VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ dRGANAS
Nr. 4 (75) 1952 m. vasario 12 d., antradienis
Kaina 20 kap.
SEMESTRĄ PRADEDANT u voliucinio judėjimo klausimus ir marksizmo-lenitiizmo idėjų pasklei dimą Tarybų Lietuvoje, beveik visai nenušviečiama Lietuvos darbo žmo nių revoliucinė kova buržuazijos viešpatavimo metu, nedemaskuojama antiliaudinė lietuviškųjų buržuazinių Jau pirmomis darbo dienomis or nacionalistų veikla tuo laikotarpiu. ganizuotos priemonės universiteto Nepakankamas ir socialistinės staty mastu, kaip, pvz., I-ji universiteto bos praktikos apibendrinimas. Dide mokslinio personalo metodinė kon lis vaidmuo tenka visuomeninių ferencija, skirta seminarų, laborato mokslų katedroms organizuojant ldėrinių ir praktinių užsiėmimų prave- jinį-politinį darbą aukštosios mokyk dimo metodikos klausimams nagri los studentų ir dėstytojų tarpe, pa nėti, diplomantų susirinkimas, skir dedant specialioms katedroms jų tas valstybinių egzaminų pasiruoši darbe. mo klausimui apsvarstyti, liudija Siame pasitarime aktyviai dalyva apie tai, jog universiteto kolektyvas vo ir universiteto visuomeninių daro pastangas nebekartoti tų klai mokslų katedrų vadovai bei dėstyto dų, kurios buvo įsibrovusios praėju jai. Politinės ekonomijos katedros sio semestro eigoje ir žiemos sesijbs vedėjas drg. Lola pažymėjo, kaip metu. Pastaruoju metu žymiai su vieną stambiausių trūkumų univer stiprinta kontrolė dėstymo kokybei, siteto darbe, nepakankamą moksližiūrima, kad ji būtų pakelta į aukš nio-tiriamojo darbo įvertinimą iš va tesnį lygį. Kiekviena sumaniai or dovybės pusės. Mokslinis-tlriamasis ganizuota paskaita pasiekia tokių rezultatų, jog įgytos žinios tampa darbas šiuo metu laikomas antraei liu dalyku, o nesant sistemingo dar studentų įsitikinimu. bo šioje srityje, neapibendrinant ko Didžiulį indėlį komunistiškai auk munistinės statybos praktikos, nega lėjant studentiją įnešė universiteto lima pakelti ir mokymo proceso į visuomeninių mokslų katedros. Jų reikiamą aukštį, negalima panaikinti uždavinys — apginkluoti studentus dogmatizmo, prisiskaitėliškumo dės tvirtomis marksizmo-leninizmo teo tant marksizmą-leninizmą. Viena rijos žiniomis, įskiepyti jiems mokė blogo mokslinio darbo organizavimo jimą kūrybiškai taikyti įgytas žinias priežasčių — silpnas universiteto praktiniams komunistinės visuome katedrų ryšys su ganfyba. nės sukūrimo uždaviniams. Nuolati Marksizmo - leninizmo pagrindų nis tarybinio mokslo ryšys su gyve nimo praktika teikia musų liaudžiai katedros vyr. dėst. Zaksas kaip didžiulę pagalbą pereinamajame lai vieną trūkumų mokomojo proceso kotarpyje iš socializmo į komunizmą. bare pažymėjo tą faktą, kad žiemos egzaminų sesijos metu daugelis Gam Įvykęs LTSR aukštųjų mokyklų tos m. fak. studentų nemokėjo sieti visuomeninių mokslų katedrų vedė filosofijos klausimų su gamtos moks jų ir dėstytojų pasitarimas, skirtas visuomeninių mokslų dėstymo LTSR lų problemomis. Dar per mažas dėmesys skiriamas aukštosiose mokyklose klausimams nušviesti, dar kartą patvirtina di iš visuomeninių organizacijų pusės džiulį Lietuvos komunistų partijos studentų auklėjimo, materialistinės formavimo klausi dėmesį ir rūpinimąsi respublikos pasaulėžiūros aukštųjų mokyklų gyvenimu. Pasi mams. Nesusipažįstama iš arčiau su tarime buvo pažymėta, kad pagrin studentų gyvenimu, jų poreikiais. Universiteto komjaunimo ir prof dinis trūkumas dėstant visuomeni nius mokslus yra palyginti žemas sąjungos organizacijų, universiteto idėjinis-teorinis daugelio paskaitų ir tarybos, SMD darbo suaktyvinimas seminarų lygis, pasireiškia kai ku padės mums dar geriau ir sparčiau rių dėstytojų prisiskaitėliškas ir tal- įgyvendinti tuos uždavinius, kurie mudistinis metodas. Nepakankamai yra keliami mūsų partijos ir vyriau pasinaudojama medžiaga iš mūsų sybės tarybinęi inteligentijai. Kova šalies politinio, ūkinio ir kultūrinio už geresnį dėstomų disciplinų, ypač gyvenimo, medžiaga, giliai atsklei visuomeninių mokslų disciplinų, Įsi džiančia studentams pasaulines-isto- savinimą, kova už mokomojo-auklėrines tarybinės liaudies pergales, pa jamojo ir mokslinio-tiriamojo darbo siektas Lenino—Stalino partijai va pagerinimą universitete — štai ko dovaujant. Visuomeninių mokslų kie uždaviniai, iškelti mums pasta dėstytojai dar silpnai nušviečia re ruoju metu.
Jau praėjo kelios dienos, kai pra dėjome naują semestrą. Universiteto studentai, profesoriai, dėstytojai, pa ilsėję ir pasisėmę naujų jėgų bei energijos, sugrįžo l auditorijas tęsti pradėtuosius mokslo metus.
