Visu ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Tegyvuoja Komunistu partija - mūsų pergalių įkvėpėjas ir organizatorius! Su Lenino vėliava, Stalinui vadovaujant— pirmyn, į komunizmo pergalę!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 22 (93)
1952 m. spalio 9 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
Partijos įkvėpti
Komunistų partijai vadovaujant v Septintasis Lietuvos Komunistų partijos (bolševikų) suvažiavimas pa demonstravo mūsų partijos vieningu mą, begalinį atsidavimą VKP(b) Centro Komitetui, didžiajam Stalinui. Principiškumas, veiksmingumas, ne sitaikstymas su trūkumais, kritika ir savikritika buvo pagrindiniai su važiavimo bruožai. Septintasis LKP(b) suvažiavimas konstatavo, kad Lietuvos TSR pa siekė didelių laimėjimų visose liau dies ūkio ir kultūros srityse. Šalis tapo pramoninė-kolūkinė. Lyginama sis pramonės svoris pakilo iki 61 proc.. Lietuvos TSR darbininkų klasė išaugo nuo 68 tūkstančių 1948 m. iki 97 tūkstančių 1950 m. Mūsų respublika Įvykdė VI suva žiavimo nutarimą dėl šalies kolekty vizacijos, — kolūkinė santvarka nu galėjo. 96 procentai pavienių valstie čių ūkių dabar susijungę kolūkiuose. Tam augimui žymiai padėjo kolūkių sustamblnimas Ir nuolatinė partinių organizacijų pagalba. Septintasis LKP(b) suvažiavimas iš kėlė esamus didelius trūkumus res publikos pramonėje, žemės ūkyje ir kultūriniame gyvenime, negailestin gai demaskavo tuos, kurie pažeidė Žemės ūkio artelės Įstatus, tuos, kurie nevykdė partijos nutarimų, ku rie kovoje su liaudies priešais nepa rodė principiškumo, budrumo. Dideli mūsų respublikos laimėji mai kultūros srityje. Per paskutinius metus Į lietuvių kalbą išversti 27 to mai Markso—Engelso—Lenino— Stalino veikalų, daug tarybinių rašy tojų knygų. Septintasis LKP(b) suvažiavimas konstatavo, kad Lietuvos TSR me tai po metų auga inteligentija. Lai kotarpyje nuo VI LKP(b) suvažiavi mo iki VII aukštosios mokyklos ir technikumai išleido apie 16 tūkstan čių specialistų, tame skaičiuje aukš tosios mokyklos apie 6 tūkstan čius. Šių specialistų vaidmuo socia listinėje statyboje labai žymus. Suvažiavimas daug dėmesio sky rė ideologiniams klausimams, kovai su buržuaziniu nacionalizmu. Tikslu apgauti dirbančiuosius, buržuaziniai nacionalistai persirengia Įvairiausiais rūbais. Jie idealizuoja praeitį ir slepia nuo liaudies revoliuciniu lie tuvių rašytojų kūrybą — J. Žemai tės, P. Cvirkos, J. Janonio ir kitų. Jie, prisidengę kovos prieš kosmo politizmą šūkiu, nutyli revoliucinių demokratų Cernyševskio ir Dobroliubovo, Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos, Lenino ir Stalino revoliucinės veiklos Įtaką Lietuvoje, sąmoningai užmiršdami, kad kova su kosmopolitizmu — tai kova prieš pūvančią kapitalistinių Vakarų įta ką, sąmoningai nutylėdami istorinę lietuvių liaudies kovą su jos aršiu priešu — angliš'kuoju-ameiikiniu imperializmu. Suvažiavimas pažymė jo „vieningosios srovės" teorijos ža lingumą, jos kontrrevoliucinę esmę. Septintajame LKP(b) suvažiavime pažymėti ir mokslo bei aukštųjų mo kyklų pasiekti laimėjimai Lietuvoje. Be to, suvažiavimas nurodė eilę stambių trūkumų mūsų darbe. Buvo iškeltas mokslinio darbo atsilikimas -----------------------------
universitete, silpnas jo ryšys su liaudies ūkio uždaviniais, atitrūki mas nuo respublikos gyvenimo, ne patenkinamas aspirantų parengimas. LKP(b) CK sekretoriaus drg. Snieč kaus pranešime buvo iškeltas silp nas kai kurių specialistų paruošimas universitete, iš dalies Istorijos-filo logijos fakultete. Suvažiavimas pa žymėjo nepatenkinamą auklėjamąjį I darbą aukštosiose mokyklose, atsiti kimus, kada Į aukštąsias mokyklas apgaulės keliu prasiskverbdavo sve timi elementai. Į šiuos partijos nurodymus turi me atsiliepti ryžtingu viso mūsų dar bo pegerinimu. Mūsų universiteto partinė ir komjaunimo organizacijos, visas universiteto kolektyvas turi atkreipti pagrindinį dėmes) į dalykų dėstymo pegerinimą, Į jų įsisavini mą, į kovą su visu tuo, kas kliudo studentams geriau įsisavinti dėsto mus dalykus. O mums kliudo dar ne pakankamai aukšta mūsų paskaitų, seminarinių užsiėmimų kokybė, dar per mažai studentams keliami reika lavimai. Reikia baigti su liberaline praktika vertinant egzaminus, griež