VISU ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O ~ c
TlIDENTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 28 (99) 1952 m. lapkričio 25d., antradienis
Kaina 20 kap.
NUOLAT GERINTI STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS DARBĄ v Profsąjunginis darbas yra labai Visi šie stambūs trūkumai pirmiau svarbus ir labai atsakingas praveda sia išplaukia iš profkomiteto ir fa mo plačiosiose masėse politinio-ma- kultetinių profbiurų silpno masiniosinio darbo baras. Profesinės sąjun organizacinio darbo. Darbas su prof gos, kurias V. I. Leninas pavadi sąjunginiu aktyvu nebuvo vedamas no „komunizmo mokykla" cementuo tinkamoje aukštumoje, nebuvo nuta ja tarybinę visuomenę, pratina vi rimų vykdymo kontrolės, priimti nu sus ir kiekvieną skyrium jos narį tarimai nevisada pasiekdavo profvalstybiškai spręsti tuos uždavinius, grupes ir nemobilizuodavo profsą kuriuos jai iškelia mūsų partija ir jungos narių iškeltų uždavinių vyk tarybinė vyriausybė. dymui. Profsąjunginiai susirinkimai Besimokantis aukštosiose mokyklo vykdavo retai, būdavo blogai orga se jaunimas, susitelkęs į savo pro nizuojami ir negalėjo turėti kiek žy fesinę organizaciją — studentų pro mesnio auklėjamojo poveikio. fesinę sąjungą, kartu su visa tary Siekiant pagerinti studentų prof bine visuomene organizuotai daly sąjungos darbą, reikia vadovautis vauja jįidžiuosiuose komunizmo pa profsąjunginių susirinkimų ir konfe statymo darbuose mūsų šalyje. rencijų nutarimais, pertvarkant visą Įvykusi 1952 m. lapkričio 16 d. darbą Tarybų Sąjungos Komunistų VVU studentų profesinės sąjungos partijos XIX suvažiavimo istorinių ataskaitinė-rinkiminė konferencija, o sprendimų šviesoje, išeinant iš tų taip pat kiek anksčiau praėję prof konkrečių uždavinių, kuriuos pasta sąjunginių grupių bei kursų organi tė visuomeninėms organizacijoms zatorių, fakultetinių profbiurų ata Lietuvos Komunistų partijos VII su skaitos ir rinkimai parodė, kad per važiavimas. ataskaitinį laikotarpį mūsų universi Svarbiausias profsąjungos uždavi teto studentų profsąjunga, vadovau jama partinės organizacijos, glau nys — aktyviai įsijungti į studen džiai bendradarbiaudama su kom tų politinio lygio kėlimo darbą, auk jaunimo organizacija, atliko nemažą lėti juos tarybinio patriotizmo, pro darbą. Profsąjunga auklėjo akademi letarinio internacionalizmo dvasia, nį jaunimą tarybinio patriotizmo vesti kovą su buržuazinės ideologi dvasia, rūpinosi darbo drausmės su jos liekanomis, su religiniais prieta stiprinimu, komunistinės pažiūros į rais. Dideli uždaviniai tenka profsąjun darbą skiepijimu, kovojo dėl naujų aukštos kvalifikacijos tarybinių kad gai, kovojant dėl studentų mokslo rų paruošimo. Nemažas darbas nu pažangumo ir gamybinės disciplinos veiktas organizuojant meninę savi pagerinimo .siekiant, kad universite veiklą, kovojant dėl sporto ma to ruošiami kadrai išeitų aukštai siškumo, gerinant studentų buitines kvalifikuotais, priešakine marksistine-leninine teorija apginkluotais sąlygas. specialistais. Profsąjunga turi dėti Tačiau profsąjunginiame darbe bu visas pastangas, kad besiartinanti vo nemaža trūkumų. Profkomitetas, profkomiteto komi žiemos egzaminų sesija praeitų aukš sija akademiniam darbui neparodė tame lygyje. Pirmaeilės reikšmės profsąjungos ryžtingumo kovoje dėl mokslo pa uždavinys — rūpintis profsąjungos žangumo kėlimo, dėl studentų aka narių buitiniais reikalais, rūpintis deminės drausmės stiprinimo, nesu kultūrinio poilsio organizavimu, ko gebėjo paversti profgrupę kolekty lektyviniu teatrų, kino filmų, muzie vu, kuriame su visu aštrumu būtų jų aplankymu, mokslo ir literatūros naujienų aptarimu. kovojama už akademinio darbo pa Profsąjunga turi dar labiau stip gerinimą. Proforgai ir profbiurai ma rinti ir plėsti universitetinių ir fa žai kovojo su blogu paskaitų lanky kultetinių meninės saviveiklos kolek mu kai kuriose grupėse (pvz., 4-me tyvų darbą, kovoti už saviveiklos ir žurnalistų kurse). Profkomitetas ir sporto masiškumą, už PDG normų kiti profsąjunginiai organai per ma plano įvykdymą. Profkomitetas ir žai domėjosi studentų politiniais už profbiurai turi teikti nuolatinę pagal siėmimais, politmasiniu darbu bend bą laisvanoriškai draugijai armijai rabučiuose, periodinės spaudos plati remti, plėsti ir gerinti šefavimo dar nimu. Apie neaukštą profsąjungos bą. darbo lygį liudija kai kurių profgruSėkmingas profsąjungos darbo vys pių ir fakultetinių proforganizacijų tymasis, nepaliaujamas jo lygio kė ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai, limas labiausia priklauso nuo parti kurie buvo blogai paruošti, praėjo nės organizacijos vadovavimo. Tai formaliai, nebuvo išvystyta kritika ir įpareigoja universitetines partines savikritika. Teisės m. fak. fakulteti- organizacijas teikti profsąjunginiams nės proforganlzacijos ataskaitinis- organams visokeriopą pagalbą, pade rinkiminis susirinkimas buvo šaukia dant jiems šalinti pasitaikančius jų mas net 3 kartus, kol pavyko jį pra darbe trūkumus, padedant jiems įgy vesti. vendinti pastatytus uždavinius.
