VISLI ŠALILį PROLETARAI. VIENYKITĖS!
V. ŠULCAITĖ
O, MIELIEJI! O, mielieji! Už viską dėkoju.
Man brangi Komjaunimo šeima!
Jūsų gretos išugdė herojus, Nebijojusius priešų, pavojų. VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 25 (96) 1952 m. spalio 29 d., trečiadienis a
Aš šiandieną prieš jus atsistojau Šviesią dainą širdy nešdama.
Kaina 20 kap.
Komjaunuoliški
Meilė ateičiai žemės gimtos,
Jaunimo šventė 1 i
Savo 34-ąsias metines Visasąjun- . ginė Lenino Komunistinė Jaunimo, Sąjunga sutinka tokiu metu, kada’ Tarybų šalis veda teisingą kovą dėl ilgos ir tvirtos taikos, dėl de mokratijos sustiprinimo visame pa saulyje, prieš reakciją ir naujo ka ro kurstytojus. , Neseniai įvykęs VKP(b) XIX suvažiavimas įeis į TSRS istoriją kaip didžiųjų pergalių komunizmo statytojų suvažiavimas. Genialus draugo Stalino veikalą; „Ekonominės socializmo TSR Sąjun goje problemos" — tai naujas milži niškas indėlis į marksitinį-lenininį mokslą, į komunizmo statybą. Mūsų šalies jaunimas turi tokias gyvenimo sąlygas, kokių neturi nė vienos kitos pasaulio šalies jauni mas. Mūsų jaunimas naudojasi vi sais socialistinės statybos laimėji mais, kuriuos pasiekė ir sunkiose kovose apgynė tarybinė liaudis, bol ševikų partijos vadovaujama. Buržuazinės priespaudos metai; Lietuvoje daugumai jaunuolių buvo užkirstas kelias į mokslą. Jeigu kam ir pavykdavo mokytis buržuazinėje mokykloje, tai tikrojo mokslo, tei singai atspindinčio objektyvią tikro vę čia nebuvo galima Įsigyti. Lietu vos buržuazija, paklusniai tarnavusi Amerikos, Anglijos ir Vokietijos ka pitalistams, stengėsi jaunimą užnuo dyti supuvusia Vakarų kultūra, atbukinti jo sąmoningumą. Tarybinės santvarkos metais Lietuvos jaunimas iš pagrindų pasikeitė — jis tapo tarybiniu jaunimu, vi siems laikams išsivadavusiu iš prie■ spaudos jungo. Teisė į mokslą, į dar. bą, į šviesią ateitį dabar užtvirtinta Stalino Konstitucijoje. Pats priešaki nis Tarybų Lietuvos jaunimas yra susibūręs į Visasąjunginę Lenino Ko munistinę Jaunimo Sąjungą. Kaip sparčiai jaunimas buriasi į komjaunimą, rodo tas faktas, kad vykstant Lietuvos KP(b) VII suvažia vimui respublikos komjaunimo orga nizacija turėjo beveik 3 kartus dau giau narių, negu Lietuvos KP(b) VI suvažiavimo metu. Išaugo ir sustiprėjo universiteto komjaunimo organizacija. Šiuo metu ji jungia apie 1670 komjaunuolių. Komjaunimo organizacija turi tokius gabius organizatorius, kaip Mikuckas, Bernotavlčius, Rulytė, Šeškaitis ir daugelis kitų. Mūsų universiteto komjaunimo organizacijos uždavinys yra kovoti už tai, kad komjaunuoliai ir visi studentai nenuilstamai keltų savo mokslinį ir politinį-idėjinį lygį.
nurodymų, sėkmingai kovoja už jų ----- Taip, ---■ ’ įvykdymų. pvz., iš 975 studen tų, laikiusių marksizmo-leninizmo pagrindų egzaminą pavasario egza minų sesijos metu 457 studentai iš laikė labai gerai ir 423 — gerai, o fi losofijos egzaminą labai gerai ir ge rai išlaikė 94 procentai visų laikiusių egzaminą studentų. Bet kai kurie studentai, kaip Fizikos-matematikos fakulteto I kurso studentai Nekrašovas, Markovą, Teisės mokslų fakul teto IV kurso — Lukoševičiūtė, Narūnaitė. Istorijos-filologijos fakulteto studentai Jakelevičius, Gurjeva dar nesupranta, kad tarybiniam studen tui visų brangiausia yra mokslas, kuį reikia kuo geriausiai įsisavinti. Šie minėti draugai sistemingai nusižen gia akademinei drausmei, o drg. drg. Jakelevičius, Gurjeva ir kiti nuo vienos sesijos iki kitos neišlaiko eg zaminų. Dėl tokios padėties mūsų universitete mokslo srityje didelė da lis kaltės tenka ir komjaunimo orga nizacijai, nes kursiniai biurai silpnai kontroliuoja, kaip studentai, o ypač komjaunuoliai, kelia savo pažangumą moksle, kaip jie dirba su knyga. Ne paslaptis, kad mūsų tarpe yra ir to kių studentų, kurie nežino, kur Mark sizmo-leninizmo katedra. Reikia pa sakyti, kad akademinės drausmės laužymas yra kartu ir komjaunimo drausmės laužymas, nes mūsų studen tų pagrindinis uždavinys yra — pa imli tvirtovę, kuri vadinasi mokslu, šio uždavinio be drausmės įgyvendin ti negalima. Todėl ir VLKJS Įstatuo se yra pabrėžta, kad „griežčiausiai laikytis komjaunimo drausmės yra pirmoji visų komjaunimo narių ir vi sų komjaunimo organizacijų parei ga".