tai perspėti studentus, kad egzami nų perlaikymai bus leidžiami tik iš imtinais atvejais (studento liga ir pan.). Katedros privalo sistemingai dirbti dėstymo metodikos, jaunų dės tytojų kvalifikacijos kėlimo srityje. Reikia užtikrinti nuolatinę dėstymo, studentų pažangumo kontrolę. Mūsų studentai privalo nenukrypstamai vykdyti IX VLKJS CK plenumo nu tarimus. Be to, universiteto komjaunimo organizacija dar nepakankamai ko voja dėl sistemingo studentų moky mosi, su paskaitas praleidinėjančials studentais, su kai kurių studentų ne Noriu mokytis ir dirbti liaudies gerovei tinkama pažiūra į užsiėmimus. Auk lėjamasis darbas nėra pakankamo Šiandien tarybinė liaudis ir visa biau, kad manyje gyvena jaunuoliš lygio. Neatsitiktina, kad kai kurių pažangioji žmonija savo žvilgsnį ka energija. studentų tarpe dar gyvi religiniai kreipia į Kremlių, kur vyksta mūsų Džiugu šiandien pajusti save nariu prietarai, ne visi studentai žino apie šauniosios partijos XIX suvažiavi tos organizacijos, kurioje išaugo tarybinio mokslo laimėjimus, yra at mas, tos partijos, kuriai vadovaujant Ostrovskis, Kosmodemjanskaja, Kositikimų, kada paviršutiniškai įsisa mes pasiekėme viską, ką turime ir ševojus, kurių darbai yra nemiršta vinamas marksizmo-leninizmo moks kuo gyvename. mas pavyzdys milijonams jaunuolių. las. Reikia sustiprinti politinį bud Supratusi milžinišką partijos iškel Aš tikiu, kad, būdama VLKJS eilė rumą, kreipti didesnį dėmesį Į at tų uždavinių reikšmę ir visa širdimi se, galėsiu dar geriau dirbti ir mo skirus signalus, nors ir nežymius, trokšdama dirbti jų įvykdymui, aš kytis visos liaudies gerovei. užkirsti kelią svetimiems elemen įstojau į garbingojo komjaunimo ei J. Baužytė, tams brautis į mūsų eiles. Mūsų uždavinys — ruošti specia les. Negalima juk abejingai žiūrėti Istorijos-filologijos fak. II k. stud. listus - komunizmo statytojus, ap į aplink verdantį gyvenimą, juo la ginkluotus marksistine-leninine teori ja, gerai įsisavinusius naujausius draugo Stalino darbus „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" ir „Eko nominės socializmo TSR Sąjungoje problemos". Tiktai persiėmę komu nizmo statybos uždaviniais, mes galė Suvažiavimo išvakarėse Vilniaus doc. Davtian, Burkauskas, Dubaus sime, partijos vadovaujami, žengti Valstybinio universiteto profesoriai, kas. Minėti draugai savo pasisaky pirmyn visose srityse. XIX partijos suvažiavimas, šiomis dėstytojai ir studentai susirinko į muose kvietė universiteto dėstytojus posėdi, skirtą Visa ir studentus dar geriau mokytis, gi dienomis prasidėjęs mūsų Tėvynės iškilmingą sostinėje Maskvoje, pareikalaus įvyk sąjunginės Komunistų partijos (bol liau įsisavinti marksistinę-lenininę dyti mūsų pareigas istorinėje komu ševikų) XIX suvažiavimo garbei. teoriją, plačiai ją taikyti praktiko nizmo statybos epochoje pereinant iš socializmo Į komunizmą. Atiduo Pranešimą padarė LKP(b) CK je ir, komunistų partijai vadovaujant, sime savo jėgas mūsų Tėvynės — agitacijos ir propagandos skyriaus aktyviai prisidėti prie komunizmo komunizmo švyturio visame pasauly vedėjas drg. Kuznecovas. Savo pra pastatymo uždavinių, duoti atitinka je — laimei ir suklestėjimui. mą atkirtį naujo karo kurstytojams.
V
Vilniaus Valstybinio universiteto II komjaunimo konferencijos delegatų žiniai Konferencija vyks spalio 12 d. Delegatų registracija Aktų salėje (Čiurlionio g-vė 23). 9 vai. Pradžia 9,30 vai. I
pradedama t
Partinės organizacijos susirinkimas įvyko Istorijos-filologijos fakulte to partinės organizacijos susirinki mas, kuriame buvo apsvarstytas klau simas apie partinių kadrų paskirsty mą fakultete ir įpareigojimų vykdy mo kontrolę. Pranešimą padarė fa kulteto partinio biuro sekretorius drg. Kulešovas. Susirinkime daug dėmesio buvo skirta fakulteto komjaunimo organi zacijos darbui. į partijos organizaci jos susirinkimą buvo pakviestas fa
kulteto komjaunimo aktyvas. Disku sijose pasisakę komunistai drg. drg. Mikuckas, Sapko, Sinica, Balsys ir kiti iškėlė rimtus trūkumus, fakulte to komjaunimo organizacijos darbe. Jie kritikavo partinį biurą, kuris ne pakankamai vadovavo komjaunimo kursinėms organizacijoms ir fakulte to biurui. Darbui pagerinti priimtas atitinka mas nutarimas.