------------------------------------------------------------
Univesiteto studentų profkomitete S. m. lapkričio mėn. 18 d. įvyko pirmas naujai išrinkto profkomiteto posėdis, kuriame nariai pareigomis pasiskirstė šitaip: Profkomiteto pirmininkas — Karašauskas Pirmininko pavaduotojas ir organi zacinės komisijos pirmininkas — Lukoševičiūtė. Komisijos narys atsakingas už prof. sąjunginio aktyvo apmokymą — Zai kauskas. Komisijos narys atsakingas už narib mokesčių rinkimą ir dokumenta ciją — Mališauskas. Akademinės komisijos pirmininkas ir atsakingas už mokymo sektorių — Vitkauskaitė.
\)
Komisijos narys atsakingas už mokslo sektorių — Bulota. Kultūrmasinės komisijos pirminin kas ir atsakingas už politmasinį dar bą ir spaudos platinimą — Dauguvie tis. Komisijos narys atsakingas už sporto sektorių — Burbaitė. Komisi jos narys atsakingas už šefavimo sektorių — Guseinova. Komisijos narys atsakingas už sa viveiklą — Bikus. Buities komisijos pirmininkas ir atsakingas už visuomeninę kontrolę ir pašalpas — Borkertaitė. Komisijos narys atsakingas už ben. drabučius — Kunčytė. Buhalteris — Petrėnas.
TEGYVUOJA TARYBINĖS PROFSĄJUNGOS KOMUNIZMO MOKYKLA I Svarstant lietuvių litertūros katedros darbų (Iš Istorijos-filologijos fakulteto atvir Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos XIX suvažiavimas nužymėjo ta rybinei liaudžiai tuos kelius, kuriais eidama ji sukurs komunistinę visuo menę ir palaipsniui pereis iš socializ mo į komunizmą. Ypač dideli ir atsakingi uždavi niai šiandien iškyla aukštajai mo kyklai, rengiančiai sąmoningus, aukš tos kultūros žmones — komunistinės visuomenės statytojus. Įvykusiame Istorijos - filologijos fak. pirminės partinės organizacijos atvirame susirinkime buvo plačiai išnagrinėtas Lietuvių literatūros ka tedros darbas. Pranešimą apie ka tedros darbą padarė katedros vedė ja drg. Lukšienė. Savo pranešime drg. Lukšienė pa žymėjo dėstytojų kolektyvo pasiek tus laimėjimus rengiant aukštos kva lifikacijos ideologinio fronto darbuo tojus, kartu iškeldama ir dar pasitai kančius trūkumus. Konstatuota, jog paskaitų lygis pagerėjo. Dėstytojai Sprindis, Zaborskaitė, Ivanovas pa skaitų metu, nagrinėdami 19 a. lie tuvių literatūrą, atskleidžia vienin gosios srovės reakcinę esmę, parodo, kaip pažangūs praeities rašytojai ko vojo prieš klerikalizmą ir kt. Lietuvių literatūros katedra atliko nemažą politinį-auklėjamąjį darbą. Tačiau dar mažai skaitomos paskai tos antireligine tematika, dar mažai atskleidžiama reakcinė naujo karo kurstytojų politika.
o partinės organizacijos susirinkimo) Katedra per mažai dirba su aspi rantais, jaunais dėstytojais. Diskusijų metu buvo iškelti stam būs trūkumai lietuvių literatūros programos paruošime. Drg. drg. Jonynas, Fainhauzas ir kt. iškėlė eilę stambių klaidų progra moje (netikusi lietuvių tautos istori jos periodizacija, nereikšmingų rašy tojų per platus nagrinėjimas). Apie blogas darbo sąlygas tiek dėstytojams, tiek studentams kabine te kalbėjo drg. drg. Litvinaitė ir Sileikaitė: kabinete trūksta marksiz mo-leninizmo klasikų veikalų, o taip pat naujausiųjų lietuvių literatūros leidinių, nes Universiteto centrinė biblioteka neužtikrino reguliaraus jų gavimo kabinetui. Diplomantė Butkutė savo pasisaky I me pažymėjo, kad lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentų dau f guma jau pradėjo rašyti diplominius darbus. I Artimiausiu laiku lietuvių litera tūros katedra turi pašalinti iškeltus trūkumus, sustiprinti skaitomų pa į skaitų kontrolę, pagerinti darbą su s aspirantais ir diplomantais, padėti jauniems dėstytojams pasiekti dar aukštesnio teorinio ir metodinio ly gio paskaitų dėstyme. Keliamas atsa kingas uždavinys lietuvių literatūros katedrai — galutinai suredaguoti, vadovaujantis gautais iš fakulteto partinės organizacijos nurodymais, j lietuvių literatūros programą. J. Lilytė *
I ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE ☆ Studentai didžiosioms komunizmo statyboms DniepropetroVskas Dniepropetrovsko universite to geologijos-geografijos fakul teto studentai kartu su Geolo gijos instituto darbuotojais at lieka Zaporožės rajone tyrinė jimus, surištus su Pivdeno — Ukrainos kanalo statyba. Tyri nėjimuose dalyvauja 20 III ir IV kurso geologų. 10 studentųdiplomantų rašo diplominius darbus apie Pivdeno—Ukrai nos kanalo rajoną. (Iš laikraščio ,,Už bolše vikinius mokslo kadrus")
l I
I l l I i į
I I I
I
Leningradas
Į Volgos—Uralo kanalo ruo žą nuvykusi Leningrado uni versiteto mokslo darbuotojų ir studentų ekspedicija atliko di delį darbą, tyrinėdama kanalo ruožo dirvožemio struktūrą. Mokslinės ekspedicijos daly viai sudarė kanalo trasos dir vožemio žemėlapį, apimantį 60.000 ha plotą, (Iš laikraščio „Leningra do universitetas").
