visli Saliu proletarai. vienykitės:
'S'nsrn/fl
fa»tNTtt
Egzaminus laikykime tik gerai ir labai gerai! ☆
☆
☆
Studentai atsakinėja sąmoningai ir sklandžiai
S. m. sausio 4 d. prasidėjo socia sitikėdamos savo žiniomis, kurios ir čius, pailiustruodami teigimus pa lizmo politinės ekonomijos egzami buvo labai gerai įvertintos. Taip pat vyzdžiais ir parinkdami įdomius, svar VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, nas. Pirmieji laikė Istorijos-filologi studentas Stonys atsakinėdamas vy bius faktus. Vykstantieji egzaminai rodo aukš jos fak. IV k. lietuvių kalbos ir lite kusiai mokėjo panaudoti naujausią REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS ratūros specialybės studentai. Egza medžiagą iš laikraščių, paremti atski tą mūsų studentų politinį-idėjinį ly mino rezultatai akivaizdžiai parodo, rus teiginius šių dienų praktikos gi, rodo, kad mūsų studentai kas KOMITETŲ ORGANAS kad studentų kruopštus ir sistemingas faktais iš mūsų šalies, tiek ir iš ka kart vis geriau ir giliau įsisavina marksizmo-leninizmo teoriją, socializ darnas viso semestro eigoje, kasdie pitalistinių šalių gyvenimo. Nr. 2 (73) 1952 m. sausio 10 d., ketvirtadienis., Kaina 20 kap. Tačiau, kaip ir reikėjo laukti, tie mo politinę ekonomiją. Dauguma stu ninis literatūros skaitymas, ypač nuoseklus Markso, Engelso, Lenino studentai, kurie viso semestro eigoje dentų atsakinėja sąmoningai, sklan ir Stalino atskirų veikalų studijavi silpnai ruošėsi seminarams, kai kada džiai, moka gražiai išdėstyti savo mas, periodinės spaudos sekimas net jų nelankė, per egzaminus pa mintis, išdėstyti įgytas žinias. Komjaunimo organizacijos grupės užtikrino aukštą žinių įvertinimą. rodė silpną socializmo politinės eko Pavyzdžiui, studentės Jakštaitė, Kar- nomijos žinojimą (pvz., studentė Ll- nuveikė nemažą darbą, laiku mobilizuodamos studentus egzaminams pa delytė, Mikeliūnaitė, Galnaitytė vi saitė ir kt.). Gerai atsakinėjo per egzaminą siruošti nuo pat mokslo metų pra suomet aktyviai dalyvaudavo semi lSĘ ŽEMES ūkio šakų ir kul skaitų ir seminarinių užsiėmimų idė- naruose, gerai juos paruošdavo, to Fizikos-matematikos fak. IV k. stu džios. Vyr. dėst. E. Boreikaitė tūros specialistų paruošimas Ir jinis-teorinis lygis dar vis yra že dėl jos j egzaminus atėjo tvirtai pa- dentai Antanaitis, Kokšta, Matusevi išauklėjimas visada buvo ir yra svar mas. Atskiri dėstytojai prisiskaitėbus tarybinės valstybės uždavinys. liškai dar stengiasi išaiškinti markKomunistų partija, draugas Stalinas sistinę-leninlnę teoriją. Dažnai dar GERAI PASIRUOŠĖ Pirmieji egzaminai nuolat rūpinasi aukštosiomis mokyk marksistinė-lenininė teorija dėstoma Ekonomikos m. fak. III k. pramo lomis, jų darbo pagerinimu. Mūsų be jokio organinio ryšio su komu Sausio 4 d. prasidėjo žiemos sesi kai daug konsultavosi ir pas dėsty nės specialybės studentai laikė dia šalyje kasmet plečiasi aukštųjų nistinės statybos uždaviniais ir prak jos egzaminai Ekonomikos fakultete. toją. lektinio materializmo egzaminą. mokslo (staigų tinklas, auga studen tika. Kai kurie dėstytojai, perteikda Tą dieną IV kurso pramonės specia Sausio 5 d. tą patį egzaminą laikė tų skaičius. Tik per penkerius po mi faktinę medžiagą, giliau neišana lybės studentai pas vyr. dėstytoją IV kurso prekybos specialybė. Gru Iš dvidešimt keturių grupėje esan karinius metus Tarybų Sąjungos lizuoja istorinių įvykių, neparodo Kiuberį laikė TSRS finansų ir kredi pė į egzaminą atėjo kiek silpniau čių studentų dvidešimt egzaminą iš liaudies ūkis gavo 652 tūkstančius marksizmo-leninizmo veikime. to disciplinos egzaminą. Į egzaminą pasiruošusi: iš 14 studentų labai ge laikė gerai ir labai gerai. Geriausią specialistų su aukštuoju ir vieną studentai atėjo gerai pasiruošę, to rai išlaikė 3 (Balčiūnas, Jankivskis, disciplinos įsisavinimą