SĖKMINGAI UŽBAIKIME EGZAMINŲ SESIJĄ! visu Saliu proletarai,
vienykitės i
(udentas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 20 (91)
1952 m. birželio 20 d., penktadienis.
Kaina 20 kap.
EGZAMINŲ RODIKLIAI
V
71TETAI po metų auga mūsų uni- po keletos dienų išvažiuoja vadove versitetas. Šiais metais Į pir j pionierių stovyklą. Daugelio studen mą kursą mes priimsime dar 600 tų atsakymus sudaro „įžangos", žmonių. Mūsų universiteto augi bendri posakiai, „mokslinės" fra mas atspindi bendrą studentijos au zės, trūksta konkretumo. Studen gimą Tarybų Sąjungoje, kur univer tės biologės (dėst. drg. Poseliasitetuose ir institutuose mokosi 1 nina) sklandžiai atsakinėjo apie mil. 356 tūkst. studentų. ekonomizmą ir Lenino kovą su juo, Nė vienoje kitoje pasaulio šaly bet nesugebėjo parodyti tos kovos je nėra tokių gerų sąlygų mokymui reikšmės dabartinei tarptautinei pa si, kaip mūsų Tėvynėje. Mūsų uni dėčiai. Šių reiškinių priežastis — versitete taip pat yra visos sąlygos silpnas studentų savarankiškas dar toliau kelti dėstymo ir studentų pa bas, mažas šios srities praktikos dar partinė bų skaičius. Silpnai pravedami semi žangumo lygi- Rektoratas, ~ organizacija ir komjaunimas auklė- nariniai užsiėmimai, labai mažas ja universiteto studentus, begaliniai studentų dalyvavimas moksliniame partijai, didžiajam darbe. Tatai kalba apie tai, kad atsidavusius Stalinui. Mūsų jaunimas jaučia pa- skaitomose paskaitose nėra reikiamo reigą, atsakomybę ir padėką už vi- komunistinės statybos teorijos ir praktikos surišimo. Studentams ne sa tai, ką suteikė jam Tėvynė. pravedami instruktažai apie Tuo paaiškinami mokymosi ir eg- buvo savarankiško darbo metodus, Stuzaminų laimėjimai, rodą atkaklų dentų mokymesi pasitaikanti prisimokslo metų darbą. Apie 80’Vo visų skaitėliškumą bei formalizmą tenka studentų egzaminus laiko tik gerais aiškinti nepakankamu ir labai gerais pažymiais, Jie per lėjamojo darbo lygiu. politinio-aukReikia giliau egzaminus atsakinėja giliai, visapu ir pilniau rodyti studentams mūsų siškai. Daugelio studentų atsaky gyvenimą, mūsų žmones. Mes dažnai mai per marksizmo-leninizmo ir poli rodome viską labai paviršutiniškai, tinės ekonomijos egzaminus (gamti ne visuomet parodom politini, so ninkų, filologų, ypač I kurso biblio mokslinį tarybinių žmonių tekininkų) nuodugnūs ir visapusiški; cialinė pagrindą statant komuniz jie rodo sėkmingą seminarų darbą laimėjimų per mokslo metus. Geri laimėjimai mą. Mūsų tarpe dar nevisiškai pa buržuazinės pažiūros į pasiekti specialybės dalykuose. Stu naikintos ir mokslą. Apie tai liu dentai per šią sesiją geriau negu egzaminus pasitaikę mėginimai apgauti dabartinėje dija anksčiau orientavosi dėstytoją. Kai kurie studentai, lai tarptautinėje padėtyje, geriau at- kydami egzaminą, visai nesidrovė sakinėjo apie didžiąsias komunizmo pasiima knygą, patogiai įsitai statybas ir tarybinio mokslo laimė dami ir, žiūrėdami viena akimi į dės jimus (Medicinos ir Fizikos-mate so tytoją, kita — j knygą, „ruošiasi" matikos mokslų fakultetuose). atsakymui. Tačiau bloga yra tai, kad Tačiau egzaminai parodo ne tik grupėje tokiais draugais nesipikti laimėjimus. Jie taip pat atskleidžia nama (Istorijos-filologijos fak. III k. stambius dėstymo ir mokymosi trū rusų kalbos ir literatūros grupė). kumus. Pirmiausia, daugelio studen Egzaminai vyksta organizuotai. tų atsakymai parodė, jog kartais Tačiau pasitaiko atsitikimų, liudijan dėstoma Ir mokomasi formaliai. Kai čių, kad kai kurie dėstytojai nėra kurių studentų atsakymuose nesijau objektyvūs, vertindami atsakymus. tė praktiško marksizmo-leninizmo Vyr. dėst. Rimšelis vienoje grupėje teorijos taikymo. Kai kurie studen parašė 3Oa/o nepatenkinamų pažymių, tai (ekonomistai), atsakinėdami per o antroje to kurso grupėje beveik dialektinio materializmo egzaminą, visus atsakymus (vertino labai gerai. nesiejo draugo Stalino mokslo apie Mes turime visas sąlygas užbaigti bazę ir anstatą su savo specialybe mokslo metus gerais rodikliais, bei mūsų liaudies kova už komuniz „Mes turime gerą, žvalų jaunimą, mą. Studentė, atrodo, viską pasakė Mūsų valstybė skiriasi nuo visų kiapie komjaunimo XI suvažiavimo tų valstybių tuo, kad ji nesigaili nutarimus, apie pionierių organiza lėšų rūpestingam vaikų ir jaunimo cijos laimėjimus, tik nemokėjo pa auklėjimui. Kai dėl jaunimo, tai jam pasakoti apie pionierių grandies, atviri visi keliai, ir jis gali pas mus būrio ir vadovo darbą, nors ji pati laisvai tobulintis" (J. V. Stalinas).