Teisės mokslų fakultete Teisės mokslų fakulteto dabartinė niškai. Pvz., visai neseniai viename minei drausmei, kai kuriose komjau padėtis liudija apie tai, jog, nežiū gamybiniame pasitarime buvo svarsto nimo grupėse nepritariama. Komjau rint jau ne vieną kartą iš universi ma prof. Pakarklio perskaityta paskai nuolių kalbos apie kiekvieno studen teto partinės organizacijos ir rekto ta tema „Baudžiamoji atsakomybė už to privalomą akademinės drausmės rato pusės nurodytus fakultetui rim agresijos propagavimą". Įvykęs laikymąsi, neparemiamos tomis prie tus ir taisytinus trūkumus, tokių svarstymas, nors ir ne visiškai išsa monėmis, kurias komjaunimo organi trūkumų, kurie kelia didelį nerimą, mus, parodė, kad lektoriaus nebuvo zacija gali taikyti. Esant tokioms yra ir dabar. panaudota svarbiausioji mokslinė li nuotaikoms, komjaunimo organizaci Būtų neteisinga tvirtinti, kad teratūra, nušviečianti šią temą; pra ja negali atlikti avangardinio vaid fakulteto partinis biuras ir dekana nešėjas padarė ir stambių klaidų mens, gerinant mokymo procesą, ir iš tas šiais mokslo metais netai tiek temos vystymo, tiek metodikos tikrųjų ji šiuo metu tokio vaidmens kė jokių svarbesnių priemonių fa atžvilgiu. Apie šiais mokslo metais neatlieka. kulteto veiklai pagerinti ir pagyvin perskaitytų paskaitų žymius trūku Silpnas kritikos ir savikritikos vys ti. Be perdėjimo galima pasakyti, mus gauti signalai beveik iš visų tymas fakultete veda prie to, kad kad Teisės mokslų fakultete pagerė fakulteto katedrų. Nežiūrint į tai, kai kuriose katedrose nėra draugiš jo paties mokymo proceso organizavi fakulteto vadovybė (dekanas drg. kos atmosferos darbui. Paskiri drau mas, stiprinama profesorių-dėstytojų Domaševičius, fakulteto partinės or gai atsiduria nemalonioje padėtyje, ir studentų darbo disciplina, pagerė ganizacijos sekretorius drg. Gorbuno- pvz., palyginti, neseniai fakultete jo ir politinis-auklėjamasis darbas. vas) neparodė reikiamo reiklumo ir dirbąs dėstytojo pareigose doc. Blie Didžioji fakulteto profesorių ir dės operatyviškumo. Dėl tos priežasties ka, kurį kai kurie fakulteto dėsty tytojų dauguma dirba agitatoriais, kai kurie profesoriai ir dėstytojai tojai bando sukompromituoti kaip išvažiuoja į universiteto šefuojamąjį nesavikritiškai vertina savo veiklą. dėstytoją. rajoną, skaito paskaitas ir praneši Kartais liberališkai elgiamasi su tais Fakultete dar nėra rimto moksliniomus sostinės ir kitų Lietuvos res studentais, kurie nenori paklusti publikos miestų dirbantiesiems. Fa akademinei drausmei. tiriamojo darbo užmojo; diserta kulteto komjaunimo organizacija Jeigu iki šiol fakultete yra tokių cijų rašymo terminai perkeldinėjami rimčiau svarsto mokymo proceso ir studentų (ypač vyresniuose kursuo akademinės drausmės klausimus. se), kurie baigę universitetą negaus planuose metai po metų, studentų Tačiau tų, itin rimtų reikalavimų, teisės dirbti tarybinio teismo ir ta diplominiai darbai neperžiūrimi Tary kuriuos kelia aukštosioms mokyk rybinės prokuratūros organuose, už bų Sąjungos Komunistų partijos XIX loms komunistų partija ir tarybinė tai, savaime suprantama, atsako visų suvažiavimo ir Lietuvos . KP(b) VII vyriausybė, šviesoje nublanksta tie pirma rektoratas ir fakulteto dėka suvažiavimo sprendimų šviesoje, natas. Tokia padėtis liudija ir rėš pasiekimai, keldami mumyse didelį kiamo atsakomybės jausmo nebuvi skaitomos paskaitos mažai grindžia nerimą. Teisės mokslų fakultetas at mą pas tuos universiteto vadovus, mos medžiaga, savo aštrumu nukreip silieka nuo pačių svarbiausiųjų už kurie betarpiškai užsiima fakulteto ta prieš buržuazinio nacionalizmo pa davinių, keliamų aukštosioms mo kadrų komplektavimu. Didelė kaltė sireiškimus. kykloms šiuo metu, t. y. po to, kai tenka ir universiteto Kadrų skyriui Visa tai rodo, kad universiteto išvydo šviesą genialus J. V. Stalino (viršininkas drg. Gervickas). Negali partinė organizacija ir rektoratas veikalas „Ekonominės socializmo ma kęsti tokio fakto, kad fakulteto privalo iš pagrindų pagerinti vado TSR Sąjungoje problemos" ir po įvy studentų tarpe būtų tokių, kurie ne vavimą Teisės mokslų fakultetui įr kusių Tarybų Sąjungos Komunistų nusipelnė politinio pasitikėjimo, arba pareikalauti iš fakulteto partinės or partijos XIX suvažiavimo ir Lietuvos yra moraliai pakrikę žmonės. Čia ganizacijos ir dekanato rimto savo Komunistų partijos VII