Iškilmingas vakaras, skirtas partijos XIX suvažiavimui
nešime „Partija ir komjaunimas" drg. Kuznecovas iškėlė aktualiausius universiteto komaunimo organizaci jos ir tarybinės studentijos gy venimo klausimus. Plačiai palie tęs studentų mokslinį darbą, pranešėjas turiningai apibūdino gai vinančią genialiųjų draugo Stalino darbų „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" ir „Ekonominės socializ mo TSR Sąjungoje problemos" įta ką tarybiniam mokslui. Pranešėjas Iškėlė tarybinei studentijai naujus uždavinius mokymosi darbe, plačiai sustojo prie studentijos visuomeni nio darbo. Drg. Kuznecovas kvietė mūsų universiteto studentus naujais laimėjimais moksle sutikti VKP(b) XIX suvažiavimą. Po pranešimo pasisakė drg. drg.
Susirinkimas vienbalsiai pasiža dėjo vykdyti visus partijos XIX su važiavimo nutarimus, dar glaudžiau susitelkti apie mylimąją komunistų partiją, būti aktyviais komunizmo statytojais mūsų šalyje, partijos ir didžiojo Stalino vadovaujami ženg ti į naujas pergales. Susirinkusieji atsistojimu ir au dringais plojimais sutiko šūkius, par tijos ir tarybinės liaudies vado didžiojo Stalino garbei. Po iškilmingos dalies įvyko kon certas, dalyvaujant Valstybinio ope ros ir baleto teatro solistų ir univer siteto saviveiklos kolektyvų pajė goms. R. Budrys, Istorijos-filologijos fak. IV k. stud.
' Mano gimtinės kaime vyksta dideli pasikeitimai. Niekada netikėjau, kad tas tylus provincijos užkampis, kurį anksčiau pagyvindavo tik malūno ratų krintančio vandens ūžimas, virs kiekvienam tarybiniam žmogui pa žįstama ir artima vieta. Egzaminams pasibaigus, aš norėjau kuo greičiau patekti į šį naujai atgimusį kaimą. Ir kas iš mūsų nenorėtų pabuvoti šviesios ateities statyboje?! Kas ne norėtų pasikalbėti su žmonėmis, dir bančiais su didžiuliu pakilimu?! Kas nenorėtų pamatyti tikrąją tautų draugystę?! Čia aš sutikau daugelį pažįstamų, Jų tarpe ir gerai žinomą statybos brigadininką Vladislovą Morozą, kuris papasakojo apie tai, kad netrukus įsižiebs Iljičiaus lem putės, kad dirbantieji garbingai tesi didžiajam Stalinui duotąjį žodį. Mane sudomino reguliariai staty boje leidžiami sienlaikraščiai „Už kaimo elektrifikaciją" ir „Naujasis gyvenimas", kuriuose daug pasako jama apie kolūkių gyvenimą, apie kolūkiečių laimėjimus, statybas, sa viveiklą. Sienlaikraščiuose atsispindi visas kolūkinis gyvenimas, kurio są lygomis tegalėjo gimti mintis apie hidroelektrinės statybą. Čia sutikau drąsius ir ryžtingus statybininkus, žengiančius kolekty vinio darbo keliu. Kolūkiečiai, par tijai vadovaujant, stengiasi savo kai mą paversti šviesia, kultūringa vie ta. Hidroelektrinės statyboje kasdien didėja darbo našumas, gimsta nauji sumanymai, auga darbo užmojis. Čia, Drisvetuose, darbas tapo kūryba. Si kūryba ir entuziazmas ypač stipriai prasiveržia šiandien, kada visa ša lis pasitinka VKP(b) XIX suvažiavi mą naujais laimėjimais. Aš nesutikau čia žmogaus, kuris skųstųsi pasitaikančiais sunkumais. Jų nuoširdus darbas ir tikėjimas šviesia ateitim sutelkia jiems jėgų ir didvyriškumo. Kiekvienas su užsi degimu vykdo savo įsipareigojimus. Džiugu buvo matyti Dimitrijų Iva novą, kuklų žmogų, kuris su didžiu liu atsidavimu dirba statybose. Jis ne tik vadovauja kolūkiui, bet yra ir hidroelektrinės statybos tarybos pirmininkas. Tai tikras komunistas, rodąs pavyzdį statybininkams. Aš laiminga, kad teko man pa buvoti su šauniais žmonėmis, ku riančiais šviesų komunizmo rytojų, N. Juškinaltė,
.
V
Teisės mokslų fak. II k. stud.
