„Uždavinys — yra mokytis" VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
TUDfNTAi
(V.
I.
LENINAS)
„Atminkite, mylėkite, studijuokite lljičių, mūsų mokytoją, mūsų vadą"
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO,
REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
(J. V. STALINAS)
KOMITETŲ ORGANAS N r. 3 (74) 1952 m. sausfo 21 d., pirmadienis
Kaina 20 kap.
VYKDOME LENINO PRIESAKĄ Siekimas mokslo žinių — tai vie nas svarbiausiųjų Lenino priesakų jaunimui. Mes jį prisimename šian dien — lenininėmis dienomis, kada mes laikome egzaminus, ir stengia mės šį didžiojo vado priesaką įvyk dyti. Štai I kurso studentai aukštosios matematikos egzaminą išlaikė labai gerais ir gerais pažymiais (tik 2 gavo trejetus). Laibai gerai šį egzaminą iš laikė komjaunuoliai Jaruševičius, Morgenštern ir kiti. Daugelis šio kurso studentų prieš laiką labai ge rai išlaikė ir antrąjį — neorganinės chemijos — egzaminą. Abu egzami nus labai gerai išlaikė komjaunuoliai Stancikaitė, Zaldokaitė. Vien labai gerais ir gerais pažy miais išlaikė aukštosios matematikos egzaminą III k.. I gr. studentai (bend ras grupės pažymys 4,56). Gan gerai šį egzaminą išlaikė ir II grupė. Šiam egzaminui III kurso studentai ruo šėsi kruopščiai, su atsidėjimu. Visas kursas uoliai lankė vyr. dėstytojo Strelico pravedamas konsultacijas, iš keldavo eilę klausimų. Daugelis stu dentų kursą kartoto kolektyviai. IV kurso studentai šioje sesijoje
turi gan rimtus egzaminus — fizinės chemijos, dialektinio materializmo, medžiagos struktūros ir politinės eko nomijos. Du pirmieji egzaminai jau išlaikyti. Reikia pripažinti, kad fizi nės chemijos egzamino rezultatai ne patenkinami — iš 32 studentų, lai kiusių šį egzaminą, 5 gavo dvejetus ir 9 trejetus. Tas rodo, kad mokslo metų bėgyje per mažai buvo skiria ma šiai disciplinai dėmesio. Čia di delė kaltė tenka ir komjaunimo or ganizacijai. Dialektinio materializmo egzaminas išlaikytas geriau: yra tik 4 trejetai, kiti — ketvertai ir penketai. Labai gerai abu egzaminus išlaikė komjau nuoliai Eberlin, Daugirdas, iš nekomjaunuolių — Chotianovičius, Jončaitė, Petlinskaitė, Tininytė. V kurso fizinės chemijos specia lybės studentai elektrochemijos eg zaminą išlaikė labai gerais pažy miais, išskyrus vieną, gavusį ketver tą. Gerą žinių įsisavinimą parodė komjaunuoliai Stankevičius, Adutavičiūtė, Jurevičius, RostoVskis. II kursas kruopščiai ruošiasi vie ninteliam jų laikomam fizikos egza minui. Šio kurso studentus nuolat
galima matyti skaitykloje skaitant vadovėlius, auditorijose kolektyviai besiaiškinant iškilusius klausimus. Reikia tikėtis, kad ir II kurso stu dentai išlaikys egzaminus taip, ka'ip pridera tarybiniams studentams. Reikia pažymėti, kad gerai egza minus laiko fakuiteto aktyvas, kuris sugebėjo ne tik aktyviai dalyvauti Visuomeniniame darbe, bet ir gerai mokytis. Čia galima būtų pažymėti komjaunuolius Sadūną, Birmantą, Ja ruševičių, Morgenštern, Sopaitytę, Dubovič ir eilę kitų. Tenka pažymėti, kad šios sesijos egzaminai yra žymiai geriau laikomi, negu praėjusių metiį žiemos sesijoje. Taip pat studentai parodo ir gilesni), tvirtesnį žinių įsisavinimą. Sis nuopelnas priklauso ir visuomeni nėms fakulteto organizacijoms, su gebėjusioms mokslo klausimus nuo lat kelti į pirmą vietą ir mobilizuoti studentus mokslo žinių įsisavinimui, kaip to mokė mus nemirštantis Leninas ir šiandien moko didysis Stalinas. L. Simanavičius Chemijos fak. komjaunimo organizacijos sekretorius
1/
Mokykimės, kaip Leninas mus moko V
V.
I.