vykstant ★
★
★
Teisės mokslų fakultete
MEDICINOS FAKULTETE Medicinos fakulteto studentai eg zaminus pradėjo laikyti gegužės me nesį. Išlaikytų egzaminų rezultatai rodo, kaip studentai mokėsi per vi sus mokslo metus. III kurso medikai jau išlaikė po litinės ekonomijos, farmatologijos, pataloginės anatomijos ir bendrosios chirurgijos egzaminus, Išlaikytieji egzaminai parodė, kad studentai, kurie per visus mokslo metus mokėsi, sąžiningai atlikdavo praktikos darbus, ir egzaminus laikė gerai. Tai drg. drg. Cicėnaitė, Maslauskaitė. Biliūnaitė, Rubikas ir kiti, Blogai egzaminų sesijai pasirengė drg. Laurinaitis, kuris iš pataloginės anatomijos ir bendrosios chirur gijos gavo patenkinamą ir nepaten kinamą pažymius. IV kurso studentai išlaikė higienos, akušerijos, nervų ligų egzaminūs. Kai kurie studentai rodo nerimtą pažiūrą į tinkamą egzaminų pasirengimą. Štai studentė Karvelytė dėl nežinomų priežasčių neatvyko į higienos, nervų ligų ir fakultetinės terapijos egzaminus. V kursas išlaikė politinės ekono mijos egzaminą. Labai gerai šiam egzaminui buvo pasirengę studentai Kunevičius, Malinauskas, Nekrašas ir kiti. Jų žinios įvertintos labai gerai. (Mūsų koresp).
Istorijos-filologijos fakultete Rusų kalbos egzaminas Istorijosfilologijos fakulteto II kurso rusų kalbos ir literatūros specialistų gru pėje parodė, kad studentai gerai įsisavino rusų kalbą. Studentai Ast rauskas, Cepelytė, Bačkytė, Šaltytė, Deksnys, Dubauskaitė, Zacharaitė, Kūlytė ir kiti egzaminą išlaikė la bai gerai. Likusieji studentai rusų kalbos egzaminą išlaikė gerai. Drg. Bartusevičiūtė ,į egzaminą neatvyko. Br. Deksnys
Mūsų ataskaita liaudžiai Valstybiniai egzaminai — mūsų ataskaita už šešerius mokslo metus. Tai patikrinimas universitete įgytų žinių, patikrinimas, kaip mes esame pasirengę savarankiškam mediko darbui. Medicinos fakulteto VI kurso I grupės studentai jau išlaikė šešis valstybinius egzaminus: marksizmoleninizmo pagrindų, chirurgijos, in fekcinių ligų, terapijos, vaikų ligų ir higienos. Grupės studentai valsty binius egzaminus laiko gerai ir labai gerai, o tai rodo atidų pasirengimą paskutiniesiems egzaminams univer. sitete. Studentai, Astrauskas, Balituškonytė, Berkmanaitė parodė ypač gerą marksizmo-leninizmo žinojimą, pui kiai orientavosi šių dienų įvykiuose. Šie draugai egzaminus laiko vien labai gerai. šiuo metu rengiamės paskutiniam egzaminui. P. Beivydas Medicinos fak. VI k. I gr. 6tud.
šioje sesijoje ketvirto kurso stu dentams tenka laikyti net 9 egza minus. Tai atsakingiausia sesija per visus mūsų studijų metus. Tokie eg zaminai, kaip istorinis materializmas, užsienio valstybių ekonomika ir. po litika, rusų kalba, darbo teisė, kri minalistika ir eilė kitų, reikalauja rimto pasirengimo, gero pirminių šaltinių žinojimo ir apsiskaitymo. Todėl mūsų kurso komjaunimo organizacijos biuras dar gerokai prieš sesijos pradžią aps varstė pra ėjusių sesijų trūkumus ir klaidas, visu rimtumu atsižvelgė į silpnes niuosius studentus, suteikė jiems reikiamą pagalbą. « Buvo suruoštas kurso gamybinis susirinkimas, kuriame buvo nusta tytas egzaminų grafikas ir tvarka. Taip pat susirinkime numatyta visa eilė priemonių, kaip konsultacijos, kolektyvinis kartojimas, kuris turėjo j padėti mūsų kursui sėkmingai išlai kyti egzaminus. Šiuo metu jau esame išlaikę tris egzaminus. Laikant ciklinius egza
minus, geriausiai pasirodė valstybi nės teisės ciklo studentai. Ši grupė egzaminus laikė tik gerai ir labai gerai. Tokie studentai, kaip Uziela, Mišutis, parodė gilų specialybės įsisavinimą. Laikant užsienio vals tybių ekonomikos ir politikos, ru sų kalbos egzaminus, labai gerai atsakinėjo studentai Butkutė, Bliūdzas, Miciunaitė, Rinkevičius, Du bauskas ir kt. Tačiau šioje sesijoje iškilo ir ei lė trūkumų. Kai kurie draugai eg zaminams nėra visiškai gerai pasi rengę. Drg. drg. Mockus, Petkevičius ir kiti sesiją pradėjo laikyti treje tais. Dabartiniu metu ruošiamės istori nio materializmo egzaminui. Tai yra pats atsakingiausias egzaminas, kuris parodys studentų politinį subren dimą, jų sugebėjimą orientuotis vertinant visuomeninius reiškinius, Mūsų uždavinys — gerai išlaikyti likusius egzaminus. C. Derameris Teisės m. fak. IV k. stud.