-- O--
DRAUGYSTĖS VAKARAS ... Nuskamba tarptautinis studen tų sąjungos himnas. Ugningi Jaunų jų dTaugų — Abraitytės, Širiakino ir eilės kitų pasisakymai išreiškė visų susirinkusiųjų mintis, nukreip tas į Kremlių, kur vyksta didžiosios Lenino—Stalino partijos XIX suva žiavimas.
Džiaugsmu ir ryžtu spindi jauni veidai. Juose nesunku įžiūrėti tą be galinį dėkingumą tarybinei santvar kai, brangiajai partijai ir didžiajam Stalinui, už suteiktą teisę į mokslą, šviesų ir laimingą gyvenimą. Daugu ma susirinkusiųjų — darbininkų ir kolūkiečių vaikai, kurie buržuazijos valdymo metais nė svajoti apie mokslą negalėjo. Karštais plojimais studentai suti ko prorektoriaus drg. Mitropolskio pasveikinimą, kuris palinkėjo sėkmės moksle, dar glaudžiau susiburti apie šaunųjį komjaunimą, dar labiau stip rinti tarybinių jaunuolių draugystę.
Jaunieji universiteto literatai — drg. Simkevilčliūtė ir kiti paskaitė savo eilėraščius, pasirodė kursų sa viveiklos rateliai ir kt. Su dideliu politiniu pakilimu, šil tai ir draugiškai praėjo Istorijosfilologijos fakulteto I ir II kursų susitikimo vakaras.
Gerinti politinį—auklėjamoji darbq (IS ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS ATASKAITINIO-RINKIMINIO SUSIRINKIMO) Lenino—Stalino partija komjauniDiskusijose pasisakęs V kurso Jis taip pat neapsistojo ir ties tokiais mui patikėjo garbingą ir atsakingą komjaunimo organizacijos biuro sek faktais, jog per ataskaitinį laikotar uždavinį — auklėti jaunimą komu retorius drg. Rozga kritikavo fakul pį sienlaikraštis nepakankamai nu nistine dvasia. Komjaunimas auklė teto komjaunimo organizacijos biu šviesdavo komjaunimo gyvenimą, ja ir formuoja naują žmogų, žmonių rą už tai, kad šis per silpnai vystė silpnai vystė kritiką ir savikritiką. tarpusavio santykius, naujas pažiū antireliginę propagandą. Dėl to V Diskusijose dalyvavę komjaunuo ras. Auklėti jaunimą komunistine kurse dar yra studentų, daugiausia liai drg. drg. Kiseliovas ir Tamošiū dvasia — tai reiškia vesti griež klasikinių ir svetimųjų kalbų gru nas aštriai kritikavo III kurso stu tą ir nesutaikomą kovą su buržua pėse, kurie dar neturi tvirtos mate dentų istorikų komjaunimo grupę, zinės ideologijos likučiais žmonių rialistinės pasaulėžiūros ir tiki „aukš kuriai vadovauja drg. Tumas. Kom sąmonėje. čiausios visagalės būtybės" buvimu. jaunimo grupė nusišalino nuo vado Nemaža dėmesio buvo skirta atas- Studentų tarpe vedama antireliginė vavimo likusiems grupės draugams kaitiniame-rinkiniame Istorijos-filolo. propaganda neturėjo puolamojo cha nekomjaunuoliams. Ji nesirūpino jų logijos fakulteto komjaunimo orga rakterio, per silpnai būdavo demas politinio-idėjinio lygio kėlimu bei nizacijos susirinkime, ideologiniam kuojama religijos, kaip reakcijos jų auklėjimu; todėl nenuostabu, kad darbui studentų tarpe. Savo ataskai įrankio, Vatikano — amerikinių-ang. šioje grupėje jau treti metai neauga tiniame pranešime fakulteto komjau. liškųjų imperialistų tarno — politi komjaunimo eilės. nimo organizacijos sekretorius drg. kos esmė. Pasisakiusioji drg. drg. Titova, Pet Rimtų priekaištų fakulteto komjau kevičius, Baranauskaitė, Giedraity Balsys pažymėjo, jog per ataskaiti nį laikotarpį fakulteto komjaunimo nimo biurui padarė savo pasisaky tė ir kiti komjaunuoliai kritikavo organizacija atliko tam tikrą darbą me komjaunuolė drg. Straukaitė. fakulteto komjaunimo biuro narius, — Komjaunimo biuras, — pareiš kad jie mažai būna komjaunimo gru. ruošiant politiškai išsilavinusius ide ologinio fronto darbuotojus. Akade kė ji, — ir jo narys, atsakingas už pėse, nepakankamai gilinasi į jų dar minėse grupėse buvo studijuojamos politinį-masinį darbą, drg. Pilipavi- bą. Komjaunimo aktyvas, gyvenantis didžiųjų vadų — Lenino ir Stalino čiūtė per mažai rūpinosi paskaitine bendrabučiuose, per mažai domisi