egzamino me Komunistinės statybos interesai milijoną 278 tūkstančius specialistų Sataitė), gerai—9 studentai, patenki tu parodė tie studentai, kurie akty su viduriniuoju išsilavinimu. Šiuo reikalauja ir toliau mūsų aukštosio dėl neišlaikiusių egzamino nėra; iš namai — 1. Visai nepasiruošęs atėjo viai dalyvaudavo seminariniuose už se mokslo įstaigose gerinti visą mometu aukštojo mokslo įstaigose ir kymo-auklėjamąjj darbą. Būtina, kad 16 studentų 8 žinios įvertintos labai į egzaminą Jovaiša, kuris egzamino siėmimuose, ruošdamiesi naudojosi technikumuose mokosi du milijonai gerai ir 8 gerai. Tai yra gero pa neišlaikė. marksizmo klasikų veikalais. Mokslo septyni šimtai dvidešimt tūkstančių universitetai, institutai ir techniku skaitų lankymo, kruopštaus ruošimosi pirmūnai, komjaunuoliai Grigaitis, Egzaminai tebevyksta. mai butų glaudžiai susiję su gyveni žmonių. Nė vienoje pasaulio šalyje Caika, Lukauskas ir kt. egzaminą C. Butvilą nėra šitaip Išvystytas aukštasis mu, su ūkinės ir kultūrinės mūsų egzaminams rezultatas. Pramoninin išlaikė labai gerai. šalies statybos praktika. Praktikos, mokslas, nė viena šalis nežino tokio Egzamino rezultatai parodė, kad gausaus studentų skaičiaus, kaip seminariniai ir praktiniai užsiėmimai turi remtis naujausiais mokslo ir studentai nuosekliai pakartojo išeitą Rimto darbo vaisiai mūsų Tėvynė. pasiekimais, gamybos no medžiagą ir į egzaminą atėjo gerai i925 metais, kreipdamasis į Pirmo technikos vatorių patirtimi. Ekonomistų IV kurso finansininkai no labai gerai. Iš 20 grupėje esančių pasiruošę. Mūsų uždavinys — pa sios visasąjunginės proletarinės stu Hidroelektrinių statybų aikštėse, laikė specialybės — TSRS finansų — studentų 10 gavo labai gerai ir vie siekti, kad visi grupės studentai lai dentijos konferencijos dalyvius, draugas Stalinas rašė: kanalų trasose, gamyklose, vykdan egzaminą. Grupė, rimtai dirbusi viso nas patenkinamai. Visi kiti — gerai.' kytų egzaminus tik gerai ir labai ge. semestro eigoje, parodė gerą žinių rai. Šios grupės studentai dės visas „Aš manau, kad mūsų šalis su jos čiose užsakymus komunizmo staty įsisavinimą. Daugumos studentų, kaip K. Urbaitytė boms, šiuo metu sprendžiamos sudė pastangas ir toliau laikyti egzaminus revoliuciniais įgūdžiais ir tradicijo Maimino, Vitkuno, Augustinavičiūtingiausios mokslo ir technikos prob mis, su jos kova prieš nerangumą ir tės, Šimkevičiaus, Pociaus ir kitų tik gerai ir labai gerai. minties sustingimą, sudaro tinkamiau lemos. Aukštosios mokslo įstaigos turi žinias vyr. dėstytojas Žilėnas įverti J. Jančytė būti susipažinusios su šiomis proble Pirmas šios sesijos egzaminas sią aplinką mokslo suklestėjimui... Mūsų šalis šiuo atžvilgiu ateityje momis, praturtinti studentų žinias paskutiniais mokslo ir technikos pa Sausio4—5 d. d. II k. žurnalistai bus mokslo, laisvo nuo pančių, cita siekimais, gamybos novatorių patir Egzam.in.aL vyksta sėkmingai^ laikė TSRS tautų istorijos egzaminą. delė ir daigynas“. timi. Sausio 5 d. Istorijos-filologijos fakPaskatinti pirmo pelnyto pasiseki Tai jų pirmas egzaminas šioje sesi Gyvenimas pilnutinai patvirtino Jaunas tarybinis specialistas turi draugo Stalino numatymus. Socializ būti novatorius, žmogus su kūrybi I k. žurnalistai laikė tautosakos eg mo, I kurso žurnalistai antikinės lite joje. mo sąlygomis mokslas gali taip ne nėmis mintimis, nepakenčiantis ruti zaminą — pirmą egzaminą aukšto ratūros istorijos egzaminą, įvyksiantį Egzamino metu dauguma studentų ribotai vystytis. Mūsų šalis tapo tik nos ir sustingimo. Tokiu jis turi būti joje mokykloje. Labai gerą tautosa sausio 14 d., pasiryžę dar geriau iš parodė gilų dalyko žinojimą. Ruoš ra priešakinio mokslo citadelė. Moks auklėjamas aukštojoje mokslo įstai kos žinių mokėjimą parodė Akstinas, laikyti. Tai bus didelis indėlis į