Už aukštą seminarinių, laboratorinių ir praktikos v užsiėmimų pravedimo metodiką! ' | į ? į 1 į į < > | f į | ; į j ; į t ?
1952 m. vasario mėn. 4—5 d. d. vyko universiteto mokslinio personalo metodinė konferencija, skirta seminarų, laboratorinių ir praktikos užsiėmimų pravedimo metodikos klausimams nagrinėti. Metodinėje konferencijoje dalyvavo apie 100 mokslinio personalo narių. Konferencijos darbo eigoję išklausyti 9 pranešimai. Didelio susidomėjimo susilaukė drg. drg. doc. Byčkovo, prof. Sopausko, doc. Griškun, prof. Dagio, prof. Korchovo pranešimai. Po pranešimų išsivystė diskusijos, tačiau jos nebuvo pakankamai gyvos, iš viso, konferencijos darbe buvo per maža mokslinio kūrybiškumo. Jame dalyvavo pe visų katedrų atstovai, ypač stigo visuomeninių mokslų katedrų narių pasisakymų. Reikia manyti,
vimo ir komunistinio auklėjimo klausimais. Tai pažymėjo ir universiteto rektorius prof. dr. J. Bučas, apibendrindamas konferencijos darbo rezultatus. I-ji universiteto mokslinė-metodinė konferencija, nežiūrint dar pasitaikiusių kai kurių trūkumų, žymia dalimi pasiekė savo tikslą. Universiteto kolektyvo gyvenime tai didelis žingsnis pirmyn, gerinant universitete dėstomų disciplinų lygį. Tokias metodines konferencijas ruošti numatyta ir ateityje. Sėkmės tolimesniame darbe! Norėdami supažindinti su mokslinės-metodinės konferencijos darbais platesnį universiteto dėstytojų ir studentų kolektyvą, spaus-
į į < >
diname kai kurių pranešimų, skaitytų konferencijoje, ištraukas.
į
i £ į ; t t į | t > į t
j
Marksizmo-leninizmo seminarų pravedimo metodika
Tarybinė aukštoji mokykla yra pašaukta apginkluoti jaunuosius specialistus priešakiniu mokslu, auk lėti juos nesitaikančius su rutina, galinčius kūrybiškai, savarankiškai spręsti nūdienius mokslinius ir gamybinius-technikinius uždavinus, nuo latos ieškoti ir surasti technikos ir gamybos tobulinimo kelius, kelti dar bo žmonių kultūrinį-techninį lygį, tu rint tikslą kelti visuomeninio darbo produktingumą. Norėdami pateisinti didelį ir gar bingą pasitikėjimą, universiteto pro fesoriai ir dėstytojai turi bolševiki niu rūpestingumu imtis patikėto jiems darbo, kasdien padėti studen tui augti ir formuotis politiku-visuomenininku, savo mylimos Tėvynės patriotu, bebaimiu ir guviu, atkakliu ir mylinčiu gyvenimą, pasitikinčiu savo jėgomis ir pasiryžusiu nugalėti sunkumus, būti kovotoju už didįjį Lenino—Stalino partijos reikalą, už komunizmo pergalę. Universiteto darbuotojai turi visa, kas reikalinga sėkmingai įvykdyti VKP(b) CK ir Tarybinės Vyriausybės pastatytiems uždaviniams, įdiegiant jaunimui marksistinį-lenininį mokslą, tą mokslą, kuris padeda žmogui įsi gyti griežtai mokslinę pasaulėžiūrą. Marksistinis-lenininis mokslas iš augo ir vystėsi ant tvirtų mokslinių žmogaus sąmonės pasiekimų, gautų ilgaamžio gamtos ir visuomenės stu dijavimo procese pamato. Marksizmas-leninizmas, būdamas gamtos ir visuomenės vystymosi mokslo aukščiausiu pasiekimu, vie nintelis duoda mokslinius gamtos pa žinimo ir pertvarkymo metodus. Marksizmas-leninizmas padeda spe cialistui ne tik įžvelgti toliau savo specialybės, bet ir teisingiau gilintis į jo studijuojamos disciplinos reiški nių procesų esmę. Specialistas, įsi savinęs marksistinį-lenininį mokslą, pagauna stebimus reiškinius jų tar pusavio sąveikoje ir tokio pagavimo dėka giliau, plačiau supranta daiktų esmę ir procesus. Jis greičiau įsigili na į faktų atsiradimo paslaptis ir greičiau randa juos valdančius dės nius. Gilindamasis į netyrinėtą sritį, jis yra apsišarvavęs nepalyginti ge riau negu specialistas, neįsisavinęs marksistinio-lenininio mokslo. Juo giliau įsisavintas marksistinislenininis mokslas, tuo vaisingesnis darbas bet kurios specialybės srity, tuo efektingesni darbo rezultatai. Studentas, visapusiško idėjinio-po------------- >------------litinio mūsų partijos darbo dėka sten giasi tapti plačiai išsilavinusiu leni niečiu. „Negalima laikyti tikru leni niečiu žmogaus, kuris vadina save leniniečiu, — kalbas draugas Stalinas, Vasario mėn. 9 d. didžiojoje uni kiais. Universiteto vadovybė deda — bet yra užsidaręs savo specialy pastangas, kad studentai bėje, užsidaręs, sakysime matemati versiteto salėje įvyko diplomantų ir visas dėstytojų susirinkimas, skirtas vals marksizmą-leninizmą įsisavintų kū koje, botanikoje arba chemi tybinių egzaminų pasiruošimo klau rybiškai, mokėtų įgytas žinias pri joje ir nieko toliau už sa simui apsvarstyti. Susirinkime daly taikyti praktikoje. vo specialybės nemato. Leninie vavo LLKJS CK sekretorius Raguotis, Po kelių mėnesių prasideda valsty tis negali būti vien savo pamėgtos LLKJS Vilniaus srities komiteto sek biniai egzaminai. Svarbiausias