VISU ŠAUU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
TEISĖ Į MOKSLĄ
— Žinau, kad tu nori mokytis, bet pats matai — nėra iš ko, — pasakė €> tėvas, kai parėjau iš mokyklos su penkių skyrių baigimo pažymėjimu. KVdrZi — Niekam nelinkiu tokio gyvenimo, kokį aš gyvenau, o ką bekalbėti apie savo vaikus. Girdėjau, žada pridėti dar vieną skyrių, tai ir vėl mokysies. Dabar palauk, padėsi man dirbti. Tėvas pasirašyti tepramoko. Ir tik VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, rai, sunkus buvo jo gyvenimo kelias.. REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS Daug metų kasė buožėms šulinius, KOMITETŲ ORGANAS skaldė akmenis. Daug sūraus prakai Nr. 29 (100) 1952 m. gruodžio 2 d., antradienis Kaina 20 kap. to praliejo, kad ketvertas vaikų ga lėtų įsigyti nors pradinį mokslą. Mano mokslas, kaip ir dviejų vy resniųjų seserų, tuo ir pasibaigė. Vo kiečių okupacijos metu niekas ir ne sirengė mokyklą papildyti iki šešių skyrių.
OTUDtNTM
Egzaminų sesija — I/ mūsų darbo patikrinimas
buvo girdėti duslus patrankų griaus mas, kai naujai atsikūrusi Tarybų valdžia ėmėsi progimnazijos organi. žavimo. Tų pačių metų rudenį aš vėl mokiausi. Baigiau. Atvykau į Vilnių. Mokiausi I-je vidurinėje mokykloje. Čia pajutau, kokį didelį dėmesį par tija ir vyriausybė skiria mokslo jau nimui. Mane apgyvendino bendrabu tyje, kur buvau išlaikomas valstybės lėšomis. Bendrabutyje gyveno daug tokių kaip aš darbininkų vaikų, ku riems jaunystės pavasarį atnešė Stalino Konstitucija. Tarybinė mokykla išugdė mane, su formavo mano pasaulėžiūrą. Aš įsi jungiau į šlovingojo komjaunimo ei les.
Dabar, studijuodamas universitete, aš stengiuosi darbu atsidėkoti drau Tarybinė Armija, pergalingai triuš gui Stalinui ir Partijai už teisę į kindama fašistinius grobuonis, išva mokslą. Artėja 1952—1953 mokslo metų ru Ruošiantis egzaminų sesijai didelę davo gimtąjį miestelį. Tolumoje dar R. Dačinskas dens semestro pabaiga ir su ja kartu reikšmę turi kritiškas ir savikritiš kas mūsų darbo trūkumų iškėlimas, eilinė egzaminų sesija. Pasiruošimas šiai egzaminų sesijai studentų mokomojo proceso patyri vyksta ypatingomis sąlygomis, vyks mo apibendrinimas. Šiuo atžvilgiu ta tuo metu, kai visa tarybinė liau- svarbų vaidmenį turi suvaidinti sieMano atmintyje dar neišdilo sun vienas, nors ir menkas, indėlis į kodis atsako nauju milžinišku darbo ninė spauda, nušviesdama dekanatų, kios, dažnai net alkanos, vaikystės munizimo statybą. pakilimu Į istorinius Tarybų Sąjungos katedrų ir pačių studentų darbą ruo vaizdai. Bet tai buvo buržuaziniais Mes kuriame komunizmą, ir jo pir Komunistų partijos XIX suvažiavimo šiantis šiai egzaminų sesijai. Sieninė metais, ir tai jau praėjo negrįžtamai. mieji žiburiai jau matosi. O juk visa sprendimus, kurių įvykdymas dar spauda turi čia pat kelti aikštėn vi Šiandien, tarybų santvarkos dėka, iš tai vyksta todėl, kad tarybiniai žmo nės pasitiki savo jėgomis, kad jiems viena pakopa pakels tarybinę visuo sus pastebėtus paruošiamajame dar sipildė ir mano, paprastos valstiečio padeda ir nurodo teisingas gaires menę jos pergalingame žygyje, sta be trūkumus ir tuo būdu, padėti de dukros, svajonės apie mokslą, apie partija, draugas Stalinas. tant komunizmą mūsų šalyje. kanatams, katedroms, visuomeninėms Už teisės į mokslą, darbą, šviesų gražią, šviesią ateitį. Aš mokausi, Mūsų universiteto kolektyvas: stu organizacijoms šalinti tuos trūkumus, komunistinį rytojų mes dėkingi studijuoju tą specialybę, kuri man Stalino Konstitucijai ir jos kūrėjui dentai, profesoriai-dėstytojai, rekto vesti nuolatinę vykdomų priemonių patiko dar mokyklos suole. Šiandien draugui Stalinui. kontrolę. ratas, dekanatai, katedros, visuome būsimai specialybei aš ruošiuosi at B.. Lunytė, ninės organizacijos ateina Į šią egza Dekanatai turi iš anksto paruošti kakliai, daug dirbu, nes suprantu, Gamtos mokslų fak. minų sesiją tvirtai pasiryžę komunis ir paskelbti pastovius egzaminų tvar V k. stud. kad mano geras mokymasis yra dar tiškai Įvykdyti tuos didžius uždavi karaščius, sudarant juos taip, kad nius, kuriuos visoms tarybinėms studentai turėtų pakankamai laiko