LENINAS
MES ŽENGIAME LENINO NURODYTU KELIU Prieš dvidešimt aštuonerius metus nustojo plakusi didžiojo žmonijos ge nijaus, viso pasaulio proletariato va do, bolševikų partijos ir Tarybų vals tybės įkūrėjo Vladimiro Iljičiaus Lenino širdis. Leninas mirė, tačiau nenugalimos lenininės idėjos ir planai kasdien vis labiau įauga į tarybinių žmonių buitį ir tampa tikrove. Sėk mingai baigusi socializmo statybą, tarybinė liaudis, bolševikų partijos ir Lenino bendražygio draugo Stalino vadovaujama, tvirtai žengia į aukš čiausią tarybinio gyvenimo sukles tėjimo fazę — komunizmą. Mums, tarybiniam jaunimui, tenka itin atsakingas vaidmuo kuriant ko munistinę visuomenę. Didysis Leninas 1920 m. III-me Visos Rusijos Komu nistinės Jaunimo Sąjungos suvažia vime kalbėjo: „JŪS TURITE BŪTI PIRMIEJI KO MUNISTINĖS VISUOMENĖS STA TYTOJAI TARP MILIJONŲ STATY TOJŲ, KURIAIS TURI BŪTI KIEK VIENAS JAUNUOLIS, KIEKVIENA JAUNUOLĖ”. Komunizmas — mūsų ateitis ir ją mes turime sukurti patys savo ran komis, savo atkakliu ir nenuilstamu darbu bei mokymusi, ruošdamiesi tapti puikiais savo srities specialis tais ir žinovais. Mes turime nuolat gilinti ir plėsti savo žinių akiratį, taikyti įgytas žinias praktiniame dar be. III-me Visos Rusijos Komunistinės Jaunimo Sąjungos suvažiavime Leninas pasakė: „PRIEŠ JUS — STA TYBOS UŽDAVINYS IR JŪS GA LITE JI IŠSPRĘSTI TIK ĮGIJĘ ŠIŲ LAIKŲ ŽINIAS, MOKĖDAMI PA VERSTI KOMUNIZMĄ IS GATAVŲ FORMULIŲ, PATARIMŲ, RECEPTŲ, PALIEPIMŲ, PROGRAMŲ Į TĄ GY VĄ, KAS SUVIENIJA TIESIOGINĮ JŪSŲ DARBĄ, PAVERSTI KOMU NIZMĄ JŪSŲ PRAKTINIO DARBO VADOVU". Šiuo metu vykstanti egzaminų se
sija parodo eilę rimtų laimėjimų, pasiektų a.tsidėjusio darbo dėka. Ei lė universiteto studentų-mokslo pir mūnų bei aktyvių visuomenininkų ir egzaminų sesiją laiko vien labai ge rais pažymiais, pavyzdžiui, Antanai tis, Riekutė (Fizikos-matematikos fak.), Stripeikaitė, Lelešius (Gamtos m. fak.) ir eilė kitų. Žinoma, kartu negalima pamiršti ir trūkumų, pasitaikančių mūsų dar be. Dar vis pasitaiko nemaža atve jų, kai studentai gauna nepatenkina mus pažymius, naudojasi vien pa skaitų užrašais, paviršutiniškai įsisa vina paskaitinę ir vadovėlinę me džiagą, vengia savarankiško darbo su knyga. Todėl pirmaeilis mūsų uždavinys yra pasitempti likusiomis egzaminų dienomis ir, pasimokius iš darbo klaidų, pradėti naują semestrą aukš tesniame lygyje. Mokykimės būti atkaklūs savo dar be ir nepasitenkinkime pasiektu, kaip didieji mūsų vadai Leninas ir Stalinas. Tarybinio jaunimo tėvas ir mokytojas draugas Stalinas moko: „ATMINKITE, MYLĖKITE, STUDI JUOKITE ILJICIŲ, MUSŲ MOKY TOJĄ, MŪSŲ VADĄ. KOVOKITE IR NUGALĖKITE VIDAUS IR IŠ ORĖS PRIEŠUS, KAIP ILJICIUS. STATYKITE NAUJĄ GYVENIMĄ, NAUJA BUITĮ, NAUJĄ KULTŪ RĄ, KAIP ILJICIUS. NIEKADA NEATSISAKYKITE SA VO DARBE NUO MAŽO, NES IS MAŽO STATOMAS DIDELIS DALY KAS, — TAI VIENAS SVARBIAU SIŲJŲ ILJ1CIAUS PRIESAKŲ". Kiekvieno komjaunuolio ir jaunuo lio šventa pareiga — visada atsimin ti ir garbingai vykdyti šiuos draugo Stalino nurodymus. Jų negalime už miršti ir mes, universiteto studentai, įsijungę j bendrą kūrybinį visos Ta rybų šalies darbą, žengdami Lenino nurodytu keliu į komunizmą.