mū damiesi jie naudojo papildomą lite las ir mokslo žmonės yra visos liau goje. Bet argi taip yra visose aukšto Baužytė, Bartuškaitė, Šniukas, Mar sų, kaip būsimų spaudos darbuotojų, ratūrą, skaitė straipsnius ir brošiū tišius ir kiti. Iš 24 grupės studentų, dies remiami ir mylimi, nes tarybi jo mckslo įstaigose? ras Įvairiais, TSRS tautų istoriją lie laikiusių egzaminą, nė vienas nega visapusišką išsilavinimą. nis mokslas savo tiesa tarnauja liau čiančiais klausimais, marksizmo-leni vo pažymio „3 “ . Kiekvienas mūsų Institutas turi D. Juknevičius džiai, komunizmo statybos reikalui. nizmo klasikų pasisakymus ir kt. Tai visas galimybes sieti savo darbą su padėjo jiems teisingai įvertinti isto Tarybinei aukštajai mokyklai, ku praktika, su gamyba. Apie tai iš da rinius įvykius, praturtino jų akiratį. riant naują visuomenę, iškyla svar lies pavyzdžiu gali būti Kijevo po SPECIALYBĖS EGZAMINE bus uždavinys — mokslo kadrų, visų litechnikos instituto, užmezguslo ryšį Gerai atsakinėjo studentai Žičkumokslo šakų specialistų paruošimas. su Gorkio Molotovo vardo automo Šią žiemos sesiją III kurso litua egzaminą. Puikiai egzamino metu at tė, Žilinskaitė, Maliukevičius ir kiti. Ji pašaukta nuolat papildyti tarybi bilių fabriku, darbo patyrimas. Fab nistai turi du egzaminus: lietuvių li sakinėjo A. Lukšionytė, G. Žakavinės liaudies inteligentijos eiles jau riko darbininkai supažindino dėsty teratūros istorijos ir lietuvių kalbos čiūtė, J. Marcinkevičius, J. Kazlaus Jų žinojimas įvertintas labai gerai. nais kvalifikuotais specialistais, auk tojus su svarbiausiomis gamybinė- istorinės gramatikos. Grupė jau išlai kas, L. Sauka ir kt. Jie sugebėjo ge Tačiau atsirado ir tokių, kurie pa lėti studentiją tarybinio patriotizmo mis-technikinėmis problemomis, ku kė pirmąjį — lietuvių literatūros is rai mąrksizmo-leninizmo ir politinės sitenkino užrašais, neskaitė papildo dvasia, beribio atsidavimo Lenino— rios yra sprendžiamos fabrike. Ry torijos — egzaminą. ekonomijos žinias pritaikyti lietuvių mos literatūros. Šie studentai — AuStalino partijai dvasia. šium su tuo žymiu mastu buvo kon Šis egzaminas nebuvo lengvas, literatūrai. Pažymėtina, kad kai kurie studen gustinavičiūtė, Paliukevičius ir kiti, Pirmaeilės reikšmės uždavinys, kretizuota ir išplėsta studentų diplo nes laikytas lietuvių literatūros isto nepatenkinamus pažymius. auklėjant ir mokant studentus, yra minių darbų tematika ir instituto rijos laikotarpis, apimąs 1863—1905 tai tenkinosi vien užrašais, dėl to gavo teisingas visuomeninių disciplinų dės mokslinis-tiriamasis darbas. metus, dar yra mažai ištirtas; beveik nežinojo faktinės medžiagos, nemo Stud. Buidovo žinios įvertintos pa Tuo pat metu Gorkio politechnikos nėra marksistinio to meto rašytojų kėjo teisingai įvertinti lietuvių pa tenkinamai. tymas aukštojoje mokykloje. Marksistlnė-lenininė teorija jaunuosius institutas, būdamas šalia automobi įvertinimo, nėra pagalbinės literatū žangiųjų rašytojų, nežinojo kai kurių Reikia pažymėti, kad drg. Augustispecialistus apginkluoja visuomenės lių fabriko, dirba atsijęs nuo gamy ros (pvz., lietuvių literatūros istori rašytojų kūrinių (T. Devėnaitė, J. Ponavičiūtė dar nė vienos sesijos neiš vystymosi dėsnių žinojimu, juos bos. Šito instituto automobilių ka jos vadovėlio ar bent konspekto). vilonytė ir kt.). įkvepia ir mobilizuoja aktyviam dar tedros darbuotojai patys nežino, ko Tačiau grupės studentai pasitiko šį Dalis studentų, kaip M. Grinys, L. laikė be nepatenkinamų pažymių. bui visos liaudies kovoje už komu kios gi problemos jaudina šalies egzaminą gana gerai pasiruošę: iš 47 Sauka, J. Marcinkevičius, J. Kazlaus Dabar II k. žurnalistai intensyviai stambiausios automobilių gamyklos grupės studentų 25 žinios buvo labai kas, išlaikę lietuvių literatūros isto nizmo