suvažiavimo. negali būti kad ir mažiausio libera- darbo pagerinimo. Neleistina taiks Aišku, kad aukštosios mokyklos liškumo. tytis su tokia padėtimi, kad fakulte fakultetų pasiekimai priklauso visų Vienas stambių trūkumų yra tas, te nepatenkinamai dirbama, ruošiant pirma nuo to, kaip dirbama su kad kad fakulteto vadovybė nepalaiko aukštai kvalifikuotus tarybinės tei rais, vykdant uždavinį — nuolat glaudaus ryšio su fakulteto komjau sės gynėjus, silpnai vystoma kritika kelti jų politinę ir dalykinę kokybę: nimo organizacija. Fakulteto partinė ir savikritika, pakrikusi drausmė, Kyla klausimas, kaip Teisės moks organizacija iki šiol neužtikrino vi 'nevykdomas mokslinio-tiriamojo dar lų fakultete dirbama su profesorių- sapusiško ir kasdieninio vadovavimo bo planas, nekovingai dirba komjau dėstytojų ir studentų kadrais. Tenka fakulteto komjaunimo organizacijai, nimo organizacija. konstatuoti, kad šioje srityje dirba nesuteikė apie save komjaunimo ak Teisės mokslų fakulteto vadovybė ma silpnai. Profesorių-dėstytojų ir tyvo. Dažnai komjaunuolių signalai, turi peržvelgti savo veiklą paskuti studentų sąstatas studijuojamas pa verti rimčiausio ir jautriausio dėme niųjų komunistų partijos sprendimų viršutiniškai. Kritika ir savikritika sio, praeina pro dekaną ir fakulteto šviesoje tam, kad galėtų fakultetą katedrose, kūrybinės diskusijos pa partinio biuro sekretorių. Todėl ir išvesti į pirmąsias kitų fakultetų grindiniais valstybės teorijos ir tei tik todėl pastaruoju metu fakultete gretas. sės klausimais, paskaitų, skaitytų au pasireiškę faktai parodo politinio Fakulteto vadovybė tai padaryti, ditorijose, apsvarstymas, mokslinio- budrumo stoką. be abejo, pajėgi, jei tik ji taikys tiriamojo darbo padėtis yra žemame Kalbant apie fakulteto komjaunimo energingas priemones trūkumams lygyje. organizaciją, reikia nurodyti, kad savo Veikloje likviduoti. Padėtis Kai kurie fakulteto profesoriai ir daugelio komjaunuolių žodžiai ski Teisės mokslų fakultete artimiausiu dėstytojai teoretiniams seminarams riasi nuo dajbų. Fakultete susidarė metu turi pasikeisti. pateikia blogai paruoštus pranešimus, neleistina padėtis, kada bausmės prie Doc. Stepanovas, o politiniai užsiėmimai akademinėse monėms, dekanato taikomoms tiems Universiteto partinio biuro grupėse dažnai pravedami paviršuti studentams, kurie nusižengia akade narys
Profkomiteto ataskaita
Al JAIS RAŠO
Kai nevadovaujama
(IS UNIVERSITETO PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJOS)
Su kasdien kintančia visa didžią tas, bendradarbiaudamas su komjau viešojo maitinimo objektai (bufetai, ja mūsų Tėvyne keičiasi ir Lietuvos nimo komitetu, pasiekė kai kurių lai valgyklos). TSR, o taip pat ir Vilniaus Valsty mėjimų politmasiniame darbe. Univer Profkomitetas studentams skyrė pa binis universitetas. Per ataskaitinį sitete organizuota visa eilė paskaitų, šalpų. Per ataskaitinį laikotarpį pa laikotarpį pažengta į priekį tiek ug o pavasario semestre — antireligi šalpoms buvo paskirta 13.050 rb. dant ir vystant tarybinį mokslą, tiek nės konferencijos fakultetuose. Jos Universiteto studentams išrūpinti ir parengiant aukštos kvalifikacijos spe gerai vyko Chemijos, Fizikos-mate išdalinti 133 kelialapiai. Daugelis stu cialistus. Pakilo studentų politinis, matikos fakultetuose, tačiau antireli dentų, mokslo pirmūnų ir aktyvių vi idėjinis lygis. Visus tuos laimėjimus ginė propaganda dar nepasiekė reikia suomenininkų poilsiavo ir gydėsi ge pavyko pasiekti todėl, kad universite mo užmojo. riausiose šalies sanatorijose. to kolektyvui vadovavo partinė or Kultūringam studentų laisvalaikio Darbą pagerino ir savišalpos kasa. ganizacija, kad ji ir komjaunimas praleidimui profkomitetas organizavo Susirūpinta skaityklų sanitarine padė auklėjo studentus komunistine dva kolektyvinius kino filmų ir spektak timi ir laboratorijų darbo sąlygų pa sia. Universiteto studentų profkomi- lių lankymus, minėjimus, poilsio va gerinimu. Tačiau ir čia, kaip ir dau tetas savo darbe vadovavosi LKPfb) karus. Kolektyviai buvo aplankyti gumoje kitų veiklos sričių, vos tik VI suvažiavimo, partinio biuro ir spektakliai: „Neužmirštamieji 19-ieji”, susidūrus su administracija, darbas aukštesniųjų profsąjungos organų „Pabėgimas" ir kt. Poilsio vakarai ir priekin mažai tepasistūmėjo. nutarimais. kitos kultūrinės priemonės atskleidė Po ataskaitinio pranešimo diskusijo Studentų