VISU ŠALILį PROLETARAI, VIENYKITĖS!
<$. m. gruodžio mėn. 17 d. įvyksta Lietu vos kom jaunimo VII suvažiavimas. Tegyvuoja Lenino-Stalino komjaunimas — priešakinis jaunųjų
komunizmo statytojų būrys, patikimas komunistų partijos pa
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
galbininkas ir rezervas!
KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 31 (102) 1952 m. gruodžio 16 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
Kova už taiką—visaliaudinis reikalas
Būti kaip Leninas, būti kaip Stalinas Tarybinis jaunimas be galo laimin gas, kad gyvena didžioje lenininėjestalininėje komunizmo statybos epo choje, priklauso didvyriškai tarybi nių žmonių kartai, padeda šlovingai Komunistų partijai stiprinti socialis tinę valstybę — patikimą taikos vi same pasaulyje tvirtovę. Partijai pri klauso mūsų jaunuolių ir merginų liepsningos širdys ir įgudusios ran kos. Jaunimo aukščiausias idealas ir jėgų bei įkvėpimo šaltinis yra pasi aukojamai tarnauti didžiai Lenino— Stalino partijai. Prieš 15 metų, kalbėdamas Mask vos miesto Stalino rinkiminės apy linkės rinkėjų akivaizdoje, draugas Stalinas nupiešė ryškų lenininio tipo politinio veikėjo paveikslą. Didysis vadas kalbėjo, kad lenininio tipo poltinis veikėjas privalo būti toks pat aiškus ir ryškus veikėjas, kaip Leninas, toks pat bebaimis kovoje ir negailestingas liaudies priešams, koks buvo Leninas. Jis turi būti laisvas nuo bet kurios panikos, nuo bet ko, kas yra panašu j paniką, kai reikalas pradeda komplikuotis ir kai akiratyje iškyla koks nors pa vojus; jis turi būti laisvas nuo bet ko, kas yra panašu į paniką, kaip buvo laisvas Leninas. Sprendžiant sudėtingus klausimus, kur reikalinga visapusiška orientacija, kur reikia visapusiškai atsižvelgti į visus pliu sus ir minusus, jis turi būti toks pat išmintingas ir apdairus, koks buvo Leninas. Jis turi būti toks pat tiesus ir sąžiningas, koks buvo Leninas, tu ri taip pat mylėti savo liaudį, kaip ją mylėjo Leninas. Musų liaudies sąmonėje nenu trūkstamai yra susiję Lenino ir Stalino vardai. Draugo Stalino asme nyje tarybiniai žmonės mato lenini nio tipo politinio veikėjo savybių įkūnijimą, meilės socialistinei Tėvy nei ir pasiaukojamojo tarnavimo liaudžiai pavyzdį. Tarybiniai žmonės sako: Stalinas — tai yra šių dienų Leninas. Kaip ir visi tarybiniai žmonės, mū sų šalies jaunimas siekia visame ka me sekti Leninu, sekti draugu Stalinu. Komjaunuolis V. Sumik iš kaimo V. Borovicy Kamenec-Podolskio sri ties rašo redakcijai: „Kiekvienas jaunuolis ir kiekviena mergina nori imti pavyzdį iš komunistų, nori ge rai susipažinti su didžiųjų Komu nistų Partijos ir Tarybinės valstybės įkūrėjų ir vadų — Vladimiro Iljičiaus Lenino ir Josifo Visarionovičiaus Stalino — gyvenimu bei veik la. Studijuodami V. I. Lenino ir J. V. Stalino biografijas, mes ugdo me savyje geriausius komunistinės visuomenės statytojų bruožus, moko mės pateisinti liaudies pasitikėjimą". Jauniems patriotams V. I. Lenino ir J. V. Stalino gyvenimas ir revo liucinės veiklos, studijavimas tapo gyvybine reikme. Studijuodami di džiųjų darbo žmonių vadų gyveni mą ir veiklą, jaunuoliai ir merginos išdirba savyje aukštos visuomeninės
pareigos įsisąmoninimą, mokosi be galo mylėti 6avo socialistinę Tėvy nę ir neapkęsti jos priešų, būti be galo ištikimais partijai. Lenininio-stalininio tipo politinio veikėjo kilnūs bruožai yra ryškiai apibrėžti partijos XIX suvažiavimo priimtuose Tarybų Sąjungos Komu nistų partijos Įstatuose. Sekdami ko munistų, didžiosios Lenino—Stalino partijos kovotojų, pavyzdžiu, kom jaunuoliai, merginos ir jaunuoliai aktyviai dalyvauja komunizmo staty boje, atiduoda visas savo jaunas jė gas ir mokėjimą tam, kad būtų įgy vendinti penktojo penkmečio numa tyti tolesnio socializmo šalies liau dies ūkio ir kultūros išvystymo grandioziniai planai, kad butų su stiprintas aktyvus musų Tėvynės gynimas. Jauni žmonės mokosi iš ko munistų ligi galo atlikti pradėtą dar bą, drąsiai kelti aikštėn trūkumus ir padėti kuo greičiau juos pašalinti, mokosi būti principaliais. Jaunieji patriotai supranta, kad būti lenininio-stalininio tipo politi niais veikėjais — tai reiškia nenu ilstamai kelti savo sąmoningumą, plėsti savo žinias marksizmo-leniniz mo srityje, įsisavinti istorinį Lenino— Stalino partijos patyrimą. Tas, kas atsilieka idėjiniu-politiniu atžvilgiu, tas nesugeba teisingai su sivokti vidaus ir išorės aplinkumoj, tą gyvenimas anksčiau ar vėliau nu stums į šalį. Tiktai tas gali būti už davinių aukštumoje, kas nuolat la vinasi, kūrybingai įsisavina marksiz mo-leninizmo teoriją, išdirba ir tobu lina savyje lenininio-stalininio tipo veikėjo savybes. Komunistų partija, asmeniškai draugas Stalinas parodo ypatingą rūpinimąsi priaugančiosios kartos auklėjimu. Atsakydami j šį tėvišką rūpinimąsi milijonai tarybi nių jaunuolių ir merginų, kreipda miesi į mylimąjį vadą, sako: Išmintingas mūsų mokytojas! Mū sų vadas ir tėvas! Mes prisiekiame gyvenimo džiaugs mu. Prisiekiame visu karštų širdžių krauju Pasiaukojamai tarnauti Tėvynei. Kalbėdamas į rinkėjus 1937 metų gruodžio mėnesyje, didysis vadas pasakė: ...... jūs galite drąsiai pasi tikėti draugu Stalinu". Šie žodžiai buvo sutikti audringa, ilgai nesiliau jančia ovacija, šūksniu: „O mes vi si paskui draugą Staliną!" Tai buvo ne vien tarybinės sostinės Stalino rinkminės apylinkės rinkėjų, bet mūsų šalies visos daugiamilijoninės liaudies minčių bei jausmų vienin gas išreiškimas. Visa tarybinė liaudis, glaudžiai susitelkusi apie išmintingą Lenino— Stalino partiją, besivadovaudama ge nialiu stalininiu komunizmo statybos mokslu, sėkmingai stato didingus ko munistinės visuomenės rūmus.
