VISLI SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
00
O ~ o
TUDENTAt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 32 (103)
1952 m. gruodžio 23 d, antradienis
Kaina 20 kap.
PARTIJOS-XIX SUVAŽIAVIMO SPRENDIMŲ VYKDYMASv ŠVENTA PAREIGA Tarybų Sąjungos Komunistų parti jos XIX suvažiavimas susumavo mil žiniškus laimėjimus, pasiektus tary binės liaudies, Komunistų partijai vadovaujant, draugui Stalinui ve dant. Vadovaujantis genialiais draugo Stalino nurodymais, išdėstytais kla sikiniame veikale „Ekonominės so cializmo TSR Sąjungoje problemos", suvažiavimas numatė komunistinės visuomenės sukūrimo musų šalyje programą. Tarybiniams žmonėms atiteko gar bingas istorinis uždavinys — nuga lėti visus sunkumus kelyje į musų Tėvynės dar didesnį suklestėjimą. Šį uždavinį su didžiuliu entuziazmu įgyvendina tarybinė liaudis, jį pasi ryžęs pergalingai įvykdyti musų res publikos jaunimas. Respublikos ga mybos pirmūnai raportuoja šauniajai Lenino—Stalino partijai apie sėk mingą naujo stalininio penkmečio vykdymo pradžią, apie jos pirmuo sius vaisingus rezultatus. Universiteto komjaunuoliai respub likos komjaunimo VII suvažiavimą pasitiko idėjiniai-politiniai sustiprėję, organizaciniai išaugę. Pažangiausieji, aktyviausieji studentai respublikos komjaunimo suvažiavimo išvakarėse įsiliejo į gausią mūsų komjaunimo organizaciją. Suvažiavimo išvakarėse beveik visuose fakultetuose vyko at viri komjaunimo organizacijų susi rinkimai su dienotvarkės klausimu „Priėmimas į VLKJS". Priimti į komjaunimą Gamtos mokslų fakulte to II kurso mokslo pirmūnė Stanke vičiūtė, IV kurso visuomenininkė Budrytė, Istorijos-filologijos fakulteto II kurso studentė Sokolovaitė, Eko nomikos mokslų fakulteto I kurso studentas Šarkūnas ir daugelis kitų. Š. m. lapkričio mėn. pradžioje įvykęs VLKJS CK X plenumas nuro dė visoms komjaunimo organizaci joms darbo pagrindu laiky ii istorinius Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XIX suvažiavimo sprendimus. Plenu mas laiko kiekvienos komjaunimo organizacijos garbės reikalu aktyviai dirbti mobilizuojant jaunimo jėgas penkmečio plano TSRS išvystyti 1951—1955 metais uždaviniams įvyk dyti.Plenumas siūlo komjaunimo or ganizacijoms užtikrinti tolesnį idėjinio-politinio darbo sustiprinimą komjaunimo ir jaunimo tarpe. Kom jaunimo organizacijos jpareigotos pagerinti marksizmo-leninizmo pro pagavimą, auklėti jaunuolius ir mer ginas tarybinio patriotizmo, tautų draugystės dvasia, kelti politinį bud rumą, skiepyti jaunimui geriausias tarybinių žmonių savybes — tikėji mą didžiojo Lenino—Stalino reikalo pergale, nugalėti bet kuriuos sunku mus kovoje už komunizmą. VLKJS CK X plenumas siūlo kom jaunimo organizacijoms vadovautis partinių organų nurodymais, išvys tyti platų agitacinj-propagandinį dar bą aiškinant komjaunimui ir jauni mui partijos XIX suvažiavimo spren dimus, draugo Stalino veikalą „Eko nominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" ir kalbą, pasakytą suva žiavime. Didelis Įvykis universiteto kom jaunimo organizacijos gyvenime — komjaunimo gruodžio 9 d. įvykęs aktyvo pasitarimas su dienotvarkės klausimu „Partijos XIX suvažiavimo sprendimai ir kai kurie komjaunimo organizacijos uždaviniai". Pranešimą
apie TSKP XIX suvažiavimo spren dimus padarė Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto sekretorius drg. Sniečkus. Pranešėjas pažymėjo didžiulį idėjinio-auklėjamojo darbo vaidmenį pereinamajame laikotarpyje iš socializmo į komunizmą. Drg. Sniečkus pašaukė mūsų komjaunuo lius būti politiniai budriais, duoti ryžtingą atkirtį visokio plauko bur žuazinio nacionalizmo pasireiški mams, kurie yra nukreipti tikslu suardyti tautų draugystę, ypač lie tuvių ir rusų, nurodė būtinumą skie pyti studentams meilę moksliniam tyrimo darbui, dar daugiau jį išvys tyti, giliai išstudijuoti naujuosius marksizmo-leninizmo klasikų veika lus. Universiteto komjaunimo aktyvo pasitarime buvo nurodyti trūkumai kasdieniniame grupinių, kursinių ir fakultetinių komjaunimo organizacijų darbe ir priemonės tiems trūkumams pašalinti bei idėjiniam-auklėjamajain darbui pagerinti. Visuose fakultetuose ir kursuose, kur studijuojama politinė ekonomi ja, praėjo teorinės konferencijos, pašvęstos draugo Stalino veikalui „Ekonominės socializmo TSR Sąjun goje problemos" išnagrinėti. Konfe rencijos parodė studentų atkaklų pasiryžimą išstudijuoti šį marksizmoleninizmo kurinį, nužymėjusį kelius didingų komunizmo rūmų statyboje. Daugumoje fakultetų pravestos konferencijos istorinei partijos XIX suvažiavimo, draugo Stalino kalbos užbaigiamajame posėdyje medžiagai apsvarstyti. Istorijos - filologijos ir Gamtos mokslų fakultetų akademinėse gru pėse pravesti susirinkimai apie ko munistinę moralę, apie jauno tarybi nio žmogaus moralinį veidą. Si masinė-organizacinė priemonė įgalino parodyti kiekvieno grupės studento moralinį veidą, nurodyti grupės na riams jų trūkumus. Nusipelnė dė mesio Gamtos mokslų fakulteto aka deminėse grupėse pravestos diskusi jos antireliginėmis temomis. Chemi jos fakulteto antireliginė konferenci ja. Kai kuriuose fakultetuose jau pra sidėjo žiemos egzaminų sesija. Dės tytojų kolektyvas, studentai drauge su dekanatais gamybiniuose susirin kimuose aptaria pasiruošimo egza minų sesijai klausimus, pažymi trū kumus vykdant VLKJS CK IX ple numo nutarimus. „Mokytis tik gerai ir labai gerai" — toks studentų už davinys, už kurio Įgyvendinimą at kakliai kovojama. Su nekantrumu laukė Lietuvos LKJS VII suvažiavimo pradžios uni versiteto studentai ir visas kolek tyvas, kuiis atidžiai sekė jo darbo eigą. Lietuvos LKJS VII suvažiavimo priimtų nutarimų, ryšium su iški lusiais uždaviniais Įgyvendinant par tijos XIX suvažiavimo sprendimus, vykdymas turi būti kiekvieno kom jaunuolio šventa pareiga. Partija mus moko: vystyti savikri tiką ir kritiką iš apačios, kelti aikš tėn trūkumus darbe ir siekti jų pa šalinimo, kovoti prieš paradinę gero vę ir apsvaigimą nuo laimėjimų darbe. ŠĮ garbingą uždavinį univer siteto kolektyvas, partinei organiza cijai vadovaujant, garbingai vykdys.