pastatymą. ruošiasi senosios lietuvių literatūros darbininkus. Suprantama, kad jie ne gerai įvertintos, visų kitų — gerai, rijos egzaminą, tuo ir baigė egzami Tarybinė studentija su didžiuliu susidomėjimu studijuoja marksistinę- gali su tuo supažindinti ir studentų. išskyrus K. Tamulaitytę, kuri pasi nų sesiją. Jie dabar yra pirmieji mū istorijos egzaminui. Tarybinėje aukštojoje mokykloje rodė su patenkinamomis žiniomis ir sų grupės mokslo pirmūnai. lenininę teoriją. V. Kiseliovas D. Šileikaitė vedamas didžiulis auklėjamasis dar J. Naujokaitę, kuri visai neatvyko į Aukštojoje mokykloje visą laiką bas. Visam šitam darbui privalo va kyla visuomeninių mokslų dėstymo lygis. Kaip rodo daugelio aukštųjų dovauti aukštųjų mokslo įstaigų mokslo įstaigų darbo praktika, visuo partinės ir komjaunimo organizacimeninių mokslų katedros gerina sa l jos. Aukštųjų mokslo įstaigų partinių vo darbą, paskaitoms ir seminari i ir komjaunimo organizacijų darbe niams užsiėmimams kelia vis dides I svarbiausia — tai idėjinis studenti auklėjimas. Visas partinių ir nius reikalavimus, kovoja su talmu- jos dizmo ir prisiskaitėliškumo pasireiš komjaunimo organizacijų darbas turi būti nukreiptas auklėjimui specialis kimais. tų, gerai žinančių savo reikalą, karš Bet toli gražu dar ne visose aukš tų tarybinių patriotų, be galo atsi tojo mokslo įstaigose pasiektas rei davusių Lenino—Stalino partijai. Nuotraukoje: kiamas visuomeninių mokslų dėsty Paruoškime šaliai naujus būrius Istorijos - filologi mo lygis. Marksizmo-leninizmo pa grindų, politinės ekonomijos, filoso kvalifikuotų specialistų, apsiginkla- jos fak. IV k. stud. fijos dėstymas daugelyje aukštųjų vusių priešakinio mokslo žiniomis, Juozas Stonys lai ko pas vyr. dėsty mokyklų vykdomas kaip ir anksčiau aktyvių komunizmo statytojui (1951 m. gruodžio 18 d. toją E. Boreikaitę nepatenkinamai. Svarbiausias trūku socializmo politi mas čia yra tas, kad daugelio pa „Pravdos" vedamasis). nės ekonomijos egzaminą. Jo ži nios įvertintos la šalies aukštosiose mokyklose bai gerai.
APGINKLUOTI STUDENTUS PRIEŠAKINIU MOKSLU
r
*
Nauji atradimai apie slavų gyvenimų Pereitą vasarą Moldavijos TSR te ritorijoje dirbo TSRS Mokslų akade mijos Materialinės kultūros istorijos instituto ekspedicija. Ekspedicijos darbuose dalyvavo Kišiniovo Valstybinio universiteto darbuotojai N. A. Mochovas, G. D. Smirnovas, o taip pat studentai V. Popesku, P. Byrnla ir kiti. Buvo iš kasinėtas IX—XI amžiaus Kijevo
Rusios miestas. Rasta daug verslo bei namų apyvokos daiktų, pagamin tų pačiame Kijeve. Iškastieji daiktai padeda išaiškinti daugelį slavų istorijos klausimų. Jie parodė gilų istorinį rusų ir moldavų tautų ryšį. A. Dračenko (Iš „Stalinec“, Kišiniovo V&lst. universitetas)
D. Mikulskio nrotr.
★
v Pagerinti marksizmo-leninizmo pagrindų dėstymą
VISAS JĖGAS-EGZAMINAMS! ☆
1
</
Egzaminams gerai pasiruošime
Nuotraukoje: Čiurlionio I bendrabučio skaitykloje studentai ruošlla,ii egzaminams. Nuotr. D. Mikulskio
*—
-------------- *
Sekime pirmūnų pavyzdžiu Sausio 2-3 dienomis Istorijos-filolo gijos fak. lietuvių k. ir literatūros spec. II k. studentai laikė lenkų kal bos egzaminą. Studentai į egzaminą atvyko gerai pasiruošę. Iš 46 laikiu sių egzaminus, 21 studentas šį egza miną išlaikė labai gerai. Studentai komjaunuoliai Jankevičiūtė, Ambra sas, ivaciuiis ir Kiti yra ne tik lo pirmūnai, bet ir aktyvūs visuome nininkai. Puikų disciplinos žinojimą taip pat parodė draugai Degutytė,
\l'
Sakalauskaitė, Laucius, Riškutė ir kiti. Tačiau kai kurie studentai, kaip Zabulytė, Skudas ir kiti į egzaminą atėjo nepakankamai gerai pasiruošę. Vyr. dėstytoja Samaniūtė jų žinias .vertino patenkinamai. , Šiems studentams linkėtina pa sekti savo draugų pavyzdžiu ir liku sius šios sesijos egzaminus išlaikyti ak gerai ir labai gerai. (Musų koresp.)
