SU NAUJAIS MOKSLO METAIS, DRAUGAI! VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
farcMTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 21 (92) 1952 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis.
Kaina 20 kap.
PAGERINTI MOKYMO IR MOKSLO DARBĄ v rri ARYBŲ LIETUVOS jauni-L mas, kartu su kitų larybinių tautų jaunimu, su dideliu džiaugsmu ir milžinišku dvasios pakilimu pradėjo naujus mokslo metus. Šių mokslo metų pradžia yra nepaprastai reikšminga, nes ji sutampa su milžiniškos reikšmės isto riniais Įvykiais mūsų šalyje: su penktojo penkmečio plano direkty vų projekto paskelbimu, su nutari mu sušaukti VKP(b) XIX suvažia vimą. Tarybų Lietuvos darbo žmo nės, kartu su visos Tarybų šalies darbo žmonėmis, su džiaugsmu sutiko žinią apie penktojo penkmečio plano direktyvų projekto paskelbimą, apie VKP(b) XIX suvažiavimo sušaukimą, Paskelbtas direktyvų projektas dėl penktojo penkmečio plano numato tolesnį galingą liaudies ūkio išvystymą, tarybinės kultūros suklestėjimą, liaudies gerovės pakilimą. Penktasis penkmečio planas atskleidžia naujus ir dar didesnius akiračius Tarybų Lietuvos darbo žmonėms visose socialistinės statybos srityse. Kartu su naujais mokslo metais ir tais didingais uždaviniais, kuriuos iškelia mūsų partija penktojo penk mečio plano direktyvų projektu, kolektyvą prieš visą universiteto iškyla uždavinys — dar daugiau pagerinti mokymo, auklėjimo ir mokslo-tiriamąjj darbą.
Universitetas turi visas geriausias sąlygas pagerinti savo darbą. Uni versitetas pradeda mokslo metus ne tik su žymiai geresne materiali ne baze, bet taip pat, o tai svar biausia, su žymiai geresniais kad rais. Pastaraisiais metais žymiai išaugo ir sutvirtėjo partinė (organizacija ir jos įtaka universiteto darbui. Gausiai išaugo komjaunimo or ganizacija, kuri šiandien savo ei lėse jungia daugiau kaip 65% visų studentų. Išaugo ir sutvirtėjo moksliniai-pedagoginlai kadrai. Universi tetas pradeda darbą su tokiais kad rais, kurių tarpe yra 29 profesoriai, 75 docentai ir mokslo kandidatai. Mokslo personalo dauguma jau turi daugiau kaip 5 metų darbo stažą aukštojoje mokykloje. Dauguma profesorių-dėstytojų yra baigę va karinį Marksizmo-leninizmo univer sitetą, beveik visi jie dirba mokslotiriamąjį darbą. Vadinasi, yra visos sąlygos, kurios sudaro galimybę ir uždeda pareigą dar labiau pagerinti mokymo ir mokslo darbą, nes jame kol kas yra nemaža rimtų trūkumų. Pirmiausia, nuo pat mokslo metų žymiai pagerinti pradžios būtina nenukrypstamai darbo drausmę, vykdyti mokymo ir mokslo-tiriamopakeltl dėstomų jo darbo planus, paskaitų, vedamų seminarų ir prakidėjinį tikos darbų teorinį ir lygį. Reikia studentams patiekti pa čias naujausias tarybinio mokslo žinias, paskaitose nušviesti mūsų tarybinio mokslo, tarybinio gyveni mo laimėjimus, parodyti studentams tarybinio mokslo, tarybinės san tvarkos pranašumus prieš buržuazi nį mokslą, prieš kapitalistinę san tvarką. Reikia griežtai kovoti su paskaitose pasitaikančiu talmudizmu ir formalizmu. Skaitomos pa skaitos, seminarai ir praktikos dar bai turi būti aukšto tjorlnio ir idėjinio lygio. Jie turi būti nenukrystamai grindžiami mičiurininės biologijos, pavlovinės fiziologi-
jos, Lepešinskos gyvosios medžia gos statybos teorijos pagrindais, genialiaisiais draugo Stalino veika lais kalbos mokslo klausimais ir jo genialiais nurodymais dėl politinės ekonomijos (vadovėlio. Paskaitose turi būti ne tik teisingai išdėstyti tarybinio mokslo pagrindai, bet taip pat iškeltos naujos to mokslo vys tymo problemos, į kurių sprendimą reikia įjungti ne tik mokslo perso nalą, bet ir studentiją. Todėl reikia žymiai išplėsti ir pagerinti studentų savarankišką darbą, didesnį jų skai čių įtraukti į studentų mokslinius butelius.