Džiaugsmo dainą šiandieną
medžia
supyniau. ..
NUOTRAUKOJE: Chemijos fak. IV k. komjaunimo organizacijos sekretorius drg. L. Simonavičius supažindina savo kurso draugus su is toriniais partijos XIX suvažiavimo dokumentais. Ch. Levino nuotr.
Jei pašauksi — išeisim, Tėvyne,
Universiteto studentai nagrinėja partijos XIX suvažiavimo
gą-
----------------- ★
★-------------------
KĄ MAN DAVĖ KOMJAUNIMAS Buvo šaltas žiemos vakaras, kada, iš džiaugsmo nejausdamas savęs, iš ėjau iš komjaunimo miesto komite to, gavęs pilką su Lenino atvaizdu Viršelyje knygelę... Tas neužmirštamas mano gyvenime vakaras niekuomet neišdils man iš at minties. Šiandien, artėjant 34 osioms VLKJS ipetinėms, kai mintyse palyginu save, koks dabar esu, su tuo, koks bu vau iki stojimo į VLKJS gretas, pats sau netikiu. Koks didelis pasikeitimą, įvyko su manimi. Komjaunimas, kaip geležies lydymo krosnis, performavo mano charakterį. Lenino—Stalino komjaunimo gretose aš išaugau ko munistu, išmokau gyvenime lygiuotis į tuos, kurie žengia kovotojų dėl komunizmo avangarde. Draugų kom jaunuolių kritikuojamas, taisydamas jų nurodomas klaidas aš, o kartu ir jie, nuolatos kėlėme savo politinį sąmoningumą, augome jaunais ko munizmo statytojais, mylinčiais dar bą, tarybinę Tėvynę, tvirtai pasiry žusiais kovoti dėl galutinės Lenino— Stalino reikalo pergalės, dėl komu nizmo. Šiais metais Istorijos-filologijos fa kulteto komjaunuoliai man, kaip jau nam komunistui, patikėjo atsakingą darbą — vadovauti fakulteto kom jaunimo organizacijai. Aš pasižadu atiduoti visas savo jėgas tam, kad neapvilčiau savo draugų komjaunuo. lių pasitikėjimo. P. Mikuckas, Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
Kasdieninę pagalbą komjaunimui teikia komunistų partija, jos įžy miausi veikėjai. Visa VLKJS isto rija yra nenutrūkstamai susijusi su partijos vadų — Lenino ir Stalino vardais. Komjaunimas yia organiza cija, kurios tikslas — vykdyti marksistinio-lenininio mokslo propagandą, auklėti jaunimą komunizmo dvasioje. Todėl mūsų universiteto komjauni mo organizacijos turi kuo rimčiausią dėmesį kreipti į didžiųjų vadų, Aldona Nemekšytė pasakė tieLenino ir Stalino, biografijų studija vimą, o taip pat kovoti už aukštą šiai: politužsiėmimų lygį. — Draugai, pasižadėkime dar Mūsų respublikoje vyksta klasių ko geriau mokytis! va, mes esame apsupti kapitalistinių Keturiolika studentų — vyrų ir valstybių. Sudaužytos išnaudotojų merginų sėdėjo suoluose ir klau klasės elementai, remdamiesi tarp tautine buržuazija, visokeriopai sten sėsi Aldonos žodžių. Paskui atsi giasi kenkti mūsų Tėvynei pergalin stojo Kęstutis Šeškaitis, kalbėjo gajame jos žygyje Į komunizmą. Ši Julius Repšys, o galiausia pra klasių kova pasireiškia ir mūsų uni šneko visa grupė. Medicinos fa versitete. Priešiški elementai stengia si prasiskverbti Į komjaunimą ir kulteto II kurso pirmos akademi grupės studentai karštai kenkti jo darbui. Komjaunimo organi nės zacija apsivalo nuo tokių liaudies svarstė VLKJS CK IX plenumo priešų ir veda su jais negailestingą nutarimus. „Mokslu mes turime kovą. Taip buvo pašalinti iš univer atsidėkoti partijai ir vyriausybei, siteto ir komjaunimo organizacijos tokie priešiškos ideologijos asmenys, — mąstė Marytė Užpalevičiūkaip Petkevičius, Kvedaiaitė, Konku- tė, klausydama draugų žodžių, — levičius ir kiti. turime mokytis taip, kaip mokė:
V Vakaras,
skirtas komjaunimo
t
Už tave vėl kovon žūtbūtinėn — Nuo Neries ir srauniosios
Ventos.