Didžiojo Lenino paveikslas yra ypač brangus ir artimas tarybiniam jaunimui, jo avangardui — Lenino — Stalino komjaunimui. V. I. Lenino kalba III RKJS suvažiavime yra mū sų darbo kelrodis. Vladimiro Iljičiaus Lenino priesaką jaunimui — moky tis komunizmo Lenino—Stalino kom jaunimas neša iš kartos į kartą. Gamtos m. fak. II kurso studentai puikiai supranta šiuos V. I. Lenino žodžius: „Komunistu galima tapti tik tada, kada praturtinsi savo atmintį žinojimu visų tų gėrybių, kurias yra sukūrusi žmonija". Visose akademi nėse grupėse studentai atkakliai įsi savina marksizmo-leninizmo pagrin dus, studijuoja V. I. Lenino ir J. V. Stalino biografijas. Kaip vykdome pagrindinį V. I. Lenino priesaką, duotą jaunimui, ro do dabar vykstančių egzaminų rezul tatai. Geriausią žinojimą parodė geo grafų grupė. Geografai negavo nė vieno nepatenkinamo pažymio. Tik labai gerais pažymiais laiko studen tės komjaunuolė< Nevadničėnaitė, Droseikaitė, Bartkevičiūtė ir kt. Geo.
togų grupėje iš vienuolikos studentų laikančių egzaminus tik labai gera: — 10 komjaunuolių. Biologės Bogaševičiūtė, Bukelytė ir kt. chemijos egzaminą išlaikė labai gerai. Dabar visa grupė kolektyviai ruošiasi bo tanikos egzaminui. Pasitaiko studentų, kurie nepasi ruošimą vienam ar kitam egzaminui laiko mažu dalyku, kaip stud. Ciunis, Varnas, Ajauskaitė ir Karve lytė. Šie draugai turi prisiminti svar biausią Iljičiaus priešaką: „Niekada neatsisakykite darbe nuo mažo, nes iš mažo statomas didis dalykas". Minėdami V. I. Lenino mirties 28 metines, Gamtos m. fak. II kurso stu dentai pasižada nenukrypstamai vyk dyti visus V. I. Lenino priesakus. Kursinė pirminė komjaunimo organi zacija savo darbais pasistengs įrody ti, kad ji eina tuo keliu, kuilį nurodė V. I. Leninas III-ame Visos Rusijos Komunistinės Jaunimo Sąjungos su važiavime. j) g D. Patėjūnaitė Gamtos m. fak. II k. gruporgė
Pirmieji egzaminai Medicinos fakultete Medicinos fakulteto pirmas kur sas laikė anatomijos egzaminą. Dau guma studentų, kaip Repšys, Šeškaitis ir kt., rimtai pasiruošė ir egza miną išlaikė labai gerai. Tačiau stu dentės Ciudereva, Mečerauskaitė, matyt, nepakankamai rimtą dėmesį kreipė į studijas ir egzamino neiš laikė. Ketvirto kurso kai kurios grupės jau išlaikė po kelis egzaminus. Komjaunuoliai Valinskas, Rimšelis, Buvelskytė, Gerasimenko iš trijų lai kytų egzaminų — politinės ekono mijos, medicinos istorijos ir svei katos apsaugos organizacijos — dar negavo mažiau, kaip labai gerai. Pasitaiko dar ir nepatenkinamų pa žymių, pavyzdžiui, stud. Buika, Svideravičiūtė, kuri šią sesiją jau su spėjo gauti net du nepatenkinamus pažymius. Penkto kurso studentai išlaikė
akušerijos egzaminą. Daugelio stu dentų žinios gavo labai gerą įver tinimą. Egzaminą labai gerai išlaikė studentai Nekrašas, Savulionis, Malkevičiūtė, Žukauskas ir kt. Gerai egzaminus laiko šeštas kursas. Taip, šešto kurso XIV gr. iš 11 studentų, laikiusių politinėis ekonomijos egzaminą, 9 gavo labai gerai ir tik du — gerai. Tai rodo, kad studentai rimtai studijuoja ne tik savo specialybės dalykus, bet ir gyvai domisi visuomeniniais moks lais. Labai gerai atsakė studentai Svičiulis, Stupelis, Sviklius, Mironovič, Kopašov, Maikelova ir kt. Rei kia pažymėti, kad tokie studentai, kaip Slaveckij, kurie daug praleis davo paskaitų, ir į egzaminą atėjo su vos patenkinamomis žiniomis. L. Gaidys
Egzaminų rezultatai Neseniai Ekonomikos m. fak. III kurso studentai, laikė pirmą žiemos sesijos egzaminą iš dialektinio ir is torinio materializmo kurso. Sis eg zaminas buvo mūsų studentų sąmo ningumo patikrinimas. Nemaža stu dentų egzaminus išlaikė labai gerai. Išsamiai ir tiksliai atsakinėjo į dės-
v
lytojo klausimus studentai Grigaitis, Dubauskas, Krutytė, Uosis ir kt. 7 studentai gavo nepatenkinamus ir patenkinamus pažymius (Smagurauskas, Vinogradovas ir kt.). Likusiųjų žinios buvo įvertintos gerai. V. Jurgelevičius Ekonomikos m. fak. III k. stud.