Rezultatai verčia susirūpinti IV kurso istorikai laikė dialektinio materializmo egzaminą. Blogi rezul tatai (iš 12 studentų 9 gavo tik pa tenkinamai ar blogai) rodo, kad eg zaminui buvo nepakankamai ruoštasi per visą semestrą. Pagrindiniu trū kumu reikia laikyti silpną pagrindi nės literatūros įsisavinimą, Per seminarus nebuvo pakankamai keliami pradinių šaltinių studijavimo klau-
simai, todėl literatūra buvo įsisavin ta skubotai ir paviršutiniškai, kas neigiamai atsiliepė ir pačiam egza minui. Labai gerai egzaminą išlaikė tik du studentai. Gerai egzaminą išlaikė tik vienas. Patenkinamai išlaikė Šim kutė, Mazgelytė, Plepaitė ir kiti. Eg zaminų rezultatai verčia grupę susi rūpinti. Z. Kondratas
Teisės mokslų fakulteto IV kurso studentai jau baigė žiemos egzaminų sesiją. Si sesija parodė, kad IV kursas vis dėlto dar pro pirštus žiuri į mokslą. Tai geriausiai patvirtina egzaminų rezultatai: 17 studentų pa žymiai patenkinami ir 5 — nepaten kinami. Kurse yra visa eilė studentų, kaip Berliandas, Zidelytė, Uzieia, Farberis, Butkutė, kurie mokosi tik gerai ir labai gerai, tačiau tokių studentų skaičius yra palyginti ma žas. Studentai D.lytė, sešiakovas, Stankevičiūtė ir kiti jau kelinti me-
tai iš eilės per egzaminus gauna pa tenkinamus ar nepatenkinamus pa žymius. Kyla klausimas, kur glūdi tokių blogų rezultatų priežastys? Priežastys tokios, kad minėti stu dentai lengvabūdiškai žiūri į paskai tų lankymą, silpnai ruošiasi semina rams bei pratyboms. Didelė kaitė tenka čia ir kurso komjaunimo orga nizacijos komjaunimo biurui, kuris per maža kreipė dėmesio į studentų mokymąsi, nekontroliavo studentų ruošimosi seminarams bei pratyboms, per maža svarstė atsilikusius studen-
Medicinos fak. VI kursas jau pa skutiniųjų kursinių egzaminų išva karėse. 7 odėl visas kursas, tame tarpe ir pirmoji grupė, stengiasi su tikti šiuos egzaminus gerai pasiren gusi. Rengtis egzaminams — tai ne reiškia, kad reikia sėdėti prie knygos naktimis egzaminų sesijos metu, bet nuolat dirbti su knyga, kaip tai darė VI kurso I gr. studentai Baltuškonytė, Baubinas ir kiti. Tokiems stu dentams nebaisi egzaminų diena, jie su pasididžiavimu pademonstruos aukštą mokslo žinių įsisavinimo lygį, kaip tai ir dera tarybiniams studen tams. Ypatingą dėmesį grupės studentai skiria politinės ekonomijos egzami nui. Draugai Aronas, Bervydas, Bau binas ir kiti sistemingai ruošdavosi seminarams, aktyviai juose dalyvau davo. Egzaminų sesijos metu jie tik pakartos kursą, susipažins su kai kuriais papildomais šaltiniais ir su pasitikėjimu išlaikys šį egzaminą. Grupės gamybiniame susirinkime buvo vieningai nutarta, kaip ir kiek vienais metais, kolektyviai ruoštis egzaminams. Dabartiniu metu grupės studentai individualiai studijuoja iš knygų ir kitų šaltinių, o prieš egza miną, kai jau visi bus g.liai susi pažinę su reikiamu dalyku, susirinks ir kolektyviai pakartos visą progra mą. Sis metodas, seniai mūsų išban dytas, duoda labai daug naudos. Studijuodami individualiai, studen tai naudoja įvairius šaltinius, todėl vieni giliau išnagrinėja vieną daly ką, kiti — kitą. Kartojant kolekty viai kaip tik ir pasidalinama įvairio mis žiniomis, be to, daug padedama silpnesniems draugams. Tikimės, kad mūsų grupės studen tai tinkamai pasiruoš šiai paskutinei kursinių egzaminų sesijai ir pasieks joje dar geresnių rezultatų, negu ankstyvesniais metais. Vyt. Astrauskas Med. f-to VI k. studentas
egzaminus
-v
-w-