34-osioms metinėms paminėti Spalio 26 d. universiteto Aktų sa lėje įvyko Teisės mokslų fakulteto 34-ųjų komjaunimo metinių minėji mas. Susirinkimą atidarė fakulteto komjaunimo organizacijos sekreto riaus pavaduotojas drg. Jakutis. Pranešimą „Komjaunimo kovos ke lias" skaitė Vilniaus srities komjau nimo komiteto sekretorius drg. Mila ševičius. Pranešėjas nušvietė išeitą komjaunimo kovos kelią, jo pasieki mus, aktyvų vaidmenį, Vykdant ko munistų partijos iškeltus liaudžiai už davinius. Sveikinimo žodį tarė fakulteto še fuojamojo Vilniaus Dzeržinskio var do tabako fabriko darbininkė drg. Lasevičiūtė. Ji kalbėjo apie jaunųjų fabriko darbininkų laimėjimus gamy boje ir prašė padėti organizuoti fab riko jaunimui saviveiklą. Fakulteto vardu pasisakė profsą jungos pirmininkas drg. Sarkunėlis. Jis kvietė geru mokymusi ir aktyviu visuomeniniu darbu piisidėti prie penktojo penkmečio plano įgyvendi nimo ir komunizmo pastatymo mūsų šalyje. Po iškilmingos kalbos sekė fakul teto meninės saviveiklos pasirody mas. Saviveiklininkai atliko keletą tautinių šokių („Subatėlė", „Kryžačokas"). Merginų duetas (Vaitkutė ir Račiūnaitė) atliko dainą „Komjau nuoliai", drg. Račiūnaitė (solo) — „Tyluma" ir kt. J. Rastauskaitė, Teisės mokslų fakulteto II k. stud.
Įsakei mums, Tėvyne, budėti, Saugot žemą nuo priešo —
žvėries.
Ir ginklų niekada napadėti. Mūsų dainos — kaip kulkos
nulietos Tam, kad priešui neliktų net
vietos,
Jei paliest mūsų žemą norės! Mūsų ginklas — tai darbas taikusis, Komunizmo statybų planai. Žemės veidas nuo rankų mūs
keisis,
Mūsų darbu pasaulis gėrėsis. Mūsų dienos — ir gražios, ir šviesios,
Mums Tėvynėj gyvent amžinai!
Vienoje komjaunuolių grupėje
Kalbėdamas Rusijos Komunistinės Jaunimo Sąjungos III suvažiavime. Leninas nurodė, kad jaunimas turi mokytis komunizmo. Tai reiškia kaupti žinias, imti iš mokslo lobyno visa, kas mums naudinga, nes komu nistinę visuomenę galima sukurti tik tai Įgyto šiuolaikinio mokslo pagrin du. Vystydamas Lenino mintis, drau gas Stalinas savo kalboje VLKJS VIII suvažiavime iškėlė jaunimui už Mūsų universiteto komjaunimo or davinį: „Įsisavinti žinias, išugdyti naujus visų mokslo šakų bolševikų ganizacija yra stiprus jaunimo są specialistų kadrus, mokytis, mokytis, jungos vienetas, kuris, vadovaujant universiteto partinei organizacijai, atkakliausiai mokytis..." sugebės įvykdyti tuos uždavinius, ku Universiteto komjaunimo organi riuos jam pastatė Tarybų Sąjungos zacija, niekuomet neužmiršdama mū Komunistų partija, Tarybinė Vyriau sų didžiųjų vadų Lenino ir Stalino sybė, didysis Stalinas. --------------- :----------- >
X)
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Spalio 12 dieną įvyko pirmasis naujai išrinkto Vilniaus Valstybinio universiteto komjaunimo komiteto posėdis, kuriame komiteto nariai pa reigomis pasiskirstė sekančiai: Komiteto sekretorius — V. Burkauskas. Sekretoriaus pavaduotojas — J. Bernotavičius. Politinio masinio sektoriaus vado vai — K. Motieka, L. Trifonova. Organizacinio sektoriaus vadovai — T. Sapko, M. Raibikytė.
žodžiai krūtinėj’,
Mokymo sektoriaus vadovas — K. Urbaitytė Mokslo sektoriaus vadovas — E. Žilys Kultmasinio sektoriaus vadovas — L. Drazdauskaitė. Sefavimo sektoriaus vadovas — J. Venclovič Sporto sektoriaus vadovas — V. Zakrys. Spaudos sektoriaus vadovas — V. Siudikas. Buities sektoriaus vadovas — V. Bliznikas
si Leninas. .." Linksmai ir draugiškai gyvena šis mažas kolektyvas. Juos jungia ne tik bendros studijos, bet ir mažytis komjaunimo ženklelis ant kiekvieno krūtinės. Jie visi kom jaunuoliai! Didelė meilė tarybinei Tėvynei ir gilus komjaunuoliškos atsakomybės jausmas padarė tai, kad visa grupė mokosi tik gerai ir labai gerai. Šeškaitis, Repšys, Pau lavičiūtė ir eilė kitų — mokslo pirmūnai. Kai Užpalevičiūtei pasiūlė ne tik atlikti privalomas studentuimedikui pratybas, bet dirbti ir moksliniame būrelyje, ji pradžioje nesiryžo. O jeigu nesugebėsiu? Ta čiau, vyresniųjų draugų-komjaunuolių skatinama ir dėstytojų va dovaujama, Marytė dabar visai puikiai atlieka eksperimentinius bandymus fiziologijos būrelyje,
(Apybraiža)
skaitė ne vieną pranešimą anatomijos-histologijos būrelyje. Moks liniuose būreliuose aktyviai dirba ir visa grupė. Komjaunuoliai su pranta, kad tarybinis gydytojas turi būti ne tik geras specialistas, bet ir mokslo darbuotojas.