biografijos. Gerai praeidavo užsiė propaganda. Nors komjaunimo biu studentų kultūriniais-buitiniais reika mimai buvusio I kurso bibliotekinin. ras buvo užplanavęs nemaža vertin lais. kų grupėje (gruporgas drg. Lingė), gų paskaitų, tačiau daugumas jų ne Susirinkime įkalbėję Istorijos-filoBendrabučiuose logijos fakulteto partinio bturo sek IV kurso lietuvių kalbos ir literatū buvo perskaityta. ros specialybės grupėje (gruporgas studentai retai galėdavo išgirst; ver retorius drg. Kulešovas ir universite tingas paskaitas apie tarybinį patrio to partinio biuro sekretorius drg. Gri drg. Žemaitis) ir kitur. Gilesniam marksizmo-leninizmo pa tizmą, apie komjaunimą ir komunis gonis davė daug vertingų patarimų grindų įsisavinimui I kurse buvo su tinę moralę, o taip pat paskaitų, de- komjaunimo organizacijos darbui pa organizuota konferencija „Marksiz maskuojarJiių amerikinių-angliškųjų gerinti. mas ir nacionalinis klausimas" ir II imperialistų nusikalstamus kėslus. Tačiau reikia pasakyti, jog Istori Fakulteto SMD tarybos pirminin jos-filologijos fakulteto komjaunimo kurse — „Apie leninizmo pagrindus". — Tačiau komjaunimo organizaci kas drg. Deksnys savo pasisakyme organizacijos ataskaitiniame-rinkimija, — pažymėjo pranešėjas, — orga pažymėjo kai kuriuos laimėjimus, niame susirinkime trūko aštrios kri nizuodama politinį-masinį darbą, ne pasiektus SMD mokslinių būrelių. tikos ir savikritikos. Komjaunimo sugebėjo pašalinti ir eilės rimtų trū Drg. Deksnys kartu iškėlė ir eilę biuro nariai ir net sekretoriaus pa kumų. Pagrindinis šių trūkumų yra rimtų trūkumų SMD darbe. Konfe vaduotojas drg. Lozinskis nerado rei tas, kad komjaunimo organizacija rencijų tematika kartais neturėdavo kalo pasisakyta diskusijoje. nei politmasines priemones nepakanka nei politinės auklėjamosios, Trūkumams pašalinti susirinkimas mai susiedavo su pagrindiniais ša mokslinės vertės. Fakulteto SMD tu lies vidaus ir užsienio gyvenimo ri pertvarkyti savo darbą komunis priėmė nutarimą. Išrinktas naujas Istorijos-filologijos įvykiais, ne visuomet laiku į juos tų partijos nutarimų šviesoje. Komjaunimo organizacijos nepaten fakulteto komjaunimo organizacijos reaguodavo. Politinis studentų paki limas tokių milžiniškos reikšmės įvy kino Istorijos-filologijos fakulteto biuras ir delegatai į VIII Lietuvos kių, kaip V. I. Lenino vardo Vol sienlaikraščio redaktoriaus pavaduo LKJS Vilniaus miesto Lenino rajo gos—Dono laivybos kanalo atidari- tojo drg. Kažukausko nesavikritiškas no konferenciją. A. Anskaitis, mo ir panašiomis progomis , nebuvo pasisakymas. Drg. Kažukauskas neiš („Tarybinio Studento" reikiamai išnaudojamas politinėms kėlė tų trūkumų, kurie yra fakulte koresp.) to sienlaikraščio redkolegijos darbe. priemonėms vykdyti.
Plačiau vystyti kritiką ir savikritiką (IS TEISES MOKSLŲ FAKULTETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS
Per ataskaitinį laikotarpį Teisės mokslų fakulteto komjaunimo orga nizacija atliko nemažą darbą ruo šiant aukštai kvalifikuotus, sąmo ningus tarybinius teisininkus. Komjaunimo organizacija išau go, sustiprėjo, dar labiau susitelkė apie partinę organizaciją, padėjo ko voti už marksistinės-lenininės pasau lėžiūros ugdymą studentų tarpe, už tvirtą ir gerą žinių įsisavinimą, ko vojo su akademinės drausmės laužy tojais. Pavasario egzaminų sesijos rezul tatai parodė pakilusį studentų poli tinį lygį: studentai geriau įsisavino dėstomas disciplinas, per egzaminus parodė mokėjimą įgytas žinias pri taikyti praktikoje. Štai II kurso stu dentai marksizmo-leninizmo pagrin dų egzaminą išlaikė vien labai gerai ir gerai; IV kurso studentai parodė geras žinias iš istorinio materializ mo. Susirinkimo metu pasisakę drau gai iškėlė trūkumus, siūlė priemones tiems trūkumams ištaisyti. Apie blogą komjaunimo biuro va dovavimą SMD darbui kalbėjo drg. Dubauskas. Jis pažymėjo, kad dar nepakankamas skaičius studentų dalvyauja ŠMD. Komjaunimo orga nizacija silpnai vadovavo SMD dar bui, nesugebėjo įtraukti studentų į savarankišką mokslinį-tiriamąjį darStiprinti grupės draugiškumą
