Tarybinis Studentas, 1952 m. lapkričio 7 d. Nr. 26 (97)

Page 1

VISU SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS!

O —

ssr

fflfrEIITAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 26 (97)

1952 m. lapkričio 7 d., penktadienis

„Mokslo įstaigų ir aukštosios mokyklos dar­ buotojai! Visokeriopai vystykite mokslinio tyrimo darbą! Drąsiau vystykite kūrybinę kritiką ir savikritiką moksliniame darbe!“ (Iš TSKP CK šūkių Didžiosios Spalio 35-osioms metinėms)

revoliucijos

socialistinės

Kaina 20 kap.

1 Spalio švenčių išvakarėse

G. Astrauskas

SPAUS ŽENGIA

Lapkričio 3 d. universiteto didžio­ joje aktų salėje įvyko iškilmingas Didžiosios Spalio socialistinės revo­ liucijos 35 ųjų metinių minėjimas. Pranešimą padarė partijos Vil­ niaus m. komiteto sekretorius drg. Abeciūnaitė. Savo pranešime drg. Abeciūnaitė pažymėjo su kokiu mil­ žinišku pakilimu Spalio revoliucijos metines sutinka tarybinė liaudis. Įvykęs partijos XlX-asis suvažiavi­ mas, draugo Stalino kalba jame ir paskutinis draugo Stalino veikalas „Ekonominės socializmo TSR Sąjun­ goje problemos" nurodo tolesnį ke­ lią į šviesią ateitį, įkvepia viso pa­ saulio tautas kovai už demokratiją, kovai prieš kapitalistinę vergovę. Tarybų Sąjunga ir liaudies demok­ ratijos šalys sutinka 35ąsias Spalio socialistinės revoliucijos metines dar labiau susibūrusios kovai prieš nau­ jo karo kurstytojus. Po pranešimo buvo perskaitytas universiteto rejįjoriaus prof. dr. Bučo įsakymas, kuliFme atžymėti universi. teto administracijos darbuotojai, dės­ tytojai ir studentai darbo pirmūnai. Atžymėtųjų tarpe Istorijos-filologi­ jos fak. vyr. dėstytojas J. Karosas, Ekonomikos m. fak vyr. dėst. K. Matijošius, katedros dėstytojas B. Sudavičlus, studentai — mokslo pir­ mūnai ir aktyvūs visuomenininkai P. Mikuckas, S. Giedraitytė, Istori­ jos-filologijos ifak., V. Pavilionii®, Ekonomikos m. fak., J. Bernatavičius. Gamtos m. fak., M. Antanėlis, Teisės mokslų fak. ir kiti. Minėjimo dalyviai su dideliu entu­ ziazmu pasiuntė laišką mylimajam vadui ir mokytojui draugui Stalinui. Jame studentai pasižadėjo dar glaudžiau susitelkti apie šlovingąją Komunistų partiją, prisidėti prie tų didžiųjų uždavinių įvykdymo, kuriuos nurodo naujasis penkmečilo planas, kurie nužymėti pakeistuose TSKP įstatuose. Jie pasiryžę siekti kūry­ biškumo moksle, giliau įsisavinti marksistinę-lenininę teoriją, nuolat kelti savo politinį-idėjinį lygį, vesti ryžtingą kovą prieš buržuazinės-nacionalistinės ideologijos liekanas.

Be vėjo supas vėliavų šilkai,

Skaidrių iliuminacijų apšviestas, Rudenio rūko dažomas pilkai,

Jau šventiniu džiaugsmu gyvena miestas.

Rimty sustingo profiliai vadų Gelmėj vainikais papuošto

portreto, Lyg Smolnio rūmuos vėliai jie abu

Didžiajam Spaliui

ženklą duot norėtu,. Ir Spalis ryt pakils

virš Kremliaus rubinų, Su Lenino ir Stalino vardais užgimęs, Pasaulį Jis aplėks kaip garbingų dienų