Gamtos mokslų fakultete Gamtos mokslų fakultete jau bai gėsi pavasario egzaminų sesija. Ją I kurso studentai užbaigė žymiai geriau, negu žiemos sesiją (Dominaitė, Gimbutytė, Stanionytė, Jermalavičiūtė ir kiti). 11 studentų 1 visus egzaminus išlaikė vien labai gerai. Marksizmo-leninizmo pagrindų egza miną labai gerai išlaikė 47 studen tai. šio egzamino rezultatai rodo, kad studentų politinis-idėjinis lygis žymiai pakilo, I kurso komjaunimo organizacija (sekretorius Grigelis) dar kovo mė nesį grupėse apsvarstė pasirengimą marksizmo-leninizmo pagrindų egza-
minui ir iškėlė visiems Gamtos moks lų fakulteto I kurso studentams uždavinį — marksizmo-leninizmo pag rindų egzaminą išlaikyti gerai ir la bai gerai. Vis dėlto, kai kurie stu dentai neįvykdė komjaunimo orga nizacijos nutarimo ir ‘marksizmo-le ninizmo pagrindų egzaminą išlaikė tik patenkinamai. Studentai Kibildaitė, Mažeika ir Jasinevičiūtė egza minus laikė labai silpnai ir gavo net po kelis patenkinamus pažymius. Dabar Gamtos mokslų fakulteto studentai atlieka praktiką gamtoje. A. Grigelis Gamtos m. fak. IV k. stud.
Chemijos fakultete ir per egzaminus Mūsų kursas laikė politinės eko-1 Vorobiejunaitė, nomijos egzaminą. Šiam egzaminui parodė menkesnį žinių įsisavinimą, i mes visi rimtai rengiamės. Didelę Gerus rezultatus, besirengiant egzareikšmę bi6irengiant šiam egzaminui minui, davė ir kolektyvinis kurso turėjo semestro eigoje vykę semi kartojimas, o taip pat prof. Budrio narai. Tie studentai, kurie per pravestos konsultacijos, per kurias metus stropiai rengėsi seminariniams išsiaiškinome eilę iškylusių klausiužsiėmimams, skaitė klasikų veika mų. lus, per egzaminus parodė gerą Ši sesija mūsų kursui yra neleng mokėjimą ir buvo įvertinti labai va, tačiau mes tikimės ir kitus eg gerai. Iš tokių draugų galima pami zaminus išlaikyti ne blogiau, o net nėti Savickaitę, Balčytytę, Papūski, geriau už šį pirmąjį mūsų išlaikytą Vaitkevičiūtę, Bernotavičiūtę ir kt. jį egzaminą. L. Simanavičius Ir priešingai, tie, kurie silpniau ren Chemijos fak. III k. stud. gėsi seminarams, pvz., Šiaučiulis,
Fizikos-matematikos fakultete Fizikos-matematikos fakulteto III kurso fizikų grupė jau išlaikė pirmą jį šios sesijos egzaminą. Reikia pa sakyti, kad mūsų grupės studentai šiam egzaminui rengėsi labai kruopš čiai. Daugelis draugų, kaip Kancerevičius, Tamašauskas, Okunis, Šironas ir kiti, sistemingai mokėsi per 'metus, ruošėsi kiekvienam sė li ir todėl jų pasiekti rezultai labai geri. Kai kurie drau
‘A"
gai egzaminą išlaikė gerai, ir tik dviejų mūsų grupės studentų žinios įvertintos patenkinamai (Jakštaitė, Breivė). Gerai pasirengti egzaminui mums padėjo kolektyvus kurso kar tojimas. Jį praktikuosime ir ateity je, siekdami, kad likusieji šios sesijos egzaminai visų mūsų būtų išlaikyti tik gerai ir laibai gerai. B. šalčiunaitė Fizikos-matematikos 'fak. III k. 6tud.