\) MOKSLINE KONFERENCIJA, SKIRTA J. V. STALINO VEIKALAMS „MARKSIZMAS IR KALBOS MOKSLO KLAUSIMAI" IR „EKONOMINES SOCIALIZMO TSR SĄJUNGOJE PROBLEMOS"
1952 m. gruodžio 20 d. įvyko Vil niaus Valstybinio universiteto Istori jos-filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų mokslinė konferencija, skirta mokslo .korifėjaus J. V. Stalino veikalams „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai" ir „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje proble mos”. Buvo paskaityti trys pranešimai temomis: „J. V. Stalinas apie gamtos ir visuomenės dėsnių pobūdį" (prof.
Gabrieljanas), „Kai kurie lietuvių tarmių istorijos klausimai J. V. Stalino veikalų kalbos mokslo klau simais šviesoje" (v. dėst. Zinkevi čius), „Rusų kalbos istorijos klausi mai J. V. Stalino veikalų kalbos mokslo klausimais šviesoje" (doc. Nefiodovas). Ryšium su pranešimais pasisakė visa eilė konferencijos da lyvių. R. Dačinskas
Iš LLKJS VII suvažiavimo salės Gruodžio mėn. 18 d. baigė savo darbą Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjungos VII suvažiavimas, kuris dar kartą ryškiai pademonst ravo komjaunimo susitelkimą apie Komunistų partiją ir jos Centro Ko mitetą, apie geriausiąjį jaunimo draugą didįjį Staliną. Suvažiavimo delegatai, atstovavusieji šimtatūks tantinį Lietuvos komjaunimo būrį, kalbėjo apie didingą tarybinį gyve nimą, apie savo pasiryžimą vykdyti Partijos XIX suvažiavimo nutari mus, apie didžiules perspektyvas, kurias atvėrė penktojo stalininio penkmečio planas. LLKJS CK sekretorius drg. Raguo tis LLKJS CK ataskaitiniame prane šime smulkiai išanalizavo respubli kos komjaunimo organizacijos veik los rezultatus, parodė eilę pasieki mų ir iškėlė darbo trūkumus, kuriuos nedelsiant ir atkakliai reikia šalinti.
I. Bernotavičius tuvos jaunimą, apie jo avangardą — LLKJS VII suažiavimo delegatas komjaunimą. Suvažiavime taip pat kalbėjo Vil niaus Valstybinio universiteto kom★ iaunimo komiteto sekretorius drg. Po LLKJS CK sekretoriaus drg. Burkauskas,kuris nušvietė komjauni Raguočio ir revizinės komisijos pir mo organizacijos darbą ir jo trūku mininko drg. Šmigelskio pranešimo, mus universitete bei Centro Komi vyko šių pranešimų svarstymas. teto vadovavime universitetui. Štai į tribūną pakyla Kėdainių ra Jis pažymėjo, kad universiteto jono „Pakeltos velėnos" kolūkio mel studentai, kaip ir visa tarybinė liau žėja Bičkaitė, „Elfos" gamyklos dar dis, su įkvėpimu vykdo TSKP XIX bininkas Sevčuvenecas, rašytojas suvažiavimo nutarimus ir yra pasi Sluckis ir daug daug kitų, kurie kal ryžę atiduoti visas savo jėgas ir ži ba ne tik apie laimėjimus, bet ir nias greitesniam komunistinės visuo griežtai kritikuoja tuos komjaunimo menės pastatymui. organus bei darbuotojus, kurie taiks Lietuvos Lenino Komunistinės Jau tosi su klaidomis ir trūkumais, kurie nimo Sąjungos VII suvažiavimas — nerangiai ir dar formaliai atsiliepia naujas etapas Lietuvos jaunimo gy į jaunimo pageidavimus bei reikala venime aktyviai dalyvaujant Lietu vimus. Delegatai kėlė didelius rei vos socialistinėje statyboje. Įvykdyti kalavimus tarybiniams rašytojams, suvažiavimo priimtus nutarimus — kurie dar mažai rašo apie naują Lie- mūsų pirmoji ir pagrindinė pareiga. —tz----------------------------------------
Svarstant Partijos XIX suvažiavimo sprendimus
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE tarybines