profkomitetas vadovavo 7 žymius trūkumus jų organizavime. se pasisakė eilė studentų. profbiurams, 169 profgrupėms ir apie Drg. Lauciūtė (Istorijos-filologijos Rimtų laimėjimų pasiekta saviveik 2.500 profnarių. Vadovaudamas to los srityje. Pagerėjo ansamblio dar fak.) savo pasisakyme pažymėjo, kad kiam dideliam studentų kolektyvui, bas. Gerokai pažengė į priekį akade ataskaitinis pranešimas buvo paviršu profkomitetas rėmėsi profsąjungos minis choras, dūdų orkestras, Istori tiniškas. Ji kritikavo profkomiteto pir aktyvu. Profsąjungos aktyvą buvo jos-filologijos fakulteto merginų ok mininką drg. Karašauską už blogą jo stengiamasi auklėti, nurodant trūku tetas. Tačiau saviveikla dar netapo darbą, iškėlė faktą, jog profkomitete mus, klaidas ir priemones joms pa komunistinio studentų dingdavo pareiškimai pašalpoms gau šalinti. Proforgai drg. drg. Kičas, Žeb- veiksminga auklėjimo priemone. Saviveiklos ko ti. rytė ir kiti pasirodė kaip geri orga lektyvuose Apie blogą profkomiteto vadovavi silpnai vystoma kritika ir nizatoriai ir dabar dirba visuomeninį savikritika, chore ir ansamblyje pa mą profbiurams kalbėjo drg. Rastausdarbą fakultetiniu mastu. kas (Medicinos fak.). Drg. Rastausšlijusi drausmė. Studentų profkomitetas pagrindiniu kas nurodė, kad bendrabučių bufe Nepakankamai buvo vadovaujama uždaviniu laikė akademinį darbą ir tai blogai aprūpina ir aptarnauja stu teikė pastarajam didelės reikšmės. ir USK. Sportas mūsų universitete dar dentus. Jis kritikavo profkomitetą ir Profkomitetas savo posėdžiuose nepasidarė masinis. Iki šiol smarkiai už pavėluotą paskirtų pašalpų išmo svarstė akademinius klausimus. Tie šlubuoja organizacinis sporto darbas. kėjimą. Profsąjungos nariai dalyvavo uni patys klausimai buvo svarstomi ir Fizikos-matematikos fakulteto proffakultetų profbiuruose (Fizikos-mate versiteto šefavimo darbe. Didelis dė biuro pirmininkas drg. Merkys nuro matikos, Ekonomikos mokslų fak.) mesys buvo skiriamas Molėtų rajo dė, jog nepatenkinamai vadovaujama ir kt. Visa eilė proforgų, būtent: Ki nui. Šefuojamose Vilniaus miesto bendrabučių taryboms. čas (Chemijos fak. I k.), Žebrytė (Is įmonėse studentai siejo mokslinj-tiriaDrg. Vldrinskaitė (Istorijos-filologi torijos-filologijos fak. III k.) ir kt., mąjį darbą su praktika. Tačiau mūsų jos fak.) savo pasisakyme iškėlė ei dirbo gerai. Jie organizuodavo gamy šefuojamieji jaučia per maža paramos lę trūkumų studentų kultūros klubo binius susirinkimus, kuriuose svarstė iš universiteto. darbe, nurodė, kad blogai buvo orga aktualius akademinius klausimus. Universiteto profesinė sąjunga nuo nizuojami poilsio vakarai bei koncer Apie pasitaikiusius trūkumus prof lat rūpinasi studentų materialinėmis tai studentams. Blogą poilsio vakarų sąjungos aktyvas pranešdavo kated sąlygomis. Mokami butpinigiai, stu organizavimą ir žemą jų meninį-idėjiroms ir dekanatams. Kaip reikšmin dentai aprūpinami bendrabučiais. Per nį lygį iškėlė ir drg. Baranauskaitė ga akademinės drausmės sustiprini ataskaitinį laikotarpį 626 studentai (Istorijos-filologijos fak.). mo priemonė buvo panaudota sieninė gavo butpinigius. Įrengti nauji bend Apie silpną profkomiteto vadovavi spauda. Šioje srityje nepakankamą rabučiai Gorkio gatvėje ir mokslinin mą naujai išrinktiems profbiurams kovingumą parodė „Tarybinis stu kų namuose, kuriuose apgyvendinta kalbėjo Ekonomikos mokslų fakulteto dentas". Jame per mažai buvo spaus apie 60 studentų. Iš viso universite profbiuro pirmininkas drg. Mackevi dinama straipsnių, nagrinėjančių to bendrabučiuose gyvena apie 1.000 čius. profsąjungos darbą. studentų. Bendrabučiuose buvo orga „Profsąjungos — komunizmo mo Tačiau akademiniame darbe iki nizuojamos švaros savaitės. Reikia kykla", — šiais Lenino žodžiais pra šiol neįgyvendintas nuoseklus mo pažymėti, kad ne visų bendrabučių savo pasisakymą prorektorius kymasis. Egzaminams dalis studentų tarybos dirbo patenkinamai. Liepos dėjo drg. Mitropolskis. Drg. Mitropolskis ruošiasi tik prieš prasidedant sesijai 21-osios gatvėje esančiame bendrabu ypač pabrėžė profsąjungos vaidme ir jos metu. Dauguma proforgų: Tei tyje (buvęs tarybos pirmininkas Vid- nį auklėjant jaunimą bei ruošiant sės mokslų fakulteto IV k. proforgas rinskaitė) buvo mažai rūpinamasi stu naujus aukštos kvalifikacijos kadrus. drg. Jocaitė, Istorijos-filologijos fa dentų buitiniais reikalais. Tą patį ga Universiteto partinės organizacijos kulteto I k. proforgas drg. Sidorina lima pasakyti ir apie administraciją, sekretorius drg. Grigonis nurodė prof ir kiti, nesidomi mokymosi klausi butų ir ūkio skyrius. Dėl blogo ad sąjungos darbo pagerėjimą ataskaiti mais. Dar pasitaiko gėdingi .