Lenininėmis dienomis Sausio 21 d. sukanka dvidešimt aštuoneri metai nuo tos dienos, kai mirė bolševikų partijos ir Tarybų valstybės įkūrėjas, didysis viso pa saulio proletariato vadas Vladimiras Iljičius Leninas. Ryšium su tuo universiteto parti nis biuras nutarė pravesti eilę prie monių. V. I. Lenino mirties 28-osioms me tinėms paminėti sausio 21 d. 18 vai. 30 min. universitete į*vyks iškilmin gas gedulo susirinkimas. Pranešimą apie V. I. Lenino gyvenimą ir veiklą padarys LKP(b) CK sekretorius drg. Niunka. Universiteto bibliotekoje įrengta paroda, vaizduojanti didžio jo vado gyvenimą, jo kovą dėl pro letariato pergalės. Partinio švietimo tinkle, universiteto administraciniotechnikinio personalo, o taip pat bu vusios universiteto rinkiminės apy gardos gyventojų tarpe bus praveda mi lenininėms dienoms skirti pasikal bėjimai bei rodomi kino filmai, vaiz duoją V. I. Lenino gyvenimą ir veik lą. Grupė pranešėjų išvyks į rajoną su pranešimais apie leninines dienas.
---- ♦----
Egzaminams įpusėjus Ši žiemos egzaminų sesija Chemi jos fakulteto III k. studentams yra labai svarbi. Laikome egzaminus iš tokių svarbių mokslo šakų, kaip dia lektinis materializmas, politinė eko nomija, fizinė chemija ir medžiagų struktūra. Dialektinio materializmo egzaminą dauguma mūsų grupės studentų iš laikė tik labai gerai (Stonytė, Eber lin, Jončaitė ir ikt.) ir gerai (Matukaitė, Gidės, Radzevičiūtė ir kt.). Tik studenčių Rinkevičiūtės ir Potapovos žinios buvo įvertintos paten kinamais pažymiais. Jau išlaikėme ir fizinės chemijos egzaminą. Šiam egzaminui įtemptai ruošėmės visą semestrą. Darbas la boratorijoje, rūpestingas doc.* Griškun vadovavimas, ruošimasis koliokvijumams, mums davė daug ži nių. Taip pat - daug padėjo kolekty vinis išeitos medžiagos kartojimas. Buvo sudarytos mokymosi grupės, kurioms vadovavo stipresni studen.tai-komjaunuoliai. Labai gerais ir gerais pažymiais išlaikė Snieg, Eber. lin, Stonytė, Petlinskaitė, Tininytė ir kt. Blogai egzaminą išlaikė Gražytė ir Kvedaravičiūtė. Dar liko politinės ekonomijos ir medžiagų struktūros egzaminai. Li kusiems egzaminams stengiamės pa siruošti dar geriau. Šopaitytė
EGZAMINAMS VYKSTANT ★
Naudingai praleiskime atostogas \l
Dėstytojai apie egzaminus
Nuotraukoje: Gamtos m. fak. V kurso studentas R. Tarvydas laiko istorinio materializmo egzaminą. Vyr. dėst. Zaksas jo žinias (ver tino labai gerai. • D. Mikulskio nuotr.
Ką rodo ši egzaminų sesija Remdamasi 1951 m. rugpjūčio mėn. 10 d. „Pravdos" straipsniu, praėju siame pusmetyje universiteto vado vybė ir partinė organizacija mobili zavo dėstytojus ir studentus, siekiant pakelti visuomeninių mokslių dėsty mą j aukštesnį lygį. Visuomeninių mokslų katedrose išsivysčiusios kri tikos, seminarinių užsiėmimų pertvar kymo dėka pasiekta kai kurių lai mėjimų: pagerėjo paskaitų kokybė, studentai konspektuoja pirminius šal tinius, giliai juos išstudijuoja. Paki lo veiklumas ir atsakomybė dėstant ir studijuojant visuomeninius moks lus, tiek iš katedrų, tiek ir iš stu dentų pusės. Baigiantis egzaminų sesijai galima suvesti preliminarinius žiemos egza minų sesijos rezultatus. Atskiri kursai parodė labai gerą pažangą iš politinės ekonomijos, dia lektinio ir istorinio materializmo. Politinės ekonomijos katedros vedė jas, ekonomikos molkslų kandidatas drg. Lola praneša, kad studeptų at sakymai per egzaminus liudija, jog jie susipažinę su pirminiais šalti niais, sugeba marksizmo-leninizmo teiginius sieti su socialistinės staty bos ,praktika. Gilias žinias iš dialek tinio materializmo parodė (fizikai, ekonomistai. Ekonomikas m. fak. III k. ir Fizikos-matematikos fak. V k. studentai istorinio materializ mo egzaminą išlaikė labai gerai ir gerai. Reikia pažymėti, kad studentai šiais metais geriau ruošėsi egzaminams. Dauguma studentų per egzaminus atsakinėjo išsamiai ir apgalvotai, tei singai suprasdami kūrybinį marksiz mo-leninizmo charakterj, kas matyti iš pavyzdžių studentų atsakymuose. Visuomeninių mokslų katedros vaid mens sustiprėjimas universitete, dės tytojų politinės kvalifikacijos padi dėjimas pasireiškė tuo, kad ir iš ki tų disciplinų, pavyzdžiui, (lietuvių Ii. iteratūros istorijos, gamtos mokslų, studentų atsakymai į metodologinio pobūdžio klausimus buvo žymiai ge
resni ir išsamesni, daugiau buvo pa brėžiama rusų ir tarybinio mokslo reikšmė. Šiuo atžvilgiu ypatingai ge rai praėjo fizinės chemijos egzami nas (prof. J. Matulis). Siame egzami ne studentai davė labai gerus, kon krečius atsakymus apie rusų ir tary binio mokslo pirmumą ir išvystė idealistinių koncepcijų kritiką.