Būtina sustiprinti ir pagerinti studentų auklėjimo darbą. Studen tams reikia duoti daugiau viešų bendrojo lavinimo paskaitų, o tam būtina iš pagrindų pagerinti univer siteto lektoriumo darbą. Reikia su stiprinti studentų ir mokslo perso nalo tarpe ateistinę propagandą, sustiprinti studentų auklėjimą in ternacionalizmo, tautų draugystės, tarybinio patriotizmo dvasia, (diegti studentų tarpe mirtiną neapykantą Amerikos—Anglijos imperializmui, buržuaziniams nacionalistams, kaip pikčiausiems tautų laisvės ir pažan gos priešams, — pirmaeilis dėstytojų bei visuomeninių organizacijų už davinys. Universiteto uždavinys — ne tik duoti kraštui gerai paruoštus spe cialistus, bet taip pat ir be galo at sidavusius Lenino—Stalino partijos reikalui kovotojus, aukštos tarybinės kultūros darbuotojus. Tam, kad šiuos uždavinius galima būtų sėkmingai išspręsti, reikalinga, pirmiausia, kad visas mokslo per sonalas be paliovos keltų savo teo rinį ir idėjinį lygį, visada būtų tarybinio mokslo pačioje viršūnėje, tvirtai apsiginklavęs marksizmo-le ninizmo mokslo teorija. Todėl kartu su naujų mokslo metų pradžia rei kalinga pagerinti marksistinės-leni ninės teorijos bei metodologijos įsisavinimo darbą mokslo persona lo tarpe, pagerinti mokslo-tiriamąjį lygį ir dalykinę kvalifikaciją. Dar žymi mokslo personalo da lis neturi mokslo laipsnių ir moksli nių vardų, nežiūrint Į tai, kad jau dirba universitete daugiau kaip 5 metus. Todėl vienas iš pagrindinių uždavinių — paspartinti šitą darbą, kuris šiandien darosi neatskiriama kiekvieno dėstytojo darbo dalis. Reikalinga žymiai pagerinti kated rų, dekanatų, mokslinių tarybų, o taip pat ir rektorato darbą. Kated ros ir jų vedėjai, fakultetai ir jų dekanai, mokslinės tarybos ir jų pirmininkai privalo daugiau dėmesio kreipti į mokymo ir auklėjimo dar bo turinį, į mokslo-tiriamąjį darbą, Į profesorių ir dėstytojų pasiruoši mą mokymo, auklėjimo ir mokslo-tiriamajam darbui. Su naujų mokslo metų pradžia visam universiteto kolektyvui iš kyla daug ir svarbių uždavinių, ku riems Išspręsti reikalinga mobilizuo ti visas jėgas. Nėra abejonės, kad universiteto mokslo personalas, par tinės organizacijos vadovaujamas, komjaunimo organizacijos padeda mas, sėkmingai išspręs visus tuos uždavinius, kuriuos kelia parti ja ir vyriausybė prieš universitetą, ir kartu su visa tarybine liaudimi šiais mokslo metais savo darbe pa sieks žymių laimėjimų.
Visų VKP(b) organizacijų žiniai Šiomis dienomis Maskvoje įvyko VKP(b) Centro I VKP(b) Centro Komitetas nutarė sušaukti 1952 Komiteto Plenumas. I metų spalio 5 d. eilinį XIX VKP(b) suvažiavimą. XIX SUVAŽIAVIMO DARBŲ TVARKA
1. VKP(b) Centro Komiteto ataskąitinis praneši mas — pranešėjas CK Sekretorius drg. G. M. Malenkovas. 2. VKP(b) Centrinės Revizijos Komisijos ataskai tinis pranešimas — pranešėjas Revizijos Komisijos Pirmininkas drg. P. G. Moskatovas.
3. Partijos XIX suvažiavimo direktyvos dėl penktojo penkmečio plano TSRS išvystyti 1951— 1955 metams — pranešėjas — Valstybinio Plano Komiteto Pirmininkas drg. M. Z. Saburovas. 4. Pakeitimai VKP(b) Įstatuose — pranešėjas CK Sekretorius drg. N. S. Chruščiovas. 5. Partijos centrinių organų rinkimai.