aukštosioms mokykloms iškėlė TSKP kiekvienam eiliniam egzaminui pasi XIX suvažiavimas aukštojo mokslo ruošti. Dekanatai taip pat turi patik srityje, kuriuos mūsų respublikos rinti ir nuolat kontroliuoti, kaip ka aukštosioms mokykloms iškėlė Lie tedros ruošiasi egzaminų sesijai, kaip Norint jaunimą auklėti komunisti aplankymai nedidelėmis studentų, tuvos Komunistų partijos VII suva studentai yra aprūpinti programomis ne dvasia, reikia kelti jo kultūrinį gyvenančių bendrabutyje, grupėmis. iš laikomų žiemos egzaminų sesijoje lygį. Priešingai kapitalistinėms ša žiavimas. Didelę reikšmę turi kolektyvinis Pagrindinis aukštosios mokyklos dalykų, kokios darbo sąlygos suda lims, Tarybų šalyje jaunimui yra su grožinės literatūros knygų apsvarsty uždavinys yra geras aukštai kvalifi rytos studentams katedrose besinau- teiktos visos sąlygos kultūriškai mas. Taip I kurse praėjo Julijaus vystytis. Tam tikslui tarnauja mūsų Fučiko knygos „Žodis prieš mirtį" kuotų kadrų įvairioms liaudies ūkio dojant kabinetais, skaityklomis, kon didžiosios socializmo šalies teatrai, apsvarstymas. II kurse apsvarstyta šakoms, kultūros fronto darbuotojų sultacijomis, reikalinga literatūra. kinai, literatūra. Menas ir literatūra Vienuolio „Puodžiūnkiemis". paruošimas. Šio pagrindinio uždavi Katedros turi pasirūpinti, kad stu tarybinėje šalyje tarnauja ne išnau Tačiau Teisės m. fakultete kultūri nio vykdymo rezultatai charakteri dentams sistemingai būtų teikiamos dotojams, bet liaudžiai. Istoriniai par niame - masiniame darbe yra labai tijos nutarimai ideologinio darbo zuoja aukštosios mokyklos darbo sti konsultacijos, kad reguliariai veiktų klausimais, partijos XIX suvažiavimo daug trūkumų. Vyresniuose kursuose (V kurse) mažai praktikuojami ko lių. Kaip dirbo profesorių-dėstytojų kabinetai bei skaityklos besiruošiant nutarimai dar labiau padeda vysty lektyviniai kino ir teatrų lankymai. ti literatūrą ir meną socialistinį savo IV kurse neorganizuotas nei vienas kolektyvas, kaip studentai yra įsisa egzaminams ir jiems vykstant. spektaklio, filmo, knygos aptarimas. vinę dėstomuosius dalykus, parodo Visuomeninių organizacijų, ypač turiniu, nacionalinį savo forma. Teisės m. fakulteto dekanatas ir egzaminų sesija. komjaunimo organizacijos, pareiga ir visuomeninės organizacijos padeda Didelę reikšmę studentų kultūri Egzaminai yra ne vien tik studen yra organizuoti studentų tarpe kolek kelti studentų kultūrinį lygį. Šiais nio lygio kėlimui turi muziejų, paro tu įgytų žinių patikrinimas ir įverti tyvinį žinių kartojimą, teikti paramą mokslo metais fakultete buvo orga dų lankymas ir poilsio vakarų ruo šimas. Tačiau fakultete muziejų ir nimas, bet drauge ir profesorių-dės silpniesiems studentams, ryžtingai nizuota keletas teatro ir kino filmų parodų kolektyvinis lankymas visiš kolektyvinių aplankymų, kaip antai, tytojų nuveiktojo darbo komunistinio kovoti su pasitaikančiais trūkumais drama „Didysis Eretikas", kino fil kai nepraktikuojamas. Poilsio vaka auklėjimo ir mokymo srityje patikri ir padėti juos pašalinti. mai: „Dugne", „Glinka", aplankytas rai nors ir ruošiami, tačiau praeina nimas. Žiemos sesijos egzaminų re Universiteto kolektyvas turi visas Puškino muziejus. Ruošiamasi aplan neorganizuotai. Fakultete neskaito mos paskaitos kultūrinėmis temomis. zultatai turi parodyti augančius uni galimybes, kad egzaminų sesija būtų kyti operą „Kunigaikštis Igoris". Kolektyvinis kultūrinių vietų lanky Tokia padėtis susidarė todėl, kad versiteto pasiekimus ir jaunųjų spe pravesta aukštame teoriniame ir idė mas neblogai organizuojamas II kur nėra vieningo darbo plano. Profsą cialistų paruošimo kokybės kilimą. jiniame lygyje, kad būtų parodytas se. II kursas ne tik aplanko įvairius jungos kultmasinė komisija sudarė Šiam uždaviniui sėkmingai Įvykdy geras visų disciplinų žinojimas. Ge teatrų pastatymus, kino filmus, bet savo darbo planą, tačiau jis blogai ti visų universiteto grandžių pareiga ras pasiruošimas egzaminų sesijai, juos ir aptaria. Taip įvyko kino fil vykdomas. Kultmasinės komisijos yra užtikrinti, kad besiartinančioji geri egzaminų rezultatai parodys mo „Glinka" aptarimas. , pirmininkas drg. Sukelis paskutiniuo egzaminų sesija būtų žymiai aukštes kad mūsų universiteto kolektyvas Gera iniciatyva parodyta I kurse, ju laiku visiškai nusišalino nuo savo nio lygio už praėjusias. Nedelsiant pilnutinai supranta partijos ir vy turi būti pravesti gamybiniai susi riausybės iškeltus uždavinius, ir su kur organizuojami kolektyviniai kino darbo. Komjaunimo organizacijos rinkimai fakultetuose, kursuose, gru geba juos tinkamai Įvykdyti. pėse. Reikia numatyti priemones ge Iš jaunųjų kūrybos riau pasiruošti egzaminams, Įvesti es Sėkmingas egzaminų išlaikymas mingą numatytų priemonių vykdymo yra valstybinės reikšmės reikalas, kontrolę. STUDIJŲ Just. MARCINKEVIČIUS kilni ir atsakinga studentų ir profe Ypatingą dėmes} reikia skirti I KNYGELĖ kurso studentams, kurie žiemos eg sorių-dėstytojų pareiga, kuriai įvyk i MOKYKLA zaminų sesijos metu egzaminus lai dyti turi būti mobilizuotos visos mū sų jėgos. kys pirmą kartą. Aš vartau ją ir ramus šypsausi: Mano tėvas mokyklos nematė. ------------------------------ *. Gera taip senų dienų ieškot! Jis balanos šviesoj gyveno. Jį temokė „Šventųjų žyvatuos" Štai, data: manęs kažko tai klausė, Semtis „mokslo ir dvasiško peno". Nežinojau a§ tada kažko. Teisės mokslų fakulteto V kurso Šiuo metu kurso studentai atlieka studentai šiomis dienomis baigė eg dviejų mėnesių gamybinę praktiką Man dalia kiek kitokia teko. zaminų sesiją. Savo paskutinę egza- valstybinio valdymo, teismo ir pro Mirga lapuos raidės mažos, glaustos, Nors raides dar mama parodė, minų sesiją kurso studentai sutiko kuratūros organuose. Praktikos me Bet mokyklon tolimą taką įtemptai ir kruopščiai dirbdami. Prieš tu studentai apibendrina įgytas teori Ir tą datą noriu prisimint: Aš išmyniau per lietų ir gruodą. egzaminus buvo sušauktas kurso ga nes žinias, o taip pat renka medžiagą Aš išmokau atsakyt neklaustas, mybinis susirinkimas, kuris numatė savo diplominiams darbams. geresnio egzaminų pasiruošimo prie Vėjas sniegą į veidą man bloškė, Aš išmokau nuolat žengt pirmyn. S. m. lapkričio mėn. 29 d. fakulteto mones. Mano kojos klumpėse šąlo ... Per šią sesiją, kaip ir praėjusiais mokslo personalo ir kurso studentų Sunkūs buvo keleliai į mokslą, metais, buvo praktikuojamas kolek bendrame susirinkime buvo apsvars Ir didžiuojuos, kad ėjau į priekį, tyvus egzaminų rengimas. Šio meto tytas diplominių darbų rašymo klau Alkani ir vingiuoti be galo. simas, iškelti pagrindiniai trūkumai Nešinas mažyte knygele, do tinkamumą parodė geri egzaminų rezultatai. Iš 46 studentų, laikiusių ir numatytos konkrečios premonės Mano broliui kolūkis sukūrė Siekiau to, ko visa liaudis siekė, jiems pašalinti. egzaminus, 25 studentai juos išlaikė Pavydėtinai šviesią vaikystę: vien tik „labai gerai". Kiti studentai Teisininkai-diplomantai dės visas Ir buvau būry kartu su ja. išlaikė „labai gerai" ir „gerai". Ge pastangas, kad pateisintų partijos ir Jam mokyklą pastatė prie durų, riausiai egzaminus išlaikė valstybinės vyriausybės į juos dedamas viltis ir Jam nereik gilaus sniego bristi. taisės ciklo studentai (vidurkiu 4,8). taptų gerais specialistais-teisininkais, Gal todėl ir studijų knygelę Bendras kurso egzaminų pažymių vi aktyviais komunistinės visuomenės Jis nežino vargo besočio, Aš dažnai patenkintas vartau, durkis yra 4,7. Komjaunuoliai drg. statytojais. Jis temoka kalbėt apie laimę. drg. Lydeikytė, Miciūnaitė, KukliansH. Uziela, Kad joje save ir savo kelią Jam nereikia šviesos ieškoti, kis, Jocaitė ir kt. yra ne tik mokslo Teisės mokslų fakulteto pirmūnai, bet ir geri visuomeninin Ji patį į namus ateina. V kurso komjaunimo Aš tarytum veidrody matau. kai. biuro sekretorius
Penkto kurso teisininkai baigė egzaminų sesiją
RESPUBLIKOS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
u
Studentai apdovanoti garbės raštais Neseniai įvykusioje Kauno miesto aukštųjų mokyklų stu dentų mokslinių darbų apžiū roje dalyvavo ir Žemės ūkio akademijos studentai. Už mokslinį darbą „Eglės :r pušies užveisimas daigais" stu dentas Kairiūkštis apdovanotas pinigine premija ir TSRS Aukš tojo Mokslo Ministerijos Gar bės raštų. Už savo mokslinius darbus TSRS Aukštojo Mokslo Minis terijos Garbės raštais apdova noti studentai drg. drg. Mikelionis, Šalčius, Repšys. Iš laikraščio „Tarybinis agronomas" LTSR Žemės ūkio Akademija