(IŠ MEDICINOS FAKULTETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS ATVIRO SUSIRINKIMO) Š. m. gruodžio 15 d. įvyko Medi yra studentų, kaip Bagdonas, Valuncinos fakulteto komjaunimo organi ta, kurie nesidomi visuomeniniu gy zacijos atviras susirinkimas, skirtas venimu. IV k. komjaunimo organizacijos sek TSKP XIX suvažiavimo nutarimams retorius drg. Bangaitytė nurodė, kad išnagrinėti. Turiningą pranešimą, te. tik kritikos ir savikritikos pagalba ma TSKP XIX suvažiavimo nutari pagerėjo paskaitų ir pratybų lanko mai ir komjaunimo organizacijos mumas, pakilo jų lygis, nyksta mies uždaviniai", padarė VVU prorekto čioniškumo reiškiniai. Drg. Nosovairius drg. Mitropolskis. Pranešėjas tė nurodė, kad ne visi III k. studen nurodė pagrindinius uždavinius, kaip tai supranta TSKP XIX suvažiavimo kritikos ir savikritikos išvystymą, uždavinių svarbą — drg. Šiaučiulis, gilesnį mokslinių žinių įsisavinimą, Binkis nekelia savo idėjinio-politinio kurie iškyla aukštosios mokyklos lygio, Vengia lankyti politužsiėmikomjaunimo organizacijai ryšium su mus. šiais nutarimais. Visa eilė draugų pažymėjo, kad Po pranešimo įvyko diskusijos. Medicinos fakulteto studentai mažai Komjaunuolė drg. Matulytė nurodė, dalyvauja moksliniuose būreliuose, o kad V kurse nevystoma kritika ir sa VI ir V kursų studentai beveik visiš vikritika, net pats kursinės komjau kai nusišalino nuo darbo būreliuose. nimo organizacijos sekretorius drg. Susirinkime buvo priimtas nu Berdenkovas jos vengia. Kursinė tarimas, kuris padės pašalinti iškel komjaunimo organizacija nekreipia tus trūkumus ir pagerinti darbą. dėmesio į studentų auklėjimą. Kurse K. Šeškaitis
DRAMATURGIJOS PROBLEMOS
Prieš keletą dienų Filologijos fakultete įvyko mokslinė kon ferencija tema „Tarybinės dra maturgijos problemos". Buvo išklausyti pranešimai: studentės Gromovos — „Parti ja apie dramaturgijos klausi mus" (1946—1952 m. m.), Chsi-. liovo — „Gorkio pjesės", Burtino — „Tarybinė teatrinė kri tika ir jos uždaviniai", Kudriavcevo — „Tarybinė kome dija dabartiniu metu" ir kt. Baigiamąjį žodį tarė filologi jos mokslų kandidatas E. I. Naumovas. Jis pažymėjo, kad konferencija buvo aukšto idėjinio-teorinio lygio ir parodė žymų studentų-filologų žinių augimą. S. Samochina Leningradas, „Leningradskij universitet" DRAUGŲ DOVANOS Universiteto komjaunimo ko miteto posėdyje buvo įteiktos dovanos, atsiųstos Jasų Agro nomuos instituto studentų — komjaunimo ženkliukas, meniš kai padarytas iš grūdų, albu mas ir nuotraukos, pasakojan čios apie Rumunijos studentų gyvenimą. — Mes tikimės, kad tarp Jasų instituto ir Rostovo uni versiteto studentų užsimegs tvirta draugystė, kuri taps ne sugriaunamos Tarybų Sąjungos ir Rumunijos tautų draugystės simboliu, — rašo laiške rumu nų studentai. Komjaunimo komitetas pa siuntė atsakymo laišką, iš reikšdamas dėkingumą ir su tikdamas užmegsti draugišką susirašinėjimą. B. Agurenko Rostovas, „Za sovietskuju nauku" KAIP TAPTI GERU ŽMOGUMI?
EGZAMINAMS ARTĖJANT Bendrabutyje „Liepos 21-oji" ruošiasi egzaminams „Liepos 21-osios“ bendrabučio gy ventojai, atrodo, artėjančios sesijos svarbumą tinkamai supranta, steng damiesi kaip galima geriau jai pasi ruošti. Čia dažnai vakarais rasime studentus, palinkusius prie knygų ar ba besiginčijančius, kolektyviai sprendžiančius iškilusius neaiškumus, įsisavinant reikalingą medžiagą. Tai neretas reiškinys 435 kambaryje. Čia dažnai užtiksime draugus ir iš kitų kambarių, susirinkusius pas drg. Mar cinkevičių, besiruošiančius semi narams, draugiškai vienas ki tam padedančius. Panašiai vyksta pasiruošimas pratyboms ir semina rams 424, 408 ir kituose kambariuose. Šių kambarių studentai stengiasi marksizmo-leninizmo klasikų veika lus studijuoti kūrybiškai, sąmoningai įsisavinant marksistinę teoriją. Di delis dėmesys skiriamas ir kitų dis ciplinų tinkamam studijavimui. Ne nuostabu, kad iš draugų lūpų daž nai tenka išgirsti nusiskundimą dėl laiko stokos.
Dirbti pagal individualinius planus Partijos XIX suvažiavimo nutari mai įpareigoja mus giliai įsisavinti mums teikiamas žinias. Daugelis mū sų grupės studentų nuolat gilina sa vo žinias, atlieka namų darbus, pa siruošia seminarams, lanko konsulta cijas. Tačiau, aišku, yra ir tokių, ku. rie tėra padarę vos kelis namų dar bus. Įvykusiame atvirame kurso kom jaunimo organizacijos susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl būtino konsultacijų lankymo, tačiau į pa skutiniu laiku įvykstančias konsulta cijas daug studentų neateina.