*»* Vieną ankstyvą spalio rytą Al dona Nemekšytė skubėjo į paskai tas. Dangumi skriejo išsitaršą de besys, vėjas kedeno plaukus, o širdyje buvo tiek daug džiaugsmo, jauno, gaivaus, žodžiais sunkiai nusakomo. Aldonai atrodė, kad ir žmonės, nenutrūkstama srove plau kią gatvėmis, ir mašinų gaudesys, ir didžiulių kranų girgždesys prie naujai statomo keturaukščio na mo, — viskas šiandien tarsi pagy vėję, nekasdieniška, šventiška. Per radijo garsintuvą girdėjosi pa kilus diktoriaus balsas. Maskvos radijas transliavo draugo Stalino kalbą. Auditorijoj Aldonos ranką šiltai paspaudė Marytė Užpalevičiūtė. Mergaitės akyse švietė džiaugs mo ugnelės. — Tu skaitei? — paklausė ji, tiesdama naują „Tiesos" numerį su dideliu Stalino portretu. — Skaičiau, — atsiliepė Aldo na, ir mergaitės išskleidė laik raštį. į „Mūsų partijai paėmus valdžią 1917 metais ir po to, kai partija ėmėsi realių priemonių kapitalistų ir dvarininkų priespaudai likvi duoti, broliškų partijų atstovai,
gėrėdamiesi mūsų partijos narsu mu ir laimėjimais, suteikė jai pa saulinio revoliucinio ir darbininkų judėjimo „smogiamosios brigados" vardą. .." — tiesėsi aiškios ir to kios ryškios savo prasmingumu eilutės. Vėl ir vėl tą dieną grupė skai tė laikraštį, dažnai jų akys krypo į draugo Stalino portretą. Al dona Nemekšytė ir visi jos draugai puikiai suprato, kokias nepaprastas dienas jie gyvena. Jiems, jauniems komjaunuo liams, palyginti, dar tiek ne daug gyvenimo mačiusiems, te ko laimė pergyventi tas dienas, kada posėdžiavo istorinis partijos suvažiavimas — VKP(b) XIX su važiavimas! Ir jie tuo didžiuojasi.
Grupė bendrai nagrinėja vi są XIX suvažiavimo medžiagą. Šiandien, ruošdamiesi sutikti džiaugsmingas komjaunimo 34ąsias metines, grupės komjaunuo liai su ypatingu atidumu ir meile rengiasi marksizmo-leninizmo pag rindų seminarams, kad savo pasi sakymus paremtų nauja, aktualia, partijos pateikta moksline me džiaga. — Skamba Stalinui mūsų daina — su dviem šimtais tokių pat kaip ir ji — jaunų, laimingų stu dentų choristų — komjaunuolė Aldona Nemekšytė dainuoja džiu gią meilės dainą draugui Stalinui. V. 2 i ū r y s
v Ekonomikos mokslų fakulteto uždaviniai Vadovaudamosios VKP(b) XIX su važiavimo išvakarėse išleistu draugo Stalino veikalu „Ekonominės socia lizmo TSR Sąjungoje problemos" ir partijos suvažiavimo nutarimais, Ekonomikos mokslų fakulteto katedros pertvarko savo mokslo tiriamąjį ir studentų politinį-auklėjamąjį darbą. Visos Ekonomikos mokslų fakulteto katedros aktyviai įsijungė į draugo Stalino kūrinių nagrinėjimą. Sis na grinėjimas glaudžiai susiejamas su mokslo tiriamuoju darbu bei politiniu-auklėjamuoju ir mokomuoju dar bu. Fakulteto profesoriai ir dėstytojai, kaip drg. Bučas, drg. Lola ir kiti ka tedrose ir studentų susirinkimuose skaito pranešimus, nušviečiančius ge nialiojo draugo Stalino veikalo „Eko nominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" reikšmę. Pokariniais metais, tarybinės vy riausybės nuolatinio rūpinimosi dėka, Ekonomikos mokslų fakultetas nepa lyginamai išaugo. Žymiai padidėjo jame studentų skaičius. Per keletą pokario metų fakulte tas išleido apie 200 kvalifikuotų spe cialistų, kurie atlieka atsakingą dar bą įvairiose mūsų respublikos liau dies ūkio šakose. Buvę fakulteto stu dentai drg. drg. Boreikaitė, Breivytė, Jablonskis ir daugelis kitų dirba atsakingą pedagoginį ir mokslinį darbą universitete. Žymiai išaugo mūsų fakulteto vi suomeninės organizacijos. Fakulteto komjaunimo organizacija jungia sa vo eilėse geriausius studentus ir yra aktyvus dekanato pagalbininkas, stiprinant akademinę drausmę, ke liant studentų mokslo pažangumą. Todėl pagrindinė studentų masė mo kosi gerai ir labai gerai. Visam fa kulteto visuomeninių organizacijų, o taip pat dekanato ir katedrų darbui