špargal ministracijos vadovavimo bendrabu niu laikotarpiu. Grigonis kritika kų" naudojimo (Istorijos-filologijos čiai nebuvo laiku ir tinkamai pa vo profkomitetą Drg. už blogą jo vadova fak. III k.) ir egzaminų bilietų dingi mo iš katedros (Teisės mokslų fak.) ruošti naujiems mokslo metams. Stu vimą žemesniems organams, už pasi dentai apsigyveno kambariuose, kur taikantį abejingumą studentų buiti faktai. Per ataskaitinį laikotarpį profko pro lubas tekėjo vanduo (Gorkio gat niams reikalams. Drg. Grigonis nuro mitetas priėmė nemaža nutarimų, vėje Nr. 24), neįstiklinti langai ir kt. dė, kad būtina pagerinti organizacinį tačiau kai kurie iš jų buvo mažai Trūksta kuro bendrabučių apkūreni darbą, parinkti geresnius kadrus ir glaudžiau bendradarbiauti su partine veiksmingi. Profkomitetas nereikalau mui. davo jų įgyvendinimo, neužtikrinda Profaktyvas pradėjo rimčiau domė ir komjaunimo organizacijomis. Po baigiamojo profkomiteto pirmi vo darbo kontrolės. tis studentais, gyvenančiais privačiuo Nepakankamai profkomitetas ben se butuose: juos aplankydavo profor ninko drg. Karašausko žodžio buvo dradarbiavo su SMD, nepadėjo pasta gai bei profbiurų nariai. Profkomite priimtas nutarimo projektas darbui rajai kovoti už tai, kad studentai ne tas ir profbiurai turėjo visuomeninių pagerinti bei esamiems trūkumams iš būtų vien formaliais būrelių nariais. | kontrolierių kolektyvą iš 70 asmenų. taisyti. B. Švenčionytė Universiteto studentų profkomite Buvo kontroliuojama prekybos bei
KNYGLĮ LENTYNOJE
Šias knygas apsvarstykime grupėse Neatidėliotino kolektyvinio svars fone. Realistiniais paveikslais parodo Teisingai romane parodyta Komu tymo reikalingas šiais metais pasiro mos klastingos valstiečių pavergimo nistų partijos vadovaujamoji reikšmė dęs mūsų žymaus literatūros klasiko ir sunaikinimo priemonės. Meniniu ir išsivaduojamajam judėjimui. Rašyto Antano Vienuolio-Žukausko roma psichologiniu tikrumu pasižymi Jono jas teisingai parodė judėjimo linkmę, nas „Puodžiūnkiemis". Puodžiūno, atėjusio derėti jam įsisko. nes suprato organizuotą jo pobūdį. Demokratinė A. Vienuolio kūryba linusio mažažemio valstiečio sklypelį, Jaučiama, kad partija yra pogrindyje tarybiniais metais pasireiškė dar la epizodas. Viena nedidele peizažo de ir tik lemiamais momentais iškyla jos biau principine buržuazinės santvar tale rašytojas puikiai sugebėjo per I vadovaujamas poveikis. Ji išugdo eikos kritika. „Puodžiūnkiemyje" rašy teikti valstiečio meilę savo žemei, o j lę nenuilstamų kovotojų: Arvydą Gailiūną, Mykolą Jonaitį, Poderį ir tojas įveda naują savo kūryboje kartu ir jo neviltį, bejėgiškumą. kt. liaudies išsivaduojamojo judėjimo te Romane aštriai demaskuojama bur. Sis romanas įeina į pačių ge mą, mėgina sukurti teigiamo hero žuazinė valdininkija, valstybinis apa riausiųjų mūsų tarybinės literatūros jaus personažą. ratas ir jo atstovaujama politika. kūrinių tarpą. Romanas pasižymi vaizduojamojo Referento Kazio Puodžiūno veikla — laikotarpio platumu: čia atsispindi tai tipingas smunkančios visuomenės buržuazinės diktatūros pradžia, jos paveikslas. Išryškėja tik „Brolių" romane rašytojas, remdažemės reforma, liaudies pasiprieši gyvenimo nimo vaizdai (pvz., suvalkiečių bruz rieji buržuazinės inteligentijos inte damasis plačia istorine, dokumenti dėjimas, streikai ir demonstracijos resai: šlykštūs geresnių, šiltesnių vie ne medžiaga, teisingai ir meniškai at miestuose) ir, pagaliau, tarybinės tų medžiojimas, kyšininkavimas, veid skleidžia tipišką istorinę ano meto įvykių Lietuvoje tendenciją, jų esmę. santvarkos įvedimas. Romanas re mainiškas patriotizmas. miasi dviem svarbiausiais idėjinio „Puodžiūnkiemyje" neaplenkiamas Meniškais vaizdais parodydamas tą turinio momentais: iš vienos pusės svarbus reakcinis buržuazinio gyve didžiąją tiesą, kad Lietuvos darbo — buržuazijos išsigimimo demaska nimo veiksnys — bažnyčios viešpa žmonės, savo didvyriškoje kovoje, vimas, iš kitos — progresyvių mūsų tavimas, apraizgęs visą to meto eko Lietuvos Komunistų partijai vado tautos jėgų augimas. nominį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. vaujant, sukūrė