ATSTOVAVIMO NORMA IR SUVAŽIAVIMO
1. Vienas delegatas su sprendžiamuoju balsu 5.000 partijos narių; 2. vienas delegatas su patariamuoju balsu 5.000 kandidatų į partijos narius; 3. delegatai į XIX partijos suvažiavimą renkami sutinkamai su Partijos Įstatais uždąru (slapiu) bal savimu; 4. nuo RTFSR partinių organizacijų delegatai renkami sričių, kraštų ir autonominių respublikų partinėse konferencijose. Kitose sąjunginėse .res publikose delegatai renkami sričių partinėse kon-
DELEGATŲ RINKIMŲ TVARKA
ferencijose arba sąjunginių respublikų kompartijų suvažiavimuose — sąjunginių respublikų kompar tijų CK nuožiūra; 5. komunistai, priklausantieji Tarybinės Armijos, Karinio Jūrų Laivyno ir VSM pasienio dalių par tinėms organizacijoms, renka delegatus į partijos XIX suvažiavimą kartu su kitomis partinėmis or ganizacijomis sričių, kraštų partinėse konferenci jose arba sąjunginių respublikų kompartijų suva žiavimuose. VKP(b) CK Sekretorius J.
STALINAS
----------------------------------------------------------------- EJ
V
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
Gerai pasiruošti komjaunimo alaskaitiniams-rinkiminiams susirinki mams Prasidėjo nauji mokslo metai, o kartu su tuo atsinaujino platus ir įdomus komjaunimo organizacijos gyvenimas. Kaip ir kiekvienais me tais, taip pat ir dabar iškyla svar bus komjaunimo organizacijai užda vinys — ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas. Pagal komjaunimo komiteto pa tvirtintą planą pirmoje eilėje, t. y. rugsėjo mėn. 5—-15 dienomis pra vedami visose komjaunimo grupėse ataskaitiniai-rinkiminiai susirinki mai. Po to seks kursiniai, o vė liau fakultetiniai susirinkimai, ir spalio 11—12 dienomis numatoma pravesti universiteto II-ją kom jaunimo konferencija. Norint sėkmingai pravesti ataskaitinius-rinkiminius susirinkimus, komjaunuoliams reikia jau iš anks to jiems, rengtis, kritiškai ir savikri tiškai įvertinti savo ir savo drau gų darbą bei vadovaujančių kom jaunimo organų veiklos trūkumus. Tuo tikslu, kad susirinkimai pra eitų įdomiai ir gyvai, reikia susirin kimuose drąsiai kelti trūkumus, iš kelti savo pageidavimus bei reika lavimus katedroms, dėstytojų perso
nalui, nes tik tokiu būdu galima bus pakelti dėstymo kokybę, užtikrinti geresnę studijų eigą. Nereikalinga apsiriboti vien tiktai akademiniais klausimais. Sportinių ir komjaunimo organizacijų vado vai turi susilaukti griežtos kritikos dėl nepakankamo sportinio darbo išvystymo universitete. Už sportinio meistriškumo pakėlimą, o pirmoje eilėje už šimtaprocentinį visų stu dentų įtraukimą į PDG ženkliuko normų laikymą, už atskyrininkų kvalifikacijos kėlimą! Komjaunimo susirinkimuose reikia išnagrinėti klausimus, liečiančius meninės saviveiklos kolektyvų darbą ruošiantis respublikinei lietuvių li teratūros ir meno dekadai Maskvo je. Komjaunuoliai turi iš anksto ap galvoti, kokius geriausius iš savo tarpo studentus reikės pasiūlyti į vadovaujantį postą, nes nuo jų va dovavimo daugiausia priklausys vi sos organizacijos darbas. Tam, kad komjaunimo organiza cija galėtų sėkmingai toliau tęsti savo darbą, reikia, kad komjau nuoliai į susirinkimus ateitų su