vadovauja mūsų fakulteto partinė organizacija. Negalima taip pat nutylėti ir trū kumų, kurių vis dar pasitaiko mūrų fakultete Ir kuriuos nedelsiant me3 turime šalinti. Visam mūsų fakultetui gėda dėl tokių studentų, kaip Kukenys, Markauskaitė, Strachovskis, kurie vis dar blogai mokosi, arba dėl tokių studentų, kaip Šeštokas, Cetkauskas ir kiti, kurie yra nedrausmingi, nuo lat praleidinėja paskaitas. Tie faktai rodo, jog katedros, dėstytojai ir vi suomeninės organizacijos turi page rinti auklėjamąjį-mokomąjį darbą su studentais. Pagrindinė priemonė keliant mo kymo lygį yra paskaitų ir seminarų lygio pakėlimas. Reikia likvi duoti studentuose tą pažiūrą, jog marksizmą galima studijuoti iš tematinių brošiūrų, kaip tai dar daž nai pasitaiko, neskaitant pirminių marksizmo klasikų šaltinių. Politinės ekonomijos katedra jau yra atlikus! kai kurį darbą šiai neteisingai pa žiurai likviduoti. Doc. Davtian ir vyr. dėst. Simonavičius jau pasiekė tai, kad studentai gilinasi į pirmi nius šaltinius — Markso—Engelso— Lenino ir draugo Stalino veikalus. Reikalinga taip pat pagerinti kur sinių darbų lygį, jų paruošimą. Kur sinių darbų tematika turi būti glau džiai susijusi su katedrų moksliniutiriamuoju darbu. Šia kryptimi pir muosius žingsnius žengė Liaudies ūkio ekonomikos katedra. Plečiant studentų mokslinį-tiriamąjį darbą, svarbią vietą užima fakulteto SMD, kurios sudėtin įeina moksli niai būreliai: politinės ekono mijos, pramonės ekonomikos, preky bos ekonomikos ir finansų. Būre liuose studentai gilina savo žinias,
daro pranešimus, ruošia konferenci jas įmonėse ir įstaigose. Bet būrelių narių tarpe yra dar ir pasyvių na rių. Aktyvesnis studentų dalyvavi mas būrelių darbe ir dėstytojų kolek tyvo nuolatinė pagalba mokslinių būrelių nariams yra pagrindas fakul teto SMD darbui pagerinti. Mokymo ir auklėjamajam darbui pagerinti didelės reikšmės turi moks lo bendradarbiavimas su gamyba. Fakultetas padarė žymią pažangą pa gerindamas gamybinę praktiką, nuo sekliai susiedamas ją su tiriamuoju darbu įmonėse ir tuo pagrindu suak tualindamas kursinių ir diplominių darbų tematiką. Partijos direktyvos dėl penktojo penkmečio plano užtikrina tolimesnį spartų mūsų respublikos pramonės augimą. Dar iki šiol negirdėtas respublikos liaudies ūkio augimas reikalauja vis daugiau tvirtai žinančių savo spe cialybę, giliai įsisavinusių marksiz mo-leninizmo teoriją, tarybinių eko nomistų kadrų. Tačiau norint giliai įsisavinti mark sizmo-leninizmo mokslą, nuosekliai studijuoti pagrindinius marksizmo klasikų veikalus, kiekvienas ekono mistas turi gerai išmokti rusų kalbą. Reikia pasakyti, kad mūsų fakul tete dar nevisi studentai pakankamai dėmesio skiria rusų kalbos moky muisi. Pertvarkius visą savo darbą parti jos XIX suvažiavimo nutarimų švie soje, Ekonomkos fakulteto visuome ninės organizacijos, profesorių-dėstytojų kolektyvas dės visas pastangas esantiems trūkumams pašalinti ir ne nuilstamai kovos už aukštai kvalifi kuotų tarybinių specialistų parengi mą. J. Pauliukonls, Ekonomikos mokslų fak. dekanas
Apsvarsčius fakulteto profsąjungos darbą Spalio 19 d. įvyko Istorijos-filolo i kurso studentė Kiršaitė nuolat vėgijos fakulteto profsąjungos ataskai I luodavo į paskaitas, teisindamasi tuo, tinė konferencija. Pranešimą apie I kad šeimininkė jos nepažadina. Laprofbiuro darbą padarė drg. Ambra I bai blogai paskaitas lankė IV kurso sas. žurnalistai. Toks akademinės draus Pranešėjas pažymėjo, kad per pra mės laužymas atsiliepė ir j studen eitus metus žymiai pakilo mokslo tų žinias. IV kurso studentas Zaslygis, studentų politinis sąmoningu čižinskas, II kurso studentė Ciplytė mas, pagerėjo studentų kultūrinis- egzaminų metu parodė silpną moks buitinis aptarnavimas. Jei šiose sri linių disciplinų žinojimą. Profbiuras tyse buvo pasiekta laimėjimų, tai neapsvarstė jų