SUSIRINKIMO) bą. Per visus mokslo metus fakulte to biuras apsvarstė tik vieno moksli nio būrelio darbą. Komjaunimo organizacija pravedė nemažą politinį auklėjamąjį darbą studentų tarpe, auklėdama juos ko munizmo dvasia. Per ataskaitinį lai kotarpį pravesti pasikalbėjimai apie tarybinį patriotizmą, komunistinę moralę, komjaunuolio moralinį vei dą, apsvarstyta eilė knygų, kolekty viai aplankyta eilė kino ir teatro spektaklių. Tačiau ir šiame darbe dar daug trūkumų. Kalbėjęs drg. Motie ka pažymėjo, kad komjaunimo or ganizacija dar nepakankamai dirbo su nesąjunginiu jaunimu. Tai rodo ir tas pavyzdys, jog komjaunimo or ganizacija neužtikrino tinkamo ir sistemingo didžiųjų vadų Lenino ir Stalino biografijų studijavimo. Buvo imtasi griežtų priemonių ir prieš amorališkus, svetimo tarybi niam studentui elgesio pasireiškimus. Tačiau komjaunimo organizacija dar nesugebėjo iki galo išgyvendinti buržuazinės moralės liekanų studen tų tarpe. Komjaunimo organizacijos darbo pagrindas turi būti paremtas kriti ka ir savikritika. Tačiau eilė pavyz džių parodė, kad ten, kur slopina ma ir nepalaikoma kritika ir savikri tika, sužlunga ir pats darbas. Štai buvusios I kurso komjaunimo orga
nizacijos sekretorius drg. Kološka nepripažino draugų kritikos, slopino ją, o draugai iškėlę klaidas, patek davo į drg. Kološkos nemalonę. Tik nepripažinimas kritikos ir sa vikritikos, nenoras matyti daromų klaidų buvo darbo sužlugdymo prie žastis. Kritikos ir savikritikos nebuvimas pas drg. Kazragytę (III kurso kom jaunimo organizacijos sekretorių) — delsimo, abejingumo ir neoperatyvumo sprendžiant bet kurį klausimą rezultatas III kurso komjaunimo or ganizacijoje. Išaugo fakulteto meninė savi veikla. VI tarpfakultetinėje apžiūro|e fakulteto meninės saviveiklos ko lektyvas užėmė pirmą vietą universi tete. Tačiau fakulteto komjaunimo or ganizacija mažai rūpinosi meninės saviveiklos organizavimu Vilniaus miesto darbo žmonėms. Šiuo metu naujai išrinktas biuras turi daugiau duoti gerų koncertų šefuojamoms įmonėms, daugiau vadovauti kultūrmasiniam darbui fakultete. Pasisakę komjaunuoliai kalbėjo apie komjaunimo organizacijos nesu gebėjimą sportą paversti masiniu, apie nebuvimą bendradarbiavimo tarp USK, profsąjungos, nepakan kamą ryšį su dekanatu. J. Lilytė
Ataskaitiniai-rinkiminiai susirin kimai yra itin atsakingas periodas komjaunimo organizacijų gyvenime. Kritika ir savikritika, darbo veiklos peržiūra grupėse, kursuose ir fakul tetuose pasibaigė. Artėja spalio 12 d. — universiteto Il-osios kom jaunimo konferencijos atidarymo diena. Konferencijoje bus nagrinė jama komjaunimo komiteto veikla, iškeliami trūkumai ir statomi nauji uždaviniai ateičiai. Nuo to, kokiame laipsnyje bus išvystyta kritika ir sa vikritika delegatų išstojimuose, žy mia dalimi priklausys ir naujai iš rinkto komjaunimo komiteto darbas, aktyvo sugebėjimas vadovauti visai komjaunimo organizacijai. Ataskaitiniai-rinkiminiai komjau nimo grupių susirinkimai parodė, kad komjaunimas sudaro akademinės grupės branduolį, duoda toną viso kolektyvo gyvenimui. Komjaunimo grupės aktyviau kovoja už mokymo drausmę, daugiau padeda katedroms visuomeninių-politinių disciplinų mo kyme. Chemijos fakulteto III kurso kom jaunimo grupėje (gruporgas drg. Siaučiulytė) teisingai vedamo auk lėjamojo darbo dėka grupės studen tai sėkmingai išlaikė egzaminus, o per ataskaitinį laikotarpį organiza cija išaugo 8 nariais. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinki mai iškėlė dar vis pasitaikančius trūkumus komjaunimo organizacijų darbo praktikoje.
