadovautis Maskvos Lomonosovo {tardo univer siteto studentų pavyzdžiu, kur dide lė dauguma sportininkų šaudyme turi ne tik trečią ar antrą atskyrį, bet ir žymiai viršija pirmojo atsky rio normas. P. Palikevlčius REDAKTORIAUS PAVAD. G. BRACIENB
STUDENTŲ DĖMESIUI! Studentu Profkomitetas yra gavęs š. m. III ketvirčiui sekančius kelialapius Į SANATORIJAS: 1. Druskininkų — 2 kelialapiai nuo 2. VII. iki 29. VII. 2. Druskininkų — 2 kelialapiai nuo 31. VII. iki 27. VIII. 3. Druskininkų — 1 kelialapis nuo 29. VIII, iki 29. IX. 4. Alkino — 1 kelialapis nuo 3. VIII, iki 16. IX. 5. Odesa — 1 kelialapis nuo 5. VII. iki 28. VII. 6. Odesa — 1 kelialapis nuo 23. VIII, iki 15. IX. 7. Moršino — 1 kelialapis nuo 30. VII. iki 26. VIII. 8. Kulautuvos — 1 kelialapis nuo 14. VIII, iki 27. IX. 9. Palangos — 1 kelialapis nuo 20. VII. iki 12. VIII. 10. Palangos — 1 kelialapis nuo 9. VIII, iki 1. IX. 11. Palangos — 1 kelialapis nuo 6. IX. iki 29. IX. 12. Birštono — 2 kelialapiai nuo 19. VII. iki 17. VIII. 13. Birštono — 1 kelialapis nuo 17. VIII, iki 15. IX.
J POILSIO NAMUS:
1. Palangos — 53 kelialapiai. 2. Valakumpės — 10 kelialapių. 3. Druskininkų — 21 kelialapis. Į universiteto vilą Palangoje nu matoma pasiųsti 320 studentų (4 pamainos po 80 studentų). Vila pra deda veikti nuo liepos mėn. 1 d. Norintieji gauti kelialapius arba pasinaudoti vila, paduoda pareiški mus fakultetų profbiurams. Studentų Profkomitetas
LV 06207