elgesio, nesidomėjo akademinės drausmės palaikymu tuo, kaip proforgai kovoja už gerą profbiuras mažai domėjosi. Profbiu paskaitų lankymą. ro nariai pasitenkindavo nelankan Fakulteto dekanas drg. Meškauskas čių paskaitas studentų sąrašų sudari- kritikavo profbiurą už tai, kad jis nėjimu, nesiimdami jokių konkrečių nepalaikė ryšių su dekanatu, laiku priemonių prieš drausmės laužyto nęsignalizavo apie pasitaikančias blo. jus. Eilė studentų sistemingai pralei- gybes grupėse. Proforgai mažai kon dinėdavo paskaitas. Tokie II kurso troliavo seniūnus, kai kurie iš ji studentai, kaip Markuckis, Fridmanas pristatydavo į dekanatą netikslias ži buvo reti svečiai universitete. III nias. Drg. Meškauskas pažymėjo, kad
\/
Į profbiuro nariai ne tik neparodė pa I
vyzdžio, bet ir patys dezorganizavo draugus. Pavyzdžiui, spaudos sekto riaus vadovas drg. Paragys retai lan kydavo politinės ekonomijos se minarus, politmasinio sektoriaus vadovas Budrys vėluodavusi į prof biuro posėdžius. Diskusijose pasisakę delegatai Vidrinskaitė, Keršys, Šimkutė taip pat pabrėžė, kad profbiuro nariai patys nesilaikydavo drausmės. Toks prof sąjungos aktyvo nedrausmingumas turėjo įtakos ir tam, kad iš 105 de legatų į konferenciją atvyko vos 77. Kalbėję draugai išreiškė viltį, kad naujai išrinktas profbiuras pagerins savo darbą, sustiprins akademinę drausmę ir pasieks žymių laimėjimų. J. Baužytė, Istorijos-fizologijos fak. II k. stud.
Tartu Valstybiniam universitetui 150 metų Neseniai Tartu universitetas šven tė garbingą 150 metų jubiliejų. Universiteto aktų salėje įvyko iš kilmingas posėdis. Jame dalyvavo dėstytojai, mokslininkai, Estijos TSR visuomenės atstovai, svečiai iš Mask vos, Leningrado, Lietuvos, Latvijos. Baltarusijos ir kitų broliškųjų res publikų. Vilniaus Valstybinio universiteto vardu sveikinimo žodį tarė Istorijosfilologijos fakulteto dekanas doc. Meškauskas’. Tartu universiteto įkūrimas—reikš mingas įvykis estų tautos kultūros ir draugystės su didžiąja rusų tauta istorijoje. Didžiulis universiteto vaid muo kovoje prieš buržuaziją ir ca rinį režimą. Kelias, kurį nuėjo Tartu universi tetas, yra geriausias estų ir rusų tautų draugystės įrodymas. Jame dir bo žymus rusų elektrotechnikas Jakobi. Tartu observatorijoje mokslinį darbą vykdė astronomas Struvė. Tar tu universitete dirbo Beras, vienas iš žymiausiųjų gamtininkų-embriologų. Šiame universitete mokėsi garsus ta rybinis chirurgas Burdenko. Remda masis Pavlovo fiziologija, akademi kas Burdenko kūrybiškai išvystė ir įvedė i medicinos praktiką savo pirmtakuno, genialaus chirurgo Pirogovo, dirbusio praeitame šimtmetyje Tartu universitete, idėjas. Universitetas suvaidino milžinišką vaidmenį formuojant estų tautos kul tūrą. Čia mokėsi poetas Petersonas, rašytojas ir filologas Felmanas, estų folkloristikos kūrėjas Kreicvaldas.. Buržuaziniais laikais universitetas merdėjo. Jame mokėsi dvarininkų ir įmonių savininkų vaikai. Dabar uni versitetas tarnauja liaudžiai, — jame mokosi 2200 studentų. Kiekzienais metais universitetas išleidžia apie 400 specialistų. 1952 m. į I kursą priimti 575 žmonės. Universitete sudarytos visos sąly gos kūrybiniam mokslo personalo augimui ir mokslinei veiklai vystyti. 1946—1951 m. m. unizersiteto mokslo
Užs. Nr. 02022
NAUJAS
METODAS tūros ir atliekamas per trumpesnį laiką. Didelę pagalbą, įsisavinant koky binės analizės metodą, teikia vyr. dėst. drg. Jasinskienė. Jos dėka atsiliekantiems studentams išskiria mas papildomas darbo laikas labo ratorijoje. Dirbdami naujuoju meto du, mes pasiekėme puikių rezultatų. Laboratorinius darbus aliekam dviem grupėm. I gr. laboratoriniuose dar buose pirmauja stud. Bunikis, Jaru ševičius; II gr. — Stancikaitė ir Žaldokaitė, atlikusieji po 6 darbus. Ne blogai dirba ir kiti studentai. J. Sauliūnas, Chemijos fak. II k. stud.