Daugiau apibendrinimų, istorinių reiškinių įvertinimą kartu su faktų žinojimu, parodė studentai per TSRS istorijos egzaminą (dėst. Cerniavskis, Fainhauzas), ypač žurnalistų gru pė parodė, kad jie sugeba marksis tiškai vertinti istorijos įvykius, orientuojasi tarptautinėje padėtyje. Per TSRS istorijos egzaminą ypatin gai gerai atsakė studentai Jokštys, Marcelis ir kt. Apžvelgdamas egzaminų rezultatus iš lietuvių literatūros istorijos, vyr. dėst. Ivanovas praneša, kad stu dentai parodė gerą pirminių šaltinių ir pagalbinės literatūros apsiskaity mą. Egzaminai iš lietuvių literatūros istorijos praėjo aukštame politiniame-moksliniame lygyje. Tačiau eilė egzaminų parodė ir mūsų silpnąsias vietas, ir visų pirma, savarankiška me studentų darbe. Studentų atsakymuose pasitaiko dar daug išmokto atmintinai, dalis atsakinėjančių apsiriboja vien pa skaitų užrašais. Auklėjamojo darbo stoka pasireiškė tuo, kad ne visi studentai supranta dabarties klausi mus, o kartais nežino einamųjų įvy kių. Tai rodo, kad studentai, prasi dėjus egzaminams, neskaito laikraš čių. Štai, pavyzdžiui, viena studen tė negalėjo papasakoti turinio draugo Stalino naujametinio pasveikinimo japonų tautai, nes prasidėjus egza minams laikraščių neskaito. Tačiau tai atskiri atsitikimai. Studentai į egzaminų laikymą žiūri atsakingai, kovoja už labai gerus ir gerus eg zaminų rodiklius.
Doc. K. Mitropolskis Prorektorius mokymo reikalams
TIESA APIE AMERIKĄ munistus ir kitus pažangiai galvo jančius žmones. Studentai už daly vavimą pažangiame judėjime yra atleidžiami iš mokslo įstaigų be tei ses įstoti į kitą kurią nors mokyk lą. JAV švietimui yra skiriama labai maža lėšų. Didžiausios lėšos yra skiriamos apsiginklavimo reikalams. Didelė dalis mokyklinio amžiaus vaikų neturi sąlygų mokytis net ir pradinėje mokykloje, o vidurinį ir aukštąjį mokslą gali įsigyti tiktai kapitalistų vaikai. Mokytojo darbas yra blogiausiai apmokamas darbas. Dėl to šalyje trūksta specialistų švietimo srityje. Pažangūs mokyto jai visaip persekiojami. Reakcionie riai stengiasi nuslėpti tiesą apie Ta rybų Sąjungą. Universitetus ir ko ledžus paprastai subsidijuoja Ameri kos monopolistai Morganai, Rokfele riai ir kt. Dėl to aukštojo mokslo įstaigos ruošia pagal jų nurodymą atitinkamus specialistus. Pažangūs dėstytojai iš universitetų yra atlei džiami. Svarbų vaidmenį švietimo srityje turi katalikų bažnyčia. Ji vei kia išvien. Mokymo įstaigos vis la biau yra paverčiamos j laboratorijas ') B. Vronskis. Pavergtoji jaunys išbandyti įvairiems ginklams. B. Vronskis ryškiais faktais de tė. Valstybinė politinės ir mokslinės maskuoja Amerikos imperialistų literatūros leidykla. 1951 m.