diplo mokslo šakos specialistas — jis retorius Volčkova, universiteto rek mantų uždavinys šiuo metu yra — drauge-turi būti politikas-visuomenitorius prof. dr. Bučas. laiku parašyti diplominius darbus, ninkas, kuris domisi savo šalies li Susirinkimą atidarė prorektorius drg. gerai pasiruošti valstybiniams egza kimu, kuris žino visuomenės vysty Mitropolskis. Pranešimą apie gerą minams. Tam, kad studentai galėtų mosi dėsnius, kuris moka panaudoti pasiruošimą valstybiniams egzami pasiruošti marksizmo-leninizmo pa tuos dėsnius ir stengiasi būti aktyvus nams padarė doc. Byčkovas. Pranešė grindų egzaminui, Marksizmo-leniniz šalies politinio vadovavimo dalyvis". Istoriniai VKP(b) CK nutarimai jas pažymėjo, kad partija, tarybinė mo pagrindų katedra ruošia ciklą vyriausybė kasdien nenuilstamai rū paskaitų iš marksizmo klasikų veika ideologiniais klausimais, o taip pat pinasi aukštąja mokykla Tarybų ša lų, VKP(b) istorijos. Paskaitos bus diskusijos filosofijos, biologijos, fi lyje. Mūsų universitetui partija pati skaitomos lietuvių ir rusų kalbomis. ziologijos, kalbos mokslo klausimais kėjo atsakingą uždavinį — paruošti Apie tarybinio inteligento vaidme nepaprastai sustiprino studentų su aukštai kvalifikuotus įvairių sričių nį komunizmo statyboje kalbėjo pro sidomėjimą marksistinio-lenininio specialistus, kurie savo darbu pa rektorius Mitropolskis. mokslo studijavimu. greitintų komunizmo pergalę mūsų Genialus draugo J. V. Stalino vei Susirinkusiųjų vardu žodį tarė kalas „Marksizmas ir kalbos mokslo šalyje. Auklėjant ir mokant studentus, Medicinos fakulteto studentas Stupe- Klausimai" praturtino marksizmą-leni lis, kuris užtikrino universiteto vado itin svarbią reikšmę turi gilus vybę, kad diplomantai pateisins par nizmą naujomis teorinėmis išvadomis, marksizmo-leninizmo įsisavinimas. tijos ir tarybinės liaudies viltis ir vi atskleidė tarybiniam mokslui naujas didingas augimo perspektyvas, ap Tačiau dar daugelis studentų nemo sas kūrybines jėgas atiduos bend ginklavo ideologinio fronto darbuo ka šių žinių pritaikyti socialistinėje ram tikslui — komunizmui. tojus galingu ginklu kovojant už ko munizmą. Dar yra pas mus dėstytojų, J. Lilytė statyboje, susieti su šių dienų įvy
Diplomantų uždaviniai
kad dėl nepakankamai aktyvaus konferencijos dalyvių pasisakymo diskusijose bus kaltas bendras konferencijos pobūdis, nesekcijinls pasiskirstymas artimų katedrų ribose. Konferencijos dalyviai pa sigedo bolševikinės kritikos bei savikrltikos atskirų katedrų dar be. Kai kurių pranešėjų susismulkinimas, platus istorinis marš rutas dėl laiko stokos neleido daugiau susikoncentruoti ir išryš kinti svarbiausius klausimus, lie čiančius konkrečias fakultetų są lygas ir katedrų darbą dėstomų disciplinų metodikos srityje. Vienu svarbiausiu metodinės konferencijos trūkumu tenka pa žymėti nepakankamą metodinių darbų susiejimą su studentų ma terialistinės pasaulėžiūros forma
(Doc. A. BYCKOVO PRANEŠIMAS) teorija yra neatskiriama nuo komu nistinės statybos praktikos. * * kurie neskiria reikiamo dėmesio stu dentų apmokymui savarankiškai dirb Marksizmo-leninizmo katedra ypa ti prie marksizmo-leninizmo klasikų tingą dėmesį kreipia į dėstymo meto veikalų. Apie tokius dėstytojus gali dikos pagerinimą. Universitetas ne ma kalbėti kaip apie neįvykdančius gali sėkmingai atlikti savo paskir savo pareigų, nerodančius studentų ties, reikiamai neįvertindamas meto atžvilgiu nei atkaklumo, nei reiklu dikos, mažindamas jos reikšmę. mo. Metodinio darbo reikšmės mažini Savarankiškas studentų darbas _ mas, kuo jis bebūtų pridengiamas tai būtina sąlyga sėkmingam marksis ir pagrindžiamas, iš esmės yra savo tinio-lenininio mokslo studijavimui. tiškas kanceliariškumo ir savieigos Niekas taip nelavina mąstymo, ne- pasireiškimas pedagoginiame darbe. oraturtina proto žiniomis ir kūrybi Nesidomėti metodikos klausimais— niu veržimusi, kaip apgalvotas kas reiškia atsisakyti nuo pedagoginio dieninis darbas prie Markso, Engelso, darbo patyrimo apibendrinimo, nuo Lenino, Stalino veikalų. kritiškos pažiūros į jo rezultatus, nuo Tam, kad taptų pilnaverčiu kovo geresnių dėstymo priemonių ir formų toju prieš priešišką ideologiją, pilna ieškojimo. verčiu marksizmo-leninizmo propa Negalima juk galvoti, kad pedago gandistu ir kad vaidintų vadovauja ginis meistriškumas ateina savaime, mą vaidmenį auklėjant studentus, kartu su dėstomojo dalyko mokėji universiteto mokslinis kolektyvas mu, arba, kad tas meistriškumas pil turi būti susipažinęs su paskutiniais nutinai priklauso nuo pedagogo įgim šių dienų mokslo pasiekimais. Visas to talento, ir todėl bet kokia pagalba gyvenimas, visi mokslai, menas, lite ir