Šiais mokslo metais Chemijos fakulteto II kursas turi atlikti koky binės analizės laboratorinius darbus. Didelę reikšmę cheminė anali zė turi cheminei pramonei, o tuo pa čiu ir mūsų liaudies ūkiui. Šį semestrą mes turim atlikti 15 kokybinės analizės darbų pusiau mikroanalizės metodu. Sis metodas įvestas į mūsų laboratoriją tik šiais metais. Anksčiau buvo praktikuo jamas makroanalizės metodas. Tuo tarpu, dirbdami naujuoju — pusiau mikroanalizės metodu, sunaudojame keliolika kartų mažiau reagentų, o pats darbo procesas reikalauja daug mažiau ir mažesnės apimties apara-
Ruošiantis apžiurai nodą ir ryškų skiemenų tarimą bei niuansąvimą. Liaudies šokių grupė pasirodė ne blogai, tačiau trūkumas tas, kad va dovai visą dėmesį atkreipė į nau jų šokėjų paruošimą, pamiršdami se nuosius, nors pastarųjų šokimas dar nėra pakankamai aukšto meninio ly gio. Peržiūra ir jos rezultatų apsvarsty mas padės universiteto centriniams meno kolektyvams suprasti savo klaidas ir jas artimiausiu laiku iš taisyti.
Spalio 22 dieną įvyko centrinių universiteto meno kolektyvų peržiū ra. Pasirodė akademinis choras ir liaudies dainų bei šokių ansamblis. Po peržiūros įvykusiame aptarime dekados komisijos pirmininkas drg. Girdžius pastebėjo, kad ansamblis yra stiprus, pajėgus, bet vis dėlto jam dar reikia padirbėti, kad laimė tų respublikinėje apžiūroje I-ją vie tą ir galėtų atstovauti mūsų respub likai dekadoje. Tiek akademiniame, tiek ansamb lio chore esama stiprių balsų, tačiau jų geresniam išlavinimui dar reikia padėtį gerokai pastangų. Akademinis choras turi atkreipti dėmesį į vie-
S e f a
l
R. Urbonaitė, „Tarybinio Studento" koresp.
k o / u k y i e
30 Teisės mokslų fakulteto studen tų, meno saviveiklos dalyvių, spalio 4 d. aplankė šefuojamąjį Molėtų ra joną. Šventiškai papuošta Aluntos mies telio klubo-skaityklos salė. Čia gau siai susirinko Aluntos MTS mecha nizatoriai, tarybinio ūkio darbinin kai ir aplinkinių kolūkių kolūkie čiai. Su dideliu susidomėjimu daly viai išklausė vyr. dėst. Pakarklio pranešimą apie naujojo penkmečio plano direktyvas. Po to fakulteto saviveiklininkai atliko meninę pro-
gramą. Gilų įspūdį susirinkusiems paliko scenos iš Lavrenevo pjesės „Amerikos balsas". Šiltai buvo su tikti fakulteto solistai ir kiti -atlikė jai. Rytojaus dieną saviveiklininkai aplankė kaimyninius kolūkius, pra vedė eilę pasikalbėjimų su vietos jaunimu, padovanojo Aluntos vidu rinei mokyklai 150 knygų. Kupini įspūdžių grįžome į Vilnių. A. šukelis
Konkursas apybraižai ir eilėraščiui „Tarybinio Studento" redakcija I skelbia konkursą apybraižai ir eilė raščiui. Apybraižos apimtis — iki 6 ma šinraščio puslapių, eilėraščio — iki 20 eilučių. Apybraižų ir eilėraščių pristatymo terminas — iki gruodžio 15 dienos. Kiekvienas konkurso daly zis pri stato slapyvarde pasirašytą apybrai žą ar eilėraštį konkurso komisijos vardu šia tvanka: a) apybraižos ar eilėraščio rankraštį su slapyvarde; b) uždarą voką, ant kurio turi būti už rašytas apybraižos ar eilėraščio pa-
vadinimas ir autoriaus slapyvarde, o voko viduje — autoriaus slapyvarde ir pavardė, vardas, tėvo vardas, fa kultetas, specialybė, kursas.
Apybraižų ir eilėraščių tematika turi liesti tarybinės studentijos mo kymąsi ir gyvenimą, komjaunimo vaidmenį ir veiklą universitete, stu dentų ideologinį-politinį brendimą, meilę ir atsidavimą komunistų parti jai, universiteto studentų sportinę ir kultūrinę veiklą. Geriausios apybraižos ir eilėraščiai bus premijuojami. ,
-----------------------------
SPARTAKIADOJE Baigiasi universiteto komjaunimo lų elgesį. Teisės m. fakulteto USK komiteto taurės tarpfakultetinė spar turėtų apsvarstyti drg. Ciočio elgesį. takiada.
Pasibaigusios lengvosios atletikoj, krepšinio, futbolo ir kroso varžybo; parodė šių sporto šakų lygio pakili mą kai kurių fakultetų komandose. Tas pasakytina apie Medicinos fak. krepšininkus, apie Teisės ir Ekono mikos m. fak. futbolo komandas.