„Komsomolskaja Pravda" 1952 m. gruodžio 11 d.
♦---------------------
SALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE I
I I
1
I I I I L.
LENINGRADAS
KIŠINIOVAS
Chemijos fakulteto trečiame kurse įvyko komjaunimo susi rinkimas tema „Lenino—Stalino komunistų gvardija". Į susirin kimą pakviestas senas darbi ninkas Zagidulinas papasakojo apie savo susitikimus su S. M. Kirovu ir K. E. Vorošilovu. Iš laikraščio „Leningradskij universitet"
Didelį darbą atliko dvi die nas trukusi teorinė konferenci ja, skirta moldavų ir rusų kal botyros ir literatūros dalykams draugo Stalino darbų kalbos mokslo klausimais šviesoje. Konferencijos metu perskaityti 8 pranešimai. Iš laikračio „Stalinec"
DNIEPROPETROVSKAS
Dniepropetrovsko universite to mokslinis rusų literatūros būrelis apsvarstė „Literaturnaja gazieta" ir žurnalų straips nius.
Straipsnių aptarimas sukėlė didelį studentų susidomėjimą. Iš laikraščio „Za peredovuju nauku" „—a-——
i i
Gruodžio mėn. 2 d. Maskvoje, Są jungos Namų Kolonų salėje įvyko Ketvirtoji Visasąjunginė taikos šali ninkų konferencija. Perpildytoje, skaisčiai apšviestoje salėje galima buvo sutikti atvykusius delegatus iš įvairiausių ir tolimiausių mūsų plačiosios Tėvynės kampų, mokslo, meno ir literatūros, darbininkų ir kolūkiečių, įvairių tautybių ir religi nių pažiūrų atstovus. Visus juos jun gė viena mintis, vienas troškimas: kovoti prieš karinę propagandą, ryž tingai išreikšti liaudies balsą prieš agresyvią amerikinio-angliškojo im perializmo politiką, o taip pat nu rodyti tolimesnius taikiosios komu nistinės statybos kelius. Konferencijoje, kuri truko tris die nas, pasisakė 85 delegatai. Jų pasi sakymuose buvo jaučiama karšta meilė bolševikų partijai — svarbiau siai vairuojančiai ir vadovaujančiai komunistinės statybos jėgai, begalinė meilė didžiajam taikos vėliavnešiui draugui Stalinui. Štai, pvz., pagyvenusi moteris kolūkietė M. J. Bielova pasakoja, ko kiais milžiniškais tempais žengia į priekį Maskvos srities Chruščiovo vardo kolūkio valstiečių gyvenimas. Vietoje atsilikusio carinės Rusijos laikų „kaimo užkampio" — sako drg. Bielova, — „dabar mūsų kolūkyje yra 3 pradžios mokyklos, vaikų darželis, klubas-skaitykla, kolūkiečių namuo se suspindo elektros šviesa, įvestas telefonas, atsirado radio aparatai. Už
V. BURKAUSKAS, IV-osios Visasąjunginės taikos šalininkų konferencijos delegatas
šį rūpestį mes dar kartą dėkojame partijai ir vyriausybei ir pasižadame dar intensyviau dirbti siekiant pir malaikio V-jo penkmečio plano įvyk dymo". Apie pasiryžimą dirbti ir kurti sa vo socialistinės Tėvynės labui kalba akademikai Vinogradovas, Filatovas, Nesmejanovas, Lepešinskaja ir kt. Apie didžiųjų komunizmo statybų darbus kalba ekskavatorininkas Kovalenko, „Serp i Molot” plieno ly dytojas I. Turtanovas ir kiti. Jaudinančias kalbas konferencijoje pasakė rašytojai Boris Polevoj, Van da Vasilevskaja, Michailas Solochovas, papasakoję apie kapitalistinių šalių darbo liaudies skurdą ir var gą, o taip pat apie tai, kokį milži nišką vaidmenį tos liaudies išsiva duojamoje kovoje vaidina didžioji Tarybų Sąjunga — nugalėjusio so cializmo Tėvynė. Su giliu susidomėjimu konferenci jos delegatai išklausė įžymios traktorininkės Pašos Angelinos išstojimą. Drg. Angelina savo išstojime sako: „Aš gyvai suprantu visą tą skaus mą ir pergyvenimus, kuriuos turi iš kęsti moteris siaučiant karo audrai. Man pačiai Didžiojo Tėvynės karo metu teko traukiantis į Tarybų Są jungos gilumą gimdyti vaiką vago