įsikišimas iš šalies čia nenaudingi. ratūra yra turtingiausias ryškių, pa ### trauklių ir įtikinančių kūrybinės marksizmo-leninizmo jėgos įrodymų Seminarinių marksizmo-leninizmo arsenalas. pagrindų užsiėmimų pravedimo uni Čia bus tikslinga priminti, kad versitete praktika susideda iš šių jaunojo specialisto lavinimas univer momentų: sitete yra kolektyvinis darbas. O 1. Kiekvienai studijuojamai temai visgi praktiškai dažnai pamirštama sudaromas seminarinio užsiėmimo kolektyvinė atsakomybė ruošiant planas. jaunąjį specialistą. Kolektyvinis 2. Kartu su seminarinio plano ap specialisto formavimosi proceso po svarstymu svarstoma ir užsiėmimų būdis reikalauja, kad kiekvienas pravedimo metodika. mokslinis universiteto darbuotojas 3. Apsvarsčius užsiėmimo pravedi budriai sektų studijuojamų discipli mo metodiką, patvirtinamas metodi nų idėjinių pagrindų mokslinį grynu nis raštelis, vadinamas „kai kurie mą. Visų dalykų, visų disciplinų dės metodiniai nurodymai pravesti semi tymas turi būti nukreiptas į mate nariniams užsiėmimams tema ..." rialistinės studentų pasaulėžiūros Sis metodinis raštelis padauginamas formavimą, ir įteikiamas kiekvienam dėstytojui. Auklėti studentus bolševikinio idė Patvirtinti seminarinių užsiėmimų jiškumo dvasia —tai ne tik marksiz planai padauginami (apskaičiuojant mo-leninizmo, bet ir kitų katedrų dės po 1 egz. grupei) ir išplatinami gru tytojų pareiga. pėse. Seminarinio užsiėmimo planas Deja, musų universiteto dėstytojai padeda studentams ruoštis užsiėmi kartais pateikia vien faktinę skaito mams. mo kurso medžiagą, tuo pat metu Seminariniams užsiėmimams, besi nesirūpindami idėjiniu paskaitos tu ruošiantiems studentams, tikslu papil riniu. VKP(b) CK reikalauja pagrįsti vi dyti skaitomas paskaitas, organizuo sų disciplinų dėstymą marksistine- jamos grupinės, individualinės kon leninine metodologija, persunkti bol sultacijos. Katedra atsižvelgia į tai, kad ševikiniu kovingumu, nesitaikstymu marksistinėssu antimoksliškomis buržuazinėmis nagrinėjant atskiras lenininės teorijos problemas, studen koncepsijomis. Bet kurios disciplinos dėstytojas tams tenka nuolat kreiptis į klasikų Žinoma, kad daugelis neturi užsidaryti formaliuose savo veikalus. disciplinos rėmuose, kasmet duo marksizmo-leninizmo klasikų darbų damas studentams vieną ir tą pačią yra poleminio pobūdžio, ir studen tams nepakankamai susipažinusiems medžiagą. Kiekvienas universitete skaitomas su istorinėmis aplinkybėmis ir šių kuisąs yra tarybinio mokslo pratur darbų pasirodymo sąlygomis, su pa tinimas, ir dėstytojas turi sekti savo saulėžiūros charakteriu tų, prieš ku srities mokslų vystymąsi, apibend riuos Šie darbai nukreipti, kartais rinti turtingą socialistinės statybos būna sunku orientuotis tuose kūri patirtį — tokios kiekvieno dėstytojo niuose. Negalima neatkreipti dėme sio į tai, kad marksizmas-leninizmas, sėkmingo darbo būtinos sąlygos. kaip gyvas kūrybingas mokslas, nuo lat vystosi ir turtėja. *#* Konsultacijos dėstytojo uždavinys Marksizmo-leninizmo pagrindų stu — padėti studentui susivokti, kaip į dijavimas susideda iš šių momentų: tą ar kitą klausimą žiūrima įvai 1. Paskaitos: kuriose dėstomi svar riuose istorijos etapuose. Šia sąlyga biausi marksistinės-lenininės teorijos studentas išmoks kūrybiškai įsisavin klausimai ir kurios sukelia studentų ti teoriją, surišti istorinę medžiagą mokslinį mąstymą. su dabartimi. 2. Savarankiškas darbas su mark Marksizmo-leninizmo katedra užsi sizmo-leninizmo klasikų kūriniais, brėžia uždavinį — pasiekti, kad sa rekomenduotais katedros. varankiškas marksizmo-leninizmo stu 3. Grupinės, individualinės konsul dijavimas įgytų tam tikros sistemos tacijos, pravedamos ne užsiėmimų charakterį. metu. Mes reikalaujame, kad studentas rekomenduojamą 4. Seminariniai užsiėmimai, ku išstudijuotų visą riuose studentai išvystytos draugiškos literatūrą. Marksizmo-leninizmo kla diskusijos pagrindu apibendrina sa sikų veikalų konspektavimas yra bū varankiško darbo rezultatus, papildo tinas, nes jis padeda giliau pergal ir pagilina savo žinias svarstomuoju voti medžiagą, surasti pagrindinę klausimu, mokosi organiškai susieti mintį, sekti autoriaus logiką, moko studijuojamą medžiagą su dabartimi. dėstyti perskaitytas mintis. Seminaruose studentai supranta, kad (Tęsinys sekančiame numeryje)