Nemirštamas prisiminimas. Kasmet galingais radijo sparnais

J. V. STALINAS

Saliutų trenksmą vergvaldžiams Jis meta,

PIRMYN, į KOMUNIZMĄ! Stambių laimėjimų pasiekė tarybiniai žmonės šiais 35-aisiais tarybinės santvarkos gyvavimo metais. Jau stojo į rikiuotę milžiniškų stalininės epochos sumanymų pirmagimis — V. I. Lenino vardo Volgos—Dono ka­ nalas. Toli pažengė darbas Kuibyševo, Stalingrado, Kachovkos hidroelek­ trinių aikštelėse. Pasiaukojamai triūsia Kara-Kumo smėlynuose, Krymo ir Ukrainos stepėse milžiniškų kanalų statytojai. Sėkmingai (gyvendinamas didingas stalininis gamtos pertvarkymo planas. Istoriniai Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos XIX suvažiavimo spren­ dimai, draugo Stalino pasakyta suvažiavime kalba, naujasis epochinės reikšmės J. V. Stalino veikalas „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" atskleidė naujas plačias pergalingo mūsų tarybinės Tėvynės žengimo į komunizmą persuektyvas. Didžiojo Spalio 35-osios metinės yra ne tik tarybinių tautų, bet ir viso pasaulio darbo žmonių šventė. Istorinių tarybinės liaudies pergalių (kvėp­ tos, socializmo statybos keliu tvirtai žengia didžioji kinų tauta, Europos liaudies demokratijos šalys, Vokietijos Demokratinės Respublikos liaudis. Kasdien auga ir plečiasi galingas taikos visame pasaulyje šalininkų fron­ tas. Visų kovojančių už taiką priešakyje stovi mūsų didžioji Tėvynė — Tarybų Sąjunga — nenugalima taikos tvirtovė. Sutikdama šviesiąją Spalio šventę, lietuvių tauta su pasididžiavimu apžvelgia savo kovos už socializmo igyvendinimą kelią, savo pergales. Tolesnis musų respublikos industrializavimas, kolektyvizuoto žemės ūkio produktingumo kėlimas, spartesnis nacionalinės savo formą ir socia­ listinės savo turiniu kultūros vystymas — visi šitie uždaviniai kelia di­ džius reikalavimus Lietuvos mokslo darbuotojams ir besimokančiam Lie­ tuvos aukštosiose mokyklose jaunimui. Tarybų Lietuvos mokslininikų uždavinys yra nuolat kelti savo idėjinįteorinj lygį, plėsti mokslinj-tiriamąjj darbą, siejant j j su mūsų krašto ga­ myba, populiarinti tarybinio mokslo pasiekimus, demaskuoti tarnaujančių imperialistams reakcingųjų pseudomokslininkų veiklą. Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos Centro Komiteto šūkiai Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 35-osioms metinėms ragina tarybinius mokslininkus nenuilsta­ mai kovoti už tarybinio mokslo laimėjimus: — MOKSLO ĮSTAIGŲ IR AUKŠTOSIOS MOKYKLOS DARBUOTOJAI! VISOKERIOPAI VYSTYKITE MOKSLINIO TYRIMO DARBĄ! DRĄSIAU VYSTYKITE KŪRYBINĘ KRITIKĄ IR SAVIKRITIKĄ MOKSLINIAME DARBE! STIPRINKITE MOKSLO RYSlUS SU GAMYBA, GERINKITE IR PLESKITE SPECIALISTŲ PARUOŠIMĄ LIAUDIES ŪKIUI IR KULTŪRAI! Besimokančio Tarybų Lietuvos aukštosiose mokyklose jaunimo už­ davinys yra, apsišarvavus galingąja marksistine-leninine teorija, giliai Įsi­ savinti parinktos mokslo srities žinias, tapti aukštai kvalifikuotais savo specialybės darbuotojais. Kaip ir visą taryblnĮ jaunimą mūsų universiteto studentus (kvepia Partijos šūkis; — TARYBINIAI JAUNUOLIAI IR JAUNUOLES! ĮSISAVINKITE MOKSLĄ, TECHNIKA IR KULTŪRĄ! BŪKITE IŠTVERMINGI IR DRĄSŪS, PASIRENGĘ ĮVEIKTI BET KURIUOS SUNKUMUS! SAVO DARBU GAUSINKITE TARYBINES LIAUDIES LAIMĖJIMUS KOMUNIZMO STA­ TYBOJE! — « Mes, Vilniaus Valstybinio universiteto darbuotojai ir studentai, žen­ giant mūsų tarybinei Tėvynei į 36-uosius tarybinio gyvenimo metus, esa­ me pasiryžę dar atkakliau kovoti už taiką, už žmonijos laimę, už komuniz­ mo -įgyvendinimą mūsų šalyje. Su Lenino vėliava, Stalino vadovaujami — pirmyn, į komunizmo per­ galę:.

Primindamas, kad greit gal ir tenai

Sugriaudės

septynioliktieji metai.

Prisimenu sunkius smetoninius

\l

Ačiū Partijai ir Spaliui

Jis viltimi palėpėj mūsų lankės.

Aš laimingas, kad gyvenu stali­ ninėje epochoje ir džiaugiuosi galė­ damas įnešti ir savo kuklų indėlį ( komunizmo pastatymo reikalą. Iš lyg sapnas koks klaikus, visos širdies dėkoju partijai ir vy­ riausybei už suteiktą teisę mokytis, dirbti ir džiaugtis. Policininkų lazdos ir belangės. Baisu pagalvoti, koks likimas Jis, ginant Maskvą, būtų laukęs manęs ir tūkstančių to­ kaip ir aį darbininkų vaikų, sūkury kovų, kių buržuaziniais, taip vadinamais „ne­ priklausomos Lietuvos" laikais. Kareivių tarpe apkasuos gyveno, Liūdna buvo mano vaikystė. Kad uždirbtų duonos kąsnį, motina dieną Ir radijo mažyčiu imtuvu dirbdavo Panevėžio fabrikanto Chazeno linų fabrike, o naktimis skalb­ Ateidavo žeminėn partizanų. davo turtuolių baltinius. Aš labai norėjau mokytis, bet kas iš to? Bur­ žuazijos Valdymo laikais mokslas Dabar Jis šalį išdidžiai praeis buvo prieinamas tik fabrikantų, dva­ rininkų ir buožių vaikams.