> | ; £ |
Teorija jungiama su praktika Chemijos-technologijos fa kulteto organinės chemijos ir technologijos katedros kolek tyvas, norėdamas sustiprinti bendradarbiavimą su pramone, sušaukė katedros posėdį „Vil ko" kailių apdirbimo fabrike. Posėdyje dalyvavo fabriko va dovybė, cechų viršininkai, inžinierinis-technikinis persona, las. Posėdyje buvo nagrinėtas įmonės produkcijos kokybės pagerinimo klausimas. Bendradarbiavimas su fabriku įgalina katedros personalą savo tiriamąjį darbą nukreipti į praktiškų ir aktualių pramonės vystymo klausimų nagrinė' jimą. Iš laikraščio „Už tarybinį mokslą" Politechnikos institutas
į
Į
I į
lygi biuro kultmasinio sektoriaus vadovas drg. Dvorkina neturi net savo darbo plano. Reikia pažymėti, kad universiteto studentų kultūros klubas nepakan karnai organizuoja kolektyvinius kul. tūrinių vietų aplankymus, kolektyvi nius knygų ir spektalių aptarimus, susitikimus su artistais, dailininkais ir t. t., o jei kartais ir organizuoja, tai paskubomis, nerūpestingai. Fakul tetai, neturėdami aukštesniųjų orga nų darbo planų, nesuderina su jais savo planų. Reikalinga praktikuoti dviejų ar daugiau fakultetų mastu įvairias kul tūrines priemones. Tai įgalintų stu dentus glaudžiau bendradarbiauti, pasidalinti savo darbo patyrimu. Įvairių kultūrinių priemonių pravedimas, ne tik kelia studentų kultū rinį lygį, bet ir ugdo kolektyvizmo jausmą. Tam yra sudarytos visos są lygos, reikia tik jomis tinkamai nau dotis, todėl visuomeninių organizaci jų, pirmoje eilėje komjaunimo ir profsąjungos uždavinys — daugiau dėmesio skirti aukščiau minėtoms priemonėms ir užtikrinti organizuotą jų pravedimą. B. Sarkūnėlis,
Teisės m. fak. profbiuro pirmininkas
DIALEKTIKA Rodos, kas čia: pažiūri į draugą — Jis — kaip visada: paprastas, gerasi Nematai, kad jis valandom auga, Kad jam ankšta senam futliare.
Rodos, niekas
jame nepakito, Kaip visuomet jo akys dega. O žiūrėk — jis kitaip ima plytą Ir kitaip ją į sieną deda. Tik jo veidas —
paprastas, Tau primins
geras,
tavo artimą draugą, Jam jau ankšta senam futliare, Jis - ne metais, o valandom auga.
Liaudies tribūnas
TARYBŲ SĄJUNGOS ČEMPIONAS
Praėjo aštuoniolika metų, kai nete duotis, ir jis nuolat jas garbingai at nius ir sunkesnius uždavinius, jie kome Sergiejaus Mironovičiaus K,ro- likdavo. mums nebaisūs, todėl kad rytoj, pra. vo, vieno iš Įžymiųjų mūsų partijos Po XIV suvažiavimo partija Kiro turtinti didžiuliu patyrimu, mes dar ir Tarybų valstybės veikėjų. Didelį vą skiria, kaip ištikimą leninietį-sta- tvirčiau, dar ištveriningiau, dar orga kelių per tą laiką nuėjo partija, pa linietį, Leningrado partinės organiza. nizuočiau vykdysime mūsų partijos, siekusi naujas pasaulinesistorines cijos vadovu. S. M. Kiro/vui vado mūsų vado draugo Stalino nurody pergales, Bet juo toliau mes atsitoli vaujant, Leningrado bolševikai su mus". name nuo tos gedulingos dienos, kai triuškino trockistinę-zinovjevinę pa Tikrai pranašiškai skamba šie žo Kirovas, nukautas trockistinio-bucha- saulinės imperialistinės reakcijos di. džiai, pasakyti daugiau kaip prieš 20 rininio šnipo žmogžudiškos rankos, versantų gaują ir dar glaudžiau su metų. Lenino—Stalino partijos XIX krito savo revoliuciniame poste, tuo sitelkė apie CK, draugą Staliną, •iš suvažiavimas nubrėžė naujus istori ryškiau ir reljefiškiau iškyla šio vystę verdantį darbą už stalininio nius uždavinius — grandiozinius ko liepsningo proletarinės revoliucijos socialistinio šalies industrializavimo munistinės visuomenės statybos už tribūno paveikslas. plano įgyvendinimą. davinius, kuriuos įgyvendinti su įkvė Talentingas bolševikinis masių or pimu ėmėsi visa tarybinė liaudis. Į revoliucinės kovos kelią Kirovas srojo būdamas aštuoniolikos metų ganizatorius Kirovas kaip retas kas buvo aistringas kovotojas jaunuolis. 