Pasiruošimui egzaminams yra su darytos mokymosi grupės (po keletą studentų kiekvienoje). Grupės suda rytos atsižvelgiant į studentų gyve nimo sąlygas ir pažangumą. Tokiose grupėse galima išsiaiškinti neaiškius išklaustytų kursų klausimus. Dabar, įskaitų - metu, daugelis stu dentų yra susidarę individualinius darbo planus. Gerai savo darbo pla nus vykdo studentai Grinevičius, Ka minskas ir kiti, kurie jau yra pasie kę gerų rezultatų. Tuo pavyzdžiu tu. retų pasekti visi grupės studentai, nes individualiniai darbo planai pa deda produktyviau sunaudoti laiką, laiku pasiruošti įskaitoms ir egzami nams. J. Petkevičius FizįkffŠūnatematikos fak. ' <ŽJI’ k. stud. f X
Tačiau yra tokių draugų, kurie lai ko turi net per daug (!), bet jie tą „laisvalaikį” sunaudoja... lošdami kortomis. Toks reiškinys pastebimas 430 kambaryje, kurio gyventojai Kalibatas ir Markuckis mėgsta laisva laikį skirti tokiai pramogai. Tur būt minėtieji draugai užmiršta, kad be siartinantieji egzaminai pareikalaus iš jų žinių ne kortų „meno" srityje. Netinkamas darbo organizavimas pastebimas ir 444 kambaryje, kurio gyventojai dažnai surengia tokias imtynes, kad baugu darosi dėl ben drabučio sienų atsparumo. Blogai ruošiasi ir kiti draugai, kaip Narijauskas (445 kamb.), Dačiulis (441 kamb.), kurių išeitos me džiagos žinojimo nepakanka sėkmin gam egzaminų išlaikymui. Kol dar laikas, belieka minėtiems draugams palinkėti rimčiau pažiūrėti į ruošimąsi egzaminams.
K. Petraitis
Kaip ruoštis egzaminams Žiemos sesijoje mes, III kurso teisininikai, laikysime 4 egzaminus: ka pitalizmo politinės ekonomijos, tary binės administratyvinės teisės, tary binės finansinės teisės, užsienio šalių ekonomikos ir politikos. Reikia pažy mėti, kad tai bus nelengva sesija, nes iš kai kurių disciplinų nėra va dovėlių. Pats geriausias pasiruošimas egza minams yra nuolatinis mokymasis. Mo kymosi pagrindas yra paskaitos. Bet vienomis paskaitomis ir jų konspek tais apsiriboti negalima. Reikia skai tyti vadovėlius ir šaltinius. Kapita lizmo politinei ekonomijai pagrindi niu šaltiniu yra K. Markso „Kapita las". Du semestrus aš' reguliariai ruošiausi seminarams, skaičiau dėsty tojo nurodytus „Kapitalo" skyrius ir juos konspektavau. Tie studentai, ku. rie anksčiau menkai dirbo, turės rim tai pasispausti, nes trumpu laiku įsi sąmoninti kapitalizmo politinę eko nomiją neįmanoma. Kai kurie studen tai nelanko administratyvinės teisės seminarų ir mano, jog seminarus gali atstoti šios disciplinos vadovėliai. Tai neteisinga, nes seminaruose su sintetinamos ir įtvirtinamos žinios, įgytos paskaitose ir skaitant vado vėlius. Tiktai nuolatinis mokymasis duoda gerus rezultatus. Pasiruošusių stu dentų egzaminai niekuomet neuž klumpa netikėtai. I. Sulmanas Teisės mokslų fak. III k. stud.
j
Kišiniovo universiteto laik raščio „Staliniec" redakcija paskelbė Pamario krašto šach tininko komjaunuolio Astrachancevo laišką, atsiųsta „Komsomolskaja Pravda" re dakcijai. Laiške komjaunuolis Astrachancevas prašo redakci ją atsakyti į klausimą: „Kaip tapti geru žmogumi?". Šiuo jaudinančiu jaunimą klausimu gausiai pasisako savo laikraš čio skiltyse Kišiniovo univer siteto studentai. Kišiniovas „Staliniec" •AAZv AAZv
V
AAA/>
I i i I I I S i
l
l
5
į !i i 4
Geografijos moksliniame būrelyje
Darbas mūsų būrelyje prasidėjo žy miai vėliau, negu kituose būreliuose. Tačiau, nors ir per trumpą laiką, šį tą atlikom. Būrelis pasidalino į dvi dalis: pir masis — jaunesniųjų kursų (I ir II) ir antrasis — vyresniųjų. Pirmojo bū relio darbų tematika yra referatyvinio pobūdžio antrojo — moksliniotiriamojo pobūdžio. Jo tematika susi jusią su gamybine praktika. Būrelyje įvyko 3 susirinkimai, viename jų buvo perskaityta tema: „Gamtos pertvarkymo darbai pietų Ukrainoj ir šiaurės Kryme". Perskai tytos temos būrelyje bus išnagrinė tos ir vėliau jas perskaitysime vi durinėse mokyklose, šefuojamose Įmonėse. Po susirinkimo kartais de monstruojami filmai, susiję su geog rafija. Tenka pažymėti, kad mūsų būrely je per mažas narių aktyvumas. Mums reikalinga labiau įsitraukti į diskusijas, tada darbas bus žymiai įdomesnis ir atneš mums daugiau naudos. P. Vildžiūnaitė
\J
Gamtos mokslų fakultetas y ruošiasi egzaminams
Daugiau dėmesio muzikai
Mokslinis-tiriamasis darbas biologijos srityje