Ir dingo praeity,

Lyg karvedys,

priimdamas paradą —

Pro Maskvą,

rūmais papuoštą puikiais, Pro Kuibyševą ir pro Stalingradą.

Ir Volga—Donu plauks laivai nauji,

Ir fabrikai nukauks per visą šalį, Su vėliavomis penkmečio

Trisdešimt penktas Spalisl

B. Rimantas

4

laikus —

atėjo Jis

Meninėje dalyje pasirodė universi­ teto meninės saviveiklos kolektyvai. Akademinis choras, vadovaujamas Pr. Sližio, išpildė lietuvių liaudies dainas, Glinkos, Aleksandrovo, Tallat-Kelpšos Ir kitų tarybinių kompozitorių kūrinius. Galingai skambėjo Dunajevskio „Jaunimo dai­ na", Išreikšdama viso tarybinio Jau­ nimo siekius: Už taiką, draugai, Kad laimė ateitų, Į gretas plieno stojom glaudžiai. Laimėsime mes. Mus Stalinas ves, ' Mūs jaunystė ir jėgos — liaudžiai! Labai gerą įspūdį padarė univer­ siteto liaudies dainų ir šokių an­ samblis. Jo repertuare — lietuvių liaudies dainos, šokiai ir žaidimai, rusų ir čekų liaudies dainos, tarybi­ nių kompozitorių kūriniai. Liaudies dainų ir šokių ansamblis dar kantą akivaizdžiai parodė, kaip Spalio revoliucija mūsų šalyje išsprendė nacionalinį klausimą, su darė sąlygas klestėti tautų draugys­ tei, sudarė sąlygas kurti savitą nacionalinę kultūrą, naudotis kitų broliškų tautų kultūros lobynais. Šiltai nuskambėjo „Kolūkietiškas ačiū“, pilnas nuoširdaus visos mūsų liaudies dėkingumo didžiajam tautų vadui draugui Stalinui — Ačiū, Staline, už laimę, Vade mylimas, brangus! Mes mokame kovoti, dirbti ir švęs­ ti mūsų pergales. Tenedrįsta vakarų imperialistai, kraujuje paskandinę žydinčią ir taikią Korėjos žemę, gra­ sinti nauju karu. Susijungę apie ne­ nugalimą Komunistų partiją ir ge­ nialųjį mūsų vadą draugą Staliną, mes stovime tvirtose kovos už įtaiką pozicijose ir mokėsime jas išlaikyti. Mūsų reikalas teisusl

Tik tarybinės santvarkos Lietuvo­ je metais mano troškimai išsipildė. Baigiau vidurinę mokyklą. Ir štai aš universitete. Esu aprūpintas bedrabučiu, gaunu stipendiją, jaučiu nuola­ tinį rųpfn’imąsi manimi. Šiandien aš drąsiai ir su pasitikė­ jimu žiūriu į ateitį, nes visi keliai man atviri. Ir tai ne sapnas, tai —* tarybinė tikrovė. Aš nebijau ryt­ dienos, nes žinau, kad su kiekviena dieni: mes artėjame prie didžiojo tiksi:/ — komunizmo. Atsidėkodamas partijai ir vyriau­ sybei už man suteiktą teisę į mokslą ir nuolatinį rūpinimąsi manimi, aš pasižadu mokytis dar geriau, dar aktyviau dalyvauti visuomeniniame darbe. ' A. Kairys, Istorijos-filologijos fak. II k. i;tud.

Tarybines santvarkos dėka Visa tarybinė šalis dideliais lai­ mėjimais sutinka Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 35-ąsias metines. Šias metines sveikina visų šalių taikos trokštantieji darbo žmo­ nės, siekią nusikratyti saujelės iš­ naudotojų Jungu. Jie žino, kad jų reikalų sargyboje stovi talkos tvir­ tovė — TSRS. Tik Tarybų Sąjungoje kiekvienas liaudies sūnus ir dukra gali pasiekti savo tikslą, įgyvendinti savo sieki­ mus. Argi aš sėdėčiau didžiulėse audi­ torijose, semčiau amžiais sukauptas žinias, jeigu mano gimtinėje viešpa­ tautų ne liaudies valdžia, o išnau­ dotojai ir žudikai, kaip Prancūzijoje ar Graikijoje!