-------------------- 4--------------------
X
AGROBIOLOGINĖ PRAKTIKA MOLĖTŲ RAJONE Tarybinės rusų literatūros egzaminuose Draugas Stalinas pavadino tarybi nius rašytojus žmonių sielų inži nieriais. Šią mūsų mylimojo vado mintį iliustruoja šimtai puikių gro žinės literatūros kūrinių, įeinančių į turtingąjį komunistinės visuomenės statybos priemonių arsenalą. Ypač turtinga savo idėjiniu ir me niniu lygiu yra didžiosios rusų tautos tarybinė literatūra, paveldė jusi iš klasikinės rusų literatūros ge riausias tradicijas. Rusų tarybinė li teratūra iškėlė du literatūros milži nus: M. Gorkį ir V. Majakovskį, sukūrusius daugiatautės tarybinės literatūros pagrindus. Istorijos-filologijos fakulteto II ir III kursuose vykstantieji tarybinės rusų literatūros egzaminai rodo, kad įvairių specialybių studentai myli šią discipliną, atidžiai seka puikiuosius rusų tarybinės literatūros pasieki mus. Daugelis studentų parodė platų apsiskaitymą, puikų tekstų žinojimą ir gilų jų supratimą. Tai liečia ne tik literatus, bet ir istorikus, biblio tekininkus, žurnalistus bei kalbinin kus. Ši pavasario egzaminų sesija rodo geresnius tarybinės literatūros egzaminų rezultatus, kaip praėju siais metais. Išsamiai ir giliai į visus klausimus atsakinėjo ir parodė ne tik puikų tekstų, bet ir teorinių klausimų ži nojimą studentė Švedaitė (III k. istorijos spec.), Antanavičius, Balta
kis, Marcinkevičius, Mikuličius (III k. lietuvių kalbos ir literatūros spec.), Gruodytė ir Juozėnaitė (ang lų kalbos ir literatūros spec.) ir daug kitų. Per pirmąsias 8 egzaminų die nas buvo išegzaminuoti 124 stu dentai, iš jų 66 studentai gavo la bai gerus pažymius, 55 — gerus, 3 — patenkinamus ir 3 — blogus. Šie skaičiai rodo aukštą studentų žinių įsisavinimo lygį. Tačiau egzaminų metu išryškėjo ir nemaža trūkumų. Studentė Kovrigina (III k. istorikė) atėjo į egza miną neskaičiusi Stalino straipsnio „Nepartiniai juokdariai", Furmanovo „Capajevas", M. Gorkio „Vienas respublikos karalių”, Gintautaitė (II k. istorikė) — neskaičiusi Al. Tolstojaus „Kančių keliai". Blogai pasirengusi j egzaminus atėjff Vil kelytė (vokiečių kalbos ir literatūros spec.). Studentė Šakėnaitė (II k. is torikė) parodė blogą ne tik litera tūros, bet ir istorijos mokėjimą: aiškindama pilietinio karo tarybinės literatūros periodą, ji pilietinį karą perkėlė į XIX a. pabaigą. Sekančiais mokslo metais rusų ta rybinei literatūrai įbus 6kirta dau giau laiko ir dėmesio. Tai įgalins dar geriau ir giliau išstudijuoti di džiosios rusų tautos puikųjį dvasi nės kūrybos lobyną — jos grožinę literatūrą. Vyr dėst. P. Užkalnis
Studentų biologų II kursas agroibiologinės praktikos metu suruošė dvie jų dienų gamybinę išvyką į Molėtų rajoną. Aplankytas „Spalio" kol ūkis, Molėtų MTS ir Aluntos tary binis ūkis, .špalio" kolūkyje užves tas sojos auginimo bandymas ir su daryta su kolūkiu sutartis kūrybi niam bendradarbiavimui išvystyti. Pagal šią sutartį įsipareigota duoti kolūkiui nurodymus, kaip auginti šią svarbią techninę kultūrą, o kol ūkis iš savo pusės įsipareigojo atlik
ti visus sojos priežiūros darbus ir pranešti Darvinizmo ir genetikos ka tedrai apie sojos vystymąsi ir gautą derlių. Mašinų traktorių stotyje studentai susipažino su priešakine tarybine technika, kuria šiandien broliškų res publikų paramos dėka yra aprūpin tas mūsų respublikos žemės ūkis. Aluntos tarybiniame ūkyje studen tai buvo supažindinti su kryžmine javų sėja, lizdiniu bulvių sodinimo būdu ir pavyzdingomis šio ūkio gy
vulininkystės fermomis. Dar .aplanky ta Molėtų ir Aluntos vidurinių mo kyklų mokykliniai daržai, susipa žinta su juose vykdomais bandy mais, nuvežta šių mokyklų mičiurininkams sėklų iš universiteto bota nikos sodo. Studentai šia išvyka patenkinti, nes ji davė jiems daug naudingų ži nių. Grupė išleis atskirą, sienlaik raščio numerį, skirtą šios išvykos įspūdžiams. Vyr. dėst. P. Bluzmanas agroibiologinės praktikos vadovas
Nuotraukose: kairėje — studentai „Spalio" kolūkyje sodina sorą; Molėtų vidurinės mokyklos mičiurininiame darže.