Gamtos mokslų fakultetas artėjan čiai egzaminų sesijai yra neblogai Su dideliu entuziazmu sutiko mūsų | koje katedra sudarė atitinkamą suProf. A. Minkevičius pasiruošęs. Per visą semestrą kursų biologai TSKP XIX suvažiavimo nu I tartį su Maisto Pramonės Ministerija. ir grupių aktyvas sėkmingai šalino tarimus ir draugo Stalino veikalą Augalų fiziologijos katedra suin O trūkumus, pasireiškusius paskaitų „Ekonominės socializmo TSR Są tensyvino „B" grupės vitaminų po lankyme ir ruošimesi seminarams. jungoje problemos”, kurie mobilizuo veikio į augalų derlių ir jų medžia Kai kurios akademinės grupės (pvz., ja ir įgalina mokslininkus pakelti sėdžiuose per mažai buvo diskutuo gos apykaitą tyrimus (kolektyvinis jama mokslo klausimais, mokslinio-ti III k. geologų) viso semestro eigoje mokslinio-tiriamojo darbo vaisingu darbas). Tyrimų tikslas — pritaikyti vykdė grupinio kartojimo darbą, ir mą sprendžiant tiek teorines, tiek riamojo darbo planų vykdyme buvo šiuos vitaminus kaip priemonę der vėlavimų, tyrimų rezultatai nepa šiandien studentai Zinkevičiūtė, praktines, su svarbiausiais liaudies liui pakelti ir įdiegti juos į kolūkinę Chomskytė, Diksaitė ir būrys kitų ūkio poreikiais susijusias, problemas. kankamai energingai buvo įdiegiami praktiką. Šioje katedroje atliekami į praktiką. Svarbiausias trūkumas bu pasiruošę laikyti tiek yra visiškai į augalų Reikia pažymėti, kad mūsų biolo vo tas, kad didelė pagalbinio kated ir mikroelementų poveikio tiek ir kapitalizmo specialybės, pasiekta gai ppkariniais metais jau yra davę rų personalo, o kartais ir mokslo per. derlių tyrimai. Čia jau yra politinės ekonomijos egzaminus. konkrečių rezultatų, kurie pateikti nemaža darbų. Yra išėjusių iš spau sonalo dalis, nebuvo įjungta į moks Neseniai praėję kursinių komjauni dos stambesnių veikalų, kaip antai: linį-tiriamąjį darbą. Taip pat kated Žemės Ūkio Ministerijai įgyvendinti mo organizacijų atviri gamybiniai su „Lietuvos paukščiai" (II tomas), „Au ros nepakankamai vadovavo studen praktikoje. Toliau nagrinėjami ar sirinkimai išryškino eilę trūkumų galų anatomija ir morfologija", „Au tų moksliniams būreliams ir neišnau būzo ir meliono prigimties pakei pasiruošimo egzaminams darbe. Stu- galų fiziologijos trumpas kursas" dojo galimumų padaryti juos moksli timo, jų derliaus pakėlimo klausimai. dentai-diplomantai Malachovskis, SeUž šį darbą 1952 metais stud. Merkys (vertimas iš rusų kalbos), „Vadovas nio-tiriamojo darbo talkininkais. reiskis nesugebėjo laiku likviduoti apdovanotas Aukštojo Mokslo MinisLietuvos TSR piktžolėms pažinti", akademinių įsiskolinimų ir egzaminus Šiuo metu visos biologinės kated terijos pinigine premija. laikė lapkričio—gruodžio mėnesiais. „Uoginės kultūros", „Fitopatologijos ros yra apsvarsčiusios tolimesnes pagrindai", „Grybinės medžių ir krū Botanikos katedra, greta dabar Kyla klausimas, kaip šie studentai mokslinio-tiriamojo dajbo perspekty gali pasiruošti ateinančiai egzaminų mų ligos", eilė straipsnių žurnalo vas Partijos XIX suvažiavimo ir drau vykdomų geobotaninių darbų su užsesijai. V kurso geografijos gru „Vilniaus Valstybinio universiteto go Stalino veikalo „Ekonominės so liejamomis LTSR pievomis ir hidropės studentui Cepinskui, matyti, visai darbai" I tome ir kitojė periodikoje, cializmo TSR Sąjungoje problemos” biologinių darbų, turinlčiių tikslą pa o taip pat populiarių brošiūrų.Gam- šviesoje. Peržiūrėta ir papildyta te žinti Lietuvos TSR vandens augaliją nerūpi įsiskolinimų likvidavimas. tos mokslų fakulteto biologai gerokai (fitoplanktoną ir fitobentosą), užpla Nors paskaitų lankymas fakultete yra prisidėję verčiant į lietuvių kal- matika, įtraukti į mokslinį-tiriamąjį navo ir daugiau temų, kaip antai: darbą ne tik visi mokslo personalo, yra, palyginti, neblogas, tačiau eilė bą ir redaguojant akad. T. Lysenkos bet ir visi baigę aukštąjį mokslą pa „Lietuvos TSR erškėčiai", „Lietuvos studentų, kaip antai: Cerniūtė, Ce- veikalą „Agrobiologija". galbinio personalo nariai. Peržiūrėta TSR gluosniai, jų išplitimas ir pa pinskas (V k. geografų), Markelytė Šiuo metu atiduotas spausdinti į taip pat studentų mokslinių būrelių naudojimas praktikai", „Lietuvos TSR (IV k. geografų), Bakšicaitė, Šabanavičiūtė (II k. biologai), nepateisinamai „Vilniaus Valstybinio universiteto tematika ir sustiprintas katedrų dar lazdyno formos", „Dirvožemio dumb liai". praleidinėja paskaitas, o fakulteto darbų" II tomą platus vadovas Lie- bas su būreliais. visuomeninės organizacijos nesiėmė tuvos TSR augalams pažinti ir eilė Zoologinių katedrų tematikoje nu Vieni iš planuojamųjų darbų (pvz., straipsnių, Ruošiama spaudai visa matyti tokie darbai, kaip monografi. „Lietuvos TSR žuvys", sojos veislių šiuo klausimu reikiamų priemonių. eilė kitų darbų. jos paruošimas apie Lietuvos TSR tyrimai ir kt.) turės tiesioginės prak. Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti Gamtos mokslų fakulteto biologai, žuvis (jų išplitimas, biologija, tinės reikšmės, kiti (pvz., geobotaniI kursas į ruošimąsi marksizmoleninizmo įskaitai, juo labiau, kad tiek personalas, tiek ir studentai, ūkinė reikšmė ir Lt.), kailinių žvė niai pievų tyrimai, hidrobiologiniai šiame kurse esama studentų (pvz., plačiai yra įsijungę į kompleksinį relių (bebro, zuikio) studijos, Lietu ežerų tyrimai) sudaro kompleksinių Lekarevičius, Vileikytė), kurie blo LTSR Mokslų Akademijos organizuo vos pietryčių moliuskai ir jų vaid- problemų dalį. Šie darbai duos rim gai ruošdavosi seminarams, nesilan jamų ekspedicijų darbą (ekspedicija muo_ žuvų mityboje, vabzdžiai — tos medžiagos Lietuvos TSR floros ir Lietuvos pietryčiams tirti, ekspedici kultūrinių augalų kenkėjai, paukščių faunos