konkrečiais pasiūlymais, padėtų grupėse susistatyti darbo planus, paruoštų konkrečius susirinkimų nu tarimus. Sėkmingai pasiruošti susirinki mams, komjaunimo komitetas or ganizavo gruporgų ir kursinių kom jaunimo organizacijų sekretorių pa sitarimus. Reikia, kad komjaunimo fakultetinių ir kursinių biurų na riai ir toliau padėtų gruporgams pravesti susirinkimus. Universiteto partinis biuras, ap svarstęs ataskaitinių-rinkiminių su sirinkimų klausimą, įpareigojo fa kultetų partines organizacijas kont roliuoti ir vadovauti susirinkimų pravedimui. Komjaunuoliai iš savo pusės turi bendradarbiauti ir pra šyti paramos iš komunistų. Komjaunimo ataskaitiniai-rinki miniai susirinkimai turi suburti vi sus studentus apie komjaunimą ir mobilizuoti juos, partinei organiza cijai vadovaujant, sėkmingam to lesniam visuomeniniam ir politiniam-auklėjamajam darbui vesti. V. Barkauskas Universiteto' komjaunimo komiteto sekretorius
TARYBŲ VALDŽIA JIEMS SUTEIKĖ
TEISĘ | MOKSLĄ ☆
Vasara kolūkyje
☆
Ačiū Stalinui už laimingą jaunystę Mano tėvai turėjo 4 ha nederlingos žemės. Mamos ašaros, kai antstolis išvedė vienintelę mūsų karvę už mo kesčių nesumokėjimą,—štai ryškiau sias mano vaikystės prisiminimas. Pusbadė vaikystė, o vėliau vergiškas tarnavimas buožei — toks likimas manęs laukė buržuazinėje Lietuvoje. Nieko geresnio aš, skurdžiausio kai mo valstiečio duktė, tikėtis negalė jau. Tik Tarybų valdžia, išvadavusi lietuvių tautą iš buržuazijos jungo, sudarė man sąlygas mokytis. Dar vi
durinėje mokykloje besimokydama, aš nutariau studijuoti rusų kalbą. Atsidėkodama partijai, Tary binei vyriausybei įr draugui Stalinui už laimingą jaunystę, už teisę mo kytis aukštojoje mokykloje, aš pasi žadu dirbti nuoširdžiai ir atkakliai, kad tapčiau geru specialistu, kad ga lėčiau aktyviai prisidėti prie dar gražesnio rytojaus — komunizmo sukūrimo. I. Rudminaitė, Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
Atviri mums keliai Tarybinio jaunimo svajonės drąsios ir šviesios. Mes, tarybiniai jaunuo liai, drąsiai žvelgiame į ateitį, nes žinome, kad mums atviri visi keliai. Šiais metais Panevėžio II vidurinę mokyklą baigė 60 abiturienčių. Vi sos, sėdėdamos dar mokyklos suole, svajojo apie savo ateitį, apie savo specialybę baigus vidurinę mokyklą. Buržuaziniais laikais tos šviesios sva jonės ir būtų palikusios tik svajonė mis, nes daugelis mūsų kilusios iš darbininkų ir valstiečių. O darbinin kų vaikams mokslas juk buvo nepri einamas. Tik Tarybų valdžios dėka mes galėjome savo svajones paversti tikrove. Kiekviena dabar pasirinkome studijuoti savo mėgiamą specialybę.
Aš pasirinkau Ekonomikos mokslų fakultetą, pramonės specialybę, apie kurią jau seniai svajojau. Pasirinkau tą specialybę todėl, kad Tarybų Są jungoje pramonės specialistai ypač reikalingi. Sėdėdama šviesiose uni versiteto auditorijose, įgysiu daug naujų žinių. Aš mokysiuos taip, kad išeičiau į gyvenimą pilnai pasiruo šusi, kad būčiau gera specialiste ir savo darbu atsidėkočiau Tėvynei už suteiktas mums teises ir rūpinimąsi mumis. Mes visi, jauni specialistai, prisidėsime prie statymo naujo ryto — komunizmo.
A. Freimanaitė, Ekonomikos m. fak. I k.
stud.