ne, kurio stogą tuo metu per bom bardavimą pramušė bombos skeveld ra. Aš suprantu tas ašaras, kurias lieja korėjiečių tautos moterys ir dukros, netekusios savo vyrų, vaikų, artimųjų. Dėl to mes, tarybinės moterys, šiandien tariame Amerikos —Anglijos imperialistams, besiruo šiantiems sukelti naują karą, savo ryžtingą „ne"," Konferencijos metu į salę apsilan kė į Vieną važiuojanti Korėjos dele gacija. Su begaline meile, ilgai trun kančiomis ovacijomis visi delegatai pasitiko šiuos amerikinių impe rialistų klastingai užpultos tautos at stovus. Šiltai buvo sutikta Korėjos taikos gynimo komiteto pirmininko Chan Ser Ja kalba, kuris savo išstojime pabrėžė, kad Korėjos tauta ryžtingai kovoja ir pajėgs atsiginti ir laimėti kovoje prieš amerikinius impe rialistus. „Pergalė bus mūsų — korėjiečių tautos rankose, mes tu rim laimėti" — ryžtingai nuskambė jo didvyriškosios korėjiečių tautos atstovo baigiamasis žodis. Su pakilimu, karštais plojimais bu vo sutiktos Vietnamo, Malajos, Tai lando, Japonijos, Filipinų delegaci jos. Audringų plojimų lydimi, į salę įžengė didžiosios kiniečių tautos de legatai. Konferencijos eiga parodė visų Tarybų Sąjungos tautų vieningą no rą kovoti už taikos išsaugojimo rei kalą, už komunistinės visuomenės sukūrimą.
EGZAMINUS SUTIKSIME PASIRUOŠĖ Diena po dienos artėja egzaminų sesija. Istorijos-filologijos fakulteto I kurso lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai visas jėgas skiria tam, kad tinkamai pasiruoštų egzaminų sesijai. Tai bus mūsų pir mieji egzaminai aukštojoje mokyklo je. Partija ir tarybinė vyriausybė mums, darbininkų ir valstiečių vai kams suteikė galimybę mokytis aukš tojoje mokykloje, reikalaudama iš mūsų tvirto žinių įsisavinimo. Mes stengsimės pilnai pateisinti partijos ir tarybinės vyriausybės į mus sudė tas viltis. Žiemos egzaminų sesijoje mes tu rėsime du egzaminus: antikinės litera*ūros ir tautosakos. Šiems daly kams mes skiriame ypatingai rimtą
dėmesį. Išeito kurso žinių kartojimui ir giliam įsisavinimui daug padeda konsultacijos bei seminarai. Su dės tytojų pagalba mes išsiaiškiname su dėtingesnius ir nesuprantamus klau simus. Ypač tvirtą žinių įsisavinimą rodo tokie studentai, kaip Kurkulis, Dagytė, Lozoraitis, Bačius ir kiti. Jie iš tisą semestrą gerai lankė paskaitas, aktyviai domėjosi dėstomaisiais da lykais. Grupėje pasitaiko atskirų studen tų, kurie silpniau įsisavina ,žinias. Jiems padeda stipresnieji grupės draugai, išaiškindami sunkesnius klausimus ir konkrečiai nurodydami, kaip reikia įsisavinti einamą medžia-
Gerai praeina marksizmo semina rai, kurių metu grupės studentai pa rodo tvirtą marksizmo-leninizmo pa grindų žinojimą. Visada aktyviai iš stoja ir gerai nušviečia dalyko esmę studentai Lozoraitis, Ambrasas, Jodzelevičius ir kt. Daug padeda studen tams grupės komjaunuoliai. Atviruo se grupės komjaunimo susirinkimuo se sprendžiami klausimai apie gerą pasiruošimą egzaminų sesijai. Grupės studentai pirmąjį savo eg zaminą aukštojoje mokykloje yra pa siryžę išlaikyti tik gerai ir labai gerai. Tai bus musų padėka tarybi nei vyriausybei už suteiktą teisę mo kytis aukštojoje mokykloje. A. Kybartas, Istorijos-filologijos fak. I k. stud.