ŠVIESI JAUNŲJŲ DAINA (Pradedančiųjų universiteto poetų kūrybos apžvalga) E. Liegiūtė — jauna tarybinė patŠiais metais į mūsų universitetą atėjo nemažas būrys jaunų literatų. [ rietė, visą savo nūdienę kūrybą ski Eilėraštyje Jie visi yra darbo žmonių vaikai, I ria taikos tematikai. F i,A”i kuriems tik tarybinė santvarka atvė „Prie motinos lavono" rodo mažą rė duris į mokslą, sukūrė šviesią, kūdikį, verkiantį prie anglų-ameri kiečių banditų nužudytos motinosgražią jaunystę. Pradedantieji poetai savo eilėraš korėjietės lavono. Jaunos poetės bal čiuose labai nuoširdžiai apdainuoja sas tvirtas, kai ji sako: didingą tarybinį gyvenimą, tarybinį Sujungtos tautų širdys, rankos žmogų-statytoją ir kūrėją, tarybinių Tvirtai už taiką s'tos. tautų draugystę, meilę Tėvynei. Veltui žudikai dūksta, trankos, Nemaža eilėraščių sukūrė pradeJiems neįveikt taikosi dančioji poetė Danutė Tamašauskai Taikos temą eilėraščiuose „Taikos tė. Jauna poetė aktyviai stebi ta vardan", „Dainuoja Polis Robsonas“ rybinį gyvenimą, stengiasi iškelti ir vysto pradedančioji poetė A. Lagucparodyti būdingiausius jo bruožus. kaitė. Polio Robsono balsas, — tai D. Tamašauskaitė apdainuoja jauną balsas visų pavergtų tautų, jų tarpe sias leninietes (eil. „Pionierės”), pa j ir negrų, kovojančių už savo laisvę, siaukojantį ir atsakingą agitatoriaus į prieš naujo karo kurstytojus. darbą (eil. „Agitatorius"). Eilėrašty Tarybiniai žmonės ir tarybinis jau je „Tėvo laiškas1' poetė su didele meile kalba apie gimto kaimo kol nimas žengia pirmose viso pasaulio ūkiečius, kurie lenktyniaudami pir kovotojų už taiką gretose. Komjauma laiko įvykdo darbų planą ir nirnui, jauniesiems komunizmo stanaujose gyvenvietėse linksmai šven ! tytojams ir taikos gynėjams savo čia įkurtuves. Apie tai poetė sužino eilėraščius skiria viena pajėgiausių iš gauto tėvo laiško. Kitame eilėraš universiteto jaiinųjų poečių Aldona tyje „Spalio ugnys" vaizduoja kol Simkevičiūtė. Eilėraščiuose „Jaunieji komunizmo ūkį, kuris Spalio metinių garbei pastatytojai", „Kova, Pergalė, Laisvė", sistatė elektrinę. „Komjaunimas" ir kituose jaunoji Nepamiršiu aš vakaro šito, poetė visų tarybinių jaunuolių lūpo Kai į kolūkį grįžom kartu, mis stipria menine forma sakosi no Kai ugnim mūsų upė nušvito rinti būti tokia, „kaip buvo Zoja, Ir širdy Spalio ugnys kartu, kaip Melnikaitė Zarasų žalių”. Aldo — sako poetė. ną Šimkevičiūtę gerai pažįsta Tary Mūsų šalyje vyksta milžiniškas bų LietuVos jaunimas, ji sukūrė vi kūrybinis darbas. Apie pasiektus sų mūsų mėgiamą dainą — eilėraštį mūsų darbo žmonių laimėjimus pasa „Pats Stalinas pasakė, kad bus tai koja pradedanti poetė E. Liegiūtė. ka", kuriam muziką parašė Stalininės premijos laureatas J. Švedas. Pažvelk, kaip išaugo mūsų Gražiausias savo kūrybos eilutes miestai ir sodžiai, Kaip klesti sodybos, nauji fabrikai! jaunieji poetai skiria didžiajam žmo (eil. „Nebus karų, mama”) gui, kurio vardas įrašytas visose ta-
Užs. Nr. 00026.
tus. Tiesa, komjaunimo biuras porą savaičių prieš egzaminų sesiją ėmėsi kai kurių priemonių padėčiai ištaisyti, tačiau per tokį trumpą laiką rezultatus pagerinti labai sunku, ir todėl padėtis maža kiek buvo pataisyta. Reikia tikėtis, kad IV kurso komjaunimo organizacijos biuras ateityje iš šios egzaminų sesijos padarys rei kiamas išvadas ir tuo budu ištaisys padėtį. J. Dubauskas, S. Kuklianskls Teisės m. fak. IV k. studentai
rybinės liaudies pergalėse. Su didele meile draugui Stalinui dainuoja A. Simikevičiūtė: Didysis Stalinai, mes Tavo vardą girdim. Ir mums Tu laisvę suteikei ranka , sava, Didesnis, galingesnis džiaugsmas t kelia širdį, Ir mūsų dainos skrieja, kur miela Maskva. (Eil. „Daina Stalinui") Eilėraštį-poemėlę „Stalino vardas" sukūrė pradedantysis poetas drg. Da vainis. Iš kiekvienos pradedančiųjų poetų eilutės dvelkia šviesus optimizmas, noras dirbti, kurti, pasididžiavimas savo plačiąja socialistine Tėvyne ir neapykanta jos priešams. Tačiau jaunųjų poetų kūryboje, kas ir suprantama,, yra dar formos trūkumų. Pradedantieji nevisada jau čia žodžio svorį, nesugeba atrinkti reikalingų, tinkamų žodžių, ir dėl to dažnai gaunasi blankus poetinis vaizdas. Tas pasakytina apie A. Laguckaitės ir kitų e.ltrašdus. Maža reiklumo sau ir rūpestingumo kar tais parodo drg. Davainis, kurio eil. „Uždainuokim, draugai” neišbaigtas, abstraktus, prikišta