Nuotraukoje: Tartu Valstybinio universiteto centriniai rūmai. ------------------------- ★
personalas parašė apie 400 mokslinių darbų, jų tarpe 14 daktaro ir 55 kan didatines disertacijas. Paruoštas ne mažas skaičius vadovėlių. Universite to mokslo personalas palaiko glaudų ryšį su gamyba. Įvairių specialybių atstovai per pastaruosius metus įvykdė apie 1300 pramonės ir žemės ūkio užduočių. Vis labiau į mokslinį darbą įsijun gia studentai. Studentų mokslinė draugijos sistemoje yra 47 mokslinia’ būreliai. Juose dirba 1300 studentų. Visuomeninių mokslų fakultetuose parašyta daug vertingų studijų, tu rinčių praktinės reikšmės. Taikomųjų mokslų fakultetuose atlikta daug ver tingų tyrimų, išradimų. Tartu universitete gerai organi zuotas darbas su žemesnių kursų studentais. Šefuojamose vidurinėse mokyklose organizuojami atitinka mi būreliai, pravedamos konferenci jos. Mokslinių būrelių susirinkimuose bei mokslinėse konferencijose ne perskaityti darbai skelbiami rank i
★-----------------------------
rašytuose būrelių žurnaluose. Moks linio ir kultūrinio darbo priešaky stovi universiteto komjaunuoliai. Universiteto studentai ir aspirantai naudojasi puikiomis bibliotekomis, skaityklomis, moksliniais kabinetais. Universitetas turi daug gerų spor tininkų. Sporto klubo narių tarpe yri 14 TSRS čempionų, 58 Estijos TSR čempionai. Intensyviai dirba saviveiklos ko lektyvai. Tartu universitetas 150-ąsias savo egzistavimo metines pažymi dide liais laimėjimais. Palinkėsime vienam iš seniausių Tarybų Sąjungos univer. sitetų dar didesnių pergalių ruošiant tarybinius kadrus, vystant socialisti nę kultūrą ir mokslą, įnešant savo indėlį į komunizmo pastatymą mūsų šalyje. L. Jankevičius, Gamtos mokslų fak. vyr. dėst. D. Sileikaltė, Universiteto SMD Tarybos narys
Patyrimas rodo, kad geras sporto varžybų organizavimas žymia dalimi prisideda prie varžybų populiarinimo, užtikrina gausų dalyvių skaičių. Or ganizuotai vyko krepšinio varžybos (vyr. varžybų teisėjas drg. Naujo kas), neblogai buvo organizuotos lengvosios atletikos varžybos (vyr. teisėjas Zumbakys). Tačiau to nega lima pasakyti apie kroso varžybas, kuriose dalyvavo 700 universiteto1 sportininkų. Dėl neteisingai nustaty tos kroso distancijos, dėl netinkamo distancijų kontrolierių sustatymo, dėl nebuvimo reikiamo skaičiaus nu merių dalyviams — daugeliui kroso dalyvių techniški rezultatai nebuvo užskaityti.
*«* Valstybiniame stadione vykusiose futbolo varžybose išaiškėjo stipriau sias kolektyvas. Tai Ekonomikos m. fak. futbolininkai, finale įvei kę teisininkų vienuolikę (3:2). Nedrausmingą ir netinkamą tarybi niam sportininkui elgesį parodė Tei sės m. fakulteto komandos žaidėjas Ciočys (vartininkas). Koliodamas sa vo ir priešingos komandos žaidėjus, šis „sportininkas" sukėlė teisėtą žiū rovų pasipiktinimą. Tai jau nebepirmas kartas, kai drg. Ciočys įvairiose varžybose parodo nesportišką ir įžū-
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 3-10-38. Spaudė „Tiesos“ spaustuvė Vilniuje.
Įvykusiose kroso varžybose pir mąją vietą užtikrintai laimėjo Ekono mikos m. fak. sportininkai. Antroje vietoje liko Gamtos m. fak., trečioje — Medicinos m. fak. komandos. Di džiausias universiteto fakultetas — Istorijos-filologijos — išstatė mažiau sią sportininkų skaičių ir liko VII vietoje. Fakulteto USK ir komjauni mo komitetas turį atkreipti dėmesį į sporto išvystymo padėtį šiame fa kultete. Vykstančiose tinklinio varžybose be pralaimėjimų žengia: vyrų gru pėje — Istorijos-filologijos ir Ekono mikos m. fakultetų rinktinės, moterų — Ekonomikos m. ir Gamtos m. fa kultetų šešetukai. Žymiai pakėlė sa vo žaidimo lygį Istorijos-filologijo fak. tinklininkai, nugalėję stiprią Gamtos m. fak. vyrų ekipą (2:0). D. Dobilas
t
REDAKTORIUS V. KOSTELNICKIS
PROFESORIŲ, DOCENTŲ IR DĖSTYTOJŲ ŽINIAI Priimama prenumerata 1953 me tams Aukštojo mokslo ministerijos organui, mėnesiniam žurnalui „Vestnik vysšej školy“.
Prenumerata priimama visuose ry šių, „Sąjunginės spaudos" skyriuose ir pas spaudos platintojus aukštosio se mokyklose. Prenumeratos kaina metams — 60 rb., 6 mėnesiams — 30 rb. L V 13437