Laboratoriniai ir praktikos darbai v biologijos moksluose (IŠTRAUKA IŠ prof. J. DAGIO PRANEŠIMO) Biologijos mokslai yra empiriniai susipažinimui su augalu — jo vegemokslai, jie vystosi iš patirties, iš tatyviniais ir dauginimosi organais. stebėjimų arba gautos medžiagps Augalų anatomijos ir fiziologijos ka eksperimentų keliu. Tad savaime tedra šiais mokslo metais taip ir aišku, kad jų dėstymas, kadrų pa padarė. ruošimas jų tolesniam plėtojimui ne Augalų fiziologijos darbų sutvar įmanomas be praktikos darbų, kurie kymas pagal paskaitų programą la daugiausia yra laboratorinio pobū bai pageidautinas, atsižvelgiant į tai,' džio darbai. kad šiems darbams tvarkaraštyje nu Mokslines-metodinės Tarybos prie matyta tik po dvi valandas savaitėje. TSRS Aukštojo Mokslo ministerijos Tad trūksta laiko platesniam pa III plenumo nutarimuose pasakyta: aiškinimui darbus pradedant. Bet gi ,,Laboratoriniai darbai tarnauja sieja iki šiol katedros darbe šio nuosek mąja grandimi tarp teorijos ir prak lumo nebuvo pilnai laikomasi. Bū tikos. Jie leidžia pagilinti ir įtvirtinti tent, paskaitų kursas pradėtas nuo teorines žinias, studentų gaunamas vystymosi fiziologijos, o laboratori paskaitose, patikrinti eksperimenti niai darbai nuo fotosintezės. Tai da niu keliu mokslo teorinius teiginius, roma todėl, kad fotosintezės darbams susipažinti su laboratoriniais įrengi reikalinga gausiame kiekyje gyva, mais, aparatais ir laboratorine me žalia medžiaga. Žiemos pradžioje jos džiaga, įsisavinti praktikoje moksli galėtume gauti nebent iš šiltnamių. nių tyrimų metodus". Bet kadangi botanikos sodo šiltna Žinomas tarybinis gamtos metodis miai yra toli nuo katedros, tai žie tas prof. K. Jagodovskis rašo: ,.Gam mos metu medžiagos pergabenimas tos mokslų dėstymas, pagrįstas vien sudaro nepatogumų. Dėl tos priežas žodiniu mokymo medžiagos perteiki ties ir buvo pasiskubinta su fotosin mu, be praktikos darbų ir ekskursijų, tezės darbais, kol dar galirpa -gauti negali užtikrinti gero paruošimo gy bandymui medžiagos gamtoje. Atei venimui". tyje reikėtų bent mažas šiltnamėlis Nors buržuaziniai pedagogai saky įrengti prie pat katedros patalpų, kad davo, kad „mokomės ne mokyklai, darbų vykdymas būtų galimas nepri o gyvenimui", tačiau tik tarybiniais klausomai nuo metų laiko. Didžiosios specpraktikos darbų te laikais šis gamtos mokslų dėstymo susiejimas su praktika, su gamyba matika, kuri jau nėra susijusi su pa tapo pilnai įgyvendintas. Tik tarybi skaitomis, pilnai leistina ir net reko nių universitetų programose atsirado menduotina suskirstyti pagal sezo tokie dalykai, kaip „didžioji spec- nus, kai gamtoje pakankamai ran praktika" arba mokomoji-gamybinė dama tinkamos žalios medžiagos. Mū ir gamybinė praktika vyresniesiems sų botanikos katedrose taip ir daro ma. gamtos mokslų fakulteto kursams. Naujos medžiagos reikšmę labo Sąryšyje su nuolatiniu mokslo ratoriniams darbams iškėlė visa eilė progresu ir tyrimo metodikos sudė tarybinių biologų, kaip prof. Makatingumo didėjimu, sąryšyje su par rovas, Kostriukova, Levickis ir kt., tijos ir vyriausybės milžiniškais ko įrodė, kad kiekvienas gyvų objektų munizmo statybų planais ir užsimoji fiksavimas yra susijęs su protoplaz mais pertvarkyti gamtą, praktikos mos ir branduolio koloidinės struk darbų reikšmė vis labiau išauga, tūros pakitimu, dirbtinių struktūrų siekiant paruošti tinkamus kadrus tų atsiradimu jgrūduotumo stebėjimo didingų planų realizavimui. protoplazmoje, tinklišku chromatino Laboratoriniai darbai padeda ir susigrupavimu branduoliuose ir kt. materialistinės studentų pasaulėžiū- Tokie fiksavimui panaudotų chemika ros formavimuisi. V. I. Leninas yra lų sukelti artefaktai davė pagrindo pasakęs: „savo praktika žmogus įro- susikurti klaidingoms -idealistinėms do savo idėjų, sąvokų, žinių, mokslo teorijoms citologijoje,- pvz., apie objektyvinį teisingumą". Taigi prak chromozmų nenutrūkstamumą ląste tikos darbai turi ne vien moko lėms dalijantis. Kad tokios -klaidos mosios, bet ir auklėjamosios reikš nebūtų kartojamos, mičiurininkai cimės. tologai laiko visiškai tikromis tik tas gyvos medžiagos struktūras, kurios I. Darbų tematinis suskirstymas yra įžiūrimos gyvoje protoplazmoje. Jis atliekamas vadovaujantis šiais To principo reikia kiek -galint laiky pedagogikos principais: 1) derinant tis ir praktikos darbuose. Po to, kai darbus su paskaitomis (darbų ati prof. O. Lepešinskajos darbais buvo tinkamą temą duoti po to, kai tas įrodyta, jog egzistuoja ir neląsteliklausimas yra išeitas arba bent kiek nė medžiaga, svarbiausias dėmesys paliestas paskaitose); 2) nuo papras nukrypo į gyvos protoplazmos mik tesnio eiti prie sudėtingesnio; 3) roskopinį tyrimą. Šio principo laikosi vykdyti biologinius pratimus kiek ir mūsų universiteto botanikos ka galint su nauja medžiaga. tedros. Pvz., augalų anatomijos pra Kartais darbų suskirstyme tenka tybose stebimos ląstelės sudedamo (plastidos, branduoliai, nukrypti nuo paskaitų kurso progra sios dalys mos. Vadovėliuose ir paskaitų prog citoplazma) parodomos