pasenusių poe tinių priemonių. Tuos pačius trūku mus, kaip ir minėtame Davainio eilėraštyje, randame ir R. Malaškos „Jaunystės dainoje", kur autorius, nesurado ir neparodė būdingų mūsų socialistinės epochos ir tarybinio jaunuolio bruožų. Pradedantiesiems poetams negalima nusiraminti tuo, kas pasiekta. Reikia daug mokytis, skaityti didžiuosius rusų klasikus ir tarybinius poetus. Reikia giliai pažinti mūsų socialis tinę tikrovę, gyventi liaudies sieki mais ir laimėjimais. „Kūryba, tai yra darbas", — pasakė didysis tary binis rašytojas Ostrovskis. To nega lima užmiršti. V. Kažukauskas
Marksizmo-leninizmo katedra ap i nos žinios iš teorijos; ir juos per svarstė įskaitų rezultatus. Katedra paskaitas reikia praturtinti, duoti pažymėjo, kad šio semestro eigoje bendrą supratimą. Paskaitose, semi studentai žymiai rimčiau pažiūrėjo į nariniuose užsiėmimuose dar nepa marksistines-lenininės teorijos įsisa kankamai atskleidžiamas marksizmovinimą ir per įskaitas parodė reikš leninizmo kūrybinis charakteris kon mingesnius pasiekimus. krečiais pavyzdžiais. Paskaitose ne Įskaitos taip pat parodė, kad kai pakankamai panaudojamos vaizdinės kurių studentų žinios yra paviršuti priemonės, pats paskaitų pobūdis ne niškos, nevisi jie sugebėjo susieti visada pasiekia tai, kad paskaitos marksizmo-leninizmo teiginius su so medžiaga padėtų studentui formuoti cialistine statyba (pvz., Teisės m., materialistinę pasaulėžiūrą. Ekonomikos m. fak.), atskiri studen Reikia pasiekti, kad šie trūkumai tai nepilnutinai supranta konkrečias marksizmo-leninizmo pagrindų dėsty aplinkybes. Bėda tame, kad dėstyme, me oūtų pašalinti. Katedra gali pa kaip buvo pažymėta katedros posė siekti geresnių rezultatų, tuo labiau, dyje nevisada atsižvelgiama į audi kad studentai marksistinę-lenininę torijos sudėtį, ypač I kurse. Pirmųjų teonją studijuoja su dideliu pamė kursų studentų tarpe pastebimas ne gimu. M. Kostaitls pakankamas politinis žodynas, silp
''
ŽIEMOS ATOSTOGŲ DIENOMIS
Po dviejų savaičių baigiasi žiemos egzaminų sesija, o po jos prasidedi žiemos atostogos. Todėl jau šiuo me tu universiteto visuomeninėms orga nizacijoms iškyla uždavinys tinka mai pasiruošti kultūringai praleist žiemos atostogas. Visuomeninių or ganizacijų pareiga sudaryti visas są .ygas, kad studentai šios žiemos, atostogas galėtų panaudoti kultūrin gam poilsiui, kad jos patarnautų stu dentų politiniam-idėjiniam bei kultū riniam lygiui pakelti, kad per jas studentai pasisemtų energijos, fiziš kai sustipiėtų ir galėtų su naujomis jėgomis pradėti naująjį semestrą. Žiemos atostogų metu didelė dalis studentų išvyksta į savo gimtąjį kai mą, miestą. Būtina, kad būdami kol ūkiuose studentai kuo labiau suartė tų su kolūkiniu jaunimu, pasidalintų su juo 6avo patyrimu, perduotų kol ūkiečiams savo įgytas žinias. Studen tai ’uri padėti organizuoti kolūkie čiams kultūrines pramogas, skaityti jiems pranešimus įvairiomis mokslo ir politinėmis temomis. Kiekvieno studento pareiga yra kuo dažniau būti kolūkinio jaunimo tarpe, padė ti jam visose srityse, padėti kolūkie čiams dar spartesniais žingsniais žengti į šviesią komunistinę ateitį. Žymi dalis studentų atostogas pra leis Vilniuje. Todėl reikia sudaryti visas sąlygas, kad liekantieji sosti nėje studentai atostogas praleistų kultūringai ir linksmai. Tuo tikslu V VU komjaunimo ir profsąjungos komitetai numatė eilę kultūrinių priemonių žiemos atostogų metu. Numatoma eilė išvykų į šefuojamą Molėtų rajoną, kur studentai 6kai-
V