Labai dažnai prisimenu tą skau­ džią valandą, kada 1944 m., baigusi pradžios mokyklą, išgirdau griežtą tėvo sprendimą: „Mokytis užteks, dirbk, kad turėtum duonos". Tai bu­ vo nenuostabu, nes mums darbo žmonėms, mokyklos durys buvo už­ darytos. Tarybinei Armijai išvadavus mūsų respubliką, aš sėkmingai baigiau vi­ durinę mokyklą. Su brandos atesta­ tu atvykau į Vilniaus valstybinį universitetą. Į klausimą „ką man davė Tarybų valdžia?" galiu tvirtai atsakyti: „Ji man davė viską! Ji man davė teisę į mokslą, laimingą gyvenimą ir švie­ sią ateitį. E. Sirvlnskaitė


Kūrybinis bendradarbiavimas

Pagerinti mokslinį-tiriamąjį darbą

Š. m. spalio 18 dieną Vilniaus universiteto bibliotekininkystės moks­ Partijos XIX suvažiavime nemaža kulteto mokomojo personalo narių linis būrelis surengė išvyką į LTSR dėmesio buvo skirta teisės mokslų vis dar silpnai kelia savo moksliną Valstybinę respublikinę biblioteką. išvystymui. Savo kalboje partijos su­ kvalifikaciją. Dėl to nei šiemet, nei Ši biblioteka, turinti arti milijono važiavime, drg. Poskriobyševas pa­ per praėjusius dvejus metus, nė ■ tomų knygų fondą, didelį skaityto­ žymėjo, jog yra dar pas mus viena vienas fakulteto mokomojo personalo jų skaičių, teikia visapusišką metomokslo šaka, kurios nepalietė gai­ narys neapgynė disertacijos moksli­ I dinę pagalbą visoms respublikos bib­ niam laipsniui įgyti. vus kritikos ir savikritikos vėjas — liotekoms. Fakulteto katedros nepakankamai tai teisės mokslas. Partijos suvažia­ , Todėl nenuostabu, kad bibliotekivimas iškėlė teisininkams didelį ir kontroliuoja mokslinio-tiriamojo dar­ į ninkystės specialybės studentus jau atsakihgą uždavinį — toliau vystyti bo eigą. Tiesa, katedros užplanavo Į seniai traukė nuvykti į Kauną ir, iš teisės mokslą istorinių draugo Stalino tvirtinti mokslinio-tiriamojo darbo arčiau susipažinus su bibliotekos veikalų kalbos mokslo klausimais, planus, perijodiškai išklausyti moko­ darbu, dalyvauti gamybinėje kor'emojo personalo narių ataskaitas apie . Ekonominės socializmo TSR Sąjun­ reneijoje. mokslinių darbų rašymą, parašytų goje problemos" ir kitų Šviesoje. Konferenciją atidarė direktoriaus darbų ir jų atskirų dalių apsvarsty­ pavaduotojas drg. Lagauskienė. Iš­ Pastaruoju metu universiteto Tei­ mą. Bet daugumoje katedrų tie gra­ klausę išsamų ir įdomų drg. Elsbergo sės mokslų fakultete jaučiamas tam žūs planai blogai vykdomi. Dėl kont­ pranešamą apie bibliotekos vystymą­ tikras pagyvėjimas, vystant mokslinį- rolės stokos iš katedrų dar nė vie­ si, jos dabartinę struktūrą, skyrių tiriamąjį darbą. Pagerėjo mokslinio- nas mokomojo personalo narys nėra darbą, ekskursantai pradėjo apžiūrėti tiriamojo darbo planavimas. Šiais įvykdęs savo mokslinio darbo plano. pačią biblioteką. Į akis krito stro­ mokslo metais visi mokomojo perso­ O tai rodo, jog mokslinis-tiriamasis piai palaikoma švara bei tvarka, bet nalo nariai turi užplanuotas moksli­ darbas metų eigoje dirbamas nesisteNuotraukoje: Vilniaus Valstybinio universiteto akademinis choras tai nepaslėpė ir kai kurių trūkumų, nio darbo temas. Temų tarpe yra ke­ mingai, kad katedros dar nesugeba kurie, prasidėjus antrajai konferen­ šventinio koncerto metu. turios disertacinės mokslų kandidatų šį sistemingumą įgyvendinti. cijos daliai, buvo studentų iškelti. laipsniui įgyti. Katedrų pagalba savo nariams * Respublikinio kultūros-švietimo įstai­ Žymi dalis mokomojo personalo na­ moksliniame-tiriamajame darbe yra gų komiteto pirmininkas drg. Gir­ rių, kaip drg. drg. Domaševičius, nepakankama. Dažnai svarsant pa­ džius savo kalboje pabrėžė didelę Ruželytė, Klimka ir kiti šiais moks­ rašytus darbus arba jų dalis kated­ bibliotekininkų-praktikų ir studentų lo metais ruošia kompleksinius dar­ ros