B. Vronskis savo knygoje „Pa vergtoji jaunystė“' vaizduoja Ame rikos gyvenimą su reakcijos siau tėjimu ir pažangiųjų sluoksnių kovą už taiką ir demokratiją. Joje atsi spindi visos Uolstrito magnatų pa stangos nepaleisti iš savo rankų valstybės vairo ir kartu matome, kaip jiems diena iš dienos slenka iš po kojų žemė. Amerikos imperia listai matydami, kad socializmo jė gos diena iš dienos auga, ruošiasi naujam pasauliniam karui, tikėda miesi ginklo pagalba užkirsti kelią socializmo plitimui. Tačiau pažangioji JAV visuome nės dalis, tame tarpe ir jaunimas, kovoja priėš reakcijos jėgas ir šioje kovoje yra pasiekę nemaža laimėji mų. JAV imperialistai didžiuojasi sa vo konstitucijos demokratiškumu, kuri esą teikia piliečiams žodžio, atraudos ir susirinkimų teises. Tačiau šios teisės lieka tik popieriuje, nes jos nėra garantuotos. Amerikos liau dis vis labiau netenka savo menkų pilietinių laisvių. Valdantieji sluoks niai vis labiau ima persekioti ko-
Užs. Nr. 00064
Gamtos mokslų fakultete į akis krenta egzaminų sesijos biuletenis, kuriame talpinami profesorių ir dės tytojų atsiliepimai apie išlaikytus egzaminus. Eilė atsiliepimų kalba apie tai, kad studentai gerai pasi ruošė egzaminų sesijai ir sėkmingai laiko egzaminus. Profesorius Dalinkevičius rašo, kad III geologijos kursas labai gerai lai kė istorinės geologijos egzaminą. Studentai ruošėsi ne tik sesijos me tu, bet ir semestro bėgyje, nepasi tenkino vien užrašais, o naudojosi specialia literatūra. Geografijos vyr. dėstytojas Šinkū nas rašo, kad V kurso studentai TSRS ekonominės geografijos egza miną laikė labai gerai. Gamtos m. fak. studentai ne tik gerai įsisavino specialybės žinias, bet taip pat gerai laiko ir visuome ninius mokslus. Štai, v- d. Boreikaitė-rašo, kad IV kurso geologijos spec. studentai politekonomijos egzaminą laikė gerai. Studentai, kurie semestro metu akty viai dalyvavo seminaruose, taip pat puikiai pasirodė ir per egzaminus, pvz., Haškerytė, Rogatko, Raudonis. Gerą pažangą padarė Malachovskis. Siek tiek silpniau pasirodė geo grafijos IV kursas. Atsiliepime v. d. Boreikaitė rašo, jog, atsakinėjant trūko sklandumo, atsakymai į klau simus siauri. Kai kurie studentai ne sugebėjo atsakyti į paprasčiausius klausimus, kas parodė silpną orien taciją ir nepakankamą .politinį-idėjinį lygį. Pvz., stud. Cerniūtė negalėjo atsakyti į klausimą: Kokių priemo nių ėmėsi mūsų partija ir Tarybinė vyriausybė pokariniu laikotarpiu kolūkiams organizaciniu ir ūkiniu at žvilgiais sustiprinti? Cepinskas ne sugebėjo atsakyti į klausimą — Ta rybinio biudžeto pajamų rūšys ir iš laidos. Silpnai atsakinėjo Vitkūnaitė, Balčiūnaitė. Gerai atsakinėjo Galvy dy tė. Ypatingai gerai egzaminus laiko antro kurso meteorologai. Iš penkių studentų — keturi penketukininkai. Tenka pažymėti, kad jie mokosi visi kolektyviai. Rezultatai įrodo šio me todo gerąsias puses. E. Venclovaitė Gamtos m fak. II k. geologijoj spec. stud. PIRMASIS EGZAMINAS Prieš keletą dienų Chemijos m. fak. I kurso studentai laikė pirmąjį egzaminą — aukštąją matematiką. Šiam egzaminui mes rimtai ruošė mės: buvo sudarytos praeitam kur sui pakartoti grupės, kurioms vado vavo pažangesni .studentai. Gerai nuo pat mokslo metų pradžios dirbo stud. Jaruševičius su savo grupe. Kolektyvinis darbas atnešė gerus re zultatus.
Egzaminą laikė 25 studentai. 11 studentų žinios buvo įvertintos la bai gerai, 12 — gerai ir 2 — paten kinamai. Nepatenkinamų pažymių nėra. Dauguma komjaunuolių, kaip Morgenštern, Stancikaitė, Jaruševi čius, gavo labai gerus pažymius. J. Sližytė Chemijos fak. I k. gruporgas