1904 metų pabaigoje jis mokėjo jas uždegti savo idėjiškumu, užKirovas taikos reikalą, už tautų draugys tampa Rusijos socialdemokratų parti nesutaikomumu kovoje su partijos tę, nenuilstamai šaukė kelti budrumą, jos bolševikinės grupės nariu, o 1905 priešais, liaudies priešais, savo be pabrėždamas būtinumą stiprinti Tary metų viduryje — RSDDP Tomsko ko. baimiškumu nugalint sunkumus. bų valstybę kapitalistinio apsupimo Kirovas įkvėpė Leningrado darbi miteto nariu. Čia jis pirmosios Rusi Jis be galo tikėjo jos revoliucijos metais vadovauja ninkų mases ir visus srities darbo akivaizdoje. —Stalino reikalo pergale. Tar Tomsko darbininkų ir Taigos stoties žmones pasiaukojančiai kovai už sta Lenino tum iš partijos XIX suvažiavimo tri lininių penkmečių įgyvendinimą. mazgo geležinkelininkų kovai. Bolševiko pavyzdys, Kirovas buvo būnos ištarti Kirovo žodžiai apie Tais metais Kirovas tampa vienu iš nepertraukiamo veikimo žmogus, jis amerikiniusanglišk uosius kapitalis įžymiųjų partijos organizatorių. Jis nedarė skirtumo tarp žodžio ir darbo. tus, mėginančius įstumti pasaulį vadovauja politiniam geležinkelinin „Neužmirškite to, — sakė Sergiejus į naujo karo sūkurį, kurį jie rengia kų streikui, įkuria pogrindinę bolše Mironovičius viename savo išsto norėdami apiplėšti tautas, vaikyda vikinę spaustuvę. 1906 metų vasarą jimų, — kad mūsų bolševikų par miesi aukšto pelno. „Ir kokias tik caro žandarai, susekę Kirovą, jį su tija visados skyrėsi nuo visų kitų tarpusavio sąjungas besudarytų kapi. ima. Beveik dvejis metus jis sėdi partijų tuo, kad jos žodžiai nesiski talistai, — sakė Sergiejus Mironovi tvirtovėje, kur, nepaisydamas sunkių ria nuo darbų, tuo, kad ji nieko ne čius, — kokias pinkles berengtų visų sąlygų, daug skaito, dvasiškai remia paisydama tvirtai vykdo savo nutari šalių kapitalistai prieš didžiąją darbijaunus politinius kalinius, įkvėpda mus, nes tie nutarimai yra teisingi, ninkų-valstiečių Tarybų Sąjungą, mas jiems žvalumą ir tikėjimą dar tik jie vieni yra galimi ir tikrai per dabar nėra jokios abejonės, kad nei bininkų klasės reikalo pergale. tai emblemai, kuri vaizduoja liūtą, galingi". Nuo 1909 m. Sergiejus Mironovu Aukščiausiai išsilavinęs marksistas nei tai emblemai, kuri vaizduoja erelį čius eilę metų dirba partinį darbą ir ugningas Lenino-Stalino idėjų pro su viena ar dviem galvom, ateitis šiaurės Kaukaze, buria mases apie pagandistas, Sergiejus Mironovičius nepriklauso. Ateitis priklauso tai dar bolševikinius lozungus. Čia caro vy nenuilstamai dirbo auklėdamas kad bo emblemai, kuri atvaizduota mūsų riausybė vėl įmeta jį į kalėjimą. Bet rus marksistine-leninine dvasia, ra vėliavose, su kuriomis mes išėjome į kalėjimai, visi caro budelių persekio gindamas juos nuolat plėsti savo po Spalio revoliuciją, ateitis priklauso jimai tik dar labiau užgrūdina prole litinį akiratį. Marksizmas-leninizmas, Piautuvui ir Kūjui". tarinio revoliucionieriaus valią. — sakė jis, — tai iš tikrųjų tikras ir Nuo to laiko, kai buvo pasakyti šie Per visus sunkumus ir bandymus vienintelis mokslas, kuris moko dar žodžiai, su vėliava su pjautuvo ir kūjo emblema, su Lenino-Stalino vė Kirovas išlaikė ištikimybę „partinei bo žmones nugalėti savo priešus. Sergiejus Mironovičius taip pat ne liava pakilo liaudies demokratiniu ša priesaikai", begalinį atsidavimą Lenino—Stalino reikalui. Jis yra ak nuilstamai mokė kadrus lenininio-sta. lių darbo žmonės ir didžioji kinų tyvus Spalio ginkluotojo sukilimo lininio darbo stiliaus, visokeriopo tauta. Petrograde dalyvis, kai „Auroros" kritikos ir savikritikos vystymo, Tarybiniai žmonės Šventai gerbia at kreiserio patrankos paskelbė pasau aukšto partinio principišlkumo, gele minimą Sergiejaus Mironovičiaus Ki. liui naujos eros žmonijos istorijoje žinės partinės ir valstybinės draus, rovo, nepalenkiamo revoliucionie. pradžią. Pilietinio karo ir užsienio mės. riaus, Lenino ir Stalino įžymaus mo intervencijos metais Sergiejus Miro Su didžiausia meile jis kalbėjo kinio ir bendražygio. Šviesus Kirovo novičius tampa vienu iš įžymiųjų bol apie genialųjį partijos ir liaudies va paveikslas visada bus įkvepiantis pa ševikų karinių veikėjų ir Raudono dą — draugą Staliną, kuriame įkūny vyzdys pasiaukojančio tarnavimo Tė. sios Armijos politinių auklėtojų. Tuo ta partijos didybė, jos nenugalimu vynei, komunizmo reikalui. rūsčiu laiku partija, Leninas ir mas. Su galinga vidine įsitikinimo Stalinas Kirovui ne kartą pavesdavo jėga Kirovas tvirtino: „Tegu rytoj „Tiesa" 1952 m. lapkričio mėn. 30 d. nepaprastai sunkias ir atsakingas už istorija mums iškelia dar sudėtinges Nr. 283 (2958)