dešinėje — studentai
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Ruošiamės aukštųjų mokyklų spartakiadai
LENINGRADO UNIVERSITETAS Mokslinei draugijai pakvietus, į universitetą atvyko akademikas O. įSmidtas. Universiteto aktų salėje įvyko studentų susitikimas su įžymiu tarybiniu mokslininku. Aka demikas O, Smidtas perskaitė pra nešimą „Nauja Žemės ir kitų plane tų kilmės teorija". „Leningradskij universitet" TOMSKO
Studentų gyvenimas kapitalo šalyse
SPORTAS
UNIVERSITETAS
Geografijos fakultete atidaryta pa roda, skirta studentų konferencijai. Joje išstatyta didelė mineraloginė kolekcija, herbarijus, brėžiniai, foto albumai, foto montažai. Visa tai studentai parengė vasaros praktikos metu arba beruošdami pranešimus. „Za sovietskuju nauku“ KIJEVO UNIVERSITETAS
Praėjo jau treji metai nuo to lai ko, kai Ekonomikos fakulteto stu dentai pradėjo šefuoti „Transsignalo” fabriką. Jie fabrike visuomet yra laukiami svečiai. Studentai ir darbininkai kartu praleidžia poil sio vakarus, klauso paskaitų, orga nizuoja koncertus. III kurso studentas V. Karpenko padeda mokytis jauniesiems darbi ninkams — vakarinių mokyklų, moks leiviams. Paruošiamojo cecho darbininkai dalyvaus 1 kurso teoretinėje kon ferencijoje su pranešimais apie Vietnamą ir Korėją. „Za radzianski kadri" SARATOVO UNIVERSITETAS
S. m. birželio 29 d. Vilniuje pra sidės aukštųjų mokyklų studentų spartakiada. Mūsų universiteto spor tininkai kruopščiai ruošiasi artėjan čioms varžyboms, sistemingai lanko treniruotes. Lengvaatletai, trenerių Mečėjau6, Žumbakio ir Barkalajos vadovaujami, treniruojasi Valsty biniame stadione. Nuo kitų sportininkų neatsilieka ir universiteto plaukikų rinktinė. „Dinamo" vandens sporto bazėje tris kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniai ir šeštadieniais, 14 vai.) vyksta plaukikų treniruotės, vadovaujamos trenerio Subačiaus. Plaukikai gali užsiiminėti ir kasdien, nes trenerį baseine galima rasti vi sada nuo 14 vai. Tačiau kai kurie draugai, kaip Bukelytė, Štreicherytė. Volskytė, Giraitis, nesilanko i tre niruotes, o tai rodo jų abejingumą artėjančioms varžyboms. Iš pajėgesnių plaukikų tenka pa minėti I. Savickaitę (Chemijos fak.).
Nepraleidinėdama treniruočių, atkak liai stengdamasi įsisavinti trenerio perteikiamą plaukymo techniką, ji diena iš dienos daro vis didesnę pažangą. Iš vyrų gera plaukymo technika pasižymi jaunieji plaukikai A. Kanc leris ir D. Juknevičius, tik pastara sis kažkodėl praleidinėja treniruotes, tuo trukdydamas sau pasiekti gerų rezultatų. Daugelis plaukikų treni ruočių praleidinėjimą pateisina eg zaminais ir praktika. Aišku, egza minai bei praktika pareikalauja daug laiko, tačiau studentai, kurie tinka mai sujungia mokslą ir sportą, kaip tik pasiekia gražius laimėjimus abie jose srityse. Pavyzdžiui, I. Savic kaitė, V. Martišius, A. Kancleris ir kiti į treniruotes visada atvyksta ir egzaminus laiko tik labai gerai. Aukštųjų mokyklų spartakiada čia pat. Sukruskime, draugai plauki kai. Visiems, kurie sėkmingai ruo šiasi, lanko treniruotes, linkiu sėk mės varžybose, o minėtiems aukš čiau draugams, pamiršusiems, kad jie priklauso USK plaukikų rinktinei, pamiršusiems, kad treniruotės vyks ta beveik kasdien, primenu, jog var žybose vis tiek jiems reikės daly vauti, todėl nevertėtų vien dėl savo apsileidimo žeminti visos rinktinės vardą. A. Gražytė
)
Birželio mėnesio pabaigoje grupė studentų — filologų išvyks į eks pediciją rinkti žodinės liaudies kū rybos. Ekspedicija numato ištirti liaudies saviveiklos kolektyvų kūry bą keliuose rajonuose. Birželio pradžioje studentai turės specialų savarankiško rinkimo ir užrašymo žodinės liaudies kūrybos seminarą. „Stalinec“
MASKVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS
Pas Maskvos Lenino ordino V. M. Molotovo vardo Energetikos institu to studentus pabuvojo žymus šių dienų turkų poetas ir karštas kovo tojas už taiką ir demokratiją Nazimas Chikmetas. Nazimas Chikmetas papasakojo studentams apie daug vargstančią savo tėvynę Turkiją. Poetas kalbėjo apie didelį susidomėjimą, kurį rodo Turkijos darbo žmonės Tarybų Są jungai, apie šiltus draugystės jaus mus tarybiniams žmonėms, jausmus, Nuotraukoje: universiteto kurie gyvena kiekvieno doro turko širdyje. neris drg. Subačius moko plaukikus „Energetik"
EKRANAS
Mokslas turi tarnauti liaudžiai Su dideliu susidomėjimu universi teto studentai ir dėstytojai žiūrėjo naują vengrų kino filmą „Vakarų zoną". Filme sprendžiama labai ak tuali problema — ar mokslas gali atsiriboti nuo politikos, ar gali jis laisvai vystytis imperialistinėse vals tybėse, kur viskas pajungta eksploa tatorių klasių viešpatavimui užtik rinti, naujam pasauliniam karui įžiebti. ,Žymus profesorius Akošas, senosios vengrų kartos atstovas, būdamas doras žmogus, mylėdamas savo tė vynę, matydamas, kad naujoji Veng rijos santvarka užtikrina visapusišką mokslo ir kultūros išsivystymą, da lyvauja socialistinės Vengrijos sta tyboje. Jo mokslinio darbo tikslas — padėti surasti kuo daugiau taikioms statyboms reikalingų žaliavų. Tačiau šalia to profesorius naiviai tiki, kad viso pasaulio mokslininkai, nežiūrint į tai, kokios ideologijos jie bebūtų, kokiame krašte begyventų, turi tik vieną bendrą tikslą — tarnauti žmo nijos gerovei. Jis sako, kad joks pasaulio mokslininkas nedirba ir negali dirbti naujo karo ruošimui. Profesorius Akošas nenori tikėti, kad Amerikoje mokslas pajungtas grynai gangsterių tikslams — žmonėms žu dyti. Akivaizdi tikrovė priverčia profe sorių praregėti. Su savo asistentais Ervežu ir Kadošu jis vyksta į geo logų pasitarimą Berlyne. Visi susi domėję jo pasiekimais mokslo sri tyje. Berlyne profesorius Akošas pa tenka į pinkles: Amerikos imperia listai bando jį prisivilioti, verčia iš sižadėti narujosios Vengrijos, žada aukso kalnus. Profesorius ir jo, pa siekimai turėsią tarnauti karo ren gimo tikslams. Profesorius Akošas Užs. Nr. 01022
atsisako. Tada amerikinės „kųltįjjps" atstovai bando jį terorizuotJBBmginti jėga. Profesorius AkojflK*^ akimis pamato, kad moksIa^^^Krialistų rankose yra priemon^ne statyti, bet griauti’, žudyti. Buvęs jo jaunystės draugas Amerikos moksli ninkas Meklen tampa niekingu įran kiu Amerikos imperialistų rankose. Su tokiu likimu profesorius Akošas niekada nesutiks. Jis siekia grįžti į Vengriją. Su dideliu pavojumi pro fesoriui ir jo bendradarbiui Kadošui pavyksta pabėgti iš vakarinio Ber lyno sektoriaus į laisvąjį Berlyną. Grįžęs į Vengriją, senasis profeso rius sako jaudinančią kalbą, kurioje jis smerkia imperialistų planus. Filme labai ryškiai parodyti du pasauliai. Džiugus, kūrybingas gyve nimas Vengrijoje, kur, vadovaujant komunistų partijai, sudarytos visos sąlygos vystytis mokslui. Naujojoje Vengrijoje eilinis gamyklos darbi ninkas komunistas Kadošas pasiekia didelio tobulumo darbe; jis kartu atkaiiai mokosi ir, galiausiai, tampa moksliniu bendradarbiu. Jam patikė tos atsakingos pareigos Geodezijos institute. Visa tai jis galėjo pa siekti tik naujoje, laisvoje Vengri joje. Tokiais pat tempais atsistato, verda pilnakraujų gyvenimu ir lais voji Berlyno dalis. Visai kitoks vaizdas vakarinėje Berlyno zonoje. Gyvenimas čia su stingęs, niūrus. Amerikiečiai mėgsta sukauti apie savo „laisves", o iš tikrųjų laisvė čia viešpatauja tik visokio plauko banditams, kurie, ap sivilkę karinėmis uniformomis, vyk do nusikalstamus aktus prieš žmo niją. Pasigėrėdami du tokie gangs teriai muša Kadošą, su ciniškomis šypsenomis veide Amerikos karinin-.