veidmainiškus tvirtinimus, kad JAV siekia taikos, o ne karo. Tačiau pa žangiosios jėgos visaip priešinasi JAV vyriausybės vykdomai milita rizavimo politikai. Jaunuoliai vengia karinės tarnybos. Bet nedarbas ir neturtas suvilioja jaunimo dalį į ka reivių eiles. Komunistų partija ir kitos pažan giosios partijos, profsąjungos, mote rų organizacijos ir kiti susivienijimai ryžtingai protestuoja prieš Maišalo planą, Atlanto paktą, prieš militarizmą, prieš visus karinius susitarimus, nukreiptus prieš Tarybų Sąjungą ir liaudies demokratijos šalis. Drauge su kitomis pažangiomis partijomis ir organizacijomis kovoje už taiką, de mokratiją kovoja ir pažangaus Ame rikos jaunimo organizacijos. Pažangu sis judėjimas plinta ir studentijos tarpe. Studentai kovoja prieš aukš tųjų mokyklų įstaigų pavertimą reakcijos židiniais, prieš rasinio dis kriminavimo politiką, už taiką. Pažangusis Amerikos jaunimas ko voja už tvirtą taiką tautų tarpe, prieš agresyvinius blokus ir sąjun gas, kurios daro grėsmę taikai, prieš imperialistų ruošiamą karą. B. Vronskio knyga „Pavergtoji jau nystė" duoda ryškų Amerikos gyve nimo vaizdą. Joje demaskuojamas Amerikos imperializmas ir parodomas pažangusis judėjimas, kuris siekia užkirsti kelią karui ir sudaryti tvir tą taiką tautų tarpe. N. Rukšėnaltė
Mūsų studentijai, tarybiniam moks lo jaunimui, šiandien iškyla dideli uždaviniai — aktyviai prisidėti prie mūsų respublikos kuriamojo darbo. Universitete įgytas žinias mes turime plačiai skleisti kolūkiečių, darbinin kų ir moksleivių masėse, kurie daug tikisi ir laukia iš mūsų. Negalime užsidaryti savo studijų rate, negali me nedalyvauti visuomeniniame gy venime. Draugas Stalinas partijos XVIII suvažiavime kalbėjo, kad „le ninietis negali būti vien savo pa mėgtos mokslo šakos specialistas — Jis drauge turi būti politikas-visuomeninlnkas, kuris gyvai domisi savo šalies likimu, kuris žino visuomenės vystymosi dėsnius, kuris moka pa naudoti tuos dėsnius ir stengiasi bū ti aktyvus šalies politinio vadovavi mo dalyvis“. Baigiasi žiemos egzaminų sesija, po kurios universiteto studentija pla čiai pasklis po Tarybų Lietuvos kol ūkius, miestus ir miestelius. Studen tų pareiga — aktyviai įsijungti į vietos gyvenimą. Nemažas uždavinys tenka ir mūsų universiteto sportininkams, kurie sa vo sportinį patyrimą turi perduoti jauniesiems kolūkinio kaimo sporti ninkams, padėti LSD „Kolūkietis" įvairiais organizaciniais klausimais. Tai padės mūsų kaimo jaunimui ma siškai įsijungti į sportinį gyvenimą ir pasiekti aukštesnių rezultatų, auk lėjant ir ugdant mūsų kaimo sporti nes pajėgas. Daugelis mūsų universiteto studen tų, išvykstančių į provinciją, įsipa reigojo plačiai prisidėti prie politinio-masinio darbo. Jie jau paruošė paskaitas bei pranešimus, kuriuos skaitys kolūkiečiams, įmonių darbi
ninkams, moksleiviams. Pranešėjai turi plačiai nušviesti mūsų šalies tai kų kuriamąjį darbą, patriotinį tarybinių žmonių užmojį dalyvaujant didžiosiose komunizmo statybose, mūsų šalies kovą už taiką visam# pasaulyje. Išvykstantieji pasirinko aktualias temas, susijusias su nūdieniu mūsų šalies gyvenimu. Taip, pvz., Gamtos m. fak. studentai darys pranešimus apie didžiąsias komunizmo statybas, „Kultūrinių augalų ligos ir kova su jomis", „Lepešinskajos darbai ir veik la", „Mičiurininio agrobiologijos mokslo pritaikymas kolūkiuose" ir kt; Ekonomikos m. fakultetas — „Kolūkinės visuomeninės žemės — kolūkinės santvarkos jėgos ir stip rumo šaltinis", „Didžiųjų komunizmo statybų ekonominė reikšmė" ir kt; Medicinos fakulteto studentai skai tys paskaitas medicininių, sanitari nių priemonių pagerinimo klausimais kolūkiuose, įmonėse ir mokyklose. Kiekvienas fakultetas taip pat su rengs išvažiuojamąsias konferencijas, kur plačiau bus galima išnagrinėti atitinkamas darbo sritis. Sėkmingam darbui užtikrinti prie monių turi imtis fakultetų SMD ta rybos. Jos privalo sudaryti konkre čius planus, aprūpinti išvykstančius studentus nukreipimais bei informa cijomis. Kiekvieno studento garbės reika las — išnaudoti atostogas agitaciniam-masiniam darbui kaime ves ti, priešakiniam tarybiniam mokslui liaudies masėse Skleisti. :, & . V. Ancevičius universiteto SMD tarybos šefavimo sektoriaus/ vadovas