Gerinkime sienlaikraščių kalbą Draugo Stalino veikalai kalbos mokslo klausimais skatina mus rū pintis ir kalbos grynumu, taisyklin gumu. Ypač taisyklinga turi būti spaudos kalba. Netaisyklinga, prastakalba parašyta knyga ar straipsnis nustoja savo reikšmės, darosi skai tytojams neprieinami. Ypač svarbų, kad taisyklinga, suprantama kalba būtų rašomi laikraščiai, sienlaikraš čiai, t. y. toji spauda, kurią skaito plačiausios skaitytojų masės. Reikia pasakyti, kad mūsų univer siteto sienlaikraščių kalba toli gražu nevisuomet yra taisyklinga, sklandi, suprantama. Lietuvių kalbos mokslinis būrelis 1952 metų lapkričio 28 d. susirinki me apsvarstė Gamtos mokslų fakulte to sienlaikraščio „Tarybinis gamtinin kas" Nr. 20 kalbą ir konstatavo, kad savo tematika aktualūs bei reikšmin gi straipsniai, gerai atspindį fakulte to gyvenimą, dažnai yra parašyti sunkia, netaisyklinga kalba, konstata vo, kad numeryje yra nemaža ele mentarių rašybos, skyrybos, žodyno ir kitų klaidų. Bene dažniausiai tiek šiame nu meryje, tiek ir kituose mūsų sienlaik raščiuose pasitaikančios klaidos yra skyrybos klaidos. „Tarybinio gamti
ninko" redkolegija, atrodo, visiškai ignoruoja elementariausias skyrybos taisykles: nekalbant jau apie kitus skyrybos atvejus, čia labai dažnai neskiriama net šalutinių sakinių nuo pagrindinių. Štai pora pavyzdžių: „Darbo žmonės visame pasaulyje vis labiau supranta kokią didelę reikš mę..." „Pažiūrėkime kaip yra su ide ologinio lygio kilimu" ir t.t. Nume ryje yra ir rašybos bei korektūros klaidų. Nemaža yra ir žodyno bei frazeolo gijos klaidų: Pvz., rašoma: „Nuo š. m. m. pradžios Aukštesniųjų auga lų sistematikos ir Žemesniųjų augalų sistematikos katedros apjunktos į vie ną bendrą Botanikos katedrą", „Per kursines apžvalgas per mažai išryški nami studentai", „Ji neiškelia prieš komjaunimo grupę" ir kt. Neretai dėl šitokių ir panašių klaidų sunkiai te galima suvokti, kas norėta tuo ar ki tu sakiniu pasakyti, pvz., „IV kursų (sekret. Baltakytė) geologų spec. iš 19 tik 5 nejungia VLKJS eilės", „Blo ga yra apsiriboti gamybinių praktikų pravedime (?!) Vilniaus Valst. U. so de (?), kaip nuolatine baze” ir pan. Trūksta ir išviršinės numerio api forminimo kultūros; jame, pvz., žo džiai trumpinami pripuolamai (saky
ATSAKINGUMO Sieninė spauda yra galinga orga nizuojamoji ir mobilizuojamoji jėga. Ypač svarbūs uždaviniai sieninei spaudai iškyla auklėjant tarybinius žmones komunistine dvasia, vystant kritiką ir savikritiką. Visa tai turi priminti sienlaikraščių redkolegijoms, kad jų dedama medžiaga turi būti ne tik turininga, idėjiška, bet taip pat patikrinti minimieji faktai, o laikraščio straipsnių kalba — taisyk linga ir sklandi. Tenka pasakyti, kad pastarųjų rei kalavimų Istorijos-filologijos sien laikraščio „Už tarybinį mokslą" red kolegija nesilaiko. Paskutinysis (Nr. 2) sienlaikraščio numeris rodo, kad redkolegija nepakankamai ištaiso spausdinamos medžiagos kalbą, ne patikrinamas faktų teisingumas. Vie nas ir tas pats faktas minimas ke liuose straipsniuose (pvz., drg. Dineikaiitei skirti net du straipsniai ir LV 14721
V
sim, žodis „katedra" trumpinamas ir ,,ka", ir „k-ra" ir dar kitaip) nevie nodai rašomi skaičiai, peifkeliama netaisyklingai į kitą eilutę ir t. t. Šie paminėti ir nepaminėti faktai aiškiai rodo, kad „Tarybinio gamti ninko" redkolegija mažai tesirūpina savo sienlaikraščio kalbos kultūra, t. y. nesirūpina, kad aktualus sienlaik raščio turinys būtų skaitytojui su prantamas. Panašių klaidų pasitaiko ne tik Gamtos mokslų fakulteto sienlaikraš tyje; jų galima rasti ir kitų fakultetų sieninėje spaudoje. O to neturėtų būti. Gėda nemokėti elementariausių rašybos, skyrybos dalykų, kuriuos turėjome išmokti dar pradinės mo kyklos suole. Mokykimės išreikšti savo mintis aiškia, lengva, visiems suprantama kalba. Atsidėję studijuo kime J. V. Stalino rašltus, iš jų iš moksime tiksliai vartoti savo kalbos žodžius. J. Kardelytė I. Babiliūtė R. Jėčiūtė A. Lozoraitis M. Padleckas Istorijos-filologijos fakulteto studentai