nariai iš anksto nesusipažįsta su bendradarbiavimo reikšmę, nušvietė bus, skirtus Tarybų valdžios Lietuvo­ svarstomuoju objektu. Todėl tas ap­ dabartinę respublikos bibliotekų pa­ je 1918—1919 m. m. teisinių aktų svarstymas nebūna pakankamai gilus Didysis Spalis išlaisvino mūsų Minsko Lenino vardo Valstybiniame dėtį, nurodė, kokie svarbūs, atsa­ nušvietimui. ir visapusiškas ir nei mokslinio dar­ kingi ir garbingi uždaviniai mūsų Be to, yra užplanuotos ir ruošia­ bo autoriui nei katedros nariams šalies tautas iš carizmo tautų kalė­ universitete ir Minsko automašinų laukia ateityje. mos tokios temos, kaip vyr. dėstytojo neduoda reikiamos naudos. jimo. Carinės santvarkos slopinama gamyklos dirbančiųjų. Konferencijoje iškeltas studentų ir drg. Burkausko „Vilniaus miesto Reikia taip pat pažymėti, kad Tei­ nacionalinė liaudies kultūra įgavo da­ bibliotekos darbuotojų mintis api­ Nuolatinę paramą ir sąlygas dirb ­ komjaunimo organizacijos dalyva­ sės mokslų fakulteto katedros dar bendrino būrelio vadovas vyr. dėsty­ vimas Lietuvos TSR ūkinės organi­ permažai dirba su studentų moksli­ bar savo teises ir sąlygas vystytis. ti mūsų kolektyvas gauna iš partinės tojas Kisinas; jis atsakė į įvairius zacinės ir kultūrinės-auklėjamosios niais būreliais. Mokslinių būrelių Šiandien puikiausiai klesti menas bei organizacijos, universiteto vadovybės, klausimus, davė eilę vertinąų nuro­ funkcijos vykdyme", prof. Pa- darbų tematika nesudaro organinės kultūra ir tų mūsų didžiosios šalies dymų. karklio „Katalikų bažnyčia — liau­ vienybės su katedrų moksliniu-tiria- tautų, kurios cariniais laikais net ne­ komjaunimo ir profsąjungos. Vien tik LTSR Valstybinės respublikinės šiais mokslo metais profsąjunga mū ­ dies masių išnaudotoja Lietuvoje", muoju darbu. bibliotekos aplankymas suteikė mums turėjo savojo rašto. Tik tarybų val ­ vyr. dėstytojo Archipovo „M. I. Ka­ sų kolektyvui išskyrė 75.000 rublių labai daug naudos. Todėl mūsų bū­ Vadovaudamasis naujaisiais draugo linino veikalo „Apie komunistinį Stalino veikalais, partijos XIX suva­ džios dėka iškilo tokie puikūs liau­ instrumentams bei tautiniams rūbams relis ir ateityje numato nesitenkinti auklėjimą” pedagoginė reikšmė stu­ žiavimas nužymėjo didingą programą dies dainiai, kaip Džambulas Džabavien teoretiniu darbu, o savo veiklą dijuojantiems teisės mokslus ir ei­ komunizmui mūsų šalyje pastatyti. jevas, Suleimanas Stalskis, Liudas Gi­ įsigyti. sieti su praktika. lė kitų gan aktualių temų. Dalis jų Ryšium su šios programos įgyvendi­ Šiuo metu mūsų kolektyve yra apie M. Milašiūtė bus užbaigtos šiemet, o kitos — nimu iškyla atsakingi uždaviniai ra. Liaudies kūryba mūsų šalyje yra 170 žmonių. Savo repertuare mes tu­ V -----° 1953—1955 metais. moksliniam-tiriamajam darbui. Tai pagrindas menui vystytis. rime eilę liaudies bei tarybinių kom­ Tačiau Teisės mokslų fakulteto pro­ įpareigoja Teisės mokslų fakulteto Universiteto bendrabutyje fesorių ir dėstytojų moksliniame dar­ vadovybę ir visą kolektyvą iš pa­ Auga ir klesti mūsų jaunos tarybi­ pozitorių dainų ir šokių, kaip „TaryBendrabutyje Liepos 21-ji g-vė be yra daug rimtų trūkumų. Svarbus grindų pagerinti mejęslinį-tiriamąjį nės respublikos menas. Partijos ir binio jaunimo maršas", ,,Kolūki etišNr. 