PARTORGO TRIBŪNA
Apie priimtų nutarimų vykdymų Istorinis Tarybų Sąjungos Komu nistų Partijos XIX-tasis suvažiavimas pareikalavo iš partinių organizacijų sustiprinti priimtų nutarimų vykdymo kontrolę, įgyvendinti visas komunis tų kritines pastabas, vystyti savikri tiką ir kritiką iš apačios, nesutaiko mai kovoti su kritikos užgniaužėjais, su partijos ir tarybinės valstybės priešais. Prieš XIX-tąjį suvažiavimą įvyku siame fakulteto partinės organizaci jos ataskaitiniame-rinkiminiame su sirinkime komunistai pažymėjo, kad fakulteto partinė organizacija silpnai kontroliavo dekanato ir katedrų dar bą, nemobilizavo katedrų į sistemin gą studentų komunistinio auklėjimo darbą, nekontroliavo mokslinio darbo planų vykdymo. Buvo nurodyta, kad partinė orga nizacija silpnai vadovavo visuome ninėms organizacijoms, ypač komjaunimui, dėl ko komjaunimo orga nizacija per mažai išaugo. Taip pat buvo pažymėti dideli trūkumai sien laikraščio darbe. Kaipgi šios visos kritinės partijos narių pastabos įgyvendinamos prak tiniame partinės organizacijos darbe? Siekiant dekanato ir katedrų darbo kontrolės, fakultete kiekvieną savai tę įvyksta dekano, partinės organi zacijos sekretoriaus, komjaunimo organizacijos sekretoriaus, vietkomo ir profkomo pirmininkų pasitarimai, kurių metu suvedami praėjusios sa vaitės darbo rezultatai ir iškeliami
konkretūs uždaviniai, vykdant bend rą fakulteto darbo planą. šiuose pasitarimuose kartą į mė nesį, pagal reikalą, išklausomos trumpos katedrų vedėjų informaci jos apie nuveiktą darbą grupėse ir t. t. Tokie valandiniai pasitarimai įgalina gerai koordinuoti visų vi suomeninių organizacijų darbą su dekanato darbu, geriau organizuoti konkrečią pagalbą dekanui ir parti nei organizacijai, įgyvendinant užsi brėžtąsias priemones. Šie pasitarimai teikia didelę paramą, kovojant su piktavališkais akademinės drausmės laužytojais. Neseniai I-mojo kurso II-sios matematikų grupės studentas Kirjackis šiurkščiai atsakė į dėsty tojo pastabą. Į tokį jo elgesį grupė kaip reikia nereagavo. Katedra, še fuojanti grupę, svarstė stud. Kirjackį, bet jo elgesys svarstymo metu parodė, kad jis nesuprato savo kal tės. Partinės organizacijos pasiūlymu, drg. Kirjackis buvo apsvarstytas „penkiukės" pasitarime ir rimtai nu baustas. Norint pagerinti mokslinio darbo plano vykdymą ir pakelti fakulteto dėstytojų mokslinę kvalifikaciją, bu vo atliktas didelis darbas, išaiški nant atskirų profesorių ir dėstytojų nepatenkinamo darbo priežastis, o po to įvyko atviras partinės organiza cijos susirinkimas, kurio metu buvo išvystyta aštri trūkumų kritika ir savikritika. Už mokslinio darbo pla no neįvykdymą aštriai buvo kriti kuojami prof. žemaitis, doc. Žilins
kas ir kt. Jaunieji dėstytojai buvo kritikuojami už kandidato minimumo egzaminų grafiko nevykdymą. Žymiai pagerėjo partinės organiza cijos vadovavimas komjaunimui. Į komjaunimo biurą įtraukti du komu nistai drg. drg. Statulevičius ir Sas nauskas. Komjaunimo biuras sustip rintas patyrusiais darbuotojais — studentais Petraityte ir Levitanu. Ki ti biuro nariai — pirmojo ir antro jo kurso komjaunuoliai, rodo didelį norą dirbti; vadovaujami labiau pa tyrusių draugų, jie įgyja patyrimą. Silpnai dar realizuojami komunis tų pasiūlymai ir pastabos, liečian čios sienlaikraščio darbą. Iki šio lai ko sienlaikraštis dar netapo kovingu organu kovoje su trūkumais. Sien laikraščio išleidimas dažnai uždelsia mas ir laužomas leidimo grafikas. Sienlaikraščio redaktorius drg. Rubikaitė dar neorganizavo nenutrūks tamo redkolegijos darbo, sienlaik raštyje dar nespausdinami atsakymai apie padarytas išvadas iš kritikos. Tuo budu fakulteto partinė organi zacija, apsišarvavusi partijos XIXtojo suvažiavimo nutarimais ir ge nialiuoju draugo Stalino veikalu ekonominiais klausimais, vykdo pri imtų nutarimų kontrolę, be kurios negalima įvykdyti uždavinių, iškeltų musų fakultetui, realizuojant istori nius “Partijos suvažiavimo nutarimus. Fakultetas turi visas galimybes įvyk dyti šiuos atsakingus uždavinius. A. Bolotinas
Svarstant partijos XIX suvažiavimo sprendimus
Į
FELJETONAS
RAS
U