panaudojant ramose botanikos kursas paprastai gyvą medžiagą arba natūralią (dumb pradedamas nuo anatomijos, o ana lius, elodejos lapelius), arba vitališ tomija nuo citologijos (t. y. mikros kai dažytų (pvz., svogūno- odelę). kopinio ląstelių sandaro tyrimo), ir Taip pat ir žemesniųjų - augalų ka tik vėliau pereinama prie morfologi tedra šiemet praktikos darbams su jos, kuri didžiąja dalimi yra pagrįs dumbliais žymia dalimi - panaudoja ta mikroskopiniu stebėjimu. Tačiau gyvą medžiagą, pvz., parodo titnagi praktikos darbuose dar daug geriau nių dumblių ir melsvadumblių jude pradėti nuo pagrindinių augalo or sius. Tiems dumbliams auginti įsitai ganų morfologijos, t. y. mikrosko sytas akvariumas. . Jeigu gyva medžiaga dar ne visa pinio susipažinimo su šiais organais. Tam yra du motyvai. Pirma, morfo me kurse panaudojama, tai todėl, logija yra daugiau pažįstama, ji jau kad 1) ne visų augalų atstovus gali vidurinėje mokykloje plačiai išeina ma kultyvuoti katedrų turimose są ma. Antra, morfologiniam tyrimui lygose žiemos metu . ir : 2) - dar nepa reikia daug žalios medžiagos, kurios kankamai yra išdirbta šiam reikalui rudenį dar lengva gauti, o į semestro metodika, neparašyti tuo klausimu pabaigą (žiemai prasidėjus) daug vadovėliai. Originalių citologinių sunkiau. Taigi pirmąsias bent dvi sa tyrimų mūsų GMF botanikai kol kas ; vaites reikia skirti morfologiniam nevykdo. (B. d.).
NEUŽMIRŠTAMOS DIENOS Po jtempto darbo semestro ei- kurių smailėjančios viršūnės har goję ir sėkmingai užbaigus egza- moningai derinasi su 'kremliaus
minų sesiją, mes išvykome į didžiąją mūsų sostinę Maskvą. Maskvoje mes nejutome bė gančio laiko. Per dešimtį praleis tų dienų mes pamatėme tiek, kiek kitomis sąlygomis, tur būt, neįmanoma pamatyti ir per dešimtj savaičių. Savo nuostabiais vestibiuliais mus žavėjo puikus ir patogus metro. Kiek meno ir kruopštaus darbo įdėta į kiekvienos metro stoties statybą, o tų stočių jau trisdešimts devynios! Tiesiog pasakiškai persistato ii rekonstruojasi Maskva, platėja gatvės ir auga namai — milžinai, Užs. Nr. 00135
bokštų smailumu. Kaip nenugalimas milžinas ste bina savo didumu Lenino kalnuo se naujojo universiteto'' rūmai, kurie bus baigti jau šių metų rudenį. Savo eksponatais ir istoriniais dokumentais nepaprastai turtin gi Tarybinės Armijos, Lenino bei Kalinino muziejai. Apie begalinę viso pasaulio tautų meilę didžiajam Vadui pa sakoja Puškino vardo vaizduoja mosios dailės muziejuje išstaty tos dovanos draugo Stalino sep tyniasdešimtmečio garbei. Iveprilygstamu pasaulyje meniš-
Fiziologijos dėstymo metodika t/
(IS prof. ŠOPAUSKO PRANEŠIMO)
Pavlovinė materialistinė fiziologija vaidina svarbų vaidmenį ruošiant aukštai kvalifikuotus tarybinius gy dytojus. Šiandien fiziologinė discip lina yra tas pagrindas, ant kurio sta tomas gydytojo specialybės išsimoks linimas, jo mediciniškas galvojimas. Pavlovinė fiziologija į organizmą žiūri, kaip į vieningi sistemą, glau džiai susietą su aplinka. Pavlovinės fiziologijos apimtis yra žymiai pla tesnė, lyginant su priešpavlovinės fiziologijos apimtimi. Po įvykusios 1950 m. jungtinės Mokslų ir Medicinos mokslų akade mijų sesijos, skirtos akademiko I. P. Pavlovo fiziologijos problemoms, ap svarstyti, mūsų universiteto Fiziolo gijos katedra iš pagrindų pertvarkė fiziologijos dėstymą. Katedra vado vaujasi Mokslines-metodinės Tarybos III plenumo nutarimais, kurie nuro do svarbiausias gaires dėstyme. Dės tytojo uždavinys paskaitos metu susieti teorinius mokslo pagrindus su socialistinės statybos praktika, isto riniu požiūriu atskleisti kovos vaiz dą dėl naujų idėjų, naujų mokslo ir technikos atradimų, atskleisti socia listinės santvarkos pranašumą prieš kapitalistinę, iškelti pažangųjį tary binį mokslą. Fiziologijos katedros darbuotojai yra baigę Vakarinį marksizmo-leninizmo universitetą, sistemingai studijuoja Pavlovo moks linį palikimą. Didžiojo Pavlovo fiziologinis mo kymas duoda naują ir teisingą supra timą apie žmogaus organizmą ir jo ryšius su aplinka, nervų sistemą, smegenų pusrutulių žievės vaidmenį reguliuojant žemesnių centrinės ner vų sistemos dalių veiklą, apie psichi nės veiklos materialistinį aiškinimą. Su pavlovinio fiziologijos etapo būdingiausiais bruožais studentai su pažindinami įvadui skirtose paskai tose. Fiziologijos įvado paskaitose duodama išsami kritika Virchovo lekalistinės pažiūros į organizmą, ir tinkamai nušviečiamas organizmo