V
Šiais metais Maskvoje įvyks lietu vių literatūros ir meno dekada. Kar tu su Valstybiniu operos ir baleto, dramos teatrais, Valstybiniu liaudies dainų ir šokių ansambliu šiai lietu vių menošventei ruošiasi ir respub likos kolūkių bei miestų savieiklininkai. Netrukus turi įvykti respub likinė meno saviveiklos apžiūra. Nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų pradėjo ruoštis dekadai ir mū sų universiteto centriniai saviveik los kolektyvai: akademinis choras, liaudies dainų ir šokių ansamblis. Šiems kolektyvams, iki šiol saviveik los apžiūrose užėmusiems piimąsias vietas, iškyla ypač svarbus uždavi nys — pasiruošti dar geriau, negu praėjusiais metais, dar aukščiau pa kelti savo meistriškumą, geriau pa ruošti dekadinę programą. Šiam už daviniui išspręsti turi sutelkti jėgas ne tik saviveiklininkai, bet ir uni versiteto visuomeninės organizaci jos bei rektoratas. Rektorato rūpes čio dėka ansamblis šiuo metu turi reikalingus pasirodymui rūbus Ta čiau to nepakanka. Ansamblio šokė jai iki šio laiko dar neturį pastovios salės repeticijoms. Po kelių repe ticijų sporto salėje Nr. 4 šokėjai tu rėjo ją palikti. Neturėdami kur repe tuoti renkasi į Čiurlionio didžiąją salę, kur tuo pačiu metu vyksta an
T. Sapko,
Universiteto komjaunime komiteto narys
samblio choro repeticijos. Tuo būdu vieni kitiems trukdo. Universiteto kultūros klubas besiruošiantiems de kadai saviveiklininkams šiuo atžvil giu turėtų suteikti geresnes sąlygas. Su patalpų klausimu dažnai tenka susidurti ir akademiniam chorui, nes neretai aktų salę tenka užleisti su sirinkimams, nutraukiant repeticijas Neleistina padėtis yra ansamblio instrumentalistų grupėje. Pernai an sambliui trūko žmonių. Šiemet da lyvių pakanka, tačiau ne visi turi ką veikti, nes trūksta instrumentų Šiuo metu tai pats didžiausias trū kūmas ansamblio darbe.
Reikia pažymėti, kad ne visi savi veiklininkai supranta pradėto darbo svarbą ir trukdo jį, blogai lankyda mi repeticijas. Tai ypač dažnai at sitinka choristų ir instrumentalistų tarpe. Šiems draugams reikia įsisą moninti, kad drausmė kolektyve yra pagrindinis dalykas; tokius saviveik lininkus, kurie nepadeda savo kolek tyvui, bet dargi jį ardo, traukia at gal, nedelsiant reikia sudrausti. Tuo turėtų susirūpinti 'komjaunimo It profsąjungos organai.
O. Cičirkaitė, Centrinės liaudies šokių grupės dalyvė
Glaudžiau bendradarbiauti su gamyba
Partija ir tarybinė vyriausybė mū sų mokslininkams kelia rimtus ir at sakingus uždavinius. Norint juos sėkmingai išlspręsti, reikia nuolat stiprinti mokslo įstaigų bendradar biavimą su gamyba. Darvinizmo ir genetikos katedra pagal sutartį vykdo sojos tyrimą šefuojamojo Molėtų rajono „Spalio" kolūkyje. Augalų anatomijos ir fi ziologijos katedra sudarė sutartį su Elmininkų bandymų stoties darbuo tojais mikrotrašų gamybinėms sąly goms tirti. Pagal socialistinio įsipa reigojimo sutartį su Ignalinos rajpno „Laisvės" kolūkiu ši katedra ty rė mikroelementus kaip priemonę aukštiems miežių ir kviečių derliams gauti. Tačiau ne visos Gamtos mokslų Spalio 1—2 d. d. vykusiose leng fakulteto katedros yra sudariusios
vosios atletikos pirmenybėse dalyva vo 238 universiteto sportininkai. Bendri lengvaatlečių rezultatai yra blogi. Žemi rezultatai šuoliuose į to lį ir į aukštį vyrams ir metimuose moterims. Pvz., geriausias drg. Vai tiekūno pasiektas šuolio į aukštį re zultatas siekia tik 160 cm. Gerus rezultatus parodė Buzas (Ekono mikos m. fak.), disko ir ieties meti me viršijęs II atskyrio normas. Gerai pasirodė pirmųjų kursų lengvaatlečiai: Gaudešiūtė užėmusi pirmąsias vietas 100 ir 200 metrų bėgime. Jemeljanovas pastatęs nau ją universiteto rekordą, nueidamas 10 km. per 49 min.. 18 sek. B. Rimantas I
Istorijos-filologijos fakulteto III kurso komjaunimo organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame susi rinkime buvo daug kritikos kursinio biuro adresu. Paaiškėjo, kad per ataskaitinį laikotarpį bibliotekinin kų grupės susirinkimuose nedaly vavo nė vienas biuro narys. Kai ku rie biuro nariai, kaip drg. Tiląrenko visiškai atitrūko nuo studentų masės ir tenkinosi tik gruporgų in formacijomis. Šiais mokslo metais naujai suda rytos kursinės organizacijos Chemi jos ir Fizikos-matematikos fakulte tuose. To dėka įtrauktas dar dides nis komjaunimo aktyvas pagrindi niams komjaunimo organizacijos už daviniams — visapusiškai padėti partinei organizacijai ir rektoratui ruošiant tikrus tarybinius kadrus — vykdyti. Komjaunuoliai, išrinkti delegatais į II universiteto komjaunimo kon ferenciją, privalo atvykti į Ją su iš anksto apgalvotomis pastabomis universiteto komjaunimo kometeto, ir kursinių biurų adresu, privalo iš kelti trūkumus ir duoti kryptį nau jai išrinktam komjaunimo komite tui. Reikia tikėtis, kad konferencija praeis kovingai, veiksmingai, šven tiškai.