n S. m. gruodžio 13 d. įvyko Istori nės drausmės sustiprinimo. Drg. drg. jos-filologijos fakulteto komjaunimo Petkevičius ir kiti kalbėjo apie kri Visiems aišku, kad draugams, iš — Malonėkit man porą pakvieti- šokti negalima! — rodė savo politi organizacijas atviras susirinkimas. tikos ir savikritikos reikšmę, nuro rinktiems į visuomeninių organizaci mų! nį „subrendimą" Vaišnoras. Profkomitetas organizavo profsąTaip Vaišnoras dirbo jam patikė Pranešimą „TSKP XIX suvaižiavimo dė, kad fakultete dar per silpnai jų vadovaujančius organus, draugų kritika ir savikritika, pasi pasitikėjimą reikia pateisinti savo junginio aktyvo apmokymą. Vaišno- tą visuomeninį darbą. Galų gale iš nutarimai ir komjaunimo organizaci vystoma taiko kritikos užgniaužimo faktų, nuoširdžiu darbu, nesigailint nei pa ras į tai pažiūrėjo labai originaliai: seko fakulteto profbiuro narių kant‘ jos uždaviniai", padarė Lietuvos kad dar nereti atsitikimai, kada iš stangų, nei atliekamo nuo studijų įsidėjo pakvietimus į kišenę ir nei rybė, ir visa nelaimė, kad jos taip Komunistų Partijos Centro komiteto nedaromos reikiamos išva- laiko. Tačiau pasitaiko pas mus dar jis pats, nei jam patikėtas aktyvas ilgam užteko. Svarstant jo klausimą, Aukštųjų Mokyklų skyriaus vedėjas kritikos nesiimama priemonių iškeltiems ir tokių, kurie draugų pasitikėjimo į seminarą neatvyko. Į profbiuro pir Vaišnoras savo klaidų suprasti nesi drg. Lazutka. Pranešėjas pažymėjo, dos, ne tik kad nesistengia pateisinti, mininko drg. Ambraso klausimą stengė, tik, išgirdęs pasiūlymą, susi kokią milžinišką reikšmę tarybinei trūkumams pašalinti. Diskusijose pasisakė ir fakulteto bet dargi jį išnaudoja piktam. Vaišnoras tik nusišypsojo: rūpino: liaudžiai turi partijos XIX suvažia dekanas drg. Meškauskas bei parti — Aš lyg ir nusikaltęs truputį, bet vimas ir jo paskelbtos direktyvos nio biuro narys drg. Cernevskis, ku Išrinko Vaišnorą į Istorijos-filolo — Žinai, neturėjau laiko. Tai šen, dėl penktojo penkmečio plano TSR rie ,pabrėždami partijos XIX suva gijos fakulteto proibiurą ir pavedė tai ten reikėjo lakstyti... O dėl ak jūs matote, atvirai kalbant, galite tyvo dalyvavimo, tai velniai žino. .. savo bausme mane sugniuždyti.. . Sąjungai išvystyti. Didelį indėlį į nutarimų svarbą, nurodė vadovauti sportiniam sektoriui. Vaiš Manai aš viską galiu žinoti? Tenka tik stebėtis Vaišnoro „savimarksizmo-leninizmo mokslą įnešė žiavimo noras, išsisukinėdamas nuo darbo, jiems įgyvendinti. O vykstant tinklinio varžyboms, kritiškumu" ir tokiu „drąsiu" prisi draugo Stalino veikalas „Ekonominės kelius ėmėsi gudrios taktikos: profbiure tei Diskusijose pasisakęs III kurso kad kuo mažiau reikėtų rūpintis ir pažinimu, kad jis „truputį nusikal socializmo TSR Sąjungoje proble grupės gruporgas drg. Vai sindavosi darbais fakulteto USK, o žinoti, Vaišnoras išvažiavo į namus. to". .. mos", kalba, pasakyta TSKP XIX istorikų USK pirmininkui drg. Knašaitei įro čekauskas pasitenkino bendromis Teisingai pasielgė fakulteto profsuvažiavimo baigiamajame posėdyje. frazėmis, neiškeldamas savo grupės dinėdavo, kad jis be galo užimtas Tikrai įdomus vadovavimo stilius! biuras pašalindamas Vaišnorą iš Atėjo Spalio socialistinės revoliu profbiure. Užmiršo jam pavestą dar Pranešėjas plačiau apsistojo ties darbo trūkumų, kurių pasitaiko ne bą Vaišnoras, tik neužmiršo savo as cijos 35-osios metinės, brangi šventė profbiuro sudėties ir įrašydamas į komjaunimo organizacijos uždavi maža. meniškų reikalų ir reikliu tonu pa tarybiniams ir viso pasaulio darbo profsąjungos įskaitos lapą griežtą niais, vykdant TSKP XIX suvažiavi Susirinkimas priėmė nutarimą, ku žmonėms. Universiteto kolektyvas su papeikimą, o taip pat prašydamas reikalavo pašalpos. mo nutarimus, ypač pabrėždamas riame fakulteto komjaunuoliai ir džiaugsmu rinkosi į demonstraciją. dekanatą įrašyti papeikimą į studen būtinumą pagerinti ideologinį darbą. studentai įsipareigojo atiduoti visas Artėjo ataskaitinė fakulteto prof Tačiau Vaišnoras į demonstraciją nu to asmens bylą. Diskusijose pasisakę drg. drg. Jan-1 savo jėgas partijos XIX suvažiavimo sąjungos konferencija. Vaišnoras su „Visuomenininkams", kurie apgau tarė neiti. Jis priėjo prie išvados, kevičiūtė, Kravis, Smelstorius, Paštu- Į nutarimams įgyvendinti, judo ir, nesigailėdamas energijos, kad žymiai geriau ir maloniau pato dinėja draugus, apvilia jų pasitikėji V. Leipus kaitė iškėlė klausimą dėl akademidirbo iš peties. Darbo pagerinimu ir giai snūduriuoti, negu rūpintis spor mą ir stengiasi i vadovaujančius or pažadais Vaišnorui pavyko apgauti tininkų kolonos apiforminimu. Taigi, ganus pralįsti tik savo egoistiniais draugus ir jis vėl jaukiai įsitaisė Vaišnoras ėmė ir staiga „susirgo". tikslais — vadovaujančiuose orga naujai išrinktame profbiure. Kad Liepos 21-osios bendrabučio nuose ne vieta. RUOŠIAMĖS EGZAMINAMS Universiteto visuomeninių organi Vaišnoras vėl pareikalavo sau pa- medicinos darbuotojai netrukdytų Atėjo egzaminų sesija — mūsų praktikuojame kolektyvinį ruošimąsi šalpos ir, dar nespėjęs