Paskutiniu metu Amerikos versli už 100 tūkstančių dolerių. Iš regbi ninkų laikraščiai ir žurnalai, spring- žaidimo pelnėsi taip pat ir sporti dami džiaugsmu, praneša apie nio inventoriaus fabrikantai, rekla nuostabų biznį, į kurį visa galva mų bendrovės, televizijos stotys, ra pasinėrė patys sumaniausi ir suk dijas bei spauda. čiausi beveik visų JAV štatų vertei Regbi žaidimas JAV yra nepapras vos. Palyginti mažai teinvestavę į tai žiaurus. Stadiono lauke kartais kalbamą „verslą". verteivos gauna įvyksta tikros muštynės. Daugelis milžinišką pelną. regbininkų savo karjerą baigia fiziš Dalykas yra toks. Pastaruoju me kai suluošinti. tu JAV koledžuose ir universitetuo Regbistų nusiskundimai atvira se kaip grybai po lietaus dygsta*1 eksploatacija, laukiniais įpročiais, regbi komandos. Studentus traukia į viešpataujančiais koledžų komando stadionus nepaprastas susidomėji se, patenka į Amerikos spaudą. Ir mas regbi- žaidimu. nors daugelis tų skundų, prieš jiems Nuo to laiko, kai studentų žai patenkant į laikraščių puslapius, džiamas regbi sukėlė platų žiūrovų atitinkamai „sušvelninami", vis dėl susidomėjimą, ir sumanūs rungty to pagal juos mes galime susidaryti nių organizatoriai pradėjo imti iš aiškią nuomonę apie įpročius, vieš žiūrovų gana stambias sumas, pra amerikinio regbi žai sidėjo tikra „aukso karštligė". Lyg pataujančius dime. Štai pavyzdys. Alenas Džek musės į medų sulėkė biznesmenai į sonas, vienas geriausių Mičigeno stadioną. Buvo sudaromos stadionų štato universiteto komandos regbinuomojimo sutartys, buvo perkami „Atlantik" žurnale paskelb ir parduodami patys geriausieji žai ninkų, dėjai. Storų .piniginių verteivos ėmė tame straipsnyje „Per daug regbi", si „šefuoti" universitetų komandas; visiškai neigia netikusias regbi žai pelną tuo tarpu dėjosi į savo kiše dimo taisykles JAV universitetuose, nes. Universiteto vadovybė taip pat kur sportas paverčiamas bizniu. Štai kokiais žodžiais baigia Džek negalėjo nesusigundyti pasipelnyti iš sportinio studentų susidomėjimo sonas savo straipsnį: „Tokiu būdu, regbi žaidimu. Skubiai buvo sudaro po ketverių dalyvavimo regbi žaidi mos ypatingos universitetinės ka me metų, metų, praleistų „žaidėjo", sos, kurios Virto tikromis mokyklinių o ne žmogaus vaidmenyje, kai mane vadeivų aukso kasyklomis. Ameriki ir mano žaidimo draugus sportiniai nių verslininkų organas — žurnalas apžvalgininkai parodydavo neteisin „Junaited Steits njus end morging goje šviesoje, visiškai nesistengda post" neseniai išspausdino nemaža mi įsigilinti į dalyko esmę po to, kai įdomių žinių apie tai, kaip įvairūs mano natūralus noras tapti fiziškai verslininkai nesidrovėdami naudoja užgrūdintu nuolat buvo verčiamas si Amerikos jaunimo susidomėjimu tarnavimu komerciniams tikslams, po sportu ir regbi žaidimu. Tik iš vie ketverių varginančios treniruotės me nos universiteto regbininkų tų, atsisakant nuo normalių žmogiš komandos žaidimo įvairios tamsios kų malonumų, aš pagaliau padariau asmenybės per vieną sezoną suge išvadą, kad regbi žaidimas gali tik bėjo „uždirbti" apie 400 tūkstančių apvilti sportu besidominčio jaunimo dolerių. Šimtas tūkstančių dolerių viltis". pateko į universiteto kasą. Luiziašie gaižūs demaskuoją žodžiai nos štato universiteto „tigrų" per žmogaus, praktikoje pažinusio, kas galė vienose rungtynėse leido jų tai yra buržuazinis sportas, kaip „globėjams" pasiglemžti savon ki veidrodyje parodo tą supuvusią .pir šenėn 79.212 dolerių. kimo-pardavimo atmosferą, kuri su 1951 metais verteivos gavo milži pa nuoširdų Amerikos jaunimo do niškas sumas iš televizijos kompa mėjimąsi sportu. nijų. Buvo atsitikimų, kai teisės V. Batmanovas televizijos pagalba perduoti vienas (Iš žurnalo „Ogoniok", 21 nr.) regbi varžybas buvo perduodamos
Kodėl Nijolė Griciūtė gavo dvejetą?
plaukymo rinktinės komandos tre teisingai imti startą. D. Mikulskio nuotr. kai diktuoja savo įsakymus tyrimo instituto darbuotojams, nukreipdami jų darbą į karines vėžes. Ilgiausia eile nusitęsia iškankinti kaliniai, su kuriais .amerikiečiai elgiasi blogiau kaip su gyvuliais. Visą gyvenimą, kiekvieną žingsnį čia sukaustė Ame rikos slaptoji žvalgyba. Filme pavaizduotas vengrų liau dies išdavikas Ervešas, kuris nueina tarnauti imperialistams. Tai pasigai lėtinai menka žmogysta. Jo gyveni mo pabaiga tokia pat niekinga, koks niekingas buvo ir visas jo gyveni mas. > Žiūrint filmą, kyla begalinis pasi bjaurėjimas ta išsigimusia Vakarų „kultūra", ta sužvėrėjusios kariau nos diktatūra, kuri pamynė 'tisus žmogiškus įstatymus, visą gyvenimą pavertė dvokiančiu konclageriu. Pro fesorius Akošas teisus, kai jis, pa matęs visas šios „civilizacijos" pu ses, pavadina ją fašizmu. Žiūrovas jaučia begalinę simpatiją profesoriui Akošui, jaunam komunistui Kadošui ir jo mylimai mergaitei Evai, ku riuose .aiškiai matyti moralinis pra našumas prieš amerikinius gangste rius. Filmas „Vakarų zona" labai aktua lus, labai reikšmingas dabar, kai tie patys gangsteriai, krauju aplieję Ko rėją, ruošiasi naujam pasauliniam karui. Filmas atskleidžia Amerikos imperializmo tikrąjį veidą, dar sykį su didele jėga pabrėžia, kad moks las tik tada gali pasiekti didelių laimėjimų, kai jis tarnauja liau džiai. Mokslo vystymasis tegalimas tik šalyse, kur liaudis pati šeiminin kė. Štai dėl ko mūsų liaudis ir mū sų mokslininkai pasiekė milžiniškų laimėjimų komunizmo statybose prie Volgos ir Dono. Imperializmo šalyse — Amerikoje, Anglijoje — mokslas, tarnaudamas išnaudotojų interesams ginti, vis labiau merdi ir smunka.