Mano svajonė virto tikrove Pirmą kartą šiais metais aš pravė riau aukštosios mokyklos — Vilniaus Valstybinio universiteto duris. Tiek laikydamas stojamuosius egzaminus, tiek ir dabar, klausydamas pirmųjų paskaitų, aš nuolat galvoju — štai svajonė virto tikrove, žvilgsnis ne norom nukrypsta praeitin. Buržuazinė Lietuva. Man, maža žemio valstiečio sūnui, skurdžiai, su pertraukomis teko lankyti pradžios mokyklą. Apie gimnaziją nors svajo jau, tačiau puikiai žinojau — joje mokytis negalėsiu. Tačiau Tarybų valdžia man atvėrė jos duris. 1945 metais aš pradėjau lankyti vidurinę
mokyklą. Ją baigiau. Vi durinėje mokykloje padėti pagrindai mano pasaulėžiūrai. Aš tapau pionie rių, vėliau komjaunimo organizacijos nariu. Šiandien aš — Istorijos-filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatū ros specialybės I kurso studentas. Turiu teisės siekti to, apie ką seniai svajoju; galėsiu būti naudingas liau džiai, piokslui. Laimė padėti savo krašto darbo žmonėms. Už tai aš esu ir liksiu dėkingas Tarybų valdžiai, komunistams, Stalinui. Alb. Lozuraitis, Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
Mokslinėse ekspedicijose Vasaros atostogų metu (š. m. lie pos 5—15 d. d.) įvyko tautosakos rin kimo ekspedicija, vadovaujama prof. P. Pakarklio. Ekspediciją organizavo lietuvių literatūros mokslinis būrelis. Tautosakinė medžiaga (liaudies dai nos, pasakos, patarlės ir kt.) buvo renkama Trakų rajono Rudiškių apy linkės kolūkiuose. Rinkimo darbas vyko sėkmingai; surinkta daugiau kaip 1000 dainų, pasakų ir jų variIjantų, jų tarpe revoliucinę liaudies ’kovą atspindinčių ar tiesiog su ja 'susijusių kūrinių. Tautosakos rinkimo darbas numa tomas plėsti mokslo metų eigoje. J. Stonys * Š. m. liepos mėn. VVU mokslinis lietuvių kalbos būrelis suorganizavo
KAIP MES PRALEIDOM VASAROS ATOSTOGAS v7 ★
V
dialektologinę ekspediciją į Dūkšto rajoną. Ekspedicijai vadovavo v. d. Zinkevičius. Surinkta įdomios tarmi nės medžiagos ir tautosakos iš Dūkš to, Kazitiškio, Rimšės, Jonavo ir kitų apylinkių. Rasta įdomių liepiamosios ir tariamosios nuosakų lyčių, nusta tyta kai kurių vietinių šnektų ribos. Užrašyta dainų, demaskuojančių Amerikos imperializmą. Ekspedicijos dalis buvo išvykusi į lietuviškas apylinkes, esančias Balta rusijos TSR teritorijoje, netoli Apso miestelio. Ekspedicijos dalyviai dirbo taip pat ir politinį-aiškinamąjį darbą kol ūkiuose. J. Kazlauskas, IV k. lituanistas
Nors šią vasarą man teko atosto gauti tik vieną mėnesį, bet šį laiką aš praleidau įdomiai ir naudingai. Per tą laiką aš pabuvojau dviejuose Rokiškio rajono kolūkiuose: „Tary bų Lietuvoje" ir kolūkyje „Stalino keliu". Aš dirbau fizinį darbą, skai čiau paskaitas, sportavau. Dar iš važiuodamas iš Vilniaus, iš Politinių-mokslinių žinių skleidimo draugijos paėmiau porą paskaitų apie du žmones, kurių jubiliejų šiais metais minėjo visas pasaulis: apie didįjį rusų rašytoją N. V. Gogolį ir renesanso epochos humanis-' tą menininką ir mokslininką Leonar do da Vinči. Šias paskaitas aš per skaičiau kolūkio „Stalino keliu" kolūkiečiams. Pasikalbėjimuose su kolūkiečiais pastebėjau, kad daugelis jų domisi gamtos mokslais, klausi nėja apie dangaus kūnus, jų atsira dimą ir t.t. Ir nors visai tai jau ne mano specialybės dalykas, bet, su siradęs tinkamos literatūros, paruo šiau paskaitą-pašnekėsį apie visa tos sandarą. Kolūkyje „Tarybų Lie tuva" drauge su kitais kolūkiečiais sudariau dvi tinklinio komandas. Laisvu laiku nuo darbo mes žaisda vome tinklinį. Per dvi savaites žai dime buvo pasiekta neblogų rezulta tų. Be to, padėjau kolūkio admi nistracijai, brigadininkui šienapiūtės ir pašarų silosavimo darbe. Sa vo atostogomis esu labai patenkin tas. Jaučiuosi pailsėjęs, ir todėl dabar su nauja energija imsiuosi knygų. V «. Deksnys.