jos 1realizuo- miego bereikalingu temperatūros ma zacijų vadovaujantieji organai turi egzaminams, ypač mokantis rusų kal Tai parodys, darbo patikrinimas, iš Istorijos-filologijos ti, nuo darbo pasišalino. Istorija pra tavimu ir kad atsikratytų kitais įky pasimokyti kaip mes dirbome trečiojo semestro bą ir fondų organizaciją. Dabar dau sidėjo profbiuro ir universiteto profkomiteriais lankytojais, Vaišnoras užsiraki iš naujo. Vaišnorui paskirtose metu, kaip vykdėme savo įsiparei giausia dėmesio kreipiame į indivi akademinėse grupėse jo niekas ne no duris. to padarytos klaidos. Jie turi ati gojimus mokytis sistemingai, nenuils dualų mokymąsi ir konsultacijas. džiau susipažinti su renkamaisiais matė, nematė nei profbiure jo bu Mūsų grupėje yra ir tokių studen Į pavakarę Vaišnoras pasveiko ir tamai ir sąmoningai, kaip atsidėko valandomis. Tačiau vos spė klausinėjo bendrabučio vestibiuly asmenimis ir neleisti, kad į vadovau jome partijai ir visai tarybinei liau tų, kuriems nebelieka laiko moky dėjimo jančias vietas prasiskverbtų miesčio davo profbiure pasirodyti pakvietisutiktus draugus: džiai už jos rūpinimąsi mumis, mu muisi, nes dieną reikia sėdėti pa niškų nuotaikų žmonės, kurie ieško mai j poilsio vakarus, ir Vaišnoras skaitose, o vakarus užima treniruo sų laiminga jaunyste. — Vyrai, kur šokiai? Ar pedagogi tik „šiltų vietų" ir žlugdo darbą. tės bei ansamblio repeticijos. Jeigu tuoj atsirasdavo: nis nešoka? Tokios šventės metu neR. Budrys Šios sesijos metu mes, antro kur pirma drg. Kancleris, Kazlauskaitė, so bibliotekininkai, laikysime penkis Radzevičiūtė, Jablonskytė ir kiti ge egzaminus. Jiems pasiruošti neužten rai pasiruošdavo seminarams, tai pa ka poros dienų. Dabar daugiausia staruoju metu jie dirba per mažai. Suvažiavimo garbei' \1 Sporto klubo konferencija laiko skiriame lietuvių literatūros Dar blogiau su drg. Samuolyte ir istorijos, TSRS istorijos, fondų orga Gritėnaite, kurios praleido daug pa Lietuvos LKJS VII suvažiavimo Šiomis dienomis įvyko Vilniaus rių Vilniaus universiteto sportininkai nizacijos medžiagos skaitymui. Nu skaitų. garbei Gamtos mokslų fakultete šių Valstybinio universiteto USK kon LTSR Aukštųjų mokyklų spartakia ėjęs į vieną ar kitą skaityklą daž Mes tikimės, kad sėkmingai ištai nai pamatysi komjaunuolius Lingę, sysime esamus trūkumus, kad mūsų metų gruodžio mėn. 14 d. buvo pra- ferencija. Ataskaitinį pranešimą pa doje užėmė tik 2 vietą. Ekonomikos Sabataitytę, studentus Ciesiūnaitę, darbas semestro ir sesijos metu ne vestas tarpkursinis tinklinio turnyras, darė USK valdybos pirmininkas R a- mokslų fakulteto sporto klubo pirmi kuriame dalyvavo 4-rios vyrų ir Bernotaitę, Gražytę ir kt. Fizinio nueis veltui ir egzaminus išlaikysime 4-rios moterų komandos. Ypatingai č i n s k a s. Palietęs kai kuriuos lai ninkas Pajuodis kritikavo mėjimus sporto masiškumo išvysty auklėjimo ir sporto katedros vedėją O geras darbas visuomet atneša ir gerai ir labai gerai. atkakli kovą vyko vyrų grupėje, nes mo srityje, pranešėjas iškėlė rimtus Babkiną už paviršutiniškumą ir for M. Jablonskytė gerus rezultatus. Iš kai kurių dalykų visos komandos buvo vienodo pajė trūkumus universiteto sporto klubo malizmą krepšinio lygio VVU pakė gumo. Po ilgai trukusios kovos į fi darbe keliant studentų sportinį limo atžvilgiu. Reikia, tačiau, pažy nalą pateko II ir IV kurso šešetu ruošiantis visasąjun mėti, kad drg. Babkinas kritiką dėl kai. Nugalėtoju išėjo IV-to kurso meistriškumą, rinktinė, kuri iš eilės antrus metus ginėms ir respublikinėms sportinėms tinkamų sąlygų krepšiniui išvystyti varžyboms. Nagrinėdamas atskirų fa. nebuvimo visiškai aplenkė. Tai ne pirmąją vietą fakultete. S. m. gruodžio 14 d. įvyko univer „Maskviečius" ir .prancūzų dokinin iškovoja kultetų sporto klubų darbą, drg. Ra- teisinga. Lietuvos LKJS Centro Ko Moterų grupėje pirmoji vieta ati kų dainą, parodė savo sugebėjimus siteto saviveiklininkų vakaras. činskas nurodė i nepatenkinamą Is miteto priimtasis nutarimas dėl krep teko I-mo kurso komandai, finale Atidaręs vakarą studentų kultūros ir augantį meistriškumą. Nežiūrint torijos-filologijos fakulteto sporto šinio sporto lygio išvystymo respub įveikusiai praėjusių metų fakulteto klubo pirmininkas drg. Raudeliunas kai kurių trūkumų kūrinių nuotaikos likoje ypatingai liečia Vilniaus uničempioną III-čio kurso komandą. klubo darbą. paskelbė 1952 m, Vilniaus miesto išreiškime, merginų oktetą galima Turnyras versitetą. Fizinio auklėjimo ir sporto parodė, kad fakultete išau Diskusijose kalbėję drg. drg. Pa katedrai reikia visu