STOKA
karikatūra). Karikatūra „Nesusifor. karikatūra, žinoma, jeigu ji taikli, mavę" kritikuoja politužsiėmimų pra teisinga, paprasta ir suprantama, be leidinėjimą istorijos spec. II kurse. sudėtingo prierašo, tuo tarpu šio Iš tikrųjų ši kritika turi liesti III sienlaikraščio kai kurios karikatūros istorikų kursą. Karikatūroje „III kur yra nevykusios, nesuprantamos ir so sporto meistrai", minimi drg. drg. virtusios paprasta pašaipa, o ne Puzinaitė ir Jadzevičius, kurie dar principine kritika. Nesuprantama lik neturi PDG I laipsnio ženklelio. Po tų karikatūra „Ach, širdele .mergu kelių dienų karikatūroje atsirado žėlės!", jei nebūtų prierašo, kuris prierašas: „Netinka, nes jau turi pasako, kad drg. Dineikaitė yra ženkliuką". Aišku, kad „faktas" su praleidusi 104 akademines valandas tokiu prierašu netenka bet kokios Sienlaikraščio „Už tarybinį moks vertės. Straipsnyje „Spaudos platini lą" redkolegija yra paėgus kolekty mas" minimi I kurso draugai Jukne vičius ir Fridmanas, kai tuo tarpu vas. Tai liudija ir paskutinė univer jie yra II kurse. Straipsnyje „Drau siteto sienlaikraščių apžiūra. Redko gei Dineikaitei" kalbama, kad ji sa legijai reikėtų daugiau atsakominguvo paskaitų praleidimą pateisina „dvasinėmis krizėmis". Redkolegija, mo talpinant korespondentų pateik visiškai nepasidomėjusi šio fakto tą medžiagą. teisingumu, įdėjo šį straipsnio auto V. Petkevičius riaus prasimanymą. Istorijos-filologijos fak. II k. Puiki kritikos išraiškos forma yra komjaunimo biuro sekretorius
Paskutinysis susitikimas, turėjęs išspręsti šių metų stalo teniso TSRS čempiono klausimą, vyko ypač įtemp tai. Kai praėjusių metų TSRS stalo teniso pirmenybių nugalėtojas sporto meistras A. Akopianas laimėjo prieš vilnietį A. Saunorį dvi partijas, o trečioje taip pat turėjo žymią taškų persvarą — 8:3, daug kas jau netei kė jokių vilčių jaunajam stalo te nisininkui. Tuo labiau, kad teisėjas paskelbė likus tik tris minutes. Trys minutės. .. Abiejų varžovų ko va buvo tokia atkakli, kad šito lai ko dažnai vos užtekdavo vienam taškui iškovoti. O čia — net penkių taškų persvara! Toji aplinkybė, kad Saunoris at kakliai ir ramiai tęsė sunkią, labai nepalankiai jam susiklosčiusią spor tinę kovą, dar kartą patvirtino žiū rovų jam duotą „geležinio vyro" charakteristiką.
Tolesnė kova įgavo visai nelauktą posūkį. Saunoris, beveik jau pralai mėjęs rungtynes ima ryžtingai siekti pergalės. Skirtumas vis mažėja: štai jau 8:5, dar po minutės 8:7 ir, paga liau, rezultatas išlygintas. Vėl pra ėjo minutė — paskutinioji. Saunoris veda 11:10. Tuo metu suskambėjo gongas. Taip Akopianui nepavyko laimėti trečios partijos, ir susitikimas buvo tęsiamas toliau. Ketvirtą par tiją laimi Saunoris. Reiškia, abu var žovai turi po dvi pergales. Kuris iš jų pasieks trečią laimėjimą? Sį klau simą turėjo nulemti lemiama, penk toji partija. Šios partijos rezultatas laikui pasibaigus buvo vos 2:2. Ski riamas papildomas laikas — žaisti ligi pirmo lemiamo taško. Akopia nas, garsusis kirtimų meistras, pa siunčia smarkiai kamuolį į patį stalo kamputį: vargu ar kas atrems tokią ataką. Bent Akopianas tuo buvo tik ras. Jis jau nuleido raketę, nebeužėmė patogios pozicijos, ramiai žvelg damas į Saunorį. Bet pastarasis spė jo pasivyti kamuoliuką ir grąžinti at gal. Visa tai truko dešimtąją sekun dės dalį. Akopianas mėgino vėl įsi jungti į žaidimą — tačiau buvo per vėlu. Taškas buvo prarastas, partija — pralaimėta. Taip Saunoris, varžy bose nepralaimėjęs nė vieno susi tikimo, iškovojo garbingą stipriausio Tarybų Sąjungos stalo tenisininko vardą. Mes visi džiaugiamės Algimanto Saunorio pergale, didžiuojamės, kad mūsų universiteto studentas tapo Ta rybų Sąjungos mažosios raketės čempionu. Tikimės, kad puiki universiteto studento pergalė paskatins, mūsų universiteto sportinius vadovus rim čiau pažiūrėti į stalo tenisą, nes šiai sporto šakai iki šiol per mažai buvo skiriama dėmesio.