vieningumo principas ir jo ryšys su aplinka. Atskleidžiant rusų fiziologi jos istorinius bruožus, iškeliamas revoliucinių demokratų — Gerceno, Bielinskio, Dobroliubovo, Cernyševskio vaidmuo materialistinių pažiūrų propagavime to meto besimokančio rusų jaunimo tarpe. Iškeliama mate rialisto Sečenovo įtaka rusų fiziolo gams. Paskaitų metu atskleidžiami istorinėje perspektyvoje fiziologijos atradimai, naujos idėjos. Tarybinio mokslo šviesoje kriti kuojamos reakcinės fiziologijos teori jos, buržuazinių fiziologų propaguo jamas „Visko arba nieko" dėsnis, Mulerio „specifinės juslių energijos" dėsnis, išdėstoma Lenino atspindžio teorija. Studentai susipažįsta su Sečenovo, Pavlovo, Vedenskio ir kitų rusų mokslininkų darbais. Dėstomoji me džiaga siejama su praktika ir socia listine statyba. Dėstant 6tato-kinetinius refleksus, savaime iškeliama jų reikšmė lakūnams, iškeliama darbo racionalizacijos ir sunkiųjų darbų mechanizacijos reikšmė kovojant su nuovargiu. Katedra kiekvienai paskaitai su stato planą, numato, kuria tvarka bus dėstomi atskiri klausimai, parenka mos vaizdingumo priemonės, sten giamasi kiekvieną klausimą nušviesti visapusiškai. Fiziologijos kursas dės tomas nuo konkrečių faktų perei nant prie apibendrinimų ir praktikos darbų pavidalu. Praktikos darbų metu studentai savistoviai atlieka nesu dėtingus bandymus ir tyrimus. Tuo būdu studentas išmoksta vartoti labo ratorines priemones ir įgyja techniš kų įgūdžių. Sudėtingesni bandymai, kaip, pvz., pagrindinės energijos nu statymas, pravedami visos studentų grupės kartu, vadovaujant asistentui. Šiuo metu svarbiausias katedros uždavinys — pašalinti visus pasitai kančius trūkumus dėstyme, kad ga lėtume paruošti aukštai kvalifikuo tus tarybinius gydytojus.
V Praktiniai fizinės chemijos užsiėmimai Doc. E. GRIŠKUN Atlikęs tris darbus, studentas lai Chemijos fakulteto studentai atlie ka praktinius fizinės chemijos užsi ko teorinę įskaitą (praktinio darbo sl^yrius) pagal ^kurso programos ap ėmimus IV kurse. Per ištisus metus studentai klau imtį. Per įskaitą, kuri vyksta pasikalbė sosi paskaitų, semestro metu jie sprendžia fizikos bei chemijos užda jimo forma, patikrinama, kaip stu vinius, o po to, išlaikę įskaitą, pra dentas įsisavino skyriaus medžiagą. Dėstytojas duoda klausimus, įgalinan deda praktiką laboratorijoje. Rengdama praktikos darbus, kated čius nustatyti, kaip studentas su ra iškelia studentams šiuos uždavi pranta medžiagą. Daug dėmesio skiriama kalbos kul nius: 1. Jie turi įgusti atlikti fizikos bei tūrai. Reikalaujama, kad studentai chemijos bandymus. Čia studentas tiksliai, moksliškai formuluotų sąvo pirmą kartą praktiškai panaudoja per kas bei dėsnius. Daug dėmesio ski trejus metus įgytas fizikos ir kitų riama taip pat pagrindinių apibendri nančių faktų įsisavinimui. disciplinų žinias. 2. Praktikos darbų metu studentai Tuo būdu studentai mokosi moks turi atsidėję studijuoti fizinės chemi liškai žiūrėti į disciplinos studijavijos teoriją — ruoštis egzaminui. mą, mokosi savarankiškai daryti iš Katedra turi auklėti studentus vadas. moksliniu ir idėjiniu atžvilgiais. Daug dėmesio skiriama istorinei Siekiant vystyti studento įgūdžius, pereinama nuo teorijos prie prakti pažiūrai į faktus bei teorijas; stukos. Jam iš anksto paskiriama tema. dentams skiepijamas tarybinis patrio Pasiruošęs jis laiko įskaitą, kurios tizmas ir meilė tėvynei. Ypatingas metu ypatingas dėmesys skiriamės dėmesys skiriamas marksistinei-lenitam, kaip studentas suprato jam pa ninei mokslo metodologijai, nagrinė jami, idealistinių iškraipymų moksle skirtąjį darbą; studentui nurodomos klausimai. Tuo pat metu su studen klaidų priežastys. Užvedamas dieny tais nagrinėjami bendri klausimai nas. Tai-—pagrindinis dokumentas, ku dialektinio materializmo pagrindu, riame aprašoma ne tik darbo sche pvz., energijos išsaugojimo dėsnio, machizmo kritikos reikšmė ir t. t. ma ir rezultatai, bet taip pat atlie Studentai patys mūsų mokslo pag kami ir visi apskaičiavimai. Užskairindu daro išvadas apie idealizmo ir tant praktinį darbą, organizuojamas fideizmo nepagrįstumą. pasikalbėjimas, įgalinąs studentą Tuo pat metu atliekamas ir auklė vystyti kritinę pažiūrą į skaitmeninę jamasis darbas, kovojama prieš scho eksperimento medžiagą. lastinę pažiūrą į praktinių darbų at likimą.
kurnu ir ištaigingumu stebina Valstybinė Tretjakovskio paveiks lų galerija ir Ostankino muziejus, išsaugojęs net 15 a. baudžiavinės Rusijos meną. Tai buvęs Seremetjevo dvaras — teatras, sukurtas baudžiauninkų rankomis. Gaila buvo skirtis su Maskva, tačiau dienos, praleistos joje nie kados nedings iš mūsų atminties. Mes pamatėme, koks puikus ir didingas yra tarybinių žmonių gyvenimas, jų noras padaryti sa vo sostinę gražiausiu ir pato giausiu miestu pasaulyje. Iš Mas kvos mes išsivežėme pasiryžimą dar atkakliau mokytis ir dirbti, ruoštis tapti aktyviais komunis tinės visuomenės statytojais.