rimtumu atmeninės saviveiklos apžiūros rezul laikyti vienu geriausių universiteto go naujos jėgos. Gerai užsirekomen juodis, Ciočys, Sčiupakas, Kancleris, kreipti tatus. Universiteto akademinis cho saviveiklos kolektyvų. dėmesį į krepšinio lygio paLabai maloniai nuteikė klausytojus davo I-mo kurso tinklininkai drg. dėstytojas Essas. Fizinio auklėjimo kėlimą universitete. ras ir liaudies dainų, ir šokių an drg. Kšivickis, Ulozaitė, Zavodskyir sporto katedros vedėjas drg. Babvyrų oktetas. Tai naujas gabus ir samblis apžiūroje laimėjo pirmąsias tė, Vaičiūnaitė ir kt. Gerai orga kinas iškėlė visą eilę trūkumų USK Konferencija USK valdybos darbą vietas, merginų oktetas — antrąją. daug žadantis kolektyvas. Geru neg nizavo pravedė tarpkursines pir valdybos darbe, pravedant Komjau įvertino patenkinamai, Išrinkta nauMinėtų kolektyvų dalyviams įtei rų liaudies dainos ir kitų kūrinių menybesir Gamtos mokslų fak. tinkli nimo komiteto taurės, spartakiados ja USK valdyba. kiami Respublikinės profsąjungų atlikimu jis įrodė savo muzikinius nio sekcijos pirmininkas drg. A. Vai varžybas, nurodė priežastis, dėl ku D. Dobilas centro tarybos ir Vilniaus miesto sugebėjimus, mokėjimą dirbti ir aug čiūnaitė. vykdomojo komiteto garbės raštai. ti. Pažymėtina, kad didelę paramą faLiaudies dainų ir šokių ansamblio Perskaitytas universiteto rekto sportininkams suteikė Vyr. riaus įsakymas, kuriame atžymėti atliktos dainos ir šokiai, parodė, kad kulteto aktyviausi universiteto saviveiklinin jų išpildymo meistriškumas nuolat dėstytojas drg. Essas. B. Zabulėnas auga. Labai gerą įspūdį padarė liau kai. Didelį dėmesį skiria universiteto ansamblyje — neturiu laiko"), kiti dalies meninę dies šokis „Gaidys” ir „Kiškelių pol Po iškilmingosios visuomeninės organizacijos saviveik tikėdamiesi nuvykti į Maskvą. dalį išpildė universiteto savįveikli- ka” atlikta skudučiais. Reikia pasa Mūsų medžiagos pėdsakais kyti, kad didelė ansamblio dalyvių los išvystymui. Tai nėra atsitiktinis n ink ai. Pamatyti mūsų Tėvynės širdį yra reiškinys. Meninė saviveikla yra ga visų tarybinių jaunuolių svajonė, ta. Akademinis choras atliko liaudies dalis visai neblogai apvaldė skuduAkademinio choro valdybos pirmi ir tarybinių kompozitorių bei kitų čių techniką. ninkas drg. Strumskis praneša, kad lingas veiksnys, auklėjant tarybinį čiau žmogus, kuris dalyvauja viena Saviveiklininkų vakaras parodė, „Tarybinio studento" Nr. 27 (98) jaunimą komunistine dvasia: ji kelia me ar kitame kolektyve tik tuo tiks šalių klasikų dainas. Reikia pažymėti, kad akademinio choro atliktas re kad mūsų universitetas turi gerus, straipsnyje „Ruošiantis dekadai" iš studentų kultūrinį lygį, o svarbiau lu, kad patenkintų egoistinius inte saviveiklos kelti kai kurių choro dalyvių ne sia, ugdo draugiškumo, kolektyvišku resus, yra našta kolektyvui. Toks pertuaras visiems jau gerai žinomas, susiklausiusius, gabius mo jausmą. todėl, nors ir meniškai išpildomas, kolektyvus, savo nuolatiniu darbu ir drausmingumo faktai yra teisingi. žmogus nesirūpina, kad kolektyvas darosi nuobodokas. Universiteto meistriškumo kėlimu pateisinančius stiprėtų, kad jis pasiektų dar dides Choro valdyba, apsvarsčiusi padė Tikrai draugiško kolektyvo pavyz klausytojai iš akademinio choro no partijos ir vyriausybės rūpinimąsi tį, kolektyvo drausmės ardytojus džiu gali būti dūdų orkestras. Kiek nių lamėjimų, toks žmogus žiūri į rėtų išgirsti daugiau naujų dalykų. jais. drg. drg. Poškutę, Urboną ir Vait vienas jo dalyvis brangina draugų repeticijas kaip į sunkią naštą ir Merginų oktetas, išpildydamas B. Rimantas | kevičių iš choro pašalino. darbą, jų laiką, todėl kiekvienas dažnai jas praleidinėja. Be abejo, stengiasi kuo greičiau ir geriau įsi toks asmuo naudos kolektyvui ne savinti naujai išpildomą dalyką. Ge duoda, o, priešingai, atneša tik dide ras repeticijų lankymas ir nuoširdus lę žalą. Liaudies ansamblio kolekty darbas davė puikius rezultatus. Per vas yra gana gausus — su kiekvienu pusantrų savo gyvavimo metų or pakalbėti, išsiaiškinti beveik nėra kestras įsisavino platų repertuarą, galimybės. Čia į pagalbą turi ateiti Gruodžio 5-osios dienos rytas. Sto dentai sutinka nuoširdžiais plojimais. šokių ansamblių susitikimas. Institu pralenkdamas ne vieną kur kas senes fakultetų komjaunimo ir profsąjun tį gaubia dar neišsisklaidžiusi nak Rytojaus dieną mes koncertuojame to ansamblis parodė gausų ir įdomų nį kitų įstaigų atitinkamą kolekty gos biurų kultūrmasinių Gektorių vadovai, akademinių grupių gruporties prieblanda. Nuspiegia garvežio 7-tos Vidurinės