tyrinėjimams, o taip pat pri kydavo į juos. Nebuvo pirmas kursas atkreipęs ja Nemuno ir kitų upių užliejamoms parazitai ir kt. sidės prie teorinių filogenijos klau reikiamo dėmesio ir į grupinio ruo pievoms tirti, hidrobiologinė ekspe Darvinizmo ir genetikos katedra simų sprendimo. dicija) ir yra surinkę nemaža medžia šimos! egzaminams darbą. užsibrėžė platų uždavinį per penkme Biologai yra kupini vilčių, kad, Draugai, šiuo metu reikia sukaupti gos, iš kurios vėliau bus padaryti tį — išbandyti įvairiausias sojos veis sutelkę visą katedrų personalą, o taip atitinkami teoriniai ir praktiniai visas jėgas, kad išlaikytume visus apibendrinimai. egzaminus tik gerai ir labai gerai. les ir sudaryti tinkamiausį Lietuvos pat ir studentus, — tą tvirčiausią ramstį moksliniame - tiriamajame V. Karatajūtė TSR sąlygoms jų asortimentą. Šių ty. darbe, Nežiūrint to, biologų darbe iki šiol pajėgs užsibrėžtuosius užbuvo nemaža trūkumų. Katedrų po- rimų rezultatams įgyvendinti prakti- davinius Įvykdyti.,
V
Jauno poeto eilėraščiai Just. Marcinkevičiaus eilėraščiai — „Studijų knygelė", „Dialektika" ir „Mokykla", išspausdinti „Tarybinio studento" 29(100) numeryje, aišku, neapibūdina visos jo kūrybos, ir iš jų negalima susidaryti pilno jo poe zijos vaizdo. Todėl šios pastabos taip pat liečia tik minėtuosius kūrinius ir neapibendrina visos Just. Marcinke vičiaus poetinės kūrybos. Šiuose savo tematika neįvairiuose Just. Marcinkevičiaus eilėraščiuose pirmiausia krinta į akis tai, kad poe tas vaizduojamus reiškinius traktuo ja vystymosi, augimo plotmėje. Štai eilėraštyje „Studijų knygelė" atsi spindi studento augimas, jo didėjan tis pažangumas mokslo žinių įsisavi nimo srityje, eilėraštyje „Dialektika" matome valandom augantį darbininką darbo procese, eilėraštyje „Mokyk la" — gyvenimo tikrovės raidą nuo senų laikų iki tarybinių metų. Toks požiūris yra, be abejo, teisingas ir vaisingas. Jis įgalina jaunąjį poetą atskleisti būdingus vaizduojamo reiškinio bruožus ir padaryti savo kūrinius veiksmingus ir aktualius. Teigiama minimų eilėraščių YPatybe tenka laikyti ir jų nuoširdumą. Neieškodamas įmantrių vaizdų ar po sakių, kukliais, bet ryškiais brūkš niais realizuoja Just. Marcinkevičius savo meninį sumanymą. Ir dėl to jo eilėraščiai pasižymi glausta kompo zicija, lakoniška fraze, ne užtemdančia pagrindinę mintį, o, priešingai, ją išryškinančia. Poetinę formą, kiek galima spręsti iį šių trijų eilėraščių, Just. Marcinkevičius moka pajungti idėjiniam sa vo kūrinių turiniui atskleisti. Tačiau atskirais atvejais vis dėlto galima jausti ir kai kurių formos šlubavimų. Eilėraštyje „Mokykla" mes skaitome tokį posmą:
Vėjas sniegą į veidą man bloškė, Mano kojos klumpėse šalo... Sunkūs buvo keleliai į mokslą, Alkani ir vingiuoti be galo.
Kalbėdamas šiame posme apie sunkų darbo žmonių vaikų kelią į moks lą buržuazijos viešpatavimo metais, Just. Marcinkevičius pavartoja de minutyvą „keleliai", kuris tiktai su švelnina vaizdą ir tuo pačiu tarsi su mažina ir tuos sunkumus, kuriuos reikėjo anuomet įveikti į mokslą be siveržiantiems darbo žmonių vai kams. Panašių trūkumų atsirastų ir dar vienas kitas. Tačiau jie nesumenkina to gražaus įspūdžio, kurį gauname perskaitę šiuos eilėraščius, laikytinus neabejotinu jaunojo poeto kūrybiniu laimėjimu. P. Ivanovas Lietuvių literatūros katedros vyr. dėstytojas LV 14771
„Tarybinio studento" skaitytojų konferencija Š. m. gruodžio 16 diena įvyko „Ta rybinio studento" skaitytojų konfe rencija. Pranešimą padarė redakto rius drg. Kostelnickis, iškėlęs laik raščio darbe pasiektus laimėjimus ir trūkumus. Konferencijos dalyviai pa žymėjo, kad „Tarybinis studentas" pasiekė tam tikrų laimėjimų, padė damas Tektoratui, partinei, profsąjun ginei ir komjaunimo organizacijoms auklėti studentus kbmunistine dva sia, ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus. Laikraštyje vis daugiau spausdinama kovingų straipsnių, pa grįstų aktualia, faktine medžiaga, vispusiškiau atspindimas komjaunimo ir profsąjungos organizacijos gyveni mas, studentų kultūrinė veikla. Dėl to ir pats laikraštis tapo įdomesnis, studentų laukiamas. Tačiau kalbėję diskusijose draugai iškėlė visą eilę rimtų trūkumų tiek redakcijos darbe, tiek laikraštyje spausdinamos medžiagos adresu. Istorijos-filologijos fakulteto stu dentė drg. Šileikaitė savo pasisaky me nurodė, kad laikraštyje dar labai silpnai atspindimas studentų moky masis, nepropaguojamas pirmūnų pa tyrimas, nenagrinėjama studentų mokslinė veikla. Tiek redakcija, tiek universiteto SMD taryba nenušvietė šio klausimo laikraščio puslapiuose. Teisės mokslų fakulteto studentas drg. Paškevičius nurodė, kad „Tary biniame studente" sesijos metu mažai rašoma apie egzaminų eigą fakulte tuose. Labai didelis trūkumas yra tas, kad nenušviečiamas akademinių grupių gyvenimas. Akademinė grupė yra pagrindinis studentų kolektyvo narvelis, todėl, nušviečiant jos gyve nimą, galima tikrai giliai ir dalykiš kai išnagrinėti studentų veiklą ir mo kymąsi.