tys paskaitas ir pranešimus, pasiro dys su menine saviveikla. Taip pat numatoma organizuoti tinklinio, .crepšinio, šachmatų ir šaškių koman dų susitikimus su šefuojamųjų įmo nių sportininkais. Atostogų metu bus organizuojami teatrų spektaklių ir grupiniai kinoPo aplankyto teatrų aplankymai, spektaklio bus organizuojama žiūro vų konferencija. Studentų bendrabučiuose numatoma organizuoti studentų poilsio vakarus, susitikimus su įmonių novatoriais, stachanovininkais, kolūkiečiais — darbo didvyriais, užmegsti glaudų ry šį su šefuojamomis įmonėmis. Tikslu pakelti studentų fizinį pa jėgumą numatyta surengti eilę spor tinių priemonių. Visuomeninių orga nizacijų iniciatyva „Tauro" bendra bučio kieme bus įrengta čiuožykla, o taip pat sudarytos sąlygos nemoka mai naudotis Karininkų namų čiuo žykla. Bus sutvarkytos universiteto žinioje esančios slidžių bazės, suda rytos slidinėjimo ir čiuožimo sekci jos ir pravestos kelios išvykos su slidėmis į Vilniaus apylinkes. Taip pat bus suorganizuoti šachmatų, šaš kių ir stalo teniso turnyrai. Organizuojant šias priemones, stu dentai turi aktyviai prisidėti prie, jų ir jose dalyvauti, kad visos jos būtų pilnai įgyvendintos. Visuomeninės organizacijos linki studentams kultūringai prale’-sti atos togas, gerai pailsėti, sustiprėti ir su naujomis jėgomis grįžti į darbą. H. Uzieia VVU Profkomiteto kultmasinės komisijos pirmininkas
Aktyvusis poilsis
Egzaminų sesijos metu studentai turi ypač racionaliai išnaudoti savo laiką. Gera studentų sveikatos būklė, teisingas darbo derinimas su poilsiu — svarbios sąlygos gerai pasiruošti egzaminams. Kuo bus stipresnis fi ziškai studentas, tuo ilgiau išliks galvoje žinios ir geriau jis išlaikys egzaminus. egzaminui Ilgalaikis ruošimasis gali sukelti nuovargį, o tai neigiamai veikia syteikatą. Studentai turi nusistatyti sau dienos režimą, ,Tuo tikslu rekomenduojama: 1) praktikuoti kasdieninę gimnastiką, 2) išnaudoti fizkultpauzes, 3) organizuoti trumpalaikius 'pa sivaikščiojimus po kiekvieno egza mino. Kasdieninę gimnastiką galima at likti pagal radiją arba išpildyti PDG I laipsnio pratimus. Kasdieninis užsiėmimas, gimnastika vysto ir stiprina žmogų, palankiai veikia jo sveikatą, gerina širdies ir plaučių veikimą, daro žmogų stiprų, vikrų, greitą ir ištvermingą. Apie tai, kaip didžiai vertino gim nastiką Leninas, liudija jo laiškas Uljanovai, kuriame jis rašė: „Svarbiausia — nepamiršk kasdie-
ninęs būtinos gimnastikos, prisivers!; padaryti po keletą dešimčių (be nuo laidos!) įvairių judesių! Tai labai svarbu”. Po gimnastikos ijf rytinio tualeto, papusryčiavę — pradėkite mokytis. Fizkultpauzė susideda iš dv.ejųtrijų pratimų (pvz., pasitempimai, kūno lenkimo ir sukimo, prisėdimo bei pritūpimo pratimai). Fizkultpauzė patartinė atlikti po ilgesnio sėdėjimo prie knygos. Toks aktyvus poilsis gerai padeda atstatyti mokymosi darbingumą. Trumpi užmiestiniai pasivaikščioji mai po kiekvieno egzamino yra ge ras aktyvus poilsis po įtemptų užsi ėmimų. Tokie užmiestiniai pasivaikš čiojimai palaiko budrumą, darbingu mą, kurie taip reikalingi egzaminų metu. Į užmiestinio pasivaikščiojimo tu rinį gali įeiti ir nevarginantieji trum pi krosai. G. Essas Fizinio auklėjimo ir sporto katedros vyr. dėstytojas
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
PROFESORIŲ IR DĖSTYTOJŲ ŽINIAI! Pranešame, kad dar galima užsiprenumeruoti 1952 m. mėnesinį mokslinį žurnalą „VESTNIK LENINGRADSKOGO UNIVERSITETĄ“ Žurnale bus spausdinami Leningrado Universiteto mokslininkų straipsniai sekančių disciplinų: ■a) filosofijos, ekonomikos, istorijos, filologijos, teisės mokslų, meno; b) fiziologijos, biologijos, žemdirbystės, geografijos, geologijos; c) matematikos, mechanikos, astronomijos, fizikos, chemijos. 1952 m. žurnale bus spausdinami straipsniai apie mokslo ir ga mybos ryšį, apie tai, kaip universitetas dalyvauja stalininių komu nizmo statybų plano realizavime, straipsniai apie progresyviųjų žmonių kovą už taiką visame pasaulyje ir kt. Prenumeratą priima visi „Sąjunginės spaudos" skyriai, ryšių skyriai ir agenūros. Prenumeratos kaina: metams — 144 rb.; pusei metų — 72 rb. Leningrado Universiteto Leidykla
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos“ spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
LV 00217