mokyklos salėje Ka savo repertuarą. vą. gai ir proforgai. švilpukas, sudunda bėgiai. Peronas rolio Požėlos rajono dirbantiesiems. Tuo tarpu akademinio choro daly Visiškai kitas įspūdis susidaro pa. apytuštis. Staiga nustebęs keleivis Saviveiklininkai salėje mato rajono viai susirenka į Žemės ūkio akade Iki šio laiko nė vienas iš šių as pakelia galvą: iš kur čia pasipylė fabrikų ir įmonių darbininkus - sta- mijos salę. Čia vyksta trijų aukštųjų žvelgus į universiteto liaudies dainų menų nematė reikalo susidomėti tuo, ir šokių ansamblį. Dažnai šaukiami tiek jaunimo? Vagono palydovės su chanovininkus, novatorius, susirinku mokyklų akademinių chorų draugys kaip grupė, kursas, fakultetas atsto sižvalgė — kas jie, šie energingi, sius kultūringai praleisti šeštadienio tės vakaras. Visų chorų vadovai susirinkimai kurie užsitęsia dvi, tris vaujamas centriniuose saviveiklos pilni gaivaus džiaugsmo jaunuoliai vakarą. Iš jų veidų trykšta nuošir trumpai pasisako apie savo darbą, arba keturias valandas, tačiau jų tu kolektyvuose. Kasdieninės repetici ir jaunuolės? Tai 350 Vilniaus Vals dus susijaudinimas, dėkingumas Ta pabrėždami naudą, kurią duos šis rinys vis tas pats: — tą patį kalba, jos, o ypatingai išvyka į Kauną tybinio universiteto saviveiklininkų, rybų valdžiai, kuri suteikė teisę suartėjimas. Po to vilniečiai išgirsta tuos pačius linksniuoja, o ... padėtis rodo, jog yra studentų saviveiklinin kurie važiuoja aplankyti Kauno dirbti, ilsėtis, kuri leido mokytis ir Kauno Politechnikos instituto, Žemės nesitaiso. Pagrindinis klausimas iš kų, kurie savo asmeninius interesus aukštųjų mokyklų studentus. jų vaikams. Po kiekvieno atlikto da Pikio akademijos akademinius chorus keltas paskutiniame susirinkime stato aukščiau kolektyvo interesų ir jie ilgai ir nuoširdžiai ploja. ir akademijos vyrų oktetą. Draugys drausmės klausimas. Reikalas tas, tai reikia nedelsiant išgyvendinti. Kaunas. Vagonuose subruzdimas, lyko Štai paskutinė diena Kaune. Sek tės vardan, visi trys chorai susilieja kad nemaža ansamblio dalyvių ne judėjimas. Visi nori kuo greičiau iš madienis. 13 vai. universiteto studen j vieną galingą kolektyvą. Šis jung vertina savo draugų ir vadovų dar A. Račkauskas, lipti, pasižiūrėti — gal draugai lau tai susitinka su Lietuvos Žemės tinis choras atlieka „Saltyšių", Ju universiteto dūdų orkesto kia? Išlipame. Stotyje draugai kau ūkio akademijos studentais, Kalba zeliūno „Penkmečio dainą", Švedo bo. Tie draugai — dažnai vėluojasi ir liaudies ansamblio dalyvis niečiai. Nuoširdžiai nuskamba svei akademjos prorektorius prof. Spring, „Kantatos Tarybų Lietuvos dešimt ir praleidinėja repeticijas. Į ansamblį kinimo kalbos, pasigirsta studentų akademijos ir universiteto studentai. mečiui" finalą ir^t. Kiekvieno jau įstojo nemažas skaičius „pakeleivių" himnas. Galingai skamba žodžiai: Salės šeimininkai pabrėžia pagirtiną nuolio balse girdėti energija, atkak RED AKTORIUS „Ryžto pilna, siekiais tvirta, vilniečių iniciatyvą, iškelia naudą, lus ryžtas, noras žengti pirmyn. Jie — vieni siekdami atsikratyti visuo V. KOSTELNJCKIS Mūsų jaunystė didi taikąs jėga..." kurią gaus tiek vieni, tiek kiti, pa dėkoja tarybinei vyriausybei, Parti meninio darbo („aš, girdi, dalyvauju Tą patį vakarą įvyksta susitikimas sidalindami darbo patyrimu, vieni jai ir draugui Stalinui už suteiktą su Kauno Politechnikos instituto stu kitiems nurodydami pasitaikančias teisę į moksfĮį,4 užiž šviesų ’ ' ir erdvų dentais. Kauniečiai sveikina svečius, klaidas. Nuoširdžiais ir ilgais ploji gyvenimą, hįeylgesinamąį meilę ir parodžiusius tokią puikią iniciatyvą, mais sutinka Žemės ūkio akademijos atsidavimą didžiajam tautų vadui Norintieji dalyvauti ansamblyje at ir pažada dėti visas pastangas, kad studentai universiteto saviveiklinin išreiškė skambūs dainos žodžiai: Universiteto lietuvių liaudies dai užmegsti bendradarbiavimo ryšiai kų pasirodymą. nų ir šokių ansamblis skelbia visų vyksta į repeticijas gruodžio mėn. Nuoširdžiausių jausmų sklidina nenutrūktų. Po to Vilniaus universi Sekmadienio vakare Kauno Poli balsų dainininkų, šokėjų, instrumen 19 ir 23 d. d. 20 vai. į universiteto Skamba Stalinui mūsų daina! teto saviveiklininkai išpildo savo technikos instituto salėje įvyksta salę, Čiurlionio g-vė Nr. 23. Urbonaitė talistų priėmimą. P. Kauno ir Vilniaus Liaudies dainų ir meninę programą, kurią Kauno stu-
Saviveiklininku vakaras
\1
Du kolektyvai
Svečiuose pas kauniečius
IV 14744
\)
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38. Spaudė „Tiesos“ spaustuvė Vilniuje.
Vžs. Nr. 02337