4 įvyko ataskaitinis-rinkiminis trūkumas yra tai, kad dauguma fa- darbą. A. Klimka Tarybų valdžios rūpesčiu, mūsų res­ kas ačiū", rusų liaudies daina „Var- gyventojų susirinkimas. Ataskaitinį publikoje buvo sukurti tokie nauji, pelis"; liaudies šokius „Dobilėlis", pranešimą padarė bendrabučio gyv buržuaziniais laikais nebuvę meno ko­ „Kolūkio pirmininkas", „Kalvelis" ventojų Tarybos pirmininkas drg. Archeologijos — etnografijos katedroje Vidrinskaitė. lektyvai, kaip Valstybinė filharmoni­ ir kt. Pranešime ji pažymėjo, kad per Spalio 24 d. įvyko archeologijos- tytojai ir studentai. Drg. drg. Bara­ etnografijos katedros gamybinis su- nauskaitė, Savickas, Šimkutė ir kiti ja, Valstybinis liaudies dainų ir šo­ Dabartiniu metu prieš mūsų kolek­ ataskaitinį laikotarpį Taryba sušaukė sirinkimas. iškėlė kai kuriuos archeologijos-et- kių ansamblis ir kt. Vykstančios res­ 15 posėdžių. Posėdžiuose buvo svars­ Pagrindinį pranešimą, nušviesda- nografijos katedros darbo trūkumus. publikoje meninių saviveiklos kolek­ tyvą stovi atsakingas uždavinys — tomi drausmės ir politmasinio darbo mas partijos XIX suvažiavimo nu­ Žemame lygyje pravedama muzieji­ tyvų apžiūros rodo, kad metai iš me­ tinkamai pasiruošti respublikinei ap­ klausimai, valgyklos ir bufeto dar­ tarimus, padarė doc. Kulikauskas. nė praktika, blogai organizuojamos bas. Imtasi priemonių šiam darbui Archeologija ir etnografija — ne­ mokslinės išvykos j rajonus. Buvo tų auga liaudies kūryba, nacionalinė žiūrai, kuri turės išspięsti klausimą pagerinti. atskiriamos istorijos mokslo šakos. kritikuotas dėstytojų darbas. savo forma, socialistinė savo turiniu. dėl mūsų dalyvavimo lietuvių litera­ Politmasiniam darbui vesti buvo Pagrindinis jų uždavinys — kruopš­ Katedros dėstytojai drg. drg. Dun- Nuolat kyla jos meniškumas ir idėjiš­ išskiriami poli tint ormatoriai. Studen­ tūros ir meno dekadoje Maskvoje. čiai ištirti ir marksistiškai įvertinti dulienė ir Mikėnaitė neteisingai pritų Taryba rengdavo bendrabučio mūsų šalies tautų gausų kultūrinį ėmė kritiką, nukreiptą jų adresu, kumas. Mūsų ansamblio kolektyvas sąži­ gyventojams poilsio vakarus, organi­ palikimą, kovoti su buržuazinėmis suprasdamos ją kaip įžeidimą. Puikiausias sąlygas vystytis ir dirb­ zavo teatro bilietų platinimą, kino rasistinėmis teorijomis. Katedros vedėja drg. Kulikauskie­ ti turi ir mūsų Valstybinio universi­ ningu darbu pateisins į mus dedamas filmų demonstravimą, sporto sekto­ Svarbiausias katedros darbo ba­ nė, apibendrindama gamybinio susi­ viltis. Meilė liaudžiai, partijai ir ta­ rius (vad. Burokas) pradėjo organi­ ras — ruošti tarybinius archeologus rinkimo rezultatus, kritiką pripažino teto liaudies dainų ir šokių ansamb­ ir etnografus, apsišarvavusius mate­ teisinga ir pažadėjo artimiausiu lai­ lis. Universiteto vadovybės rūpesčiu rybinei vyriausybei padės mums zuoti sporto aikštelių įrengimą. Bendrabučio Tarybos darbe buvo rialistine pasaulėžiūra, gerai įsisavi­ ku esamus trūkumus pašalinti: su­ įkurtas 1950 metais, šiandien ansamb­ šiuos uždavinius įvykdyti. Didžiausia ir trūkumų. Kai kurie Tarybos nusius naujuosius draugo Stalino stiprinti akademinę drausmę, kelti nariai (drg. drg. Dulinskas, Burokas) laimė — dirbti ir kurti liaudžiai. veikalus „Marksizmas ir kalbos paskaitų politinį-idėjinį lygį, page­ lis pasiekė eilę žymių laimėjimų. ir kambarių politinformatoriai nežiū­ Įvykusioje 1952 metų pradžioje mokslo klausimai", „Ekonominės so­ rinti muziejinės ir gamybinės prak­ rėjo rimtai į jiems pavestą darbą ir K. Petkevičius cializmo TSR Sąjungoje problemos", tikos pravedimą, kovoti dėl gerų ta­ Vilniaus miesto kolektyvų apžiūroje, nepateisino jiems patikėtų pareigų. sugebančius įgyvendinti partijos XIX rybinių specialistų paruošimo. šokių V¥U-to Liaudięs dainų ir mūsų ansamblis užėmė pirmą vietą. Taip pat rengiami studentų poilsio suvažiavimo nutarimus. ansamblio dalyvis vakarai buvo žemo kultūrinio lygio. Susirinkime gausiai pasisakė dėsR. Budrys Šiltai mūsų kolektyvas buvo sutiktas Dažniausia būdavo ruošiami šokiai. Skaitomos studentams paskaitos :ievisuomet būdavo įdomios ir aktua­ lios, daugumoje jau girdėtos ir todėl į jas atsilankydavo mažai studentų; nepakankamai