Dekadai besiruošiant
SPARTAKIADOJE
Istorijos-fililogijos fakulteto II kur- t Vykstančioje universiteto komjau so žurnalistikos specialybės komjau-1 nimo komiteto taurės tarpfakultetinė nimo grupės ataskaitinis-rinkiminis į je spartakiadoje krepšinio rungtynės susirinkimas parodė, kad grupė per | eina į pabaigą. Dalyvavo 7 vyrų ir ataskaitinį laikotarpį pasiekė nema- j 2 moterų (Teisės ir Ekonomikos žus laimėjimus stiprinant drausmę ir į m. fak.) komandos; likusioms mo keliant mokymosi lygį. terų komandoms, neatvykusioms į pa Diskusijose dalyvavę draugai vie radą, rungtynėse dalyvauti nebuvo nu iš svarbiausiųjų trūkumų nuro leista. Iš vyrų komandų pirmąją vietą dė tą, kad grupėje dar stinga drau I iškovojo Medicinos fak. Vyksta kova giškumo, kolektyviškumo jausmo. dėl likusių vietų. Gerai pasirodė Komjaunuoliai mažai pažįsta Vieni pirmųjų kursų krepšininkai, kaip kitus, per mažai pažįsta nekomjau- antai, drg. drg. Statkevičius, Petnuolius, nepalaiko su jais glaudžių ! rauskas (Ekonomikos fak.), Darginasantykių, nežino jų norų, siekimų. Tad ir suprantama, kodėl per praėju vičius (Gamtos fak.) ir kiti. Negali sius metus į šią komjaunimo grupę ma leisti, kad ateityje pasikartotų tokie sportinės drausmės laužymo įsijungė tik 3 nauji nariai. Susirinkime numatyta eilė konkre faktai, kaip neatvykimas į spartakia čių priemonių, kurios stiprins gru dos dalyvių paradą, ko pasėkoje pės draugiškumą, atsakomybę prieš kolektyvų, kels komjaunuolių poli stiprioms krepšinio moterų koman doms nebuvo leista dalyvauti rung tinį sąmoningumą. R. Dačinskas tynėse.
Užs. Nr. 01678
ATASKAITINIO-RINKIMINIO
Antrosios VVU komjaunimo konferencijos išvakarėse
socialistinio įsipareigojimo sutartis su gamybininkais kūrybiniam bend radarbiavimui. Praktika parodė, kad tokios sutartys tikrai yra naudingos tiek gamybininkams, tiek ir mokslo darbuotojams. Talkininkaujant gamy bininkams, mokslinio klausimo spren dimas įgyja visai kitą, daug spartes nį tempą. Todėl artimiausiu laiko visų Gamtos mokslų fakulteto kated rų darbuotojai turi pagerinti bendra darbiavimą su atitinkamų sričių ga mybininkais ir nedelsiant sudaryt: su jais socialistinio įsipareigojimo sutartis. Tik glaudžiai bendradarbiaujant su gamyba, mes pajėgsime išspręsti par tijos ir vyriausybės mums keliamus uždavinius. Vyr. dėst. P. Bluzmanas, GMF Vietos komiteto pirmininkas
Žurnalistikos būrelio susirinkimas Neseniai įvyko Istorijos-Filologijos f-to žurnalistikos būrelio susirinki mas tema „Kaip gimsta žurnalas". Susirinkime gausiai dalyvavę žur nalistikos ir kįtų specialybių studen tai susitiko su „Jaunimo Gretų" žurnalo redakcijos darbuotojais. Žurnalo redaktorius drg. Garonas susirinkusiuosius plačiai supažindino su žurnalo reikšme auklėjant mūsų respublikos jaunimą komunistine dvasia, nušvietė tokius svarbius klau simus, kaip kovingos, aktualios, lie čiančios dienos temas medžiagos pa rinkimą. Literatūros skyriaus darbuotojas, jaunasis rašytojas Marukas pasidali no darbo patyrimu, paskaitė eilę kū rybinio džiaugsmo kupinų laiškų, ku
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
riuose kolūkinio kaimo jaunimas ap dainuoja naująjį Lietuvos kaimą, žengiantį laimingo, pasiturinčio gyvenimo keliu į didingą komunizmo ry tojų. Susirinkimo dalyviai smulkiai su sipažino su technikine žurnalo ga mybos puse: medžiagos paruošimu laužymu, klišių gamyba ir kt. Sve čiai atsakė į eilę klausimų, dominan čių susirinkusius.
Susirinkimas praėjo gyvai ir įdo miai. D. Dobilas ATS. REDAKTORIUS V. KOSTELNICKIS
LV 11695