*
Diskusijų metu redakcijai buvo nu rodyta, kad šiais metais „Tarybinia me studente” skaitytojai ypač pasi genda recenzijų apie studentų lan komus spektaklius, kino filmus, per mažai skiriama vietos naujausioms tarybinėms knygoms propaguoti. VVU studentų profkomiteto pirmi ninkas drg. Karašauskas nurodė būti ną reikalą siekti visos laikraščio me džiagos veiksmingumo, redakcijos darbe — operatyviškumo; korektū ros ir kitokios klaidos, kurių vis dar pasitaiko laikraštyje, turinčios būti pašalintos. Ekonomikos mokslų fakulteto stu dentė drg. Demendžiūnaitė, analizuo dama laikraščio trūkumus, nurodė, kad žymi jų dalis yra dėl silpnų laikraščio redakcijos ryšių su uni versiteto sienine spauda. „Tarybinis studentas" turi ne tik vadovauti sie ninei spaudai, bet ir iš sieninės spaudos darbuotojų suburti savo ak tyvą. Konferencijos dalyviai signalizavo universiteto visuomeninėms organiza cijoms apie bloga „Tarybinio studen. to" platinimą. Ypatingai bloga padė tis yra Istorijos-filologijos ir Gamtos mokslų fakultetuose, kur dėl platin tojų neatsakingumo ir silpnos jų darbo kontrolės, studentai laikraštį gauna visa savaite vėliau. VVU komjaunimo komiteto spau dos sektoriaus vadovas drg. Siudikas, nurodydamas redakcijai būtinumą universiteto gyvenimo nagrinėjimą sieti su milžiniškais mūsų šalies lai mėjimais, pripažino, kad VVU kom jaunimo komitetas per mažai padėjo redakcijai. „Tarybinio studento" ats. sekreto rius drg. Dačinskas atsakė į eilė iš keltų klausimų. Jis pabrėžė, kad re-
dakcijai sunku palaikyti ryšius su korespondentais, kurių dauguma yra nepareigingi, nesilanko į redakcijos posėdžius, kaip, pvz. , J. Žukauskas (Medicinos fak.),, K. Ačaitė (Teisės m. fak.), V. 1Laušytė (Medicinos fak.), R. Kalinauskas (Fizikos-matematikos fak.).
Diskusijas trumpai apibendrino „Tarybinio studento" redaktorius drg. Kostelnickis, nurodęs, kad žymia dalimi dėl iškeltų trūkumų kaltas re dakcijos kolektyvas. Jis smulkiau nušvietė tai, kaip redakcija organi zuoja laikraščio išleidimą, kokie sun. kūmai pasitaiko darbe. Vienas iš di džiausių trūkumų yra tas, kad ne vi si redkolegijos nariai sąžiningai dir ba. Drg. Balsys visiškai nusišalino nuo redagavimo ir sužlugdė jam pa vesto mokslo ir mokymosi skyriaus darbą. Tą pat galima pasakyti apie drg. Švenčionytę. Būna atsitikimų, kad numeriui medžiagą surenka ir technikinį laikraščio išleidimo darbą atlieka tik trys žmonės. Drg. Kostel nickis kritikavo universiteto visuo menines organizacijas ir partinį biu rą už nepakankamą vadovavima laik raščiui. Reikia įjungti į redakcijos kolektyvą daugiau pareigingų darbuo tojų, būtina pagerinti ir patį laikraščio platinimą.
Po diskusijų buvo įteiktos vertingos dovanos 1952 m. rudens apžiūroje pirmąsias vietas laimėjusių sienlaikrašISių redaktoriams — „Už tary binį mokslą" (Istorijos-filologijos fak.), „Tarybinis ekonomistas", „Taribinis teisininkas" ir kitiems. Vyt. Kažukauskas VI. Leipus
Dar kartą apie „Tarybini gamtininką"V
Gamtos mokslų fakulteto sienlaik raštis buvo ne kartą teisingai kriti kuotas universiteto laikraštyje. Fa~ kulteto komjaunimo biuras ėmėsi priemonių darbui pagerinti, sudarė dvi redkolegijas, užtikrino reguliarų sienlaikraščio išleidimą, Tačiau sienlaikraštis dar netapo kovingu, veiksmingu organu, kritikos ugdyto jų. Redkolegija nesugebėjo iki šiol pagerinti sienlaikraščio kokybės, pa siekti, kad jo medžiaga butų aktuali, idėjinė. Štai paimkime kad ir pasku tinį „Tarybinio gamtininko" numerį, išleistą LLKJS VII suvažiavimo išva karėse (red. A. Basalykas). Numerio medžiaga neatvaizduoja viso fakul teto gyvenimo, nenušviečia dabarti nės padėties fakultete. Medžiaga
apie LLKJS VII suvažiavimą pateikta atitrauktai nuo fakulteto gyvenimo, nėra jokios medžiagos iš I-jų, II-jų kursų gyvenimo, apie profsąjungos darbą. Užtat įdėti net 4 straipsniai apie IV-sius kursus, 2 straipsniai iš III-jų kursų gyvenimo, 2 straipsniai apie mokslinį-tiriamąjį darbą fakulte te. Straipsniai dideli, perkrauti nerei. kalingom smulkmenom (pvz., V. Korkučio straipsnis apie tarpkursines tinklinio ir šachmatų varžybas užima ištisą skiltį). Feljetone „Kaip praeina paskaita IVme geologų kurse" trūksta principinės kritikos, faktai suvulgarinti, feljetonas parašytas sie kiant kuo didesnio išorinio efekto. Nėra konkrečių, trumpesnių, bet taiklesnių kritinių straipsnelių.