Tarybų Lietuvos res A. Vienuolis šiame romane svorio Atskiri romano epizodai vaizduoja publiką, taip pat didvyriškai ją gy nė nuo užsienio ir vidaus koaitrrevocentrą nukreipia į kaimo buožijos, klerikalinį švietimo pobūdį. naujo kapitalistinio dvaro šeiminin Visam niūriam buržuaziniam gyve- liucijos. A. Gudaitis-Guzevičius suda kų, įsigalėjimą. Tai vienas stipriau mui rašytojas priešpastato liaudies vė triuškinantį smūgį buržuazinių na sių ir ryškiausių romano vaizduoja išsivadavimo kovos vaizdas. Matome, cionalistų skleistam melui, kad esą, mųjų objektų. Brolių Antano ir Jono kaip per organizugtą ir vieningą ko tarybos Lietuvoje buvo atneštinis Puodžiūnų įsitvirtinimo ir turtėjimo vą Lietuvos liaudis pasiekia laisvę. reiškinys, kad, esą, „visi" lietuviai istoriją autorius vaizduoja seno Vykstančią kaime kovą rašytojui prieš jas kovojo. Itin ryškiai demas aristokratinio-fedalinio dvaro žlugimo pavyko perteikti reljefiškai, giliai kuoja tikrąjį buržuazinių nacionalis ir kapitalistiniais pagrindais besiku praskleidžiant veikėjų psichologiją tų veidą tie romano epizodai, kuriuo se pasakojama apie negirdėtą bur riančių „stambiųjų ūkių" iškilimo bei išgyvenimus. LV 11424
V
Istorijos-filologijos fakultete jau pačioje mokslo metų pradžioje pra-; dėjo darbą grupinės deklamacijos saviveiklos kolektyvas. Pernai per' saviveiklos apžiūrą šis kolektyvas' pasirodė gerai. .Įdomus ir savo žan-Į ru mūsų universitete naujas kolek tyvas pradėjo dirbti su užsidegimu, bet po kelių repeticijų vienas iš da lyvių, I kurso studentas Serapinas, ėmė praleidinėti repeticijas. Apie jo elgesį buvo pranešta komjaunimo biuro kultūrmasinio sektoriaus vado vui, bet jokių priemonių nebuvo im tasi. Teko ieškoti naujo žmogaus. Darbas vėl prasidėjo. Nebuvo vado
vo, todėl kreipėmės į centrinio dra mos ratelio vadovą drg. Sabalį. Jis mielai sutiko mums padėti, pareikš damas, kad tai esanti jo pareiga. Deja, į repeticijas jis neateidavo. Kolektyvas, negaudamas paramos nei iš fakultetinio komjaunimo biuro, nei iš studentų kultūros klubo, iširo. Gaila, kad kultūrmasinio sektoriaus vadovas tiek mažai rūpinasi norin čiais dirbti kolektyvais, o paskui skundžiasi, kad studentai nenori da lyvauti saviveikloje. I. Baranauskaitė, Istorijos-filologijos fak. V k. studentė
Kada bus pateiktos kursinių darbų temos? Dabar svarbiausias dalykas yra pa siruošimas ateinančiai egzaminų sesi jai, tačiau kursinių darbų rašymo taip pat negalima užmiršti. Dėstyto jai turėtų pasirūpinti ir iš anksto pra nešti studentams kursinių darbų te mas. Pernai kursinių darbų temas mes gavome tik balandžio mėnesį.
Visai suprantama, kad tai atsiliepė ir darbų kokybei. Darbai buvo parašyti parviršutiniškai, skubant, reikiamai neišstudijavus medžiagos. Dabar pats metas pasirūpinti, kad pernykštės klaidos nebūtų pakartotos ir šiemet. V. Riger, Žurnalistikos spec. II k. stud.
FELJETONAS
Tuliševskis pyksta... Atėjo sykį į mūsų universitetą vienas iš Gogolio „Mirusių sielų" herojų. Gal tai pagyrūnas Nozdriovas, ar šykštuolis Pliuškinas? Neįspėjote. Tai Sobakevičius apsilankė Tei sės m. fakultete. Tiksliau pasakius, tai ne Sobakevičius, bet jo tolimas palikuonis Tuliševskis. Nekalbėkime apie jo išorę (nes Gogolis mus gali įtarti plagijavimu), o tik pasižiūrėki me, ką naujo jis įnešė į senojo Sobakevičiaus būdą. Nusikeikime dviem metais į praei tį. Dar ir dabar daugelis atsimena jaunąjį Tuliševskį, kuris jau pirmo siomis studentavimo dienomis atvi rai ir grubiai parodė savo naciona listines nuotaikas. — Tu žinai, panie, kas tai lenkas, — suriaumojo jis savo grupės drau gui, — lenkas — tai ne rusas ir ne lietuvis. Aš — lenkas; ir įsikalk tai į savo smegeninę . . . Tuomet į šio būsimo teisininko el gesį tučtuojau atkreipė dėmesį fa kulteto komjaunimo organizacija, įspėjusi Tuliševskį dėl daromų išsi šokimų ir nurodžiusi jo netinkamą elgesį. O kai klausimas palietė Tuliševskio buvimą universitete, jis iš karto pasidarė švelnesnis už šilką. Visiškai „kitokiu" žmogum tapo Tu liševskis. Nuo tų įvykių praslinko pora me tų. Išaugo, suvyriškėjo studentas Tu liševskis, iš jaunojo Tuliševskio vi siškai virtęs į vyrą — Tuliševskį, įkopusį net į III kursą. Bet ylos maiše vis tiek nepaslėpsi. Jeigu norėsite pasikalbėti -su Tuliševskiu komjaunimo organizacijos nutarimų ar visuomeninių įpareigoji mų vykdymo klausimais — stovėkite kiek atokiau nuo jo. — Ha . . . Spjaunu į visus jūsų nutarimus ir reikaliukus, — neman