S. Vaintraubas, Istorijos-filologijos fak. IV k. stud.
Slidinėjimo sezonui prasidėjus Šiemet anksti prasidėjusią žiemą mūsų universiteto slidininkai sutinka gerai pasiruošę. Jau spalio mėnesio pradžioje prasidėjo intensyvios slidi nėjimo sekcijos narių treniruotės. Dėstytojų Mečėjaus, Vaigausko, Tamulaičio vadovaujamos, slidininkų treniruotės anksčiau vykdavo du kartus per savaitę (salėje ar atvira me ore). Sekmadieniais būdavo ren giami 20—25 km žygiai ištvermei ugdyti. Lapkričio 27 d. Vingio parke pa sirodė gausus slidininkų būrys. Tai mūsų universiteto įvairių fakultetų sportininkai, pasinaudodami iškritu siu sniegu, surengė pirmąją treniruo tę su slidėmis. Tai buvo dar tik nerūpestingas pa sivažinėjimas, dažnai užmirštant pa čius svarbiuosius slidinėjimo tech nikos reikalavimus. Netrukus prasi dės pasiruošimas būsimoms slidinėji mo varžyboms, kuriose, deja, iki šiol
musų universiteto slidininkai pasiro dydavo gana blankiai. Slidinėjimo treniruotėse gausiai da lyvauja Gamtos mokslų fakulteto slidininkai. Intensyviai ruošiasi slidi nėjimui Istorijos-filologijos fakulteto vyrai, tačiau to paties fakulteto mo terys slidinėjimo užsiėmimuose be veik nedalyvauja. Meškos miegu už migo universiteto slidinėjimo rinkti nės dalyviai — broliai Jurgelevičiai, Balčiūnas, Kasperavičius, Gavrilova ir kiti, kurie, matyt, nusprendė, jog treniruotis reikia tik tiems, kurie ne turi pirmo atskyrio. Universiteto slidžių bazė šiemet žy miai išplėsta: gauta šimtai naujų sli džių ir batų. Visa tai įpareigoja USK, atskirų fakultetų sporto klubus ir komjaunimo organizaciją imtis reikiamų priemonių slidinėjimo spor to masiškumui ir meistriškumui per šių metų žiemos sporto sezoną pakelti. p Dobilas
MUMS RAŠO Užsienio kalbų kabinete Malonu studentams dirbti universi teto bendrojoj skaitykloj: čia šviesu ir šilta. Tačiau studijuojant užsienio kalbas, didelę laiko dalį reikia dirbti užsienio kalbų kabinete, turinčiame daugiau reikalingų vadovėlių. Šilu mos ir šviesos, tiesa, čia netrūks ta. Tačiau to neužtenka. Jei pabuvo site kabinete kokį pusvalandį ar net
mažiau, patys įsitikinsite, jog čia dirbti neįmanoma. Nežinia dėl kokių priežasčių čia visai nesilaikoma ty los. Jos nesilaiko ne tik studentai, bet ir personalas. Šį trūkumą, atro do, pašalinti būtų nesunku. Be to, kabinetas turėtų įsitaisyti sieninį laikrodį. G. Petkevičiūtė
- X
Pailginti kabinetų darbų Antro kurso studentai turi nemažai paskaitų ir dažnai iki 19 valandos būna užimti. Pasibaigus paskaitoms, studentai eina į skaityklas ar kabi netus, kad galėtų paskaityti reika lingą literatūrą. Šioje egzaminų sesijoje turėsime užsienio literatūros egzaminą. Egza minas sunkus, nes reikia perskaityti daug veikalų. Tačiau atėjus į užsie nio literatūros kabinetą, nedaug ga lima nuveikti, nes kabinetas uždaro
mas 21. vai. Užsienio literatūros ka tedra šį trūkumą turėtų pašalinti. Studentai pageidauja, kad užsienio literatūros kabinetas dirbtų iki 23 vai. Tas padėtų geriau ruoštis egza minui. V. Riger R. Urbonaitė A. Anskaitis Istorijos-filologijos fak. II k. stud.
MŪSŲ MEDŽIAGOS PĖDSAKAIS
Š. m. lapkričio mėn. 18 d. „Tary binio studento" Nr. 27(98) straips nyje „Universiteto sienlaikraščių ap žiūra" buvo pažymėta, kad Gamtos mokslų fakulteto sienlaikraštis nebu vo pristatytas apžiūrai, kas liudija apie asmenų, atsakingų už sieninę spaudą, nerūpestingumą. Gamtos mokslų fakulteto komjau nimo biuro sekretorius drg. Vaitier kūnas praneša, kad fakulteto kom
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
jaunimo biuras, apsvarstęs šį klausi mą, kritiką pripažino teisinga. Trū kumams pašalinti imtasi priemonių: sudarytos dvi „Tarybinio gamtinin ko" redkolegijos ir užtikrintas regu liarus dvisavaitinio sienlaikraščio leidimas.
REDAKTORIUS V. KOSTELNICKIS Užs. Nr. 02232