gruodžio 21 d. į Visi atsilankę koncertą, įvykusį Filharmonijos salėišgirsti vieną iš je, turėjo progos žymiausių mūsų laikų violončelės meistrų, Stalininės premijos laureatą, Visasąjunginio ir tarptautinių kon kursų laureatą Daniilą Šafraną. Sko ningai sudaryta koncerto programa (Bacho, Haidno, Šopeno, Skriabino, Rachmaninovo, Borodino ir kitų Vei kalai), koncertanto tobuli technika ir aukštas meninis išpildymo lygis padarė gilų įspūdį gausiems koncerto klausytojams, kurių tarpe, deja, ma ža buvo mūsų universiteto studentų. V. K.
v 1952 m. gruodžio mėn. 14 d. įvyko Fizikos-matematikos fakulteto tarpkursinės tinklinio varžybos. Varžybo se, vestose 2-jų minusų sistema, da lyvavo 5 vyrų ir tik 2 (II ir IV kur sų) moterų komandos. Pirmąsias vie tas laimėjo I kurso vyrų I-oji ir II kurso moterų komandos. Už mažą moterų komandų skaičių ir visišką Ill'čio kurso komandų nedalyvavimą varžybose žymi kaltė tenka tų kursų ir grupių fizorgams, nesuorganizavu siems nė vienos komandos. Ateityje fakulteto USK vadovams reikia di desnį dėmesį kreipti į varžybų ma siškumą. R. Kalinauskas Fizikos-matematikos fak. I k. stud.
V
Tinkamai pasiruoškime universiteto spartakiadai
Sportas — tai neatskiriama jauni mo komunistinio auklėjimo dalis. Sportas ugdo žmogaus ištvermę, ryž tą, meilę ir atsidavimą Komunistų partijai, auklėja jaunimą tapti tikrais savo tarybinės Tėvynės patriotais ir drąsiais jos gynėjais. Šiuo metu kiekvieno universiteto sportininko uždavinys — tinkamai pasiruošti universiteto tarpfakultetinėms varžyboms-spartakiadai, ku ri vyks nuo 1953 m. vasario 6 d. iki balandžio 26 d. Spartakiada bus vyk doma dviem etapais: žiemos ir pava sario. Į žiemos etapo programą įtraukti slidinėjimas, krepšinis ir tinklinis, o j pavasario — futbolas, gimnastika ir lengvoji atletika. Be to, prieš tai bus pravedamos slidi nėjimo ir tinklinio varžybos atskiruo. se fakultetuose. Norint gerai organizuoti spartakia dą, reikia iš anksto tinkamai pasi ruošti. Tai parodė rudens komjauni mo komiteto taurės varžybos. Eilė fakultetų komandų (sakysim, pajė gios Istorijos-filologijos fak. krepši ninkės) dėl neorganizuotumo varžy bose nedalyvavo; kitos vėl komandos (pavyzdžiui, Istorijos-filologijos fakul teto krepšininkai) dėl nedrausmingu mo buvo diskvalifikuotos. Iš anksto ir gerai pasiruošus galima pasiekti puikių rezultatų. Todėl šiuo metu yra būtina sudaryti komandas ir pradėti reguliarias treniruotes. Bet nereikia užmiršti, jog treniruotes reikia tinka, mai suderinti, kad netrukdytų ruoš tis egzaminams. Be to, USK valdyba, fakultetų sporto klubų valdybos, o taip pat ir komjaunimo bei profsąjungos orga nizacijos turi siekti, kad į varžybas butų įtraukiama kuo daugiau sporti ninkų. Tai ypač lidčia slidinėjimo ir lengvosios atletikos varžybas. Reikia pažymėti, kad didelį vaid menį varžybose vaidina organizuotu mas. Praėjusios komjaunimo komite to taurės varžybos parodė, kad jose buvo eilė rimtų trūkumų. Šeštoji sporto salė, kurioje vyko krepšinio ir tinklinio varžybos, nebūdavo iš anksto paruošta; varžybos nebūdavo iš anksto paskelbiamos, pasitaikyda vo sunkumų ir su teisėjų kolegijos sudarymu. Ateinančios spartakiados metu šie trūkumai neturi pasikartoti. Be to, varžybų metu salėje nesi matė jokio sportinio šūkio bei plaka, to (krepšinio, tinklinio varžybų me tu), nebuvo tinkamai organizuotas varžybų atidarymas bei uždarymas. Į tai turi būti atkreiptas rimtas dė mesys. Tik iš anksto pasiruošus, nebekartojant praeities klaidų, šiose tarpfakultetinėse varžybose bus galima pasiekti ir -naujų, žymiai aukštesnių sportinių rezultatų. K. Kilčlauskas USK valdybos narys
Tokie faktai rodo, kad redkolegija pripuolamai, neapgalvotai parenka temas, nekreipia dėmesio į medžia gos kokybę, neugdo korespondentų tarpe principinės kritikos jausmo. To. dėl ir sienlaikraštis tapo vienpusiškas, neveiksmingas: jis neatvaizduoja fa kulteto kolektyvo gyvenimo. Gamtos mokslų fakulteto visuome ninės organizacijos ir redkolegija turi atkreipti rimtesnį dėmesį į sien REDAKTORIUS V. KOSTELNICKIS laikraščio kokybę, pasiekti, kad jis taptų tikrai veiksmingu, kovingu or Studentų dėmesiui ganu ir galėtų įvykdyti tuos užc avi „TARYBINIO STUDENTO" KON nius, kurie išplaukia iš TSKP XIX KURSAS EILĖRAŠČIUI IR APYBRAI suvažiavimo nutarimų. ŽAI PRATĘSIAMAS IKI 1953 M. VA. 3ARIO MĖN. 15 D. A. Uteni
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, telef. Nr. 2-10-38, Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje.
Užs. Nr. 02383