dagiu tonu atsako Tuliševskis, — ir nelįskit j akis. Vot kas! . . Kai auditorijoje ar koridoriuje pa sigirsta šaižus, stiprus balsas, kurso draugai šnibždasi: — Ššš . . . Tuliševskis pyksta . . . Kai Tuliševskiui reikėjo kartu su kitais kurso draugais dalyvauti kon certe Dzeržinskio vardo tabako fab riko darbininkams, jo balsas pasikei tė į tylų, grėsmingą niurnėjimą. — Kurrr ... Į fabrrriką! .. Rrrauna jus velniai su jūsų koncerrrtu . . . Norrrėsiu eisiu, norrrėsiu — ne . . . Nuvaikęs nuo savęs įkyrius drau gus, Tuliševskis tą patį vakarą links mai „ilsėjosi" restorane, o po to gir tas atsvyravo net ligi Čiurlionio 23, kur vyko šokiai. Čia jis visus stebi no savo narsumu, rodydamas kumštį visiems, kas buvo nepatenkintas jo elgesiu. — Smarkus mūsų Tuliševskis. — kalba grupės draugai, — jokių auto ritetų universitete nepripažįsta. Ir iš tikrųjų. Kai prorektorius drg. Mitropolskis paklausė, kodėl jis praleidinėja paskaitas, Tuliševskis at kirto: — Į mano asmeninius ir šeimyni nius reikalus nesikiškite. Tokiu pat tonu kalba Tuliševskis su draugais ir dėstytojais. Šitoks elgesys netinka tarybi niam studentui. Tuliševskis, matyt, užmiršo, kad tarybinėje aukštojoje mokykloje nėra ir negali būti tokių studentų, kurie savo asmeninius in teresus stato aukščiau už visa kita, kurie abejingai ir su panieka žiūri į visuomeninį darbą, kurie grubiai, netinkamai elgiasi su draugais ir dėstytojais. Mūsų universitete turi mokytis linksmi, žvalūs pareigingi, mandagūs studentai, o ne irzlūs stor žieviai. D. Dobilas
žuazinių nacionalistų — Lechavičiaus, Grigaliūno-Glovackio, Kubiliū no — gaujų terorą prieš Lietuvos darbo žmones, prieš revoliucinį jų judėjimą. Istoriškai teisingai ir meniškai įti kinamai rašytojas pavaizdavo lietuviš kųjų buržuazinių nacionalistų pri klausomumą nuo amerikinio dolerio, smetoninės klikos keliaklupsčiavimą prieš „amerikinio gyvenimo būdo" nešėjus į Lietuvą. Apibendrinančios, demaskuojančios reikšmės turi romane nupieštas kle ro atstovo, kunigo Kanopos, paveiks las. A. Gudaitis-Guzevičius įžvelgė reakcingosios katalikų dvasininkijos veiklos esmę ir tipiškai pavaizdavo ją kaip buržuazinių nacionalistų kru vinųjų darbų talkininką, kaip darbo žmonių interesų išdavimą. Visi romano „Broliai" puslapiai, byloją apie reakcijos jėgų kovą prieš revoliucinį Lietuvos darbo žmonių judėjimą, dvelkia kovine, demaskuo jamąja dvasia. Jie padeda ko zoti prieš kapitalizmo liekanas žmonių sąmonė je, ugdo neapykantą buržuaziniams nacionalistams ir jų žvėriškai ideoio. gijai. Didžiulės auklėjamosios reikšmės turi romane piešiami komunistų pa veikslai. A. Gudaitis-Guzevičius la bai ryškiai pavaizduoja Lietuvos Ko munistų partijos vadovaujantį vaid menį revoliucinėje darbo žmonių ko voje. Su didele šiluma ir menine jė ga sukurti komunistų Karolio, Nor berto, Ignoto ir kiti paveikslai atlie ka be galo didelį vaidmenį komunis tiniame mūsų jaunimo auklėjime.
Kaip romano trūkumą šiuo atžvil giu reikia nurodyti tai, kad A. Gudai tis-Guzevičius nepakankamai išrutu liojo ir išryškino žymiųjų Lietuvos Komunistų partijos veikėjų, kaip antai: draugo Vinco, P. Eidukevičiaus ir kitų charakterius. A. Gudaičio-Guzevičiaus romanas „Broliai", kurį svarstys visas mūsų universiteto kolektyvas, įeina į tary. binę lietuvių literatūrą ne tik kaip ryškus didvyriškųjų 1917—1919 me tų kovų meninis dokumentas, bet ir galingas veiksnys kovoje prieš bur žuazinės nacionalistinės ideologijos pasireiškimus, prieš reakcingąjį klerą, prieš amerikinius-angliškuosius naujo pasaulinio karo kurstytojus. Ši plati istorinė epopėja pasakoja apie neužmirštamuosius 1918—1919 metus, apie Lietuvos darbo žmonių didvyriškų revoliucinių kovų metus. Romane „Broliai" A. Gudaitis-Guze vičius, tęsdamas „Kalvio Ignoto tei sybėje" pradėtą vystyti temą, vaiz duoja jaunos, vos susikūrusios Ta rybų Lietuvos respublikos kovą prieš lietuviškosios buržuazijos, lietuviš kųjų buržuazinių nacionalistų kontr revoliuciją, prieš Amerikos-Anglijos imperialistų intervenciją Lietuvoje 1918—1919 metais. J. Kostkevičiūtė, Lietuvių literatūros katedros aspirantė P. Ivanovas, Lietuvių literatūros katedros vyr. dėstytojas
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto B-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
REDAKTORIUS V. KOSTELNJCKIS
Užs. Nr. 02193