V. Kažukauskas
I kurso lituaniste Nijole Griciūtė pirmą kartą susidomėjau prieš mėne sį. Atsitiko tai visai paprastai. Isto-’ rijos-filologijos fakulteto sienlaik raštyje „Už pažangųjį mokslą" buvo įdėta karikatūra, vaizduojanti bėgan čią merginą sportinėje aprangoje su užrašu ant krūtinės: „čempionė". Aš domiuosi sportu. Pagalvojęs, kad ir čia bus kalbama apie sportą, stabte lėjau. Tačiau, didžiausiam mano nu stebimui, ta mergina nebuvo kurios nore sporto šakos čempionė. Tai bu vo ... vėlavimosi į paskaitas ir pa skaitų praleidinėjimo čempionė. Stai ga šalia manęs atsirado du jauni vyrukai. Juos taip pat sudomino ka rikatūra. „Tai tau mūsų Nijolė...— juokdamasis pasakė vienas jų. Tai buvo Griciūtės kurso draugai. Pradė jau juos klausinėti apie ją. Vienas iš jų nieko negalėjo pasakyti, nes, girdi, ji taip retai būna paskaitose, kad jis jos beveik nepažįsta. Pana šiai kalbėjo ir antras. Į mano klau simą, kaip jai sekasi mokytis, jie nelabai noriai atsakė, kad žiemos se sijoje Griciūtė įskaitų laikyti ėjo po kelis kartus. Egzaminą turėjo vieną, tačiau ir tą išlaikė blogai. Prasidėjo pavasario egzaminų sesi ja. Vėl prisiminiau Griciūtę. Iš savo pažįstamų lituanistų sužinojau, kad pirmo kalbotyros egzamino ji neiš laikė — gavo dvejetą. Kai sužinojau, kad lituanistai išlaikė marksizmoleninizmo egzaminą, vėl pasiteiravau
apie Griciūtę. Ir kas gi? Ji egzami ną išlaikė labai gerai. Vadinasi, ankstesnė mano išvada buvo klai dinga. Kodėl ji neišlaikė pirmojo egzamino? Tikroji priežastis štai kur: Griciū tė į kalbotyros seminarus retai tesi lankė, chroniškai praleidinėjo pa skaitas. Mokslo metų pabaigoje iš aiškėjo, kad ji praleido net 144 paskaitines valandas. Nijolė — akademinės grupės narys, organiškai susijusio kolektyvo dalis. Ji didesnę dienos pusę praleidžia grupės draugų tarpe. Kaip Nijolė, taip ir visi studentai klauso paskai tas, atlieka praktikos darbus, studi juoja ne tik savo malonumui, bet ir visuomenei. Vadinasi, mūsų mokymąsis yra visuomeninės reikšmės da lykas. O jei taip atsitiko, kad vie nas kuris studentas nesuprato savo pareigų gerai mokytis ir būti dis ciplinuotu, grupės kolektyvas turi padėti. Vadovaujantis vaidmuo turi atitekti komjaunimo grupei. Ji visų pirmiausia turi pastebėti klaidas ir laiku jas ištaisyti. Griciūtė gabi, gerai mokytis gali, bet ji yra silpnos valios .nesugeba kontroliuoti savęs. Kurso draugai, užuot tenkinęsi nuomone, esą ji ne gabi, turi jai padėti iškopti į pir maujančiųjų gretas. Tam priemonių surasti nesunku. Tik grupei pade dant, Griciūtė galės būti pavyzdin ga studentė. S. Birulis
REDAKTORIAUS PA V. G. H RAČIENE
SKELBIMAS Pranešame, kad Vilniaus Valstybi vietiniam komitetui, nurodant atosto nio universiteto (Palangos poilsio gavimo laiką vilose ir lovų skaičių. namai mokslo ir administracijos per Pastaba: kainos tokios: sonalui veiks nuo š. m. liepos mėn. šeimyniniai kambariai — po 3 rb. 1 d. iki š. m. rugsėjo mėn. 1 d. No už lovą į dieną; rinčiuosius pasinaudoti poilsio na bendri kambariai — po 2 rb. 10 mais atostogų metu prašome iki š. kp.; m. birželio 22 d. paduoti pareiški studentams — po 1 rb. 50 kp. mus universiteto Mokslo ir admi Profsąjungos vietinis nistracijos darbuotojų profsąjungos komitetas
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
LV 07079