STOVYKLOJE SU PIONIERIAIS Pasibaigus egzaminams, aš pradė jau galvoti apie tai, kaip praleisti vasaros atostogas. Mano svajonė buvo dirbti su pionieriais. Ši sva jonė netrukus išsipildė. Aš dirbau ir jaučiau didelę laimę, kada mano mažieji draugai spindinčiomis aki mis klausydavosi mano žodžių apie musų didžiąją Tėvynę, apie didvyrius-komjaunuolius, kurie iškovojo jiems šviesią vaikystę. Mes ruošdavome įdomias sueigas su pionierių pasisakymais, dainomis, žaidimais. Rugpjūčio 3 d. pionieriai išpildė mon tažą „Komjaunimo pamaina". Prie montažo dirbome dvi savaites, bet užtat darbo vaisiai buvo tikrai džiu ginantys. Tą pačią dieną, vakare, skaisčiai suliepsnojo pionierių su kurtas laužas. Tyliajame pušyne suskambėjo linksmoji pionieriška daina. Vaikų akys spindėjo laime. Ir aš buvau laiminga, žiūrėdama į juos, į jų šviesią vaikystę. Greitai prabėgo vasaros atostogų dienos. Aš vėl sėdžiu auditorijoje. Minutei mano mintys nuklysta į Kauną, Kėdainius ir į kitus mies tus, kur mokosi mano mažieji. Ir aš džiaugiuosi, prisiminusi jų ryžtingus veidus ir pažadus, kad mokysis tik gerai ir labai gerai. Aš žinau, kad jie neapvils. Jie savo geru mokymusi atsidėkos Tėvynei už šviesiąją vai kystę. A. Šimkevičiūtė, Rusų kalbos ir literatūros spec. ĮI k. stud.
ĮSPŪDŽIAI IŠ LENINGRADO v Nepaprastai nudžiugome suži noję, kad teks aplankyti Lenin gradą — miestą didvyrį. Ir štai liepos mėn. 8 d. grupė draugų, įvairių fakultetų atstovų, buvome kelyje. Traukinys artėjo prie tikslo, ir mes pergyvenome tą didį džiaugsmą, kurį pergyvena kiekvienas tarybinis žmogus, lan kydamas socialistinės revoliucijos lopšį, Didžiojo Tėvynės karo miestą-didvyrį — Leningradą. Mes buvome svetingai sutikti turistinėje bazėje apsistojusių tu ristų, suvažiavusių čia iš įvairių mūsų plačiosios Tėvynės miestų. Buvo čia žmonių iš Maskvos, to limosios Čitos, Rostovo, Ukrainos TSR ir kt. Susiskirstę mažesnėmis grupėmis, pradėjome lankti įžy miąsias miesto vietas. Prieš mūsų akis Neva. Jos pak Nuotraukoje: Universiteto studentai L. Dovydėnas, E. rantės yra surištos su daugeliu Girdzijauskaitė, E. Kazanskytė ir A. Saunoris prie „Varinio raite lio" paminklo Leningrade. istorinių įvykių. Čia Petras I įkū rė 1703 m. Peterburgą, vėliau prie Nevos žiočių buvo sumušti šve dovauti Rusijos proletariato veik mokyklų atstovų — Leonardo da Remdai ir pagaliau kreiseris „Aurora" lai, pasakė istorinę kalbą, padė Vinči, Rafaelio, Ticiano, paleido pirmuosius šūvius į Žie jęs pagrindą „Balandžio tezėms". brandto, Murillo — kūriniai. Ilgai stovėjome prie TSRS žemė mos rūmus, skelbdamas socialisti Prie pat Nevos stovi Žiemos rū mai, buvusioji Rusijos carų bu lapio — mozaikos išdirbinio. Sis nės revoliucijos pradžią. Netoli Nevos, Suomių geležin veinė. Dabar čia yra Ermitažas. žemėlapis sudarytas iš 45.000 spal kelio stotyje, Leninas, atvykęs va Jame surinkti įžymiųjų įvairių votų akmenų gabalėlių ir yra 27 m2 Uis. Nr. 01145
Universiteto tinklininkės-1952 m. / LTSR čempionas \z S. m. rugpiučio 30 d. Kaune pasi baigė 1952 m. LTSR tinklinio pirme nybės, kuriose dalyvavo ir mūsų universiteto vyrų ir moterų rink tinės. Po savaitę vykusių aštrių kovų tik paskutinę dieną paaiškėjo nauji čempionai. Universiteto tinklininkės, įveikusios Kauno ir Plungės „Spar taką", o taip pat Kauno ir Šiaulių sričių komandas, lemiamose rungty nėse susitiko su Kauno „Žalgiriu" — viena pajėgiausių komandų respub likoje. Pirmoje partijoje vyksta apy lygi kova, kurią laimi USK 15:12. Antroje partijoje mūsų tinklininkės veda 10:2, tačiau pasimeta ir pra laimi 14:16, Trečioje partijoje kau nietės negali atremti tikslių ir stip rių Palionienės smūgių ir vėl pra laimi. Ketvirtoje partijoje kaunie tės stengiasi rezultatą išlyginti. Iš pradžių joms sekasi. Jos veda net 9:0, ir atrodo, kad čempiono klau simas bus išspręstas tik penktoje partijoje, bet USK tinklininkės pa rodo didelį ryžtą laimėti. Jos atima kamuolį ir laimi iš eilės 15 taškų.