buvo demonstruojama įdomių ir vertingų tarybinių kino fil­ Genialusis draugo Stalino veikalas teoriją, visapusiškai nušvietė socia­ veikalo reikšmę. Kai kurie jų mano, po žingsnio, palaipsniui siaurinant mų. Pravedamos radijo valandėlės „Ekonominės socializmo TSR Sąjun­ lizmo politinės ekonomijos klausi­ jog draugo Stalino veikalą turi stu­ prekių apyvartos sferą ir plečiant kartais būdavo žemo politinio lygio, goje problemos" įeina į partijos XIX mus, pirmą kartą marksistinėje lite­ dijuoti tik visuomeninių mokslų at­ pasikeitimo produktais sferą. Kad vi­ o taip pat nebuvo organizuojamas tų suvažiavimo medžiagą kaip jos su­ ratūroje davė gilią ekonominių dės­ stovai. Žinoma, tokia pažiūra yra sa tai būtų galima teisingai pada­ valandėlių aptarimas. Bendrabučio dėtinė dalis. nių, esant socializmui, charakterio klaidinga, ir mums visiems su ja ryti, reikia tvirtai įsisavinti aukščiau sienlaikraštis „Tarybinis Studentas" Sis klasikinis marksizmo-leninizmo analizę, atskleidė pagrindinį socializ­ reikia griežtai kovoti. Draugo Stalino minėtus dėsnius. (red. Bernotavičius) kartais išeidavo kūrinys praturtina suvažiavimo dar­ mo dėsnį, parodė prekinės gamybos veikalas liečia visas mokslo sritis, ir Tas pats liečia ir skirtumą tarp nereguliariai, jame spausdinama me­ bų teorinę pusę, glaudžiai susijusią ypatybę ir vertės dėsnio veikimą kiekvienas mokslo darbuotojas ir fizinio ir protinio darbo. Praktiškai džiaga buvo gana blanki, neatspin­ studentas, nežiūrint kokios specialy­ šis klausimas reiškia darbininkų kul- dinti studentų gyvenimo ir jų porei­ su komunizmo statybos praktika. esant socializmui. Drg. Malenkovas ataskaitiniame Šiame veikale toliau išvystyti tei­ bės jis bebūtų, privalo giliai išstu­ tūrinio-technikinio lygio pakėlimą kių. Spaudos sektorius (Zaikovspranešime partijos XIX suvažiavime giniai apie socialistinės ūkio siste­ dijuoti šį svarbų veikalą. iki inžinierinio-techninio personalo, kis) dažnai neužtikrindavo re­ nurodė, kad draugas Stalinas davė mos pranašumą prieš kapitalistinę, Draugas Stalinas moko, kad pla­ lygio. Tačiau šį organizacinį klau­ guliaraus ir savalaikio spaudos pris­ didžiųjų socialinių problemų ir ko­ nužymėtos pagrindinės sąlygos per­ ningo liaudies ūkio vystymosi dėsnis simą reikia spręsti atsargiai, paleng­ tatymo. Dr. Burokas savo darbe ap­ munizmo pastatymo programos klau­ ėjimui iš socializmo į komunizmą. suteikia galimybes ,teisingai planuoti va. Tai mūsų kasdieninis darbas. siribojo tik aikštelių tvarkymu, ku­ simų mokslinį sprendimą. Nagrinėdamas perėjimo iš socializmo visuomeninę gamybą. Tačiau norint Viena svarbiausių sąlygų perei­ rios taip ir liko nesutvarkytos, ne­ Mūsų partijos ateities planai, nu- į komunizmą būdą ir sąlygas, tas galimybes įgyvendinti, reikia iš­ ti ir socializmo į komunizmą yra pravedė jokių sportinių varžybų. žymintieji mūsų žengimo priekin ke­ draugas Stalinas visiškai naujai iš­ samiai išstudijuoti šį ekonomikos platus visapusiškas išsilavinimas, Diskusijose dėl ataskaitinio prane­ lius ir perspektyvas, remiasi ekono­ kėlė ir išsprendė klausimą apie prie­ dėsnį, įsisavinti jį, išmokti protingai įvedant privalomą politechninį ap­ minių dėsnių pažinimu. Draugo šingumų tarp miesto ir kaimo, tarp jį pritaikyti; reikia sudarinėti tokius mokymą. Kultūrinio fronto darbuo­ šimo kalbėję studentai, drg. drg. Bal­ Stalino veikalas „Ekonominės socia­ protinio ir fizinio darbo panaikini­ planus, kurie visiškai atitiktų šio tojai turi išspręsti visą eilę su tuo sys, Lukoševičiūtė ir kt. kritikavo lizmo TSR Sąjungoje problemos" yra mą, o taip pat apie esminių skirtu- dėsnio reikalavimus. susijusių klausimų, o juos galima bendrabučio Tarybos darbą, jos abe­ aukščiausia marksistinės - lenininės tumų tarp jų likvidavimą. teisingai išspręsti tik tvirtai įsisa­ jingumą bendrabučio švarai, kritika Parodydamas prekinės gamybos sa­ politinės ekonomijos išsivystymo vir­ Draugas Stalinas suformulavo pa­ vybes ir vertės dėsnio veikimą esant vinus draugo Stalino veikalą, įsisa­ vo klubo-skaityklos darbą. Studentai šūnė. Šio veikalo išleidimas yra mil­ grindinį dabartinio kapitalizmo eko­ socializmui, draugas Stalinas pabrė­ vinus jį ne dogmatiškai, bet kūrybiš­ kritikavo formalistinius Tarybos dar­ žiniškas indėlis į partijos ir tarybL nomikos dėsnį, atidengė tolimesnį vi­ žia šių klausimų nuodugnaus išstu­ kai. giliai suprantant kiekvieną tei­ bo metodus, nesirūpinimą gyventojų nės liaudies idėjinį lobyną. Šis vei­ suotinės ekonominės krizės paaštrė­ dijavimo būtinumą. Draugas Stalinas ginį ir taikant jį savo praktinėje drausme ir socialistinės nuosavybės kalas turės didžiulės reikšmės vys­ jimą pasaulinėje kapitalizmo siste­ moko, jog mūsų įmonėse yra gan veikloje. Šių klausimų sprendimas saugojimu. Studentai reikalavo pa­ tant priešakinį tarybinį mokslą,_ ug­ moje, nušvietė socialistinių ir kapi­ aktualūs tokie klausimai, kaip ūki­ turi eiti neatskiriamai nuo praktikos, kelti poilsio vakarų kultūrinį lygį, dant kadrus visoms liaudies ūkio, talistinių jėgų pasaulinėje arenoje nė apyskaita ir rentabilumas, savi­ suintensyvinant mokslo bendradar­ suorganizuoti susitikimus su rašyto­ mokslo ir kultūros sritims. Draugo išsidėstymą. kainos sumažinimas ir kt., kad mū­ biavimą su gamyba. Visi aukštosios jais, kompozitoriais ir su kitais meno Stalino veikalas nužymi tarybinei Kūrybiškai vystydamas Markso— sų įmonės negali apsieiti ir neturi mokyklos fakultetai ir katedros gali bei kultūros veikėjais. liaudžiai kelią j galutinę komunizmo Engelso—Lenino mokslą, draugas apsieiti be vertės dėsnio apyskaitos, ir turi bendradarbiauti su atitinkama Tarybos darbas buvo įvertintas pergalę, įkvepia liaudies demokrati­ Stalinas sudavė triuškinantį smūgį ir panašiai. gamybos sritimi. Tik nuolat bendra­ patenkinamai. jos šalių darbo žmones statant so­ antimarksistinėms pažiūroms, sukriti­ Išrinkta nauja bendrabučio Taryba. darbiaujant su gamybos novatoriais, Arba paimkime esminių skirtumų stachanovininkais, moksliškai pa­ cializmą, šaukia viso pasaulio darbi­ kavo klaidingus atskirų ekonomistų Bendrabučio gyventojai vieningai ninkus j kovą už taiką, demokratiją teiginius. Visų mūsų liaudies ūkio tarp pramonės ir žemės ūkio išnyki­ grindžiant ir apibūdinant jų išradi­ pritarė pasiūlymui įsijungti į visasą­ ir socializmą. šakų, mokslo ir kultūros vadovau­ mo problemą. Ši problema susijusi mus ir patobulinimus, galima įvyk­ jungines aukštųjų mokyklų bendra­ Savo kūrinyje „Ekonominės socia­ jantieji kadrai, norėdami užtikrinti su kolūkinės-grupinės nuosavybės dyti partijos ir draugo Stalino iš­ bučių soclenktynes. lizmo TSR Sąjungoje problemos" darbo pasisekimą, turi giliai išstudi­ pakilimu iki visaliaudinės nuosavy­ keltus uždaviniui. S. Blėda draugas Stalinas, remdamasis milži­ juoti draugo Stalino veikalą. Tačiau bės lygio. O tai reiškia pasikeitimo M. I. Lola produktais sistemos organizavimą. Ši nišku komunistų partijos kovos už reikia pažymėti, kad dar ne visi mū­ Ekonomikos mokslų kandidatas REDAKTORIUS komunizmo pastatymą patyrimu, to­ sų universiteto mokslo darbuotojai, o sistema, kaip moko draugas Stalinas, V. KOSTELNICKIS liau vystydamas marksistinę-lenininę taip pat ir studentai, supranta šio turį būti įvedama pamažu, žingsnis

v*

Klesti. nacLonaline ku.Ltu.ra.

Genialusis draugo Stalino kūrinys

LV 14003

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.

Užs. Nr. 02068


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.