L. LITVAITYTĖ, ekskursijos dalyvė
Katedra drauge su komjaunimo or ganizacija kovoja už drausmę, už tei singą komunistinę pažiūrą į darbą. Šioje srityje katedra yra pasiekusi tam tikrų laimėjimų, nes mūsų jau nimas nori tapti tikrais tarybiniais specialistais ir uoliai vykdo visas katedros nurodomas priemones. Studentai rimtai ruošiasi kolokvijumams, gerai atlieka praktinius darbus.
Tačiau reikia pažymėti, kad prak tinių fizinės chemijos darbų atliki mas dar neatitinka reikalavimų, kurie yra nurodyti mokslinio-metodinių pa sitarimo prie TSRS Aukštojo Mokslo ministerijos III plenumo nutarime.
Būtina iš pagrindų pagerinti prak tinių darbų organizavimą. Šiuo tikslu reikia žymiai papildyti laboratorijas naujausiais prietaisais, kad studentas iš tiesų pasiektų lygį šiuolaikinės eksperimentinės technikos, kuri mūsų šalyje naudojama tiek mokslinio ty rimo srityje, tiek chemijos pramonės laboratorijose.
Redakcija: Vilnius, Universiteto g. 3, tel. 2-37-79; spaudė „Tiesos" spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 3.
Gerai pasiruoskime slidžių krosui Š. m. vasario 15—17 d. d. univer siteto visuomeninės organizacijos Vingio parke pradeda tradicinį komjaunimo-profsąjungos slidžių krosą, kuris turi baigtis kovo mėn. 1 d. Ti kimės, kad ir šį kartą studentų ko lektyvas pademonstruos savo organi zuotumą, ištvermę, pasiruošimą TSRS darbui ir gynybai. Kiekvieno kom jaunuolio ir profsąjungos nario pa reiga atkakliai treniruotis ir pasitikti šią tradicinę studentu šventę visa pusiškai pasiruošus, o, prasidėjus krosui, parodyti puikių rodiklių spor to srityje. Fakultetų komjaunimo ir profsąjungos biurai, sporto kolekty vai privalo užtikrinti organizuotą ir masinį kroso pravedimą. Geram pasiruošimui slidžių kro sui USK kartu su Fizinio auklė jimo ir sporto katedra Čiurlionio 23 patalpose įrengė slidžių- bazę, kuria gali naudotis kiekvienas studentas, norįs treniruotis. Bazė veikia kasdien nuo 11 vai. iki 20 vai. Slidžių krosas bus pravedamas šio mis distancijomis: moterims — 3 km. ir 5 km, vyrams — 10 km ir 18 km. Kiekvienas kroso dalyvis distanciją pasirenka pagal pageidavimą. Stu dentai, krose parodę gerus rezultatus ir užėmę pirmąsias vietas, apdovano jami diplomais; fakultetas, užėmęs pirmąją vietą — pereinamąja taure. J. Račinskas, USK pirmininkas
Vilniaus miesto moterų aktyvo susirinkimas S. m. vasario 7 d. įvykusiame Vil niaus m. moterų aktyvo susirinkime tema „Moterys kovoje už taiką" da lyvavo ir mūsų universiteto atstovės. Pranešėjas VPSCT sekretorius, tary binių moterų Antifašistinio komiteto pirmininkas N. V. Popovą plačiai pa pasakojo apie moterų gyvenimą ka pitalistiniame pasaulyje, apie jų ne nuilstamą kovą už taiką, savo tei ses, nepriklausomybę. „Šiandien pa žangios pasaulio moterys aktyviai dalyvauja kovoje prieš Vokietijos remilitarizavimą, prieš karą Korėjoje. Moterys, patyrusios visus karo bai sumus antrajame pasauliniame kare, netekusios daug artimų žmonių, šian dien negali ramiai žiūrėti į imperia listų ruošiamas naujas žudynes. Jos deda visas pastangas, kad būtų iš saugota taika", — sako pranešėja.
Susirinkimo dalyvės nusiuntė laiš ką didžiajam taikos vėliavininkui draugui Stalinui.
l/Vystyk ime dramos žanrą Įvykusi VI universiteto tarpfakultetinės meninės saviveiklos ap žiūra parodė, kad universitete yra silpnai išvystytas dramos žanras. Be veik visų fakultetų, išskyrus Teisės mokslų, dramos rateliai pasirodė la bai silpnai. Netinkamai veikė ir cent rinis universiteto dramos ratelis. Šio semestro bėgyje universiteto savi veiklos uždavinys yra šį trūkumą pašalinti — pakelti dramos žanrą į prideramą lygį. Dabartiniu metu universiteto dra mos centrinis ratelis yra perorgani zuojamas. Rateliui vadovauja LTSR Dramos teatro aktorius A. Sabalys. Draugai studentai, aktyviai įsijun kime į šį organizuojamą ratelį. S. Kuklianskis, Studentų kultūros klubo pirmininko pavaduotojas
--- ©--IŠ NEPASKELBTŲ LAIŠKŲ REDAKCIJAI Redakcija gavo laišką, kuriame nu rodoma, kad Teisės m. fak. III k. studentai paskaitas klauso auditori joje, kuri yra per maža jų kursui ir nesutalpina visų studentų.
Rektoratas pranešė, kad artimiau siu laiku III k. teisininkai gaus kitą, didesnę auditoriją.
REDAKTORIUS A. VASILIAUSKAS LV 00455