O tuo pačiu ir ketvirtąją partiją. Bendras susitikimo rezultatas 3:1 universiteto tinklininkių naudai. Komanda žaidė šios sudėties: V. Žilinskaitė, B. Krutytė, J. Lappo, N. Palionienė, G. Žalnieriūnaitė, M. Ostrauskaitė, J. Adomavičiūtė, M. Šostackaja; komandos treneris A. Luneckas. Pirmenybėms pasibaigus, USK komandos kapitonui J. Lappo įteikiama pereinamoji taurė, žaidė jos apdovanojamos pirmo laipsnio diplomais ir čempiono žetonais Tinklininkių komandos pergalė — tai ilgo ir atkaklaus darbo rezultatas. Komanda — draugiškas, vieningas ko lektyvas, pelnytai laimėjęs garbingą LTSR tinklinio čempiono titulą :r iškovojo teisę dalyvauti visasąjun ginėse tinklinio pirmenybėse. 1952 m. LTSR tinklinio pirmeny bės parodė žymiai pakilusį žaidimo lygį respublikoje. Universiteto tinklininkai turi daug ko pasimokyti iš pirmaujančių komandų, įsisavinti vertingą patyrimą ir pašalinti esa mus trūkumus. P. Ciočys
Ruoškimės lietuviškosios muzikos dekadai Maskvoje Spalio mėn. viduryje įvyks meno kolektyvų dekadinė apžiūra. Mūsų universiteto akademinis choras ir liaudies dainų ir šokių ansamblis, užėmusieji Vilniaus m. meninės savi veiklos apžiūroje 1-ąsias vietas, šio je apžiūroje atstovaus universitetą. Meninis universiteto saviveiklos kolektyvų išpildymo lygis žy miai pagerėjo. Tai rodo, kad ir tas faktas, jog šie kolektyvai per vi sas respublikines bei Vilniaus mies to apžiūras išeina nugalėtojais ir užima pirmąsias vietas. Tačiau mes turime ir rimtų varžovų — Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto chorą bei Kauno Politechnikos insti tuto ansamblį. Tai stiprūs meno ko lektyvai. Mūsų uždavinys pasirodyti apžiūroje geriau, negu šie kolektyvai ir, tuo pačiu, išeiti nugalėtojais. Šiais mokslo metais didelis jaunuo lių būrys įsijungė į mūsų tarpą. La bai pageidautina būtų, jeigu naujai
\/
įstojusieji studentai nuo pat pirmųjų dienų įsijungtų į šį svarbų ir nau dingą darbą (rugsėjo mėn. 1, 2, 3, 4, 5, 6 dienomis įvyks naujų narių į visus kolektyvus priėmimas). Didelis stabdys darbe yra repetici joms auditorijų nebuvimas. Šiais mokslo metais kolektyvai saviems poreikiams gavo Aktų bei Čiurlionio sales. Būtų labai gera, jeigu univer siteto vadovybė užtikrintų, kad Kul tūros klubo nurodytomis dienomis šios salės būtų laisvos, nes kiekvie na sutrukdyta repeticija — dide lis minusas. Tik gerai dirbdami, mes galėsime tinkamai pasiruošti dekadai ir įsi jungsime į bendrą darbo pakilimą, atsiradusį ryšium su partijos XIX su važiavimo sušaukimu.