Dirbame visas metas Mūsų universitete lengvaatlečiai dirba pasiskirstę keliose grupėse. Mano vadovaujamos grupės lengva atlečiai treniruojasi tris kartus per savaitę. Sekmadieniais sportininkai susirenka Vingio parke. Čia vyksta daugiausia bėgimo bei kiti pratimai, kurie kelia bendrą jaunuolių fizinį pajėgumą, stiprina jų ištvermę, lavi na kvėpavimą. Antradieniais užsi ėmimai vyksta salėje. Sportininkai čia skiria daugiausia dėmesio specia liems dalykams: greičiui, atsispyri mui ir pan. Penktadieniais seka stipri mankšta ir sportiniai žaidimai. Greitu laiku mes visus užsiėmimus vykdysime atvirame ore, siekdami kuo geriau pasiruošti Vilniaus miesto ir respublikinėms žiemos pirmeny bėms. Darbas per ištisus metus duoda gerus rezultatus. Prisimenu, pernai daug vargo buvo su mūsų geriausiu šuolininku Vaišnora. Tačiau drg. Vaišnoras rūpestingai dirbo vasaros atostogų metu, atkakliai treniravosi,
prisilaikydamas duoto treniruočių darbo plano. Rudenį Vaišnorui ligi 6 metrų tetrūko penkių centimetrų. Dirbdamas be pertraukos žiemą, jau nuolis jau padarė nemažą pažangą. Pavasarį jis lengvai nušoks šešis metrus ir daugiau. Progresuoja taip pat trumpųjų distancijų bėgikai Kaunaitė ir ypač Palaitis. Tai bus rimti varžovai stipriausiems Vilniaus sprin teriams. Šuolininkas Vilkas, įveikęs 1,7 metro aukštį, pernai pradėjo už siėmimus tik vasario mėnesį, dirbo jis nereguliariai. Dabar lengvaatle tis visą laiką lanko treniruotes ir, be abejo, gerina savo rezultatus. Žiemą mes ne tik vykdome treni ruotes. Eilė studentų gruodžio mė nesį išlaikė PDG ženklo normas. Užsiėmimai ištisus metus atvirame ore dar labiau užgrūdins sportinin kus, įgalins juos greitesniu tempu kelti savo meistriškumą. St. Medėjus universiteto lengvosios atletikos komandos treneris
Sportuokime ir atostogų metu Fizinė kultūra ir sportas, būdama neatsiejama komunistinio auklėjimo dalis, svarbią rolę vaidina tarybinės studentijos gyvenime. Sportinis gy venimas studentijos tarpe turi būti vedamas nepertraukiamai. Ne tik mokymo proceso metu, bet ir atosto gų metu, universiteto studentams su daromos sąlygos užsiiminėti sportu. Fizinio auklėjimo ir sporto katedrą drauge su akademinio sporto klubu numatė pravesti žiemos atostogų me tu sekančias sportines priemones: 1) Atostogų metu bus užtikrintas visų veikiančių sekcijų darbas 2) Organizuojami draugiški krepši ninkų ir tinklininkų susitikimai su kitomis sportinėmis komandomis, 3) Naujoje salėje (Čiurlionio 23) bus pravesti lauko ir stalo teniso žaibo turnyrai, 4) Universiteto akademinio sporto klubo patalpose bus pravedamas Vil niaus m. šachmatų pirmenybių pusfi. nalis, kuriame dalyvauja I ir II atskyrio šachmatininkai. Be to, atski-
rai bus pravestas klasifikacinis šach matų turnyras, 5) Organizuojamos slydžių iškylos į užmiestį, taip pat kasdien veiks dvi slydžių bazės (Čiurlionio 23 ir Gorkio 24), čiuožykla — Tauro 4, 6) Organizuojamas PDG žiemos normų priėmimas, 7) Atostogų metu bus skaitomos paskaitos sportinėmis temomis. Vilniaus Valstybinio universiteto visuomeninės bei sportinės organiza cijos kviečia .pasiliekančius studen tus gausiai dalyvauti pravedamos# priemonėse. Babkinas Fizinio auklėjimo ir sporto katedros vedėjas J. Račinskas Akademinio sporto klubo valdybos pirmininkas
Sekantis „Tarybinio Studento" nu meris išeis vasario 7 d. REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS
SKELBIMAS 1952 m. vasario 1 d. 11 vai. pra sideda universiteto profesorių ir dės tytojų mokslinė-metodinė konferen cija. Dienotvarkėje numatomi šie pra nešimai: 1) Marksizmo-leninizmo pagrindų seminarinių užsiėmimų pravedimo metodika. Pranešėjas Marksizmo-le ninizmo pagrindų katedros vedėjas doc. A. Byčkovas. 2) Darvinizmo ir genetikos dėsty mo metodika. Pranešėjas prof. Snarskis. 3) TSRS istorijos dėstymo metodi ka. Pranešėjas prof. Jonynas. 4) Fiziologijos dėstymo metodika. Pranešėjas prof. Sopauskas. 1952 m. vasario 4 d. ivyks uni
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiese
g 3.
versiteto profesorių, dėstytojų mokslinė-metodinė konferencija, skirta laboratorinių-praktinių užsiėmimų klau simams. Dienotvarkėje: 1) Chemijos laboratorinių-praktinių užsiėmimų metodika. Pranešėjas doc. Griškun ir doc. Daukša. 2) Fizikos laboratorinių-praktinių užsiėmimų metodika. Pranešėjas prof. Brazdžiūnas. 3) Gamtos mokslų laboratoriniųpraktinių užsiėmimų metodika. Pra nešėjas prof. Dagys. 4) Medicinos specialybių laborato rinių-praktinių užsiėmimų metodika. Pranešėjai prof. Korchovas ir doc. Marcinkevičius. Rektoratas LV 00231