S. Kuklianskis,. Studentų Kultūros klubo pirmininko pavaduotojas
Mokomoji-gamybinė praktika
Trečio kurso darvinistės-genetikės, išklausiusios teorinį kursą, atlieka me praktiką, norėdamos pagilinti ži nias, įgytas mokslo metų bėgyje. Praktiką atliekame Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Daržininkystės skyriuje mes jau atlikome nemaža darbų, kaip, pvz., vegetatyvinę hibridizaciją melionų ir arbūzų su moliūgais, kopūstų sekio ju vegetacijos periodo stebėjimus ir kt. Greitu laiku numatomas pomido rų kryžminimas, tikslu išvesti der lingesnes veisles. Šioje stotyje yra didelis gerai tvarkomas medelynas ir sodas. Čia susipažįstame su visais vykstančiais darbais, kaip kova su kenkėjais ir ligomis, žemuogių su braškėmis skie pijimu ir t. t.
Darbams vadovauja vietos agrono mai, kurie savo ilgamete praktika stengiasi pagilinti mūsų teorines ži nias. Darvinizmo ir genetikos katedros mokslo personalas visą laiką teikia konkrečią paramą, rodo rūpinimąsi studentais. Dažnai atsilankydami pas mus, jie perduoda mums savo teori nį ir praktinį patyrimą, kas skatina mus dar kruopštesniam darbui. Salia viso to mes dalyvaujame ir visuomeniniame darbe. Kiekviena studentė įsipareigojo kolūkiuose pa daryti bent po du pranešimus apie mūsų šalies pasiektus laimėjimus, tarptautinę padėtį ir kt. A. Petkūnaitė, A. Sakalauskaitė Gamtos m. fak. biologijos sk. III k. studentės
didumo. Žiemos rūmai architektūri niu atžvilgiu yra surišti su visa prieš rūmus esančia aikšte ir Ge neralinio štabo rūmais, kurie savo fasado ilgiu neturi pasaulyje ly gių. Šioje aikštėje 1917 m. revo liucionieriai Baltijos jūreiviai atakavo laikinosios vyriausybės buveinę, o dabar Leningrado dar bo žmonės čia švenčia Gegužės I-sios ir Spalio revoliucijos meti nes. Leningrade jaučiamas didelis žmonių pakilimas ir milžiniška statyba. 1953 m. Leningradas švęs savo 250-ąsias metines. Jubilie jaus metu bus atidarytas Lenin grado metropolitenas. Mums teko būti Stalino pro spekte, kuriame daugiausia gyve na pramoninio miesto rajono ga myklų darbininkai. Šios gamyklos tiekia įvairias mašinas, (įrengimus didžiosioms komunizmo statyboms. Prie kiekvienos gamyklos yra ei lė kultūrinių priemonių, kur dir bantieji gali įdomiai praleisti sa vo laisvalaikį. Be to, mieste yra daug teatrų, kino teatrų, muziejų. Mes buvome Gorkio vardo di džiajame Dramos teatre, Kirovo vardo Operos ir baleto teatre ir kitur. Matyti spektakliai padarė mums neišdildomą įspūdį. Dide lį susidomėjimą mums sukėlė
draugiškos tarpvalstybinės futbo lo rungtinės tarp Čekoslovakijos rinktinės ir Leningrado „Dinamo". Aplankėme Puškino miestą, plaukėme laivu Suomių įlanka į Petro I dvarą. Čia vyksta dideli atstatymai, nes karo metu oku pantai siausdami padarė milžiniš kus nuostolius. Turistinėje bazėje būdavo orga nizuojami susitikimo vakarai su žymiaisiais Tarybų Sąjungos žmo nėmis, gyvenančiais Leningrade. Susipažinome su rašytoja Panova, kuri papasakojo apie savo kūry bą, tolimesnius planus, paskaitė ištraukas iš savo naujai rašomos knygos „Metų laikai". Aplankėme pačius svarbiausius Leningrado muziejus: Revoliucijos, Kirovo, ir kt. Gaila buvo palikti Leningradą ir dar sunkiau buvo skirtis su draugais, tokiais artimais ir nuo širdžiais. Skirstėmės namo su mintimi aplankyti miestą didvyrį po kelerių metų dar daugiau atsistačiusį, išaugusį. L. Dovydėnas, E. Kazanskytė, ekskursijos dalyviai
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos“ spaustuvė Vilniuje,
Redaktoriaus pavaduotojas G. BRAČIENE LV 09391